BOTANICA LITHUANICA 2004, Suppl. 6: 3–18 - Botanikos institutas

pavadinimø – svërë ir ridikëlis – vartojimo. Plaèiai paplitusi dirbamø laukø piktþolë R. raphanistrumL. turi du vartojamus pavadinimus – svërë ir dirvinis ridikas (JANKEVIÈIENË, 1998).Manome, kad pagrindiniu ðios rûðies pavadinimu, kaip bendruosius nomenklatûros principusatitinkanèiu, reikëtø laikyti dirviná ridikà, o vienanaris vardas svërë galëtø bûti vartojamaskaip sinonimas.R. sativus L., be sisteminio pavadinimo valgomasis ridikas, dar turi pavadinimà ridikëlis(JANKEVIÈIENË, 1998). Taèiau antrasis pavadinimas ne visai tikslus, nes prie ðios rûðiespriskiriami visi valgomieji ridikai, o ridikëliais áprasta vadinti tik smulkius ðakniavaisiusiðauginanèius augalus. Manome, kad pavadinimas ridikëlis galëtø bûti vartojamas ne kaipnorminis augalo, bet kaip kultûros ir produkto pavadinimas. Tokio principo laikantis jauvadinamos ir prie ðios rûðies priskiriamos kultûriniø ridikø veisliø grupës bei jø ðakniavaisiai,pavyzdþiui: juodieji ridikai, japoniniai ridikai ir kt.Ribes L.Ribes L. gentis turi du tradicinius lietuviðkus vardus – serbentas ir agrastas. Taip yradël to, kad anksèiau Ribes L. gentis buvo skirstoma á dvi savarankiðkas Ribes L. s. str. irGrossularia Mill. gentis (JANCZEWSKI, 1907; SENTERS, SOLTIS, 2003). Pagal dabar priimtàlietuviðkø genties vardø sistemà (JANKEVIÈIENË, 1998) Ribes L. subgen. Grossularia (Mill.)A. Rich. augalai vadinami agrastais, o kitø pogenèiø (subgen. Berisia Spach, subgen. Grossularioides,subgen. Parilla, subgen. Ribes) augalai – serbentais. Taigi nomenklatûra yranuosekli ir taksonomiðkai pagrásta. Atsiþvelgiant á genties tipà (R. rubrum L.) (GREUTER etal., 1993), pagrindinis Ribes L. genties lietuviðkas pavadinimas turëtø bûti serbentas.Hibridinës kilmës kultûrinius augalus, kurie gauti sukryþminus (arba savaime susikryþminus)prie serbentais vadinamø pogenèiø priskiriamus augalus, reikëtø vadinti laikantisjau priimtos sistemos – serbentais. Pavyzdþiui: Ribes ×fuscescens (Jancz.) Jancz. (subgen.Ribes) [= R. bracteosum × R. nigrum] – rusvasis serbentas.Gerokai sudëtingiau, kai hibridai gauti sukryþminus vienos arba keliø rûðiø serbentussu Ribes subgen. Grossularia augalais, pavyzdþiui: Ribes ×nidigrolaria Rud. Bauer etA. Bauer [= R. nigrum × R. divaricatum × R. uva-crispa]; Ribes ×culverwellii Macfarl.[= R. nigrum × R. uva-crispa]. Ið skirtingø pogenèiø rûðiø kilæ hibridai paprastai priskiriamitik prie genties, reèiau jie sudaro savitus genties padalinius (pogenèius, sekcijas ir kt.).Ávertinus tai, kad savaiminiai arba dirbtinai sukurti serbentø (subgen. Berisia, subgen.Grossularioides, subgen. Parilla, subgen. Ribes) ir agrastø (subgen. Grossularia) hibridaiiðlaiko nemaþai agrastams bûdingø poþymiø, tokiø hibridiniø rûðiø lietuviðkus pavadinimusreikëtø sudaryti su genties vardà atstojanèiu pogenèio vardu agrastas.Ribes aciculare Sm. (subgen. Grossularia) – adatinis agrastasRibes alpestre Wall. ex Decne. (subgen. Grossularia) – alpinis agrastasRibes ×arcuatum Jancz. (subgen. Grossularia) [= R. hirtellum × R. missouriense] – lenktadyglisagrastasRibes burejense F. Schmidt (subgen. Grossularia) – burëjinis agrastasRibes cynosbati L. (subgen. Grossularia) (Ribes gracile Michx.) – grakðtusis agrastasRibes divaricatum Douglas (subgen. Grossularia) – skëstaðakis agrastasRibes hirtellum Michx. (subgen. Grossularia) – maþadyglis agrastasRibes missouriense Nutt. (subgen. Grossularia) – misûrinis agrastasRibes niveum Lindl. (subgen. Grossularia) – baltaþiedis agrastasRibes oxyacanthoides L. (subgen. Grossularia) – aðtriadyglis agrastas9