BOTANICA LITHUANICA 2004, Suppl. 6: 3–18 - Botanikos institutas

BOTANICA LITHUANICA 2004, Suppl. 6: 3–183KELIS LIETUVIÐKUS PAVADINIMUS TURINÈIØ AUGALØ GENÈIØNOMENKLATÛRA IR JOS NORMINIMO PRINCIPAIZigmantas GUDÞINSKAS, Valerijus RAÐOMAVIÈIUSBotanikos institutas, Floros ir geobotanikos laboratorija, Þaliøjø Eþerø g. 49, LT-08406Vilnius; el. paðtas: zigmantas.g@botanika.lt; floraval@botanika.ltAbstractGudþinskas Z., Raðomavièius V., 2004: Kelis lietuviðkus pavadinimus turinèiø augaløgenèiø nomenklatûra ir jos norminimo principai [Review of the nomenclature of plantgenera with several Lithuanian generic names and principles of their standardisation]. –Botanica Lithuanica, Suppl. 6: 3–18.Since the very beginning nomenclature of Lithuanian generic plant names was createdapplying the principle that each genus should bear unique name and the name shouldconsist of one word. However, about three dozens of plant genera have two or more genericnames consistently used both in scientific and common language. Majority of plants withseveral generic names are economically important, and the usage of such names has deeptraditions. Usage of certain Lithuanian generic names for naming of species were analysed,and solutions for their standardisation were proposed. Widely used traditionalgeneric names should be applied as names of infrageneric taxa (subgenera, sections,subsections; functionally they are equal to the generic name), whereas Lithuanian nameof the genus should be selected taking into account generic name used for its type species.It would be purposeful to create a code of Lithuanian botanical nomenclature thatshould include general principles and rules of plant naming as well as examples andexceptions.Keywords: Lithuanian nomenclature, plant genera, generic names, terminology.ÁVADASKuriant lietuviðkà augalø nomenklatûrà buvo laikomasi principo, kad kiekviena gentisturëtø savità vienanará pavadinimà. Þinoma, pasitaiko ir iðimèiø, kurios pagrástos tradiciniais,nuo seno ir plaèiai vartojamais lietuviðkais augalø pavadinimais. Dël to viena augalø gentisvadinama dvinariu vardu (Nymphaea L. – vandens lelija), o dar kelios deðimtys genèiø turidu ar daugiau pavadinimø (pvz.: Rubus L. – gervuogë, avietë, tekðë, katuogë). Tai daþniausiaiþmonëms svarbûs augalai, kuriø pavadinimai turi senas vartojimo tradicijas ne tik bendrinëje,bet ir specialiojoje kalboje. Literatûroje greta lotyniðko tokiø augalø genties vardo daþniausiai

4nurodomi keli lietuviðki genties pavadinimai. Pleèiantis pasaulio paþinimo riboms (ið kitøkalbø verèiant mokomàjà ir groþinæ literatûrà), intensyvëjant ekonominiams ryðiams, randasiproblemø ávardijant naujus atveþamus ir auginamus augalus arba ið jø gaminamus produktus.Kyla dvejoniø, kurá ið keliø pavadinimø panaudoti sudarant rûðies pavadinimà. Visiðkaiaiðku, kad siekiant iðvengti painiavos ir bereikalingo pavadinimø kaitaliojimo bûtina laikytistam tikrø principiniø nuostatø. Daþnai vartojamø, þmonëms svarbiø augalø pavadinimø (kaipir vietovardþiø) kaitaliojimas sukelia nemaþai nepatogumø ir pridaro materialiniø nuostoliø(TREHANE, 1995). Antra vertus, augalø pavadinimai, kaip ir bet kurie terminai, privalo bûtiaiðkiai apibrëþti ir vartojami tik apibrëþtàja prasme.Ðiame straipsnyje nagrinëjamos du ir daugiau lietuviðkø pavadinimø turinèios augaløgentys, aptariami ávairûs augalø ávardijimo atvejai, vienanariø rûðiø pavadinimø vartojimoypatybës, atskirø pavadinimø sàsajos su dabartine genèiø taksonomija, pateikiami siûlymai,kaip turëtø bûti vadinami konkretûs augalai. Sunorminti kelis lietuviðkus vardus turinèiøgenèiø pavadinimø vartojimà bûtina dar ir dël to, kad ið kai kuriø jø sudaromi lietuviðkiaukðtesniøjø taksonø (ðeimø, eiliø ir kt.) pavadinimai.Lietuviðkoje zoologijos nomenklatûroje gausu tradiciðkai vartojamø vienanariø gyvûnøpavadinimø, pasitaiko daug dvinariø genèiø vardø arba tas pats genties vardas vartojamaskeliø genèiø (netgi visos ðeimos ar jos dalies) organizmams vadinti (BLUZMA ir kt., 2002).Deja, daugianariai genèiø pavadinimai ir ið 4–5 ar net daugiau þodþiø sudaryti (daugianariai)rûðiø pavadinimai sukelia daug nepatogumø tiek juos vartojant, tiek ieðkant informacijos.Daugianariai pavadinimai, pavyzdþiui: ugandinis ðarvuotasis baltadantis kirstukas, nigerinisraukðlëtalûpis laisvauodegis ðikðnosparnis, tampa nebe pavadinimais, bet svarbiausiusgyvûno bruoþus nusakanèiomis frazëmis, beveik niekuo nesiskirianèiomis nuo buvusiøapraðomøjø pavadinimø, vartotø iki K. Linëjaus (LINNAEUS, 1751) pasiûlytos nomenklatûrosreformos.Ðiuo poþiûriu lietuviðka botanikos nomenklatûra, botanikos ir lietuviø kalbos specialistamsbendradarbiaujant nuosekliai norminama, ið esmës iðlaikë linëjiðkàjà binariniørûðiø pavadinimø tradicijà. Taèiau nuosekliai nagrinëjant lietuviðkà augalø nomenklatûràtampa aiðku, kad atëjo laikas jà formalizuoti ir sukurti savità lietuviðkos botanikos nomenklatûrostaisykliø rinkiná (kodeksà), jame aiðkiai apibrëþti ne tik pavadinimø sudarymo,bet ir jø vartojimo principus, santykius su moksliniais (lotyniðkais) augalø pavadinimais.Panaðiø bandymø kurti tokias nomenklatûros taisykles jau yra. Tokio darbo ëmësi Latvijosbotanikai (ÐULCS, 2003).KELIS LIETUVIÐKUS VARDUS TURINÈIØ GENÈIØ NOMENKLATÛRA IR JOSNORMINIMO PRINCIPAIAlnus Mill.Lietuvoje savaime paplitæ dviejø Alnus Mill. genties rûðiø augalai A. incana (L.) Moenchir A. glutinosa (L.) Gaertn. turi dabar plaèiai vartojamus tradicinius vienanarius pavadinimus –baltalksnis ir juodalksnis (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999). Anksèiau ðiuos Lietuvojeauganèius alksnius buvo siûloma vadinti dvinariais vardais: A. incana (L.) Moench – baltuojualksniu, A. glutinosa (L.) Gaertn. – alksniu juodalksniu (DAGYS, 1938), taèiau ðie pavadinimaineprigijo.Nors juodalksnis ir baltalksnis ið tikrøjø yra vienanariai pavadinimai, juos galimalaikyti tariamaisiais dvinariais, nes yra rûðies epiteto (bûdvardþiø baltas ir juodas) ir genties

pavadinimo (daiktavardþio alksnis) dûriniai. Ðiø dviejø rûðiø pavadinimø negalima laikytiAlnus genties vardais, taigi ji turi tik vienà lietuviðkà pavadinimà – alksnis. Kitø ðios gentiesaugalø lietuviðki pavadinimai yra dvinariai, sudaryti ið ðio vardo ir rûðies epiteto: A. cordata(Loisel.) Duby – ðirdþialapis alksnis; A. ×hybrida A. Braun ex Rchb. – gauruotasis alksnis;A. viridis (Chaix) DC. – þaliasis alksnis ir t. t. (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999)Tokios sistemos reikëtø laikytis suteikiant vardus kitiems Alnus genties augalams.Artemisia L.Artemisia L. genties augalai lietuviðkai vadinami kieèiais, nors kelios rûðys turi savitustradicinius pavadinimus: A. abrotanum L. – diemedis, A. dracunculus L. – peletrûnas, darvadinamas vaistiniu kieèiu (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999). Norminis A. absinthiumL. pavadinimas yra kartusis kietis, nors kartais ði rûðis dar vadinama pelynu.Tradiciná lietuviðkà seniau darþeliuose daþnai auginto dekoratyvinio augalo A. abrotanumL. pavadinimà diemedis reikëtø laikyti ne vienu ið Artemisia L. genties pavadinimø,bet vienanariu rûðies pavadinimu. Taèiau, kad bûtø iðlaikyta darni dvinarës nomenklatûrossistema, siûlome prie vienanario tradicinio pavadinimo pridëti epitetà ir A. abrotanum L.vadinti tikruoju diemedþiu.Lietuviðkà A. dracunculus L. pavadinimà peletrûnas, dabar nurodomà pagrindiniu rûðiesvardu (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999), geriau bûtø laikyti vaistinio kieèio sinonimu,kuris daþniausiai vartojamas ið ðiø augalø pagamintiems prieskoniams vadinti (peletrûnai).Vis reèiau vartojamo A. absinthium L. pavadinimo pelynas kaip skolinio derëtø visiðkaiatsisakyti ir augalà vadinti karèiuoju kieèiu.Priëmus tokià lietuviðkà Artemisia L. genties nomenklatûrà, tikrasis genties pavadinimasliktø kietis, o vienos rûðies augalai turëtø tradiciná diemedþio pavadinimà, bet su epitetu,taip bûtø iðlaikyta nuosekli sistema.Centaurea L.Centaurea L. genties augalai tradiciðkai vadinami bajorëmis, o viena rûðis – C. cyanusL. – rugiagële. Reikia pridurti, kad rugiagëlës pavadinimas daþniausiai vartojamaskaip vienanaris rûðies vardas (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999), nors yra buvæ siûlymøðià rûðá vadinti dvinariu, ið dviejø daiktavardþiø sudarytu pavadinimu – bajore rugiagële(DAGYS, 1938).C. cyanus L. yra ne vienintelë rûðis, priskiriama prie Centaurea subgen. Cyanus (Mill.)Spach (ÈEREPANOV, 1994; GARCIA-JACAS et al., 2001), kuris kartais laikomas savarankiðkagentimi (SOJÁK, 1972; HOLUB, 1977). Dël to bûtø tikslinga rugiagëlëmis vadinti visus Centaureasubgen. Cyanus (Mill.) Spach pogenèio augalus. Lietuvoje savaime auga tik C. cyanus,todël nereikëtø daryti esminiø pakeitimø. Jeigu tektø lietuviðkai ávardyti kitus prie ðio pogenèiopriskiriamus augalus, jø pavadinimus reikëtø daryti ið genties vardà atstojanèio pogenèio(rugiagëlë) pavadinimo ir atitinkamo epiteto. Dël to vienanario C. cyanus pavadinimo reikiaatsisakyti ir jà vadinti paprastàja rugiagële.Centaurea L. s. l. gentis yra labai didelë, o naujausi tyrimai rodo, kad ji apima skirtingoskilmës augalus, todël pastaruoju metu vis daþniau skirstoma á smulkesnes gentis (SUSANNAet al., 1995; GARCIA-JACAS et al., 2001). Ið dabar jau plaèiai pripaþintø genèiø paminëtinosAmberboa (Pers.) Less. nom. cons. ir Plectocephalus D. Don. Prie jø priskiriami keliø rûðiøLietuvoje dekoratyviniuose þeldynuose auginami augalai, anksèiau vadinti bajorëmis. Kaipnurodo A. SUSANNA et al. (1995), Plectocephalus gentis Centaureeae Cass. tribos Centaureinae(Cass.) Dumort. potribyje uþima centrinæ padëtá ir tiesiogiai giminystës ryðiais su CentaureaL. s. l. nesusijusi.5

6Lietuvoje savaime auganèios, adventyvinës ir daþniausiai auginamos bajorës, jeigunepripaþinsime paèiø kraðtutiniø ðios genties taksonomijos koncepcijø (SOJÁK, 1972; HOLUB,1977), lieka Centaurea L. gentyje.Pateikiame dviejø ið Centaurea L. s. l. iðskirtø genèiø vartotinus pavadinimus:Amberboa (Pers) Less. – sausvirbëAmberboa amberboi (L.) Tzvelev (Amberboa suaveolens Iljin, nom. illeg.; Centaureaamberboi (L.) Lam.; Centaurea suaveolens Willd., nom. illeg.) – kvapioji sausvirbëAmberboa moschata (L.) DC. (Centaurea imperialis hort.; Centaurea moschata L.) –muskusinë sausvirbë (buvo muskusinë bajorë)Plectocephalus D. Don – suktagalvëPlectocephalus americanus (Nutt.) D. Don (Centaurea americana Nutt.) – amerikinësuktagalvë (buvo amerikinë bajorë)Chrysanthemum L.Chrysanthemum L. genties augalai ligi ðiol lietuviðkai buvo vadinami chrizantemomis(pvz.: C. indicum L. – indinë chrizantema) ir skaistaþiedëmis (pvz.: C. segetum L. – dirvinëskaistaþiedë). Iðsamûs Chrysanthemum L. s. l. genties tyrimai parodë, kad ji apima filogenetiðkaiskirtingas rûðis, todël jà bûtina suskirstyti á keletà atskirø genèiø. Jau anksèiau iðChrysanthemum L. s. l. buvo iðskirtos tokios gentys kaip Argyranthemum Webb, Leucanthemopsis(Giroux) Heywood, Leucanthemum Mill., Tanacetum L. ir kt.Grieþtai laikantis nomenklatûros taisykliø, prie Chrysanthemum L. genties reikëtøpriskirti vienameèius ir dvimeèius augalus (pvz.: C. segetum L., C. coronarium L.), nes ChrysanthemumL. genties tipu pirmà kartà buvo parinkta C. coronarium L. (TREHANE, 1995)Visame pasaulyje plaèiai auginamus ir tradiciðkai chrizantemomis vadinamus augalus tadatektø iðskirti á Dendranthema (DC.) Des Moul. gentá. Deja, tokie nomenklatûros pertvarkymaiir plaèiai auginamø, ekonomiðkai svarbiø dekoratyviniø augalø pavadinimø keitimassukeltø daug painiavos, todël buvo pasiûlyta Chrysanthemum L. genties tipu laikyti ne C. coronariumL., bet C. indicum L. (TREHANE, 1995; BRUMMITT, 1998)Atsiþvelgiant á dabartinæ Chrysanthemum L. genties sistemà ir apimtá (TREHANE, 1995;TZVELEV, 1999), nebelieka pagrindo vienos genties augalus vadinti dviem skirtingais vardais.Chrysanthemum L. s. str. gentá lietuviðkai ir toliau reikëtø vadinti chrizantema, o nuo josatskirtà Glebionis Cass. gentá – skaistaþiede.Glebionis Cass. – skaistaþiedëGlebionis carinatum (Schousb.) Tzvelev (Chrysanthemum carinatum Schousb.; Ismeliacarinata (Schousb.) Sch. Bip.) – margoji skaistaþiedëGlebionis coronarium (L.) Tzvelev (Chrysanthemum coronarium L.; Chrysanthemumroxburghii Cass.; Glebionis roxburghii (Cass.) Tzvelev). – vainikinë skaistaþiedëGlebionis segetum (L.) Fourr. (Chrysanthemum segetum L.) – dirvinë skaistaþiedëChrysanthemum L. – chrizantemaChrysanthemum indicum L. (Dendranthema indicum (L.) Des Moul.) – indinë chrizantemaChrysanthemum ×morifolium Ramat. (Anthemis grandiflorum Ramat.; Anthemis stipulaceaMoench; Chrysanthemum sinense Sabine ex Sweet; Chrysanthemum stipulaceum(Moench) W. Wight; Dendranthema ×grandiflorum (Ramat.) Kitam.; Dendranthema×morifolium (Ramat.) Tzvelev; Matricaria morifolia Ramat.) – kininë chrizantemaChrysanthemum japonense Nakai (Dendranthema japonense (Nakai) Kitam.) – japoninëchrizantema

Cucumis L.Ekonomiðkai svarbûs Cucumis L. genties augalai lietuviðkai vadinami agurkais irmelionais. Cucumis L. gentis dabar skirstoma á du pogenèius – subgen. Cucumis ir subgen.Melo (Mill.) C. Jeffrey (KIRKBRIDE, 1993). Kai kurie autoriai antràjá pogentá (subgen. Melo)laiko savarankiðka Melo Mill. gentimi. Kadangi Cucumis L. genties tipas yra Cucumis sativusL., visos genties pavadinimas turëtø bûti agurkas.Dabartinë lietuviðka genties augalø nomenklatûra su genties sistema nesusieta – agurkaisvadinami tiek subgen. Cucumis, tiek subgen. Melo augalai (JANKEVIÈIENË, 1998). Laikantisnuoseklumo, genties sistemos ir nenorint atsisakyti labai paplitusiø augalams ir jøvaisiams vadinti vartojamø pavadinimø, reikëtø priimti nuostatà, kad Cucumis subgen.Cucumis rûðys vadinamos agurkais, o Cucumis subgen. Melo – melionais. Tektø keisti tikkelis jau priimtus augalø pavadinimus, gana retai vartotus literatûroje. Pavyzdþiui: Cucumisanguria L. (subgen. Melo) reikëtø vadinti ne antiliniu agurku, bet antiliniu melionu.Toliau pateikiamas svarbiausiø Cucumis L. genties augalø sàraðas ir siûlomi vartotijø pavadinimai:Cucumis hystrix Chakrav. (subgen. Cucumis) – ðiurkðtusis agurkasCucumis sativus L. (subgen. Cucumis) – paprastasis agurkasCucumis africanus L. f. (subgen. Melo) – afrikinis melionasCucumis anguria L. (subgen. Melo) – antilinis melionas (buvo antilinis agurkas)Cucumis dipsaceus Ehrenb. ex Spach (subgen. Melo) – ðeriuotasis melionasCucumis ficifolius A. Rich. (subgen. Melo) – karpytalapis melionasCucumis melo L. (subgen. Melo) – sëjamasis melionasCucumis metuliferus E. Mey. ex Naudin (subgen. Melo) – raguotasis melionasFragaria L.Fragaria L. genties augalai lietuviðkai vadinami þemuogëmis (pvz.: F. moschata Weston– aukðtoji þemuogë; F. vesca L. – paprastoji þemuogë) ir braðkëmis (pvz.: F. ×ananassaDuchesne ex Rozier – darþinë braðkë; F. chiloensis (L.) Mill. – èilinë braðkë) (JANKEVIÈIENË,1998; GUDÞINSKAS, 1999). Dabar prie Fragaria L. genties priskiriamos artimai giminingosrûðys, todël vidugentiniai taksonai paprastai neiðskiriami (POTTER et al., 2000; KAMELIN,2001). Taigi dviejø lietuviðkø vardø negalima susieti su kokiais nors vidugentiniais taksonais,kaip yra kitø ðiame straipsnyje nagrinëjamø genèiø atveju.Pagal kokius poþymius þemuogës atskiriamos nuo braðkiø? Jeigu skiriamuoju poþymiu,pagal kurá Fragaria genties augalus bûtø galima vadinti braðkëmis, imsime taurelës ypatybes(taurëlapiai prigludæ prie tariamosios uogos ir nusiskina kartu su ja), tada braðke tektø vadintiðlaitinæ þemuogæ (F. viridis Weston). Vaisiø dydis irgi nëra tinkamas skiriamasis poþymis,nes laukiniø braðkëmis vadinamø F. chiloensis ir F. virginiana vaisiai maþdaug tokiopaties dydþio kaip ir ðlaitinës þemuogës. Geriausia iðeitis bûtø braðkëmis vadinti þmogaussukurtas hibridines rûðis, o visas savaime kilusias Fragaria genties rûðis – þemuogëmis.Toliau pateikiame siûlomà Fragaria genties augalø lietuviðkø pavadinimø sistemà.Atkreipiame dëmesá á tai, kad ðios genties taksonø autoriø citavimas, palyginti su literatûrojenurodomu (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999 ir kt.), gerokai pasikeitæs.Fragaria ×ananassa Duchesne ex Rozier (Fragaria ×magna auct.) – darþinë braðkëFragaria chiloensis (L.) Mill. – èilinë þemuogëFragaria moschata Weston (Fragaria elatior Ehrh.) – aukðtoji þemuogëFragaria orientalis Losinsk. – rytinë þemuogë7

8Fragaria tibetica Staudt et Dickoré – tibetinë þemuogëFragaria vesca L. (Fragaria insularis Rydb.) – paprastoji þemuogëFragaria ×vescana Rud. Bauer et A. Bauer [F. vesca × F. ×ananassa (F. chiloensis × F. virginiana)]– ankstyvoji braðkëFragaria virginiana Mill. – virgininë þemuogë (buvo virgininë braðkë)Fragaria viridis Weston (Fragaria collina Ehrh.) – ðlaitinë þemuogë (buvo ðlaitinë braðkë)Ipomoea L.Didelës, apie 500 rûðiø apimanèios Ipomoea L. genties (AUSTIN, HUÁMAN, 1996) augalamsvadinti vartojami keturi genties vardà atstojantys lietuviðki pavadinimai: ipomëja,batatas, sukutis ir jalapa (JANKEVIÈIENË, 1998). Ðioji, dabar vartojama, lietuviðkø pavadinimøsistema pernelyg paini ir sudëtinga. Pavyzdþiui: Ipomoea subgen. Ipomoea sect. Pharbitisaugalai vadinami ipomëjomis (I. hederacea Jacq. – gebenialapë ipomëja) ir sukuèiais (I. purpurea(L.) Roth – purpurinis sukutis); I. purga (Wender.) Hayne (subgen. Quamoclit sect.Exogonium) vadinama vaistine jalapa, nors jeigu koks ðios genties augalas ir galëtø bûtitaip vadinamas, tai tik prie kito pogenèio priklausanti I. jalapa (L.) Pursh (subgen. Eriospermumsect. Eriospermum ser. Jalapae).Siekiant supaprastinti ir sunorminti Ipomoea L. genties lietuviðkø pavadinimø sistemà,geriausia iðeitis bûtø palikti vienà genties vardà ir ið jo sudaryti visø genties rûðiø lietuviðkuspavadinimus, pridedant atitinkamà epitetà. Toks genties vardas galëtø bûti jau seniai vartojamassukutis.Ipomoea batatas (L.) Lam. (subgen. Eriospermum sect. Eriospermum ser. Batatas) –batatinis sukutis (buvo valgomasis batatas)Ipomoea coccinea L. (subgen. Quamoclit sect. Mina) – raudonþiedis sukutis (buvo raudonþiedëipomëja)Ipomoea hederacea Jacq. (subgen. Ipomoea sect. Pharbitis ser. Heterophyllae) – gebenialapissukutis (buvo gebenialapë ipomëja)Ipomoea jalapa (L.) Pursh (subgen. Eriospermum sect. Eriospermum ser. Jalapae) –jalapinis sukutisIpomoea purga (Wender.) Hayne (subgen. Quamoclit sect. Exogonium) – vaistinis sukutis(buvo vaistinë jalapa)Ipomoea purpurea (L.) Roth (subgen. Ipomoea sect. Pharbitis ser. Pharbitis) – purpurinissukutisIpomoea tricolor Cav. (subgen. Quamoclit sect. Tricolor) – trispalvis sukutisPopulus L.Populus L. genties augalai lietuviðkai vadinami tuopomis, iðskyrus P. tremula L., jivadinama drebule (vienanaris pavadinimas) (JANKEVIÈIENË, 1998). Kadangi P. tremula L.priskiriama prie tipinio pogenèio (Populus subgen. Populus; tipinë genties ir pogenèiorûðis – P. alba L.) (GREUTER et al., 1993), vartoti drebulës pavadinimà ðiam pogenèiuivadinti netikslinga. Siekiant suvienodinti nomenklatûrà, vienanará P. tremula L. pavadinimàreikëtø pakeisti dvinariu, pavyzdþiui, paprastoji drebulë.Raphanus L.Raphanus L. genties augalai tradiciðkai vadinami ridikais, ridikëliais ir svërëmis(JANKEVIÈIENË, 1998). Kadangi tipinæ genties rûðá – R. sativus L. – áprasta vadinti ridiku, taiir pagrindinis genties vardas turëtø bûti ridikas. Daugiau neaiðkumø kyla dël kitø dviejø

pavadinimø – svërë ir ridikëlis – vartojimo. Plaèiai paplitusi dirbamø laukø piktþolë R. raphanistrumL. turi du vartojamus pavadinimus – svërë ir dirvinis ridikas (JANKEVIÈIENË, 1998).Manome, kad pagrindiniu ðios rûðies pavadinimu, kaip bendruosius nomenklatûros principusatitinkanèiu, reikëtø laikyti dirviná ridikà, o vienanaris vardas svërë galëtø bûti vartojamaskaip sinonimas.R. sativus L., be sisteminio pavadinimo valgomasis ridikas, dar turi pavadinimà ridikëlis(JANKEVIÈIENË, 1998). Taèiau antrasis pavadinimas ne visai tikslus, nes prie ðios rûðiespriskiriami visi valgomieji ridikai, o ridikëliais áprasta vadinti tik smulkius ðakniavaisiusiðauginanèius augalus. Manome, kad pavadinimas ridikëlis galëtø bûti vartojamas ne kaipnorminis augalo, bet kaip kultûros ir produkto pavadinimas. Tokio principo laikantis jauvadinamos ir prie ðios rûðies priskiriamos kultûriniø ridikø veisliø grupës bei jø ðakniavaisiai,pavyzdþiui: juodieji ridikai, japoniniai ridikai ir kt.Ribes L.Ribes L. gentis turi du tradicinius lietuviðkus vardus – serbentas ir agrastas. Taip yradël to, kad anksèiau Ribes L. gentis buvo skirstoma á dvi savarankiðkas Ribes L. s. str. irGrossularia Mill. gentis (JANCZEWSKI, 1907; SENTERS, SOLTIS, 2003). Pagal dabar priimtàlietuviðkø genties vardø sistemà (JANKEVIÈIENË, 1998) Ribes L. subgen. Grossularia (Mill.)A. Rich. augalai vadinami agrastais, o kitø pogenèiø (subgen. Berisia Spach, subgen. Grossularioides,subgen. Parilla, subgen. Ribes) augalai – serbentais. Taigi nomenklatûra yranuosekli ir taksonomiðkai pagrásta. Atsiþvelgiant á genties tipà (R. rubrum L.) (GREUTER etal., 1993), pagrindinis Ribes L. genties lietuviðkas pavadinimas turëtø bûti serbentas.Hibridinës kilmës kultûrinius augalus, kurie gauti sukryþminus (arba savaime susikryþminus)prie serbentais vadinamø pogenèiø priskiriamus augalus, reikëtø vadinti laikantisjau priimtos sistemos – serbentais. Pavyzdþiui: Ribes ×fuscescens (Jancz.) Jancz. (subgen.Ribes) [= R. bracteosum × R. nigrum] – rusvasis serbentas.Gerokai sudëtingiau, kai hibridai gauti sukryþminus vienos arba keliø rûðiø serbentussu Ribes subgen. Grossularia augalais, pavyzdþiui: Ribes ×nidigrolaria Rud. Bauer etA. Bauer [= R. nigrum × R. divaricatum × R. uva-crispa]; Ribes ×culverwellii Macfarl.[= R. nigrum × R. uva-crispa]. Ið skirtingø pogenèiø rûðiø kilæ hibridai paprastai priskiriamitik prie genties, reèiau jie sudaro savitus genties padalinius (pogenèius, sekcijas ir kt.).Ávertinus tai, kad savaiminiai arba dirbtinai sukurti serbentø (subgen. Berisia, subgen.Grossularioides, subgen. Parilla, subgen. Ribes) ir agrastø (subgen. Grossularia) hibridaiiðlaiko nemaþai agrastams bûdingø poþymiø, tokiø hibridiniø rûðiø lietuviðkus pavadinimusreikëtø sudaryti su genties vardà atstojanèiu pogenèio vardu agrastas.Ribes aciculare Sm. (subgen. Grossularia) – adatinis agrastasRibes alpestre Wall. ex Decne. (subgen. Grossularia) – alpinis agrastasRibes ×arcuatum Jancz. (subgen. Grossularia) [= R. hirtellum × R. missouriense] – lenktadyglisagrastasRibes burejense F. Schmidt (subgen. Grossularia) – burëjinis agrastasRibes cynosbati L. (subgen. Grossularia) (Ribes gracile Michx.) – grakðtusis agrastasRibes divaricatum Douglas (subgen. Grossularia) – skëstaðakis agrastasRibes hirtellum Michx. (subgen. Grossularia) – maþadyglis agrastasRibes missouriense Nutt. (subgen. Grossularia) – misûrinis agrastasRibes niveum Lindl. (subgen. Grossularia) – baltaþiedis agrastasRibes oxyacanthoides L. (subgen. Grossularia) – aðtriadyglis agrastas9

10Ribes uva-crispa L. (subgen. Grossularia) (Grossularia reclinata (L.) Mill.; Ribes grossulariaL.; Ribes reclinatum L.) – paprastasis agrastasRibes alpinum L. (subgen. Berisia) – kalninis serbentasRibes aureum Pursh (subgen. Ribes) – auksuotasis serbentasRibes bracteosum Douglas ex Hook. (subgen. Ribes) – paþiedinis serbentasRibes diacanthum Pall. (subgen. Berisia) – dvidyglis serbentasRibes dikuscha Fisch. ex Turcz. (subgen. Ribes) – aldaninis serbentasRibes glandulosum Grauer (subgen. Ribes) – liaukotasis serbentasRibes multiflorum Kit. ex Schult. (subgen. Ribes) – gausiaþiedis serbentasRibes nigrum L. (subgen. Ribes) – juodasis serbentasRibes petraeum Wulfen (subgen. Ribes) – uolinis serbentasRibes punctatum Ruiz et Pav. (subgen. Parilla) – taðkuotasis serbentasRibes rubrum L. (subgen. Ribes) – raudonasis serbentasRibes sanguineum Pursh (subgen. Ribes) – raudonþiedis serbentasRibes spicatum E. Robson (subgen. Ribes) – ilgakekis serbentasRibes triste Pall. (subgen. Ribes) – triskiautis serbentasRibes ×nidigrolaria Rud. Bauer et A. Bauer [= R. nigrum × R. divaricatum × R. uva-crispa]– serbentinis agrastasRubus L.Rubus L. genties augalai lietuviðkai vadinami gervuogëmis, avietëmis, tekðëmis irkatuogëmis (JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999). Daugumà ðios genties augalø priimtavadinti gervuogëmis (tarp jø ir tipinæ genties rûðá – R. fruticosus L.). Visos genties vardureikia laikyti tà, kuris susietas su genties tipu. Ðiuo atveju toks vardas yra gervuogë.Tekðe vadinama R. chamaemorus L. (Rubus subgen. Chamaemorus (Focke) Focke),katuoge – R. saxatilis L. (Rubus subgen. Cylactis (Raf.) Focke). Gerokai painiau su avietëspavadinimo vartojimu. Ðis vardas vartojamas sudarant ne tik Rubus subgen. Idaeobatus(Focke) Focke, bet ir ávairiø kitø pogenèiø (arba sekcijø) augalø pavadinimus (JANKEVIÈIENË,1998). Pavyzdþiui: avietë tekðë (R. chamaemorus L. ið Rubus subgen. Chamaemorus (Focke)Focke); ðiaurinë avietë (R. arcticus L. ið Rubus subgen. Cylactis (Raf.) Focke); kvapiojiavietë (R. odoratus L. ið Rubus subgen. Anoplobatus (Focke) Focke); raudondyglë avietë(R. phoenicolasius Maxim. ið Rubus subgen. Idaeobatus (Focke) Focke) ir kt.Norint iðsaugoti tradicinius genties augalø pavadinimus, tokius kaip katuogë, tekðë iravietë, pavadinant augalus bûtina atsiþvelgti á vidinæ Rubus L. genties sistemà (FOCKE,1910–1914; WEBER, 1972). Ið tradiciniø vardø derëtø sudaryti atitinkamø pogenèiø augaløpavadinimus. Rubus subgen. Cylactis augalus reikëtø vadinti katuogëmis, Rubus subgen.Chamaemorus (= subgen. Chamaerubus O. Kuntze) – tekðëmis, Rubus subgen. Idaeobatus –avietëmis, o visø kitø genties pogenèiø augalø pavadinimus sudaryti prie genties vardo(gervuogë) pridedant atitinkamà rûðies epitetà.Kartais pasitaikanèius to paties pogenèio rûðiø hibridus reikëtø vadinti laikantis jauminëtø principø, o skirtingø pogenèiø (pvz., Rubus subgen. Rubus ir Rubus subgen. Idaeobatus)– gervuogëmis.Rubus chamaemorus L. (subgen. Chamaemorus) – paprastoji tekðë (buvo tekðë)Rubus pseudochamaemorus Tolm. (subgen. Chamaemorus) – sachalininë tekðëRubus arcticus L. (subgen. Cylactis) – ðiaurinë katuogë (buvo ðiaurinë avietë)

Rubus saxatilis L. (subgen. Cylactis) – paprastoji katuogë (buvo katuogë)Rubus triflorus Richardson (subgen. Cylactis) – triþiedë katuogëRubus idaeus L. (subgen. Idaeobatus) – paprastoji avietëRubus illecebrosus Focke (subgen. Idaeobatus) – þemuoginë avietëRubus occidentalis L. (subgen. Idaeobatus) – vakarinë avietëRubus strigosus Michx. (subgen. Idaeobatus) – ðeriuotoji avietëRubus phoenicolasius Maxim. (subgen. Idaeobatus) – raudondyglë avietëRubus odoratus L. (subgen. Anoplobatus) – kvapioji gervuogë (buvo kvapioji avietë)Rubus caesius L. (subgen. Rubus) – paprastoji gervuogëRubus nessensis Hall (subgen. Rubus) – staèioji gervuogëRubus plicatus Weihe et Nees (subgen. Rubus) – raukðlëtoji gervuogëSalix L.Salix L. genties augalai lietuviðkai vadinami gluosniais ir karklais, o viena rûðis –S. caprea L. – vadinama blinde (vienanaris pavadinimas). S. viminalis L. kartais irgi vadinamasvienanariu vardu – þilvièiu.Gluosniais lietuviðkai vadinti priimta medþiais auganèius ðios genties augalus, o karklais– krûmus (SMALIUKAS, 1996; JANKEVIÈIENË, 1998; GUDÞINSKAS, 1999). Sugretinus tradicinælietuviðkà nomenklatûrà su genties sistema (RECHINGER, AKEROYD, 1993; ARGUS, 1997) paaiðkëjo,kad beveik visos gluosniais vadinamos rûðys priskiriamos prie Salix subgen. Salix, okarklais – prie Salix subgen. Chamaetia Dumort. ir Salix subgen. Caprisalix Dumort. (iðskyrusS. caprea L.). Taigi lietuviðka genties augalø nomenklatûra yra pagrásta sistematiðkai.Kadangi genties tipinio pogenèio (Salix subgen. Salix) augalai vadinami gluosniais, tai irpagrindinis lietuviðkas genties pavadinimas turëtø bûti gluosnis. S. caprea tradiciná pavadinimàblindë reikëtø laikyti iðskirtiniu atveju, pridëti epitetà ir jo pagrindu naujø vardønesudarinëti.Þilvièiu, kaip vienanariu pavadinimu, vadinti atskirà rûðá bûtø netikslinga dël to, kadtiek tautosakoje, tiek kitur ðis pavadinimas vartojamas ávairiomis prasmëmis (tiek karklams,tiek gluosniams vadinti). Be to, dabar vartojamas S. viminalis (Salix subgen. Caprisalix)pavadinimas gluosnis þilvitis (sudarytas ið dviejø daiktavardþiø) keistinas pagal nomenklatûrosprincipus sudarytu pava-dinimu (pvz., þilvitinis karklas).Kiek daugiau painiavos ávardijant hibridines Salix genties rûðis. Dabar vienos hibridinësrûðys vadinamos gluosniais, kitos – karklais. Jeigu hibridinë rûðis susidariusi susikryþminusdviem ar kelioms to paties pogenèio (pvz., Salix subgen. Salix) rûðims, lietuviðkaspavadinimas turëtø bûti sudaromas laikantis tø paèiø principø, taikomø visø kitø gentiesrûðiø pavadinimams sudaryti. Taèiau kaip turëtø bûti sudaromas pavadinimas, jeigu rûðisatsiradusi susikryþminus dviem ar daugiau skirtingø pogenèiø rûðiø (pvz.: tarp Salix subgen.Salix ir Salix subgen. Chamaetia arba Salix subgen. Salix ir Salix subgen. Caprisalix)? Þinant,kad krûmais auganèiø karklø ir medþiais auganèiø gluosniø hibridai paprastai auga kaip krûmai,juos bûtø tikslinga vadinti karklais. Karklais taip pat turëtø bûti vadinamos ir hibridinësrûðys, susidariusios susikryþminus skirtingø pogenèiø rûðims, kurios tradiciðkai vadinamoskarklais (Salix subgen. Chamaetia ir Salix subgen. Caprisalix).Salix alba L. (Salix subgen. Salix) – baltasis gluosnisSalix babylonica L. (Salix subgen. Salix) – svyruoklinis gluosnisSalix fragilis L. (Salix subgen. Salix) – trapusis gluosnisSalix pentandra L. (Salix subgen. Salix) – virbinis gluosnis11

12Salix triandra L. (Salix amygdalina L.) (Salix subgen. Salix) – krantinis gluosnisSalix acutifolia Willd. (Salix subgen. Caprisalix) – smailialapis karklasSalix aegyptiaca L. (Salix subgen. Caprisalix) – egiptinis karklasSalix aurita L. (Salix subgen. Caprisalix) – ausytasis karklasSalix caprea L. (Salix subgen. Caprisalix) – paprastoji blindë (buvo blindë)Salix caspica Pall. (Salix subgen. Caprisalix) – kaspijinis karklasSalix cinerea L. (Salix acuminata Mill.; Salix aquatica Sm.) (Salix subgen. Caprisalix) –pilkasis karklasSalix daphnoides Vill. (Salix subgen. Caprisalix) – pajûrinis karklasSalix elaeagnos Scop. (Salix subgen. Caprisalix) – balsvasis karklasSalix hastata L. (Salix subgen. Caprisalix) – ieðmalapis karklasSalix lapponum L. (Salix subgen. Caprisalix) – laplandinis karklasSalix myrsinifolia Salisb. (Salix nigricans Sm.) (Salix subgen. Caprisalix) – juosvasiskarklasSalix phylicifolia L. (Salix subgen. Caprisalix) – rausvaðakis karklasSalix purpurea L. (Salix subgen. Caprisalix) – purpurinis karklasSalix myrtilloides L. (Salix subgen. Caprisalix) – mëlynialapis karklasSalix repens L. (Salix subgen. Caprisalix) – gulsèiasis karklasSalix rosmarinifolia L. (Salix subgen. Caprisalix) – pelkinis karklasSalix starkeana Willd. (Salix livida Wahlenb.) (Salix subgen. Caprisalix) – þemasis karklasSalix viminalis L. (Salix subgen. Caprisalix) – þilvitinis karklasSalix ×meyeriana Rostk. ex Willd. [S. fragilis × S. pentandra] – Mejerio gluosnisSenecio L.Senecio L. genties augalai lietuviðkai vadinami þilëmis, nors keliø rûðiø dekoratyviniusaugalus, kurie anksèiau buvo priskirti prie kitø genèiø, siûloma vadinti cinerarijomis (pvz.:Senecio cruentus (Masson ex L’Hér.) DC.) (JANKEVIÈIENË, 1998). Labai didele ávairovepasiþyminèios Senecio L. s. l. genties sistema daug kartø keitësi, ið jos iðskiriant ávairiassavarankiðkas gentis arba jas vël sujungiant á vienà plaèiàjà gentá.Cineraria L. s. l. dabar suskirstyta á keletà savarankiðkø genèiø: Felicia Cass., GynoxysCass., Ligularia Cass., Pericallis D. Don, Rolanda La Llave ir kt., kai kurie augalai priskirtiprie Senecio L. (NORDENSTAM, 1978; CRON, 1991) Prie Cineraria L. s. str. priskiriamos keliosPietø Afrikoje paplitusios rûðys (CRON, 1991), bet tarp jø lietuviðkai cinerarijomis vadinamøaugalø nëra. Anksèiau miðriàja cinerarija vadinta rûðis – P. cruenta (Masson ex L’Hér.)Bolle – dabar priskiriama prie Pericallis D. Don genties (NORDENSTAM, 1978; SWENSON,MANNS, 2003). Taigi ðios rûðies cinerarija vadinti negalima, nes tai sukeltø painiavà. Cinerarijomisderëtø vadinti tik Cineraria L. genties augalus, bet jokiu bûdu ðio pavadinimo nevartotibet kuriai kitai ið Senecio L. s. l. iðskiriamai ar prie jos priklausanèiai augalø grupeivadinti. Visus Senecio L. genties augalus reikëtø vadinti þilëmis, o ið jos iðskiriamoms savarankiðkomsgentims ieðkoti naujø vardø.Pericallis D. Don – perikalisPericallis appendiculata (L. f.) B. Nord. (Cineraria populifolia L’Hér.) – tuopalapis perikalisPericallis cruenta (Masson ex L’Hér.) Bolle (Cineraria cruenta Masson ex L’Hér.; Seneciocruentus (Masson ex L’Hér.) DC.) – margaþiedis perikalis (buvo miðrioji cinerarija)

Pericallis ×hybrida B. Nord. (Cineraria hybrida Willd.; Senecio ×hybridus (Willd.) Regel) –darþelinis perikalisCineraria L. – cinerarijaCineraria aspera Thunb. – ðiurkðèioji cinerarijaCineraria lyratiformis Cron (Cineraria lyrata DC., nom. illeg.) – lyralapë cinerarijaSolanum L.Solanum L. genties augalai lietuviðkai vadinami bulvëmis, kiauliauogëmis, karklavijaisir baklaþanais (JANKEVIÈIENË, 1998). Solanum L. genties tipinë rûðis – S. nigrum L. (subgen.Solanum sect. Solanum) (GREUTER et al., 1993) – tradiciðkai vadinama juodàja kiauliauoge.Taigi pagrindinis lietuviðkas genties pavadinimas turëtø bûti kiauliauogë.Prie tipinio pogenèio, tik prie kitos sekcijos, priskiriami ir tradiciðkai karklavijais (S. dulcamaraL.; subgen. Solanum sect. Dulcamara) vadinami augalai. Ligi ðiol S. dulcamararûðis buvo vadinama vienanariu vardu – karklavijas, bet prie subgen. Solanum sect. Dulcamarapriskiriama dar apie 10 rûðiø, kuriø lietuviðki pavadinimai turëtø bûti sudaromi iðgenties vardà atstojanèio sekcijos pavadinimo (karklavijas) ir atitinkamo epiteto. Lietuvojesavaime paplitusià rûðá S. dulcamara derëtø vadinti dvinariu vardu – paprastuoju karklaviju.Valgomoji bulvë (S. tuberosum L.) ir jai giminingos rûðys priskiriamos prie Solanumsubgen. Potatoe (G. Don) D’Arcy (arba subgen. Solanum sect. Petota Dumort) (CHILD,1990), todël pavadinimas bulvë vartotinas sudarant visø ðio pogenèio (arba sekcijos) rûðiøpavadinimus.S. melongena L. lietuviðkai vadinama vienanariu pavadinimu – baklaþanas. Ðiuo atveju,atsiþvelgiant á vaisiø ypatybes, pavadinimà baklaþanas derëtø vartoti dviem Solanum subgen.Leptostemonum sekcijoms (sect. Melongena ir sect. Oliganthes) ávardyti ir visø kitø prieðiø sekcijø priskiriamø augalø lietuviðkus pavadinimus sudaryti pridedant atitinkamà epitetà,pavyzdþiui: Solanum melongena L. – paprastasis baklaþanas.Dar viena ypatinga Solanum L. genties augalø grupë yra Solanum L. subgen. Bassovia(Aubl.) Bitter. Atogràþø kraðtuose paplitæ, valgomus vaisius vedantys ðio pogenèio augalaikartais iðskiriami á savarankiðkà gentá Cyphomandra C. Mart. ex Sendtn. (CHILD, 1984)Taigi Solanum L. subgen. Bassovia (arba Cyphomandra gentis, atsiþvelgiant á priimamàtaksonominá poþiûrá) lietuviðkai galëtø bûti vadinama basovija ir su ðiuo vardu sudaromivisø rûðiø pavadinimai. Pavyzdþiui: Solanum betaceum Cav. (Cyphomandra betacea (Cav.)Sendtn.) – stambiavaisë basovija.Prie visø kitø pogenèiø ir sekcijø priklausanèius Solanum genties augalus reikëtø vadintikiauliauogëmis.Reikia pridurti, kad su genties pavadinimu susijæs ir ávairiais poþiûriais svarbios Solanaceaeðeimos pavadinimas. Ði ðeima lietuviðkai kartais vadinama kiauliauoginiø ðeima(JANKEVIÈIENË, 1998), nors labiausiai paplitæs pavadinimas – bulviniø ðeima. Ðiuo atvejuderëtø iðsaugoti tradiciná ir gerokai aiðkesná (su gerai paþástamomis bulvëmis susietà) ðeimospavadinimà, nors jis ir sudarytas ne ið pagrindinio genties pavadinimo (susieto su tipinerûðimi).Solanum carolinense L. (subgen. Leptostemonum sect. Melongena) – karolininis baklaþanas(buvo karolininë kiauliauogë)Solanum melongena L. (subgen. Leptostemonum sect. Melongena) – paprastasis baklaþanas(buvo baklaþanas)13

14Solanum sisymbriifolium Lam. (subgen. Leptostemonum sect. Melongena) – pikulialapisbaklaþanas (buvo pikulialapë kiauliauogë)Solanum rostratum Dunal (subgen. Leptostemonum sect. Melongena) – dygusis baklaþanas(buvo dygioji kiauliauogë)Solanum commersonii Dunal (subgen. Solanum sect. Petota subsect. Potatoe) – KomersonobulvëSolanum tuberosum L. (subgen. Solanum sect. Petota subsect. Potatoe) – valgomoji bulvëSolanum dulcamara L. (subgen. Solanum sect. Dulcamara) – paprastasis karklavijas(buvo karklavijas)Solanum nigrum L. (subgen. Solanum sect. Solanum) – juodoji kiauliauogëSolanum villosum Mill. (subgen. Solanum sect. Solanum) – gauruotoji kiauliauogëSolanum betaceum Cav. (Cyphomandra betacea (Cav.) Sendtn.) (subgen. Solanum sect.Bassovia) – stambiavaisë basovijaUlmus L.Ulmus L. genties augalai, laikantis tradicijø, lietuviðkai vadinami guobomis, skirpstaisir vinkðnomis. Kuris ið ðiø trijø pavadinimø laikytinas genties vardu? Norint tai nustatyti,bûtina atsiþvelgti á genties nomenklatûrà. Ulmus L. genties tipas – U. campestris L. (GREUTERet al., 1993). U. campestris L. vardas laikomas daugiaprasmiu (nom. ambig.) ir pasiûlytasatmesti, o jo lektotipas tapatus U. glabra Huds. (ARMSTRONG, SELL, 1996) Ði rûðis lietuviðkaivadinama kalnine guoba (JANKEVIÈIENË, 1998). Taigi, nuosekliai laikantis nomenklatûrosprincipø, genties vardas yra guoba.U. glabra Huds. (kalninë guoba) ir U. minor Mill. (paprastasis skirpstas) priskiriamiprie tipinës genties sekcijos (Ulmus sect. Ulmus), o U. laevis Pall. (paprastoji vinkðna) – prieUlmus sect. Blepharocarpus. Ðios sekcijos kartais dar laikomos pogenèiais (WIEGREFE etal., 1994). Norint iðsaugoti visus tris dabar vartojamus lietuviðkus Ulmus L. genties augaløpavadinimus, reikëtø laikyti, kad paprastasis skirpstas yra tik vienai rûðiai (U. minor Mill.)taikytinas pavadinimas, prie Ulmus sect. Blepharocarpus priskiriamas rûðis vadinti vinkðnomis,o visus kitus genties augalus – pagal genties vardà – guobomis. Guobomis vadintiniir visi tarprûðiniai Ulmus genties hibridai.Vaccinium L.Vaccinium L. genties augalai lietuviðkai vadinami bruknëmis, mëlynëmis, vaivorais(augalai Lietuvoje paplitæ savaime) ir ðilauogëmis (introdukuoti augalai) (JANKEVIÈIENË, 1998).Jeigu priimtume plaèiausià Vaccinium L. genties koncepcijà, pagal kurià prie jos prijungiamaOxycoccus Hill gentis (POPOVA, 1972; VANDER KLOET, 1988), tai, laikantis tradicijø, dalájungtinës genties augalø (Vaccinium sect. Oxycoccus (Hill) A. Gray) tektø vadinti spanguolëmis.Bet, sprendþiant ið naujausiø ðios genties tyrimø, itin plaèios genties koncepcija nepasitvirtina(KRON et al., 2002; POWELL, KRON, 2002).Atsiþvelgiant á tai, kad Vaccinium L. genties tipas yra V. uliginosum L. (GREUTER et al.,1993), lietuviðkai gentá reikëtø vadinti vaivoru, o kitus dabar nurodomus genties pavadinimus(bruknë, mëlynë, ðilauogë) laikyti skirtingø sekcijø (arba pogenèiø, atsiþvelgiant ápriimamà genties taksonomijà) pavadinimais.Ligi ðiol bruknë ir mëlynë buvo vartojami kaip vienanariai rûðiø pavadinimai (V. vitisidaeaL. – bruknë; V. myrtillus L. – mëlynë). Laikantis nuoseklumo, visø vienos sekcijosrûðiø lietuviðkus pavadinimus reikëtø sudaryti vienodu principu: ið sekcijos (kaip ir genties)

vardo ir rûðies epiteto. Taigi visas prie sect. Myrtillus Dumort. priskiriamas rûðis (jø yraapie 20) reikëtø vadinti mëlynëmis, pavyzdþiui: V. myrtillus L. – paprastoji mëlynë, V. dentatumSm. – dantytalapë mëlynë; V. parvifolium Sm. – smulkialapë mëlynë ir kt. Prie sect.Vitis-idaea (Moench) Koch priskiriamos rûðys (1 arba 2 rûðys su keliais vidurûðiniais taksonais)vadintinos bruknëmis.Jeigu bûtø priimta plaèiausia Vaccinium genties samprata (átraukiant ir Oxycoccus Hillgentá), seniai ir plaèiai vartojamø lietuviðkø Oxycoccus Hill genties (arba Vaccinium sect.Oxycoccus) augalø pavadinimø keisti nederëtø.Vaccinium vitis-idaea L. (sect. Vitis-idaea) – paprastoji bruknë (buvo bruknë)Vaccinium uliginosum L. (sect. Vaccinium) – paprastasis vaivoras (buvo vaivoras)Vaccinium myrtillus L. (sect. Myrtillus) – paprastoji mëlynë (buvo mëlynë)Vaccinium angustifolium Aiton (sect. Cyanococcus) – siauralapë ðilauogëVaccinium arctostaphylos L. (sect. Hemimyrtillus) – kaukazinë ðilauogëVaccinium corymbosum L. (sect. Cyanococcus) – aukðtoji ðilauogëVaccinium ×intermedium Ruthe [= V. myrtillus × V. vitis-idaea] – tarpinë ðilauogëVicia L.Vicia L. genties augalai vadinami vikiais, iðskyrus Vicia faba L., kuri tradiciðkai vadinamapupa (JANKEVIÈIENË, 1998). Atsiþvelgiant á tai, kad Vicia faba L. pagal dabartinægenties sistemà priskiriama prie Vicia subgen. Vicia sect. Faba (Mill.) Ledeb., ðiuo vardubûtø galima vadinti visus minëtos sekcijos augalus (be V. faba L., dar priskiriamas V. narbonensisL.). Anksèiau savarankiðka laikytos Faba Mill. genties pagrindu buvo iðskirta Fabaceaenom. cons. ðeima. Lietuviðkas ðeimos pavadinimas – pupiniai – taip pat sudarytasið anksèiau savarankiðka laikytos pupos genties pavadinimo. Faba Mill. genèiai taikytaslietuviðkas pavadinimas pupa turëtø iðlikti susietas su homotipiniu vidugentinio rangotaksonu (ðiuo atveju – Vicia subgen. Vicia sect. Faba (Mill.) Ledeb.). Tokiu atveju bûtø suprantamesnispupiniø ðeimos pavadinimo sudarymas. Priëmus ðá poþiûrá, reikëtø pakeistitik dviejø genties rûðiø pavadinimus.Vicia faba L. (Faba vulgaris Mill) – sëjamoji pupa (buvo pupa)Vicia narbonensis L. – plaèialapë pupa (buvo plaèialapis vikis)Be èia iðsamiai aptartø genèiø, po du ar daugiau lietuviðkø vardø turi dar kelios gentys,tokios kaip Allium L., Brassica L., Cerasus Mill., Lysimachia L., Lychnis L., Rosa L.,Silene L. ir kt. Jø pavadinimus norminti derëtø laikantis ðiame straipsnyje nurodytø principø:1. Genties vardà sieti su tipine genties rûðimi, o kitus tradicinius pavadinimus laikyti negenties vardo sinonimais, bet apibrëþtø genties padaliniø (pogenèiø, sekcijø, posekcijø)pavadinimais, funkciðkai prilygstanèiais genties vardui.2. Vienanarius rûðiø pavadinimus keisti dvinariais, o kai kuriuos vienanarius vardus(daþniausiai vartojamus kultûriniams augalams vadinti) palikti ne kaip norminius rûðiøar vidurûðiniø taksonø, bet kaip apibendrinamuosius kultûriniø augalø arba ið tø augaløgaunamø produktø pavadinimus.Manome, kad bûtø tikslinga sukurti lietuviðkos augalø nomenklatûros taisykliø rinkiná,kuriame bûtø ne tik aptarti bendrieji principai, bet ir pateikta konkreèiø pavyzdþiø, nurodytiiðskirtiniai atvejai.15

16LITERATÛRAARGUS G. W., 1997: Infrageneric classification of Salix (Salicaceae) in the New World. –Syst. Bot. Monogr., 52: 1–121.ARMSTRONG J. V., SELL P. D., 1996: A revision of the British elms (Ulmus L., Ulmaceae): theirhistorical background. – Bot. Journ. Linn. Soc., 120: 39–50.AUSTIN D. F., HUÁMAN Z., 1996: A synopsis of Ipomoea (Convolvulaceae) in the Americas.– Taxon, 45(1): 3–38.BLUZMA P., MAÞEIKYTË R., MICKEVIÈIUS E., PRÛSAITË J., BARANAUSKAS K., BALEIÐIS R., 2002:Þinduoliø pavadinimø þodynas. – Vilnius.BRUMMITT R. K., 1998: Report of the Committee for Spermatophyta: 46. – Taxon, 47: 443–444.CHILD A., 1984: Studies in Solanum L. (and related genera): 3. A provisional conspectus ofthe genus Cyphomandra Mart. ex Sendtner. – Feddes Repert., 95: 283–298.CHILD A., 1990: A synopsis of Solanum subgenus Potatoe (G. Don) D’Arcy (Tuberarium(Dun.) Bitter (s. l.)). – Feddes Repert., 101: 209–235.CRON G. V., 1991: A systematic study of certain species of Cineraria L. (Asteraceae). –Johannesburg.ÈEREPANOV S. K., 1994: Centaurea L. – In: TZVELEV N. N. (ed.), Flora evropejskoj èastiSSSR, 7: 260–288. – Sankt-Peterburg.DAGYS J. (red.), 1938: Lietuviðkas botanikos þodynas. I dalis. – Kaunas.FOCKE W. O., 1910–1914: Species Ruborum. Monographiae generis Rubi Prodromus. –Stuttgart.GARCIA-JACAS N., SUSANNA A., GARNATJE T., VILATERSANA R., 2001: Generic delimitation andphylogeny of the subtribe Centaureinae (Asteraceae): a combined nuclear andchloroplast DNA analysis. – Ann. Bot. (Oxford), 87: 503–515.GREUTER W., BRUMMITT R. K., FARR E., KILIAN N., KIRK P. M., SILVA P. C. (eds.), 1993: Namesin current use for extant plant genera. – Regnum Vegetabile, 129: 1–1464.GUDÞINSKAS Z., 1999: Lietuvos induoèiai augalai. – Vilnius.HOLUB J., 1977: New names in Phanerogamae, 5. – Folia Geobot. et Phytotax., 12(3):293–311.JANCZEWSKI E., 1907: Monographie des groseilliers, Ribes L. – Mem. Soc. Phys. Geneve,35: 199–517.JANKEVIÈIENË R. (sud.), 1998: Botanikos vardø þodynas. – Vilnius.KIRKBRIDE J. H. (Jr.), 1993: Biosystematic monograph of the genus Cucumis (Cucurbitaceae).– Boone.KRON K. A., POWELL A. E., LUTEYN J. L., 2002: Phylogenetic relationships within the blueberrytribe (Vaccinieae, Ericaceae) based on sequence data from matK and nuclearribosomal ITS regions, with comments on the placement of Satyria. – Amer. J. Bot.,89: 327–336.LINNAEUS C., 1751: Philosophia botanica. – Stockholm.NORDENSTAM B., 1978: Taxonomic studies in the tribe Senecioneae (Compositae). – OperaBotanica, 44: 1–84.POPOVA T. N., 1972: Vaccinium L. – In: TUTIN T. G., HEYWOOD V. H., BURGES N. A.,MOORE D. M., VALENTINE D. H., WALTERS S. M., WEBB D. A. (eds.), Flora Europaea,3: 12–13. – Cambridge.

POTTER D., LUBY J. J., HARRISON R. E., 2000: Phylogenetic relationships among species ofFragaria (Rosaceae) inferred from non-coding nuclear and chloroplast DNA sequences.– Systematic Botany, 25: 337–348.POWELL E. A., KRON K. A., 2002: Hawaiian blueberries and their relatives. A phylogenetic analysisof Vaccinium sections Macropelma, Myrtillus, and Hemimyrtillus (Ericaceae). –Systematic Botany, 27: 768–779.RECHINGER K. H., AKEROYD J. R., 1993: Salix L. – In: TUTIN T. G., BURGES N. A., CHATER A. O.,EDMONDSON J. R., HEYWOOD V. H., MOORE D. M., VALENTINE D. H., WALTERS S. M.,WEBB D. A. (eds.), Flora Europaea (2nd ed.), 1: 53–64. – Cambridge.SENTERS A. E., SOLTIS D. E., 2003: Phylogenetic relationships in Ribes (Grossulariaceae)inferred from ITS sequence data. – Taxon, 52(1): 51–66.SMALIUKAS D., 1996: Lietuvos gluosniai (Salix L.). Taksonomija, biologija, fitocenologija,biocheminës savybës ir iðtekliai. – Vilnius.SOJÁK J., 1972: Nomenklatorické poznámky (Panerogamae). – Èas. Národ. Muz., Sect.Natur., Praha, 140: 127–134.SUSANNA A., GARCIA-JACAS N., SOLTIS D. E., SOLTIS P. S., 1995: Phylogenetic relationshipsin tribe Cardueae (Asteraceae) based on ITS sequences. – Amer. J. Bot., 82(8): 1056–1068.SWENSON U., MANNS U., 2003: Phylogeny of Pericallis (Asteraceae): a total evidence approachreappraising the double origin of woodiness. – Taxon, 52: 533–546.ÐULCS V., 2003: Latvieðu valodas augu nosaukumu atbilstîba nosaukumiem latîòu valodâ. –Latvijas Veìetâcija, 7: 5–13.TREHANE P., 1995: (1172) Proposal to conserve Chrysanthemum L. with a conserved type(Compositae). – Taxon, 44(3): 439–441.TZVELEV N. N., 1999: Ob ob’’eme i nomenklature nekotorykh rodov sosudistykh rastenijevropejskoj Rossii. – Botanièeskij Þurnal, 84(7): 109–118.VANDER KLOET S. P., 1988: The genus Vaccinium in North America. – Res. Branch Agric.Canada, 1828: 1–201.WEBER H. E., 1972: Die Gattung Rubus L. im nordwestlichen Europa. – Lehre.WIEGREFE S. J., SYTSMA K. J., GURIES R. P., 1994: Phylogeny of Elms (Ulmus, Ulmaceae):molecular evidence for a sectional classification. – Systematic Botany, 19: 590–612.17REVIEW OF THE NOMENCLATURE OF PLANT GENERA WITHSEVERAL LITHUANIAN GENERIC NAMES AND PRINCIPLES OFTHEIR STANDARDISATIONZigmantas GUDÞINSKAS, Valerijus RAÐOMAVIÈIUSSummaryNomenclature of Lithuanian generic plant names since the very beginning was createdapplying the principle that each genus should bear unique name and the name should consistof one word. In contemporary Lithuanian botanical nomenclature a single exceptionoccurs when a genus has a traditionally used binomial generic name (Nymphaea L. – vandenslelija). However, about three dozens of plant genera have two or more generic names consistentlyused both in scientific and common language. Majority of plants with several

18generic names are economically important, and the usage of such names has deep traditions(e.g., Rubus L. – gervuogë, avietë, tekðë, katuogë).The usage of certain Lithuanian generic names for naming of species were analysed,and solutions for their standardisation were proposed. Widely used traditional generic namesshould be applied as names of infrageneric taxa (subgenera, sections, subsections; functionallythey are equal to the generic name), whereas Lithuanian name of the genus should beselected taking into account generic name used for its type species. Uninominal names ofspecies should be replaced with binary names, but some of these traditional uninominalscan be used as generalised names for cultivated plants or their products.It would be purposeful to create a code of Lithuanian botanical nomenclature thatshould include general principles and rules of plant naming as well as examples and exceptions.Gautas: 2004 m. kovo 18 d.Priimtas: 2004 m. balandþio 26 d.Received: March 18, 2004Accepted: April 26, 2004