Pasitikti iš misijos Afganistane grįžę NPE kariai - Krašto apsaugos ...

FAKTAI BE KOMENTARØTARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS3Netrukus įsigalios Kasetinių bombų konvencijaVasario 16-ąją dar dvi valstybės –Burkina Faso ir Moldova – ratifikavoKasetinių (klasterinių) bombųkonvenciją, kuria draudžiama gaminti,parduoti, kaupti klasteriniussprogmenis. Kasetinių bombų vidujeyra dešimtys ar šimtai mažesniųsprogmenų, pabyrančių dideliameplote. Jų naudojimas buvo kritikuojamasdėl panašių motyvų, kaip irpriešpėstinių minų, šiandien jauuždraustų: kasetinės bombos veikiaaklai ir neproporcingai, yra pavojingosciviliams. Be to, nesprogę kasetiniųbombų elementai kelia pavojųžmonių gyvybei ir pasibaigus konfliktui,trukdo atstatymo darbams iržemės ūkio veiklai.Konvenciją nuo 2008 metųgruodžio buvo pasirašiusios 104valstybės, tačiau kad ji įsigaliotųtarptautinėje teisėje reikėjo, kad jąratifikuotų 30 valstybių. Kai konvencijąratifikavo Burkina Faso irMoldova, tai ir buvo pasiekta. PasakJungtinių Tautų generalinio sekretoriatokomunikato, konvencijaįsigalios nuo 2010 metų rugpjūčio1 dienos. Komunikate rašoma, kadši konvencija yra svarbus žingsnis,viena vertus, pasaulinėje nusiginklavimoprogramoje, kita vertus,mažinant žalą ir žmonių kančias.Komunikate visos valstybės raginamosgreičiau ratifikuoti Kasetiniųbombų konvenciją.Konvencija numato jų sankaupųsunaikinimą. Pirmoji tai padarėIspanija. Belgija, Danija, Prancūzija,Vokietija, Japonija, Moldova,Juodkalnija ir Slovėnija ratifikavokonvenciją, bet bombų dar nesunaikino.Tarp konvenciją ratifikavusiųvalstybių yra šalys, kuriose kasetinėsbombos buvo panaudotos. Tai Albanija,Kroatija, Laosas, Siera Leonėir Zambija.Parengta pagal Vatikano radijo inf.Dėl sandorių atsakomybę turėtų prisiimti visos ES ir NATO narės2010 02 24-25 krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienėdalyvavo neformaliame EuroposSąjungos gynybos ministrų susitikimePalma de Maljorkoje (Ispanijoje).Gynybos ministrai aptarėLisabonos sutarties įgyvendinimoklausimus, ES ir NATO santykiusir bendradarbiavimą su trečiosiomisšalimis.ES gynybos ministrai aptarėLisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimąES bendros saugumo irgynybos politikos (BSGP) srityje.R. Juknevičienė dalyvavo diskusijojedėl pirmininkaujančios šaliesvaidmens saugumo ir gynybos srityje,taip pat dėl gynybos ministrųstatuso gruodžio mėnesį įsigaliojusLisabonos sutarčiai.ES gynybos ministrų susitikimedalyvavęs NATO Generalinissekretorius Anders Fogh Rasmussen(Andersas Foghas Rasmusenas)pasisakė už ES ir NATObendradarbiavimo tobulinimą,ES ir Turkijos bendradarbiavimogynybos srityje stiprinimą. Savokreipimesi į gynybos ministrus irNATO Generalinį sekretorių ESvyriausioji įgaliotinė užsienio reikalamsir saugumo politikai CatherineAshton (Kaseryn Ešton)taip pat ragino stiprinti praktinįES ir NATO bendradarbiavimąir parengti susitarimus operacijųregionuose, nelaukiant politiniųproblemų sprendimo.R. Juknevičienė susitikimometu kalbėjo dėl karinės ginkluotėspardavimo trečiosioms šalims,ypač kai šios įvardija bendras ESir NATO gynybos struktūras priešiškomis.Pasak ministrės, vienaikuriai nors NATO ar ES valstybeipriėmus sprendimą dėl ginkluotėsperdavimo trečiajai šaliai, visos ESir NATO narės turėtų prisiimtiatsakomybę. Ministrė paminėjo,kad iš šalių narių norėtų sulauktidaugiau skaidrumo ir konsultacijųprieš sudarant panašius sandorius.Taip pat išreiškė viltį, kad ateityjeES nuosekliau įgyvendins skaidriąir principingą politiką ginklų eksportokontrolės klausimais.Maljorkoje R. Juknevičienė taippat susitiko su Prancūzijos gynybosministru Hervé Morin (Ervė Morinu)ir aptarė dvišalio bendradarbiavimoklausimus, kalbėjosi apiePrancūzijos planus dėl karinio laivopardavimo Rusijai.Gynybos ministrai dvi dienasvykusio susitikimo metu taip pataptarė ES tarptautinių operacijų,karinių ir civilių ES krizių valdymopajėgumų plėtros klausimus.Balandžio mėnesį Liuksemburgevyks oficialus ES gynybosministrų susitikimas.VRD inf.Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, dalyvavusi neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, išreiškė viltį, kad ateityje ES nuosekliauįgyvendins skaidrią ir principingą politiką ginklų eksporto kontrolės klausimais2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

4TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASKRAÐTO APSAUGAViešėjo Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams2010 02 24 Lietuvoje su darbovizitu viešėjo Prancūzijos valstybėssekretorius Europos Sąjungos reikalamsPierre Lellouche (PjerasLelušas). Svečią priėmė LietuvosRespublikos Prezidentė DaliaGrybauskaitė, jis lankėsi Kariniųoro pajėgų Aviacijos bazėje (KOPAB).Prancūzijos valstybės sekretoriusEuropos Sąjungos reikalamsperdavė Lietuvos vadovei PrancūzijosPrezidento Nicolas Sarcozy(Nikolia Sarkozy) linkėjimus.Pasak P. Lellouche, vienas svarbiausiųjo susitikimo su Prezidentetikslų – konsultuotis ir informuotiPrancūzijos strateginę partneręLietuvą apie galimą Prancūzijosketinimą parduoti „Mistral“ klasėstipo karo laivą Rusijai. Prancūzijosvalstybės sekretorius informavoPrezidentę, jog Prancūzija nėragavusi oficialaus Rusijos prašymoparduoti „Mistral“ laivą ir patikino,kad jei toks sandoris ir įvyktų,šis laivas Rusijai būtų parduotaskaip civilinis laivas, be jokios karinėsįrangos.Tokios abiejų šalių konsultacijosyra numatytos praėjusių metųrugsėjį Prancūzijos ir Lietuvosprezidentų pasirašytoje dvišalėjestrateginės partnerystės sutartyje.Prezidentė D. Grybauskaitėatkreipė dėmesį į Prancūzijosvalstybės sekretoriaus Europos Sąjungosreikalams paaiškinimus, pabrėždamapolitinių konsultacijų sustrateginiais partneriais svarbą.Prezidentė padėkojo už šiuometu Prancūzijos vykdomą Baltijosšalių oro erdvės NATO patruliavimomisiją.Valstybės vadovė su Prancūzijosvalstybės sekretoriumi EuroposSąjungos reikalams taip pataptarė dvišalį Lietuvos ir Prancūzijosbendradarbiavimą, aktualiusEuropos Sąjungos ekonomikos irpolitikos klausimus, ES ir Rusijossantykius.Lankėsi Aviacijos bazėjePrancūzijos valstybės sekretoriusEuropos Sąjungos reikalamsP. Lellouche vasario 24 d. lankėsiKarinių oro pajėgų Aviacijos bazėje.Svečią pasitiko Lietuvos kariniųoro pajėgų vadas brg. gen. ArtūrasLeita ir Aviacijos bazės vadasplk. ltn. Audronius Navickas.Aviacijos bazėje P. Lellouchesusitiko su šiuo metu NATO oropolicijos misiją Baltijos valstybėsevykdančiais Prancūzijos kariniųoro pajėgų kariais.Prancūzijos karinių oro pajėgųkontingentas su keturiais naikintuvais„Mirrage“ 2000 jau antrą kartądalyvauja NATO oro policijosmisijoje Baltijos šalyse, šių metųpradžioje misiją perėmę iš Vokietijoskarinių oro pajėgų. Pirmą kartąPrancūzijos kariai NATO oro policijosmisijoje Baltijos šalyse dalyvavo2007 metų pavasarį-vasarą.Prezidentės spaudos tarnybos,KOP AB, BNS inf.Pierre Lellouche priėmė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. www.lrp.lt nuotr.Aviacijos bazėje svečią pasitiko Karinių oro pajėgų vadas brg. gen. Artūras Leita.Antano Gedrimo nuotr.Europos gynybos agentūros duomenų svarbaPaul HORROCKS, Europos gynybos agentūros Planavimo ir politikos padalinio statistikos specialistasEDA Bulletin Issue 13, 2010 m. vasarisBendrosios tendencijosIš Europos gynybos agentūros(EGA) sukauptų trejų metųduomenų aiškėja gynybos išlaidųtendencingumas. 2008 metais 26dalyvaujančios šalys narės bendraigynybai išleido 200 mlrd. eurų. Taiyra didelė suma, tačiau bendrojovidaus produkto (BVP) procentasgynybos išlaidoms nuolat mažėja:nuo 1,78 proc. 2006 metais iki 1,63proc. dabar – nuo 12,2 trilijonųeurų Europos ekonomikos. FormaliaiEuropos gynybos išlaidossiekė maždaug apie 200 mlrd. eurųper pastaruosius trejus metus, tačiaurealiai gynybos išlaidos 2008metais sumažėjo 4,3 procento.Jei gynybos išlaidas nagrinėtumėmproporcingai su visomisEuropos vyriausybių išlaidomis,tai kritimas būtų kur kas didesnispalyginti su BVP. Tai būtų nuo3,78 proc. 2006 metais iki 3,51proc. 2008 metais. Tai įvyko ekonomikosaugimo laikotarpiu priešprasidedant pasaulinei ekonomikoskrizei 2008 m. antrąjį pusmetį.Gynybos išlaidų rimtesnis kritimasgreičiausiai matysis 2009 metais irvėliau. Pasak Europos Komisijos,Europos Sąjungos ekonomikosaugimas sumažėjo 4 proc. 2009metais. Pagal 2010 m. prognozesBVP nukris 0,1 proc., o vyriausybėsdeficitas, kaip BVP procentinėdalis, bus 7,3 proc. BVP. Susiklosčiustokiai ekonominei situacijai,perspektyvos daugiau investuotiį pagrindines gynybos sritis neatrododaug žadančios, tam tikrųsektorių gynybos investicijos jaukelia susirūpinimą, nes tendencingaimažėjo per pastaruosiustrejus metus.Tendencijos konkrečiose srityseNors gynybos išlaidos palaipsniuikrito nuo 2006 iki 2008metų, kai kurios išlaidos mažėjosparčiau nei bendrosios. Įsidėmėtinoskelios kritinės sritys: visųpirma mokslinių tyrimų ir plėtrosišlaidos. Jos sumažėjo 1,1 mlrd.eurų 2006–2008 metais. Per paskutiniuosiusdvejus metus išlaidossumažėjo 9,9 nuošimčių. Tai sumažintamevyriausybės biudžete nėrageras ženklas Europai ateityje vystantpasaulinio lygio technologijas.Išlaidos moksliniams tyrimams irtechnologijoms per pastaruosiustrejus metus taip pat mažėjo, norsir lėčiau nei mokslinių tyrimų irplėtros išlaidos. Jos mažėjo nuo2,66 mlrd. eurų 2006 metais iki2,48 mlrd. eurų 2008 m. (tai yra7,7 proc. per trejus metus).2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØTARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS5Tam tikros svarbios sritys,tokios kaip investavimas, išaugonuo 38,80 mlrd. eurų 2006 metaisiki 41,91 mlrd. eurų 2008 metais.Pagrindinė šio išaugimo priežastisnėra tyrimai ir vystymas (investicijųį ginkluotę dalis), bet įsigijimai.Jie išaugo nuo 29,1 mlrd. eurų2006 m. iki 33,3 mlrd. eurų 2008m., arba 14,4 proc. per tris metus,ir dabar sudaro 20,9 proc. visų Europosgynybos išlaidų (valstybiųnarių priimtose bendrojo pobūdžiogairėse orientacinis indeksasyra 20 proc.).Kitas teigiamas pokytis, kaddalyvaujančios valstybės narėsdidina tarpusavio bendradarbiavimoišlaidas. Europos valstybiųbendradarbiavimui skirtos lėšosįsigyjant ginkluotę (tai reiškia, kaddalyvauja mažiausiai dvi valstybės)padidėjo nuo 20,9 proc. 2006m. iki 21,2 proc. 2008 metais. Kogero, anksti daryti išvadas, bet taipožymis, kad bendradarbiavimastarp valstybių narių buvo pripažintaskaip svarbus būdas pagerintiEuropos karinę galią ir taupytikartu investuojant.Daug žadantis padidėjusiosEuropos valstybių narių bendradarbiavimasmokslinių tyrimų irtechnologijų srityje – išlaidos išaugonuo 9,6 proc. 2006 m. iki 16,5proc. 2008 metais. Ši tendencijaatitinka agentūros raginimą bendraiEuropoje investuoti daugiaumokslinių tyrimų ir technologijųsrityje. Tai rodo puikų progresąsiekiant bendro tikslo – 20 proc.,dėl kurių gynybos ministrai sutarė2007 m. lapkričio mėnesį, taip pattai, kad pinigai išleisti bendradarbiaujantpadidina ekonomikos lygįir sumažina dubliavimąsi tarp Europosšalių, su kiekvienu bendraiišleistu euru užtikrinant gynybosministrams daugiau technologiniųrezultatų. Europos gynybosagentūra mato didėjantį pasidalijimąmokslo tyrimų ir technologijųsrityje ir stengiasi užtikrinti, kadbendrosios lėšos būtų naudojamosefektyviai, o darbo rezultatai būtųmatomi dalyvaujančiose valstybėsenarėse.Gynybos išlaidų duomenų panaudojimasateityjeEkonominė krizė kelia daugproblemų, bet kartu suteikia irgalimybių, tokių kaip bendrųjųinvesticijų augimas. EGA turimiduomenys yra puiki galimybėstebėti šias tendencijas ir įvertintipažangą, padarytą įgyvendinantEuropos siekius dėl bendrųjų išlaidų.Gynybos išlaidų duomenystaip pat svarbūs įgyvendinant Lisabonossutarties tikslus, ypač bendradarbiaujantstruktūroms, kurišlaidos yra vienas iš kriterijų.Be abejo, vyriausybių biudžetamsbus daromas spaudimas dėlgynybos išlaidų. Todėl bendradarbiavimasEuropos gynybos srityjesuteikia optimalų būdą gautidaugiau, kai finansiniai resursaivis labiau ribojami.Iš anglų kalbos išvertėAistė CESIULYTĖ,„Krašto apsauga“Vilniuje posėdžiavo Baltijos jūros stebėjimo ir bendradarbiavimoprojekto šalių atstovai2010 02 17-19 Vilniuje, Kraštoapsaugos ministerijoje, vyko tarptautinioBaltijos jūros stebėjimo irbendradarbiavimo projekto (angl.Sea Surveillance and Co-operationin the Baltic Sea, SUCBAS) šaliųatstovų susitikimas.Susitikime dalyvavę projektokoordinacinės grupės ir valdybosnariai patvirtino artimiausios veiklosplanus, dalijosi patirtimi derinanttarp šalių jūros stebėjimo procedūras,aptarė kitus su projektoveikla susijusius klausimus.SUCBAS projektas buvo pradėtas2009 metų kovą ir dabarvienija aštuonias Baltijos jūrosbaseino valstybes – Estiją, Daniją,Latviją, Lenkija, Lietuvą, Vokietiją,Suomiją ir Švediją. Pagrindinisprojekto tikslas – dalytis Baltijosjūros stebėjimo informacija, kuripadėtų užtikrinti saugią laivybą,prisidėtų prie regiono šalių bendradarbiavimoekonomikos, saugumo,ekologijos ir kitose srityse.SUCBAS projekto šalimsatstovauja gynybos ministerijų irkarinių jūrų pajėgų pareigūnai.SUCBAS koordinacinės grupės irvaldybos susitikimai vyksta du kartusper metus, techninio lygmensdarbo susitikimai organizuojamidažniau. Lietuvoje SUCBAS projektoatstovų susitikimas organizuojamaspirmą kartą.Lietuva pirmininkaus SUCBASkoordinacinei grupei 2013 metais,o valdybai – 2014-aisiais.VRD inf.Susitikime dalyvavę projekto koordinacinės grupės ir valdybos nariai patvirtino artimiausios veiklos planus, dalijosi patirtimi derinant tarp šalių jūros stebėjimo procedūras,aptarė kitus su projekto veikla susijusius klausimus. Giedrės Maksimovicz nuotr.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

6lietuva ir NATOA. F. Rasmussen: „NATO nėra Rusijos priešas“KRAÐTO APSAUGARusija neturėtų bijoti NATO,o Kremliaus karinės strategijosdokumentas, kurioje Aljanso plėtravadinama viena iš pagrindinių grėsmių,yra nepagrįsta, sakė NATOGeneralinis sekretorius AndersFogh Rasmussen (Andersas FoghasRasmusenas).„Nemanau, kad ta doktrina, taspareiškimas atspindi tikrąjį pasaulį, –pabrėžė jis. – NATO nėra Rusijospriešas; NATO neturi jokių ketinimųpulti Rusiją“.Vasarį Kremlius paskelbėstrategijos dokumentą, kuriamepirmąja iš „svarbiausių išoriniųkarinių grėsmių“ įvardytas faktas,jog NATO siekia „pažeisdamatarptautinę teisę globalizuoti savofunkcijas“.A. F. Rasmussen sakė norintis,kad NATO ir Rusija glaudžiaubendradarbiautų srityse, dėl kuriųabiejų partnerių pozicijos sutampa,pavyzdžiui, sprendžiant Afganistanoproblemą ir kuriant priešraketinėsgynybos (PRG) skydą.„Labai norėčiau pamatytiJAV…, NATO… ir Rusijos priešraketinėsgynybos sistemą, kuri būtųkoordinuojama kaip bendras skydasnuo priešo raketų“, – sakė jis.Rusijos santykiai su JAV ir kaikuriomis NATO šalimis pablogėjodėl Vašingtono planų plėsti PRGskydą Rytų Europoje, kurį Maskvalaiko grėsme sau.NATO ir JAV vyriausybė tokiusįtarimus neigia, sakydamos, kadtoks skydas būtų skirtas apsisaugotinuo galimų Irano raketų atakų.A. F. Rasmussen pripažino, kadtransatlantinis Aljansas ir Rusijanesutaria dėl daugelio klausimų,ypač dėl Gruzijos, tačiau sakė, kadbendradarbiavimas įmanomas, jeiguMaskva to panorės.„Nesutarimai kai kuriose srityseneturėtų užtemdyti fakto, kadmūsų ir Rusijos interesai sutampakitose srityse. Mes turėtume vystytibendradarbiavimą tose srityse“, –pabrėžė jis.„Manau, kad Rusija turėtų savolabui pasinaudoti faktu, kad NATOsukūrė stabilią saugumo aplinkąNATO Generalinis sekretorius Anders Fogh Rasmussen. NATO nuotraukosprie vakarinių Rusijos sienų, todėlRusija gali sutelkti dėmesį į tikrąsiasgrėsmes“, – pridūrė Aljansovadovas.H. Clinton kviečia Rusiją glaudžiaubendradarbiauti su NATOJAV valstybės sekretorė HillaryClinton (Hilari Klinton) pakvietėRusiją nepaisant nuomonių skirtumųglaudžiau bendradarbiautisu NATO, pabrėžusi, kad ŠiaurėsAtlanto aljansas nekelia jokiosgrėsmės Maskvai.Kalbėdama apie NATO XXIamžiuje viziją, JAV diplomatijosvadovė sakė: „Leiskite man aiškiaiir nedviprasmiškai pareikšti: jei Rusijasusiduria su iššūkiais jos saugumui,NATO nėra vienas iš jų“.„Norime bendradarbiavimodvasia grindžiamų NATO ir Rusijossantykių, kurie duoda konkrečiųrezultatų bei suartina NATO ir Rusiją“,– pridūrė H. Clinton.Tačiau Maskva vis dar įtariaižiūri į Vašingtono priešraketinėsgynybos planus ir NATO plėtrą.Kremliui ypač nepatinka buvusiųsovietinių respublikų Gruzijos irUkrainos planai prisijungti prieŠiaurės Atlanto aljanso.H. Clinton sveikino „konstruktyviasidėjas“, kurios buvo išdėstytosRusijos pasiūlymuose dėl naujoEuropos saugumo susitarimo beinaujos NATO ir Rusijos sutarties,tačiau pakartojo, jog Vašingtonaspasisako prieš naujus susitarimus.Pasak valstybės sekretorės, visiEuropos saugumo klausimai galibūti sprendžiami esamose institucijose,tokiose kaip Europos saugumoir bendradarbiavimo organizacijabei NATO ir Rusijos Taryba.JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton„Mes ketiname pasinaudotiNATO ir Rusijos taryba kaip forumunuoširdžioms diskusijoms taisklausimais, kuriais mes nesutariame“,– sakė H. Clinton žurnalistams.„Pasinaudosime ja, kad paspaustumeRusiją laikytis savoįsipareigojimų dėl Gruzijos ir darkartą pabrėžtume savo pagarbą visųvalstybių teritoriniam vientisumuiir suverenitetui“, – pridūrė ji.JAV sąjungininkė Gruzija 2008metų rugpjūtį trumpai kariavo suRusija dėl Maskvos paramos nuoGruzijos vienašališkai atsiskyrusiomsPietų Osetijos ir Abchazijosrespublikoms. Po šio konfliktoMaskvos ir Vašingtono santykiaitapo itin šalti.„Pasinaudosime NRC, kadpaneigtume naujoje Rusijos karinėjedoktrinoje pateiktą teiginį,jog NATO plėtra ir jos pasauliniaiveiksmai kelia karinę grėsmę Rusijai“,– sakė JAV valstybės sekretorė.Parengta pagal BNS inf., (nato.lt)2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)Startavo konkursas moksleiviams ALIANTE 2010Ekonomikos krizė sukėlė daugnetvarkos pasaulyje. Buvo priverstosužsidaryti ne tik verslo įmonės,bet ir sumažėjo konkursų tiek vietiniu,tiek tarptautiniu lygiu. Galimepasidžiaugti, kad ALIANTEtęsia savo egzistavimą ir šiais 2010metais konkursas startuoja jau dešimtąjįkartą.ALIANTE yra unikalus konkursasišsiskiriantis iš kitų savokoncepcija bei geografiniu paplitimu.Jis skirtas pagilinti ir praplėstižinias apie Šiaurės AtlantoSutarties Organizaciją (NATO),tarptautinį ir nacionalinį saugumą,tarptautinius santykius. Konkursometu dalyviai susipažįsta subendraamžiais ir bendraminčiais iškitų šalių, taip įgyja draugų svečiosevalstybėse.Šiais metais konkurso nugalėtojaiturės galimybę aplankytiCentrinę Europą. Prizinė kelionė,kaip ir patį pirmąjį kartą konkursoistorijoje, vyks Lenkijoje.Prizinės kelionės dalyviai Lenkijojepamatys ne tik nuostabiusgamtos kampelius ir kultūrines turistųtraukos vietas, bet ir elitiniuskarinius dalinius, naudojančiusnaujausią karinę įrangą.Žinoma, patekti ten nebus lengva.Moksleiviai privalės varžytisnacionaliniuose ir tarptautiniameetapuose, įrodyti savo žinias ir gebėjimąbendradarbiauti sunkiomissąlygomis. Kaip ir ankstesniais metais,bus 2 žinių patikrinimo etapai.Geriausieji bus atrinkti į tarptautinįfinalą, kuriame bus išbandyta jųpsichologinė ir fizinė stiprybė. Šiaismetais finalas pirmąkart organizuojamasne NATO valstybėje –Gruzijoje.Šiais metais ALIANTE 2010vyksta Čekijos Respublikoje,Gruzijoje, Vengrijoje, Lietuvoje,Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijojeir Didžiojoje Britanijoje, po dviejųmetų pertraukos prisijungia Nyderlandai,bei Juodkalnija dalyvauskonkurse pirmą kartą. Papildomai,atskiras ALIANTE 2010 varžybųturas vyks Ukrainoje.Registruotis į projektą galiteadresu http://www.project-aliante.org. Čia informaciją rasite savogimtąja kalba. Nacionalinė projektokoordinatorė – Ieva Janonytė,el. paštas aliantelietuvoje@gmail.com.www.lata.lt inf.

FAKTAI BE KOMENTARØlietuva ir NATO7Priekaištavo sąjungininkams dėlnepakankamo finansavimoJoe Dassin dainą „Eliziejaus laukai“ dainavo moksleiviai ir kariaiPrancūzų kariai susipažino sulietuviška virtuve ir tradicijomis2010 03 02 NATO greitojo reagavimooro policijos misiją Baltijosšalyse atliekantys Prancūzijos kariniųoro pajėgų kariai, lydimi Lietuvoskariuomenės Karinių oro pajėgųAviacijos bazės kolegų, lankėsiŠiaulių miesto Romuvos pagrindinėjemokykloje. Svečiai mokyklojebuvo supažindinti su lietuviška virtuve,tradiciniais patiekalais. Improvizuotoskulinarijos pamokosmetu buvo ragaujama šaltibarščių,didžkukulių, keptos duonossu sūriu, šakočio, kitų patiekalų.Lietuviškas vaišes pagamino mokyklosmokytojai ir mokiniai. Svečiaigyrė lietuvišką virtuvę. Pasakjų, kai kurios Europos tautos taippat gamina panašius patiekalus.Kaip pavyzdį paminėjo Ispanijojeragautą šaltą daržovių sriubą. Kariaine tik ragavo patiekalų, betir išklausė mokinių pasakojimusapie Lietuvos etnografinių regionųkulinarijos tradicijas, domėjositradicinių lietuviškų patiekalų receptais.Mokiniai su svečiais bendravoprancūzų kalba.Per kulinarijos pamokos per-Buvo ragaujama lietuviškų patiekalų. Autoriaus nuotraukostrauką svečiams buvo parodytasnuotaikingas koncertas. Vaikaidainavo lietuvių liaudies dainas,šoko tautinius šokius, prancūzųkalba atliko vieną populiariausiųžinomo Prancūzijos dainininkoJoe Dassin (Džo Daseno) dainų„Eliziejaus laukai“ (pranc.„Champs-Élysées“). Dar kartądainą padainuoti kartu buvo pakviestiir mokyklos svečiai.Prancūzų kariai žadėjo artimiausiumetu suorganizuotimokykloje panašų renginį, kuriometu svečiai gamins tradiciniusprancūzų patiekalus.Tai jau yra trečias šiais metaisprancūzų karių ir Romuvosmokyklos kolektyvo susitikimas.Bendraudami mokiniai turi puikiąprogą lavinti prancūzų kalbą,geriau pažinti prancūzų kultūrą.Romuvos mokyklos iniciatyva panašūssusitikimai buvo rengiami ir2007 metais pirmosios PrancūzijosNATO greitojo reagavimo oropolicijos Baltijos šalyse misijosmetu.psk. Alvydas TamošiūnasNATO gresia krizė, nes Europosšalyse sustiprėjo nusistatymasprieš karinės galios naudojimą,tad jos nepakankamai investuojaį ginklus ir įrangą, vasario 23 dienąsakė JAV gynybos sekretorius RobertGates (Robertas Geitsas).„Šiuo metu Aljansui gresialabai rimtos ilgalaikės sisteminėsproblemos“, – Pentagono vadovassakė Šiaurės Atlanto SutartiesOrganizacijos kariškiams ir pareigūnams.NATO vadovaujamų pajėgųlaukia sunkios kovos Afganistane,o R. Gates neslėpė, kad Aljansąištikusi nepakankamo finansavimokrizė yra „gilesnių problemų“ ženklas,atskleidžiantis, kaip NATOnustato savo prioritetus ir kaipEuropos šalių visuomenės suvokiaginkluotųjų pajėgų vaidmenį.Pasak R.Gates, taika Europojepo „šimtmečius trukusių griaunančiųkarų“ yra triumfas, tačiau pabrėžė,kad ši tendencija „nuėjo pertoli“, nes dauguma senojo žemynošalių vis labiau vengia paremti betkokius karo veiksmus.„Europos demilitarizacija, kuriojeplatūs visuomenės ir politikųsluoksniai nusistatę prieš karinęgalią ir su ja susijusią riziką, XXšimtmetyje buvo palaima, tačiauXXI šimtmetyje tapo kliuviniu,trukdančiu užtikrinti tikrąjį saugumąir tvarią taiką“, – pabrėžėjis. Stiprėjantis Europos silpnumoįvaizdis gali paskatinti priešiškųvalstybių „klaidingus apskaičiavimusir pagundą į agresiją“, perspėjoR.Gates.Lėšų ir įrangos stygius apsunkinobendras karo operacijas Afganistaneir kituose regionuose,R.Gates sakė JAV nacionaliniamegynybos universitete, kuris yra užkelių kvartalų nuo Pentagono.„Pavyzdžiui, daugelį metų žinojome,kad NATO reikia daugiautransporto lėktuvų ir visų tipųsraigtasparnių, tačiau šių pajėgumųneturime iki šiol“, – skundėsijis.R. Gates pridūrė, kad sraigtasparniųir transporto lėktuvų trūkumas„tiesiogiai veikia operacijasAfganistane“, Aljansui taip patreikia daugiau degalų papildymoore lėktuvų ir bepiločių žvalgybiniųorlaivių.Per šių metų pirmuosius dumėnesius NATO biudžeto stygiusjau pasiekė „šimtus milijonų eurų“,pabrėžė Pentagono vadovas, pridūręs,jog tokia padėtis yra „ilgiau neidešimtmetį trukusio nepakankamokolektyvinės gynybos finansavimotiesioginė pasekmė“.JAV gynybos sekretoriauskritika nuskambėjo tuo metu, kaiAljanso pareigūnai kuria naująNATO strateginę viziją. Šis Vakarųšalių karinis blokas buvo įkurtas1949 metais, tačiau nuo šaltojokaro pabaigos NATO vadovaisiekė iš naujo apibrėžti šio blokomisiją.Naujos strategijos galutinėversija turėtų būti pristatyta vėliaušiais metais vyksiančiame NATOviršūnių susitikime.R. Gates priekaištavo sąjungininkamsEuropoje dėl nepakankamogynybos finansavimo ir raginojuos imtis „sunkių sprendimų“ dėlreformų, tačiau taip pat gyrė dėlįsipareigojimo pasiųsti daugiaukarių į Afganistaną.Buvęs JAV centrinės žvalgybosvaldybos (CŽV) direktorius sakė,jog „šarvuotųjų sausumos pajėgųinvazija, palaikant masiniamsartilerijos (apšaudymams) ir naikintuvųbei bombonešių antskrydžiams“nebėra pagrindinė grėsmėEuropai, kokia buvo šaltojo karometais.Pasak jo, šiuo metu didesnį„išsklaidytą“ pavojų kelia ekstremistai,įsitvirtinę pakrikusiosešalyse ir galintys įsigyti masinionaikinimo ginklų. Dar viena didelėgrėsmė – „piktadarės šalys“, tokioskaip Iranas, ginkluotos balistinėmisraketomis, kurios gali smogtiEuropai.R. Gates pabrėžė, kad priešraketinėsgynybos stiprinimas ir kitųšalių karių mokymai bus itin svarbūstolesnei Aljanso veiklai.NATO pavyko sukurti judresnespajėgas, kurios gali būti dislokuotosužsienyje, tačiau blokonarių teritorijų gynyba taip pat yra„esminis tikslas“, sakė JAV gynybossekretorius.R. Gates nurodė, kad šios misijossvarbą itin akivaizdžiai pademonstravo„Rusijos invazija įGruziją ir jos pastarosios karinėspratybos prie NATO šalių sienų,kurios buvo didžiausi tokio pobūdžiomokymai nuo Sovietų Sąjungosžlugimo“.BNS inf.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

8afganistanasKRAÐTO APSAUGAPAG-10 vadas su kaimo bendruomenės atstovais aptarė problemas2010 02 21 Lietuvos vadovaujamosAfganistano Goro provincijosatkūrimo grupės (PAG) kariaiTahar I Temur kaime susitiko suvietos seniūnu ir kaimo Tarybosnariais, nugabeno paramą gyventojams,domėjosi vietos moterųproblemomis.Patrulyje dalyvavęs PAG-10 vadasplk. Gediminas Macijauskas sukaimo bendruomenės atstovais aptarėkaimo gyventojų problemas,aiškinosi, kaip gyventojams sekasižiemoti, kiek sėkmingai bendruomenėdalyvauja su provincijosatkūrimu susijusiuose vystomojoPAG-10 vadas plk. Gediminas Macijauskas vaikams dovanojo lietuvių megztaskepuraites. Autoriaus nuotr.bendradarbiavimo projektuose,kaip bendradarbiauja su provincijosvaldžios institucijomis.Patrulio metu taip pat daugdėmesio skirta moterų problemomsbendruomenėje aptarti.Bendradarbiaudami su vietosvaldžia, atsižvelgdami į jos rekomendacijas,PAG kariai vyksta įprovincijos gyvenvietes ir susitinkasu ten gyvenančiomis moterimis.Kartu su PAG kariais į patrulį TaharI Temur kaime vyko ir Goroprovincijos moterų reikalų departamentodirektorės pavaduotojasAbdulas Zaheras. Vietos pareigūnaskartu su PAG-10 civilių ir kariųbendradarbiavimo specialistevyr. ltn. Inga Pranaitiene bendravosu kaimo moterimis.„Nuolatinių susitikimų sumoterimis vietos bendruomenėsemetu stengiamės rodyti jomsdėmesį, sužinoti apie jų kasdienįgyvenimą, rūpesčius. Aiškinamės,kuo moterys užsiima, kaip dalyvaujabendruomenės veikloje,kokius kursus, užsiėmimus lanko,ar vietos valdžia joms skiria pakankamaidėmesio“, – sakė vyr. ltn. I.Pranaitienė.PAG atstovai nuolat bendradarbiaujasu Goro provincijos moterųdepartamentu. PAG kariai irciviliai rengia susitikimus, bendrusrenginius, kuriuose dalyvauja irPAG dirbančios bei tarnaujančiosmoterys. Šiuo metu jų yra apie 15 –iš Lietuvos, Japonijos ir JAV. Atsižvelgdamiį kultūrinius ypatumusAfganistane, kariai ir civiliai visuometstengiasi rodyti pagarbą vietostradicijoms, religijai, kultūrai.PAG – bendra civilinė ir karinėmisija, NATO Tarptautiniųsaugumo paramos pajėgų (angl.International Security AssistanceForce, ISAF) dalis. Lietuvos vadovaujamaPAG Goro provincijojepradėjo veikti 2005 m. vasarą. PAGstovykla įsikūrusi provincijos sostinėjeČagčarane. Pagrindinė misijosužduotis – padėti Afganistanovaldžiai plėsti įtaką provincijoje,užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamassąlygas provincijai atkurti.PAG, be maždaug 150 Lietuvoskarių ir civilių, tarnauja irdirba Danijos, Gruzijos, Japonijos,Jungtinių Amerikos Valstijų,Kroatijos, Rumunijos ir Ukrainoskarių ir civilių. Šiuo metu Afganistanetarnaujanti Lietuvos kariųpamaina yra suformuota Kraštoapsaugos savanorių pajėgų Dainavosapygardos 1-osios rinktinėspagrindu.vyr. ltn. Skomantas POVILIONIS,PAG-10 visuomenės informavimokarininkasĮ Goro atkūrimą siekiama pritraukti daugiau Lietuvos institucijųLietuvos vadovavimas Goroprovincijos atkūrimo grupei(PAG) turėtų būti ne tik Kraštoapsaugos (KAM) ir Užsienio reikalų(URM) ministerijų reikalas,teigia atsakingi pareigūnai. Kovo3 dieną per bendrą Seimo Nacionaliniosaugumo ir gynybos,Užsienio reikalų komitetų posėdįpabrėžta, jog daugiau civiliniųšalies institucijų turėtų įsitrauktiį šį darbą.„Labai gaila, kad Afganistanoatstatymas suprantamas tik kaipKrašto apsaugos ir Užsienio reikalųministerijų reikalas. Ir kitos ministerijosturėtų įsitraukti. Kartaisreikia labai nedaug – vieno dviejųžmonių, kurie nuvažiavę galėtųapmokyti vietos žmones vienokiųar kitokių dalykų“, – po posėdžiožurnalistams sakė krašto apsaugosministrė Rasa Juknevičienė.Kovo 3 dieną du Seimo komitetaisvarstė priemonių planą2010–2011 m., kaip įgyvendintiVyriausybės patvirtintą Lietuvosdalyvavimo tarptautinės bendruomenėsveikloje Afganistane2009–2013 metais strategiją.Seimo Nacionalinio saugumoir gynybos komiteto pirmininkoArvydo Anušausko teigimu, Afganistanelaukiami ir žemės ūkio,ir sveikatos apsaugos specialistai.„Yra darbų išimtinai civiliamsžmonėms. Akivaizdu, kad karinėmispriemonėmis Afganistanerezultatų tikrai nepasieksi tokių,kokių reikėtų“, – teigė jis.A. Anušauskas tvirtino, kadkol kas nežinoma, kiek reikės resursųnumatytam priemonių planuiįgyvendinti. Kovo 3 dieną parlamentaraipaprašė Vyriausybėsatstovų pateikti finansinį planą.„Mūsų provincijos atkūrimogrupė palyginti su kitomis atrodogana skurdžiai. Užsienio reikalųministerijos darbas pritraukti daugiauvalstybių tokių kaip Japoniją,Graikiją. Dirbama su kitomis valstybėmis,kad jos ateitų su savo projektais“,– sakė R.Juknevičienė.URM siūlo svarstyti galimybę2011 metais vadovavimą AfganistanoGoro PAG iš kariškio perduotidiplomatui.„Geriau, kad su Afganistanovaldžios atstovais bendrauja nekariškiai, o civiliai“, – šį sumanymąpalaikė ir KAM vadovė.Šiuo metu PAG vadovauja kaspusmetį keičiamos Lietuvos kariųpamainos Goro provincijoje vadas,o URM diplomatas vadovaujaSpecialiajai civilinei misijai. Iš 26Afganistane veikiančių provincijųatkūrimo grupių 22 vadovauja kariai,4 – civiliai.URM parengtų įgyvendinimopriemonių projekte, kurį taippat turėtų patvirtinti Vyriausybė,siūloma siekti, kad ne vėliau kaip2012 metais Goro provincijojebūtų dislokuotas Afganistano nacionalinėsarmijos vienetas.Taip pat siūloma deleguoti ekspertusį Europos Sąjungos policijosmisiją (EUPOL) ir organizuotiValstybės saugumo departamento(VSD) pareigūnų susitikimus suAfganistano nacionalinio saugumodirektorato atstovais Kabuleir Čagčarane.Projekte kalbama, jog siekiantišlaikyti esamo lygio pajėgumusAfganistane, krašto apsaugos sistemaireikėtų skirti „pakankamą“finansavimą.Priemonių plano projekte taippat siūloma parengti LietuvosPAG veikiančių civilių ir kariškiųbendros veiklos planą, įsteigti tarpinstitucinęekspertų grupę Lietuvosįsipareigojimų Afganistaneįgyvendinimui koordinuoti, kartusu Goro provincijos administracijaorganizuoti aukštų Afganistanopareigūnų ir valstybių donorių atstovųvizitus į Goro provinciją.Dokumente taip numatytasurengti aukščiausių Lietuvospareigūnų vizitą į Afganistaną iraukščiausių Afganistano pareigūnųvizitą į Lietuvą.Lietuva taip pat planuoja sukurtispecialų interneto puslapįmisijai Afganistane nušviesti irURM paskirti nuolat visuomenėsinformavimą apie Lietuvos veikląAfganistane kuruojantį specialistą.Goro provincijoje, be maždaug150 Lietuvos karių ir civilių,tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos,Japonijos, Jungtinių AmerikosValstijų, Kroatijos, Rumunijos irUkrainos karių ir civilių.BNS inf.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØafganistanas9Afganistano Goro provincijoje mokslus baigė pirmoji mokytojų laida2010 02 21 Lietuvos vadovaujamosAfganistano Goro provincijosatkūrimo grupės (PAG) politikospatarėjas Linas Linkevičius ir PAGdešimtosios Lietuvos karių pamainosštabo viršininkas plk.ltn. ArturasJasinskas iškilmingoje provincijossostinės Čagčarano mokytojųrengimo centro mokymų pabaigimoceremonijoje pasveikino pirmąją šiocentro absolventų laidą.Goro provincijos gubernatoriusSayed Mohamad Eqbal Munib,sveikindamas pirmuosius 184 mokymusbaigusius būsimus mokytojus,kalbėjo, kad mokslas ir vystymaspapildo vienas kitą. Išsimokslinęžmonės siekia savo šalies pažangossavo žiniomis ir gebėjimais naudingaiprisidėdami prie jos vystymo iresminių pertvarkymų.Dauguma pasisakiusiųjų džiaugėsi,kad netgi tokiomis sunkiomissąlygomis vietiniai žmonės siekiaišsimokslinimo, tačiau valdžios dėmesysyra per menkas šiai sričiai irtikimasi ateityje sulaukti kur kasdaugiau paramos mokslo institucijomsprovincijose.L. Linkevičius Lietuvos vadovaujamosPAG vardu pasveikino visussusirinkusius šia ypatinga proga.Pirmąją absolventų laidą pasveikino PAG politikos patarėjas Linas Linkevičius.Plk .ltn. Oleksii Kashtaliar nuotr.Jis pažymėjo, kad Lietuva taip patprisideda ir remia Goro provincijosšvietimo sektorių, 2006–2009 m. laikotarpiuskirtas finansavimas Bendruomenineišvietimo programai(angl. Community Based EducationProgramme), per šį laikotarpį Lietuvoslėšomis provincijoje pastatyta19 mokyklų. 2009 m. Lietuva taippat skyrė paramą Čagčarano ir Lalva-SarJangal mokytojų rengimocentrams ir tokiu būdu prisidėjoprie provincijos esamų ir būsimųmokytojų rengimo.Lietuvos PAG atstovas pasidžiaugė,kad Goro žmonės suprantair vertina švietimo svarbą. Nepaisantto, kad visuomeninės švietimopaslaugos, mokslo įstaigų priežiūrair naujų mokyklų statymas yra valdžiosinstitucijų atsakomybė, tačiauvietos gyventojų parama, įgyvendinantvalstybines švietimo programas,prižiūrint mokyklas, yra taippat ne mažiau svarbi ir reikalinga.PAG atstovai apdovanojo geriausiusstudentus simbolinėmisdovanomis, taip siekdami motyvuotibūsimuosius mokytojus.Goro provincijoje šiuo metuyra du mokytojų rengimo centrai –Čagčarane ir Lal-va-Sar Jangal rajonocentre. Pastarasis savo veikląpradėjo tik 2009 m. pavasarį. Šiuometu jame dirba 6 mokytojai, studijuojaapie 80 esamų ir būsimų mokytojų.Čagčarano mokytojų rengimocentre dirba 11 dėstytojų, studijuojaapie 370 studentų. Centre kartu subūsimais mokytojais mokosi ir valdžiosinstitucijų atstovai ir vidurinęmokyklą baigę moksleiviai.PAG – bendra civilinė ir karinėmisija, NATO Tarptautinių saugumoparamos pajėgų (angl. InternationalSecurity Assistance Force,ISAF) dalis. Lietuvos vadovaujamaPAG Goro provincijoje pradėjoveikti 2005 m. vasarą. PAG stovyklaįsikūrusi provincijos sostinėje Čagčarane.Pagrindinė misijos užduotis– padėti Afganistano valdžiai plėstiįtaką provincijoje, užtikrinti saugumąir sudaryti tinkamas sąlygasprovincijai atkurti.PAG, be maždaug 150 Lietuvoskarių ir civilių, tarnauja ir dirba Danijos,Gruzijos, Japonijos, JungtiniųAmerikos Valstijų, Kroatijos, Rumunijosir Ukrainos karių ir civilių.Šiuo metu Afganistane tarnaujantidešimtoji PAG Lietuvos karių pamainasuformuota Krašto apsaugossavanorių pajėgų Dainavos apygardos1-osios rinktinės pagrindu.PAG-10 inf.Misijai Afganistane besirengiantys kariai dalyvavo pratybose2010 03 01-05 į misiją Lietuvosvadovaujamoje Afganistano Goroprovincijos atkūrimo grupėje besiruošiantivienuoliktoji Lietuvoskarių pamaina (PAG-11) GeneroloAdolfo Ramanausko koviniorengimo centre, Nemenčinėje, dalyvavopasirengimo misijai vertinamosiosepratybose. Pratybose buvonaudojama moderni kompiuterinėkonfliktų ir taktinių situacijų simuliacijossistema (angl. Joint Conflictand Tactical Simulation System,JCATS). Ja imituojamos įvairiostikrąją situaciją misijose atitinkančiosužduotys.Savaitę trukusios pratybos –baigiamasis PAG-11 pasirengimomisijai etapas. Buvo tikrinamasgrupės štabo darbas: kaip planuojamosoperacijos, kaip bendradarbiaujamair dalijamasi informacijatarp štabo skyrių, kaip ji perduodamapadaliniams. Taip pat buvo stebima,kaip reaguojama į susidariusiassaugumo situacijas, priimamisprendimai, rengiamos ir siunčiamosataskaitos aukštesnėms vadavietėms,vykdomos kitos užduotys.Pratybose pasitelkus taktinįtreniruoklį JCATS buvo imituojamaspadalinių judėjimas vietovėje,sužeistųjų evakuacija, vietinių gyventojųdemonstracijos, sprogstamųjųužtaisų sprogimai keliuose,stovyklos apšaudymas, darbas suvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmisorganizacijomis, susitikimai suvietinės valdžios atstovais ir kitosįvairios užduotys.Pratybas organizavo ir stebėjoLietuvos kariuomenės Sausumospajėgų atstovai. Dauguma pratybųorganizatorių, stebėtojų ir vertintojųjau yra tarnavę misijoje Afganistane.Misijai besirengiantys kovopabaigoje dalyvaus baigiamosioselauko pratybose, kurios vyks Kairiųpoligone Klaipėdos rajone.PAG-11 pamaina, kurios daugumąsudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščioKęstučio motorizuotojopėstininkų bataliono kariai, misijąiš dabar Afganistane tarnaujančiosdešimtosios pamainos (PAG-10)perims šių metų gegužę. Lietuvoskarių pamainai ir visai PAG operacijosrajone vadovaus Kęstučiobataliono vadas plk. ltn. GintarasSmaliukas.Nemaža dalis, tarnybai Afganistanebesiruošiančių karių jauturi tarptautinių misijų patirties –yra tarnavę Balkanų regione, Irake,Afganistane.Lietuvos vadovaujama provincijosatkūrimo grupė Gore – bendracivilių ir karių misija, NATOTarptautinių saugumo paramospajėgų (angl. International SecurityAssistance Force, ISAF) dalis.Lietuvos vadovaujama PAG Goroprovincijoje pradėjo veikti 2005metų vasarą. PAG stovykla yra įsikūrusiGoro sostinėje Čagčarane.Pagrindinė PAG misijos užduotis –padėti Afganistano valdžiai plėstiįtaką provincijoje, užtikrinti saugumąir sudaryti tinkamas sąlygasprovincijai atkurti.kpt. Darius TOLEIKIS,PAG-11 visuomenės informavimokarininkasDauguma pratybų organizatorių, stebėtojų ir vertintojų jau yra tarnavę misijojeAfganistane. Kęstučio MPB nuotr.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

10mūsų puslapisKRAÐTO APSAUGAGeneralinis inspektorius apie korupciją krašto apsaugos sistemoje2009 m. pabaigoje Generalinė inspekcija vykdė krašto apsaugos sistemos karių ir civilių tarnautojų apklausą kraštoapsaugos skaidrumo ir atvirumo tema. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų netiki, kad krašto apsaugossistema yra atvira ir skaidri. Tuo pat metu dauguma apklaustųjų neskaidrumą įžvelgė personalo ir viešųjų pirkimųsrityse. Šia proga kalbiname krašto apsaugos sistemos generalinį inspektorių brg. gen. Gintautą ZENKEVIČIŲ.brg. gen. Gintautas ZENKEVI-ČIUS, generalinis inspektoriusGerbiamas generole, kaip galėtumėtepakomentuoti tokius apklausosrezultatus?Manęs visai nedžiugina tai, kadteiginiui „ar pritariate, kad kraštoapsaugos sistema yra atvira ir skaidri“„visiškai pritarė“ arba „pritarė“vos 30 proc. visų atsakiusiųjų, o 67proc. apklaustųjų dalyvavusių apklausojeteigė, kad jie „nepritaria“arba „visiškai nepritaria“ tokiamteiginiui. Toks požiūrių ir nuomoniųpasiskirstymas, sakysim, nėra labaigeras. Labiausiai neramina tai, kadtiktai trečdalis, nepilnas trečdalis,dalyvavusių apklausoje mano, kadsistema skaidri.Susidarė įspūdis, kad, ko gero,sistemos žmonės yra per mažaiinformuoti apie pačioje sistemojevykstančius procesus, apie jų pačiųkolegų ar vadovų pastangas viskądaryti kuo atviriau ir skaidriau.Panašų reiškinį aš pastebiu Generalineiinspekcijai inspektuojantkarinius dalinius.Inspektuojant kiekvieną kartąorganizuojami atskiri susitikimaisu eiliniais kariais, jaunesniaisiais,vyresniaisiais seržantais, puskarininkiais,atskirai su karininkais.Susitikimų metu kiekvienas galiužduoti klausimus, skųstis, atviraiir kritiškai išsakyt savo nuomonę.Iš tos informacijos, kurią gaunu,matosi, kad dalis žmonių skundžiasiar kreipiasi todėl, kad jie nežino„kaip yra iš tikrųjų“. Nemažai informacijosyra mūsų sistemos vidiniametinklapyje, bet mes dar vis vienesam įpratę dažniau tikėt gandais.Nes, štai, „valytojas, jisai žino geriaunei pasakė departamento direktorius...“,„jei vairuotojas pasakė, taiišvis... Jis geriau žino...“Kažkuria prasme informuotumoakivaizdžiai trūksta. Kita vertus,tai amžina dilema, informacijos irskaidrumo niekad nebus pakankamai.Kokias galimai neskaidriassritis išskyrė skaidrumo apklausosdalyviai?Dažniausiai minima sritis, kurapklaustieji matė neskaidrumą,buvo personalo sritis: paskyrimai,rotacijos, priėmimai į tarnybą, paskatinimai,nuobaudos. 49 procentaiiš tų, kurie pareiškė savo nuomonęį klausimą „kur?“, atsakė, kad personalosrityje. Pirma, matyt, tai yrata sritis, su kuria mūsų žmonės sistemosviduje susiduria dažniausiai.Antra didelė sritis, tai viešiejiprikimai, ją nurodė 32 procentaiapklaustųjų. Tai čia kaip ir įprasta,nors reikėtų pastebėti, kad neretaikritiškai pasisako tie žmonės, kurienet nėra su šia sritimi susidūrę.Būna taip, kad žmonės tiesiog yra„girdėję“, kad taip yra.Nors, kita vertus, aš matau problemųviešųjų pirkimų srityje. Nedėl to, kad mūsų žmonės nesąžiningi,problemų matau, kaip mūsųšalyje organizuotas visas viešųjų pirkimųprocesas. Daug kas padarytataip, kad mes daiktus ir paslaugasnupirktumėme brangiau nei jie realiaito verti.Trečia sritis yra – naudojimasistarnyba. Aš labai džiaugiuosi, kadkiek įmanoma tai likviduojama. Dar2009 metais Generalinė inspekcija„padėjo“ atleisti kelis aukšto rangopareigūnus už tai, kad jie naudojositarnybos teikiamomis galimybėmisasmeniniais tikslais. Tai yra Drausmėsstatuto straipsnių ir įstatymopažeidimas. Tas bus tęsiama ir toliau.Kaip vertinate tai, kad dalisapklaustųjų daug neskaidrumoapraiškų mato personalo srityje?Manau, dėl to, kad žmogus sutuo susiduria asmeniškai. Kartaisgirdime kritiką: „manęs nepaaukštino,nesuteikė laipsnio, nors įstatymassako, kad man gali suteikti,bet man nesuteikė...“. Tarkim, yrasistemoje apie 900 kapitonų, jie visisvarsto: „kodėl mums visiems nesuteikiamasmajoro laipsnis?“. Majoropareigų juk yra daug mažiau. Taikonkurencinė kova.Tarkim, kad ir paskutinio inspektavimometu buvo tradiciškaiiškeltas klausimas, susijęs su personalosritimi, laipsnių komisijomisir pan. „Buvo komisija, nei vienoneatrinko iš mūsų dalinio...“. Stengiausikolegoms kariškiams atsakyti,nes pats esu vienos iš tokių komisijųnarys ir žinau, kad kapitonų sąrašasbuvo milžiniškas, o atrinkti reikėjovos keliasdešimt. Nederėtų kritikuotivien komisijas. Juk visi puikiaisuprantame, kad kiekvienas Karoakademiją baigęs leitenantas netapsmajoru, o tuo labiau generolu.Reikia įvertint visus faktorius. Taiyra susiję ir su atrenkamo žmogausasmeninėmis savybėmis, ir su jo gebėjimaisir, pripažinkim, visada yrakokie 10 procentų tiesiog laimės dalykas,kaip, kad reikiamu momentubūti reikiamoj vietoj.Kita vertus, kai žmogus mano,kad su juo pasielgta „neteisingai“ taiyra labai subjektyvu. Kartais nepatenkintineįvertina to, ar jie atitinkareikalavimus tam tikrai pozicijai,laipsniui, jie tik mano, kad su jaispasielgta neteisingai. Dažnai tai yrasubjektyvu ir nieko nepadarysi.Ar daroma kas nors, kad personalosrityje skaidrumo būtųdaugiau?Yra netgi ministrės įsakymupatvirtintas naujas Aukštesnio karininkolaipsnio suteikimo tvarkosaprašas, kur, vėlgi, sukurta sistema,kaip atrenkami karininkai ir visakita. Panašūs dalykai kuriami ir nekarininkams. Visi paskyrimų komisijųduomenys ir protokolai tradiciškaiyra skelbiami sistemos vidiniamtinklapyje. Tai daroma nuolat, procedūrosnuolat tobulinamos.Neseniai esame net gavę STTrengtą korupcijos rizikos analizę.Vienas iš STT siūlymų skamba taip:„rekomenduojame svarstyti galimybępapildyti Kovos su korupcijaKrašto apsaugos sistemoje įgyvendinimo2009–2012 m. priemoniųplaną priemone „Dėl veiksmingesniorotacijos principo taikymokrašto apsaugos sistemoje“. Net irjie (STT) tą pasiūlė.Tarp kitko, reikėtų pastebėti,kad pati rotacija savotiška didinaskaidrumą personalo ir naudojimositarnybos teikiamomis galimybėmissrityje, nes kai dažnai keičiasi žmonės,nesusikuria „klaninė struktūra“ar „klaninė sistema“. Kuo ilgiaužmogus eina tas pačias pareigas,tuo didesnė neskaidrumo rizika.Teorija ir praktika sako, kad maksimalusgalimas laikotarpis iki kitosrotacijos yra 5 metai, tuo tarpu optimaluslaikotarpis – 2 maksimaliai3 metai.Kodėl susiklostė tokia situacija?Pirmiausia manau, dėl informacijosstokos, antra – mes buvomeįpratę dar sovietiniais laikaisnetikėti oficialia informacija, nes„jie“ meluoja. Tai mes iki šiol ja irnetikim. Dauguma inertiškai mano,kad jei kažką sako valdžios atstovai,jei kažką skelbia oficialiai, tai meluoja....Tai toks savotiškas inertiškumas.Nežinau ar tai dėl postsovietiniokomplekso, ar dėl to, kad mes,paprasčiausiai, tokie esam...Kas dėl to kaltas?Mes patys kalti. Kiekvienojestruktūroje, kiekvienoje valstybėjegali būti tam tikrų elementų, kuržmonės sakys – „neskaidru“. Manau,kad tai daugiau požiūrio problema.Mūsų visuomenės požiūrisyra toks, sakyčiau, „savotiškas“:„valdžia yra bloga, valdžia meluoja,tie, kas valdžioj, jie irgi tokie...“Ar įžvelgti visur neskaidrumąyra mados reikalas ar, visgi, tokiaproblema iš tikrųjų egzistuoja?Mano subjektyviu požiūriumes, lietuviai, galime pretenduotiį savotišką neskaidrumo „čempionų“titulą. Sakyčiau, pasaulyjetikrai nėra madinga visur įžvelgtivien neskaidrumą, nors savotiškųkonspiracijos teorijų yra visur. Na,o Lietuvoje dažnai ne tik tariamąkonspiraciją, bet ir neskaidrumąbandoma įžvelgti beveik visur.Neretai tas, kuris elgiasi neskaidriai,yra linkęs galvoti, kad ir visikiti aplinkui taip elgiasi. Taip, matyt,nusikalstantis bando savotiškaipateisinti savo elgesį. Tuo pat metuegzistuoja ir kita filosofija: „jeiguaš niekam nemoku ar neduodu „įleteną“ ir esu prieš tai nusiteikęs,jei man reikės kokios nors paslaugos,tai aš veikiausiai ją nusipirksiuoficialiai ir sumokėsiu, apie kitusgalvosiu taip pat nekritiškai ir pozityviai.Ar jūs pats tikite KAS skaidrumu?Aš asmeniškai tikiu, kad krašto2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØmūsų puslapis11apsaugos sistema yra pakankamaiskaidri. Kodėl? Remiuosi savo karjera,savo patyrimu ir vertybėmis ir,manau, tokių kaip aš yra ne vienas.Esu įsitikinęs, kad teisėtai, skaidriaiir atvirai viską galima pasiekti.Skaidrumo reikia patiems tarnaujantiemssistemoje. Reikia, kadžmonės žinotų ir suprastų „kas ir kodėl?“.Mes turime pasitvirtinę labaigeras tvarkas, žinome, kaip procesaituri vykti, bet, manyčiau, didžiausiaproblema, kad mes ne visada tomistvarkomis vadovaujamės.Pažįstu daug, tūkstančius labaisąžiningų žmonių, kurie atliekasavo funkcijas ir nesigiria, jie nešaukia:„čia aš padariau...“ ar pan.,jie tiesiog daro ir padaro. Bet, kaipvisada, kartais šaukštas deguto sugadinamedaus statinę. Šiuo atvejumatyčiau analogiją.Ką planuojate daryti, kokiųpriemonių ar veiksmų imtis artimiausiumetu?Manau sistemos viduje mumsreikėtų daugiau kalbėtis tarpusavy.Tik ar žmonės tikės tuo, kas viešinama,ar ne, čia jau kitas klausimas.Tai galima tada sakyti, kad jūsakcentuojate vien informuotumą, irnežadate imtis kažkokių specialiųpriemonių kaip patikros, ypatingityrimai ar panašiai?Ne. Tikrai ne. Pirmiausia – informuotumas.Antras dalykas – skundai.Štai ant mano stalo guli skundasir čia labai aiškiai matosi, kad karysbuvo nubaustas neteisingai ir netgi,sakyčiau, neteisėtai. Vien 2009 metais,peržiūrėję skundus dėl kariamsskirtų tarnybinių nuobaudų, šešis išjų paprasčiausiai panaikinome. Kaikurios nuobaudos pagal drausmėsstatutą skirtos neteisėtai, kai kuriaisatvejais ištyrę nematėme netbausmės taikymo galimybės. Tai yrakasdieninė Generalinės inspekcijosveikla kaip savotiška prevencija.Kaip situacija gali pasikeistiateityje, kokias tendencijas prognozuojate.Situacija liks tokia pati arblogės? Ar neturės įtakos sunkmetisir įtampa?Manau, kad ekonominio sunkmečiolaikotarpiu mąstančių, kadkrašto apsaugos sistema yra skaidri,procentas mažės. Nepriklausomainuo to, kiek informacijos bepateiktume,žmonės vis vien bus linkę manytitaip. Vyksta reformos ir pasikeitimaiįvairiuose krašto apsaugospadaliniuose, o kai vyksta reformosvisuomet yra dalis nepatenkintų.Žmonės linkę klausyti būtent tų„nepatenkintų“ nuomonės, o neoficialios informacijos. Toks būtųmano prognozavimas.Kaip padrąsintumėte visuometsąžiningai, skaidriai ir atvirai dirbančius?Juk bet kokios abejonėsar kritika juos užgauna.Tiesiog jiems ir toliau reikia darytisavo. Yra toks Biblijos posakis:„už gerą vis tiek bus atlyginta geru“,ateis laikas, o už blogą vis tiek busatseikėta. Aš kažkodėl tikiu, kad taipir įvyksta, todėl siūlyčiau ir jiems tiesiogtoliau dirbti savo darbą. Kartaisbūna pikta, kad nepastebi, kad gerądarbą padarai, bet dažniausiai vistiek už gerą bus atlyginama geru. Ašįsitikinau, mano gyvenimo patirtisleidžia taip tvirtinti, kad taip įvyksta.Kad ir kartais nukenčiama, bet vistiek, teisybė finale triumfuoja.Kokių skundų gaunate daugiausiai?Dažniausiai, kaip įprasta, skundžiamosdrausminės nuobaudos.Gauname skundų dėl tam tikrų pažeidimų,nemažai pasitaiko anoniminiųskundų. Vienus skundus įmanomaištirti, kitų – ne, trečius mespateikiame Karo policijai, AOTD arkitoms institucijoms. Pvz., toks anoniminiaiskundai: „ten ir ten..., toksir toks... vagia tepalus“, arba „tas irtas... naudojasi tarnybos teikiamomgalimybėm, automobiliu ar pan.“.Štai tokie skundai. Jie atsiunčiamielektroniniu paštu, paliekamos įrašytosžinutės telefone. Anoniminiubūdu skundų pateikiama daugiausiai.Kartais jie pasitvirtina, kartaisne. Kai kuriuos skundus būna labaisunku įrodyti, ypač sudėtinga, kaiskundas yra anoniminis.Kokie skundai tiriami nuodugniausiai,o kokie atmetami, kaipneturintys pagrindo?Formaliai, pagal visas tvarkasanoniminių skundų galima netginetirti, bet bandom patikrinti, kiekįmanoma. Kartais pasitaiko „etatiniai“skundikai ar tam tikri žmonėsskundžiasi kadangi mėnulio fazė neta, kartais todėl, kad jiems psichologiškaito reikia.O kaip yra jei, tarkim, anonimiškaiinformuojantis žmogus bijodėl savęs?Tai neatmestina. Tais atvejais,jei skundą sunku ištirti arba patikrinusduomenys nepasitvirtina, mestiesiog tokius atvejus „užsifiksuojam“,turim omenyje. Atėjus dalinioar tos srities inspektavimo laikuiar progai, mes paprasčiausiai į kaikuriuos dalykus pažiūrime detaliau.Tokia praktika taikoma.Visuomenė jau įpratusi, kaddažnai paviešinami ir didelio rezonansosulaukia sąlyginai „rimti“nusižengimai skaidrumui ar sąžiningumui.Ar Jūsų padalinio praktikojepasitaiko nusiskundimų dėllaipsnių ar apdovanojimų suteikimų,tarnybinių rotacijų ir pan.?Taip pasitaiko. Tarp kitko, jienesudaro daugumos.Kam tokios „skaidrumo“ apklausosreikalingos ir ką tai pakeis?Apklausos vienareikšmiškaireikalingos. Reikalingos tam, kadžinotume, ką sistemoje tarnaujantysžmonės galvoja apie pačią sistemą.Manau, kad kiekviena apklausa galiįvardyti problemas, o mūsų pareigabūtų, atsižvelgiant į faktus ar tamtikrus faktorius, inicijuoti pokyčius,teigiamus pokyčius, kokių reikia sistemai,kurioje mes dirbame. Žinoma,labai svarbu, kad žmonės sąžiningaiatsakytų ir nesibijotų atviraireikšti savo minčių ir įsitikinimų. Taidemokratiška.Ar Generalinė inspekcija ateityjeplanuoja grįžti prie šio klausimopakartotinai, t.y. ar žadate irtoliau palaikyti dialogą su sistemoskariais ir tarnautojais?Žinoma, bandysim, kad prie tobūtų grįžtama ir ateityje. Yra noraspasižiūrėt į Kovos su korupcija KASprogramą, jos priemones. Aišku,sunku paversti tas priemones į realias,šiuo metu jos tokios daugiau„biurokratinės“, nors, jeigu kiekvienasdalinys kas tris mėnesius yrapriverstas peržiūrėti savo priemoniųplaną ir įvertinti, ar jis ką norspadarė, ar nepadarė, įvertinti korupcijosrizikos laipsnį ar pan., tamtikra prasme, tai tampa prevencija.Nes korupcija yra, kaip čia pasakius,nelabai apibrėžtas reiškinys.Teorijoje teigiama, kad jeigu korupcijasudaro iki 5 procentų valstybėsbendrojo vidaus produkto, taiyra sąlyginai sveikas reiškinys, tai tariamainet padeda įveikti sustabarėjusiąbiurokratinę sistemą, bet jeigukorupcijos lygis viršija 5 procentusBVP, tai toks reiškinys tampa grėsmingasir kenksmingas. Tą balansąpalaikyti labai sunku.Marius ALEKNA,2010 02 11 KAM VRDAr pritariate teiginiui, kad Krašto apsaugos sistema yra atvira ir skaidri?Kur, jūsų nuomone, neskaidrumas krašto apsaugos sistemoje galėtų pasireikšti labiausiai?Generalinės inspekcijos atliktos apklausos rezultatai2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

PRIEŠPĖSTINĖS MINOS VIS DAR KELIA PAVOJŲ ŽMONĖMSUžminuotus regionus deklaravusios ir įsipareigojusios juos išvalyti pagal savo nustatytus terminus OTAVOS KONVENCIJOS šalysKROATIJABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2019 m. kovo 1 d.KIPRASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2013 m. liepos 1 d.IRAKASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2018 m. vasario 1 d.JORDANIJABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2012 m. kovo 1 d.JUNGTINĖ KARALYSTĖBuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2019 m. kovo 1 d.TURKIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2014 m. kovo 1 d.SERBIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2014 m. kovo 1 d.AFGANISTANASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2013 m. kovo 1 d.DANIJABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2011 m. sausio 1 d.BOSNIJA IR HERCEGOVINABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2019 m. kovo 1 d.TADŽIKISTANASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2020 m. balandžio 1 d.SUDANASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2014 m. balandžio 1 d.GAMBIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2013 m. kovo 1 d.NIKARAGVABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2010 m. gegužės 1 d.PERUBuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2017 m. kovo 1 d.VENESUELABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2014 m. spalio 1 d.ČILĖĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2012 m. kovo 1 d.– Otavos konvencijos šalysALŽYRASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2012 m. balandžio 1 d.KOLUMBIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2011 m. kovo 1 d.EKVADORASSENEGALASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2017 m. spalio 1 d.Buvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2016 m. kovo 1 d.ČADASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2011 m. sausio 1 d.KONGASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2011 m. lapkričio 1 d.ANGOLAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2013 m. sausio 1 d.ARGENTINAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2020 m. sausio 1 d.BISAU GVINĖJADEMOKRATINĖKONGO RESPUBLIKAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2012 m. lapkričio 1 d.Įsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2011 m. lapkričio 1 d.ERITRĖJAMAURITANIJABURUNDISETIOPIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2012 m. vasario 1 d.Įsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2011 m. sausio 1 d.Įsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2015 m. birželio 1 d.Įsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2014 m. balandžio 1 d.LIBERIJAĮsipareigojusi išvalyti jai priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2010 m. birželio 1 d.UGANDABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2012 m. rugpjūčio 1 d.MOZAMBIKASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2014 m. kovo 1 d.ZIMBABVĖBuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2011 m. sausio 1 d.KAMBODŽABuvo įsipareigojusi išvalyti jaipriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2020 m. sausio 1 d.JEMENASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2015 m. kovo 1 d.BUTANASĮsipareigojęs išvalyti jam priklausančiasužminuotas teritorijasiki 2016 m. vasario 1 d.TAILANDASBuvo įsipareigojęs išvalyti jampriklausančias užminuotas teritorijas2009 m. Terminas pratęstasiki 2018 m. lapkričio 1 d.Otavos konvencija buvo parengta 1997 metais ir pradėjo galioti 1999 metais, kai ją ratifikavo 40 valstybių. Pagalįprastą tarptautinę praktiką, kas penkerius metus yra rengiama peržiūros konferencija, kuri susumuoja padarytąpažangą ar trūkumus. Konferencija, skirta Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos irperdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (Otavos konvencijos) peržiūrai vyko praėjusių metų gruodžio mėnesįKolumbijoje, Kartaginos mieste. Konferencijoje Kolumbijoje dalyvavo per tūkstantį dalyvių: aktyvistų, nuo minų nukentėjusiųaukų, valstybių atstovų.Parengta visuotinė ataskaita leidžia džiaugtis rezultatais, pasiektais per pastaruosius dešimt metų, nuo 1999-ųjų.Nuo minų buvo išvalyta daugiau nei 3000 kvadratinių kilometrų, sunaikinta 2,2 milijono priešpėstinių ir 250 000 prieštransportiniųminų, pašalinta daugybė kitų sprogmenų, likusių po ginkluotų konfliktų. 86 valstybės sunaikino turėtaspriešpėstinių minų sankaupas, iš viso apie 44 milijonus vienetų. Beveik keturios dešimtys gamintojų atsisakė šiomirties verslo. Priešpėstinės minos vis rečiau naudojamos kovos lauke. Jei 1999 metais jas naudojo 15 valstybių, tai2007 metais dvi, Rusija ir Mianmaras. Minų atsisako, nors gal ir ne savo noru, įvairios sukarintos grupuotės, nepriklausančiosvalstybių karinėms pajėgoms. Jei 1999 metais grupuotės minas naudojo 19 valstybių, tai šiandien jau tikseptynios. Be to, praėjus dešimtmečiui, minų nebenaudoja beveik šešios dešimtys grupuočių.2008 metų duomenimis nuo minų nukentėjo apie 5200 asmenų. Palyginti su ankstesniais metais, kai aukų skaičiussiekdavo keliolika ar net dvidešimt tūkstančių, tai irgi geras rezultatas. Bet vis dėlto dar labai prastas, reiškiantis tūkstančiussužalotų likimų.Otavos konvencijos nėra ratifikavusios 39 valstybės, tarp jų Kinija, Indija, JAV, Pakistanas ir Rusija. Tiesa, pastarosios tvirtina,jog laikėsi pažado nepardavinėti minų. Potencialios priešpėstinių minų gamintojos yra 13 šalių, o tikrai pastaraisiais metais jasgamino Indija, Mianmaras ir Pakistanas. Konferencijoje Kartaginos mieste dalyvavusi Jėzuitų pabėgėlių tarnyba (JRS), vienaiš Tarptautinės iniciatyvos dėl minų uždraudimo (ICBL) steigėjų, išplatino komunikatą, kuriame dar karta primena darbus,kuriuos reikėtų padaryti kuo greičiau. Pirma, teikti daugiau pagalbos minų aukoms, pavieniams asmenims ir bendruomenėms.Antra, greičiau valyti dar užminuotas teritorijas. Trečia, raginti Otavos sutartį pasirašyti dar to nepadariusias valstybes. Ketvirta,raginti valstybes prisidėti prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti klasterines bombas, kurios savo aklu veikimu ir pirmiausiaciviliams daroma žala tiek konflikto, tiek periodu po konflikto nedaug skiriasi nuo priešpėstinių minų. Beje, 1997 metaisTarptautinė iniciatyva dėl minų uždraudimo buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Ši iniciatyva daug prisidėjo prie Otavoskonvencijos atsiradimo. Nuo tada Otavos konvenciją jau ratifikavo 156 šalys, 38 nustota gaminti priešpėstines minas. Tačiau,pagal Landmine Monitor apskaičiavimus, 13 šalių tokias minas vis dar tebegamina arba yra pasiruošusios tai daryti.Parengta pagal International Campaign to Ban Landmines informaciją2010 03 12–2010 03 26

14mūsų puslapisKRAÐTO APSAUGAPasirašyta bendradarbiavimo su Vadovybės apsaugosdepartamentu sutartis2010 02 23 Lietuvos kariuomenėir Vadovybės apsaugosdepartamentas (VAD) prie Vidausreikalų ministerijos pasirašėbendradarbiavimo sutartį, kuriaoficialiai įsipareigojo sąveikautiorganizuojant ir vykdant saugomųasmenų ir objektų apsaugą, taippat sprogmenų paieškos ir neutralizavimo,technikos ir įrangos, personalomokymo ir rengimo srityse.Bendradarbiavimo sutartį pasirašėLietuvos kariuomenės vadas gen.mjr. Arvydas Pocius ir Vadovybėsapsaugos departamento direktoriusgen. Raimundas Kairys. Sutartiespasirašymo ceremonijoje taippat dalyvavo Krašto apsaugos ministerijosGynybos štabo viršininkasfl. admr. Kęstutis Macijauskas,Lietuvos kariuomenės Jungtinioštabo viršininkas brg. gen. AlgisVaičeliūnas, kiti kariuomenės irVAD atstovai.„Turime vieni kitiems ką pasiūlyti– Lietuvos kariuomenė turisukaupusi specifinių žinių apiešiandienos sprogmenų specifiką,o Vadovybės apsaugos departamentas,turi nemažai kariuomenėsatstovus dominančios patirtiesvykdant apsaugą. Lietuvos kariuomenėsir Vadovybės apsaugos departamentobendradarbiavimasleis panaudoti sukauptą patirtįir geriau atlikti savo užduotis“, –sakė Lietuvos kariuomenės vadasgen. mjr. Arvydas Pocius.Lietuvos kariuomenė ir VADiki šiol bendradarbiavo atskirosesrityse, kurias kuravo atskiri kariuomenėsvienetai, Specialiųjųoperacijų pajėgos, atsakingos užsvarbių asmenų apsaugą taikosmetu, glaudžiai bendradarbiavo suValstybės apsaugos departamentu,pastarasis naudojosi materialineLietuvos kariuomenės mokymųbaze. Pagal kariuomenės vadopatvirtintus taikos meto užduočiųplanus Lietuvos kariuomenė padedaVadovybės apsaugos departamentuisvarbių asmenų apsaugosir strategiškai svarbių objektų saugumoklausimais, teikia pagalbą irkitais atvejais. Numatytas priemoniųįgyvendinimo planas leis padidintibendro darbo efektyvumą.Ketinama bendradarbiauti sprogmenųpaieškos ir neutralizavimo,personalo mokymo ir rengimo,taip pat saugomų asmenų ir objektųapsaugos organizavimo srityse.Pasirašyta Lietuvos kariuomenėsir Vadovybės apsaugos departamentobendradarbiavo sutartisnumato išminavimo, specialiosiospaskirties, elektroninės ir informacinėsapsaugos, kitų specialistųrengimą, jų turimos kvalifikacijosBendradarbiavimo sutartį pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. ArvydasPocius ir Vadovybės apsaugos departamento direktorius gen. Raimundas Kairyskėlimą, taip pat galimybę abiemsinstitucijoms bendrai naudoti turimąmaterialinę bazę organizuojantabipusiai reikalingas pratybas,mokymus, seminarus ir kitus renginius.„Siekiant užtikrinti mūsų piliečiųsaugumą yra būtina keistisįvairia patirtimi. Todėl Lietuvoskariuomenė ir siekia bendradarbiavimosu visomis saugumo užtikrinimoklausimais galinčiomispadėti Lietuvos ir užsienio institucijomis.Mūsų tikslas – tobulėti patiemsir padėti tobulėti kitiems“, –sakė gen. mjr. A. Pocius.Vadovybės apsaugos departamentasužtikrina vadovybės,asmenų, pavaduojančių Seimopirmininką, ministrą pirmininką,jų šeimos narių, Lietuvos Respublikosoficialių svečių ir kitų asmenųapsaugą nuo kėsinimosi į jųgyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomųobjektų apsaugą. Lietuvos Respublikosteritorijoje organizuojair vykdo saugomų asmenų apsaugą,o už Lietuvos Respublikos ribųužtikrina tik fizinę vadovybės apsaugą,koordinuoja Vidaus reikalųministerijos tarnybų ir kitų institucijų,padedančių užtikrinti saugomųasmenų bei objektų saugumą.Parengė Aistė CESIULYTĖ,„Krašto apsauga“2010 02 08-12 Pajuosčio aerodromo teritorijoje vyko Karaliaus Mindaugomechanizuotojo pėstininkų bataliono II mechanizuotosios pėstininkųkuopos būrių vertinamosios lauko taktinės pratybos. Per minėtąsavaitę kariai atliko planavimo ir pasiruošimo operacijai veiksmus,įvertino žiemos privalumus ir trūkumus. Kiekvienas būrys Pajuosčioaerodromo teritorijos miškuose išbuvo mažiausiai po 2 paras vykdydamasnumatytas užduotis. Pratybų metu būriai buvo vertinami, kaipjie yra pasiruošę vykdyti jiems skirtas tokias užduotis. (vyr. ltn. ArtūrasMILKINTIS, Mindaugo MPB)2010 02 19 Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui buvo pranešta apieSvirbutės k. (Šiaulių r.) maždaug 10 metrų nuo pastato rastą sprogmenį.Apžiūrėjus sprogmenį buvo nustatyta, kad tai – 76 mm II pasauliniokaro laikų artilerijos sviedinys su sprogdikliu ir sprogiąja medžiaga,nešautas. Kariai artilerijos sviedinį išsivežė ir Šilėnų karjere saugiaisunaikino. Iš viso per vasarį Išminavimo kuopa įvykdė septynias standartiniųsprogmenų neutralizavimo operacijas, kurių metu sėkmingaisunaikino penkis artilerijos sviedinius ir tris rankines granatas. (Informacijosšaltinis: www. sprogmenys.lt)2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØmūsų puslapis15Atnaujintas konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“organizavimo tvarkos aprašas2010 03 03 Krašto apsaugos ministerijojekrašto apsaugos ministrėRasa Juknevičienė ir švietimoir mokslo ministras Gintaras Steponavičiuspasirašė įsakymą, kuriuopatvirtinti atnaujinti mokiniųkonkurso „Ką žinai apie Lietuvoskariuomenę“ nuostatai. Ceremonijojetaip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. ArvydasPocius, vienas iš daugkartinių konkursodalyvių, Vilniaus universitetodoktorantas, šaulys Norbertas Černiauskas.„Konkursas ką žinai apie Lietuvoskariuomenę“ buvo pradėtasorganizuoti prieš penkiolika metų.Jau dešimtmetis, kai į šį projektąyra įsitraukusi Švietimo ir moksloministerija. „Tai, kad per konkursogyvavimo istoriją jame dalyvavodaugiau kaip dešimt tūkstančiųmokinių, rodo šio projekto svarbą,todėl jis turi būti tęsiamas, o konkursonaujovės leis iniciatyviemsvaikams aktyviau įsitraukti į konkursą,pavyzdžiui, patiems formuluojantklausimus“, – po įsakymopasirašymo sakė švietimo ir moksloministras G. Steponavičius.„Labai džiugu, kad lankantisLietuvos mokyklose teko matyti,kaip jaunimas domisi Lietuvos karineistorija. Simboliška, kad šis mūsųsusitikimas vyksta artėjant Kovo11-osios dvidešimtmečiui. Jau užaugonauja karta, kuri susieja valstybęir kariuomemę, domisi Lietuvos istorija.Džiaugiamės galėdami bendradrabiautišioje srityje su Švietimoir moklo ministerija ir esamenusiteikę ieškoti naujų bendravimoformų, kad suteiktume vaikamsir jaunimui galimybę dar geriaususipažinti su šalies gynyba,“ –po pasirašymo sakė krašto apsaugosministrė R. Juknevičienė.Kariuomenės vadas gen. mjr. APocius prisiminė konkurso atsiradimoištakas prieš penkiolika metų,kai tuomet jam būnant tuometinėsSavanoriškosios karšto apsaugostarnybos vadu, gimė idėja organizuotikonkursą moksleiviams ir paskatintijaunimą domėtis Lietuvoskariuomene, ypač partizanų tema.„Džiugu tai, kad šis konkursas, kurisskatina domėjimąsi mūsų šalieskariuomene, gyvuoja jau penkiolikametų ir yra populiarus tarp jaunimo“,– sakė kariuomenės vadas.Šiandien gen. mjr. A. Pociui malonu,kai lankydamasis kariniuosedaliniuose jis sutinka karininkų, kuriuosprisimena kaip šio konkursodalyvius.Tris kartus konkurse dalyvavusio,šiuo metu Lietuvos šauliųsąjungos nario, N. Černiausko prisiminimaiapie konkursą tik malonūs,šilti ir geri. Pasak Norberto,jo gimtajame mieste Anykščiuosešie konkursai vykdavo kaip šventė,kuriuose dalyvaudavo ir tėvai.Moksleiviams būdavo svarbu taptišio konkurso nugalėtojais. „Dalyvaudamaskonkurse buvau pradėjęsmąstyti net apie studijas Karoakademijoje. Nors baigęs mokykląpasirinkau istoriją Vilniaus universitete,bet mane džiugina tai, kadkasmet į Karo akademiją įstoja nevienas šio konkurso dalyvis“, – prisiminimaisdalijosi konkurso „Kąžinai apie Lietuvos kariuomenę“laureatas N. Černiauskas.„Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“– respublikinis mokiniųkonkursas aukštesniųjų klasiųmokiniams. Jo tikslas – paskatintiKrašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir švietimo ir mokslo ministras GintarasSteponavičiusmokinius domėtis ne tik Lietuvosistorija, bet ir atkreipti dėmesį įkariuomenės vaidmenį Lietuvosvalstybės raidoje, taip pat sektidabartinės kariuomenės veiklą,įvykius, aktualijas. Konkursu siekiamaugdyti jaunimo pilietiškumą,pasididžiavimą savo valstybeir kariuomene.Konkursas vyksta trim etapais.Pirmasis rengiamas mokyklose, antrasis– internetu, o trečiasis – finalinis– organizuojamas viename išLietuvos kariuomenės padalinių.Šių metų konkursas turi keletąnaujovių. Pirma, vienam iš konkursoetapų, vyksiančiam internetu, buspritaikyta Generolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademijoje naudojamanuotolinio mokymo sistema.Antra, šiais metais atsisakyta regioninioprincipo. Iki šiol konkursofinale dalyvaudavo po vieną laimėtojąiš kiekvienos savivaldybės. Šiaismetais kompiuteris automatiškai atrinks30 geriausiai į internetinio testoklausimus atsakiusių moksleivių.Šių metų konkurse nauja ir tai, kadmokiniai ir visi besidomintieji galidalyvauti sudarant konkurso klausimusir siųsti juos Krašto apsaugosministerijai adresu klausimasviktorinai@kam.lt.Šiais klausimaiskonkurso komisija galės papildytiinternetinio testo arba finalinioetapo klausimyną.Idėja organizuoti konkursą „Kąžinai apie Lietuvos kariuomenę“gimė 1995 m. tuometinės Savanoriškosioskrašto apsaugos tarnybosštabe. Konkurso atsiradimą lėmėtai, kad tuometinės Krašto apsaugossavanorių pajėgos nemažaidėmesio skyrė darbui su jaunimu,nuolat ieškojo naujų, įdomesniųbei įvairesnių bendravimo formų.Be to, bendraujant su jaunimu,mokytojais ir kitais visuomenės atstovais,buvo pastebėta, kad visuomenėlabai mažai žino apie Lietuvoskariuomenę, jos istoriją, kovasuž nepriklausomybę ir rezistencijoslaikotarpį.VRD inf.Renginyje dalyvavo vienas iš daugkartinių konkurso dalyvių, Vilniaus universitetodoktorantas, šaulys Norbertas ČerniauskasKariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius prisiminė konkurso atsiradimo ištakasprieš penkiolika metų2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

16mūsų puslapisKRAÐTO APSAUGASvarstyti pateikti nutarimų, leisiančių mažinti išlaidas, projektaiKrašto apsaugos ministerija pateikėLietuvos Respublikos Vyriausybeisvarstyti nutarimų pakeitimoprojektus, kuriais numatoma laikinaisumažinti maistu neaprūpinamųkarių vienos paros maitinimosiišlaidų piniginės kompensacijosdydį ir atsisakyti karių ir civilių,tarnaujančių tarptautinėse operacijose,ryšio išlaidų kompensacijosmokėjimo.Teikiamu Vyriausybės nutarimo„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimoNr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidųpiniginės kompensacijos dydžionustatymo ir mokėjimo kariamsbei šauktiniams, neaprūpinamiemsmaistu“ pakeitimo“ projektu siūlomalaikinai, iki 2010 m. gruodžio 31d., 20 procentų (nuo 18,5 Lt iki 14,8Lt) sumažinti karių ir prievolininkų,neaprūpinamų maistu, vienos parosmaitinimosi išlaidų piniginės kompensacijosdydį, ir taip užtikrintikarių aprūpinimą maistu.Teikiamu Vyriausybės nutarimo„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės2004 m. kovo 17 d. nutarimoNr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civiliųkrašto apsaugos sistemos tarnautojųtarnybos tarptautinių operacijųkariniuose vienetuose, tarptautinėseoperacijose ir rengimosi jomssąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“projektu siūloma panaikinti šiuometu galiojančią nutarimo nuostatądėl 0,2 bazinio dydžio (90 Lt) kompensacijosryšio išlaidoms padengtimokėjimo kariams ir civiliams tarnautojams.Šio nutarimo nuostatosnėra laikinos.Projektai parengti atsižvelgiantį 2010 metais sumažėjusius asignavimusKrašto apsaugos ministerijaiir į tai, kad šių metų asignavimų galipritrūkti jau turimiems kariniamspajėgumams finansuoti ir prisiimtiemsuždaviniams, funkcijoms irtarptautiniams įsipareigojimamsvykdyti.VRD inf.Aptarė oro gynybos ir pėstininkų padalinių sąveikąBrigados „Geležinis Vilkas“ karininkai susipažino su oro gynybos ginkluotės skirtumais ir galimybėmis, kovinio šaudymo išRBS-70 ir priešlėktuvinės oro gynybos sistemos STINGER ypatumais2010 02 25 Motorizuotosiospėstininkų brigados ,,GeležinisVilkas“ ir batalionų vadovybėlankėsi Karinių oro pajėgų Orogynybos batalione Radviliškyje.Susitikimo metu buvo aptartagalima oro gynybos ir pėstininkųpadalinių sąveika, jų logistinis aprūpinimas,kalbėta apie oro gynybosbaterijų sistemų veikimo ypatumus,oro gynybos panaudojimogalimybes mūšio ir žygio metu.Oro gynybos bataliono atstovaibrigados karininkams taip pat pristatėbataliono sąveikos principussu Oro erdvės kontrolės ir stebėjimovaldyba, Karinių jūrų pajėgųJūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba,NATO oro policijos misijąBaltijos šalių oro erdvėje vykdančiųkontingentų lakūnais.Brigados karininkai lankėsitrumpojo nuotolio oro gynybosraketinės sistemos RBS-70 treniruokliųklasėje, kur yra rengiamišauliai, susipažino su oro gynybosginkluotės skirtumais ir galimybėmis,kovinio šaudymo iš RBS-70ir priešlėktuvinės oro gynybos sistemosSTINGER ypatumais, stebėjotaktinę situaciją, kurios metuRBS-70 skyrius užėmė kovos poziciją.Motorizuotąją pėstininkų brigadą„Geležinis Vilkas“ sudaroštabas ir šeši batalionai: du mechanizuotieji(Lietuvos didžiojokunigaikščio Algirdo, KaraliausMindaugo) pėstininkų, du motorizuotieji(Didžiosios kunigaikštienėsBirutės ir Lietuvos didžiojokunigaikščio Kęstučio) pėstininkųbatalionai, Generolo RomualdoGiedraičio artilerijos ir Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Vaidoto tiesioginėsparamos logistikos batalionai.Motorizuotosios pėstininkųbrigados „Geležinis Vilkas“ štabasdislokuotas Rukloje (Jonavos r.),batalionai dislokuoti Alytuje, Rukloje,Panevėžyje ir Tauragėje.Parengta pagal kpt. Ryčio Ermalio(MPB „Geležinis Vilkas“)ir kpt. Sauliaus Sendžiko(Oro gynybos batalionas) inf.Susitikimo metu buvo aptarta galima oro gynybos ir pėstininkų padalinių sąveika,jų logistinis aprūpinimasBrigados karininkams pademonstruota taktinė situacija, kurios metu RBS-70skyrius užėmė kovos poziciją. Kpt. Sauliaus Sendžiko nuotraukos2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

18mūsų puslapisKRAÐTO APSAUGAKariuomenės vado vizitas Karinių jūrų pajėgų padaliniuoseJūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje kariuomenės vadas susipažino su tarnybosveikla, vystymosi perspektyvomis, aptarė sąveikos su kitomis valstybės tarnybomisgalimybes. Autoriaus nuotr.2010 03 01 Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. Arvydas Pociussu darbiniu vizitu lankėsi Kariniųjūrų pajėgų padaliniuose – Karolaivų flotilėje ir Jūros ir pakrančiųstebėjimo tarnyboje.Kariuomenės vadui buvo pristatytaKaro laivų flotilės veikla,jos vystymosi perspektyvos, karolaivų galimybės. Gen. mjr. A. Pociusapžiūrėjo naujausią Kariniųjūrų pajėgų patrulinį laivą P14.Jūros ir pakrančių stebėjimotarnyboje kariuomenės vadas susipažinosu tarnybos veikla, vystymosiperspektyvomis, aptarėsąveikos su kitomis valstybės tarnybomisgalimybes. Kariuomenėsvadas apžiūrėjo Karinių jūrų pajėgųoperatyvinio budėtojo ir Jūrųkoordinacinio gelbėjimo centrobudėjimo patalpas Karinių jūrųpajėgų štabe, Klaipėdos jūros stebėjimopostą Melnragėje.Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvoskariuomenės dalis, susidedantiiš 7 padalinių – Karinių jūrų pajėgųštabo, Karo laivų flotilės, Jūrosir pakrančių stebėjimo tarnybos,Logistikos tarnybos, Povandeniniųveiksmų komandos, Mokymocentro, Jūrų gelbėjimo koordinavimocentro.kpt. ltn. Antanas BRENCIUS,KJP ryšių su visuomene karininkasVytauto Didžiojo karo muziejųdžiugina Kauno mokiniaiLietuvos kariuomenė bus pasirengusi iš apsemtų vietovių evakuoti gyventojus ir jųturtą, padėti pristatyti į apsemtas vietoves medicininę pagalbą ir maisto produktus,vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus. KAM archyvo nuotr.Lietuvos kariuomenė pasirengusiteikti pagalbą potvynio metuLietuvos kariuomenė parengėplaną galimiems potvynio padariniamsŠilutės rajone ir kitose šaliesvietovėse likviduoti ir pagalbai vietosgyventojams teikti.Pagalba bus teikiama pagalLietuvos kariuomenės ir Priešgaisrinėsapsaugos ir gelbėjimo departamento(PAGD) prie Vidausreikalų ministerijos susitarimą.Prireikus PAGD kreipsis pagalbosį kariuomenę, o ši savo ruožtuaktyvuos operacijai vykdyti numatytuskariuomenės padalinius.Lietuvos kariuomenė buspasirengusi iš apsemtų vietoviųevakuoti gyventojus ir jų turtą,padėti pristatyti į apsemtas vietovesmedicininę pagalbą ir maistoproduktus, vykdyti žmonių paieškosir gelbėjimo darbus. Šioms užduotimskariuomenė galės naudotispecialiąją techniką – amfibijas irsraigtasparnius.Potvynio Šilutės rajone ir kitosešalies vietovėse padariniųlikvidavimas ir pagalbos gyventojamsteikimas šiemet pavestasLietuvos kariuomenės Didžiosioskunigaikštienės Birutės motorizuotajampėstininkų batalionui.Už visų kariuomenės taikos metoužduočių koordinavimą Lietuvoskariuomenėje atsakingas Jungtinisštabas.Kristina CHLYNOVA,Jungtinio štabo atstovė spaudai2010 02 23 buvo įgyvendintosVytauto Didžiojo karo muziejausir Kauno „Vyturio“ katalikiškosiosvidurinės mokyklos projektas „Paskelbėme,atkūrėme, apgynėme“,skirtas Lietuvos nepriklausomybėsatkūrimo 20-mečiui. Projekte dalyvavodaugiau kaip keturi šimtai 5,6 ir 8 klasių mokinių. Jiems buvosurengtos edukacinės programos„Kaip senovėje kariauta“, „Karybalietuvių padavimuose ir legendose“,teminė ekskursija „Vasario16-osios reikšmė“. „Vyturiukai“mūsų muziejuje dažni svečiai – taimuziejaus ir mokyklos trečias bendrasprojektas.2009 m. vasario 11 d. muziejujelankėsi 6-12 klasių mokiniai – vykoedukacinis projektas „Istorijos dienaVytauto Didžiojo karo muziejuje“.Dalyvavo net 700 mokinių, ovasarą 150 šeštokų dalyvavo mūšioinscenizacijoje „Pajusk Žalgiriomūšio dvasią“.Mus džiugina dažni lankytojaiiš Kauno Juozo Naujalio muzikosgimnazijos, „Versmės“ ir „Ąžuolo“vidurinių mokyklų, Žaliakalnio irSenamiesčio pagrindinių mokyklų,Panemunės pradinės mokyklos,Kėdainių „Aušros“ gimnazijos ir kt.Mokiniai yra aktyviausi muziejauslankytojai. Muziejus ir yra ta vieta,kur mokiniui suteikiama neformaligalimybė mokytis, patraukliais būdaissusipažinti su krašto istorijosįvykiais, didinga Lietuvos valstybėspolitine ir kultūrine praeitimi. Edukaciniaiužsiėmimai padeda jauniesiemslankytojams naujai pažvelgtiį vieną ar kitą įvykį, objektą, lavinapastabumo, kalbos, vertinimo gebėjimus.Regina RAJECKIENĖ,VDKM Edukacijos ir informacijosskyriaus vedėjaKaip senovėje kariauta penktokams pasakojo viduramžių karys. Artūro Užgalio nuotr.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØmūsų puslapis19TMU OP KASP 3-iosios rinktinės savanorių kuopos pratybos2010 02 24-26 Lietuvos didžiojokunigaikščio Kęstučio motorizuotajamepėstininkų batalionevyko KASP Žemaičių apygardos3-iosios rinktinės savanorių Taikosmeto užduočių operacinių pajėgų(TMU OP) 3-iosios kuopos koviniorengimo pratybos. Savanoriaibuvo apgyvendinti bataliono kareivinėse.TMU OP kuopos vadaskpt. Egidijus Šimkus supažindinokarius su dienotvarke, būrių vadaivyr. ltn. Aurelijus Buinevičius,vyr. ltn. Rimvydas Petrulevičius,vyr. ltn. Linas Ambraziūnas pravedėįvadinį instruktažą. Kariaibuvo supažindinti su ginklų panaudojimotaisyklėmis, orientavimosivietovėje, šaulio ugnies pozicijosįrengimo ir maskavimo, ugnieskortelės sudarymo pagrindais,veiksmais mūšio lauke tiesioginioir netiesioginio apšaudymo metu,taip pat kariai mokėsi įrengti kon-Kariai buvo supažindinti su ginklų panaudojimo taisyklėmis, orientavimusi vietovėje,šaulio ugnies pozicijos įrengimu, atliko praktines užduotis. Autoriaus nuotr.trolės punktą, užtikrinti operacijųsaugumą. Orientavimosi vietovėjepratybų metu kariai turėjo palaikytiradijo ryšį (laikantis radijo ryšioprocedūrų) su kuopos valdymogrupe, tokiu būdu buvo vykdomapratybų kontrolė.Instruktorių vyr. ltn. GediminoZubavičiaus, ltn. Martyno Staugos,srž. Ričardo Mickaus, srž. GiedriausDragūno, srž. Tomo Bakšio,j. srž. Lauro Gentvilės, j. srž. EugenijausDauskurto, gr. Tado Vaičekauskopastangomis pratybos buvoįdomios ir turiningos.Lietuvos didžiojo kunigaikščioKęstučio motorizuotajamepėstininkų batalione yra idealiossąlygos karių savanorių koviniamrengimui. Batalione yra puikiossąlygos kariams apgyvendinti irmaitinti. Aplink batalioną esantysmiškai ir laukymės – puiki vietakarių praktinių įgūdžių tobulinimui.Vykdant praktines koviniorengimo pratybas neiškyla jokiųproblemų su civilinėmis institucijomissprendžiant pratybų rajonųsuderinimo klausimus.Pratybų metu TMU OP kuoposkarius savanorius aplankėLietuvos didžiojo kunigaikščioKęstučio MPB karo kapelionasmjr. Remigijus Montvilas. Kuoposvadas kpt. Egidijus Šimkus sutarėsu karo kapelionu, kad per kitaspratybas, kurios vyks balandžiomėnesio pabaigoje, bus numatytaslaikas šventosioms mišioms.Pratybos baigėsi 2010 m. vasario26 dieną.psk. Jurgis AURYLA, KASPKarininkų ramovėje – susitikimas su poetu Justinu Marcinkevičium2010 02 25 Lietuvos kariuomenėsVilniaus įgulos karininkųramovėje surengtas vakaras su80-metį pasitinkančiu poetu JustinuMarcinkevičiumi.Vytauto Didžiojo ordino kavalierius,Nacionalinės kultūrosir meno premijos, daugelio kitųapdovanojimų laureatas JustinasMarcinkevičius skaitė savo eiles,dalijosi prisiminimais.Nevyriausybinių organizacijų,padedančių stiprinti Lietuvosvalstybės gynybinius pajėgumus,vardu J. Marcinkevičių sveikinoNamida Pocienė, Antanas Burokas,Jonas Gečas. Poetui buvoįteiktas ordinas „Už nuopelnusVilniui ir tautai“„Ne šautuvas yra didžiausiasginklas, o žodis ir dvasia“, – įteikdamasapdovanojimą sakė J. Gečas.Renginyje dalyvavo Seimonariai Kazimieras Uoka, RytisKupčinskas, taip pat Lietuviųfolkloro teatro įkūrėjas PovilasMataitis su žmona.Koncertavo Vilniaus įguloskarininkų ramovės folkloro ansamblis„Vilnelė“ (meno vadovėLaima Purlienė). Vilniaus senjorųteatro (vadovas VytautasMikalauskas) aktoriai dainavolietuvių liaudies dainas, skaitėpoeto eiles.Justinas Marcinkevičius – poetas,dramaturgas, prozininkas,vertėjas, Lietuvos mokslų akademijostikrasis narys, daugelioknygų autorius, nusipelnęs menoveikėjas. Pagrindinė poeto tema –Lietuva, jos istorija ir dabartis,gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėjeir pasaulyje, jo egzistencinėproblematika. Justino Marcinkevičiauskūryba du kartus įvertintaLietuvos valstybine premija,visuomeninė veikla – Santarvėspremija (1994).Parengė Aistė CESIULYTĖ,„Krašto apsauga“Aktoriai skaitė poeto eilesVisuomeninių organizacijų, remiančių krašto apsaugos sistemą, vardu JustinąMarcinkevičių pasveikino Namida Pocienė, Antanas Burokas, Jonas Gečas. Poetuibuvo įteiktas ordinas „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“Susitikti su Justinu Marcinkevičium į Vilniaus įgulos karininkų ramovę susirinkojo kūrybos gerbėjai. Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukos2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

20mūsų puslapisAčiū už suteiktas žinias ir kantrybęKRAÐTO APSAUGA,,Visada žemėje per mažai gerųžodžių – meilės, tiesos ir dėkingumožodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame,nepasakę jų vienas kitam, nusinešame,užgniaužę juos savo širdyse.Praeiname abejingi pro medį,paukštį, pro žydintį rugį...“Justinas MarcinkevičiusKartais tiesiog norisi padėkotiuž kažką svarbaus.Siunčiami į anglų kalbos kursuskariai turėtų mokytis, o dėstytojai –mokyti. Abi pusės vykdytų savopareigą. Kasdienybė ir tiek.Bazinio anglų kalbos lygioklausytojų 4-osios grupės sudėtisbuvo kiek neįprasta – 5 moterysir 4 vyrai. Nuo pat kursų pradžiosmus, klausytojus, stebino ne tikdėstytojų profesionalumas, bet irdraugiškumas, kuris neprasilenkdavosu rezultatų siekimu gilinantmūsų žinias. Su nuoširdžia dėstytojųpagalba grupės klausytojaipasiekė gana neblogų anglų kalbosžinių. Nuoširdžiai dėkojame GeneroloJono Žemaičio Lietuvoskaro akademijos Užsienio kalbųinstituto Kauno anglų kalbos mokymoskyriaus vyr. dėstytojoms RitaiLukėnienei ir Ingai Katinaiteiuž suteiktas anglų kalbos žinias,kantrybę ir nuoširdumą.Bazinio anglų kalbos lygio4 grupės klausytojai(2009 08 31 – 2009 12 24)Tarnybą pradėjo antroji būtinųjų karinių mokymų grupė2010 03 01 Didžiojo Lietuvosetmono Jonušo Radvilos mokomajamepulke Rukloje (Jonavos r.)tarnybą pradėjo antroji būtinųjųkarinių mokymų (BKM) kariųgrupė. Šį kartą tarnybą ir kariniusmokslus pradėjo 50 jaunuolių. Didžiojidalis jaunuolių (17) atvyko išKauno regiono, po 12 jaunuolių –iš Vilniaus ir Panevėžio regionų,9 – iš Klaipėdos.Pirmąją dieną Mokomajamepulke BKM naujokai tikrinosi sveikatą,matavosi kariškas uniformasir susipažino su karinės rikiuotėsreikalavimais.Į šiuos mokymus vadovaujantissavanoriškumo principu kviečiamijaunuoliai (vyrai), neatlikę privalomosiospradinės karo tarnybosir norintys ją atlikti, taip pat tie,kurie nėra atlikę privalomosiospradinės karo tarnybos, tačiaunori kandidatuoti į profesinę karotarnybą.„Šiuo metu į BKM kviečiamitik vaikinai, tačiau svarstoma galimybėir merginoms sudaryti sąlygasišmokti ginti kraštą ir galbūtpasirinkti kario profesiją“, – sakėatranką į BKM vykdančio Karoprievolės administravimo tarnybos(KPAT) prie Krašto apsaugosministerijos (KAM) viršininkasTomas Pilvinis.BKM trunka trylika savaičių.Visiems juos baigusiems bus įskaitytaprivalomoji pradinė karo tarnyba,geriausiems – pasiūlyta keturiemsmetams pasirašyti profesinėskaro tarnybos sutartį.Pagal parengtą BKM organizavimoir vykdymo tvarką mokymaivyks dviem etapais.Pirmąsias devynias savaitesdalyviai mokysis pagal individualauskario rengimo kursą. Po šioetapo visiems bus įskaitytas privalomosiospradinės karo tarnybosatlikimas, išduoti pažymėjimaiapie pirmojo etapo baigimą. Jaunuoliai,neįveikę atrankos į antrąjįetapą, bus įrašomi į kariuomenėsrezervą.Atrinkti labiausiai motyvuoti irgeriausiai pasirengę kariai toliauketurias savaites tęs individualauskario rengimo kursą. Pasibaigusantrajam etapui bus vykdomaatranka į profesinę karo tarnybą,kurią atliks Lietuvos kariuomenėsMokymo ir personalo valdybossudaryta komisija. Jos nepraėjękariai bus išleidžiami į atsargą irtaps kariuomenės rezervo dalimi,su atranką įveikusiaisiais bus sudaromaprofesinės karo tarnybossutartis trijų mėnesių bandomajamlaikotarpiui.Bandomojo laikotarpio metukariai vykdys individualųjį, kolektyvinįir specialisto pasirengimą,vėliau dalyviai bus atestuojami. Planuojama,kad per pirmąsias šešiasbandomojo laikotarpio savaites kariaiįgis karinę specialybę ir bus paskirstytitarnauti į karinius dalinius.Esant neigiamai atestacijai profesinėskaro tarnybos sutartis su kariubus nutraukiama ir jis išleidžiamasį atsargą. Pirmą kartą BKM organizuoti2009 m. lapkričio mėnesį.Juose dalyvavo 100 jaunuolių. Šiųmetų vasario mėnesį 48 geriausiejipasirašė profesinės karo tarnybossutartis ir pradėjo tarnauti įvairiuosekariuomenės padaliniuose.Karo prievolininkų (18-35metų amžiaus vyrai) atranką irsiuntimą į BKM organizuoja irvykdo KPAT prie KAM.VRD inf.Pirmąją dieną Mokomajame pulke būtinųjų karinių mokymų naujokai tikrinosi sveikatą, matavosi kariškas uniformas ir susipažino su karinės rikiuotės reikalavimais.Mokomojo pulko nuotraukos2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØkarjera21Prisimintas pirmojo kario savanorio Kazio Škirpos 125 gimtadienisGen. št. plk. Kazys Škirpa2010 02 18 Lietuvos kariuomenėskūrėjų savanorių sąjungos(LKKSS) Kauno apskrities skyriausnariai ir Vytauto Didžiojokaro muziejaus darbuotojai pagerbdamiiškilios asmenybės –gen. št. plk. Kazio Škirpos – atminimąpadėjo gėlių, uždegė žvakesant jo kapo Petrašiūnų kapinėseKaune. Gen. št. plk. Kaziui Škirpaibūtų sukakę 125 metai.1932 m. balandžio 23-24 d.Lietuvos kariuomenės kūrėjųsavanorių sąjungos atstovų suvažiavime,atsižvelgiant į pateiktųanketų duomenis, buvo išrinktikandidatai, kuriems būtų suteiktaskariuomenės pirmojo kariosavanorio vardas. Jais tapo: gen.št. plk. K. Škirpa, ats. gen. JurgisKubilius, ats. gen. Jonas Galvydis-Bikauskas.LKKSS Centrovaldyba, apsvarsčiusi surinktąmedžiagą, 1933 m. balandžio 23 d.plenume vieningai nutarė suteiktiLietuvos kariuomenės pirmojokario savanorio vardą gen. št. plk.K. Škirpai.Kazys Škirpa gimė 1885 m.vasario 18 d. Namajūnų kaime,Saločių valsčiuje, Biržų apskrityje.1915 m. baigė Mintaujos (Jelgavos)ralinę gimnaziją, studijavoSankt Peterburgo komercijos institute,1916 m. buvo mobilizuotasį Rusijos kariuomenę. Čia prisidėjoorganizuojant lietuviškusdalinius Rusijos kariuomenėje,tarnavo atskirame Vitebsko lietuviųbatalione.1918 m. kovo mėnesį K. Škirpagrįžo į Lietuvą, o gegužės mėnesį,Lietuvos tarybai pradėjusregistruoti inteligentiją valstybinamdarbui, pirmasis užsirašėį Lietuvos kariuomenę. Spaliomėnesį jis parengė ir įteikė Lietuvosvalstybės apsaugos komisijaiprojektą dėl savanorių šaukimo.Tik paskelbus pirmąjį įsakymąkariuomenei, jis 1918 m. lapkričio23 d. savanoriu stojo į kariuomenęir buvo paskirtas KAMrikiuotės skyriaus 2-osios daliesviršininku. Jau gruodžio 24 d.komendantūros karinininkai išleidopirmąjį savanoriams rinkti viešąatsišaukimą. Per vieną savaitę atsiliepėapie 170 vyrų, pirmųjų Lietuvossavanorių. Apie tai 1928 m.K. Škirpa rašė: „Aš turėjau garbėsbūti minėtų pirmųjų Vilniaus savanoriųvadu. Jau tada teko mansu jais dalintis pirmaisiais mūsųkariuomenės kūrimosi vargaisir pirmomis svajonėmis ginklopagalba iškovoti tėvynei laisvę irnepriklausomybę“. K. Škirpa buvotarp tų, kurie 1919 m. sausio 1 d.virš Gedimino kalno iškėlė Lietuvostrispalvę ir po 20 metų lenkųokupacijos, tai pakartojo 1939metais. 1919 m. kovo 2 d. jis buvopaskirtas Atskirojo (vėliau Vilniaus)bataliono, kurio pagrindusuorganizavo 5 pėstininkų pulką,vadu, dalyvavo kovose su visaisLietuvos priešais: bolševikais,bermontininkais ir lenkais. Užnarsumą kovose K. Škirpa buvoapdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojolaipsnio ordinu. 1919 m. jam buvosuteiktas kapitono, o 1920 m. –majoro laipsnis.1920 m. spalio 10 d. pagalLietuvos socialistų liaudininkųdemokratų partijos sąrašą K.Škirpa buvo išrinktas į SteigiamąjįSeimą. Seime jis pasisakė užYpatingųjų valstybės apsaugosįstatų papildymus, pabrėždamas,kad jie yra nukreipti ne tik priešvalstybei kenkiančius lenkų dvarininkus,bet ir prieš bolševikus,kurie niekuomet neatsisakys savoidėjos – griauti Lietuvos valstybę,todėl juos reikia bausti. Lenkamspradėjus puolimą prieš Lietuvą K.Škirpa buvo paskirtas formuoti Isavanorių (13 pėstininkų) pulką.1921–1925 m. plk. ltn. K. Škirpatobulinosi Aukštuose karininkųkursuose Kaune ir užsienyje(Ciuricho technikos instituto Kariniamefakultete, Belgijos karoakademijoje Briuselyje). 1926 m.sausio 1 d. jis buvo paskirtas Vyriausiojoštabo II (informacijų)skyriaus viršininku. Parengė Lietuvoskariuomenės skubios mobilizacijosplaną ir Taikos meto kariuomenėsorganizacijos projektą.Dėl neigiamo požiūrio į 1926 m.gruodžio 17 d. perversmą nuo1927 m. gegužės komandiruotas įUžsienio reikalų ministeriją. Taiir buvo jo diplomatinės tarnybospradžia, kuri tęsėsi iki pat 1940m. sovietų okupacijos. 1928 m.kovo 13 d. jis paskirtas karo atašėVokietijoje, o nuo 1937 m. lieposnuolatiniu Lietuvos atstovu prieTautų sąjungos Ženevoje, užmezgusdiplomatinius santykius suLenkija, paskirtas Nepaprastuojupasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru,o 1938 m. gruodį tapo pasiuntiniuVokietijoje. Sovietų sąjungai okupavusLietuvą 1940 m. liepos 22 d.įteikė Vokietijos užsienio reikalųministerijai protestą prieš neteisėtąLietuvos okupaciją.Po Lietuvos okupacijos sovietųvaldžia 1940 m. rugpjūčio 14 d.atėmė K. Škirpai Lietuvos pilietybęir uždraudė grįžti į Lietuvą,konfiskavo turtą. K. Škirpa buvovienas Lietuvių aktyvistų frontosteigėjų užsienyje ir Birželiosukilimo organizatorių. 1941 m.birželį buvo paskirtas Laikinosiosvyriausybės ministru pirmininku,tačiau nacių sulaikytas Vokietijojeį Lietuvą negrįžo. 1944 m. vasario5 d. įteikė Vokietijos vyriausybeimemorandumą, reikalaujantį atšauktiLietuvos okupaciją ir kraštovaldymą perduoti lietuviams.Už tai nacių buvo išsiųstas į BadGodesbergo politinių internuotųjųstovyklą. Po Antrojo pasauliniokaro K. Škirpa JAV karinės administracijosrūpesčiu evakuotas įParyžių, vėliau pasitraukė į JAVir dirbo Kongreso bibliotekoje,buvo VLIK`o veikėjas. Parašėkeletą karo istorijos mokslamsskirtų leidinių: „Chemijos karas“(1926),„Administracijoskarininkų ruošimas Vokietijoje“(1928), „Vokiečių kariuomenėsbibliotekos“ (1928), „Pagrindiniaistabdymo kautynių dėsniai“(1930), „Sintetinė lenkų taktikosapžvalga“ (1930), knygas: „5pėstininkų DLK Kęstučio pulkokovos ties Seinais 1920 metais“(1971), „Sukilimas Lietuvos suverenumuiatstatyti“ (1973), atsiminimų– „Lietuvos nepriklausomybėssutemos“ (1996). K.Škirpa mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d.Vašingtone, perlaidotas kartu sužmona Brone Neniškaite 1995 m.birželio 16 d. Kaune, Petrašiūnųkapinėse. Lietuvos kariuomenėskūrėjų savanorių sąjungos iniciatyvair rūpesčiu 2002 m. už surinktasLietuvoje aukas ant kapo buvopastatytas paminklas. Jo autoriusskulptorius prof. Antanas Kmieliauskas.Lietuvos kariuomenėskūrėjų savanorių sąjungos Kaunoapskrities skyrius prisimenair gerbia savo garbės nario ir pirmojokario savanorio gen. št. plk.Kazio Škirpos atminimą.dr. Aušra JUREVIČIŪTĖ,LKKSS Kauno apskrities skyriauspirmininkėLKKSS Kauno apskrities skyriaus nariai ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojaiprie gen. št. plk. K. Škirpos kapo. Kazimiero Dobkevičiaus („XXI amžiaus“) nuotr.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

22mūsų puslapisKRAÐTO APSAUGATADO DAMBRAUSKO FOTOKONKURSO „LIETUVOS KARIUO-MENĖ FOTOGRAFIJOJE 2010“ NUOSTATAII. BENDROSIOS NUOSTATOS1. 2010 m. rengiamas šeštasis geriausios karinės nuotraukos konkursas„Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2010 “ (toliau – konkursas) Krašto apsaugosministerijos operatoriui ir fotografui Tadui Dambrauskui atminti.Renginio globėja – krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.2. Konkurso tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenę,skatinti Lietuvos Respublikos fotografus ir žurnalistus domėtis kariųgyvenimu, taip pat skatinti karius fotografuoti.3. Konkurse gali dalyvauti krašto apsaugos sistemos, šalies ir užsieniospaudos profesionalūs fotografai, taip pat fotografai mėgėjai, kariškiai irciviliai – visi, kuriuos domina krašto apsaugos, kariuomenės aktualijos.II. KONKURSO ORGANIZAVIMO SĄLYGOS4. Konkursui pateikiamos 2009–2010 metais sukurtos nuotraukos.5. Konkurso dalyviai varžosi pateikdami nuotraukas šiomis temomis:5.1. Portretas (Karys kasdienybėje ir vykdantis kovines užduotis. Ryžtingasir atsakingas. Jautrus ir žmogiškas. Garbingas ir patikimas);5.2. Profesionalumas (Lietuvos kariuomenė – moderni, aktyvi ir veiksminga.Patyrusi ir nebijanti iššūkių. Atsakingai vykdanti tarptautinius įsipareigojimus);5.3. Atmintis (Pagarba istorijai ir karinėms tradicijoms. Kariuomenėsšventės ir renginiai);5.4. Reportažas.III. DARBŲ SIUNTIMO TAISYKLĖS6. Konkursui pateikiamos tik skaitmeninių nuotraukų rinkmenos (failai)(toliau – nuotraukų rinkmenos). Nuotraukų rinkmenos turi būti JPEGformato, suspaudimas 8, raiška ne mažesnė nei 72 dpi, o didžiausias jųmatmuo (didžioji kraštinė) turi būti ne mažiau kaip 3000 pikselių.7. Nuotraukų rinkmenos gali būti spalvotos, nespalvotos ar tonuotosnenaudojant programos, koreguojančios spalvas. Galimi tik fotografavimometu išgauti specialūs efektai. Apdorojant nuotraukas kompiuteriu galimanaudotis tik tomis priemonėmis, kuriomis galima naudotis spaudžiantnuotraukas laboratorijoje rankiniu būdu.8. Kiekviena nuotraukų rinkmena turi turėti aprašymą. Autorius privalorinkmenas sunumeruoti, nurodyti temą, kuriai pateikiama nuotraukųrinkmena, ir aprašyti pridedame lape (apraše nurodomas nuotraukosobjektas, fotografavimo aplinkybės, data ir pan.). Vienos nuotraukosaprašymas turi būti išsamus, ne trumpesnis kaip 3 sakinių.9. Konkurso dalyvis gali teikti nuotraukas keliomis temomis, tačiaubendra atsiųstų nuotraukų rinkmenų suma neturi viršyti 20.10. Konkursui pateiktas reportažas vertinamas kaip viena nuotraukųrinkmena ir pateikiamas viename kataloge. Vienas autorius gali atsiųstine daugiau kaip tris reportažus. Reportažą gali sudaryti ne mažiau kaip 4ir ne daugiau kaip 9 nuotraukos. Reportažui siunčiamos nuotraukos turibūti sunumeruotos. Reportažas turi turėti nuoseklų siužetą – pradžią,kulminaciją ir pabaigą.11. Konkurso dalyvis pateikia nuotraukų rinkmenas, į kurias jis turi autoriausteises, ir užtikrina, kad objektai nuotraukose užfiksuoti teisėtai.12. Kartu su siunčiamomis nuotraukų rinkmenomis ir jų aprašymaisautorius privalo atsiųsti dalyvio anketą. Anketa turi būti pasirašyta ir atsiųstapaštu arba nuskaityta ir atsiųsta elektroniniu paštu. Pasirašęs dalyvioanketą autorius sutinka, kad jo nuotraukas, nurodžius autorystę (jeipageidaujama, nurodoma ir redakcija ar fotoagentūra), bus galima eksponuotiparodoje ir kataloge „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2010“,taip pat kitose krašto apsaugos sistemos parodose, publikuoti kituoseKrašto apsaugos ministerijos leidiniuose be papildomo autoriaus sutikimo.Nuotraukos autoriui honoraras už tai nebus mokamas.13. Dalyvio anketos duomenys bus saugojami viso konkurso metu.Konkursui pasibaigus dalyvio anketos bus sunaikintos.14. Dalyvio anketą galima rasti interneto svetainėje www.kam.lt arbagauti pateikus prašymą šių nuostatų 15 punkte nurodytais adresais.15. Nuotraukų rinkmenos, jų aprašymai ir dalyvio anketa turi būti atsiųstane vėliau kaip iki šių metų balandžio 12 d. el. paštu fotokonkursas@kam.lt arba adresu: Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinioaprūpinimo tarnybai, Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius, ant voko pažymint„T.Dambrausko fotokonkursui“. Telefonas pasiteirauti (8 5) 273 5550.16. Gavę nuotraukų rinkmenas, nuotraukų aprašus ir dalyvio anketą,organizatoriai iš karto informuoja dalyvį telefonu arba elektroniniu paštu,kad jis užregistruotas konkursui.IV. KONKURSO NUOTRAUKŲ VERTINIMAS17. Nuotraukas vertina tarptautinė fotomenininkų komisija. Komisijaipirmininkauja Lietuvos kariuomenės vadas. Komisijos sudėtį įsakymutvirtina krašto apsaugos ministras.18. Nugalėtojus apdovanoja Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvoskariuomenės vadovybė.19. Komisijai nusprendus kurios nors temos nugalėtojas gali būti irneišrinktas.20. Komisijos sprendimu nuotrauka iš vienos temos gali būti perkeltaį kitą, jei, komisijos nuomone, ji geriau atspindi kitą temą.21. Komisijos sprendimu viena premija gali būti skiriama dviem asmenims.Tokiu atveju premija dalijama abiem nugalėtojams lygiomisdalimis.22. Jeigu tas pats autorius pateikė nuotraukas kelioms temoms irjo nuotraukos gauna daugiausia komisijos balsų keliomis temomis, jisskelbiamas tik vienos temos nugalėtoju. Kitos temos (ar kitų temų) nugalėtojuskelbiamas antrą vietą pagal komisijos balsų skaičių užėmusiosnuotraukos autorius.23. Komisija turi teisę pareikalauti iš autoriaus papildomos informacijos,iškilus abejonių dėl fotografavimo laiko, panaudotų specialiųjųpriemonių ir kt.24. Komisija nuotraukas vertina anonimiškai, t.y. nežinodama, kasjų autorius. Kiekvienas komisijos narys nepriklausomai nuo kitų įvertinanuotraukų rinkmenas. Visų komisijos narių vertinimas sumuojamas iratrenkamos geriausiai įvertintos nuotraukos. Apie 80 geriausių nuotraukųeksponuojamos parodoje ir įtraukiamos į parodos katalogą.25. Pagrindiniai vertinimo kriterijai:25.1. meniškumas ir originalumas (nuotraukos turi būti sukurtos nenaudojantkompiuterinių filtrų, montažo ar kitų panašių priemonių);25.2. dėmesys fotografavimo aplinkybėms;25.3. išliekamoji vertė (metams bėgant nuotraukos turėtų neprarastiaktualumo, būti įdomios);25.4. techninė nuotraukų kokybė.26. Nuotraukos, kurios neatsispindi Lietuvos kariuomenės (pavyzdžiui,jei pirmame plane pavaizduoti peizažas, vaikai, gyvūnai, ar pan.),nebus vertinamos.V. APDOVANOJIMAI27. Kiekvienos temos nugalėtojui įteikiamas krašto apsaugos ministrėsR. Juknevičienės įsteigtas prizas – 2500 Lt.28. Kariuomenės vado prizo – daiktinės dovanos – nominaciją skelbia,laimėtoją išrenka ir apdovanoja Lietuvos kariuomenės vadas.29. UAB „Delfi“ įsteigto Žiūrovo prizo laimėtoją balsavimo būduišrenka interneto portalo „Delfi“ skaitytojai. Apdovanoja „Delfi“ portaloatstovas.30. UAB „Fotoservisas“ įsteigto prizo nominaciją skelbia, laimėtojąišrenka ir apdovanoja UAB „Fotoservisas“.VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS31. Visi konkurse dalyvaujantys autoriai 2010 m. birželio mėnesį kviečiamiį parodos atidarymą ir konkurso nugalėtojų paskelbimo ceremoniją.Iki to laiko informacija apie konkurso nugalėtojus nėra skelbiama.32. Kiekvienam konkurso dalyviui ceremonijos metu įteikiamas parodoskatalogas. Konkurso dalyvis, negalėjęs atvykti į ceremoniją, susisiekęssu konkurso organizatoriais katalogą galės atsiimti Krašto apsaugosministerijoje.33. Užpildytos ir pasirašytos dalyvio anketos ir nuotraukų rinkmenųbei jų aprašymų atsiuntimas konkursui traktuojamas kaip autoriaus irkonkurso organizatoriaus susitarimas laikytis šiuose nuostatuose išdėstytųreikalavimų.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

FAKTAI BE KOMENTARØPaminėtas KASP 8-osiosrinktinės gimtadieniskarjera232010 03 01 Krašto apsaugossavanorių pajėgų (KASP) Didžiosioskovos apygardos 8-oji rinktinėminėjo įkūrimo dieną. 1991 m.kovo 1 d. buvo patvirtinti pirmiejirinktinės etatai – ši data ir laikomarinktinės įkūrimo diena.Šventėje dalyvavo rinktinės kariaisavanoriai, profesinės karo tarnyboskariai, civiliai darbuotojai,karių savanorių darbdaviai, KASPštabo viršininkas, rinktinių vadai,Lietuvos didžiojo kunigaikščioButigeidžio dragūnų mokomojobataliono vadas, Lietuvos didžiojokunigaikščio Gedimino štabobataliono vadas, kiti svečiai.Rinktinės svečiai turėjo galimybęsusipažinti su Lietuvosdidžiųjų kunigaikščių rūmų VilniausŽemutinėje pilyje istorija iratkuriamaisiais darbais menėse irvidiniame kieme.Iškilmių metu Vilniaus įguloskarininkų ramovėje koncertavoKASP bigbendas, buvo apdovanotirinktinės profesinės karotarnybos kariai, kariai savanoriai,civiliai darbuotojai, karių savanoriųdarbdaviai.Kariams ir darbuotojams buvoperduotas rinktinės vado plk. GediminoMacijausko, šiuo metutarnaujančio Afganistane, sveikinimas.Per 19 metų keitėsi kuopųskaičius, dalyvauta daugelyje mokymųir pratybų Lietuvoje ir užsienyje,laimėta daugybėje sportiniųrungčių, čempionatų, atlikta šimtaiskirtingų užduočių. Tuo laikotarpiupasikeitė 7 rinktinės vadai, 8štabo viršininkai, 6 rinktinės štabodislokacijos vietos, galiausiai2006 m. rinktinė buvo sustiprintaprijungus Vytauto apygardos 7-ąjąrinktinę.KASP inf.Karinių jūrų pajėgų vado jūrų kpt. Olego Mariničiaus išleidimo į atsargą ceremonijojedalyvavo kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius. Autoriaus nuotr.Į atsargą išleistas KJPvadas jūrų kpt. O. Mariničius2010 03 01 Karinių jūrų pajėgų(KJP) Karo laivų flotilėjeKlaipėdoje vyko tarnybą pajėgosebaigusio KJP vado jūrų kpt. OlegoMariničiaus išleidimo į atsargąceremonija.Už ilgametę tarnybą Lietuvoskariuomenėje ir svarų asmeninįindėlį stiprinant krašto apsaugossistemą ceremonijoje dalyvavęsLietuvos kariuomenės vadas gen.mjr. Arvydas Pocius jūrų kpt. O.Mariničiui įteikė vardinę dovanąir, laikantis KJP tradicijų, – pareiginęvėliavą.Į atsargą išleidžiamas KJP vadasjūrų kpt. O. Mariničius apėjoKJP padalinių rikiuotę ir atsisveikinosu kariais.Jūrų kpt. O. Mariničius KJPtarnavo nuo 1992 metų.Nuo kovo 2 d. KJP vado pareigaslaikinai eina KJP štabo viršininkaskmdr. Artūras Stankaitis.kpt. ltn. Antanas BRENCIUS,KJP ryšių su visuomene karininkas• M I N I S T R Ė APDOVANOJO •Vardine dovanaLaimą BURKAUSKIENĘ, FBD.• PERKELTA • PRIIMTA • PASKIRTA •Iškilmingai paminėta KASP Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės įkūrimodienąNuo 2010 03 02 mjr. Rolandas ŽORYS perkeltas į Krašto apsaugosministerijos Protokolo skyriaus Karinių vizitų ir ceremonijų poskyriovedėjo pareigas.Nuo 2010 03 02 Kristina SENIAVSKIENĖ perkelta į Krašto apsaugosministerijos Protokolo skyriaus Vizitų ir protokolinių renginių poskyriovedėjo pareigas.Skaudžią netekties valandą dėl mylimo tėveliomirties nuoširdžiai užjaučiamegr. Tadą KIZLAITĮKunigaikščio Vaidoto TPLB I TPK kolektyvasPer renginį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje koncertavo KASP bigbendas. KASPnuotraukosSkaudžią netekties ir liūdesio valandądėl mylimo tėvelio mirties reiškiame nuoširdžią užuojautąKrašto apsaugos savanorių pajėgųvyriausiajam puskarininkiui vyr. psk. Algimantui ARMONUI.Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė.Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo kolektyvas2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)

24akcentaiKRAÐTO APSAUGAGintaro Kaltenio nuotr.Adresas: Totoriø g. 25, LT-01121 Vilnius.Tel.: 273 55 51, faksas 273 56 16.El. paðtas: vidau@kam.lt.www.kam.ltLeidëjas: Kraðto apsaugos ministerijaRedaktorë kpt. V. UrbonaitëRedakcinë kolegija: pirmininkas V. UmbrasasNariai: D. Bičkauskienė, plk. O. Eitminavičius, A. Krivas, brg. gen. A. Leita,fl. adm. K. Macijauskas, brg. gen. E. Mažeikis,plk. J. Norgėla, R. Putnikienė, plk. ltn. dr. G. Surgailis, brg. gen. V. J. Žukas.Fotografas A. Pliadis.Stilistë Ž. Švobienė.Dizainerës: A. Norvaišaitė, L. Keršytė.Tiraþas 900 egz. Uþsakymas GL-83Spausdino LK KKC,Muitinës g. 4, Domeikava, Kauno r.Leidinys platinamas nemokamai.2010 m. kovo 12 d. – 2010 m. kovo 26 d. Nr. 5 (180)