Julius/Brigita - Respublika.lt

DIENRAŠČIO„RESPUBLIKA“PRIEDASINTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT Leidinys Nr. 69 (247)2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net GALIŪNAIS.Brusokui laurai iš dangaus nebyraykŠiemet Lietuvos galiūnųčempionate marijampolietisSaulius Brusokas laimėjotrečią vietą ir įrodė tebesąsvienas stipriausių vyrų netik gimtojoje Marijampolėje,bet ir visoje šalyje.Dalia BYČIENĖ„Respublikos“ žurnalistėDaugelį stebina, iš kur 43 metųsportininkas turi tiek jaunatviškosjėgos. Saulius juokiasi irsako, kad sėkmės paslaptis yrasportininko užsispyrimas, o kartelę,kada sustoti, kiekvienas išsikeliapats.- 43 metai galiūnų sportedaug ar mažai? Kas lemia sportininkokarjerą? - „Sporto žmonės“paklausė S.BRUSOKO.- Iš mano galiūnų sporto kartosgal aš tik vienas ir esu likęs. Labaidžiaugiuosi, kad Lietuvos čempionatepelniau bronzą, o tai vis ketvirtasir ketvirtas (Juokiasi). Norintlaimėti daugiau, reikėtų visąsave atiduoti. Vien tik sportu gyventiir, žinoma, iš sporto pragyventi.Aš iš sporto negaliu pragyventi,todėl negaliu jam viso savęsir atiduoti. Turiu savo firmą, užsiimuautomobilių dažų prekyba. Visądieną ant kojų darbe tenka prastovėti,kartais net pavalgyti laikonelieka. Sportininkui tai nekaip atsiliepia.Galiūnų sportas man daugiauhobis, iš sporto aš niekada nepragyvenčiau.Kita vertus, jeigupradėsi galvoti apie pinigus, galinet nepradėti sportuoti, o aš besporto jau nebegaliu. Esu baigęskūno kultūros akademiją, bet nedirbaupagal specialybę nė vienosdienos. Taip susiklostė, kad pabaigęsmokslus Marijampolėje negavaudarbo, man pasiūlė šitą darbą.Ir likau.- Ar yra galiūnų sporte amžiauscenzas? Ar nerimaujate,kad laikas eina ir galimybėsmažėja?- Taip, jaučiu. Tarp Žydrūno Savickoir manęs yra penkerių metųskirtumas ir kaip sportininką aš jįvertinu: „Jaunutis dar visai“. Metamsbėgant fizinė jėga gal ir didėja,bet mažėja greitis, bėgimo tempas.Neslėpsiu, labai išgyvenu dėlto, kad senstu ir mano laikas praeina.Neretai save pagaunu svarstant,kad gimiau per anksti. Dabargaliūnams galimybės didesnės. Betir mano sportininkų karta turėjodidelių pranašumą. Manyčiau, mesbuvome nuoširdesni. Susitinki buvusįseną varžovą iš kitos šalies,pasisveikini, apsikabiname, mūsųžmonos pažįstamos. Šita sportininkųkarta yra pavydesnė. Man apskritaigaila visko, kas praeina. Ruošiesiruošiesi varžyboms, o jos imair praeina. Jautiesi tarsi kažkobrangaus netekęs.PAVYZDYS. Net ir įkopęs į penktą dešimtį Saulius Brusokas išlieka vienas stipriausių Lietuvos vyrų- Kiek ilgai ruošėtės Lietuvosčempionatui?- Ne viskas priklauso nuo pasiruošimo.Prielaida laimėti yra patirtisir nusiteikimas. Pažįstu vienąjauną vaikinuką. Per treniruotes jisdaro stebuklus, o per varžybas -dega ir daro nesąmones. Per varžybasturi būti ramus ir žiauriaisusitelkęs. Pirmaisiais metais varžybosedar girdėdavau žiūrovų palaikymą,o dabar - nieko aplink nematauir negirdžiu. Pas mus atvažiuojaužsieniečiai, stebisi, kaip čiatokie būriai žiūrovų ateina. Juos taitrikdo, o aš - nepastebiu. Smagu,kai ateina žmonės palaikyti, bet,kita vertus, jauti nerimą: „O jeigunepasiseks?“ Laimėjimas ne visadatik nuo tavęs priklauso. Vienaismetais Marijampolėje dvejetų varžybosemano draugas per apšilimąpatyrė traumą ir visas metų prakaitasman nuėjo perniek. Buvaugeros sportinės formos, gerai nusiteikęs,ir štai. Skaudu, bet ne visitai supranta. Užimi trečią vietą,o tau jau prikiša: „Sensti jau“.- Ar pakankamas dėmesysLietuvoje skiriamas stiprių vyrųsportui? Teko girdėti, ruošiatesau pamainą - sūnų.- Lietuvoje galiūnų sportui beveiknėra jokio dėmesio. Turbūtdėl to ir jaučiuosi gimęs ne tuo laiku.Gal ateis laikas, gal mano šešiolikametissūnus Martynas pakliusant aukštesnės bangos. ŠiemetMartynas pirmą kartą dalyvavoLietuvos moksleivių varžybose iružėmė trečią vietą, į priekį 2-3 taškaispraleisdamas keleriais metaisvyresnius vaikinus. Neleidžiu darsūnui dirbti tiek, kiek jis norėtų.Kol kas jam padedu tik aš, lankotreniruoklių klubą. Savaitgaliais jissu manim vaikšto į treniruotes. Sūnussako, kad esu labai griežtas.Dar nesupranta, kad aš jam noriutik gero. Martynui sakau: „Jeiguturėsi ugnies tiek kiek aš, daug pasieksi,turi visą laiką lyg per sienąlipti“. Sūnus turi daug ambicijų,sportininko sudėjimą, ūgį. Jeigu tikklausytų manęs ir dirbtų taip, kaipaš jį mokau, daug pasiektų galiūnųsporte. Nors nežinau, ar aš jam tolinkėčiau.Galiūnu tapautodėl, kadnorėjau būtistiprus, ostiprus tikrai nevisada buvau- Kodėl?- Todėl, kad galiūnų sportas yrasunkus. Kiek mano kartos sportininkųlikę? Nemato motyvų stengtis,ir meta. Dabar ateina jaunimasir klausia: „Kiek aš uždirbsiu? Kąaš laimėsiu?“ Galiu aš jiems pasakyti,kad uždirbs nedaug. Labai pavydžiukrepšininkams, kurie sunkiaitreniruojasi, bet už tai gaunanormalų atlyginimą. Mūsų Savickas,palyginti su krepšininkais, seniaibūtų milijonierius. 2005 m.mūsų ketvertas (Žydrūnas Savickas,Saulius Brusokas, Vidas Blekaitis,Vilius Petrauskas - red.past.) Ukrainoje laimėjome Pasauliočempionų titulą ir šviesios atmintiesAlgirdas Brazauskas mumsKazimiero Linkevičiaus nuotr.kiekvienam skyrė po 15 tūkst. litų.O, kaip jautėmės pagerbti! Kuo daraisižinomesnis, tuo tave daugiaukviečia į varžybas, iš to gali uždirbti.Nors kita vertus, stiprių varžovųiš svetur nelabai kas nori. PernaiEstijoje vyko labai stiprus turnyras.Savickas pasiūlė pakviestiir mane, bet organizatoriai atsakė,esą per stiprus. Kam tave kviesti,jeigu aišku, kad laimėsi. Daugelyješalių taip yra.- Kas atvedė į galiūnų sportą?Ar visada buvote stiprus?Kas palaiko per varžybas?- Galiūnu tapau todėl, kad norėjaubūti stiprus, o stiprus tikrai nevisada buvau. Kai buvau mažas, buvautoks burundukas, nuo vyresniųgaudavau lupti (Juokiasi). Na, galvoju,ne visada jūs iš manęs juoksitės.Kaip tik tada į mūsų Sasnavosvidurinę mokyklą, kurioje mokiausi,dirbti atėjo Jonas Janulevičius, pakvietėtreniruotis. Mokyklos direktoriusatidavė dvi apgriuvusias klasesir ten nuo 14 metų prasidėjomano sportinė karjera. Kol aš laimėjaumedalį ir diplomą, gal pusantrųmetų liejau sūrų prakaitą. Buvautoks sunkesnis, apvalesnis, tad prasimuštiman reikėjo laiko.Gal mane tai ir užgrūdino, išmokė,kad reikia siekti po truputį,kitaip neįmanoma. Ir dabar jaunimasdomisi galiūnų sportu, bet jaune tas. Nenoriu įžeisti jaunimo, betman taip atrodo. Kai mes pradėjome,tokios net minties nebuvo, kadiš sporto galėtume pinigų uždirbti.Svarbiausias tikslas buvo kažką aplenkti,parodyti savo jėgą. Manokarjeros pradžioje Marijampolėjebuvo šeši stiprūs varžovai. Buvoko vien tarp savų kovoti. Iš tų mūsųšešeto sportuoja tik Audrius Vosylius.Jis vyresnis už mane, betlabai daug sportuoja ir man nemažaipadeda. Per ilgą laiką iš tiesųprapuola interesas, nesistebiu, kadkiti vyrai metė sportą. Aš ir savožmonai Rasai pažadėjau, pajutęs,kad nebenoriu stengtis, palikti aktyvųsportą. Bet tikiuosi, kad taidar taip greitai neįvyks. Dar kokiustrejus ketverius metus norėčiaupakovoti. Oi, kaip gerai būtų! Betžmogui niekada negana, ką gali žinoti...Žmona kartu su manim važiuojaį varžybas, kaip padėjėja, žino,kada ir kaip prie manęs prieiti,kaip paskatinti, kai nesiseka, kaippaguosti. Juk ne visada būnu gerosnuotaikos. Palaiko mane žmona,vaikai, mama.- Ar prisimenate varžybas,kuriose pavyko pasiekti tiek,kiek nebuvo planuota? Ar turitekokių nors tabu?- Būna tokių stebuklų. Šių metųLietuvos čempionato finale iškėliau105 kilogramų svarmenį. Pertreniruotes niekada nebuvau iškėlęs,o pavyko per paskutines 10 sekundžių.Reikia tik užsispirti, ir tadagali save įveikti. Tabu? Kiekvienasmes susikuriame savo tabu, iraš taip pat. Jeigu jau ką nors pamiršaunamuose, niekada negrįžtu, nesžinau, kad man tada nesiseks. Šiemetprieš Marijampolės turnyrątėvuką sapnavau, netekau jo priešpusę metų. Jis mane labai palaikydavoir man jo palaikymas buvo labaisvarbus. Papasakojau žmonaisapną, ji sako: „Sapnas reiškia, kadtau pasiseks, tėtis tave palaiko“. Irišsipildė. Neslėpsiu, labai norėjaulaimėti Marijampolės turnyrą.Svarsčiau, kad būtų gerai patekti įtrejetuką. Pasirodo, dar viršijau savogalimybes. Per 19 turnyrų Marijampolėje,kuriose teko dalyvauti,pagrindinę taurę iškovojau keturiskartus. Varžybose ir pusė taškodaug ką lemia. Prisimenu, aš pusętaško pralošiau Viliui Petrauskui,tai ta pusė taško man kainavo kelialapįį varžybas Brazilijoje.- Ką patartumėte jaunuoliams,kurie puoselėja viltį puikuotisant turnyrų pjedestalų?- Stipruolio sėkmės komplektasyra valia, fiziniai duomenys, didelisnoras. Duomenys labai daugką lemia. Pagal savo ūgį ir svorį ašesu toks virš vidutinio galiūno. Elitiniųgaliūnų ūgis turi būti per 190centimetrų, svoris - per 150-160kilogramų. Žinoma, ne pilvo svoris,o raumenų. Pagal savo ūgį aš galnet per lengvas. Valgau viską,įskaitant ir cepelinus. Kaip čia cepelinųnevalgysi. Varžybų dieną geriukavą, suvalgau porą pakelių ryžių,ir man to visai pakanka. Varžybosedaug lemia ir apranga. Kiekvienomsvaržyboms aš turiu trejasporas batų.7