Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne

Daiva MurmulaitytėLietuvių kalbos institutasKai kurių daiktavardžių apibrėžimasBendrinės lietuvių kalbos žodyneBendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūrosnaujovėsBendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ) pradėtas rašyti remiantisDabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – DŽ) trečiojo leidimoelektroniniu variantu – iš jo imta didžioji dalis vardyno, tiesa,ji gausiai papildoma dabar aktualiais, dažniau vartojamais žodžiais.Definicijos rašomos iš naujo arba gerokai redaguojamos, pateikiamadaug naujų iliustracijų, atsižvelgiant į pakitusią vartoseną, naujausiustekstynų duomenis, vartotojų poreikius ir kt. Tam tikrais aspektaisskiriasi ir šių žodynų straipsnių struktūra, šiuo atveju turimas galvojeskirtingas kai kurių vedinių pateikimas. DŽ dalis leksikos yra pateikiama,galima sakyti, tik darybiniu požiūriu – vediniai be definicijųir vartosenos pavyzdžių įtraukiami į pamatinių žodžių straipsnius(lizdus) 1 ; apibrėžti ir iliustruoti atvejai yra labai retos išimtys. Tokie1DŽ šiuo aspektu nėra koks nors išskirtinis atvejis, palyginti su kitais žodynais. Taipdaroma ir kitų kalbų leksikografijoje. Kalbant apie patį vedinių pateikimą pamatiniožodžio straipsnyje, minėtini kad ir šie žodynai, sudaryti remiantis tokia metodika:latvių – LLV, LLVV, rusų – СРЯ, БТС, anglų – Webster’s 1, Webster’s 2,Oxford, Longman ir kt. Kokie būtent vediniai (abstraktai, veikėjų, ypatybių turėtojųpavadinimai, būdvardžiai, prieveiksmiai, moteriškosios giminės asmenų pavadinimaiir kt.) ir kaip jie įtraukiami į pamatinio žodžio straipsnį – kiekvienamežodyne gali šiek tiek arba iš esmės skirtis. Tai, be kita ko, priklauso ir nuo kalbossavitumo. Tarkim, rusų kalbos žodynuose СРЯ ir БТС moteriškosios giminės asmenųpavadinimai, priesaginiai vediniai, padaryti iš vyriškosios giminės atitinkamųdaiktavardžių, pavyzdžiui, учительница, ленивица, знахарка pateikiamižodžių учитель, ленивец, знахарь straipsniuose; БТС ленивица ir знахарка dariškeliami ir atskirais straipsniais, tačiau juose nėra aiškinami, tik nurodomi į vyriškosiosgiminės asmens pavadinimus.34 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

yra veikėjus pavadinantys priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vediniai,veiksmažodiniai priesagos -imas / -ymas ir būdvardiniai priesagų-umas, -ybė abstraktai, prieveiksmiai su priesagomis -(i)ai, -yn.Viena svarbiausių BŽ naujovių, palyginti su jo (tam tikra prasme)pirmtaku DŽ, yra ta, kad šis žodynas sudaromas ne lizdiniu principu,t. y. kiekvienas žodis, rengėjų nuomone, vertas įtraukti į šį žodyną,pateikiamas atskirai ir turi savo straipsnį – neatsižvelgiant ar tai yravedinys, ar ne. Beje, prisimintina, kad pamatinių žodžių lizduose DŽyra pateikiami tik transpoziciniai vediniai, t. y. tokie, kurių darybos irleksinės reikšmės sutampa. Taigi žinant priesagos reikšmę, nesunkupačiam išsiaiškinti, ką reiškia jos vedinys – tereikia perskaityti pamatiniožodžio straipsnį, kuriame vedinys pateikiamas. Taip pat primintina,kad ne vienu atveju, kai pamatinis veiksmažodis ar būdvardisyra daugiareikšmis, tokie vediniai irgi gali turėti ne vieną reikšmę(tačiau vien „darybinis“ jų pateikimas šito jokiu būdu neparodo). Beto, jie gali būti įgiję specialiųjų reikšmių, t. y. kai kurios sememosyra leksikalizuotos. Šie leksikalizuoti, specialesnių reikšmių turintys,terminais virtę ir pan. vediniai, t. y. tokie, kurių leksinė reikšmė, palygintisu darybos reikšme, turi semantinį prieaugį, DŽ paprastai irgipateikiami atskirais straipsniais ir aiškinami bei iliustruojami 2 . TaigiBŽ rengėjai šiuo atveju yra užsibrėžę suvienodinti transpozicinių irleksikalizuotų vedinių pateikimą. Be abejonės, į BŽ pateks tik pakankamaidažnai vartojami minėtų priesagų transpoziciniai vediniaiir jų bus gerokai mažiau, nei DŽ įrašyta į pamatinių veiksmažodžiųar būdvardžių straipsnius. Šiuo atveju atrenkant pateiktinus žodžiussvarbiau buvo atsižvelgti į jų vartoseną nei stengtis nepraleisti jokio(tegu ir nevartojamo, teoriškai įmanomo, bet tik retkarčiais kalbantspontaniškai pasidaromo) vedinio. Ir dar svarbiau, kad BŽ jie būtų2Tiesa, taip yra toli gražu ne visada. Tarkim, medicinos terminai išnirimas, sumušimas,sutrenkimas ir daugelis kitų yra pateikiami tik kaip pamatinių veiksmažodžiųvediniai, jie neaiškinami ir neturi vartojimo srities pažymos med.; taip patpateikiami mezgėjas, -a, rišėjas, -a, drožėjas, -a, kepėjas, -a, virėjas, -a ir čia darpastebėtina, kad, pavyzdžiui, taip pat žmones pagal profesijas pavadinantys daiktavardžiaiaudėjas, -a, skalbėjas, -a yra antraštiniai atskirų straipsnių žodžiai, taigipateikiami su definicijomis (skalbėjas, -a – ir iliustruotas), o verpėjas, -a iliustruotas,bet neaiškinamas pateiktas pamatinio veiksmažodžio straipsnyje.K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e35

pateikiami išsamiai, atskleidžiant jų semantinę sandarą, vartosenospolinkius, kur reikia – pažymint ir vartojimo sritis ir kt.Iš pamatinio žodžio straipsnio iškeltas ir lygiaverčiu kitiems antraštiniamsžodžiams tapęs vedinys, be abejonės, turi būti apibrėžtas. Iškilusreikalui suformuluoti šių žodžių definicijas ir panagrinėjus artimossemantikos daiktavardžių apibrėžimus DŽ, pastebėta, kad kuriai norsvienai semantinei grupei priklausantys žodžiai šiame žodyne neretaiapibrėžiami gana įvairiai – čia turimas galvoje formalusis pateikimoaspektas, o ne konkretaus žodžio semantika (šiuo požiūriu vienodaigalima būtų apibrėžti nebent absoliučiuosius sinonimus). Beje, DŽčia nėra jokia išimtis iš kitų lietuvių kalbos ir kitų kalbų vienakalbiųaiškinamųjų žodynų, kuriems bendra tai, kad jie buvo rašomi ir redaguojamiabėcėliškai. Laikantis tokios darbo metodikos, sistemiškumoprincipo kur kas sunkiau laikytis nei tvarkant medžiagą atskiromis semantinėmisgrupėmis.Tyrimo objektasTaigi toliau šiame straipsnyje bandoma pasiūlyti, kaip žodyne sistemiškiaupateikti kai kurių daiktavardžių definicijas. Tuo tikslu buvotyrinėti ne tik kaip transpoziciniai DŽ pateikiami priesagų -tojas,-a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vediniai (dėl jau minėtų priežasčių jie buvo tikpretekstas pradėti tyrimą), bet ir kiti veikėjų ir ypatybių turėtojų pavadinimaibei jiems artimos semantikos žodžiai. Semantiniu požiūriutyrinėtus žodžius įvairiais lygiais galima būtų suskirstyti į daugelį grupių,didžiausios iš jų būtų veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojųpavadinimai (turint galvoje tiek aktyvaus veiksmo atlikėjus, tiektam tikrų būsenų patyrėjus ir pan.) bei vardažodinių ypatybių turėtojųpavadinimai; paprastai šie žodžiai pavadina asmenis (pagal profesiją,pareigas, nuolatinę ar laikiną veiklą, kilmę ar gyvenamąją vietą, priklausymąkam ir pan.), rečiau gyvūnus, taip pat personifikuotas mitinesbūtybes ir kt. Darybiškai tai gali būti tiek paprastieji žodžiai (dažniau– tarptautiniai: magistras, magistrė, konkurentas, konkurentė),tiek priesagų ar galūnių vediniai (smuikininkas, smuikininkė, audėjas,audėja, mokytojas, mokytoja, vilnietis, vilnietė, išeivis, išeivė, pliur-36 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

pa), tiek dūriniai (dešimtkovininkas, avigalvis, avigalvė, čiabuvis, čiabuvė);kilmės požiūriu tyrimo objektas buvo ir savi žodžiai (lakūnas,lakūnė, tapytojas, tapytoja, skundikas, skundikė), ir tarptautiniai (donoras,donorė, markizas, markizė, admirolas), ir hibridai (pozuotojas,pozuotoja, kompiuterininkas, kompiuterininkė). Gramatikos požiūriudaugiausia tai yra substantiva mobilia (žemaitis, žemaitė, konsultantas,konsultantė) arba (rečiau) substantiva communa (vėpla, džiūsna),retais atvejais – vienos kurios giminės žodžiai (klierikas, manikiūrininkė).Tyrimo tikslasIšnagrinėjus minėtų daiktavardžių pateikimą DŽ ir kituose lietuviųbei kitų kalbų žodynuose siekta, kiek įmanoma, formaliuoju aspektususisteminti jų definicijas BŽ.Kai kurių daiktavardžių apibrėžimo būdaiTaigi minėtos semantikos daiktavardžiai BŽ galėtų būti apibrėžiamikeliais būdais.1. Aprašomasis reikšmių aiškinimo būdasPeržiūrėjus nemažai lietuvių ir jai giminingos latvių kalbos, taip patrusų, lenkų bei tarptautinių žodžių žodynų (žr. literatūros sąrašą), prieitaprie išvados, kad dažniausiai šiame straipsnyje aptariamieji daiktavardžiaiapibrėžiami vartojant kelias tipines apibrėžimų konstrukcijas(savotiškas „formules“), kurių ašį sudaro: 1) daiktavardis žmogusarba asmuo, 2) įvardis kas. Tačiau pačios definicijos (šių formuliųtaikymo aspektu) labai įvairuoja – tiek atskirai žiūrint kuriame norstyrinėtų žodynų (pavyzdžiui, lyginant panašios semantikos daiktavardžiųapibrėžimus), tiek vertinant žodynų visumą (pavyzdžiui, lyginantpasirinkto daiktavardžio ar nedidelės jų semantinės grupės definicijasvisuose žodynuose apskritai); plg. kelias VTŽŽ 1pateikiamas asmenųpavadinimų pagal jų sergamas ligas definicijas: daltònikas ‘žmogus,sergantis daltonizmu’, epilèptikas ‘kas serga epilepsija, nuomariu’,neurastènikas ‘asmuo, sergantis neurastenija’. O ištyrus šios seman-K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e37

čia būtų aprašomojo žodžio priklausymas tam tikroms semantinėmsgrupėms. Vienos grupės žodžiams tikslinga taikyti tą pačią formulę.1.1. Daiktavardis žmogus aptariamųjų daiktavardžių definicijosevartotinas kalbant apie žmogų:1.1.1. fiziniu aspektu; apibrėžiant jį pagal:1.1.1.1. išvaizdą:blondinas, blondinė dkt. (2) šviesiaplaukis žmogus.1.1.1.2. sveikatą, ligas, (žalingus) polinkius, potraukius:diabetikas, diabetikė dkt. (1) žmogus, sergantis cukriniu diabetu.narkomanas, narkomanė dkt. (2) žmogus, vartojantis narkotikus, sergantisnarkomanija.1.1.2. dvasinių, psichinių savybių aspektu; apibrėžiant pagal:1.1.2.1. būdo bruožus, charakterį, temperamentą:avigalvis, avigalvė dkt. (1) menk. nenuovokus, menko proto, išsiblaškęsžmogus: Kà su tókiu avigalviu susikalbësi!bambeklis, bambeklė dkt. (2) šnek. vis nepatenkintas, linkęs bartisžmogus.cholerikas, cholerikė dkt. (1) veiklus, veržlus, ūmus, ekspresyvus, nepastoviosnuotaikos žmogus.ekstravertas, ekstravertė dkt. (1) žmogus, linkęs bendrauti, sugebantislengvai reikšti mintis ir jausmus: Bûti ekstravertu. • ant. introvertas.idealistas, idealistė dkt. (2) 1. nepraktiškas žmogus, idealizuojantistikrovę, siekiantis tobulybės, svajotojas: Aš jau senas žmogus, betvis dar idealistas. 2. nesavanaudiškai visuomenės labui atsidavęsžmogus: Pedagògas idealistas. 3. idealistinės filosofijos šalininkas:Didieji XIX a. idealistai.pliurpa dkt. bendr. (1) šnek. daug ir niekus šnekantis žmogus, plepys,tauškalius: Neklausyk tõ pliurpos.1.1.2.2. įpročius:rūkalius, rūkalė dkt. (2) žmogus, turintis įprotį rūkyti tabaką: Rūkalius[rūkales] paprašysime išeiti į balkòną [koridorių].K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e39

1.1.2.3. pomėgius:dabišius, dabišė dkt. (2) šnek. pernelyg mėgstantis puoštis žmogus,puošeiva, stileiva.knygius, knygė dkt. (2) šnek. žmogus, mėgstantis skaityti knygas.1.1.2.4. išsilavinimą:intelektualas, intelektualė dkt. (2) didelio intelekto, išsilavinęs žmogus:Intelektualų pókalbis. Bûti intelektualu.1.1.3. etniniu, kalbiniu aspektu – pagal priklausymą tautoms ar kitomsetninėms grupėms, tarmėms:žemaitis, žemaitė dkt. (2) 1. žemaičių etninės grupės žmogus. 2. žemaičiųtarmės žmogus.1.1.4. profesiniu aspektu – pagal nuolatinę veiklą, profesiją:anglininkas, anglininkė dkt. (2) žmogus, kuris dega anglis ar jomisverčiasi.artójas dkt. (1) žmogus, kuris aria, žemės dirbėjas: Artójas aria lauką.Išsirinkau bernelį artojëlį (flk.).balzamuotojas, balzamuotoja dkt. (1) žmogus, kuris balzamuoja:Balzamuotojo profesija.kūrikas, kūrikė dkt. (2) žmogus, kuris kuria, kūrena krosnis: Įsidarbinaukūriku.studentas, studentė dkt. (2) žmogus, kuris mokosi, studijuoja aukštojojemokykloje: Studento pažymëjimas. Studentų draugija. Studentųbendrabutis. Nórinčių bûti studentu ar studente padaugëjo.Rektorius pasveikino studentus. Priimsiu gyvénti dvi studentes.1.2. Daiktavardis asmuo aptariamųjų daiktavardžių definicijosevartotinas kalbant apie žmogų juridiniu, socialiniu ir pan. aspektais;apibrėžiant jį pagal:1.2.1. pareigas, tarnybą:dispečeris, dispečerė dkt. (1) asmuo, atliekantis centralizuotą reguliavimą:Traukiniø dispečeris. Įsidarbinau dispečere. Taksi firmaireikalingi dispečeriai.1.2.2. nenuolatinę, neprofesinę veiklą:40 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

kandidatas, kandidatė dkt. (2) asmuo, rinkimais, konkursu ar panašiubūdu siekiantis pareigų, tarnybos, vietos, narystės: Kandidatas įdeputatus. Kandidatas į komitetą [komisiją]. Bûti kandidatu [kandidate].Pristatyti kandidatus [kandidates].1.2.3. mokslinį, karinį laipsnį:bakalauras, bakalaurė dkt. (1) 1. vyr. aukštųjų mokyklų žemiausiasmokslo laipsnis. 2. tą laipsnį turintis asmuo.leitenantas, leitenantė dkt. (1) 1. vyr. jaunesniųjų karininkų laipsnis. 2.tą laipsnį turintis asmuo.magistras 2 , magistrė dkt. (2) 1. vyr. mokslo laipsnis, suteikiamas baigusiamaukštąjį mokslą. 2. tą laipsnį turintis asmuo.viršila, viršilė dkt. (2) 1. vyr. jaunesniųjų kariuomenės vadų, puskarininkiųkarinis laipsnis. 2. tą laipsnį turintis asmuo.1.2.4. titulą:barõnas dkt. (2) ist. 1. bajoro titulas, žemesnis už grafo. 2. tą tituląturintis asmuo.maharadža dkt. (2) vyr. 1. Indijoje – valdovo, prilygstančio kunigaikščiui,titulas. 2. tą titulą turintis asmuo.markizas dkt. (2) 1. Vakarų Europoje – bajoro ar buržuazijos atstovotitulas, aukštesnis už grafo, žemesnis už kunigaikščio. 2. tą tituląturintis asmuo.Jei reikalauja žodžio semantika, pagrindinis definicijos žodis asmuokeičiamas kitu, konkrečiau antraštinio žodžio prasmę nusakančiužodžiu, kaip antai:princas dkt. (1) 1. karaliaujančios dinastijos nario ar valdančio kunigaikščiotitulas. 2. tą titulą turintis berniukas, jaunuolis ar vyras.princesė dkt. (2) 1. karaliaus dukters ar princo žmonos titulas. 2. tątitulą turinti mergaitė, mergina ar moteris.1.3. Apibrėžiant veikėjų pavadinimus, kurių leksinė ir darybosreikšmės sutampa (transpozicinius vedinius), taikytina formulė k a s(ką daro). Dažniausiai pagal ją apibrėžiami veiksmažodiniai priesagų-tojas, -a, -ėjas, -a vediniai, pvz.:K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e41

eikvótojas, eikvótoja dkt. (1) kas eikvoja ką.eksportuotojas, eksportuotoja dkt. (1) kas eksportuoja: Ámonėnugalëjo „Lietuvõs geriausio metų eksportúotojo“ konkurse.engëjas, engëja dkt. (1) kas engia, spaudžia, vargina, kamuoja: Vergaisukilo prieš savo engëjus.gynëjas, gynëja dkt. (1) 1. kas gina: Tėvynės gynëjas. Kad ir sena kalë,bet vienintelė mûsų gynëja. 2. asmuo, oficialiai ginantis kaltinamąjįteisme, advokatas: Teisiamasis atsisakė gynëjo. Gynëjo kalba. 3.sport. gynybos žaidėjas. ⏐ besiginančios komandos žaidėjas.investuotojas, investuotoja dkt. (1) ekon. kas investuoja: Užsienio investuotojai.Šalys investuotojos.laukëjas, laukëja dkt. (1) kas laukia (1 r.).transliúotojas, transliúotoja dkt. (1) kas transliuoja: Visuomeninis[komercinis] transliuotojas. Europos radijo ir televizijos transliuotojųsàjunga.vykdytojas, vykdytoja dkt. (1) 1. kas vykdo: Testamento vykdytojas.Tautõs valios vykdytojai. Mirties nuosprendžio vykdytojas. Vienabendróvė sutiko bûti mano sumanymo vykdytoja. 2. pareigūnas,vadovaujantis kokiems nors darbams ar veiklai: Statýbos darbøvykdytojas. Teismo vykdytojas (antstolis).1.4. Apibrėžiant ypatybių turėtojų pavadinimus, kurių leksinė irdarybos reikšmės sutampa (transpozicinius vardažodinius ir veiksmažodiniusvedinius, dūrinius), taikytina formulė kas (koks), pvz.:bailûnas, bailûnė dkt. (2) šnek. kas bailus, bailys.apšašėlis, apšašėlė dkt. (1) šnek. kas apšašęs, šašius.atklydėlis, atklydėlė dkt. (1) kas atklydęs.bukanõsis, bukanõsė dkt. (2) menk. kas su buka nosimi.atlėpausis 2 , atlėpausė 2 dkt. (2) menk. 1. kas nulinkusiomis, atlėpusiomisausimis. 2. nenuovokus, menko proto žmogus, žioplys.plg.:atlėpausis 1 , atlėpausė 1 bdv. (2) turintis nulinkusias, atlėpusias ausis:Šunelis atlėpausis.Formulės (kas (ką) daro ir kas koks) dažnai taikomos DŽ 5eir LKŽ definicijose. Ko gero, kitų kalbų (latvių, rusų) žodynuose vei-42 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

kėjai ir ypatybių turėtojai šitaip apibrėžiami gerokai rečiau. Toks apibendrintasapibrėžimas tiktų tais atvejais, kai apibrėžiamuoju žodžiugalima pavadinti ir žmogų, ir gyvūną, ir organizaciją, įstaigą ir kt.,t. y. apskritai subjektą, kuris gali atlikti vieną ar kitą veiksmą, patirtibūseną, kuriam būdinga tam tikra ypatybė. Pavyzdžiui, minėtuoju atklydėliu,atklydėle atsižvelgiant į situaciją ir kontekstą galėtų būti pavadintasžmogus, tauta, gyvūnas, perkeltine reikšme – žodis, paprotys,socialinis reiškinys ir pan. Investuoti gali konkretus žmogus, įmonė,organizacija, valstybė ir visi jie vadinami investúotojais. Bukanosiutaip pat gali būti pavadintas bet kas, turintis buką nosį – tiek žmogus,tiek gyvūnas. Beje, kalbant apie analogišką būdvardį prisimintina, kadgali būti ir bukanosis batas (šiuo atveju vedinys remiasi kita, perkeltine,pamatinio žodžio nosis reikšme ‘atsikišusi, smaili daikto dalis(laivo priekis, indo snapelis, bato galas ir kt.)’. Taigi šiuo atveju, matyt,nuosekliau būtų skirti dvi būdvardžio bukanõsis, bukanõsė reikšmes– tiesioginę ir perkeltinę, kurių definicijos irgi galėtų būti konkretesnės,pvz.: ‘1. turintis buką nosį (apie žmogų, gyvūną). 2. turintisbuką nosį (3 r.)’: Bukanõsiai batai.1.5. DŽ 5ekleptoman||as, ~ė apibrėžiamas ‘kas serga kleptomanija’,klierikas bažn. – ‘kas mokosi kunigu’, nors akivaizdu, kad šitaipgali būti vadinami tik žmonės (o antruoju atveju netgi tik vyrai), plg.ten pat pamišėl||is, ~ė dkt. ‘pamišęs žmogus, beprotis’. Taigi, jei apibrėžiamuojužodžiu gali būti pavadintas tik žmogus (žmogus ir gyvūnas,apskritai gyva būtybė ir pan.), jo definicijoje vartotinas žmogusarba asmuo (žr. 1.1, 1.2), arba formulė turėtų būti atitinkamai išplečiama,papildoma:1.5.1. vartosenos nusakymu (definicijos komentarais):gaivintojas, gaivintoja dkt. (1) kas gaivina (ppr. apie žmogų): Gimtõsioskalbõs gaivintojas. Óro gaiviklis nevadintinas gaivintoju.vištininkas 1 , vištininkė dkt. (1) 1. vištų mėgėjas, augintojas. 2. vištųgaudytojas, vagis (pvz., šeškas): Vištininkas vanagas įjunko.1.5.2. kitais patikslinančiais žodžiais:apžvalgininkas, apžvalgininkė dkt. (2) žmogus, kuris daro, rengiaapžvalgas (2 r.), apžvalgų autorius: Politikos [spòrto, verslo] apžvalgininkas.Dirbti apžvalgininku [apžvalgininke].K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e43

erankis, berankė dkt. (2) 1. žmogus be rankos (rankų). 2. menk. nerangiai,negreitai dirbantis, dažnai išmetantis ką iš rankų žmogus,sugrubnagis.gintarininkas, gintarininkė dkt. (1) žmogus, kuris verčiasi gintarorinkimu ar kasimu, jo gaminių darymu ar prekyba.informatorius, informatorė dkt. (1) 1. asmuo, kuris informuoja, paaiškina,nurodo: Stoties informatorė pranešė apie atvykusį traukinį.2. spec. asmuo, kuris slaptai teikia žinių sekliams, policijai, slaptosiomstarnyboms ir pan.: Saugumo užverbúotas informatorius.nėrikas, nėrikė dkt. (2) kas neria į vandenį. ⏐nėrimo sportininkas.pranešëjas, pranešëja dkt. (1) 1. asmuo, kuris skaito pranešimą: Konferencijojedalyvavo šešiólika pranešëjų. 2. asmuo, per televiziją arradiją skaitantis žinias, skelbimus, pranešimus, pristatantis laidasir pan., diktorius: Radijo [televizijos] pranešëjas.⏐ konferansjė.puodlaižys, puodlaižë dkt. (3 a ) šnek. kas ieško gardžių valgių ir juosragauja, smaguris: Katinas puodlaižys.1.6. Smulkesnėms semantinėms grupėms gali būti taikomos kitosformulės.1.6.1. Apibrėžiant daiktavardžius, pavadinančius mokslininkus,gydytojus ir kitus darbuotojus pagal jų veiklos sritį, taikytina formulėx srities specialistas, pvz.:apdailininkas, apdailininkė dkt. (1) apdailos darbų specialistas.bakteriologas, bakteriologė dkt. (2) bakteriologijos specialistas: Gydytojasbakteriologas.menótyrininkas, menótyrininkė dkt. (1) menotyros specialistas.orientalistas, orientalistė dkt. (2) orientalistikos specialistas.paminklótvarkininkas, paminklótvarkininkė dkt. (1) paminklotvarkosspecialistas.rusistas, rusistė dkt. (2) rusistikos specialistas.tautótyrininkas, tautótyrininkė dkt. (1) tautotyros specialistas, etnografas,etnologas.žemëtvarkininkas, žemëtvarkininkė dkt. (1) žemėtvarkos specialistas.44 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

1.6.2. Apibrėžiant muzikantų pavadinimus, taikytina formulėmuzikantas,grojantis (griežiantis, skambinantis irt.t.) x instrumentu, pvz.:armonikininkas, armonikininkė dkt. (1) muzikantas, griežiantis armonika.bûgnininkas, bûgnininkė dkt. (1) muzikantas, mušantis būgną (būgnus)bei orkestre, kapeloje, ansamblyje ir pan. grojantis kitais mušamaisiaisinstrumentais. ⏐ kas muša būgną: Pasaka apie zuikįbûgnininką.gitaristas, gitaristė dkt. (2) muzikantas, skambinantis gitara.lamzdelininkas, lamzdelininkė dkt. (1) muzikantas, grojantis lamzdeliu.kanklininkas, kanklininkė dkt. (1) muzikantas, skambinantis kanklėmis:Kanklininkių trio.plg.:kankliuotojas, kankliuotoja dkt. (1) žmogus, kuris kankliuoja, kanklininkas.1.6.3. Apibrėžiant sportininkų pavadinimus galima būtų taikyti formulesx sporto šakos sportininkas arba s p o r t i n i n k a s ,x žaidimo žaidėjas. Dauguma atvejų galbūt tikslinga skirti dureikšmės atspalvius (ar net atskiras reikšmes): vieną – kalbant apiesportininkus profesionalus ar reguliariai sportuojančius, gerų sportiniųrezultatų siekiančius žmones, ir antrą – kai įvardijamas tik retkarčiais,savo malonumui arba vienu konkrečiu momentu tuo sportubesimankštinantis, besilavinantis žmogus (arba net ne sportuojantis, otiesiog praktiniais tikslais naudojantis kokį ir sportui naudojamą įrankį,transporto priemonę ar pan. žmogus). Pvz.:alpinistas, alpinistė dkt. (2) alpinizmo sportininkas. ⏐ techniškai irteoriškai pasirengęs žmogus, kopiantis į kalnus.dviratininkas, dviratininkė dkt. (1) dviračiu važiuojantis žmogus:Avarijoje nukentëjo kélkraščiu važiavęs senyvas dviratininkas.Miško keliuku nuvažiavo du dviratininkai. ⏐ dviračių sportininkas:Garsi Lietuvõs dviratininkė nebaigė lenktynių.K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e45

irkluotojas, irkluotoja dkt. (1) žmogus, kuris irkluoja: Valtis apvirtoir irkluotojas atsidûrė vandenyje.⏐ irklavimo sportininkas: Neblogørezultatų olimpinėse žaidynėse tikimės ir iš mûsų irkluotojų.motociklininkas, motociklininkė dkt. (1) 1. motociklo vairuotojas(rečiau – keleivis). 2. motociklų sportininkas.Antra vertus, kiekvieną sportininko pavadinimą šiuo aspektu reikėtųvertinti atskirai, nes kai kuriais atvejais minėtus reikšmių atspalviusatskirti ir jų definicijas suformuluoti yra pernelyg sudėtinga; bekita ko, tokiais sudėtingesniais atvejais menkai padeda ir vartosenospavyzdžiai, kurie neretai vienodai gerai tinka iliustruoti abu tikėtinusreikšmės atspalvius. Tokiais atvejais, matyt, geriau nusižengti sistemiškumoprincipui, negu dirbtinai skaidyti semantinę žodžio vienybęir, užuot taikius siūlomas formules, žodį apibrėžti kitaip. Pvz.:buriuotojas, buriuotoja dkt. (1) žmogus, kuris buriuoja, buriavimosportininkas: Buriuotojų klubas.krepšininkas, krepšininkė dkt. (1) sport. krepšinio žaidėjas: Iš Europosčempionato grážusius krepšininkus pasitiko minia gerbëjų. ⏐Krepšinio lenta kieme tik viena, o krepšininkų daug susirenka.Mano sesė – geriausia klasės krepšininkė.riedutininkas, riedutininkė dkt. (1) riedučiais važinėjantis žmogus:Riedutininkai zuja šaligatviais. Prasta dar iš manæs riedutininkė.⏐Tarptautinė riedutininkų asociacija (sport.). Riedutininkų lenktynės[varžybos]. Profesionalūs riedutininkai ródė įvairius triukus.snieglentininkas, snieglentininkė dkt. (1) sport. snieglente šliuožiantisžmogus: Sniego laviną sukëlė du snieglentininkai.šaškininkas, šaškininkė dkt. (1) šaškių žaidėjas: Šaškininkų turnyras(sport.).Minėto antrojo reikšmės atspalvio, žinoma, neturės tik profesionaliųjųsporto šakų, reikalaujančių ypatingų sąlygų, pasiruošimo, sportoįrangos ir kt. (pavyzdžiui, dešimtkovės bei kitos daugiakovės, biatlono,triatlono ir pan.), atstovų pavadinimai, nes tai nėra tik savo malonumuiar sveikatos sumetimais sportuojančių žmonių veiklos sritis.Todėl šių sportininkų pavadinimai būtų paprastesni:46 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

iatlonininkas, biatlonininkė dkt. (1) biatlono sportininkas.dešimtkovininkas dkt. (1) dešimtkovės sportininkas.dvivietininkas, dvivietininkė dkt. (1) sport. dvivietės irkluotojas.trišuolininkas, trišuolininkė dkt. (1) trišuolio rungties sportininkas.Taigi įsitikinta, kad šios semantinės grupės asmenų (sportininkų)pavadinimams taikant siūlomą formulę labai dažnai, praktiškai kiekvienuatveju, reikia dar atsižvelgti į sporto šakos savitumą, paplitimąir kitus dalykus ir tuo pagrindu skirti ar neskirti kelis reikšmės atspalvius.Nepamirština ir vartojimo srities pažyma sport., kartais padedantisudėtingesniais atspalvių skyrimo / neskyrimo ir jų definicijų formulavimoatvejais (šiaip jau BŽ tokias pažymas numatyta dėti tik taisatvejais, kai definicijoje vartojimo sritis aiškiai nėra pasakoma). Bejokios abejonės, tinkami iliustraciniai pavyzdžiai taip pat padeda (šiuoatveju – vartotojui) geriau orientuotis, ir tais atvejais, kai du reikšmėsatspalvius skirti bei atitinkamai juos apibrėžti pasirodo netikslinga,reikėtų pateikti semantine prasme kuo įvairesnę iliustracinę medžiagą,iš kurios gerai matytųsi vartosenos aplinka, semantinis žodžio junglumas,santykiai su kitais žodžiais ir kt.1.6.4. Apibrėžiant asmenų pavadinimus, padarytus iš Lietuvos urbanonimų,taikytina formulė x miesto ar jo apylinkių gyventojas,pvz.:alytiškis, alytiškė dkt. (2) Alytaus ar jo apylinkių gyventojas.kernaviškis, kernaviškė dkt. (2) Kernavës ar jos apylinkių gyventojas.tverečënas, tverečënė dkt. (1) Tverečiaus ar jo apylinkių gyventojas.vilkaviškietis, vilkaviškietė dkt. (2) Vilkaviškio ar jo apylinkių gyventojas.1.6.5. Apibrėžiant įvairių klasių mokinių pavadinimus taikytinaformulė x k l a s ė s m o k i n y s, pvz.:devintõkas, devintõkė dkt. (2) devintos klasės mokinys: Klasės vadõvėkreipėsi į devintokus [devintokes].dvyliktõkas, dvyliktõkė dkt. (2) dvyliktos klasės mokinys: Dvyliktokuspasvéikino mokyklos direktorius.K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e47

1.7. Neunifikuotos, t. y. nesiremiančios nė vienu minėtu modeliu,enciklopediškesnės definicijos rašomos labiau leksikalizuotiems, specializuotiemsvediniams (t. y. tiems, kurių leksinė reikšmė yra labiaunutolusi nuo darybinės), terminams ir pan. žodžiams, taip pat, kai žodįgalima apibrėžti trumpiau ir konkrečiau:administratorius, administratorė dkt. (1) pareigūnas – atsakingasreikalų tvarkytojas, valdytojas: Viešbučio administratorė. Slaugõsadministratorė (med.).aušrininkas 1 , aušrininkė 1 dkt. (2) „Aušros“ (1883–1886 m.) bendradarbisar jos skelbtų idėjų šalininkas.aušrininkas 2 , aušrininkė 2 dkt. (2) moksleivių organizacijos (1910–1936 m.), pasivadinusios „Aušrinės“ leidinio vardu, narys.baudžiauninkas, baudžiauninkė dkt. (1) ist. visiškai priklausantis nuofeodalo, einantis baudžiavą valstietis.hipis, hipė dkt. (2) XX a. 7–8 dešimtmečių jaunuolis, išvaizda ir elgesiuprotestuojantis prieš esamas visuomenės gyvenimo normas,nesiskaitantis su jomis: Hipių judëjimas gimė Vakaruose. Dėl ilgøplaukø buvau laikomas hipiu. Milicija hipius išvaikė. Hipius vadinogėliø vaikais.liftininkas, liftininkė dkt. (1) lifto prižiūrėtojas: Įsidarbinau liftininke.novelistas, novelistė dkt. (2) novelių rašytojas.oratorius, oratorė dkt. (1) 1. viešų kalbų sakytojas. 2. retorikos meistras,iškalbingas žmogus, geras kalbėtojas, gražbylys: Oratoriausmenas (retorika).pankas, pankė dkt. (1) XX a. 8–9 dešimtmečių jaunuolis, savo priešinimąsitradicinėms visuomenės gyvenimo normoms išreiškiantisšokiruojančia apranga ir šukuosena, įžūliu elgesiu, agresyvia muzika:Tarpduryje susidûriau su skiauterëta (kurios šukuosena panašiį skiauterę) panke. Pankų kultūra gimė Didžiõjoje Britanijoje.Pankų rokui būdingi brutalūs, nešvankūs tekstai.vynuogininkas, vynuogininkė dkt. (1) vynuogių augintojas.Apskritai kalbant apie definicijų išsamumą galima būtų priminti,kad aiškinamuosiuose žodynuose, palyginti su enciklopedijomis, žodžiaiapibrėžiami glausčiau, vienu sakiniu. Čia nesiekiama išsamiai48 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

apžvelgti apibrėžiamo dalyko istorijos, įvairių nuomonių apie jį ir pan.Antra vertus, aiškinamųjų žodynų būna įvairių. Vienuose, paprastaimažesnės apimties, pateikiančiuose palyginti nedaug žodžių, definicijosgali būti kiek įmanoma glaustesnės, kiti, didesni, aiškinamiejižodynai neretai pateikia išsamesnes definicijas, kuriose nevengiamair daugiau ar mažiau enciklopedinio lygio informacijos. Tarkim, БTCenciklopedinė informacija yra net kelių rūšių – ji gali būti įtraukta įaiškinimą kaip definicijos elementas (augalų, gyvūnų, drabužių, avalynės,maisto, cheminių elementų ir kituose straipsniuose) arba kaipenciklopedinė pastaba ar enciklopedinis komentaras (pateikiamasskliausteliuose prie frazeologizmų, vaizdingų posakių ir pan.). Beto, kai kurie straipsniai baigiasi enciklopedinių žinių teksteliu, pateikiamupo tam tikro atskirties ženklo (•); šioje straipsnio dalyje dažniausiaigalima rasti istorinių žinių apie Rusijos praeitį, būdingus josvalstybingumo bruožus įvairių epochų kontekste (БTC 19). Galų galenaujausi įvairios paskirties žodynai (dažniau – mokomieji) leidžiamigausiai iliustruoti, tai taip pat priartina juos prie enciklopedijų.Tačiau vis dėlto skirtumas tarp aiškinamojo žodyno ir enciklopedijosbet kuriuo atveju išlieka, nes skiriasi jų tikslai. Aiškinamasis žodynasaiškina žodžius, o enciklopedijos – sąvokas. Šį skirtumą reikianuolat turėti galvoje, ypač pateikiant naujažodžius ir ypatingą dėmesįskiriant tiems jų, kurie pavadina naujas realijas (daiktus, reiškinius).Į BŽ įtraukiama daug naujos leksikos, įvardijančios naujas realijas,užplūdusias mus per pastaruosius maždaug 15 metų. Vien spartus informaciniųtechnologijų ir kompiuterių technikos plitimas reikalaujavis naujų lietuviškų terminų naujiems dalykams ir reiškiniams pavadinti.Dažniausiai tų žodžių nepateikia seniau išleistos enciklopedijos,žinynai ar terminų žodynai. Todėl BŽ, tam tikra prasme būdamasvienas iš nedaugelio šaltinių, kuriuose galima rasti dažniausiai vartojamosnaujosios leksikos, turi ją pateikti kuo tiksliau. Naujažodžiųdefinicijos šiuo atveju turi kuo geriau paaiškinti įvardijamąją realiją,būti kiek išsamesnės, taigi ir enciklopediškesnės. Vėlesniuose BŽ leidimuose,kai naujažodžiai jau bus prigiję šnekamojoje ir rašytinėjebendrinėje kalboje, visiems įprasti ir suprantami, jų definicijas redaguojantgalbūt bus tikslinga paprastinti, daryti glaustesnes – galbūtK a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e49

ne visi išvardyti realijos požymiai pasirodys vienodai reikšmingi irapibrėžiant žodį bus galima jų neminėti ar pan. Tuo tarpu kol kas kaikuriuos žodžius verta apibūdinti plačiau, kad vartotojui nekiltų klausimųdėl tam tikru žodžiu reiškiamos sąvokos esmės, antraip aiškinamasisžodynas neatliks pagrindinio savo uždavinio – aiškinti žodžius.Tarkim, apibrėžiant hipį (nors tai jau ir nėra naujažodis) nepakankapasakyti, kad taip vadinamas, pavyzdžiui, visuomenės normų nepaisantisjaunuolis, nes tą patį galima pasakyti ir apie panką, o šie žodžiainėra sinonimai. Reikia išvardyti esminius dalykus, skiriančius tokiusjaunuolius (beje, ar būtinai jaunuolius, kalbant apie hipius?). Kartais,kaip ir šiuo atveju, nelengva tai pasakyti vienu sakiniu 3. Tuomet dalisdalykinės, ne kalbinės, informacijos galėtų tekti iliustracijoms, vartosenospavyzdžiams, kurie tokiais atvejais ne tik parodytų žodžio kaitybos,junglumo, kirčiavimo ypatumus, bet ir suteiktų žinių apie pačiąrealiją (žr. 1.7 pateiktus pavyzdžius).2. Sinoniminis reikšmių aiškinimo būdas:bendras 2 dkt. (2) šnek. draugas, bičiulis.gražéiva dkt. bendr. (1) menk. dabišius, puošeiva.Kai kurie anksčiau pateikti straipsnių pavyzdžiai rodo, kad sinoniminisbūdas gali būti taikomas kartu su aprašomuoju. Dar keletaspavyzdžių:alkoholikas, alkoholikė dkt. (1) žmogus, liguistai linkęs į alkoholiniusgėrimus, girtuoklis.3Plačios definicijos, beje, irgi ne visada būna tikslios, plg. šių žodžių apibrėžimusVTŽŽ 1: hipis (2) – ‘XX a. septintojo–aštuntojo dešimtmečio Vakarųšalių jaunuolis, išvaizda ir elgesiu pabrėžiantis savo nesiskaitymą su įprastinėmisvisuomenės gyvenimo normomis; būdinga netvarkinga apranga, ekstravagantiškakosmetika, netvarkingas gyvenimo būdas – svaigalai, narkotikai, valkatavimas’ir pank||as, ~ė (1) ‘atstovas tariamos jaunimo kultūros DidžiojojeBritanijoje 1970–1980, demonstruojantis audringą pasipriešinimą visuomenėstradicijoms šokiruojančia elgsena, šukuosena, apsirengimu, roko muzika, paremtastoržieviškais, nešvankiais tekstais’. Išeitų, kad vos ne svarbiausias panko ir hipioskirtumas yra jų „reiškimosi“ laikotarpis. Be kita ko, pastebėtinas dar vienas akivaizdusformalaus pateikimo netolygumas – nėra moteriškosios giminės daiktavardžiohipė (plg. pankė).50 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

portretistas, portretistė dkt. (2) dailininkas, kuriantis portretus, portretininkas.pozuotojas, pozuotoja dkt. (1) žmogus, kuris pozuoja tapytojui, skulptoriuiar fotografui, modelis.verslóvininkas, verslóvininkė dkt. (1) verslovės savininkas, įmonininkas,pramonininkas.3. Nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas:vitražistas, vitražistė dkt. (2) v i t r a ž i n i n k a s.Išvados1. Visi BŽ vardyno žodžiai yra pateikiami atskirais straipsniais –tiek darybiškai paprastieji žodžiai, tiek produktyviųjų priesagų -tojas,-a, -ėjas, -a bei mažiau darios priesagos -ikas, -ė vediniai, DŽ buvępamatinių veiksmažodžių straipsniuose. Taigi jie yra iškeliami antraštiniaissavarankiškų straipsnių žodžiais ir apibrėžiami, iliustruojamivartosenos pavyzdžiais, žymimi gramatinę, stilistinę ir kitą informacijąteikiančiais sutrumpinimais ir t. t.Atrenkant minėtų priesagų vedinius pateikti BŽ pirmiausia žiūrimajų vartojimo dažnumo bei darybos ir leksinių reikšmių santykio (leksikalizacijoslaipsnio). Reti transpoziciniai vediniai į žodyną nededami.2. Nagrinėtieji daiktavardžiai, kaip ir visi kiti į BŽ įtraukiami žodžiai,gali būti aiškinami keliais būdais: aprašomuoju, sinoniminiu,mišriuoju (pateikiant ir definiciją, ir vieną ar keletą sinonimų) bei nuorodiniu.3. Aiškinant aprašomuoju būdu, kai kurių semantinių grupių daiktavardžiamstaikomos tam tikros formulės, pvz.: žmogus, kuris (yrakoks, ką daro ir kt.); asmuo, kuris (yra koks, ką daro ir kt.);kas (ką daro); kas (koks); x miesto [miestelio] ar jo apylinkiųgyventojas; x klasės mokinys; x (srities) specialistasir kt.4. Priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vediniai apibrėžiami konkrečiau,ne vien tik pateikiant darybinę jų reikšmę, t. y. taikant formulękas (ką) daro. Nemaža dalimi tokių vedinių gali būti vadinamiK a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e51

tik žmonės (tai priklauso nuo pamatinio veiksmažodžio semantikos).Tokiu atveju jų definicijose vartojami žodžiai žmogus, asmuo arba vediniaiapibrėžiami kitaip, apibūdinant išsamiau. Tai svarbu ir kalboskultūros požiūriu, nes ypač priesagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vediniai šnekamojojekalboje vis dar yra klaidingai vartojami įvairiems įrankiams,darbo ir kitokioms priemonėms ir pan. dalykams pavadinti, pvz.:išjungëjas (= jungiklis), balintojas (= baliklis), oro [patalpų,automobilio salono] gaivintojas (= gaiviklis), skonio pagerintojai(= prieskoniai, skoniniai) ir kt.5. Bandoma vienodinti asmenų pavadinimų apibrėžimus, jų definicijosevartojant žodį žmogus, kai žmonės apibūdinami pagal fizines,charakterio savybes, išvaizdą ir pan. Tuo tarpu asmuo taikomas apibūdinantjuos pagal pareigas, socialinę padėtį, mokslo ar karinį laipsnį,titulą ir kai kuriais kitais, „oficialesniais“, atvejais.Tai nėra griežta taisyklė, nes ne vienu atveju sunku vienareikšmiškainuspręsti, kuri formulė taikytina. Kiekvienas sudėtingesnis atvejisvertintinas individualiai, atsižvelgiant į daugelį įvairių veiksnių, neretai– ekstralingvistinių. Tarkim, sprendžiant, kurį būdą pasirinkti apibrėžiantminėtų priesagų vedinius, svarbu, kiek jų leksinės reikšmėsyra nutolusios nuo darybinių, t. y. kiek vedinys leksikalizavosi, kokįsemantinį prieaugį įgijo ir pan. Dažnai reikšminga gali būti ir tai, arsiekiama apibrėžti savą žodį, ar skolintą (tarptautinį). Todėl siūlomasasmenų pavadinimų ir kitų nagrinėtų daiktavardžių definicijų vienodinimasyra pageidautinas ir siektinas dalykas, padedantis laikytis vienopagrindinių leksikografijos principų – sistemiškumo, tačiau formalusminėtų ir kitų apibrėžimų formulių taikymas atneštų daugiau žalos neinaudos.6. Naujoji leksika galėtų būti apibrėžiama enciklopediškiau iriliustruojama gausiau nei jau visiems gerai žinomi ir įprasti žodžiai.Šia prasme BŽ atliktų ir savotiškos naujažodžių enciklopedijos vaidmenį,nes neretai spaudoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse pavartojamanaujų žodžių, kalbininkų teikiamų kaip svetimžodžių pakaitai,tačiau ten jie būna (geriausiu atveju) trumpai apibūdinami, o ne išsamiaipaaiškinami. Galbūt šiuo atveju ne kartą minėtam sistemiškumoprincipui ir būtų šiek tiek nusižengta (platesnes naujosios leksikosdefinicijas lyginant su glaustesniais kalboje jau įsitvirtinusių žodžių52 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

apibrėžimais), tačiau aiškinamasis bendrinės kalbos žodynas geriauvykdytų pagrindinį savo uždavinį – aiškinti žodžius, būtų patikimesnisir vartotojo labiau vertinamas.Literatūra ir šaltiniaiBŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas.DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas,3-iasis leid. Vyr. red. St. Keinys,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijųleidykla, 1993; 4-asis leid. Vyr. red.St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijųleidybos institutas, 2000.DŽ 5e– Dabartinės lietuvių kalbos žodynas,elektroninis leid. Vyr. red.St. Keinys,Vilnius: Lietuvių kalbosinstitutas, 2003.Interleksis – Kompiuterinis tarptautiniųžodžių žodynas Interleksis, Vilnius:Alma littera, Fotonija, 2003.Lyb e r i s A. 1980: Sinonimų žodynas, Vilnius:Mokslas.LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1. Red.J. Balčikonis, Vilnius, 1941; 2. Vyr.red. prof. J. Balčikonis, Kaunas: Valstybinėenciklopedijų, žodynų ir moksloliteratūros leidykla, 1947; 1–2,2-asis leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius:Mintis, 1968–1969; 3–5. Ats. red.K. Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinėsir mokslinės literatūros leidykla,1956–1959; 6. Ats. red. J. Kruopas,Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinėsliteratūros leidykla, 1962; 7–8.Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis,1966–1970; 9. Vyr. red. J. Kruopas,Vilnius: Mintis, 1973; 10. Vyr. red.J. Kruopas, Vilnius: Mokslas, 1976;11–15. Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius:Mokslas, 1978–1991; 16. Vyr. red.K. Ulvydas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijųleidykla, 1995; 17. Vyr.red. V. Vitkauskas, Vilnius: Mokslo irenciklopedijų leidykla, 1996; 18–19.Vyr. red. V. Vitkauskas, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas,1997–1999; 20. Vyr. red. V.Vitkauskas, Vilnius: Lietuvių kalbosinstituto leidykla, 2002.LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca1–8, Rīga: Zinātne, 1972–1996.Longman – Longman Dictionary of ContemporaryEnglish, Harlow, 2000.LVV – Latviešu valodas vārdnīca, Rīga:Avots, 1987.MokLKŽ – M. Nor k a i t i e n ė , R. Šep e-t y t ė, Z. Ši m ė n a i t ė . Mokomasis lietuviųkalbos žodynas, Vilnius: Baltoslankos, 2000.MokTŽŽ – Mokyklinis tarptautinių žodžiųžodynas. Par. I. Ermanytė ir kt.,Kaunas: Šviesa, 1995.Oxford – The New Oxford Dictionary ofEnglish, Oxford: Oxford UniversityPress, 1998.NSJP – Nowy słownik języka polskiego,Warszawa: Wydawnictwo NaukowePWN, 2002.Pau l a u s k a s J. 1987: Sisteminis lietuviųkalbos žodynas, Vilnius: Mokslas.VTŽŽ 1– V. V a i t k e v i č i ū t ė . Tarptautiniųžodžių žodynas 1–2, Vilnius: Žodynas,1999–2000.Webster’s 1– Webster’s New World Dictionaryof American English, Cleveland,New York: Webster’s NewWorld, 1988.K a i k u r i ų d a i k t ava r d ž i ų a p i b r ė ž i m a s Ben d r i n ė s l i e t u v i ų k a l b o s ž o d y n e53

Webster’s 2– The New InternationalWebster’s Comprehensive Dictionaryof the English Language. Delux EncyclopedicEdition, Florida: TridentPress international, 1999.БTC – Большой толковый словарьрусского языка. Ред. С. А. Кузнецов,Санкт-Петербург: Норинт,2002.СРЯ – С. И. Оже г о в . Словарь русскогоязыка. Ред. Н. Ю. Шведова, Москва:Русский язык, 1988.THE DEFINITION OF SOME NOUNSIN BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNASSummaryAn analysis of how Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (The Dictionary ofModern Lithuanian) and other dictionaries of Lithuanian and other languagespresent certain nomina agentis (derivatives with the suffixes -tojas, -a,-ėjas, -a, -ikas, -ė, etc.), nomina attributiva, nomina professionalia, nominagentilia, and nomina regionalia as well as the names of persons based onvarious other attributes (duties, relations with other people, tastes, habits,illnesses, etc.) and semantically similar nouns leads to the conclusion thatDabartinės lietuvių kalbos žodynas should follow a fixed methodology indefining these nouns. Attempts are made to formulate the definitions of wordsbelonging to some semantic, derivational, and other groups as uniformly aspossible; wherever possible – to use certain phrases, e. g.: a man/womanwho (is something, does something, etc.), a person who (issomething, does something, etc.), someone (who does something),someone (who is something), a citizen of x city (town) or itsenvirons, a pupil in the x grade, a specialist in x (field), etc. In thisway, efforts are made to follow one of the basic principles of lexicography –that of being systematic. Exceptions do undoubtedly occur, for language is aliving organism and cannot be systematized one hundred percent. However,efforts to follow certain rules, wherever possible, in identical or very similarsituations would avoid the obvious inconsistencies that often occur in older,alphabetically organized dictionaries.54 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s