12.07.2015 Views

Julius/Brigita - Respublika.lt

Julius/Brigita - Respublika.lt

Julius/Brigita - Respublika.lt

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

j/b medicinamaistas ir papildaiEPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.Kaip sustabdyti laiką?Kaip rodo įvairių tyrimųduomenys, sveikatos būklėir senėjimo pradžia 55-70procentų priklauso nuo to,ką valgome. Vadinasi, jokiamedicina nesenti nepadėsdaugiau už mūsų maistą!Daržovės, uogos, vaisiai, riešutai- būtent tokia seka šie maistoproduktai padeda išlaikyti jaunystę.Kasdien valgykite visų vaivorykštėsspalvų daržovių ir vaisių (žalių, raudonų,oranžinių, violetinių). Įvairiosspalvos - įvairūs augaliniai fermentai.Kasdienė privaloma daržoviųporcija - 500-800 g, dar 200-300 g -vaisiai ir uogos. Riešutai yra kaloringi,taigi geriau jų valgyti ne daugiaukaip 20-50 g per dieną, ir ne sūdytų!Daržovės, uogos ir tamsūs vaisiaigerina virškinimą ir žarnyno darbą,padeda atsikratyti pabrinkimų ir numestinereikalingų riebalų. Riešutuosegausu antioksidantų, ba<strong>lt</strong>ymųir naudingų riebalų, todėl jie taip patsaugo širdį ir kraujagysles, taip patsmegenų ląsteles. Naudinga jais išdalies pakeisti mėsą.Jėgų ša<strong>lt</strong>inisGyvulinių riebalų pertekliusmaiste „užkemša“ kraujagysles,valgant per daug saldumynų ankstiatsiranda raukšlių, abu šie veiksniaididina nutukimo, diabeto ir kitųchroniškų ligų, laikomų senatvėspožymiais, riziką. Angliavandeniai -pagrindinis mūsų organizmo energijosša<strong>lt</strong>inis, jie turi sudaryti 50-60proc. viso maisto. Tačiau organizmasgali adekvačiai panaudoti tik vadinamuosius„lėtus“ arba „sudėtingus“angliavandenius, t.y. tuos, kurie palygintiilgai virškinami. Pagrindinisjų ša<strong>lt</strong>inis - kruopos, grūdai, bulvės,bananai, ankštiniai. O štai „greitieji“(arba „paprasti“) angliavandeniaipavojingi: jų perteklius kelia pavojųsusirgti diabetu ir nutukti. Kuo daugiauperdirbti arba apdoroti javai, tuomažiau juose „sudėtingų“ angliavandeniųir daugiau kenksmingų,„paprastų“. Mi<strong>lt</strong>iniai patiekalai nenutolinssenatvės taip, kaip košė išgrūdų; šlifuoti ryžiai arba garais apdorotossoros yra mažiau naudingosuž paprastas kietas, o javainiai - užavižų košę. Iš saldumynų rinkitėstuos, kuriuose mažiau cukraus. Naudingiausiiš saldumynų yra džiovintiabrikosai, slyvos, razinos ir medus.Juose esantis cukrus bent jau neperdirbtas,natūralus. Kartusis šokoladaslabai kaloringas, užtat jameyra daug naudingų medžiagų, apsaugančiųnuo vėžio, diabeto, aterosklerozės...20-30 g per dieną visiškaipakanka. Dar galima išgerti puodelįkakavos (tik ne tirpios!), svarbiausia- nepersistengti saldinant. Norsmarmeladiniuose saldainiuose irzefyruose labai daug cukraus, užtatjuose išvis nėra riebalų. 1-2 gabalėliaiper dieną nepakenks ir paguossaldumynų mėgėją.Organizmo karkasasBa<strong>lt</strong>ymai - sudėtingiausiosstruktūros mūsų organizmo medžiaga.Būtent iš jų sudarytos visoskonstrukcijos: kaulai, oda, širdis,kepenys, vidaus sekrecijos liaukos,ląstelių receptoriai, raumenys, akys,plaukai... Ba<strong>lt</strong>ymai kažkuo panašūsį žaidimą „Lego“ - juos sudaro22 „matricos“ (aminorūgštys). Kaikonstrukcija - oda arba kraujagyslių,kepenų ir t. t. ląstelės - nusidėvi, organizmaspo truputį surenka naujųba<strong>lt</strong>ymų ir jais pakeičia panaudotus.Tačiau anksčiau arba vėliauatsinaujinimas sulėtėja ir sustoja -tai ir yra senatvė. Be visa kita, būtinavisada turėti reikiamą kiekį„matricų“ - aminorūgščių. Dalį jųorganizmas sugeba pats surinkti iškitų aminorūgščių, bet kai kurias -jos vadinamos nepakeičiamomis -galima gauti tik su maistu. Nepakeičiamosaminorūgštys gaunamostik iš gyvulinės kilmės ba<strong>lt</strong>yminiųproduktų! Geriausia tam tinka kiaušiniai,išrūgos ir pieno produktai, poto - mėsa ir žuvis, paskui paukštiena.Būtent todėl gydytojai pasisako priešgriežtą vegetarizmą. Be to, organizmasgali gana ilgai aminorūgštis imtiiš santykinai „nereikalingų“ audinių,pavyzdžiui, odos. Taigi širdis ir kitiorganai atsinaujins, bet raukšlių atsiraslabai anksti.Gyvenant normaliai, po 35-40metų žmogus turi per dieną gautiapie 0,8-1,2 g ba<strong>lt</strong>ymų vienam kilogramuikūno svorio. Kitaip tariant,65-117 g per parą vyrai ir 58-87 gper parą moterys. Be to, 50 proc. turibūti iš gyvulinės kilmės produktų,50 proc. - augalinės. Per dieną reikiasuvalgyti 200-400 g produktų,kuriuose yra ba<strong>lt</strong>ymų. Galima vienądieną valgyti mėsą arba žuvį, o kitą -ankštinius. Augalinių ba<strong>lt</strong>ymų gausune tik pupelėse, žirniuose ir kituoseankštiniuose, bet ir grūduose. Jukne ve<strong>lt</strong>ui mūsų protėviai sugalvojopyragus su mėsa - juose kaip tik išlaikomianksčiau minėti procentai!Pieno produktuose yra subalansuotųpagal aminorūgštis ba<strong>lt</strong>ymų ir palygintinedaug riebalų. Rauginto pienoproduktuose esama bifidobakterijų,kurios palaiko žarnyno jaunystę, taippat didele dalimi užtikrina normalųimuninės sistemos darbą.Per dieną riebalų reikia suvartoti40-80 g. Organizmui riebalų reikiavisokių - ir gyvulinės, ir augalinėskilmės. Naudingiausi iš gyvulinių -pieno produktuose ir žuvyje. Augaliniusaliejus geriau vartoti įvairius- tai kukurūzų, tai rapsų, tai alyvuogių,o ne tik pigiausią saulėgrąžų. Jųsudėtis anaiptol nevienoda, ir visa,ko juose yra, organizmui naudinga.11Žmogaus kova su savo kilogramais - nesėkmių virtinėKodėl tablečių nuo nutukimoistorija primena nesėkmiųgrandinę? Pirmojojeinstrukcijoje, kaip kovotisu nutukimu, išleistoje1760 m., dr. Flemingasrekomendavo mažintisvorį laisvinamaisiais iršlapimą varančiaisiais. Kasgi abejotų: po jų svorissumažėja lygiai tiek, kiek jieveikė. Bet riebalų atsargomsjie visiškai jokios įtakosnedaro.Keista, bet pagal šiuos absurdiškusir pavojingus receptus gaminamadaugybė šiuolaikinių papildų,kurių pagrindą sudaro vaistažolės.Juos dažnai naudojant, su skysčiaisiš organizmo pašalinami elektrolitai,o to pasekmė gali būti sunkūsir net lemtingi širdies ritmo sutrikimai.Tokių mirčių pasitaiko.Pirmasis realus vaistas svoriuimažinti pasirodė 1892 m. Iš pradžiųjis atrodė tikras mokslo laimėjimas,o paskui - tipiškas tamsuoliškumopasireiškimas. Ar tai įmanoma?Vaisto kūrimo idėją pasufleravosergantieji Bazedovo liga, arba,liaudiškai tariant, gūžiu - jie nebūnastori. Mokslininkai logiškai nusprendė,kad gūžys išskiria kažką,kas neleidžia tukti, ir pradėjo joištrauką naudoti kaip vaistą. Geležinėlogika pasitvirtino jau XX a.,kai paaiškėjo, kad tokia padidėjusiskydliaukė gamina hormonų pertekliųir sukelia tireotoksikozę - taishormonais nuodija organizmą. Maždaugtokią pačią būseną dirbtinaisukeldavo gydytojai, turintiemsantsvorio ligoniams skirdavę preparatussu skydliaukės ekstraktu.Ligoniams ne tik dingdavo riebalai,bet ir lipo akys ant kaktos (išverstakumas- tipiškas Bazedovo ligospožymis), nuotaika be pabaigoskaitaliodavosi nuo depresijos ikieuforijos, kūnas drebėdavo tarsinuo karštinės, širdis plakdavo kaippašėlusi. Ir dažnai viskas vėl baigdavosirimta aritmija. Visa tai yraklasikiniai tireotoksikozės simptomai.Keista, bet, nepaisant šiopavojaus, skydliaukės preparataiJAV buvo uždrausti tik XX a. 7-ąjįdešimtmetį, kai jie jau buvo aiškusanachronizmas.Euforija medikus ir sergančiuosiusnutukimu apėmė 1934 m., kaibuvo pradėti gaminti preparataisu dinitrofenoliu. Farmakologaicheminius vaistus „nusižiūrėjo“anilininių dažų gamybos įmonėse,kurių darbuotojai pasižymėjo lieknumu.Registruoti vaistus tuometnebūdavo sunku, ir jie buvo greitaipradėti gaminti. Bet greitai ir baigti:ketverių metų pakako suprasti,kad tai tikras nuodas, žalojantisodą, nervus ir sukeliantis kataraktą.1947 m. svoriui mažinti buvopritaikytas senasis amfetaminas,kuriuo būdavo gydama sloga. Taine pokštas: preparatas mažindavonosies gleivinės paburkimą, o darkeldavo euforiją ir slopino apetitą.Per Antrąjį pasaulinį karą jis kaipdopingas net buvo naudojamasJAV armijoje. 1959 m. amerikiečiaiįregistravo dar du panašauspoveikio vaistus - fenterminą irdietilpropioną. Pasirodė dar vienasvaistas nuo slogos, kuriuo taip patpradėta gydyti nutukimą - FPA.Visi šie preparatai priklauso vienaicheminei grupei, veikia panašiai, irvisi sukelia priklausomybę - kaipnarkotikai. Iki mūsų dienų iš šiųvaistų JAV ir kai kuriose kitosešalyse išsilaikė tik fenterminas irdietilpropionas, kuriuos leidžiamavartoti tik trumpą laiką. Visi kitibuvo su skandalais uždrausti.8-ajame dešimtmetyje populiariausiupreparatu pasaulyje tapoprancūziškas fenfluraminas.Preparatą į savo rinką įsileido netamerikiečiai. Bet jie sukryžminojį su fenterminu ir išleido preparatąfenfeną. O 1997 m. jo karjerabaigėsi: vaistas negrįžtamai pažeisdavoširdies vožtuvus, kai kuriuosligonius tekdavo operuoti, irprancūzų projektas žlugo visamepasaulyje. Jį iškart pakeitė amerikiečių„Meridia“. Bet prieš dvejusmetus gamintojas savo noru jos atsisakėdėl nesibaigiančių skandalų:preparatas didino insu<strong>lt</strong>ų ir infarktųriziką. Įdomu, kad šio vaisto kopijosgaminamos iki šiol. 1999 m. garsiausiuvaistu nuo nutukimo tapošveicarų ksenikalis. Jis ilgai buvolaikomas nepavojingu, bet labai„įnoringu“, mat sukeldavo kažkąpanašaus į viduriavimą riebalais.Vaistas blokuodavo riebalų pasisavinimąžarnyne ir jie iš organizmovisiškai pasišalindavo. Bet paskuinetikėtai išaiškėjo, kas preparatasgali kenkti kepenims.Ar reikia laukti siurprizų išvisiškai naujo lorkaserino? Kas jįžino... Bet pagal poveikį jis artimiausias„Meridia“ ir prancūziškiemsvaistams, kurie jau seniaidingo iš rinkos.Parengė Milda KUNSKAITĖyk / 11

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!