Patvirtinta Lietuvos karinė doktrina Reiklus sau ir kitiems - Krašto ...

2 psl.Savanoris2010 m. kovo 25 d. Nr. 3 (411)ĮsakymaiApdovanojimaiLietuvos kariuomenės vadasapdovanojo padėkos raštu:vrš. Arūną Beržį, vrš. Vaidą Meškuotį, srž. Gintarą Lapinį, Zoją Kaštelionovaitę.Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadasapdovanojo padėkos raštu:kpt. Miroslavą Losevičių, vyr. ltn. Eimantą Paplauską, vyr. ltn. Valdą Dulkę,srž. Kęstutį Kabaliną, gr. Darių Zubricką.KASP vadasmedaliu „Už pavyzdingą tarnybą":vrš. Kęstutį Kasparavičių, srž. Vandą Navickienę;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(15-os metų):srž. Raimundą Ilgūną, srž. Saulių Andrikonį, gr. Vilmantą Kurgoną, srž. VaidąMerecką, gr. Nerijų Jurgaitį, gr. Saulių Kuosą, srž. Ramūną Pakenį;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (10-ies metų):gr. Kristiną Šutrikaitę, gr. Vitalijų Apanasenką, srž. Darių Miliauską, gr. KristinąSkirmantaitę, j. srž. Raimondą Vižintą;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(5-erių metų):srž. Vincą Baliūną, srž. Tomą Marcinkevičių, gr. Andrių Zaicevą, gr. AndriųAdomaitį, gr. Miglę Gadliauskaitę, gr. Andrių Glėbų, ats. ltn. Liną Bičių, gr. DainiųBakšį, gr. Arminą Sakalauską, gr. Albiną Kaupą, psk. Praną Petrauską, srž. ValdemarąStripeiką, j. srž. Violetą Rimgailienę, gr. Petrą Grikštą, gr. Paulių Kupę,gr. Marių Petrauską, gr. Jurgitą Korsakaitę, gr. Ingą Meškauskaitę, gr. GiedriųGrikšą, gr. Edmundą Stonį, eil. Vidmantą Lisecką, eil. Nerijų Nedzinską, ats. ltn.Eglę Nenortaitę, srž. Rimą Budreiką, srž. Arūną Diktorą, j. srž. Žilviną Kušleiką,gr. Laimį Bratiką, gr. Darių Daujotį, gr. Marių Kulbį, gr. Vaidą Kumštienę, gr. ValentinąValiuką, gr. Tadą Mockevičių, eil. Edgarą Bučinską;padėkos raštu:kpt. Ričardą Čiupkovą, ltn. Tadą Rugienių, vrš. Rimantą Šalkauską, srž. GintautąAraminą, j. srž. Vidmantą Černiauską, j. srž. Darių Čiočį, j. srž. Marių Strašunską,gr. Dainių Kazilionį, gr. Justą Kumelį, gr. Vaidą Lengviną, gr. ArvydąMankevičių, gr. Sigitą Menčinską, gr. Marių Petrašką, gr. Darių Ruščilą, gr. RuslanąTerešiną, gr. Artūrą Vakariną, gr. Liną Zubricką, eil. Arną Bagdoną, eil. SandrąBaltrušaitytę, eil. Daivą Cicėnienę, eil. Kęstą Dicevičių, eil. Vaclovą Kasperaitį,eil. Edvardą Klusevičių, eil. Laimutį Leščinską, eil. Bronių Lukoševičių,eil. Artūrą Miliutį, eil. Mindaugą Švedą, eil. Gerdą Vaikšnoraitę, eil. Vitalį Voverį,Leonardą Bėkšą, Tomą Botyrių, Anatolijų Čumakovą, Danielių Praspaliauskį,Mindaugą Pauliką.LaipsniaiSuteiktas aukštesnis – kapitono laipsnis:vyr. ltn. Valerijui GruodžiuiAtsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleista:kpt. Lina Šatienė.Stengėmės dalyvauti visurAts. ltn. Kęstutis GRUODISDidžiosios Kovos rinktinėKovo 11 d. Didžiosios Kovosrinktinė dalyvavo Nepriklausomybėsdvidešimtmečio renginiuoseVilniuje, Trakuose, Ukmergėje,Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose,Zarasuose.Kas vyko Vilniuje, matė visi televizoriųekranuose, įsijungę valstybinęteleviziją (privačios televizijostautinius reikalus, kaip jauįprasta, ignoravo).Trakuose šventinis minėjimasprasidėjo mišiomis Trakų bažnyčioje.Plazdėjo trispalvės... Trakųkultūros rūmuose vyko koncertas,atidaryta moksleivių piešinių paroda.Ukmergėje Didžiosios Kovosrinktinės savanoriai padėjovainiką prie Laisvės paminklo„Lithuania restitutia“, dalyvavoiškilmingoje vėliavų pakėlimoceremonijoje. Šventinę nuotaikąskaidrino būgnų ir perkusijų festivaliodalyviai.Anykščių kuopa Lietuvos dvidešimtmetįpasitiko aikštėje prieLaisvės paminklo. Pakelta Lietuvostrispalvė, sugiedotas himnas,vėliau vyko minėjimas Anykščiųkultūros centre, kuriame koncertavokamerinių ansamblių konkurso„Muzikinė akvarelė“ dalyviai.Molėtų kultūros centre įteiktosrajono dailės ir fotografijos beiliteratūros premijos, koncertavooperos solistė Regina Šilinskaitė,pianistė Diana Encienė, HenrikasTarvydas.Didžiosios Kovos rinktinės savanoriaistengėsi dalyvauti – ir dalyvavo– visuose renginiuose.Lietuvos Nepriklausomybėsdvidešimtmetis KauneVrš. Dainius VILČINSKASDariaus ir Girėno rinktinėDariaus ir Girėno rinktinės kariaikovo 11 d. Kaune, Vytauto Didžiojokaro muziejaus sodelyje,Kėdainiuose, Jonavoje dalyvavoLietuvos Nepriklausomybės atkūrimo20-tųjų metinių šventiniuoserenginiuose.Kaune tradiciškai buvo pakeltaVyčio kryžiaus vėliava, padėtosgėlės prie Nežinomojo kareiviokapo. Dalyvavo Kauno miestoir apskrities vadovai, Kauno įgulosviršininkas, KOP vadas brg.gen. Artūras Leita, dalinių vadai irkariai Kauno šauliai, moksleiviai,studentai, miesto visuomenė.Iškilmingame minėjime dalyvavoir sveikinimo žodį tarė kraštoapsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.Vilniuje Kovo 11-ąją Lietuvoskariuomenė dalyvavo iškilmingameparade, kituose šalies miestuose– koncertuose ir įvairiuosešventiniuose renginiuose.Asta KAZLAUSKIENĖKovo 9 d. Alytaus įgulos kariairamovėje klausėsi Nepriklausomybėsakto signataro VytautoKolesnikovo paskaitos apie mūsųtautos valstybingumo atkūrimą.Kovo 10 d. Dainavos rinktinėsir Birutės bataliono kariai išsirikiavoiškilmingoje rikiuotėje,skirtoje Nepriklausomybės dienaipaminėti. Paskatinus labiausiainusipelniusius karius, vora nužygiavoį Šv. Kazimiero bažnyčią dalyvautimišiose.Šventėje Kaune dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa JuknevičienėAutoriaus nuotraukaLietuvos nepriklausomybės atkūrimodienos išvakarėse kovo 10 dienąVilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Klai-Dzūkai ir suvalkiečiaiRinktinei jau devyniolikaVrš. Dainius VILČINSKASVasario 27 d. Dariaus ir Girėnorintinė šventė savo 19-ąsias įkūrimometines.Iškilminga rikiuotė surengtaŠAK kuopavietėje. Rinktinėsvadas mjr. Romualdas Moldarispasveikino karius, o labiausiaipasižymėjusiems – vrš. EvalduiGudžiūnui, eil. Artūrui Chorošilovui,eil. Augustinui Švenčioniui,gr. Vaidotui Telyčėnui, gr.Eduardui Voitenkai, gr. ArvyduiGalbuogiui, gr. Astai Valantinaitei,eil. Neringai Dabkutei,eil. Remigijui Daugėlai, gr. Vi-Apdovanojimus kariams įteikė rinktinės vadas mjr. Romualdas Moldarispėdoje, Joniškyje ir Pakruojyje kariaipadėjo gėlių ant Lietuvos NepriklausomybėsAkto signatarų kapų.Kovo 11 d. renginiai Alytujeprasidėjo mišiomis šv. AngelųSargų bažnyčioje, padėtos gėlėsant karininko Antano Juozapavičiausir savanorio Artūro Sakalauskokapų.Alytaus kariai nužygiavomiesto gatvėmis į Rotušės aikštę,kur buvo pakelta valstybėsvėliava ir sugiedotas Lietuvoshimnas.Alytaus kolegijos studentaipadėjo gėles prie Laisvės angelo,Dainavos partizanų apygardosmemorialo Daugų gatvės kapinėse,1941 m. sukilėlių kapuoseSkardžio g., prie Romo Kalantosnamo V. Krėvės g., prie 114 Lietuvossavanorių kapų šv. Angelųsargų bažnyčios šventoriuje, priekryžiaus ant Antano Juozapavičiaustilto per Nemuną, prie teismo,kur 1944-1953 m. buvo kalinamiir kankinami kovotojai užLietuvos laisvę.Koncertavo jungtinis Alytausmiesto choras, o Alytaus teatrasparodė meninę kompoziciją.Rinktinės kariai taip pat dalyvavoNepriklausomybės atkūrimošventės renginiuose Marijampolėje,Lazdijuose beiVarėnoje.dmantui Vainauskui, gr. GyčiuiMordasui, eil. Remigijui Misevičiui,eil. Evaldui Baranauskui,gr. Justui Burbai, eil. GiedriuiPackai, eil. Mariui Adomavičiui,gr. Donatui Šidlauskui, eil.Mindaugui Draučiūnui ir eil.Deividui Činikai įteikė pasėkosraštus.Autoriaus nuotraukacm

6 psl.SavanorisLDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionasRengiami specialistaiKpt. Alfonsas BIČKUSC kuopos vadasButigeidžio dragūnų mokomojobataliono C kuopa yra vienasiš struktūrinių padalinių, vykdantisPKT bei karių savanorių rengimąpagal specialistų karinio rengimoprogramas: vadybos Nr. 1 irNr. 2, instruktoriaus Nr. 1, kulkosvaidininko,granatsvaidininko, minosvaidininkoir radijo ryšio operatoriaus.Vadybos ir instruktoriaus kursaiparengti remiantis Danijoskariuomenės patirtimi ir literatūra.Vadovavimas tapo itin ryškusprocesas žmonėms buriantisį grupes ir siekiant realizuotitam tikrus tikslus. Vadybos kursaiskirti vadovaujančias pareigas užimantiemskariams. Juose mokomabendravimo meno ir sugebėjimosuburti grupę siekiant bendrotikslo. Tačiau ne visiems tai lengvaipavyksta. Valdyti žmones galine kiekvienas. Norint suburti grupębendram darbui, vadovas turipirmiausia išmanyti kaip tą grupęvaldyti. Nemažai dėmesio vadyboskursuose skirta žmonių pažinimuiMokomės atpažinti kovos technikąbei bendravimui. Supratus žmogausprigimtį, jo elgesio priežastis,bus įmanoma jį motyvuoti tamtikrai veiklai. Sugebėjimas valdytipersonalą mums suteikia galimybęįgyvendinti mums iškeltus uždavinius.Juk geri rezultatai pasiekiamitik bendradarbiaujant. Instruktoriauskursas Nr. 1 yra vienas2010 m. kovo 25 d. Nr. 3 (411)dažniausių kursų batalione. Permetus vyksta apie 16 kursų. Dažnaikyla klausimas, kodėl jie vadinamiNr. 1? Tai yra baziniai kursaiinstruktoriams, kuriuose yrapateikiami bendri mokymo metodai,formos ir principai. Kiekvienasinstruktorius turėtų naudotisšiomis žiniomis kaip savo nuolatiniudarbo instrumentu, kurio pagalbajis įgyja patirties ir profesionalumo.Turbūt visi pritars, kadmokymasis mus lydi visą gyvenimą,ir labai dažnai medžiagos irįgūdžių įsisavinimas priklausonuo instruktoriaus profesionalumo.Juk tą pačią medžiagą galimapateikti skirtingais būdais – nuobodžiaiarba įdomiai ir prasmingai.Kursas yra įdomus ir tuo, kadkiekvienas klausytojas gali į savepažvelgti iš šalies, tai yra, stebėdamasvaizdo įrašą ir diskutuojantsu klausytojais, kurie tik kąbuvo jo mokiniai. Gautos pastabosir pastebėjimai yra pagrindastolimesniam instruktoriaus tobulėjimui.Didelį susidomėjimą kariai savanoriaiparodo atvykę į ginkluotėskursus – granatsvaidininko,kulkosvaidininko ar minosvaidininko.Juose kariai įgyja teoriniųžinių ir praktinių įgūdžių kaip valdytiginklus, susipažįsta su ginklųtaktiniais – techniniais duomenimis.Įdomiausia dalis vyksta Kairiųpoligone, kur atliekamas kovinisšaudymas iš kariams priskirtų ginklų.Pirmas šūvis iš granatsvaidžione visiems būna toks lengvas kaipatrodo teoriniuose užsiėmimuose.Šaudymams vadovauja patyrę instruktoriaiir šaudymo vadovai, kuriestengiasi kariams perteikti visąsavo patirtį ir išmokyti juos efektyviainaikinti „priešą“ – taikinius.Po ilgos dienos, praleistos poligone,laukia ilgas ir atsakingas ginklųvalymas. Tačiau jis ne toks jaunuobodus, kai kariai gali pasidalintiįspūdžiais apie ką tik atliktąkovinį šaudymą ir paleistą kulkosvaidžiopapliūpą...Koks padalinys gali apsieiti beradijo ryšio operatoriaus? Kuopojetaip pat rengiami radijo ryšiooperatoriai, kurie galės vykdytisavo funkcijas KASP padaliniuose.Kariai yra mokomi radijo ryšioprocedūrų praktiškai jas pritaikantpratybose, supažindinamisu radijo ryšio stočių taktiniais –techniniais duomenimis. Ne visiemsiš pirmo karto pavykstaužmegzti ryšį ir naudoti procedūriniusžodžius. Dažnai radijo eterįužteršia nereikalingos frazės arne taip ištarta fonetinės abėcėlėssimbolio reikšmė. Tačiau instruktoriaibūna kantrūs ir galų galekursantams pavyksta užmegzti irpalaikyti tinkamą ryšį.Visi kursai trunka po 5 dienas.Norint pasiekti karių savanoriųreikiamą įgūdžių lygį ir automatiškumą,laiko tikrai mažai. Tikimės,kad kursus baigę kariai savanoriaibus paskirti į jiems skirtas pareigasir galės savo įgūdžius tobulintikuopų pratybose panaudodami žiniasbei įgūdžius, įgytus mūsų kursuose.Lietuvos partizanų kovų vaizdai„Kitos mėnulio pusės“ šviesai pašvietusRimantas JOKIMAITISVilniusApskrityse, kurios iš esmės neturėtųlabai skirtis viena nuo kitos,pateikiami visiškai nesulyginamiduomenys. Pavyzdžiui, 1947 m.Jurbarko, Kelmės apskrityse partizanainukovė ir sušaudė po 1,Anykščiuose 2 žmones, o štai Raseiniuosear Šakiuose jau 89 ir 80.Ukmergėje – net 219 asmenų. Kokiatų statistikos „nelygumų“ prigimtis?Ko gero, M. Pocių klaidinaMGB raštininkai. Painiojimasisskaičiuose, nekritiškas įvairių MGBduomenų perrašinėjimas, balansųvedimas visiškai išderina. Nebežinai,kaip turėtum tai vertinti, arįmanoma remtis tokiais skaičiaisapskritai, ar galima pasitikėti tokiastatistika ir ką ji realiai pasako. Betštai autoriui tokių klausimų nekyla.Priešingai, jis formuluoja moksliškaiskambančią išvadą: „Statistinėsanalizės metodu apskaičiuotasokupantų, tikrų ir tariamų kolaborantųnetekčių balansas yra netikėtasir griauna iki šiol istorijos politikosir gyvuojantį partizanų kovųpobūdžio įvaizdį“ (p. 195). Toliautokios „giliamintiškos“ įžvalgos tęsiamos.Ir taip daug kartų, vis susipainiojanttų skaičių gausybėje.Tikslumo trūkumas – didelė knygosbėda. Ir tai ne vien skaičių problema.Pavyzdžiui, 158 puslapyje rašoma,kad Tauras žuvo 1947 04 09,o tame pačiame puslapyje cituojamastariamai to paties asmens 194805 10 įsakymas apygardai. 317 ir 334puslapiuose skirtingai aprašomastas pats įvykis, kuriame žuvo pilietisOrbakas. Visų nesusipratimų neįmanomasurašyti.M. Pocius ne kartą teigia, kadkareivių žuvę nepaprastai mažai,pateikia čekistų dokumentuoseesančią statistiką. 357 puslapyjeesanti 3 lentelė lyg ir turėtų įrodyti,kad per visus 1945 metus žuvo361, o sužeista tik 288 okupacinėskariuomenės kareiviai. Nereikėtųstebėtis, kad čekistai pateikėtokius skaičius. Bet reikia stebėtis,kad istorikas, tyrinėjantis kovų laikotarpį,juos nekritiškai perrašinėjair jais remdamasis daro didingasišvadas. KGB dokumentuose nelengvarasti tikslius skaičius, nessovietai labai slėpė savo nuostolius.Po mūšių žuvę kareiviai būdavosukraunami į sunkvežimius,uždengiami brezentu, kad niekasnepamatytų, kiek jų ten guli, ir išvežami.Kartais po didžiųjų 1945m. mūšių surinkti žuvusiuosius būdavoverčiami kaimų žmonės, pamiškiųgyventojai. Juk įmanomasurasti kitus šaltinius, paskaitytiužrašytus prisiminimus (aišku, dideliotikslumo juose taip pat nėra)ir palyginti su įvairiose MGB ataskaitosesurašytais skaičiais. Tikslesniųduomenų gali būti ir 7–8dešimtmečiais parengtose, KGBvidaus naudojimui skirtose analitinėsepažymose ar knygose.Sumuodamas, lygindamas žuvusiuosius,M. Pocius nekelia labaisvarbaus kriminalinių nusikaltėliųaukų klausimo. Taip irlieka neaišku, ar į tą jo pateikiamą1944–1953 m. žuvusių civilių žmoniųskaičių įskaičiuotos kriminaliniųnusikaltimų aukos. Juk MGBatsakomybę už grynus kriminalussuversdavo partizanams. Tikriausiainėra rinktinių, kurių veikimoteritorijoje partizanai nebūtų sugavęir nubaudę kriminalinių elementų.Po kiekvieno plėšikavimokaimo žmonės kreipdavosi pagalbosį partizanus, o šių garbės reikalasbuvo nusikaltėlius sugautiir nubausti. Tokių įvykių aprašymųyra partizanų prisiminimuoseir žmonių atmintyje. Pavyzdžiui,Vytauto Gužo-Mindaugobūrio veikimo zonoje buvo išaiškintapartizanų vardu plėšikaujantiir gyventojus terorizuojantitrijų brolių grupė. Karo lauko teismonuosprendžiu dviem iš jų buvoįvykdyta mirties bausmė. Akivaizdu,kad tais laikais, kai žmonės turėjodaug ginklų, būdavo ir plėšimų.Mūsų, galima sakyti, taikosir ramybės laikais žmogžudysčiųskaičius Lietuvoje nuo 2000-ųjųmetų niekada nebuvo mažesnisnei trys šimtai kasmet. Ar egzistuoja1944–1953 m. kriminaliniųnusikaltimų aukų statistika? Kaipatskirti ir ar atskirti šie skaičiainuo partizanų aukų? Skaičius, netjei ir būtų mažesnis, nėra toks nereikšmingas.Skaičiuoja, skaičiuoja M. Pocius,moksliškai vertina savo pateikiamusskaičius, aiškina apie balansus,tačiau vieno balanso taipir nėra. Net jeigu sutiktumėme,kad MGB pateikti partizanų aukųskaičiai yra teisingi, tai reikštų,kad per visą 10 metų trukusią kovąnuo partizanų rankos žuvo mažiaužmonių nei nuo okupacinių pajėgųper pirmus 1944–1945 okupacijosmetus.Mirtys ir partizanaiPartizanų dokumentuose aptariamiveiksmai su „pavojingaisžmonėmis“. Tų dokumentų analizėrodo toliaregiškas partizanų vadovybėsnuostatas ir net teisinękultūrą. Nurodymuose, rengtuoseįvairiose apygardose, vardijamossankcijos prieš okupacinės valdžiosšalininkus, pradedant įspėjimais,turto konfiskavimu, įkrečiant lazdųar priverčiant išsikraustyti į miestą.Nurodoma, kaip turi būti vykdomosmirties bausmės. „Likviduojant“negalima liesti šeimos, ypačvaikų, geriausia išvesti, nežudytišeimos narių akivaizdoje ir t. t. Mirtiesbausmė „vykdoma sušaudantar pakariant, bet ne užmušant. Nuteistąjįdraudžiama mušti, žaloti arkankinti“, – rašoma knygoje cituojamuosepartizanų dokumentuose(p. 96–98). Sprendimai dėl bausmiųturėjo būti dokumentuojamiir siunčiami aukštesnei vadovybei.Bet ar partizanai 100 proc. laikėsitų vadovybės nurodymų? Atsakymągalima rasti mūsų laikais. Arpreciziškai valstybės laikosi dabartiniųbaudžiamųjų ir kitų kodeksų?Nėra abejonių, kad buvo visko. Bettai nebuvo paliekama be dėmesio.Bausmės partizanams už „savavališkusišsišokimus“ buvo numatytosir vykdomos. Viename iš partizanųvadų įsakymų rašoma: „Už tokiusdalykus, kaip plėšimas ir išprievartavimas,be pasigailėjimo sudarytikaro lauko teismą ir sušaudyti“(p. 106).Buvo nekaltų aukų. Lietuva čiajokia išimtis. Žinome, kad šiandieninėsreguliariosios kariuomenėskariauja nepaprasto tikslumo ginklais.O ar nėra nekaltų žmonių,civilių aukų? Šimtais skaičiuojamižuvusieji civiliai Irake ir Afganistane.Kariuomenės reguliarios,vadovaujamos karininkų, veikia irprokurorai, ir karo policija, – o arnedaroma nusikaltimų?Knygoje daug kalbama apie žudymus,bet kas žudė, M. Pocius nesiaiškina.Dažniausiai konstatuojatai, kas parašyta MGB raštininkų,– žudė partizanai. Kartais darįterpia – „MGB duomenimis nužudė“toks ir toks partizanas. Nesivarginamaaiškinti, ar yra tokį kaltinimąpatvirtinančių dokumentų,kokių nors duomenų. Net sovietmečiopropagandistai gal kasdvidešimtą savo knygose minimąatvejį įrodydavo, pateikdami suimtųpartizanų tardymo protokolųfragmentus. M. Pociui gerai žinoma,kad „jeigu partizanai sušaudydavokolaboravimu įtariamą šeimą,jie to paprastai neslėpdavo“(p. 270).Karas yra karas, bet tai tikrainereiškia, kad partizanai buvo kaltidėl visų kriminalų, kuriais juoskaltino MGB. Iš partizanų susirašinėjimomatyti, kad nežinia kienosunaikinta Jurgio Matulionio5 asmenų šeima, gyvenusi Alytausvalsčiaus Karklynų kaime (p.261). Partizanams tai buvo „nežiniakieno sunaikinta“, o čekistamsaišku – tai „banditų“ aukos.Gali būti, kad tų nelaimingų Matulioniųgiminės ar kaimynai ikišiol šventai tiki, kad nužudė partizanai.Partizanų dokumentuoseir žmonių prisiminimuose šimtaitokių faktų. Tačiau autoriui tainereikšminga. Jis kartoja ir kartojaemgebistų užkeikimą apie partizanųvykdytus nusikaltimus. Okad patikėtume, pateikia moterslaišką, rastą ne bet kur, o internete.Buvusi septynmetė prisimena,kaip buvo baisu, kai atėjo „dėdės“ir nužudė jos tėvelius (p. 249). 7metų vaikas, aišku, negalėjo žinotiir nežinojo, kas tie „dėdės“, –ar stribai, ar partizanai, gal smogikai.Nukelta į 7 psl.cm

2010 m. kovo 25 d. Nr. 3 (411) Savanoris7 psl.Psichologiniai kariųmokymo aspektaiVienas lauke ne karysAtkelta iš 4 psl.Gr. Viliaus Džiavečkos nuotraukaSusitikimo metu akcentuojamikarinio mokymo ypatumai, komandiniodarbo svarba, disciplinosir tarpusavio bendravimo reikšmė.Viso kurso metu kariai turi galimybesgauti psichologo konsultacijas,dažniausiai jos reikalingos susidūrussu sunkumais ar svarstant pasitraukimoiš kurso galimybes. Nevisi sugeba rasti papildomų jėgųbaigti kursą, dalis įsitikina, kad kariškasgyvenimo būdas – ne jiems.Kiti pasisėmę patirties, suvokę kariniomokymo specifiką išvyksta pasiryžętvirčiau pasiruošti ir dar kartąmėginti įsisavinti bazinius karioįgūdžius. Būtina pastebėti, kad kiekvienokario tarnybos eiga individualikaip ir pati asmenybė, o šiamestraipsnyje aprašomų sėkmės ar nusivylimoscenarijų nereikėtų taikytimasiškai ar paviršutiniškai, neatsižvelgiantį konkrečias aplinkybes.Baigdami kursą kariai turi galimybęišsakyti savo nuomonęanoniminėse anketose, kuriuosesubjektyviai vertina kurso intensyvumą,programos naudingumą,dienotvarkę ir kitus aspektus.Dauguma savanorių pažymi, kadiš naujo vykdami į kursą jam ruoštųsidaugiau – tiek psichologiškai,tiek fiziškai. Kruopščiau komplektuotųekipuotę ir pasiimtų papildomųdaiktų (palikdami namuosenereikalingus), daugiau pasportuotų,susirinktų visą galimą informacijąir nusiteiktų intensyviomspratyboms.Vidinio nusiteikimo dažniausiainetrūksta į kitus kursus atvykstantiemskariams. Į vadų ir specialistųrengimo kursus susirenkantys savanoriaineabejotinai turi daugiau karinėspatirties ir žinių. Jie jau pratęprie uniformos ir ją dėvintiemskeliamų reikalavimų. Nebestebinadienotvarkė ar instruktorių nurodymai.Aukšta motyvacija, apsisprendimasbūti kariu daugumai savanoriųpadeda sėkmingai baigti kursą,į kurį buvo siųstas. Kurso baigimopažymėjimas ne tik nurodo kvalifikaciją,kurią įgijo karys, bet ir keliajo pasitikėjimą savimi, pasitenkinimąsavanoriška tarnyba. Įgytakompetencija ir žinios taip pat leidžiapretenduoti į tarnybą tarptautinėseoperacijose.Dragūnų mokomajame batalionekarių rengimui tarptautinėmsoperacijoms skiriamas ypatingasdėmesys. Taip pat ir psichologiniamsaspektams. Individualiųįgūdžių atnaujinimo kursometu organizuojamas kelių dienųpsichologinių pratybų ciklas. Kariamsprimenami streso įveikimometodai, analizuojamos reakcijosį aplinkos pokyčius, nenumatytusar traumuojančius potyrius. Sudaromossąlygos giliau pažvelgti įtarptautinės operacijos pavojus irgalimybes. Kiekvienas savaip suvokiatarnybą tolimuose kraštuose,randa naujų motyvų ar pasiruošianeigiamiems pokyčiams.Pusės metų išvyka paliečia netik karį, bet ir naujais išbandymaisgula ant namuose likusių artimųjų,kurie tarptautinės operacijos metususiduria ne tik su didesne kasdienybėsnašta, tačiau ir su intensyviaisvidiniais išgyvenimais, vienatve, nežinia.Pasiruošimo laikotarpiu didžiausiaatsakomybė už šeimos nariųparengimą neišvengiamai tenkapačiam kariui – ar tinkamai paaiškinosavo apsisprendimo priežastis,ar pateikė visą reikalingą in-formaciją, ar įtraukė artimuosius įkariuomenės organizuojamus renginius,susitikimus su specialistaisir kitų karių namiškiais.Įveikus sudėtingą išsiskyrimo išbandymą,subjektyviai vertinant tiekilgą, tiek trumpą laiko tarpą – pusėsmetų tarnybą kitame pasaulio krašte,lieka atrodo nesudėtingas, tačiaudaugeliu atvejų lemiamas veiksnysšeimoje – kario sugrįžimas. Šiamdžiaugsmingam įvykiui taip pat būtinapasirengti. Šešių mėnesių skirtumastarp pažinoto žmogaus irdabar sutinkamo iš abiejų pusių reikalaujatolerancijos ir pakantumo.Iš naujo perskirstomos buities užduotys,tenka pratintis prie pamirštųar naujai įgytų ydų. Džiaugsmasanksčiau ar vėliau nublanksta, reikiapratintis prie kasdienybės. Taipnutinka kiekvienam, skiriasi tiksunkumo ir pripažinimo sau forma.Svarbu, kad kariai tai žinotų ir nesijaustųišskirtinai komplikuotomisasmenybėmis, nes nesugebėjus naujaiprisitaikyti galimi nesutarimai arnet skyrybos. Arba antra, trečia, ketvirtamisija...Kariams savanoriams sugrįžimasreikalauja dar daugiau pastangų,nei profesinės karo tarnyboskariams. Papildomai reikia pratintisne tik prie šeimos poreikių, betir prie civilinio užsiėmimo specifikos,kolegų ir viršininkų požiūrio,kurie tikėtina miglotai suvokia tarnybostarptautinėje operacijoje irsugrįžimo iš jos ypatumus.Tokie pagrindiniai Dragūnųmokomojo bataliono karių rengimopsichologiniai aspektai. Pabaigaineišvengiamai tenka pastebėti,kad nors psichologai ir ne naujokaikariuomenėje, kartais kyla sunkumųstengiantis integruoti iš pažiūrosbūtinus psichologinius aspektusį kovinio rengimo sistemą. Darir šiandien tenka įrodinėti, kadpsichologinės paramos specialistaine ieško „ligonių“, o geba padėtisiekiantiems tobulėti. Svarbu,kad įvairaus lygmens kariuomenėsvadai nepamirštų šio svarbauskovinės parengties komponento,tuomet tiek profesinė, tiek savanoriškojikariuomenės dalis užduotisatlikti bus labiau motyvuota nedėl finansinio atlygio, o dėl vidiniųpaskatų. Tai aktualu ne tik ekonominėskrizės metu, nes kariuomenėruošiama ir iš esmės reikalingaatremti didesnius pavojus.Kalbos kertelėŽodis, rašomas didžiąjaraide (rašytinas, parašytas)Ats. ltn. VidmantasKUPREVIČIUSDidžiosios Kovos rinktinėDidžiąja raide pradedam rašytisakinį, tai įprasta. Mažąjaraide pradedamas rašyti sakinys,jei autorius nori pabrėžtikažkokią jam svarbią mąsliąmintį, prie kurios ir skaitytojąkviečia. Didžiąja raide rašomižmonių vardai, pavardės,vietovardžiai, vandenvardžiai...Tokie žodžiai, ir visada rašomididžiąja raide, vadinami tikriniaisdaiktavardžiais arbatikrine leksika: Vilnius, Tilžė,Vytautas, Kęstutis, Ašmena,Apaščia, Mūša, Nemunėlis,Deimena (upės), Latveliai,Dagiškė, Dagiškis, Kriaukliai,Ūtos, Kuzmiškis (kaimų pavadinimai)ir t.t. Mažąją raide rašomebendrinius žodžius: ąžuolas,knygnešys, sakalas, vanagas,žemaitis; tvirtas, margas, atkaklus;eiti, nešti, tarnauti, mokytis,ginti; du, trys, pirmas...Atrodytų, tas pats žodis galibūti rašomas vieną kartą didžią-„Savanorio“ paštasGerbiamas kapitone V. Voveri,perskaičiau Tamstos straipsnįskyrelyje „Iš senų užrašų knygučių“apie A. Petrėną. Man pačiamteko tarnauti Pabradės pasieniogreitojo reagavimo batalione. Noriupasakyti, kad šio, jau išformuoto,bataliono liktiniai, (kaikurie iš jų vėliau buvo nusiųsti tarnautiį Pabradės poligoną), turėjotas pačias politines pažiūras,aprašytas Tamstos straipsnyje. Arreikia imti į Lietuvos ginkluotąsiaspajėgas žmones, kurie pasiilgęsovietines tvarkos, nenori kalbėtija raidę, o kitą kartą – jau mažąją.Tarkime, žodžiai Bažnyčia,Dievas, Biblija. Kai kalbameapie instituciją, ne pastatą – rašomedidžiąja raide – Bažnyčia,o kai omeny tik pastatas – rašomemažąja – bažnyčia. ŽodisDievas visada rašytinas tikdidžiąja raide, jei turima omenyjevisatos visagalis Valdovasir Kūrėjas, o jei kalbama apiebaltų, hinduistų, graikų, romėnųar kitokių mitologinių panteonųdievybes, – aptariamąjįžodį rašysime mąžaja raide.Kai turimas omenyje rašytasisDievo Žodis, tai rašytinadidžiąją raide – Biblija, arbaŠventasis Raštas (atsiprašomeš. m. sausio mėn. ,,Savanorio“skaitytojų, kad apžvalgoje apieChylinskio Biblijos 350-ąsiasmetines Biblijos vardas ,,protingo“kompiuterio buvo antraštėjesubendrintas didžiąsiasraides automatiškai paverčiantmažosiomis).Tad, kai rašome, tai rašomepagal prasmę: arba didžiąjaarba mažąja raide.lietuviškai? Juk jie tikrai sąžiningainegins Lietuvos interesų ne tikLietuvoje, bet ir Afganistane, Irake...O dėl jų fizinio pasirengimo...Daugelis liktinių labiau mėgo leistilaiką prie alaus bokalo, negu sportosalėje. Jei mums svarbi Lietuvosateitis, reikėtų KAM patikrinti: pirma,ką visi šiandieniniai (vyresninei 35 metų) kariai veikė iki 1991metų, antra, kas buvo jų tėvai sovietmečiuir trečia, ką veikė jų seneliaiStalino laikais.Su pagarbaDainius MečionisSkaudžią netekties ir liūdesio valandą reiškiamenuoširdžią užuojautą Krašto apsaugos savanorių pajėgųvyriausiajam puskarininkiui vyr. psk. AlgimantuiArmonui dėl mylimo tėvo mirties.Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabasNuoširdžiai užjaučiame rinktinės štabo S5 skyriausviršininką kpt. Evaldą Dirginčių dėl tėvelio mirties.Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinėykLietuvos partizanų kovų vaizdai...Atkelta iš 6 psl.Negalėjo žinoti, kodėl jie nužudė.Tokie vaikų likimai (jei ta istorijatikra) yra liūdni ir baisūs, bet taip irneaišku, ką tas tekstukas iš internetoturėtų pasakyti monografijos skaitytojams.Skaityk, kaip nori. Nė žodžioapie partizanus. Gal M. Pociui apietą istoriją žinoma kas nors daugiau,tačiau apie tai knygoje nieko nepasakyta.Kadangi cituojama iš interneto,pabandžiau surasti tą tekstuką.Gal yra nuorodų, paaiškinimų. Daugiaujokios informacijos nėra. Tačiaune veltui vargau ieškodamas. Kai kaspaaiškėjo: tas tekstukas internetekaišiojamas į straipsnių apie partizanuskomentarus. Tik jau vadinamasne mergaitės prisiminimais, o „Partizanųžygdarbiais“.Yra tekstų, kuriuose ne buvęseptynmečiai, o paaugliai prisimenasavo tėvų mirtis. Knygoje „Kapaibe kryžių, kryžiai be kapų“ (Kaunas,2009, p. 190) savo tėvo ir keliųkaimynų žūtį aprašo Viktoras Junkaitis.Vaikinas 1946 m. Kūčių vakarągėrėjosi žvaigždėtu dangumi,kai išgirdo motinos kvietimą pareitinamo. Parėjęs rado ginkluotą nepažįstamąvyrą, kuris, prigrasęs niekurneiti iš namų, išsivedė tėvą. Trys kaimovyrai sušaudyti kaimyno tvarte.„Kas juos nušovė ir kuo nusikaltošie prasčiokėliai, kaimo visuomenėnesužinojo lig šiol. Vieni tyliai kalbėjo,kad tai NKVD darbas pagąsdintinaujakurius. Niekas nusikaltėliųneieškojo“, – prisimena žmogus.Žmonės manė, kad tai padarė sovietai,tačiau jokių įrodymų, suprantama,negalima rasti. O kiek tokiųnužudytų „naujakurių“ ar net partizanusnuoširdžiai rėmusių „buožių“?Daugybė paliudijimų apie neaiškukieno įvykdytus nusikaltimus.Bet greitai išmirs paskutiniai liudi-ninkai. Ką papasakos archyvai apieV. Junkaičio tėvo ar panašias mirtis?Liks pavardės bendrame aukųsąraše, gali būti – net ir partizanųaukų.Niekam ne paslaptis – partizanaiir šaudė, ir korė. Kas buvo, tai buvo.Žinomas tiesas paliudija Juozas Armonaitis-Triupasdokumentiniamefilme „Nesulaužyti priesaikos“.Su partizanams būdingu paprastumuir aiškumu pasakoja tas senas irdaug matęs žmogus apie partizaniškąpraeitį: „Nutarėme eiti į kaimąšvęsti Velykų. Vadas Žalgiris pasakė:reikia likviduoti tą bobą, tai švęsimVelykas.“ Nuėjo vyrai ir likvidavo„bobą“. Kas nežino tokių „bobų“ir „diedų“, kurie per daug plepėdavoir net grasindavo kaimynams užryšius su „banda“. Įsivaizduokime,nori laisvės kovotojai su savo talkininkaisatšvęsti Velykas ar Kalėdas,bet žino, jei nueis į kaimą pas savorėmėją, tai tas geradaris žiauriai nukentės,nes „boba“ paskųs. Geradarispateks į lagerius, o jo žmona suvaikais – į tremtį. Kokia išeitis? Galnebešvęsti Velykų, Kalėdų ir apskritainesilankyti tame kaime, nes tengyvena „boba“? Karas yra bjaurusdalykas, bet kai jo reikia Tėvynei, didžiausipasišventėliai imasi nemaloniųpareigų.(Tęsinys kitame numeryje)

8 psl.Savanoris2010 m. kovo 25 d. Nr. 3 (411)Afganistane Dzūkijos savanoriai toliau vykdo užduotisVyr. ltn. Skomantas POVILIONISPAG-10 visuomenės informavimokarininkasApžiūrėjo elektrinęSausio 20 d. grupės vadas plk GediminasMacijauskas ir civilinio elementovadovas Linas Linkevičius apsilankėGoro provincijos Sango Barokaime, kuriame veikia už Lietuvos lėšaspastatyta nedidelė hidroelektrinė.PAG atstovai susitiko su kaimo taryba,domėjosi saugumo padėtimiapylinkėse, aiškinosi, kaip kaimo gyventojamssekasi pergyventi žiemą,kaip sėkmingai bendruomenė dalyvaujavystymo procesuose, kaip vykstabendradarbiavimas su provincijos valdžiosinstitucijomis.„Mums svarbu žinoti ar efektyviaiišnaudojami projektai skirti provincijosvystymui, todėl nuolatos stebime,domimės, kokia situacija yra netik tose provincijos vietose kur Lietuvosprojektai yra vykdomi bet ir tenkur jie jau baigti“ – sakė PAG dešimtosiosLietuvių karių pamainos vadasplk. G.Macijauskas.Nedidelė hidroelektrinė pastatyta2007-aisiais.Pirmoji mokytojų laidaVasario 21 d. grupės civilinio elementovadovas L. Linkevičius ir PAG-10 štabo viršininkas plk. ltn. ArturasJasinskas dalyvavo provincijos sostinėsČagčarano mokytojų rengimocentro mokymų pabaigimo ceremonijoje.Lietuvos atstovas pasidžiaugė, kadGoro žmonės supranta ir vertina švietimosvarbą jų ateičiai. Nepaisantto, jog visuomenės švietimas, moksloįstaigų priežiūra bei naujų mokyklųstatymas yra valdžios institucijųatsakomybė, vietos gyventojų parama,įgyvendinant valstybines švietimoprogramas, prižiūrint mokyklasyra taip pat ne mažiau svarbi ir reikalinga.Provincijoje šiuo metu yra 2 mokytojųrengimo centrai – Čagčaraneir Lal-va-Sar Džangale. Pastarasissavo veiklą pradėjo tik 2009m. pavasarį. Šiuo metu jame dirba6 mokytojai ir mokosi apie 80 esamųir būsimų mokytojų. Čagčaranomokytojų rengimo centre mokosiapie 370 asmenų. Centre, kartu subūsimais mokytojais, mokosi ir valdžiosinstitucijų atstovai bei vidurinęmokyklą baigę moksleiviai, dirba11 dėstytojų.2009 m. Lietuva, siekdama tęstiparamą švietimui bei užtikrintiefektyvų mokymosi procesą, skyrėfinansinę paramą Čagčaranoir Lal-va-Sar Džangalo mokytojųrengimo centrams.Moterų problemosVasario 21 d. grupės kariai patruliavoTahar I Temuro kaime, kursusitiko su seniūnu, kaimo tarybosnariais, nugabeno paramą gyventojams.Kariai taip pat skaitė paskaitąapie minų pavojų. PAG-10 vadasplk. G. Macijauskas su bendruomenėsatstovais aptarė svarbiausias problemas.Daug dėmesio skirta moterųproblemoms bendruomenėjeaptarti. BendradarbiaudamiPAG-10 karius aplankė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pociussu vietos valdžia PAG kariai, atsižvelgdamiį vietos valdžios rekomendacijas,vyksta į provincijosgyvenvietes, kur susitinka suten gyvenančiomis moterimis. Šįkartkartu vyko ir provincijos moterųreikalų departamento direktoriauspavaduotojas AbdulasZaheras, kuris drauge su PAG-10civilių ir karių bendradarbiavimospecialiste vyr.ltn. Inga Pranaitienebendravo su kaimo moterimis.„Islamiškoje šalyje, kur galiojakiti papročiai ir kiek kita pasaulėžiūranei esame įpratę matyti savokrašte, moters padėtis visuomenėjetaip pat yra kitokia“, – sakė vyr.ltn.I. Pranaitienė. – Nuolatinių susitikimųsu moterimis vietos bendruomenėsemetu stengiamės parodytijoms dėmesį, sužinoti jų kasdienybėsrūpesčius. Aiškinamės, ką moterysveikia, kaip dalyvauja bendruomenėsveikloje, kokius kursus,užsiėmimus jos lanko, kiek vietosvaldžia joms skiria dėmesio“.Vasario 16-ioji AfganistanePaminint Lietuvos Nepriklausomybėsdieną, stovyklos ramovėjesurengta simbolinė rikiuotė, kuriojedalyvavo visi tuo metu užduočiųnevykdę kariai, bei PAG dirbantysciviliai. Rikiuotės metu lietuviaiir užsienio šalių kariai apdovanotiPAG vado padėkos raštais ir kitaisapdovanojimais. Šventėje dalyvavoGoro provincijos gubernatoriusSaidas Munibas, provincijos saugumoinstitucijų vadovai.PAG-10 vadas plk. G. Macijauskaspažymėjo, jog laisvę nėralengva iškovoti ir ją reikia nuolatosginti, tai yra svarbiausia Lietuvoskarių užduotis. Vadas padėkojokariams už tarnybą, palinkėjotoliau sėkmingai atstovauti savošalį tarptautinėje operacijoje.J. psk. Linos Ambroževičiūtės nuotraukaNeužmirštas ir sportas – visąsavaitę vyko taikliausio šauliovaržybos.Lankėsi kariuomenės vadasAfganistane tarnaujančius kariusaplankęs Lietuvos kariuomenėsvadas gen. mjr. ArvydasPocius apžiūrėjo stovyklą ir susitikosu kariais, atsakė į klausimus.PAG stovykloje kariuomenės vadasdalyvavo memorialinės lentos,skirtos čia žuvusio Lietuvosseržanto Arūno Jarmalavičiausatminimo įamžinimui, atidengimoceremonijoje.Čagčarano mieste Lietuvos kariuomenėsvadas susitiko su Goroprovincijos policijos viršininku, aptarėPAG karių vykdomą bendradarbiavimąsu Afganistano nacionalinepolicija, ateities perspektyvaspolicijos rengimo ir pareigūnų profesiniųgebėjimų stiprinimą.Savigynos turnyre savanoriai iškovojo sidabrąLijana CIBULSKIENĖ„Kario“ korespondentėKovo 10 d. Kazlų Rūdoje įvykolietuviškosios savigynos turnyras,skirtas Lietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo dvidešimtmečiui. Iškilmingojeceremonijoje sportininkus pasveikinoLietuviškosios savigynos federacijosprezidentas mjr. KęstutisTumšys, Kazlų Rūdos sporto centrodirektorius Giedrius Bielskus, Kaunopuskarininkių mokyklos viršininkopavaduotojas plk. ltn. VytautasGilys, kovinės savigynos pradinin-Mjr. Antanas Bunikis šypsosikas Lietuvoje Romualdas Navickasir kiti.Pagal Lietuviškosios savigynosfederacijos patvirtintas taisyklessportininkams leidžiama kovotinaudojant visus imtynių veiksmus,dziudo, sambo, dziudžitsu, kikbokso,bokso elementus. Kova trunkatris minutes, ji nutraukiama, jeigukovotojas nokautuoja priešininką,atlieka smaugimo ar skausmingąveiksmą, o jeigu sportininkas vengiakovos, jis tiesiog diskvalifikuojamas.Gražių ir aktyvių kovų turnyrebuvo per akis, netruko ir tokių,kuriose abu priešininkai vangiai šokinėjovienas prieš kitą. Kai kurioskomandos taškų savo naudai užsidirbolabai paprastai – išstatydamoslengvo svorio kovotojus, prieškuriuos neatsirado priešininkų.Nepriklausomybės taurė įteiktaViešojo saugumo tarnybos I komandai,kurios kovotojai nepaliko vilčiųvaržovams – jie pademonstravo netik fizinį ir taktinį, bet ir moralinįpranašumą, skausmingais veiksmaisar techniniais nokautais „paguldydami“priešininkus ant kilimo. Antrojivieta atiteko Krašto apsaugossavanorių I komandai, trečiąja pasidalijoViešojo saugumo II ir Oro gynybosbataliono komandos.KASP komandai atstovavo septynisportininkai iš visų pajėgų: AntanasAudickas (iki 60 kg), DonatasGasparas (iki 66 kg), Vilius Adomaitis(iki 72 kg), Andrius Ordojanas(iki 78 kg), Raimondas Sinica(iki 84 kg), Marius Akamauskas(iki 90 kg) ir Deividas Banaitis (virš90 kg). Pastarojo pademonstruotasgražus nokautas sukėlė visų sirgaliųsusižavėjimą – tai jis nugalėjo priešininkąiš VST I komandos. Pasaksavanorių komandos trenerio kpt.Raimondo Kalantos, vyrai stengėsikaip įmanydami, o pralaimėti VSTkomandai, kurios sudėtyje Europosčempionai, nėra negarbinga.„Visi kovojo, – sakė kapitonas. –Daugelis mūsų šios šakos atstovųdabar yra misijoje PAG-10, todėl tikimėsatsirevanšuoti kitą kartą“.Savanoriai yra ne kartą iškovojępereinamąją Nepriklausomybėstaurę. Pirmasis komandinis turnyrasvyko Panevėžyje. Turnyre dalyvavosporto klubas „Aras“, vidaustarnybos komanda, Lietuvos karoakademija ir „Geležinio Vilko“ brigada,kuri ir tapo nugalėtoja. Kitasturnyras 1997 m. vyko Alytuje,dar po dvejų metų – brigadoje.Abu kartus nugalėjo Dainavos savanoriųrinktinė.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, VilniusEl. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas gr. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita ŠeštokaitėEina nuo 1991 02 09Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“cm