DBN 2009 02.pdf - Lietuvos darbo birža

Naujienos trumpaiAptartos priemonės ir pasiūlymaidarbo rinkai reguliuotiVasario 3 d. pasitarime pas Ministrą Pirmininką A.Kubilių aptartapadėtis darbo rinkoje. Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos irdarbo ministras R.Dagys, Ūkio ministro patarėjas M.Petrauskas,Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius V.Rupšys,taip pat Ministro Pirmininko patarėjai S.A.Kondratas, V.Milaknis,R.Jasiulionis, Lietuvos darbo biržos direktorius V.Šlekaitis, Vilniaus– J.Kankevičius, Kauno – l.e. direktoriaus pareigas – V.Morkūnas,Klaipėdos – A.Adomaitis, Šiaulių – G.Kuprevičienė, Panevėžio –J.Mėlynavičius.Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys pažymėjo, kadnorima aptarti padėtį darbo rinkoje, pasirengimą nedarbo iššūkiams irapsvarstyti priemones bei pasiūlymus darbo rinkai reguliuoti.Lietuvos darbo biržos direktorius V.Šlekaitis pateikė informacijąapie nedarbo lygį, jo augimo prognozes, teritorinius nedarboskirtumus. Pasak V.Šlekaičio, 2009 m. vasario 1 d. buvo įregistruota149 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Daugiausiai tai jauni, iki 25metų asmenys, apie 40 proc. besikreipiančiųjų neturi profesiniopasirengimo. Didžiausias nedarbo lygis yra Druskininkuose, Akmenėsir Ignalinos rajonuose. 2009 m. pabaigoje nedarbo lygis šalyje galisiekti 10 proc. Pasitarimo dalyviai buvo informuoti, kad Lietuvos darbobirža ėmėsi tam tikrų veiksmų problemoms spręsti. Buvo įgyvendintospriemonės klientų srautams sureguliuoti (išplėstas aptarnavimasseniūnijose, paankstintas registratūros darbo laikas, įvesta„Išankstinės registracijos“ paslauga internetu ir telefonu, padidintasregistratorių skaičius). Taip pat parengtas darbo rinkos stebėsenos,pokyčių darbo rinkoje vertinimo ir informacijos sklaidos priemoniųplanas, įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.Į jas numatoma įtraukti apie 50 tūkst. bedarbių, iš jų per 32 tūkst.asmenų iš Užimtumo rėmimo lėšų (tai viešieji darbai, darbo įgūdžiųįgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo rotacija, vietiniųužimtumo iniciatyvų projektai) ir 15 tūkst. asmenų – iš Profesiniųgebėjimų didinimo programos lėšų.Stengiamasi laiku išmokėti nedarbo draudimo išmokas. Pastaruojumetu lėšų poreikis nedarbo draudimo išmokoms auga, nes kreipiasivis daugiau asmenų, turinčių teisę jas gauti.Esamą padėtį galėtų pagerinti laikino užimtumo programų plėtra,vietinių užimtumų iniciatyvų projektų didesnis finansavimas, darbovietų steigimo subsidijavimas, galimybės greitai susitvarkytiverslo liudijimus ir mokesčių lengvatų šiems asmenimssuteikimas.Atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo rinkos prognozes šiaismetais gali būti apie 300 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iškurių per 40 proc. – nekvalifikuoti, S.A.Kondrotas pasiūlė kurtistrategiją šioms problemoms spręsti. Be to, būtų tikslingašiuo aspektu paanalizuoti rengiamą Verslo skatinimo planą.Prioritetas įsidarbinant turėtų būti teikiamas tėvams, kuriešeimoje augina vaikus ir abu nedirba.V.Milaknio manymu, būtų gerai tam tikru periodiškumu(pvz., kas savaitę) gauti duomenis apie atleistų iš darboskaičių pagal miestus ir rajonus, pagal veiklos rūšis(pramonėje, statybose, paslaugose, žemės ūkyje ir kt.), otaip pat išanalizuoti esamą situaciją Estijoje. Reikėtų parengtiteisės aktų pakeitimų projektus, sudarančius galimybesdarbuotojui kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, nes darbo vietosišsaugojimas kuo ilgiau šiuo laikotarpiu tampa labai svarbiuuždaviniu. V.Šlekaitis sakė, kad LDB Vyriausybei kas mėnesįgalėtų teikti duomenis apie įregistruotų bedarbių skaičių pagalmiestus, rajonus ir veiklos rūšis.V.Rupšys pristatė Vyriausybės veiksmus mažinantnedarbą. Artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje numatomaaptarti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijųtaikymo priemonių paketą, kuris leistų geriau spręstiužimtumo didinimo ir nedarbo problemas. Nedarbopasekmėms švelninti yra rengiami Nedarbo socialiniodraudimo ir Užimtumo rėmimo įstatymų pakeitimųprojektai. Svarstomi siūlymai pratęsti nedarbo draudimoišmokos mokėjimą sunkiausiai integruojamiems į darborinką bedarbiams dar 2 mėnesiams, peržiūrėti darbostažo reikalavimą nedarbo draudimo išmokai gauti ir kt.R.Dagys atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, kaistimulas išvykti dirbti svetur yra didžiulis, labai svarbuužtikrinti gyventojų užimtumą Lietuvoje.Ministras Pirmininkas A.Kubilius pažymėjo, kadbendromis pastangomis svarbu kurti lanksčią, geraidirbančią darbo rinkos sistemą, greitai reaguojančią įiššūkius.Seimo socialinių reikalų irdarbo komiteto posėdis - Vilniausdarbo biržojeVasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų irdarbo komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį Vilniaus darbo biržoje.Buvo aptarta situacija šalies darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skirtadidžiausio nedarbo regionų problemoms ir konkretiems veiksmamspadėčiai darbo rinkoje sureguliuoti bei krizės padariniams švelninti.Seimo komiteto nariams situaciją šalies darbo rinkoje pristatė LDBdirektoriaus pavaduotoja G.Savickienė, Vilniaus regione – Vilniausdarbo biržos direktorius J.Kankevičius, Alytaus apskrityje – R.Mačiulis.Platesnė informacija – Nr. 3.2DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

SAD Ministro R.J.Dagioatsakymai į gyventojųklausimus - tiesioginėjeinterneto transliacijojeSocialinės apsaugos ir darbo ministerijapirmą kartą šalies istorijoje surengė tiesioginęvaizdo transliaciją internetu, kurios metuSocialinės apsaugos ir darbo ministrasR.J.Dagys atsakinėjo į gyventojų atsiųstusklausimus, kalbėjo apie ministerijos socialinępolitiką, pagarbos šeimai sugrąžinimąvisuomenėje, nedarbo mažinimo planusir kitas aktualijas. Planuojama, kad kitoselaidose, kurias numatoma transliuoti kartą perdvi savaites, į gyventojų klausimus atsakinėtiSADM specialistai, kurie teiks paaiškinimusapie įvairias išmokas, pašalpas.Nedarbui suvaldyti –200 mln. litųAktyviai darbo paieškos programai įgyvendintiSocialinės apsaugos ir darbo ministerija šiaismetais skirs beveik 200 mln. litų. Tokią didelępinigų sumą valstybė skiria pirmą kartą.„Anksčiau ministerija siekė į darbo rinkąįtraukti kuo daugiau ekonomiškai neaktyviųpiliečių, o dabar, ekonomikai perėjus įnuosmukio fazę, prioritetą skiriame esamomsdarbo vietoms ir dirbančiųjų įgūdžiamsišsaugoti“, – sakė Socialinės apsaugos irdarbo ministras Rimantas Jonas Dagys.Pagal vieną priemonių minėtos lėšosbus panaudotos darbo neturintiems arbaperspėjimą apie atleidimą iš darbo gavusiemsžmonėms apmokyti, kurie pageidausdalyvauti Lietuvos darbo biržos rengiamuosepersikvalifikavimo kursuose. Pagal kitąpriemonę darbdaviui, pas kurį bedarbį nukreipėLietuvos darbo birža, valstybė kompensuosdarbo užmokestį.„Neabejojame, kad šios priemonės padidinsžmonių galimybes išlikti besikeičiančioje darborinkoje, nes geriausia socialinė apsauga yrane pašalpos ir išmokos, o realiai egzistuojantidarbo vieta“, – įsitikinęs ministras R.J.Dagys.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaitaip pat kelia rūpestį tai, kad 2009 metųsausį „ne dienomis, o jau valandomis“ didėjolėšų poreikis bedarbių pašalpoms išmokėti.„Labai svarbu, kad darbą praradęs žmogus„neiškristų“ iš visuomeninio gyvenimo, neliktųvienas be paramos ir pagalbos“, – pabrėžėR.J.Dagys.Socialinės apsaugos ir darboministerijos inf.Naujienos trumpaiNaujiena LDB internetosvetainėje – nuoroda,norintiems dirbtivalstybės tarnybojeLietuvos darbo biržos svetainės rubrikoje“Ieškantiems darbo” sukurta nuoroda įValstybės tarnybos departamento prieVidaus reikalų ministerijos tinklalapį suskelbiamais konkursais į valstybės tarnautojųpareigas. Lietuvos darbo biržos klientaigreitai ras informaciją apie laisvas darbovietas ir įsidarbinimo galimybes valstybinėseįstaigose.Daugiau dėmesio – darborinkos pokyčiams stebėtiir visuomenei informuotiStipriai besikeičianti pasaulio ekonomikanemaža iššūkių pateikė ir Lietuvos darbobiržai, kuriai tenka labai svarbus vaidmuo– vykdyti darbo rinkos pokyčių monitoringą,užtikrinti viešumą ir greitą sklaidąinformuojant visuomenę apie krizės poveikį.Lietuvos darbo birža parengė darbo rinkosstebėsenos, pokyčių darbo rinkoje vertinimo irinformacijos sklaidos priemonių planą. Šiomispriemonėmis siekiama nustatyti darbo rinkospokyčių tendencijas ir laiku įvertinti galimassocialines ekonominės krizės pasekmes,apie tai periodiškai - kiekvieną mėnesį -informuoti visuomenę ir socialinius partnerius.Reaguojant į ypatingus atvejus informacijabus pateikiama nedelsiant.Euro zonoje nedarbolygis pakilo iki 8 proc.,ES (27) - iki 7,4 proc.Eurostatas paskelbė, kad Euro zonojenedarbo lygis 2008 m. gruodžio mėn. siekė8 proc., lapkritį buvo 7,9 proc., o 2007 m.gruodį – 7,2 proc. 2008 metų gruodį ES (27)nedarbas buvo 7,4 proc., lapkritį – 7,3 proc., o2007 m. gruodį – 6,8 proc.ES (27) bedarbiais buvo 17,9 mln. moterų irvyrų, iš jų 12,5 mln. - Euro zonoje.Palyginti su 2008 lapkričiu, bedarbių skaičiusES (27) išaugo 309 tūkst., o Euro zonoje – 230tūkst. 2007 m. gruodį ES (27) buvo 1,7 mln., oEuro zonoje - 1,4 mln. bedarbių mažiau.Tarp šalių narių mažiausias nedarbo lygis2008 m. lapkritį buvo Olandijoje (2,7 proc.),Austrijoje (3,9 proc.). Aukščiausi nedarborodikliai buvo Ispanijoje (14,4 proc.) ir Latvijoje(10,4 proc.). Lietuvoje nedarbo lygis Statistikosdepartamento duomenimis, gruodžio mėnesįbuvo 8 proc.Palyginti su 2007 m. gruodžiu, devynioseES šalyse buvo fiksuotas nedarbo mažėjimas,keturiolikoje – augimas, o keturiose - nepakito.Labiausiai nedarbas mažėjo Lenkijoje (nuo8,2 iki 6,5 proc.) ir Slovakijoje (nuo 10,3 iki 9,4proc.). Didžiausias augimas Ispanijoje ( nuo8,7 iki 14,4 proc.) ir Estijoje ( nuo 4,1 iki 9,2proc.).Vyrų nedarbo lygis Euro zonoje per metusaugo nuo 6,3 iki 7,2 proc., o ES (27) – nuo6,4 iki 7,6 proc. Moterų nedarbas Euro zonojeaugo nuo 8,1 iki 8,5 proc., o ES (27) – nuo 7,4iki 7,7 proc.Jaunimo nedarbo lygis 2008 m. lapkritį Eurozonoje buvo 16,4 proc., o ES (27) – 16,6proc. Žemiausias jaunimo nedarbas 2008 m.gruodžio mėnesį buvo Olandijoje (5,3 proc.) irAustrijoje (6,9 proc.), o aukščiausias Ispanijoje(29,5 proc.) ir Vengrijoje (22,5 proc.).Vadovo diena - Vilniausdarbo biržojeVasario 25 d. Lietuvos darbo biržosdirektorius Vidas Šlekaitis Vilniaus darbobiržoje priėmė bedarbius, ieškančius darboasmenis, darbdavius ir kt. LDB vadovaskonsultavo bedarbius, ieškančius darboasmenis, darbdavius ir mokymo įstaigųatstovus konkrečiais įsidarbinimo, nedarbodraudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo,užimtumo rėmimo, taip pat bedarbių profesiniorengimo ir kitais klausimais.Priėmimo metu nagrinėdamas apsilankiusiųbedarbių problemas, LDB direktoriusV.Šlekaitis didelį dėmesį skyrė Vilniaus darbobiržos specialistų individualiam darbui suklientais - kaip parengti konkretūs įsidarbinimoplanai ir kokie numatyti veiksmai integruojantjuos į darbo rinką.Vadovo diena skirta ne tik susitikimams subedarbiais, ieškančiais darbo asmenimis,darbdaviais ar socialiniais partneriais, bet iršiuo atveju - kartu su Vilniaus darbo biržosdarbuotojais aptarti aktualius ir svarbiusteikiamų paslaugų klientams kokybėsklausimus, išsiaiškinti iškilusias problemas.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris3

Vilniaus regionodarbo rinkosprognozėspristatytosdarbdaviamsir socialiniamspartneriamsVasarį Vilniausdarbo biržasurengėkonferenciją,kuriojedarbdaviams,socialiniamspartneriams,mokymo įstaigų,apskritiesadministracijosatstovamspristatė 2009 m.Vilniaus miestoir rajono darborinkos prognozęir įsidarbinimogalimybiųbarometrus.AktualijosVilniaus darbo biržos direktoriusJ.Kankevičius, pradėdamas konferencijąsakė, kad jau įžengus į darbobiržą atsiveriantis vaizdas patvirtina,jog situacija darbo rinkoje sudėtingair įtempta. Nedarbo problemos aptariamosįvairiose institucijose. PasakJ.Kankevičiaus, toks pasitarimas įvykoir Vyriausybėje pas Ministrą PirmininkąA.Kubilių. Darbo birža nekuria darbovietų, tačiau švelnina įtampą ir siūlobūdus, kaip susiorientuoti sudėtingojesituacijoje, padeda spręsti užimtumoproblemas. Sėkmės galima tikėtis, kaišiame darbe dalyvaus ir socialiniai partneriai.„Situacija keičiasi labai greitai.Vien per 2009 m. sausio mėn. buvoįregistruota 9650 tūkst. naujų darboieškančių asmenų. Pirmosiomis vasariodienomis registruojama rekordiškaidaug žmonių – po 500 kasdien“, sakėJ.Kankevičius.Pristatydamas renginio dalyviamssituaciją Vilniaus regiono darbo rinkoje,direktoriaus pavaduotojas E.Valeikasakė, kad palyginus 2007 – 2008 m.rodiklius su šių metų pradžios duomenimis,akivaizdžiai daugėja ieškančiųdarbo asmenų, auga nedarbas. Pvz.,2008 m. sausio 1 d. Vilniaus darbo biržojebuvo 16,4 tūkst., o š.m. vasario 1d. – jau 29,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų.Nedarbas mieste ir rajone nuo3,7 proc. 2008.01.01 pakilo iki 6,6 proc.2009.02.01. Vien per sausio mėn. įregistruota9650 ieškančių darbo asmenų, olaisvų darbo vietų registruojama žen-kliai mažiau. Bedarbių struktūroje 17proc. sudaro asmenys, turintys aukštąjįišsilavinimą, 29 proc. – turintys profesinįpasirengimą, ir per 41 proc. yranekvalifikuoti asmenys.Su situacija Vilniaus miesto ir rajonodarbo rinkoje, o taip pat 2009 m. prognozėmissupažindino Darbo rinkosanalizės ir prognozės skyriaus vedėjaR.Montvidienė. Vilniaus teritorinėsstatistikos valdybos duomenimis,mieste ir rajone praėjusių metų sausįveikė per 25 tūkst. įmonių (97 proc. –privačiame sektoriuje, 82 proc. priklausėpaslaugų sferai, 8 proc. – statybų, 9proc. – pramonės sektoriui ir 1 proc.– žemės ūkiui), buvo beveik 439 tūkst.darbingo amžiaus gyventojų.Kalbėdama apie ekonomikos ir užimtumotendencijas Vilniaus darbobiržos aptarnaujamoje teritorijoje,R.Montvidienė teigė, kad 2008 m. lėtėjantisekonomikos augimas lėmė ir užimtumoVilniaus mieste ir rajone mažėjimą:dėl didėjančio pranešimų apiegrupės darbuotojų atleidimą skaičiaus,įmonių bankrotų, vykdomos reorganizacijosmažinant gamybos ar paslaugųteikimo apimtis, daugėjo ieškančiųdarbo asmenų, besiregistruojančių darbobiržoje, skaičius, mažėjo darbdaviųskelbiamų laisvų darbo vietų.Pernai darbo ieškančių asmenų registravosi43 proc. daugiau nei per 2007m., darbdavių registruojamų naujųlaisvų darbo vietų skaičius per 2008 m.buvo 29 proc. mažesnis nei užpernai.Atliekant 2009 m. prognozes buvoapklausti darbdaviai, atsižvelgta į bendrasdemografines bei užimtų gyventojųskaičiaus pokyčių tendencijas.Rengiant 2009 m. prognozę apklausojedalyvavo 436 Vilniaus miesto irrajono darbdaviai, kurių įmonėse dirbaper 27 tūkst. darbuotojų.Daugiausiai (99 proc.) buvo apklaustasmulkaus ir vidutinio verslo atstovų.97 proc. įmonių priklausė privačiamsektoriui. 71 proc. apklaustųjų sudarėpaslaugų, 15 proc. statybos, 13 proc.pramonės ir 1 proc. žemės ūkio įmonės.Darbdavių buvo klausiama, kokiosgamybinės/paslaugų veiklos perspektyvosper prognozuojamą laikotarpį, arkeisis darbuotojų skaičius, kokių profesiniųkvalifikacijų darbuotojų numatomapriimti ir atleisti, ar bus steigiamosbei likviduojamos darbo vietos.4DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

AktualijosApklausoje dalyvavę darbdaviai2009 m. numato likviduoti 0,3 tūkst.darbo vietų. Įvertinus Lietuvos darborinkos prognozės 2009 m. duomenis,Vilniaus darbo biržos aptarnaujamojeteritorijoje veikiančių įmonių skaičiausbei užimtų gyventojų skaičiaus pokyčiųtendencijas, likviduojamų darbo vietųskaičius gali viršyti 5 tūkst., t. y. 1,5karto daugiau nei 2008 m.Steigiamų darbo vietų skaičius galisiekti iki 3 tūkst., t. y. 2 kartus mažiaunei pernai.Taigi 2009 m. darbo vietų balansasbus neigiamas: numatomų likviduotidarbo vietų skaičius 2 tūkst. viršys numatomųsteigti darbo vietų skaičiųPagal įmonių nuosavybės formas didesnisneigiamas darbo vietų balansasprognozuojamas privačiame sektoriuje,pagal įmonių ekonominės veiklosrūšis – statybų ir pramonės sektoriuose,pagal atleidžiamų darbuotojų išsilavinimądidžiausia darbo vietų dalis buslikviduojama turintiems profesinį pasirengimą(visų pirma žemos kvalifikacijos)– 70 proc., nekvalifikuotiems – 20proc. ir turintiems aukštąjį bei aukštesnįjįišsilavinimą – 10 proc.Apklausoje dalyvavę kai kurie paslaugųsektoriaus darbdaviai palankiaivertino veiklos ir darbo vietų steigimoperspektyvas: numatė 1,5 karto daugiausteigti darbo vietų nei likviduoti. PasakR. Montvidienės, blogiausiai tarp visųpaslaugų sektoriaus įmonių savo versloperspektyvas vertino nekilnojamojoturto pardavimo, transporto ir sandėliavimo,finansinio tarpininkavimo beikitos komunaline, socialine ir asmensaptarnavimo veikla užsiimančios paslaugųįmonės.Pesimistiškai veiklos ateitį vertinostatybų (numatė 3 kartus daugiau likviduotidarbo vietų nei steigti) ir pramonės(2 kartus daugiau likviduoti darbovietų nei steigti) sektoriaus darbdaviai.Numatoma, kad pusė visų likviduojamųdarbo vietų bus statybos sektoriuje.Trečdalį visų likviduojamų darbovietų numato mažinti pramonės sektoriausįmonės: medienos, medienosgaminių ir baldų, tekstilės, popieriaus,popierinių gaminių bei leidinių gamybos.Nedidelis teigiamas darbo vietųbalansas numatomas tik pramonėssektoriaus maisto produktų gamybosįmonėse.Žemės ūkio sektoriaus įmonės 2009m. didelių pokyčių neprognozuoja.Prognozuojama, kad tarp specialistųišliks paklausios įvairių sričiųvadybininkų, logistikos specialistų,buhalterių, finansininkų, elektronikosinžinierių, inžinierių programuotojų irkt. profesijos. Tarp darbininkiškas profesijasturinčių asmenų bus paklausiostarptautinių krovinių vežimo vairuotojai,elektrinio ir automobilinio krautuvovairuotojai, automobilių priemoniųremonto šaltkalviai, virėjai, kepėjai,konditeriai, pardavėjai ir kt.Taigi prognozuojama, kad 2009 m.į Vilniaus darbo biržą kreipsis per 57tūkst. darbo ieškančių asmenų. Keisisbedarbių struktūra: augs neseniai praradusiųdarbą, jaunų, iki 25 m. amžiaus,asmenų skaičius, bedarbių vyrų dalis.Nemažės nekvalifikuotų bedarbių.Vidutinis metinis ieškančių darbo asmenųprocentas išaugs nuo 5 proc.2008 m. iki 8 – 9 proc. 2009 m.Konferencijos metu darbdaviams viešai padėkota už socialinępartnerystę, sprendžiant Vilniaus miesto ir rajono gyventojųužimtumo problemas. Lietuvos darbo biržos padėkosraštu už aktyvų ir pažangų bendradarbiavimą su darbo biržaapdovanota UAB „BRD“ (nuotr. Vilniaus darbo biržos direktoriusJ.Kankevičius įteikia padėkos raštą UAB “BRD” direktoriuiV.Sakalauskui), Vilniaus darbo biržos padėkos raštai įteikti UAB“Dzūkija“ už moksleivių įdarbinimą vasaros atostogų metu,UAB „Lelija“ už aktyvų ir pažangų bendradarbiavimą su darbobirža, AB „Puntukas“ už socialiai pažeidžiamų asmenų integracijąį darbo rinką.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris5

ProgramosVietinės užimtumo iniciatyvos –nauda ir bedarbiams, ir verslui6ŠvenčionysMeilutė SavukynėŠvenčionių darbo biržos direktoriaus pavaduotojaVietinės užimtumo iniciatyvos – tairealizuota galimybė plėsti savo verslą,įgyvendinti naujas idėjas, kompleksiškairemti prioritetinius verslus rajonoteritorijoje, efektyviai spręsti tiksliniųbedarbių grupių ir kitų rajono gyventojųužimtumo problemas. Švenčionių darbobirža, įvertinusi situaciją darbo rinkoje,socialinių partnerių – darbdavių turimągamybinį potencialą, naujų darbo vietųsteigimo perspektyvą mobilizavo rajonoverslo atstovus dalyvauti vietinių užimtumoiniciatyvų programoje, siekiantspręsti ekonomines ir socialines problemas.Vietinių užimtumo iniciatyvų projektaiŠvenčionių rajone sėkmingai įgyvendinamijau šešerius metus. Per visą laikotarpįparengta ir įgyvendinta 20 projektų,sukurtos 92 naujos darbo vietos.Visi darbdaviai, įgyvendinę VUI projektus,ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą.Valstybės parama tapo gera savalaikeinvesticija, užtikrinusia veiklos stabilumąir pelningumą. 2009 metų pradžioje besukurtų darbo vietų, minėti darbdaviaipapildomai įsteigė dar 50 darbo vietų.Vietinių užimtumo iniciatyvų programojedalyvavo 16 rajono įmonių, iš kuriųnet 4 įgyvendino po du projektus.Tai UAB „Jolada“, įgyvendinusi „Žuviesšaldytuvo sandėlio įrengimo“ ir „Šaldytųmaisto produktų gamybos fasavimocecho įrengimo“ projektus, sukūrė 5 irdar 9 papildomas darbo vietas. PagalA.Jastremsko IĮ „Naujų darbo vietų steigimonetradicinėje žemės ūkio veikloje“(stručių auginimas) ir „Paslaugų teikimasžemės ūkio veikloje“ projektus, sukurtos8 darbo vietos. UAB „Svirka“, realizavusi„Krovininio transporto ratų montavimo,balansavimo, remonto, rašto gilinimopaslaugų, sukuriant naujas darbo vietas“ir „Automobilių plovyklos įrengimo“projektus, įsteigė 9 ir dar papildomai 9darbo vietas.UAB „Ferumas“, realizavęs „Plastikiniųlangų gamybos technologinės linijosįkūrimo“ ir „Dekoratyvinės kalvystėsdirbtuvių įkūrimo“ projektus, sukūrė 10darbo vietų ir 10 papildomų.Vertindami Švenčionių rajone įgyvendintusVUI projektus ir skaičiuodami jųefektyvumą, šiandien galime teigti, kadį 13 projektų per 2003 – 2005 m. investuotosvalstybės paramos lėšos grįžo įvalstybės ir SODROS biudžetus su pelnu.Tai patvirtina pagal nustatytą metodikąkasmet atliekami VUI projektų efektyvumoskaičiavimai.Lygindami investuotas valstybės paramosir darbdavių per 3 metų laikotarpįsumokėtas į biudžetą lėšas, galime teigti,kad VUI projektai – efektyvi darborinkos priemonė.2008 m. Švenčionių rajone įgyvendinti4 projektai (įsteigta 17 darbo vietų) nuoanksčiau vykdytų skiriasi tuo, kad trijuoseiš jų buvo pradėta veikla ir teikiamospaslaugos, kurių anksčiau rajone nebuvo.Tai dekoratyvinė kalvystė ir automobiliųplovyklos paslaugos.UAB „Ferumas“, dirbančio 16 metų,pagrindinės veiklos : gaminių iš plastiko,metalo, statybinių medinių konstrukcijųir staliaus dirbinių gamyba ir kt. Pagalprojektą ši įmonė įkūrė dekoratyvinėskalvystės gamybos technologinę liniją irįsteigė 6 naujas darbo vietas. Rinkai bustiekiami metalo gaminiai ir jų konstrukcijos:tvorelės, vartai, turėklai, šviestuvai,žibintai, balkonų, židinių elementai ir kt.UAB „Svirka“, veikianti 15 metų, teikiaautotransporto paslaugas, užsiimavariklinių transporto priemonių techninepriežiūra ir remontu ir kt. Realizavusprojektą, sukurta nauja reikalinga paslaugaŠvenčionių miesto gyventojams– įrengta moderni šiuolaikinė automobiliųplovykla ir įsteigtos 5 naujos darbovietos.UAB „Etis“, veikianti 15 metų ir užsiimantielektros įrangos ir kitų įtaisų įrengimu,variklinių transporto priemoniųtechnine priežiūra ir remontu, įrengė automobiliųplovyklą, automobilių kėbuloS.Mchitariano įmonė “Aragac”modernizavo konditerijos cechą.UAB “Svirka” įrengė moderniąautomobilių plovyklą.UAB “Ferumas” įkūrė dekoratyvinėskalvystės gamybos technologinę liniją.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Programosgeometrijos atstatymo stendą, automobilių dažymokamerą ir įkūrė 3 naujas darbo vietas.S.Mchitariano įmonė „Aragac“, veikianti 16 metųir užsiimanti duonos, konditerijos kepinių ir pyragaičiųgamyba, įgyvendinusi projektą, modernizavokonditerijos gaminių gamybos cechą, atliko remontą,įsigijo naują įrangą: tešlos maišytuvą, dalintuvą,elektrinę kepimo krosnį, fritiūrinę. Išplėstas gaminamosprodukcijos asortimentas ir sukurtos 3 naujosdarbo vietos.Švenčionių rajono vietinių užimtumo iniciatyvųprojektams būdingi tam tikri ypatumai: juosrealizavo smulkios įmonės, kuriose paprastesnė irefektyvesnė priežiūra ir kontrolė. 80 proc. projektųįgyvendino darbdaviai, kurių patirtis versle didesnėnei 10 metų. Viename projekte sukurta vidutiniškai4 ar 5 darbo vietos. 65 proc. visų projektų yra prioritetiniaipagal Švenčionių rajono ekonominės irverslo plėtros programą ir įgyvendinti 6 didžiausionedarbo seniūnijose, todėl kai kuriose (Švenčioniųmiesto, Švenčionių kaimiškoje) jie padėjo sumažintinedarbą daugiau nei 1 proc.UAB „Alantos agroservisas“ už projektolėšas įsigijo įrangą mėsos perdirbimo cechui.MolėtaiJanė RamanauskienėMolėtų darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriausvyriausioji specialistė2009 metų vasario 2 dieną Molėtų turizmo irverslo informacijos centre įvyko Vietinių užimtumoiniciatyvų projektų, įgyvendintų praeitais metaisMolėtų savivaldybės teritorijoje, pristatymas visuomenei.Konferencijoje dalyvavo Seimo narys ValentinasStundys, Molėtų rajono meras AlgimantasŽiukas, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos politikosrealizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas AlgirdasMaminskas, VUI projektų atrankos komisijosnariai, projektus įgyvendinę verslininkai, trišalėskomisijos nariai, seniūnai ir žiniasklaidos atstovai,teritorinės darbo biržos darbuotojai.Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai Molėtųrajone pradėti įgyvendinti tik 2007 metais, kai UAB„Langvija“, pasinaudodama valstybės parama, sėkmingairealizavo projektą „Stalių cechas“.2008 metais rajone buvo vykdomi du VUI projektai:UAB „Alantos agroserviso“ „Naujų darbo vietųsteigimas mėsos perdirbimo ceche“ ir UAB „Langvija“„Ekologiško švaraus biokuro gamyba“.UAB „Alantos agroservisas“, pasinaudodamasvalstybe parama, įsigijo įrangą mėsos perdirbimocechui ir įsteigė dvi darbo vietas – mėsos smulkintojoir dešrų formuotojo, į kurias įdarbino 2 moteris,auginančias vaikus. Įmonė superka ūkininkų irbendrovių išaugintus gyvulius ir pagamintais ekologiškaismėsos gaminiais aprūpina rajono ir aplinkiniųteritorijų gyventojus.UAB „Langvija“ įsigijo medžio pjuvenų briketųpresą ir pradėjo gaminti ekologiškai švarų kurą– pjuvenų briketus. Briketų gamybai kaip žaliavanaudojama stalių cecho gamybos proceso metususidariusios pjuvenos ir drožlės. Įmonė įsteigė dviilgalaikes darbo vietas – pjuvenų preso operatoriuiir pakuotojui – kontrolieriui. Bendrovės gaminamibriketai energetinės krizės sąlygomis jau suradosavo pirkėją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.UAB „Langvija“ už projekto lėšas įsigijomedžio pjuvenų briketų presą.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris7

AktualijosSėkmės paukštępagauti padėjo ir darbo biržaGenovaitė KuprevičienėŠiaulių darbo biržos direktorėDžiaugiamės, kad pernai Lietuvosdarbo biržai pirmą kartą įsteigus metinesdarbdavių nominacijas ir viešaspadėkas, buvo įvertinti net 4 Šiauliųmiesto strateginiai darbdaviai, kuriedaugiausiai prisidėjo mažinant nedarbą,kuriant patrauklias darbo vietas,grąžinant socialiai pažeidžiamus žmonesį darbo rinką. Jie taip pat palaikėglaudžius, dalykinius bendradarbiavimoryšius su darbo birža.Vienas iš svarbiausių laimėjimų irapdovanojimas prizu, skirtas pirmosiosvietos nugalėtojai Šiaulių įmonei- UAB „Laiptera“ nominacijoje „Užiniciatyvą pradėti ir vystyti verslą“. Tailietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2007metais.... Renata Labuckienė visada buvoaktyvi, žingeidi, iniciatyvi, domėjosiviskuo, kas nauja ir patrauklu. Būdamabedarbe, išsiaiškino esamą situaciją,įvertino informaciją, suteiktą darbobiržoje apie situaciją darbo rinkoje irjausdama didelį šeimos narių palaikymą,būti bedarbe ilgai nesiruošė. Ji patikėjodarbo biržos specialistais, kuriesugebėjo sudominti, nukreipti teisingalinkme, suteikė tinkamas konsultacijasverslo klausimais ir sėkmingai pasinaudojodarbo biržos finansine paramadarbo vietai steigti.Renata Labuckienė savo iniciatyva2007 metais įkūrė įmonę, kuri plėtėveiklą ir 2008 m. savarankiškai įsteigė5 naujas darbo vietas, į kurias įdarbinodarbo biržoje registruotus asmenis:darbų saugos specialistus, laiptųmontuotojus, buhalterį, gamybos direktorių.Šiuo metu įmonėje dirba 6darbuotojai. Bendrovė jauna, tačiauper trumpą laikotarpį sukaupė pakankamaipatirties nestandartinių, įvairiųmedinių, metalinių, stiklinių konstrukcijų,kalto metalo laiptų ir jų priedųgamyboje. Aršios konkurencijos sąlygomisaktyviai bendradarbiaudama sukitomis verslo įmonėmis ir klientais,užtikrina kokybiškus tarpusavio santykiusbei sėkmingą verslo plėtrą. UAB„Laiptera“ 30 proc. pagamintos produkcijosrealizuoja Šiauliuose, rajonebei apskrityje, 40 proc. – Vilniaus irKauno, 20 proc. – Klaipėdos ir Palangosrinkose ir 10 proc. savo produkcijosrealizuoja Latvijos Respublikoje.Įmonė didžiuojasi tokiais užsakovaiskaip viešbutis „Vanagupė“, grožio namai„Classy Beauty“, Šiaulių Aukštabaliovidurinė mokykla, UAB „Genra“ir kt.Įmonė vadovaujasi šūkiu – „Norintpasiekti aukščiausių rezultatų, būtina,kad žmonės dirbtų vieningai, siektųbendrų tikslų, tik gerų darbo rezultatųir kokybės!“. Nuolatinis tobulėjimasir atsakingas visų darbuotojų požiūrisį darbą leidžia optimistiškai žiūrėtiį ateitį, nes įmonė ir šiemet planuojasukurti dar dvi naujas darbo vietas.UAB „Laiptera“ direktorės RenatosLabuckienės teigimu, pirma vieša padėka,apdovanojimas prizu – tai ne tikkolektyvo darbo įvertinimas, bet ir paskatinimastęsti bendradarbiavimą sudarbo birža. „Kviečiu visus darbdaviusžiūrėti į ateitį optimistiškiau. Tikiu,kad UAB „Laiptera“ – tai ne pirmasir ne paskutinis darbdavys, sėkmingaipasinaudojęs darbo biržos specialistųkonsultacijomis ir siūlomomis paslaugomis.Drąsiai teigiu, kad sėkmėspaukštę pagauti man padėjo vyro, kurisdirba įmonėje gamybos direktoriumi,paskatinimas eiti pirmyn bei Šiauliųdarbo biržos specialistų geranoriškumasir kompetentingos konsultacijos“,- sakė LDB nominantė Renata Labuckienė.8DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Tarptautiniai ryšiaiIndividualusdarbassuklientaisVilmera TautkuvienėLietuvos darbo biržos Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vyriausiojispecialistėSausio mėn. viduryje Švedijos valstybinė užimtumo tarnybaSlovakijos Respublikoje, Bratislavoje organizavo seminarą tema„Įvairios užimtumo tarnybos“. Seminaro tikslas – pasidalinti žiniomis,patirtimi ir gera praktika apie įvairius viešus užimtumoaptarnavimo modelius, taip pat darbo organizavimo metodusir t.t.Seminare dalyvavo Švedijos valstybinės užimtumo tarnybos,Slovakijos Respublikos socialinių reikalų ir šeimos įstaigos, Bulgarijosdarbo ir socialinės ministerijos, Rumunijos nacionalinėsužimtumo agentūros, Turkijos užimtumo organizacijos, Slovėnijosužimtumo tarnybos, Latvijos valstybinės užimtumo agentūrosir Estijos darbo rinkos tarnybos atstovai.Seminaras vyko diskusijų principu, buvo aptartos pirmuosedviejuose seminaruose akcentuotos svarbiausios problemosaptarnaujant klientus ir teikiant jiems visapusiškai reikalingąpagalbą. Seminaro dalyviai pristatė situaciją savo šalies darborinkoje, veiksmų planus, priemones, pokyčius ir rezultatus.Dauguma dalyvavusių šalių užimtumo tarnybų atstovai akcentavo,kad jų įdarbinimo agentūros skyrė didelį dėmesį klientamsteikiamų elektroninių paslaugų plėtrai. Visose šalysebuvo tobulinama laisvų darbo vietų ir ieškančių darbo asmenųregistracija internetu.Slovėnijos Respublikos atstovė papasakojo, kaip jiems pavykosukurti interneto paslaugų ir IT duomenų keitimosi tarpkitų valstybių institucijų sistemą, siekiant mažinti „popierinio“darbo ir išvengti sukčiavimo socialinės apsaugos srityje. Pavyzdžiui,nacionalinės mokesčių institucijos gali patikrinti, kaipdarbdaviai (juridiniai asmenys), kurie dalyvauja darbo subsidijavimoprogramose, moka mokesčius; kasdien atnaujinama informacijaiš nacionalinio verslo registro; bent kartą per mėnesįpatikrinama informacija nacionalinio socialinio ir sveikatosdraudimo registre; kasdien keičiamasi duomenimis su socialinėsrūpybos centrais. Taip pat slovėnė supažindino, kaip ša-DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasarislies užimtumo tarnyba bendradarbiauja su kitomis valdiškomisinstitucijomis: policija (dėl teistumo, vairuotojo pažymėjimo,techninės automobilio būklės), mokyklomis (dėl turimo išsilavinimo,įgytos profesijos). Bedarbio aptarnaujantis specialistasneprašo pateikti jokių dokumentų – visa informacija yra kompiuterioduomenų bazėje. Tuo tarpu bedarbis visus duomenisapie save gali matyti internete, šios užimtumo tarnybos tinklapyjeįrašęs savo vardą, pavardę ir slaptažodį.Seminaro dalyviams buvo organizuotas apsilankymas SlovakijosRespublikos vietinėje darbo įstaigoje - Dunajska Streda,pristatyti Slovakijos organizacinės struktūros pokyčiai, kuriaissiekiama dirbti ne tik su ieškančiais darbo asmenimis, bet ir sudarbdaviais, taip pat trijų zonų sistema, apie kurią – plačiau.Taigi kliento aptarnavimas prasideda pirmoje zonoje, kurbedarbis susitinka su specialistu. Čia bedarbis yra registruojamas,jam teikiamos įdarbinimo, informavimo ir orientavimopaslaugos. Klientas gauna informacijos apie teikiamas paslaugas,sąlygas gauti bedarbio išmoką, galimybes dalyvauti aktyviospolitikos priemonėse. Šioje zonoje ne tik teikiama informacija,bet vyksta ir klientų profiliavimas į tris grupes. Į pirmąjąpatenka lengvai grįžtantys į darbo rinką, į antrąją – turintys kaikurių sunkumų dėl grįžimo į darbo rinką, į trečiąją – sunkiaigrįžtantys į darbo rinką. Pirmosios grupės klientai lieka pirmojezonoje, kurioje jiems aktyviai teikiamos informavimo paslaugos,ieškoma darbo ir mokoma naudotis savarankiškomis darbopaieškos priemonėmis. Jei po trijų mėnesių šiems asmenimsnepavyksta susirasti darbo, jie perkeliami į antrąją zoną.Antra zona skirta asmenims, kurie turi sunkumų grįžti į darborinką ir jiems reikalinga pagalba. Šioje zonoje aptarnavimassuskirstytas pagal tam tikras sferas: paslaugų, aptarnavimo,gamybos ir t.t. Darbuotojas dirba tik su tam tikros profesijosbedarbiais ir siūlo tik aptarnaujamos profesijos laisvas darbovietas. Jei šioje zonoje besilankantis bedarbis pageidauja dalyvautiaktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tuomet jispervedamas į trečiąją zoną.Nukelta į 15 p.9

tyrimasPraktinis parengimas:kaip jį vertina patys bedarbiai?Milda JankauskienėPraeitame „Darbo biržos naujienų“ numeryje spausdinome dr. Jolantos Rimkutės skaityto pranešimo apie tyrimo„Bedarbių praktinio mokymo vertinimas“ rezultatus, t.y., kaip baigusiųjų profesinio mokymo programų praktiniusįgūdžius ir bendruosius gebėjimus vertina šalies darbdaviai.Šįkart publikuojame šios prelegentės pateikto tyrimo apie bedarbių, baigusiųjų profesinio mokymo programas,apklausos analizės rezultatus. Taip pat pristatome Šiaulių darbo rinkos mokymo centro patirtį dirbant profesiniomokymo srityje ir kitų atsakingų asmenų pasisakymus apie bedarbių praktinį mokymą.Praktinis parengimas: kaip jįvertina patys bedarbiai2008 m. spalio mėn. atliktoje apklausojedalyvavo 201 bedarbis, baigęs profesinįmokymą. Tyrimo metu 50 proc. bedarbiųdirbo, 48 proc. – atsakė neigiamai.Kokios priežastys lemia, kad baigusiejiprofesinį mokymą, neįsidarbina? Kadtrūksta patirties, įgūdžių teigia 9 – 14proc. bedarbių. Nedarbo priežastis jiedaugiausia sieja su nepalankiomis darbosąlygomis (30 proc.) ir siūlomu darbo užmokesčiu(27 proc.).Kokias profesinio mokymo programasbaigę bedarbiai įsidarbina? Daugiausiaplytelių klojėjo (71 proc.), medienos apdirbimostaklininko (67 proc.), siuvėjo –operatoriaus (65 proc.), virėjo konditerio(62 proc.).Kokia praktinio pasirengimo įtaka įsidarbinimuiir kaip bedarbiai jį vertina? Jieteigia, kad praktiniai įgūdžiai labai svarbūsnorint įsitvirtinti darbo rinkoje. Kaddarbo įgūdžiai, įgyti darbo vietoje, labiauatitinka darbo rinkos poreikius sakė - 63proc., iš dalies taip – 34 proc., teorinėsžinios nėra vertingos, jei nėra praktiniųįgūdžių – 28 proc., iš dalies sutinka sušiuo teiginiu 45 proc. Kiekvienas, turėdamaspakankamai teorinių žinių, nesunkiaijas gali pritaikyti darbo vietoje - teigė 21proc., 48 proc. – iš dalies pritaria, praktiniaiįgūdžiai nėra tokie svarbūs įsitvirtintidarbo rinkoje sakė 11 proc. Tai rodo,kad patys besimokantieji palankiai vertinair suvokia praktinio mokymo svarbą irpraktinių įgūdžių įgijimo svarbą.Tinkamas praktinio mokymo organizavimasturi įtakos praktinio pasirengimokokybei. Dauguma (39 proc.) teigia,kad praktiniai užsiėmimai mokymovietose atitinka realius darbo poreikius,praktinio mokymo organizatoriai nenorijo atlikti darbo vietose – 35 proc., praktiniomokymo trukmė yra per trumpa, kadbūtų galima įgyti praktinius įgūdžius,atitinkančius darbo rinkos sąlygas – 29proc., darbo rinkos mokymas dažnaiyra formalus teigia 19 proc. apklaustųjų.Praktiniai mokymai nėra siejami su teorinėmisžiniomis teigia tik 6 proc. Taigipačių besimokančiųjų vertinimai yra palankesni.Ką bedarbiai siūlo, kaip reikėtų tobulintipraktinio mokymo kokybę? Pirmiausiapraktinius mokymus reikia organizuotidarbo vietose, įtraukti darbdaviusį praktinio mokymo programų rengimą– 65 proc., sudaryti sąlygas individualiaiatlikti praktines užduotis nuo pradžiosiki galo, nori nuoseklumo – 58 proc.,atnaujinti mokymo bazę – 54 proc., ilgintipraktikos mokymų trukmę – 40proc. (tą patį teigė ir darbdaviai). Specialistamsir praktikams būtina aptarti, kąreiškia trukmė. Jei blogai organizuojamasmokymas, dažnai sakoma, kad yra pertrumpa trukmė. Kaip minėjau, programospriklauso ne tik nuo laiko, tačiau irnuo turinio, veiklos, metodų, sąlygų ir kt.faktorių.Iš tiesų pozityvu, kad besimokantiejisuvokia praktinių įgūdžių svarbą įsitvirtinantdarbo rinkoje ir pripažįsta, kaddarbo įgūdžiai, įgyti realioje darbo vietoje,labiau atitinka darbo rinkos poreikius,nei praktiniai įgūdžiai, įgyti mokymoinstitucijose. Tai svarbi besimokančiųjųnuomonė ir į ją reikėtų taip pat įsiklausyti.Bedarbių nuomone, praktinius mokymusreikėtų daugiau organizuoti darbovietose, į rengimo programą įtrauktidarbdavius, sudaryti sąlygas individualiaiatlikti praktines užduotis, atnaujinti mokymobazę. Tai pagrindiniai respondentų,dalyvavusių profesinio mokymo programoje,pasiūlymai ir rekomendacijos,kaip tobulinti šį procesą.Ekspertų vertinimu, siekiant tobulintipraktinius mokymus būtina šių mokymųpriežiūra (to pasigendama). Reikiaparengti ir suderinti praktinio mokymopriežiūros atsakomybės pasidalijimo,vertinimo ir finansavimo mechanizmą,apibrėžtą teisės aktais ir pagrįstą socialinepartneryste. Todėl tai yra svarbusaspektas, nuo ko priklausytų profesiniomokymo proceso sėkmė ir parengtų absolventųgebėjimų, kompetencijų, praktiniųįgūdžių atitikimas darbo rinkai.Procesas turi būti labai lankstus ir visadaturi būti grįžtamasis ryšys, kad jei, pvz.,mokymo procese kažkas yra ne taip, jisturi būti greitai koreguojamas. Reikėtųkoordinuoti praktinio mokymo priežiūrą,reguliariai ją vykdyti ir analizuotirezultatus, sukurti praktinio mokymokokybės vertinimo kriterijų ir rodikliųsistemą, reguliariai vertinti jo efektyvumąir juos viešai skelbti.Taip pat reguliariai rinkti duomenisapie dalyvavusių profesinio mokymoprogramoje įsidarbinimą ir išsilaikymądarbo rinkoje. Norėčiau pabrėžti, kad yra10DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

tyrimasdu svarbūs rodikliai. Vienas iš jų – kieklaiko žmogus išsilaiko darbo rinkoje.Rekomenduojame vykdyti darbdavių informavimokampanijas apie profesiniomokymo organizavimą, rengti interaktyviusseminarus darbdaviams apie praktiniomokymo paslaugų teikėjus praktiniomokymo organizavimo darbo vietose beijų finansavimo, planavimo svarbą. Pvz.,klausėme darbdavių, ar jie galėtų įvardintigeriausią mokymo įstaigą, kuri organizuojaprofesinį mokymą, tai daugiaunei pusė – 58 proc. negalėjo įvardinti nėvienos mokymo įstaigos. Ši informacijaatskleidžia situaciją.Taip pat sistemingai atnaujinti programųturinį ir plėsti bendrųjų gebėjimųmokytis visą gyvenimą apimtis. Visa taituri reaguoti į darbo rinkos poreikius irpokyčius bei kintančią aplinką. Organizuotiinteraktyvias priemones siekiantstiprinti darbdavių, mokymo įstaigų irbedarbių bendradarbiavimą.Praktinio mokymo patirtis irefektyvumasMindaugas DielkusŠiaulių darbo rinkos mokymo centrodirektorius- Prieš trejus metus mūsų centras mokymoprocese pritaikė anketavimą, t.y.besimokantys prašomi anonimiškai jasužpildyti. Jų dėka galime gauti tam tikrąinformaciją, kad galėtume tobulinti savoveiklą. Anketos turi savo pavadinimus.Kai žmogus ateina pirmą kartą į mūsųcentrą, duodame anketą dėl motyvacijos:klausiame, kokie tikslai, siekiai, ko tikisi iškursų, ką planuoja po jų daryti. Taip patbesimokantysis gauna anketą, pasibaigusprogramos teoriniam mokymui – apiedėstymo dalykus, ar pakanka žinių, ar vedimometodai pakankamai įvairūs ir patrauklūs,kokia nuomonė apie dėstytojus.Grįžusiems iš praktikos duodame anketądėl praktinio mokymo. Iš jos matome,kokie besimokančių žmonių atsiliepimaiapie praktinį mokymą įmonėse. Pasibaiguskursui, jie gauna ketvirtą anketą,kurioje išsako nuomonę apie visą bendrąproceso organizavimą.2008 metų laikotarpiu atliktas tyrimas,apklausti beveik 500 besimokančiųbedarbių Šiaulių ir Telšių regione ir kuriebaigė padavėjo, barmeno, pardavėjo,virėjo konditerio, siuvėjo operatoriaus,apdailininko, mūrininko programas.Mokymo programa susideda iš 2, kartaisiš 3 dalių: 70 proc. praktinis mokymasįmonėje ir mokymo įstaigoje ir 30proc. sudaro teorija.Praktinis mokymas įstaigoje skiriasi,priklauso nuo programos – nuo vienossavaitės iki mėnesio. Tai praktinis mokymas,per kurį yra formuojami patyspirmieji besimokančių žmonių įgūdžiai.Manau, būtų sudėtinga be pirminiųpraktinių įgūdžių siųsti praktikai į įmonę.Kiekviena mokymo įstaiga turi turėtibazę, kur galėtų suformuoti pirminiuspraktinius įgūdžius. Didžioji daugumabesimokančiųjų mokymą įstaigoje vertinateigiamai.Ar mokymo metu centre įgijote pakankamaipraktinių gebėjimų? Vėlgi atsakymaspakankamai teigiamas.Į klausimą, kaip vertinate praktiniomokymo bazę, atsakyta taip pat teigiamai.Iš tikrųjų ji atitinka visus reikalavimus,atnaujinta ne tik Šiauliuose, todėlpirminiams įgūdžiams įgyti besimokantiejituri puikiausias sąlygas mokymo įstaigoje.Kaip vertinate praktinio vadovo darbąvykdant praktinį darbą? Kiekvienai grupeipriskiriamas grupės ar praktikos vadovas.Besimokančiųjų pasiūlymai rodo,ką reikėtų keisti organizuojant ir vykdantpraktinį mokymą mokymo įstaigoje. Kaippristatytoje studijoje pažymėta, siūlomadaugiau laiko skirti praktikai nei teorijai.Dėl praktinių darbų – daugiau praktikantamssuteikti galimybių dirbant visus pagalprogramą numatytus darbus.Dėl praktinio mokymo įmonėse – čiasituacija keičiasi. Atsakiusieji tai vertinalabai skirtingai: nuo „labai gerai“ iki „labaiblogai“.Darbdavių apklausų nerengiame, neskas blogai pasako mokymo organizatoriaiir mokytojai. Mūsų centrui aktualesnė yrabedarbių nuomonė apie situaciją vienojear kitoje įmonėje, kurioje atliekama praktika.Jei gauname nusiskundimų, tokiaisatvejais stengiamės pakeisti įmonę.Ar praktikos metu įgijote pakankamaigebėjimų? Iš dalies taip atsakė 94 proc.bedarbių, ne – 4 proc.Ar besimokančius tenkina praktiniomokymo bazė įmonėse? Visiškai tenkinaper 50 proc. respondentų, iš dalies – 32proc. Iš tikrųjų jei ruošiame konkrečiosprofesijos specialistą ir siunčiame įtos pačios pramonės šakos įmonę atliktipraktiką, tai nereiškia, kad ši įmonė turėsvisą reikiamą įrangą mokymo programaiįvykdyti. Pavyzdžiui, siunčiame konditerįatlikti praktikos įmonėje, kuri kepa tik šakočiusar sausainius, o pagal programosreikalavimus reikia mokėti gerokai daugiau.Besimokančių buvo paklausta, ką, jųnuomone, reikėtų keisti vykdant praktinįmokymą. Atsakyta, jog mokyti pagalpraktinio mokymo programą, gerintidarbo organizavimą, leisti dirbti visuoseskyriuose, leisti dirbti su kasos aparatais(pardavėjai), su visais buhalteriniaisdokumentais, prie baro (barmenai irpadavėjai), neapkrauti pagalbiniais darbais,daugiau dėmesio skirti tiesioginiamdarbui, atsižvelgiant į praktinio mokymolaiką.Vakarų šalių patirtis rodo, kad ten mokymoprogramos kur kas ilgesnės. Į praktiniomokymo aspektą reikėtų pažiūrėtiplačiau. Jį formuoja keletas dalykų. Aišku,jam turi įtakos mokymo įstaiga, kuriorganizuoja, įmonė, kuri prisideda priepraktinių įgūdžių formavimo, bet atsakomybęturi prisiimti ir žmogus. Ne paslaptis,kad bedarbių yra su įvairiu išsilavinimuir patirtimi. Kai kuriems iš jų reikiadaugiau nei profesinio mokymo, reikiaugdyti ir bendruosius gebėjimus, ir socialinius,mokyti bendrauti, nekonfliktuoti,atlikti individualias užduotis nuo pradžiųiki galo.Įvertinus 2008 metų besimokančiųjųmotyvacijos anketas, jose 99 proc. bedarbiųpažymi, kad į mokymo įstaigą atvykoįgyti kvalifikacijos, o pabaigus kursusnori įsidarbinti.Baigę profesinį mokymą įsidarbina 50– 60 proc. bedarbių ir kai dalis neįsidarbinusiųpo profesinio mokymo grįžta įdarbo biržą, tada ieškoma priežasčių, konepadarė mokymo įstaiga, darbdavys irpan. Nors neturime kokybės rodiklių sis-DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris11

tyrimastemos, mokymo proceso metu sekame, kaip bedarbiai įsisavinapateiktą mokymo medžiagą, kaip jis pats elgiasi, vertina profesinįmokymą.Didinant profesinio mokymo efektyvumą, manau, reikėtųparengti duomenų bazę apie mokymo įstaigas, kur būtų skelbiamainformacija apie mokymo programas, planuojamą praktiniomokymo laiką ir trukmę. Tokiu atveju būtų suinteresuotidarbdaviai, kurie bendradarbiautų priimant besimokančiusdarbo praktikai, galėtų sužinoti kur, kokioje apskrityje ar rajonemokymo įstaiga priėmė tam tikrą skaičių žmonių ir kadajie galės atlikti praktiką įmonėse. Tada darbdaviai galėtų įeitiį duomenų bazę ir pasižiūrėti konkrečią mokymo įstaigą, kuriojematytų, kada baigiasi teorinis ir pirminis praktinis mokymas,galėtų kontaktuoti ir išreikšti pageidavimus dėl priėmimoį praktiką. Taip pat turėtų būti duomenų bazė apie potencialiusdarbdavius, pasiruošusius priimti žmones į praktiką. Galbūtnet įteisinti privalomą darbą įmonėse asmenų, kurie lankydamikursus pasinaudojo valstybės lėšomis.* * *Renginyje vykusių diskusijų metu profesinio ir darbo rinkosmokymo įstaigų, darbdavių atstovai domėjosi įvairiais pristatytotyrimo aspektais, įvertindami sunkumus dėl darbdavių kaiprespondentų sudėtingumo, kaip šie rezultatai atspindi visosLietuvos darbdavių nuomonę, ar jie prezentuoja atskiras pramonėssritis, kokia mokymo įstaigų ir darbo rinkos mokymocentrų praktinio mokymo patirtis ir pan.Į mokymo įstaigų praktinį mokymąinvestuojamaSADM Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas LinasKadys, išklausęs tyrimo rezultatų pristatymą, komentavo,jog jį sudomino teiginys apie tai, kad reikėtų ilginti praktiniomokymo trukmę arba bent jau jos netrumpinti.Anot jo, vyko diskusijos, ar nevertėtų ją apskritai trumpinti,todėl bedarbių ir darbdavių vieningumas dėl trukmės ilginimoar paliekant jau egzistuojančią, rodo, jog dar kartą būtina taiapsvarstyti. Ministerijos atstovą nustebino tai, kad bedarbiaiir darbdaviai, kaip rodo tyrimo duomenys, siūlo darbdaviamsdaugiau dalyvauti praktinio mokymo procese, nors daugelisdarbdavių patys neaktyvūs ir nelabai domisi esamomis galimybėmis.Pasak L.Kadžio, tai paradoksas: be jų apsieiti neįmanoma,bet jie dalyvauti nelabai nori. Galbūt iš tikrųjų vertėtų atkreiptidėmesį į tam tikrų mechanizmų sukūrimą, kad jie sąlygotųdarbdavių įsitraukimą ir aktyvesnį dalyvavimą praktinio mokymoprocese. Kitas dalykas – įmonių praktinio mokymo bazė –tam valstybė negali daryti įtakos. Kalbant apie mokymo įstaigųpraktinį mokymą, į šią sritį investuota tikrai nemažai, kalbėjoprelegentas. Pasak jo, iš ES lėšų skirtos darbo rinkos mokymocentrams Šiauliuose, Kaune, Alytuje. Pagal programą, vėl numatomapagal ES finansuojamus projektus kartu su Švietimo irmokslo ministerija investuoti į mokymo įstaigų ir darbo rinkosmokymo centrus.Vienu metu įtvirtinti ir teorines,ir praktines žiniasVilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybosdirektorė Jonė Sikorskienė informavo, jog tarnybadalyvauja tarptautiniame Leonardo projekte, kuris susijęs suneformuoliuoju mokymu, profesijos mokytojų kompetencijųugdymu mokymosi visą gyvenimą kontekste. Anot direktorės,jiems teko domėtis kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Olandijojekompetencijos iš karto įtvirtinamos – žmogus mokosi teorijosir iš karto praktiškai atliekamos konkrečios profesinės funkcijos.Šioje šalyje siekiama kompetencijų, įgytų neformaliuoju būdu,pripažinimo. Pasak J.Sikorskienės, „čia mums nearti dirvonai.Reikia vytis, nes turime bendrus europinius standartus“.Daugiau atsakomybės suteikti darbdaviuiUtenos darbo biržos direktorius Alvydas Sipavičiusišsakė nuomonę, jog galbūt vertėtų praktinį mokymą darbovietoje susieti su darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone, t.y.bedarbius nukreipti į minėtą priemonę, taip sutaupant lėšų,skirtų jų mokymui. Be to, anot A.Sipavičiaus, darbdavys būtųsuinteresuotas, nes galėtų kontroliuoti ir atsakyti už bedarbiųpraktinį mokymą. Dabar bedarbiui atėjus pas darbdavį įgytipraktinių įgūdžių, už praktinį mokymą atsako jį siuntęs darborinkos mokymo centras ar kita mokymo įstaiga, bet ne darbdavys.12DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Moksliniai tyrimaiDarbo pasiūlos ir paklausosneatitikimo įvertinimasDr. Arūnas PociusDarbo ir socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojasNorint sėkmingai spręsti užimtumo problemas, būtina geriau ištirtidarbo išteklių poreikį šalyje. Tai lemia šio straipsnio aktualumą. Nedarbomažinimas – tik tarpinis tikslas, o galutinis uždavinys yra užimtumodidinimas. Jį galima sėkmingiau spręsti geriau patenkinant skirtingųprofesijų darbuotojų poreikį šalies ūkyje.Šiame straipsnyje esminis dėmesys skiriamas darbo pasiūlos ir paklausosraidos tendencijoms bei jų suderinamumo galimybėms įvertinti. Remiantisatlikta padėties analize ir statistinių duomenų vertinimais profesiniupjūviu, išskirtos profesijų grupės, kur darbo paklausa labiausiai viršijapasiūlą. Straipsnyje pateikiami ne tik įprastiniai darbo pasiūlos irpaklausos rodikliai, tačiau vertinant situaciją, visos darbo vietos pagalprofesijų grupes skirstomos į laisvas ir užimtas, o analizėje taikomas laisvųdarbo vietų neužpildymo koeficientas.Gerokai vaizdžiau užimtų ir laisvų darbovietų struktūros skirtumus iliustruojajų balansas. Be jau minėto ypač ryškauskvalifikuotų darbininkų ir amatininkųužimtų ir laisvų darbo vietų lyginamojosvorio skirtumo (jis siekė net – 16,2 procentiniopunkto), galima išskirti profesijųgrupes, kur šis rodiklis buvo neigiamas.Įrengimų, mašinų operatorių ir surinkėjųbei ginkluotųjų pajėgų atstovams skirtųužimtų darbo vietų lyginamasis svorisbuvo santykinai mažesnis nei laisvų (atitinkamai– 4,0 ir – 0,5 procentinio punkto).Kitoms profesijų grupėms būdingasteigiamas aptariamų rodiklių lyginamojoDarbo vietų struktūrospalyginamoji analizėDarbo vietų užpildymo galimybes pagalprofesijų grupes rodo užimtų ir laisvųdarbo vietų struktūros neatitikimai.Remiantis šia analize, galima netiesiogiaispręsti apie darbo pasiūlos ir paklausosneatitikimus, nors tai ir nėra pagrindinisjų išskyrimo kriterijus. Diagramoje pastebimaakivaizdi tendencija, kad šaliesdarbo rinkoje labiau patrauklios darbovietos, skirtos aukštąjį išsilavinimą turinčiųprofesijų grupių asmenims. Specialistųužimtų darbo vietų lyginamasis svorisbuvo didesnis nei laisvų (palyginamųrodiklių reikšmės buvo atitinkamai 24,5proc. ir 16,4 proc.). Analogiško pobūdžiopriklausomybė pastebima ir teisės aktųleidėjų, vyriausiųjų pareigūnų, įmonių irįstaigų vadovų profesijų grupėje. Galimateigti, kad aukštąjį išsilavinimą turinčiųžmonių profesijų grupėms užimtų darbovietų lyginamasis svoris yra santykinaididesnis nei laisvų. Atvirkštinė situacijabūdinga darbininkiškoms profesijų grupėms- užimtų darbo vietų lyginamasissvoris yra santykinai mažesnis nei laisvų1 diagramaUžimtų ir laisvų darbo vietų struktūros pasiskirstymas pagal profesijų grupes2007 m. (Statistikos departamento duomenys proc.)8,32,8Teisės aktųleidėjai,vyresniejivalstybėspareigūnai,įmonių,įstaigų,organizacijų irkiti vadovai24,516,4SpecialistaiUžimtos darbo vietos9,56,3Jaunesniejispecialistai irtechnikai4,42,5Jaunesniejitarnautojai12,711,6Aptarnavimosrities irprekybosdarbuotojai(1 diagrama). Ypač ryškus kvalifikuotųdarbininkų ir amatininkų užimtų ir laisvųdarbo vietų lyginamojo svorio skirtumas(16,2 procentinio punkto).Laisvos darbo vietos0,9 0,7Kvalifikuotiprekiniožemės ūkio iržuvininkystėsdarbininkai17,733,9Kvalifikuotidarbininkai iramatininkai9,913,911,5 10,80,6 1,1Įrenginių, Nekvalifikuoti Ginkluotosiosmašinųoperatoriai irsurinkėjaidarbininkai pajėgossvorio balansas. Ypač aukšta jo reikšmėspecialistams (8 procentiniai punktai).Tai netiesiogiai rodo, kad laisvos darbovietos yra patrauklesnės aukštąjį išsilavi-4035302520151050DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris13

Moksliniai tyrimainimą turintiems žmonėms nei darbininkiškųprofesijų grupių atstovams.Kitas darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimorodiklis – darbo vietų neužpildymokoeficientas. Bendra tendencija- esant neigiamam užimtų ir laisvų darbovietų struktūros skirtumų balansui darbovietų neužpildymo koeficientas yra aukštesnis.Aukščiausias buvo kvalifikuotųdarbininkų ir amatininkų, įrengimų,mašinų operatorių ir surinkėjų bei ginkluotųjųpajėgų atstovams skirtų darbovietų neužpildymo koeficientas (atitinkamai3,8 proc., 2,8 proc. ir 3,7 proc.).Tai labiausiai su darbo vietų užpildymoproblemomis susijusios profesijų grupės.Kitos darbo vietos buvo užpildomos lengviau.2001 – 2007 m. vyko svarbūs teigiamipokyčiai darbo paklausos profesinėjestruktūroje. Charakteringa tai, jog darbovietų skaičius augo visų profesijų grupiųatstovams. Labiausiai laisvų darbo vietųskaičius padidėjo įrengimų, mašinų operatoriamsir surinkėjams, jaunesniesiemstarnautojams bei specialistams (daugiaunei 70 proc.). Palyginti daug šis rodiklisišaugo ir nekvalifikuotiems darbininkams(beveik 70 proc.). Teisės aktų leidėjai,vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių,įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai buvovienintelė profesijų grupė, kur 2001 –2007 m. laikotarpiu darbo vietų padidėjimasbuvo labai nedidelis (1,3 proc.).2001 – 2004 m. neigiamas pokytisbuvo stebimas tik jaunesniųjų specialistųir technikų bei teisės aktų leidėjų, vyresniųjųvalstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų,organizacijų ir kitų vadovų profesijųgrupėse. Tiek 2001 – 2007 m., tiek 2001– 2004 m. laikotarpiu sumažėjo visų profesijųgrupių bedarbių skaičius.Apžvelkime bedarbių skaičiaus kitimonetolygumus. Dinamikos požiūriu darbininkiškasprofesijas turintiems asmenimssituacija buvo palankesnė. Daugumosdarbininkiškų profesijų grupių bedarbiųskaičius (taip pat ir nekvalifikuotų) mažėjogreičiau nei aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimąturinčių bedarbių (specialistų,tarnautojų grupių ir pan.). Antai bedarbiųskaičius tarp įrengimų, mašinų operatoriųir surinkėjų sumažėjo beveik 50proc., tarp specialistų - tik 6 proc.Sprendžiant iš darbo vietų ir registruotųbedarbių skaičiaus santykio, gerėjantsituacijai darbo rinkoje, sparčiausiai2004 – 2007 m. augo įrengimų, mašinųoperatorių ir surinkėjų poreikis, lėčiaudidėjo jaunesniųjų tarnautojų, kvalifi-2 diagramaNaujų darbo vietų neterminuotam darbui ir bedarbių santykio pokyčiai 2001– 2007 metais (apskaičiuota remiantis darbo biržos duomenimis, procentiniaispunktais)12,9 12,811,13,4Teisės aktųleidėjai,vyresniejivalstybėspareigūnai,įmonių, įstaigų,organizacijų irkiti vadovaiKvalifikuotiprekinio žemėsūkio iržuvininkystėsdarbininkai19,32001-2004 2004-200721,2Aptarnavimosrities irprekybosdarbuotojai28,221,9 22,3Specialistai11,8Jaunesniejispecialistai irtechnikaikuotų darbininkų ir amatininkų bei specialistųporeikis (2 diagrama).Netgi nekvalifikuotų darbininkų santykinisporeikis padidėjo penktadaliu.Dėsninga, kad daugumos darbininkiškųprofesijų grupių santykinis poreikis (taippat ir nekvalifikuotų darbininkų) kitosparčiau nei aukštąjį išsilavinimą turinčiųasmenų profesijų grupių poreikis. Be to,lyginant 2001 – 2004 m. ir 2004 – 2007m. laikotarpius, specialistų darbo vietų irregistruotų bedarbių skaičiaus santykiokitimo tempai tarp aukštąjį išsilavinimąturinčių profesijų grupių sumažėjo, oteisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybėspareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijųir kitų vadovų netgi tapo neigiamas. Vertinantsituaciją, buvo atlikta darbo pasiūlosir paklausos struktūrų palyginamojianalizė (remiantis darbo biržos duomenimis.Didžiausias darbo pasiūlos ir paklausosstruktūros neatitikimas buvo kvalifikuotųdarbininkų ir amatininkų grupėje. Registruotųlaisvų darbo vietų kvalifikuotų darbininkųir amatininkų grupei buvo skirtatrys dešimtadaliai, o registruotų bedarbių– apytikriai penktadalis. Šioje grupėje laisvųdarbo vietų santykinis perteklius (palygintisu registruotų bedarbių struktūrosdalimi) siekė net 10,8 procentinio punkto.Akivaizdūs rodiklių skirtumai yra ir įrengimų,mašinų operatorių ir surinkėjų bei8,024,6Nekvalifikuotidarbininkai35,126,6Kvalifikuotidarbininkai iramatininkai14,731,2Jaunesniejitarnautojai28,2nekvalifikuotų darbininkų grupėse.Remiantis darbo paklausos ir pasiūlosneatitikimo rodikliu, buvo išskirtospaklausiausios profesijų grupės. Vertinimaibuvo atlikti pagal autoriaus sudarytąpaklausos ir pasiūlos neatitikimo skalę.Skaičiavimai rodo, kad profesijų grupiųlygiu paklausiausi šalies ūkyje buvokvalifikuoti darbininkai ir amatininkai.Santykinai paklausesni įrenginių, mašinųoperatoriai ir surinkėjai bei specialistai.Kitų profesijų grupių darbuotojų paklausabuvo mažesnė. Ūkio ministerijos inicijuototyrimo “Darbo rinkos analizė ir pasiūlymaidarbo jėgos trūkumo problemaispręsti, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtrosprognozę 2008–2015 metams“ autoriaipastebi, kad nekvalifikuotų darbininkųporeikis vis dar buvo reikšmingas irtai rodo, jog įmonės buvo iš dalies priklausomosnuo pigios ir nekvalifikuotosdarbo jėgos, tačiau vyrauja kvalifikuotųdarbininkų, amatininkų bei specialistų,turinčių profesinį parengimą (paklausiausi– metalo apdirbimo, mašinų gamybosir giminiškų profesijų darbininkai,statybininkai montuotojai, statybininkaiapdailininkai, variklinių kelių transportopriemonių vairuotojai), poreikis. Taip pategzistuoja didelė verslo srities specialistų,ypač vadybininkų, paklausa.70Įrenginių,mašinųoperatoriai irsurinkėjai8070605040302010014DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

Moksliniai tyrimaiSituacijos apibendrinimas* 2001 – 2007 m. laikotarpiupaaštrėjo darbininkiškų profesijųpasiūlos ir paklausos suderinamumoproblema, kuri ypač atsiskleidė Lietuvaiįstojus į ES. Todėl siekiant labiaupatenkinti tam tikros kvalifikacijos arspecializacijos darbuotojų poreikį, yrabūtinas glaudesnis profesinių mokymoįstaigų ir įmonių bendradarbiavimas.Vis dėlto, jau 2007 m. darbo biržosduomenimis, išryškėjo požymiai, kaddarbo vietų užpildymas ėmė gerėti.Ekonominės krizės bei augančios darbopasiūlos, didėjančio nedarbo sąlygomis,būtų labiau korektiška kalbėti ne apieprofesijas, kurių trūksta šalies ūkiui, oapie paklausiausias profesijas. Akivaizdu,kad blogėjant situacijai darbo rinkoje,darbuotojų trūkumo problemą labiaupakeičia nedarbo augimo problema.Atsižvelgiant į tai, turėtų lanksčiaikeistis einamosios darbo rinkos politikosprioritetai. Tačiau objektyviau įvertintisituacijos darbo rinkoje pokyčius busgalima tik turint duomenis apie krizėsįtaką per ilgesnį laikotarpį, kadangivykstantys trumpalaikiai pasikeitimailabai priklauso nuo laikinų sezoniniųdarbo pasiūlos ir paklausos svyravimų.* Trūkstant darbo jėgos ir sparčiaiaugant ekonomikai, darbuotojų poreikiopatenkinimas buvo labiau orientuotasį jų poreikio patenkinimą apskritai. Taibuvo susiję su esamų darbo vietų užpildymoproblema. Dabartinės ekonominėskrizės sąlygomis, itin opus tampa darbojėgos kokybės klausimas, kadangi išsilaikytirinkoje gali aukštos kvalifikacijosdarbuotojai ir našesnius įrengimus turintysdarbdaviai. Kitaip tariant, nuo darboišteklių kiekybės vis labiau turi būti pereinamaprie jų kokybės.* Skaičiavimai, remiantis 2007 m.darbo biržos duomenis, rodo kai kuriųprofesijų specialistų trūkumą ir pertekliųšalies regionuose. Atsižvelgiant į susiformavusiąsituaciją, būtina rengti teritorinesprogramas. Siekiant įgyvendintiLisabonos strategijos tikslus, LietuvosRespublikos užimtumo ir darbo rinkosvystymo 2005 - 2008 metų programojeyra numatytas uždavinys skatinti profesinįir teritorinį gyventojų mobilumą irprisitaikymą, rengti teritorines programas.Jos turėtų apimti vidinio teritoriniomobilumo skatinimo priemones konkrečiossavivaldybės ar regiono lygiu.* Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kadnegalima spręsti didžiųjų šalies regionųdarbo vietų užpildymo problemų vientik mažųjų sąskaita. 2007 m. Darbo irsocialinių tyrimų instituto atliktas teritoriniomobilumo tyrimas rodo, kad dėlneigiamų migracijos pasekmių tuštėjomažesni ir mažiau patrauklūs šalies regionai.Iškyla grėsmė, kad dar labiau išaugssocialiniai ir ekonominiai skirtumai tarpdidžiųjų ir mažųjų šalies regionų. Darbojėgos trūkumas anksčiau buvo kompensuojamasdarbo jėgai judant iš mažesniųjųregionų – donorų į didžiuosius. Tačiaunuolat senkant darbo jėgos resursamsmažesniuosiuose regionuose, jiems iškylaekonominio ir socialinio nuosmukiogrėsmė. Ši negatyvi tendencija gali padidintimažesniuose regionuose gyvenančiųsocialiai pažeidžiamų žmonių dalį, jųsocialinę atskirtį.Atkelta iš 9 psl.Individualus darbas su klientaisTrečia zona skirta konsultavimo paslaugoms teikti irdalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.Čia bedarbiams parengiamas individualus įsidarbinimoplanas (ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo bedarbio registracijosdarbo biržoje dienos) ir numatomas dalyvavimaspriemonėse.Skirstydama bedarbių aptarnavimą pagal tris zonas,Slovakijos užimtumo tarnyba turi tikslą sukurti naujasformas ir metodus, siekiant sumažinti ilgalaikių bedarbiųgrįžimo į darbo rinką laikotarpį.Apibendrinus seminaro rezultatus, Švedijos nacionalinėsužimtumo tarnybos atstovai supažindino su2008 m. atlikta Švedijos viešosios užimtumo tarnybosreorganizacija, t.y. Nacionalinė darbo rinkos tarnybair dvidešimt viena apskrities darbo rinkos taryba buvosujungtos į vieną nuoseklų, nacionalinį padalinį. Tikslas– efektyviau naudoti bendrus išteklius bei užtikrintivienodą paslaugų lygį visoje šalies teritorijoje.Vienu didžiausiu pokyčių per paskutinį laikotarpį,Švedija įvardijo organizuojamus „Video susitikimus“tarp ieškančio darbo asmens ir darbdavio.Švedijoje šiuo metu yra įsteigti aštuoni nuotoliniaicentrai ir priėmimo centras. Video susitikimai pradėtiorganizuoti, siekiant padėti ieškantiems darbo asmenims(gyvenantiems labiausiai nutolusiose Švedijos vietose) ieškotisdarbo neišvykus toli nuo namų, o taip pat darbdaviamssusipažinti su ieškančiu darbo asmeniu bendraujant, o ne tikgavus gyvenimo aprašymą (CV). „Video susitikimai“ yra organizuojamiiš anksto susitarus su darbdaviu bei ieškančiudarbo asmeniu dėl tinkamos datos ir laiko. Tiek ieškančiamdarbo asmeniui, tiek darbdaviui yra įrengtos atskiros patalpos,kuriose veikia kompiuteriai su kameromis. Ateityje Švedijaketina plėsti paslaugas darbdaviams ir ieškantiems darboasmenims internetu, telefonu, steigti daugiau vaizdo stočių.Švedijos atstovai akcentavo, kad svarbu aktyviai dirbti sudarbdaviais, siūlyti įvairias priemones, finansavimą siekiantgražinti į darbo rinką kuo daugiau bedarbių, organizuoti darbomuges, skatinti ieškančių darbo mobilumą, daug dėmesioskirti interneto galimybėms panaudoti. Taip pat atkreiptasdėmesys į individualų klientų aptarnavimą. Šiuo sunkiu metuvisose šalyse daugėja ieškančių darbo asmenų ir mažėja laisvųdarbo vietų, tačiau dėl pasikeitusios situacijos darbo rinkojeneturėtų nukentėti klientams teikiamų paslaugų kokybė.Ir toliau didelis dėmesys turi būti skiriamas individualiamklientų aptarnavimui, visapusiškos informacijos ir pagalbossuteikimui.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris15

naudinga žinoti„Darbo biržos naujienų“2008 m. leidiniaiLeidybinė grupė „Darbo biržos naujienos“ 2008 metaisparengė ir išspausdino daugiau kaip 200 tūkst. tiražu 64įvairių pavadinimų leidinių (lankstinukų, brošiūrų, plakatų,skrajučių, lipdukų, prezentacinių leidinių ir t.t.). Ši informacijaapie LDB teikiamas paslaugas, programas ir priemonesplatinama ir viešai prieinama teritorinių darbo biržų Informacijosir konsultacijų, Profesinio informavimo, Darbo irJaunimo darbo centruose, seniūnijose, mokyklose visiemsklientams, norintiems išsamiau susipažinti su darbo biržospaslaugomis, galimybėmis dalyvauti programose ir priemonėse,ieškant darbo ir pan. Tenkinant pagrindinių darbobiržos klientų – bedarbių ir darbdavių poreikius gauti laikureikalingą informaciją, spausdinti leidiniai yra ypač svarbi,aktuali ir neatsiejama komunikavimo ir ryšių su jais dalis.Bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims skirtuoselankstinukuose, brošiūrose, plakatuose ir t.t. buvo pateiktainformacija apie profesinį mokymą, viešuosius darbus, darborotaciją, paramą įgyjant darbo įgūdžius, profesinės reabilitacijosprogramą, įsidarbinimo galimybes, kitas programasir priemones. Leidiniuose darbdaviams pristatytos darborinkos prognozės, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai,jiems teikiamos paslaugos ir priemonės, parengtas vadovas,kaip naudotis elektroninėmis Lietuvos darbo biržos paslaugomisir t.t.Išspausdinti prezentaciniai leidiniai, kuriuose atsispindiLietuvos darbo biržos veikla ir paslaugos, tam tikros priemonėsir programos lietuvių arba anglų kalbomis teikiamiužsienio šalių tarnybų delegacijoms, aukštiems ES pareigūnams,šalies darbdaviams ir socialiniams partneriams.Kas mėnesį leidžiamame informaciniame biuletenyje„Darbo biržos naujienos“ analizuojama situacija šalies darborinkoje, supažindinama su darbo biržos teikiamomis paslaugomis,aktyviomis darbo rinkos politikos programomisir priemonėmis ir įtaka užimtumui didinti, pristatoma šaliesir užsienio užimtumo tarnybų veiklos geroji patirtis, įgyvendinamųEuropos socialinio fondo finansuojamų projektųrezultatai, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, socialiniųįmonių veikla kuriant ir pritaikant esamas darbo vietasžmonėms su negalia ir profesinių gebėjimų stokojantiemsasmenims. Leidinyje spausdinamos publikacijos apie tamtikrų institucijų ir mokslo įstaigų atliktus tyrimus, tiesiogiaisusijusius su darbo rinka. Interviu analizuojami įvairūs darborinkos, darbo pasiūlos ir paklausos, programų ir priemonių,įgyvendinamų projektų ir pan. klausimai.Straipsniuose švietimo ir mokslo įstaigų, profsąjungų atstovai,socialiniai partneriai, darbdaviai, turi galimybę išsakytisavo poziciją ir nuomonę įvairiais darbo rinkos klausimais,gerinant darbo biržos kaip institucijos paslaugas klientamsir visuomenei.16DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

AktualijosSituacija darbo rinkoje vasario 1d.Įregistruota ieškančių darbo asmenųįregistruota bedarbiųiš jų: moterųvyrųdalyvaujančių laikino užimtumopriemonėsegaunančių nedarbo draudimoišmokasilgalaikių bedarbiųBedarbių santykis sudarbingo amžiaus gyventojaisIeškančių darbo asmenų santykis sudarbingo amžiaus gyventojais148,9 tūkst.124,9 tūkst.56,7 proc.68,3 proc.6,3 proc.42,8 proc.3,7 proc.5,8 proc.7,0 proc.Darbo jėgos paklausamažėjaDarbo biržų specialistai sausio mėnesįieškantiems darbo asmenims galėjo pasiūlytiper 9 tūkst. laisvų darbo vietų –beveik dešimtadaliu mažiau negu gruodįir perpus mažiau negu pernai pirmąjįmetų mėnesį.Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruotapardavėjams, siuvėjams, versloadministratoriams, metalinių konstrukcijųruošėjams ir montuotojams, sunkiasvoriųsunkvežimių ir krovininių transporto priemoniųvairuotojams, lengvųjų automobilių irtaksi vairuotojams, suvirintojams, virėjams.Į darbo biržą kreipėsi 42,9 tūkst.ieškančių darbo asmenų2009 m. sausio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodamidarbo kreipėsi 42,9 tūkst. asmenų, 77,8 proc. daugiaunegu pernai tuo pačiu metu ir 52 proc. daugiau nei gruodį.Nors sausį, palyginti su kitais metų mėnesiais, registruojamadaugiausia bedarbių, bet šiemet registruotų žmonių skaičiusbuvo didžiausias per visą darbo biržos veiklos laikotarpį.Besikreipiančių ieškančių darbo asmenųskaičius 2006 - 2009 m.(per mėnesį)Didėja teritoriniai nedarboskirtumaiVasario 1 d. net 34 šalies savivaldybių teritorijose darbo biržojeregistruotų darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo didesnėuž vidutinę šalyje – 7 proc.Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo registruotaAkmenės (12,9 proc.), Druskininkų (12,9 proc.) ir Ignalinosraj. (10,6 proc.) savivaldybėse.Mažiausia ieškančių darbo asmenų buvo tarp Neringos (2,7proc.), Elektrėnų (3,2 proc.) ir Trakų raj. (4,0 proc.) savivaldybiųdarbingo amžiaus gyventojų.Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenųprocentas buvo Kaune (5,4 proc.), didžiausias - Panevėžyje (9,2proc.).Sausio mėnesį nedarbas augo visose šalies savivaldybėse, olabiausiai – Palangos (2,2 proc. punkto), Druskininkų (2,1 proc.punkto), Akmenės raj. (2,0 proc. punkto)savivaldybėse.148,9 tūkst. ieškančių darboasmenų – darbo biržos klientaitūkst.Sausio mėnesį tarp įregistruotų asmenų moterys sudarė39,6 proc., vyrai – 60,4 proc. Kas šeštas – jaunesnis kaip 25metų amžiaus, kas penktas – vyresnis kaip 50 metų, kas trečias– kaimo gyventojas.Neseniai praradusių darbą didesnioji dalis – 40 proc. dirbopaslaugose, 28 proc. – pramonėje, 20 proc. – statybose, 5 proc.– žemės ūkyje ir 7 proc. – darbinės veiklos neturėję asmenys.Net 38 proc. visų įregistruotų per mėnesį žmonių neturi profesiniopasirengimo, per 14 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbopertrauką.Vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota148,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų – 22,8 proc. daugiaunegu sausio 1 d. Iš jų 125 tūkst. (83,9 proc.) turėjo bedarbio statusą.Bedarbių struktūroje ypač padidėjo vyrų dalis. Jie sudarėnet 54,6 proc. – panašiai kaip 2001 m. pradžioje. Nuo 2008 m.rugpjūčio kas mėnesį tarp bedarbių didėja jaunimo iki 25 metųdalis. Rugpjūčio pradžioje jie sudarė 11 proc. visų bedarbių, ovasario 1 d. – 13 proc. Mėnesio pabaigoje šalyje buvo 3,0 proc.ilgalaikių bedarbių – vyresni kaip 25 metų amžiaus asmenys,kurie darbo ieškojo ilgiau kaip metus, ir jaunimas, kuris darboieškojo ilgiau kaip 6 mėnesius.Sausio pabaigoje 6,5 tūkst. darbo biržoje įregistruotų asmenųdalyvavo laikinojo užimtumo priemonėse: kėlė kvalifikaciją,įgijo reikalingų profesinių įgūdžių, dalyvavo remiamojo įdarbinimoir kitose darbo rinkos politikos priemonėse.Mėnesio pabaigoje 42,8 tūkst. arba 34,3 proc. bedarbių buvomokama nedarbo draudimo išmoka.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris17

AktualijosĮdarbinta daugiau kaip 7 tūkst.žmoniųPer pirmąjį šių metų mėnesį, darbo biržai tarpininkaujant,buvo įdarbinta 7,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Nuolatinįdarbą gavo 6,2 tūkst., 0,9 tūkst. įsidarbino pagal terminuotasdarbo sutartis. Palyginti su gruodžiu, įdarbinimas išaugo 12,1proc.Tarp įdarbintųjų moterys sudaro 56,2 proc., vyrai – 43,8proc. Kas septintas sausio mėnesį pradėjęs dirbti asmuo – iki25 metų amžiaus, kas penktas – vyresnis kaip 50 metų amžiaus.Ilgalaikiai bedarbiai tarp įdarbintųjų sudarė 2,9 proc.Net du kartus daugiau bedarbių negu gruodžio mėnesį pradėjoindividualią veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.Darbo biržos specialistai sausio mėnesį į aktyvios darborinkos politikos priemones nusiuntė 0,6 tūkst. bedarbių.Jiems buvo pasiūlytas laikinas užimtumas dalyvaujantkvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo rėmimo, remiamojoįdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.Informacija apie grupės darbuotojųatleidimus2009 m. sausio mėn. gauti 28 pranešimai apie grupės darbuotojųatleidimus, įspėti 1588 darbuotojai. Pranešimus gavoVilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Raseinių,Kupiškio, Rokiškio, Mažeikių, Kaišiadorių, Kretingos, Širvintų,Vilkaviškio darbo biržos. Atleidimo priežastys – darbuotojųskaičiaus mažinimas dėl ekonominių priežasčių, įmonėms iškeltosbankroto bylos, vykdomi struktūriniai pertvarkymai,mažinamos gamybos apimtys.Vilniaus darbo birža gavo 7 pranešimus apie numatomusgrupės darbuotojų atleidimus. UAB „Air baltic Corporation“filialas Vilniuje dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų numatoatleisti 112 darbuotojų, dėl ekonominių priežasčių UAB „Dvarčioniųkeramika“ – 88, UAB „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“darbo neteks 54, UAB „Litcargus“ – 44, UAB “Baltic groundservices“ – 38, UAB „Merko statyba“ – 33, UAB „Kompetencijosugdymo centras“ – 16 darbuotojų.Kaune gauti 5 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojųatleidimus. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butųūkis“ dėl įmonės likvidavimo numato atleisti 93 darbuotojus,„Panemunės butų ūkis“ – 74, Kauno savivaldybės butų ūkioįmonė mažina darbuotojų skaičių ir atleidžia 11 darbuotojų. Dėliškeltos bankroto bylos statybų įmonė UAB „Vanesa“ atleis 49,krovinių pervežimo įmonė UAB „Vismora“ - 29 darbuotojus.Alytaus darbo birža gavo 3 pranešimus apie grupės darbuotojųatleidimus. AB „Snaigė“ dėl ekonominių priežasčių numatoatleisti 300 darbuotojų, įmonėje dirba – 1101. AB „Alita“ dėlpadidinto akcizo mokesčio alkoholiniams gėrimams ir dėl tomažėjančios gaminamos produkcijos paklausos, ketina atleisti80 darbuotojų.Siuvimo įmonei UAB „Viglita“ iškelta bankroto byla, atleidžiami73 darbuotojai Kupiškio padalinyje, 33 – Utenoje, 25 –Rokiškyje, 23 – Raseinių padalinyje.Klaipėdoje įmonei UAB „Flopo informacinės sistemos“ iškeltabankroto byla, atleidžiami 29 darbuotojai.Šiauliuose įmonė UAB „Comco“, užsiimanti patalynės siuvimuir daigstymu, dėl ekonominių priežasčių numato atleisti 15darbuotojų.Utenoje Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filiale Utenosreabilitacijos ir ugdymo centre dėl struktūrinių pertvarkymųnumatoma atleisti 24 darbuotojus, bendras darbuotojųskaičius – 100.Mažeikiuose UAB „Mažeikių automobilių keliai“ dėl ekonominiųpriežasčių numato atleisti 120 darbuotojų.Akmenėje Papilės žemės ūkio bendrovėje numatoma atleisti50 darbuotojų, iš viso įmonėje dirba 201 darbuotojas.Kaišiadorių darbo birža gavo pranešimą apie numatomągrupės darbuotojų atleidimą iš įmonės UAB „Iksprintas“, dėlbankroto bylos iškėlimo atleidžiami 37 darbuotojai.Širvintose įmonei UAB „Alksnio gateris“ iškelta bankrotobyla, atleidžiama 20 darbuotojų.Vilkaviškyje dėl ekonominių priežasčių iš įmonės UAB „Mevilsta“numatoma atleisti 17 darbuotojų, iš viso įmonėje dirba117.Siekiant švelninti įmonių restruktūrizacijos, bankroto ar likvidavimosocialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbąatleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką,teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus suįmonių, pranešusių apie atleidimus atstovais ir atleidžiamaisdarbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamaspaslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių taikymą.2009 m. sausio mėn. buvo parengtos 5 tikslinės prevencinėsprogramos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose numatoma,kad 197 asmenims bus suteiktos informavimo, konsultavimo,individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinantpaslaugos, 52 dalyvaus aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse,63 bus įdarbinti į laisvas darbo vietas, 82 numato įsidarbintisavarankiškai. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojaismetu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija,suteikiama pagalba darbo paieškoje, darbuotojai rengiami integravimuisiį darbo rinką.www.ldb.lt18DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris

SummarySituation in Lithuanialabour marketDuring January:• 39,9 thous. registered unemployed• 7,1 thous. placed to jobs,• 6,2 thous. of them to permanent job,• 14,1 thous. granted unemployment insurancebenefit,• 9,1 thous. registered vacancies,• 0,6 thous. job seekers involved in activelabour market policy programmes.1 February• 7,0 per cent total unemployment rate,• 148,9 thous. job seekers registered,• 56,7 thous. unemployed women,• 68,3 thous. unemployed men,• 124,9 thous. registered unemployed.DARBO BIRŽOSNAUJIENOSLietuvos darbo biržosinformacinis biuletenis2009 m. vasaris, Nr. 2(135)Leidybinės grupės adresas:S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234Redaktorė Danutė ŠalkauskienėTel. 272 5711, tel./faks. 272 5709El. paštas:Danute.Salkauskiene@ldb.ltMilda.Jankauskiene@ldb.lt“Darbo biržos naujienos” -interneto svetainėje: www.ldb.lt(skyrius informacija/publikacijos)Spausdino UAB Baltijos kopija.LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B3,5 sp.l. Užs. Nr. 8538ISSN 1392-6756Tiražas 1500 egz.DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasarisDiscuss measures and offers for regulationof labour market 2In a conference, what came to pass in the Government to the PrimeMinister A. Kubilius, was discuss situation in the labour market, preparationfor unemployment challenges and were deliberated measures and offerson purpose to regulate processes in the labour market. In this conferenceparticipated the heads of two Ministries – Ministry of Economy andMinistry of Social Security and Labour, responsible officers, the directorof Lithuanian Labour Exchange and directors of the largest local LabourExchanges. In the conference also was represented the packet of theGovernment activities on purpose to reduce unemployment – there areorganized adjustments of law projects of Unemployment Social Securityand Employment promotion.Local employment initiatives - benefit forunemployed and business 6Local employment initiatives in the highest territories of unemploymentare implementation of new ideas, possibility to develop business andemploy local unemployed in new created job vacancies.These initiatives have been implemented in venčionių district alreadysix years. In this period were formulated and implemented 20 projects,created 92 job vacancies. In 2008 were implemented 4 projects andcreated 17 job vacancies. As compared with projects of the last year, theprojects in 2008 (exactly three of them) gave a possibility to start newactivity and services – decorative smithery and services of cars washing.Two local employment initiatives projects implementing last year alsowas represented to Molėtų community.Individual work with customers 9In the V. Tautkuvienės (the high specialist of the Department of theLabour market realization policy of Lithuanian Labour Exchange)article are represented the most important aspects of seminar “Variedemployment agencies”. This seminar came to pass in the Republic ofSlovakia and it was organized of Sweden Public Employment Agency.Its purpose – exchange knowledge, experience and good practiceabout different models of public employment services, methods oflabour organizing. Most participants of seminar emphasized, that theirPublic Employment Agencies a lot of attention divide on developmentof electronic services for customers, improvement of free job vacanciesand jobseekers registration by the Internet. The participants of seminarproperly acquainted with activity of local Employment Agency of theRepublic of Slovakia.Practical training: how do it evaluate own unemployed 10In the last “Labour Exchange News” item were published dr. JolantosRimkutės report about results of research “Unemployment trainingevaluation”: how do Lithuanian employers evaluate practical skills andgeneral abilities of unemployed who finished own vocational training.This time there are continued these results representation – how dounemployed evaluate their finished vocational training; there arerepresented Šiaulių labour market training centre experience in field ofvocational training.In interview participated over 200 unemployed who finished ownvocational training. What is influence of practical training on purposeto employ and how do unemployed evaluate it. They said, that practicalskills were very important on purpose to entrench in labour market.Theoretical knowledge weren’t valuable without practical skills (thispredicated 30% unemployed).19

ÁSIDARBINIMOGALIMYBIØBARMETRASVILNIAUS APSKRITYJE 2009 m.Padėsime tau priimti teisingą sprendimą!Specialistai DarbininkaiTarptautinio krovinių vežimotransporto priemonės vairuotojaiElektrinio ir automobiliniokrautuvo vairuotojaiMetalo apdirbimo stakliųoperatoriaiBarmenai padavėjaiPardavėjaiVirėjaiKepėjai, konditeriaiElektrikaiSuvirintojaiAutotransporto priemoniųremonto šaltkalviaiApsaugos darbuotojaiDIDELĖSPardavimo, verslo paslaugųvadybininkaiDraudimo vadybininkaiFinansininkai, buhalteriaiGydytojaiBendrosios praktikosslaugytojaiElektros inžinieriaiInžinieriai programuotojaiKompiuterinių sistemųspecialistaiAdministratoriaiAnglų, lietuvių kalbų mokytojaiInformacinių technologijųmokytojaiFizikos, geografijos mokytojaiPsichologaiLogopedaiApdailininkaiPlataus profilio statybininkaiKelininkaiMedienos apdirbimo stakliųoperatoriaiSandėlininkaiEkskavatoriaus, buldozeriomašinistaiTraktorininkaiVairuotojai ekspeditoriaiAutobuso vairuotojaiKalviaiKrano operatoriaiStogdengiaiStaliai, dailidėsSantechnikaiMetalinių konstrukcijųmontuotojaiŠaltkalviaiManikiūrininkaiKirpėjaiKosmetikaiSiuvėjaiFloristaiViešbučio kambarinėsSlaugytojo padėjėjaiRIBOTOSReklamos vadybininkaiLogistikos specialistaiMaisto produktų ir gėrimųtechnologaiMedienos apdirbimo inžinieriaiMetalo apdirbimo inžinieriaiMechanikos inžinieriaiElektronikos inžinieriaiElektrotechnikaiStatybos inžinieriaiKonstruktoriaiSocialiniai darbuotojaiSocialiniai pedagogaiPradinio ugdymo mokytojaiDarželio ir lopšelio auklėtojaiEkonomistaiTeisininkaiDantų technikaiGydytojai odontologaiVeterinarijos gydytojaiDaržininkai, sodininkaiMiško kirtėjaiŽemės ūkio mašinų mechanikaiPieno produktų gamintojaiMėsininkaiKeramikaiSiūlų ir verpalų verpėjaiBaldžiaiAudėjaiMezgėjaiMeninių dirbinių iš vyteliųpynėjaiNamų ekonomaiAutomobilio vairuotojaiKatilinės operatoriaiDegalinės operatoriaiMAŽOSAgronomaiAgronomijos technikaiŽemės ūkio mašinų technikaiMiškininkaiGyvulininkystės specialistai,zootechnikaiChemikaiAplinkos apsaugos inžinieriaiSiuvimo technologaiAudimo technologaiAvalynės gamybos technologaiBibliotekininkai ir panašūsinformacijos specialistaiRusų kalbos mokytojaiBaldų dizaineriaiDailininkai20DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. vasaris