Lietuvos kariuomene_vidus SPAUDAI.indd - Krašto apsaugos ...

LIETUVOSKARIUOMENĖ

„Profesionalumas, darbštumas, patikimumas, drąsa, patriotizmas – taisavybės, kuriomis galima apibūdinti Lietuvos kariuomenę. Didžiuojuosi,kad mūsų kariai yra ten, kur ginama laisvė ir nepriklausomybė, ten, kurginamas žmoniškumas.“Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

ĮžangaŠiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusiginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedantiLietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos kariuomene pasitikine tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai bei partneriai.Lietuvos kariuomenei įgyti šį pasitikėjimą nebuvo lengva ir paprasta. Tekoįveikti esminius iššūkius. 1991 m. lapkričio 23 d., kai buvo atkurta Lietuvoskariuomenė, iki 2004 m. kovo 29 d., kai Lietuva oficialiai tapo ŠiaurėsAtlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare, reikėjo ne tik iš naujo sukurtikariuomenę, tačiau ją parengti narystės NATO ir kolektyvinės gynybosreikalavimams.Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvai, skirtingai nei kitoms Vidurioir Rytų Europos šalims, turėjusioms savas ginkluotąsias pajėgas, tekoatkurti kariuomenę neturint ginkluotės, paruoštų karių ir karininkų, įrengtųkarinių bazių. Ryžto, aktyvumo, patriotiškumo dėka Lietuva greitai atkūrėreguliarią kariuomenę ir suformavo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybą,galinčias užtikrinti šalies gynybą.Lietuvai deklaravus siekį tapti NATO nare, kariuomenei buvo iškeltas uždavinyssėkmingai pasirengti NATO keliamiems reikalavimams, numatantiemsvisų sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų panaudojimą kolektyvinėsgynybos ir saugumo tikslais. 1994 m. prasidėjęs Lietuvos kariuomenėsdalyvavimas tarptautinėse operacijose, taip pat nuolatinės tarptautinėspratybos, intensyvus dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas susąjungininkais leido adaptuotis prie kolektyvinės gynybos mąstymo ir planavimosėkmingai užbaigiant pasirengimą narystei NATO.Lietuvos narystė NATO didele dalimi buvo Lietuvos kariuomenės pasiekimųįvertinimas. Kartu suvokta, kad teks įveikti naujus iššūkius. Lietuvos,NATO narės, kariuomenei reikia būti nuolat pasirengusiai prireikus dalyvautiAljanso kolektyvinės gynybos veiksmuose ir Aljanso vadovaujamosetarptautinėse operacijose, prisidedant prie bendrų euroatlantinės erdvėssaugumo užtikrinimo pastangų. Tuo pačiu metu Lietuvos kariuomenė turisavarankiškai ir bendradarbiaudama su sąjungininkais rengtis kraštogynybai. Tik modernių pajėgumų plėtra, glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkaisir visuomenės parama užtikrins, kad nauji iššūkiai būtų taippat sėkmingai įveikti kaip ir ankstesnieji. Iššūkius įveikianti kariuomenėyra patikima – tai savo ruožtu Lietuvos karius įkvepia ateitį pasitikti drąsiaiir su pasitikėjimu.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 3TURINYS12345678ĮŽANGA / 2LIETUVOS KARYBOS ISTORIJA / 5Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė / 5Lietuva 1918–1940 m. / 10Karas po karo / 14Atkūrus nepriklausomybę / 20GYNYBOS POLITIKA / 23KARIUOMENĖ IR VISUOMENĖ / 31Nelaimės atveju / 31Kariuomenė – visuomenės dalis / 32ŠALIES GYNYBOJE / 37Sausumos pajėgos / 37Oro pajėgos / 40Jūrų pajėgos / 42Specialiųjų operacijų pajėgos / 44KARIŲ RENGIMAS / 49Priėmimas į karo tarnybą / 49Karių karjera ir karinis rengimas / 50Tarnybos socialinės garantijos / 54TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS / 59Narystė NATO / 59Europos saugumo ir gynybos politika / 63Baltijos šalių solidarumas / 64Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas / 65TARPTAUTINĖS OPERACIJOS IR MISIJOS / 69Kodėl dalyvaujame / 69Afganistanas / 71Irakas / 73Kosovas / 74NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgos / 75KARIUOMENĖS MODERNIZAVIMAS IR ĮSIGIJIMAI / 79LIETUVOS KARIUOMENĖS PADALINIŲ VĖLIAVOS / 82

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 51LIETUVOSKARYBOS ISTORIJATūkstantį metų lietuvis su ginklu rankose aukojosi gindamasšeimą, gentį ir tautą. Valstybės sargyboje budi kariuomenė,žygiavusi nuo Žalgirio lygumų iki Afganistano aukštikalnių,triuškinusi keleriopai pranašesnį priešininką kautynių laukuosenuo Salaspilio iki Giedraičių.Lietuvos Didžioji KunigaikštystėBardželo kalavijo ornamentasDesiukiškių kalavijo,rasto Ukmergės r., ornamentasXII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai.Kariuomenė šaukiama rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvienožygio metu renkami karo vadai, kuriais paprastai tapdavo žemiųkunigaikščiai. Jie buvo subūrę nuolatines kunigaikščių kariaunas. Dažniausiailietuviai ginklavosi ietimis, kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvaisir skydais, naudojo apgulties mašinas. Žemes saugojo gynybinė piliųsistema. Ankstyvoji LDK ryžtingai kovėsi su Rytų kaimynais dėl įtakos regione,nevengta grobiamųjų žygių. Nuo XIII a. pirmosios pusės lietuviamsteko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės– su Vokiečių ordinu. Lietuviai įrodė esantys stipresni lauko mūšiuose,o vokiečiai – įtvirtinimų kovoje. Į žygius jota arkliais, o kautasi pėsčiomistrieile: stipriausi kariai priešakyje, silpnesni – užnugaryje.XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotėlabai patobulėjo. Formavosi nuolatinė kariuomenė, svarbūs žygiai pavedamirinktiniams kariams. Išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai iržvyniniai šarvai, kunigaikštystės strateginiuose taškuose iškilo mūrinėspilys, amžiaus pabaigoje radosi sunkioji artilerija. Labai judri LDK kariuomenė,kariaudama milžiniškoje teritorijoje – vakaruose ir šiaurėje su ordinu,rytuose ir pietuose su Maskva ir totoriais, – triuškino kariuomenesir tvirtoves, niokojo priešų žemes ir ūkį. Atsiradus naujam taktiniam vienetui– kavalerijai – patobulėjo kovos taktika. Kovose su vokiečiais gin-

6PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSdami valstybingumą, lietuviai stengėsi priešą savoje teritorijoje įvilioti iružspęsti sunkiai prieinamose vietose, kur sunkiai ginkluoti vokiečių riteriai,nebegalėdami kautis vieninga rikiuote, prarasdavo ginkluotės pranašumą,kovodavo pavieniui pėsti, nuo šarvų naštos greitai išsekdavo ir neatsilaikydavoprieš lengvos ir greitos LDK kariuomenės atakas.XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje formavosi šauktinė bajorų kariuomenė.Šauktinių bajorų ginkluotė atitiko Europos riterių kovos priemones: kalavijas,sunkioji ietis, lakštiniai šarvai, šalmas ir skydas. Bendromis Lietuvos irLenkijos pastangomis parklupdytas ordinas, LDK rytuose plėtėsi prijungdamatotorių nualintas rusų žemes, pietuose pakirto Aukso ordos įtaką.Šimtmetinės kovos įrodė lietuvių valią ir galią. LDK kariuomenė sumaniaiderino karines ir politines diplomatines priemones.Lietuvių karysNuo XV a. pabaigos į kariuomenę pradėti samdyti svetimšaliai. XVI a. kariuomenėjedominuojantys šauktiniai bajorai teritoriniu principu organizavosiį taktinius vienetus, vadinamus vėliavomis. Trečdalį visų pajėgų sudarėgeriausiai ginkluotos ir aprūpintos didikų suburtos kariuomenės. Karinėtarnyba reglamentuota 1529 m. I Lietuvos Statute, taip pat etmonų artikulais.Kariuomenę šaukė didysis kunigaikštis, jai vadovavo didysis ir laukoetmonai. Nuo XVI a. plito šaunamieji ginklai: arkebūzos, muškietos, lauko irtvirtovių artilerija. Pagrindinė smogiamoji jėga lauko mūšiuose – sutelktaraitininkų rikiuotė. XV–XVI a. LDK viduje varžytasi dėl įtakos, išorėje – sumaskvėnais dėl rytinių žemių, įveikti Krymo totoriai.Nuo XVII a. įsivyravo reguliari samdoma kariuomenė. XVI–XVIII a. formavosispecifiniai kariniai vienetai – raitininkų (husarai, dragūnai, raitarai,petihorai, kazokų šimtinės, totorių vėliavos ir kt.), artilerijos (lengvųjų ratiniųpatrankų baterijos ir kt.), pėstininkų (jėgeriai ir kt.). Karai su švedais irrusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą – XVII a. viduryje švedųir maskvėnų kariuomenės okupavo didesnę dalį valstybės kartu su sostineVilniumi. Nors atkovotos didelės teritorijos, tačiau karinė galia buvo pakirsta,mažai plėtojosi, nebeatitiko laiko realijų ir sumenko. Mūšių laukuoseįsikaraliavus šaunamaisiais ginklais ginkluotoms darnioms pėstininkųgretoms, raitininkais pasižymėjusi LDK kariuomenė susidurdavo su visdidesniais iššūkiais.XVIII a. antrojoje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėtakariuomenės reforma. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Į pastangasatkurti politinę ir karinę Lenkijos ir Lietuvos valstybės galią Austrija, Prūsijair Rusija atsakė prievarta. 1794 m. sukilimo metu priešintasi Rusijos irPrūsijos pajėgoms. Kartu su LDK reguliariosiomis pajėgomis kovėsi ir apskričiųdaliniai, Vilniaus miesto gvardija. Didesnė dalis kariuomenės žuvo,valstybė žlugo, likusios pajėgos paleistos.Raudonėje, Jurbarko r.1986 m. atsitiktiniai rastas kalavijasXIX a. sukilimuose už valstybės nepriklausomybę kovojo Lietuvoje susidarędaliniai.

XIII a. Desiukiškių kalavijų radimvietės.Archeologas J. Stankusnustatė, kad šių kalavijų geležtėscementuotos, o ašmenys grūdinti.Tuo išsiskiria iš kitų tyrinėtųkalavijų geležčių, kurių ašmenysnegrūdinti„Raudonės“ kalavijo rankenosornamentas geometrinis, susidedaiš vingiuotų linijų, sudarančiųuždaras erdves. Artimų šioornamento analogijų Lietuvojenėra. Daugiau tokių kalavijų baltųžemėse neaptikta. Europoje yratik keturi panašūs kalavijaiLietuvos kariuomenės karys su atkurtaXIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėskario apranga ir ekipuoteLietuvos kariai kartu su Karo istorijos klubų nariais puoselėja Lietuvos istoriją1379 m. Kęstučio antspaudas. Taismetais buvo pasirašyta Lietuvos kunigaikščiųJogailos, Kęstučio, Lengvenioir Vytauto dešimtmetės taikos sutartissu Vokiečių ordino didžiuoju magistruVinriku Kniprode. Antspaudas yra ankstyviausiasiki šių dienų išlikęs lietuviškoskydo ikonografinis šaltinisLietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėskario apranga ir ekipuote – neatskiriama valstybinių švenčių, vizitų ir renginių dalis

SVARBIAUSI ŽINOMI LIETUVOS KARIUOMENĖS LAIMĖTI MŪŠIAI IKI 1775 M.LIETUVOS PADALIJIMO:1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšis. Žemaičiai sumušė kalavijuočius. Žuvo magistras Folkevinas ir 48–60* riterių.1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis. Žemaičiai ir kuršiai sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras BurchardasHornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių.1270 m. vasario 16 d. Karusės ledo mūšis. Lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Otonas Lutenbergasir 52 riteriai.1279 m. kovo 5 d. Aizkrauklės mūšis. Lietuviai sumušė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Ernestas Rasburgasir 71 riteris.1294 m. birželio 10 d. Trojanovo mūšis. Lietuviai, vadovaujami Vytenio, sumušė Kujavijos lenkus.1298 m. birželio 1 d. Turaidos mūšis. Lietuviai sumušė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Brunonas ir22 riteriai.1320 m. liepos 27 d. Medininkų mūšis. Lietuviai sumušė Prūsijos kryžiuočius, įsiveržusius į Žemaitiją.1362 m. ruduo Mėlynųjų Vandenų mūšis. Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė totorius ir užėmė Podolęir Kijevą.1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis. Vytauto vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę.Vokiečių ordino galybės pabaiga.

Žalgirio (Tanenbergo, Griunvaldo) mūšis 1410 m. liepos 15 d.Jan Matejko, 1878 m., drobė, aliejus, 426x987 cm1435 m. rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšis – didžiausias mūšis dabartinės Lietuvos teritorijoje. Amžininkų buvo prilyginamas Žalgiriomūšiui. Pabaisko mūšio pergalė užbaigė beveik 200 metų trukusį Lietuvos karą su Livonijos ordinu.Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė šio mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę.1506 m. rugpjūčio 6 d. Klecko mūšis. Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę.LDK pajėgoms vadovavo Mykolas Glinskis.1512 m. balandžio 28 d. Lopušnos mūšis. Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono MikalojausKameneckio pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvosistorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenėsprieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos kilometrų nuo Lopušnos.1514 m. rugsėjo 8 d. Oršos mūšis. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę,vadovaujamą Ivano Čeliadnino.1527 m. sausio 27 d. Konstantinas Ostrogiškis ir jo vadovaujami kunigaikščiai Mykolas Vyšnioveckis ir Andrejus Zbaražskis,sutelkę kariuomenę prie Ostrogo, vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties Olšanica.1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio mūšis – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3 800 karių kariuomenenugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.* XIII–XIV a. su riteriu eidavo apie 15 kareivių. Žalgirio mūšyje viena vėliava sudarė apie 50–60 karių

Lėktuvai išrikiuoti ir pasiruošę skristi įVilnių Lietuvos kariuomenėsdienos paradui. Kauno aerodromas.1939 m. lapkričio 23 d.Lietuvos kariuomenės tankaiišvaduotame Vilnije. 1939 m. spalio 29 d.Trimitininkas karo laive„Prezidentas Smetona“. 1935 m.Lietuva 1918–1940 m.1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.Lapkričio 11 d. suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybė. Reikėjo sutelktosjėgos, kuri įtvirtintų valstybingumo siekius. Šis vaidmuo patikėtas kariuomenei.1917–1919 m. Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuosedaliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę, kad stotų į valstybės gynybą,tik šįsyk po Nepriklausomybės vėliava. Pirmieji 11 savanorių registruotiVilniuje 1918 m. spalio 16 d. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemarasišleido įsakymą Apsaugos ministerijai, skelbiantį kariuomenėsformavimo pradžią. Ši data tapo oficialia Lietuvos Respublikos kariuomenėsatkūrimo diena. Metų pabaigoje sudaryti pirmieji savanorių pėstininkųpulkai, 1919 m. kovą paskelbta mobilizacija ir pradėti rinkti šauktiniai.Kariuomenės kūrimas vyko tuo pačiu metu, kai prasidėjo pirmieji mūšiai

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 11su užpuolikais. Kovų dėl nepriklausomybės metu gimė, vystėsi ir susiformavoLietuvos kariuomenė, turinti visas kariuomenės rūšis: pėstininkus,kavaleriją, artileriją, aviaciją. Dominavo įvairi vokiška pėstininkų ginkluotė.Dvejus metus Lietuvos kariuomenei teko kovoti su bolševikais, bermontininkais,lenkais. Savanoriško atsidavimo ir didelių aukų kaina Lietuvos kariuomenėsugebėjo apginti nepriklausomybę, nors ir buvo prarasta sostinėVilnius, Vilniaus ir Seinų kraštai. 1923 m. sausį lietuvių savanorių ginkluotosakcijos pastangomis Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos –iškovota svarbi istorinė pergalė ilgametėje kovoje dėl įsitvirtinimo Baltijosjūros pakrantėje.Lietuvos kariuomenėskario kepurės kokarda, dedamakepurės priekyje. 1920 m.Lietuvos kariuomenės pėstininkokepurė (žieminė, ausinė). 1919 m.1921–1924 m. Lietuvos kariuomenė mažinta ir pertvarkyta taikos meto sąlygoms.Atsižvelgiant į kaimynystėje kylančias agresyvias galias 1935 m.pradėtas įgyvendinti kariuomenės modernizavimo planas: sukurti nauji daliniai,reformuota valdymo struktūra. Šauktiniai kariai išliko kariuomenėspagrindu, visose ginkluotosiose pajėgose įdiegtos naujos laikmečio dvasiąatitinkančios ginkluotės sistemos. Susiklosčius nepalankiai tarptautineisituacijai Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungosultimatumą. Kariuomenei nurodyta nesipriešinti okupacinių pajėgųįžengimui. Lietuvos kariuomenė sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedamiryžto atkurti valstybės nepriklausomybę buvę kariai 1941 m. dalyvavoBirželio sukilime, 1944 m. stojo į Vietinės rinktinės, o 1944–1953 m. įLaisvės Kovos Sąjūdžio gretas.I husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkasP. Vileišio aikštėje. Kaunas, 1929 m.

12PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSŽymiausios kautynės:1919 m. vasario 8–10 d. Kėdainių kautynės – Nepriklausomybės kovų metu 1919 m. vasario 8–10 d. įvyko vienas pirmųjųLietuvos kariuomenės mūšių ginant Kėdainius ir jų apylinkes nuo įsiveržusios Sovietų Rusijos kariuomenėsdalinių. Apgynę Kėdainius lietuviai sužlugdė Sovietų Rusijos karinės vadovybės planusužimti Kauną ir užgniaužti nepriklausomybę. Kautynės pareikalavo pirmosios Lietuvos kariuomenėssavanorio aukos – žuvo savanoris Petras Lukšys.1920 m. lapkričio 19 d. Širvintų – Giedraičių kautynės – 1920 m. lapkričio 19 d. prie Širvintų ir lapkričio 21 d. prie Giedraičiųgenerolo Silvestro Žukausko vadovaujama Lietuvos kariuomenė sėkmingai kontratakavopuolančią Lenkijos generolo Liucjano Želigovskio kariuomenę ir privertė lenkus nutraukti puolimą.Širvintų – Giedraičių kautynės sustabdė lenkų veržimąsi į Lietuvą ir išsaugojo Lietuvos nepriklausomybę.1923 m. sausio 10 d. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija – 1923 m. sausio 10 d. į Klaipėdos kraštąįžengę Mažosios Lietuvos savanoriai nuslopino menką pasipriešinimą ir sausio 15 d. perėmė kraštokontrolę. Tarptautinės derybos baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvai,taip įtvirtinant valstybės strategines pozicijas Baltijos jūros pakrantėje.1934 m. skrydžio trimis lietuviškais lėktuvais ANBO-41 aplink Europą dalyviai su paradinėmis uniformomis.Iš kairės: ltn. Romualdas Marcinkus, kpt. Jonas Liorentas, plk. ltn. Antanas Gustaitis, kpt. Juozas Namikas,ltn. Jonas Mikėnas, Aviacijos dirbtuvių surinkimo cecho vyr. meistras Kazys Rimkevičius. Skrydžiu aplinkEuropą buvo paminėtos pirmosios S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio metinės. Dalyviai aplankėbeveik visas Europos sostines ir nuskrido apie 10 tūkstančių kilometrųDARIAUS IR GIRENO

Autorinktinės motociklininkai. 1928 m.Tankų paradas. Kaunas, 1936 m.Šaudymo iš kulkosvaidžių pratybos. 4-asis dešimtmetisLietuvos kariuomenės savanorio antsiuvasir sermėga. 1919 m.Karo laivas „Prezidentas Smetona“. 1935 m.Lietuvos karo laivynas įkurtas 1935 m. rugpjūčio 1 d.

14PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSKaras po karoĮ laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies regionų ir socialinių sluoksnių– kariškiai, ūkininkai, valstiečiai, inteligentija, daugiausiai civiliai, vadovaujamibuvusių Lietuvos kariuomenės karių. Jie ėmė trauktis į miškusir organizuoti pasipriešinimą pirmosiomis antrosios sovietinės okupacijosdienomis 1944 m. vasarą.Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažaispartizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdytinetikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose miškuose ir rėmėjųūkiuose, leisti atsišaukimai. Partizanai naudojo įvairiausią rusišką ir vokiškąpėstininkų ginkluotę. Kova buvo organizuota teritoriniu principu: Lietuvasuskirstyta į partizanų apygardas, vadovavimo ir koordinavimo principuįsteigta centrinė vadavietė.Skaičiuojama, kad partizanų iš viso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta,išvežta į kalinimo ir tremties vietas. 1953 m. gegužę Lietuvos Prezidentaspartizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas suimtas ir kaip priesaikosnesulaužęs Lietuvos karys nuteistas sušaudyti.Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo norutapo SSRS dalimi. Nors šeštajame dešimtmetyje aktyvus partizaninispasipriešinimo judėjimas buvo nuslopintas, idealai, už kuriuos miškuoseguldė galvas Lietuvos vyrai ir moterys, lietuvių širdyse liko gyvi. Kova (tikįgijusi kitas formas) už Lietuvos nepriklausomybę niekada nenutrūko.Lietuvos laisvėskovotojų uniforminiai antsiuvai

Tauro apygardos štabo pareigūnas Vytautas Gavėnas-Vampyras irJuozas Ališauskas-Klaidas žvalgyboje. 1948 m. rugpjūčio 15 d.Žemaičių apygardos vadas 1948–1953 m. Vladas Montvydas-Žemaitis.Ūkininkas, 5 vaikų tėvas jau 1944 m. rudenįsuorganizavo partizanų būrį. Devynerius metus kovojo partizanųgretose. Išduotas žuvo 1953 m. rugpjūčio 23 d.Lietuvos laisvės armijos ginkluotų būrių(Vanagų) kovotojų raiščiaiDainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margiogrupės partizanų pratybosLietuvos partizanų A (vėliau Dainavos) apygardosŠarūno rinktinės Leipalingio bataliono partizanoraištis, per 1946 m. lapkričio 2 d. kratą konfiskuotasiš Vytauto Bogušio.Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų irPietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių į vadų suvažiavimą,susitikimas. Jurbarko–Girdžių apylinkės, 1949 m.vasario 4 d. Pirmoje eilėje iš kairės: neatpažintaspartizanas, Jonas Petrauskas-Šarūnas, Tauro apygardosŽalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkasJuozas Jankauskas-Demonas, Adolfas Kvedys-Girėnas.Antroje eilėje iš kairės: Alfonsas Kvedys-Jaunutis,Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriausviršininkas Urbantas Dailidė-Tauras, Tauro apygardosvadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Palubeckas-Simas, neatpažintas partizanasKalniškės mūšis1945 metų gegužės 16 d. Kalniškės mūšis vyko 1945 metų gegužės16 d. Tai viena didžiausių ir tragiškiausių partizanųpasipriešinimo kovų Lietuvos pokariometų istorijoje. Okupantų kariuomenė apsupoKalniškės mišką (Alytaus apskritis Simno valsčiuje)ir tikėjosi lengvos pergalės prieš nedidelį60 partizanų būrį. Lietuvos partizanams vadovavoNepriklausomos Lietuvos karininkasJonas Neifalta-Lakūnas. Mūšio metu jie nukovėapie 400 okupantų ir apie 20 partizanų ištrūkoiš apsupties.

Lietuvos Prezidentasbrg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas(1909 03 15–1953 08 26)Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas,partizanų generolas 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos RespublikosPrezidentu.Baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Karo mokyklą. 1933 m.baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų artilerijos skyrių. 1936–1938 m.mokėsi Fontenblo (Fontainebleau) artilerijos mokykloje Prancūzijoje. Grįžęsiki sovietų okupacijos vadovavo Ketvirtojo artilerijos pulko mokomajaibaterijai, apdovanotas Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.1945 m. įstojo į Lietuvos laisvės armijos gretas ir davė priesaiką. Taispačiais metais paskirtas Žebenkšties rinktinės štabo viršininku, vėliau –šios rinktinės vadu. 1947 m. žuvus Kęstučio apygardos vadui, Lietuvosaviacijos kapitonui, vienam iš Lietuvos partizanų vieningos vadovybėskūrimo iniciatorių Juozui Kasperavičiui-Visvydui, apygardos vadu išrinktasJ. Žemaitis. Tęsė vieningos partizanų vadovybės telkimo darbą, buvo sukurtavieninga Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacija.1949 m. jis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriamebuvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – LietuvosLaisvės Kovos Sąjūdžio – įkūrimą. Kartu buvo priimta politinė deklaracija,konstatuojanti, kad LLKS Taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas,vadovaujantis tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausomair demokratinė respublika.Partizanų uniforminis antsiuvas,analogiškas 1919 m. Lietuvoskariuomenės savanorio antsiuvuiLLKS pirmininku ir partizanų generolu vienbalsiai išrinktas J. Žemaitis. Jisatliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vadoir valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujančio aukščiausiojo pareigūnofunkcijas.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 17Pažymėjimo lapas Nr. 89, kuriuo 1948 m. liepos 1 d.apdovanotas partizanas Tauras. Pasirašė Prisikėlimoapygardos Maironio rinktinės vadas Povilas Morkūnas-Rimantas (žuvo 1953 06 19). Įvairios rašytinės padėkospartizanams ir jų talkininkams liudija siekį pagerbtikovotojus, jų rėmėjus, pakelti jų dvasią ir suteikti vilties,kad jų nuopelnai nebus užmirštiPaskutiniųjų Prisikėlimo apygardos KunigaikščioŽvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanųleistas leidinys „Partizanų šūvių aidas“. 1956 m., Nr. 1.Leistas 1956–1957 m., tiražas 25–50 egz. Redaktoriai– Steponas Erstikis-Patašonas ir KonstantinasLiuberskis-Žvainys1953 m. gegužės 30 d. bunkeris, kuriame slapstėsi J. Žemaitis, buvo išduotas.Per vėdinimo angą įmetus migdomųjų dujų granatą mėginta išvengtitaip ilgai ieškoto pogrindžio Prezidento savižudybės. Jis buvo nugabentasį Maskvos Butyrkų kalėjimą, tardomas ir kankinamas. Iki pat nužudymo1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis-Vytautas liko ištikimas priesaikaiLietuvos valstybei.Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Albertas Perminas-Jūrininkas.1946 m. Tais metais Vanagas buvo išrinktas Dainavosapygardos Merkio rinktinės vadu, jo pavaduotojas buvoA. Perminas-JūrininkasDainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanų sąskrydis. Apdovanojimą(Narsumo juostelę) Sofijai Budėnaitei-Ramunei sega apygardos vadasAdolfas Ramanauskas-Vanagas. Įsakymą skaito apygardos štabo adjutantasLionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1948 m. balandžio mėn.Miškas prie Palkabalio kaimo Varėnos rajone.

Brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas(1918 03 06–1957 11 29)Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkopirmasis pavaduotojas, ėjęs ir LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas,LLKS Gynybos pajėgų vadas, dimisijos brigados generolas.1930 m. baigęs pradžios mokyklą, savarankiškai pasiruošė stojamiesiemsegzaminams ir iš karto įstojo į antrąją Lazdijų „Žiburio“ gimnazijos klasę.Už labai gerą mokymąsi buvo atleistas nuo mokslo mokesčio. 1939 m.baigė Panevėžio pedagoginį institutą. Tais pačiais metais įstojo į Kaunokaro mokyklą ir baigė paskutiniąją 15-ąją karininkų laidą.1941 m., prasidėjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo sukilime ir vadovavopartizanų būriui Druskininkų apylinkėse. 1945 m. pavasarį užmezgė ryšiussu Alovės miškuose veikusiais partizanais ir įstojo į Nemunaičio apylinkėseveikusį partizanų būrį. Jau pirmą dieną buvo išrinktas partizanų vadu irpasirinko „Vanago“ slapyvardį. Subūrė 140 vyrų kuopą. 1945 m. liepos 1 d.perkeltas į Merkio rinktinės vado pareigas. Rinktinei dar priklausė Marcinkoniųir Druskininkų batalionai. 1947 m. rugsėjį išrinktas Dainavos apygardospartizanų vadu. 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.1949 m. rudenį jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis ir jis paskirtasLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiuoju Gynybos pajėgų vadu.A. Ramanauskas-Vanagas dalyvavo daugelyje kautynių, apdovanotas Uolumoir Narsumo juostelėmis, II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais,I ir II rūšies 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais. Po mirties LR Prezidentodekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteikti Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio irVyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinai.1956 m. spalio 11 d. bendramokslio Kauno karo mokykloje KGB agentoAntano Urbono išduotas buvo suimtas ir sadistiškai kankinamas KGB požemiųkameroje. Supjaustytas, išpjaustytas, išdurta akimi 1957 m. rugsėjo25 d. nuteistas mirties bausme, lapkričio 29 d. sušaudytas. Kur budeliaipadėjo palaikus, nežinoma.

Dainavos apygardos Vytauto grupės partizanai prie simboliniokapo. Iš kairės: Marytė Budėnaitė-Birutė, Eglė; Lionginas Baliukevičius-Dzūkas;Antanina Lukšytė-Milda; Sofija Budėnaitė-Ramunė; Adolfas Ramanauskas-Vanagas; Pranutė Korkutytė-Akacija,partizanų ryšininkė. 1948m. balandžio 23–25 d.Partizanų apygardų žemėlapis. 1949 m.Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas su partizanųaplankyti atėjusiomis ryšininkėmis. Ne vėliau kaip 1949 m.Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Šiaurio būrio partizanė Ona Lešinskytė-Akacija(suimta 1951 m.)Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanų priesaika. Kryžių laiko būrio vadas JonasBaltušnikas-Vienuolis. 1949 m. liepos 30 d.

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Vilniausrinktinės rikiuotė prieš Pirmąsias savanorių žaidynes.Rinktinę veda jos vadas Romualdas Katinas.Vilnius, Vingio parkas, 1991 m.„Nepriklausomybė buvo kuriama ne darbo kabinetuose. Savo stiprybe ją sukūrė žmonės, kuriestovėjo prie Seimo. Be laisvės gynėjų mes neturėtume to, ką turime šiandien.“Pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas JONAS GEČASAtkūrus nepriklausomybęAukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikosatkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtasir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. LietuvosRespublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos departamentą, kurioužduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą.1991 m. sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtąLietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų prisiekė LietuvosRespublikai ir stojo saugoti bei ginti svarbių strateginių objektų. Sausio13 d. buvo nužudyta 14 taikių civilių gyventojų, sausio 17 d. buvo įkurtaSavanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 211993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinėskariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenėsstruktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija. Lietuvos kariuomenėskūrimo darbas 2004 m. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės AtlantoSutarties Organizaciją (NATO).Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyjeprisiekė savanoriai. Kartu buvo įteiktavėliava Apsaugos ir garbės kuopoms (nuo1996 m. – Motorizuotoji pėstininkų brigada„Geležinis Vilkas“) ir paminėta Lietuvos kariuomenėsdiena. 1990 m. lapkričio 23-iojiPirmoji iškilminga kariuomenės rikiuotė,kurios metu pirmieji šauktiniai kariaiprisiekė tarnauti Lietuvos Respublikai.Tą pačią dieną Lauko kariuomenės1-ajai motodesantinei brigadai (nuo1996 m. – Motorizuotoji pėstininkųbrigada) buvo suteiktas „Geležinio Vilko“vardas. Vilnius, Katedros aikštė. 1992 m.birželio 6 d.Vilniaus pedagoginio instituto studentų savanorių pratybos Rūdininkų mokomajamecentre 1992 m. Kuriantis Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai1991 m. lapkričio 19 d. Vilniaus rinktinėje buvo įkurta Vilniaus pedagoginioinstituto studentų savanorių kuopa Studentų kuopos branduolį sudarė buvęSąjūdžio žaliaraiščiai, piemieji savanoriai ir Sausio 13-osios įvykių dalyviai,studentai. Daugiau kaip 25 studentai savanoriai tapo profesinės karo tarnyboskariais

22PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 232GYNYBOS POLITIKA„Esu įsitikinusi, kad Lietuvos kariuomenė, būdama profesionaliai pasirengusi ir tvirtaipasiryžusi ginti kraštą realios grėsmės akivaizdoje, gali atgrasinti potencialų užpuoliką.Lietuvos narystė NATO ir atsakingas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas sustiprinamūsų karinių pajėgų galimybes užtikrinti saugią ir taikią Lietuvos valstybės ateitį.“Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė RASA JUKNEVIČIENĖLietuvos gynybos politika remiasi nacionalinio saugumo užtikrinimo principaisir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis.Nacionalinio saugumo užtikrinimas suprantamas kaip suvereniteto irteritorijos vientisumo išsaugojimas, vidaus saugumo ir tvarkos, konstituciniųdemokratinių pagrindų, ūkio subjektų ir gyventojų ekonominio saugumoužtikrinimas, valstybės gamtinės aplinkos ir kultūros vertybių apsauga.Tik užtikrinusi nacionalinį saugumą valstybė sudaro tinkamas sąlygas ekonominiam,socialiniam, kultūriniam visuomenės potencialui atsiskleisti irdidėti. „Saugi valstybė – klestinti visuomenė“ – taip būtų galima įvardytinacionalinio saugumo svarbą valstybės valdyme.Valstybei tapus euroatlantinių saugumo organizacijų dalimi, iš esmės pasikeitėLietuvos saugumo aplinka. Šiuo metu plėtodama gynybos politiką,Lietuva vadovaujasi saugumo nedalomumo principu, t. y. tik veikdamoskartu valstybės gali efektyviai gintis nuo įvairiausių grėsmių, kylančių užvalstybių sienų. Tačiau pagrindinis gynybos politikos tikslas nesikeičia –užtikrinti gyvybinių Lietuvos interesų, apibrėžtų Nacionalinio saugumostrategijoje, apsaugą.Nacionaliniam saugumui užtikrinti naudojamos įvairios Lietuvos vidaus iružsienio politikos priemonės. Viena svarbiausių – karinė gynyba. Pagrindinėsgynybos nuostatos užfiksuotos Lietuvos karinėje strategijoje. Tradicineprasme karinė gynyba – ginkluotos agresijos prieš valstybę atrėmimas.Ši karinės gynybos esmė nėra pakitusi, tačiau naujo pobūdžio netradicinėsgrėsmės, peržengiančios valstybių sienas, tokios kaip terorizmas, gaivalinėsnelaimės ir kitos, skatina koordinuoti valstybės institucijų veiksmusir sutelkti išteklius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu ir išplėsti kariuomenėspanaudojimo galimybes.

Fregata F-12 „Aukštaitis“ ir Karinių oropajėgų sraigtasparnis per parodomąsiaspratybas 2008 m. birželio 13 d.Pėstininkų pratybos žiemąŽvalgų pratybų akimirka GaižiūnųpoligoneAfganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje tarnaujantiems pasižymėjusiems kariamsįteikiami NATO medaliai. Čagčaranas, 2009 m. balandžio 23 d.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 25Pagrindiniai principai, kuriais remiasi Lietuvos karinė gynyba:■ Demokratinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė. Vykdant karinę Lietuvos valstybėsgynybą ir ginkluotųjų pajėgų plėtrą, užtikrinamas visapusiškas kraštoapsaugos sistemos atskaitingumas visuomenei per jos išrinktus atstovus.■ Atgrasinimas ir kolektyvinė gynyba. Atgrasinimas remiasi LietuvosRespublikos krašto apsaugos sistemos ir karinių pajėgumų stiprinimu beiNATO kolektyvinės gynybos principais. Stiprus Aljansas yra svarbiausiasefektyvų atgrasinimą, o tiesioginės grėsmės atveju – kolektyvinę gynybąužtikrinantis Lietuvos valstybės saugumo veiksnys.■ Krizių prevencija ir stabilumo plėtra. Remdamasi saugumo nedalomumoprincipu ir atsižvelgdama į transnacionalinį grėsmių pobūdį, LietuvosRespublika kartu su NATO sąjungininkėmis vykdo tarptautinių krizių prevencijąir prisideda prie pasaulinio ir regioninio stabilumo plėtros, panaudodamaturimas karines ir civilines priemones.Gynybos politikos nuostatos nuolatos tobulinamos atsižvelgiant į pastarojometo grėsmes. Į darbotvarkę pakliūna ir nauji energetinio saugumo, kibernetiniosaugumo klausimai. Mūsų valstybė labai aktyviai dalyvauja NATObendros kibernetinės gynybos tobulinimo centro Taline veikloje ir prisidedaprie ES iniciatyvų energetinio ir kibernetinio saugumo klausimais.Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, saugantivalstybės suverenitetą, jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę, ginkluginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdantikarines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.Lietuvos kariuomenę sudaro keturios pajėgų rūšys:■ Sausumos pajėgos (Krašto apsaugos savanorių pajėgos – viena iš sudėtiniųdalių);■ Karinės jūrų pajėgos;■ Karinės oro pajėgos;■ Specialiųjų operacijų pajėgos.Taip pat atskiri vienetai, tokie kaip Logistikos, Karinio mokymo, Karo policijosir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas.

26PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSKariuomenei keliami reikalavimai■ Efektyvumas – pajėgumų sąveikumas tarpusavyje ir su sąjungininkiųpajėgomis, tinkamas pasirengimas plataus spektro operacijoms, mobilumas,gebėjimas sklandžiai veikti daugianacionalinių dalinių sudėtyje.■ Perdislokavimas – gebėjimas strateginiu sausumos, oro ir jūrostransportu perdislokuoti bendroms su sąjungininkėmis operacijoms skirtuskarinius vienetus į veiksmų vietą tiek Lietuvoje, tiek ir už Lietuvos ribų (turibūti užtikrintas strateginis oro ir jūrų transportas).■ Išsilaikymas – gebėjimas dėl efektyvios logistinės sistemos operacijųmetu išsilaikyti operacijos vietoje nustatytą laiką.■ Platus panaudojimas – gebėjimas dalyvauti plataus spektro operacijose:kariniai vienetai, turintys pakankamai žmonių, įrangos ir pajėgūsreaguoti į visų tipų grėsmes, krizes ir nelaimes Lietuvos teritorijoje bei užjos ribų.■ Išgyvenamumas – gebėjimas operacijų metu veikti ekstremaliomisgamtinėmis sąlygomis, apsisaugoti nuo masinio naikinimo ginklų ir veiktiaplinkoje, užterštoje atominių, biologinių ir cheminių ginklų.■ Efektyvus vadovavimas ir valdymas – gebėjimas užtikrinti pažangių,sąveikių ir mobilių vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemų veikimą.Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėjetarnaujantys kariai ruošiasi skrydžiui į Kabulą

Bendros Karinių oro pajėgų ir jūrųpajėgų Paieškos ir gelbėjimo pratybosBaltijos jūroje. Laivas M52 „Sūduvis“ –tai „Lindau“ klasės minų paieškos irkenksmingumo šalinimo laivasDevintosios Afganistano Goroprovincijos atkūrimo grupės kariųšaudymo pratybos su prieštankiniugranatsvaidžiu „Carl Gustaf“ Centriniamepoligone (Pabradė)Šaudymo su sunkiaisiais 120 mmminosvaidžiais pratybos Centriniamepoligone (Pabradė)Pratybos su oro gynybos raketinesistema „Stinger“ Gaižiūnų poligone(Rukla, Jonavos r.)

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 313KARIUOMENĖIR VISUOMENĖ„Nuo neatmenamų laikų lietuviai kariai gynė savo valstybę ir tautą. Ir Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės laikais, ir XX amžiaus kovose už Lietuvos laisvę Lietuvos kariai buvo kartusu visuomene. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra profesionali ir pasiruošusi ginti savokraštą ir kartu su kitomis NATO valstybėmis ir jų partneriais įveikti pasaulyje kylančiasgrėsmes. Žmogus yra didžiausia vertybė žemėje, todėl jo prigimtinės teisės turi būtigerbiamos ir apgintos.“Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas PociusNelaimės atvejuKariuomenė svarbi savo kraštui ne tik karo, bet ir taikos metu. Kai neužtenkacivilinių tarnybų pajėgumų, karinės pajėgos pasitelkiamos neutralizuotistichinių nelaimių ir pramoninių avarijų padarinius, vykdyti sprogmenųneutralizavimo darbus, paieškos ir gelbėjimo operacijas.Kasmet kariai prisideda teikiant pagalbą Šilutės ir Pagėgių regionų gyventojamspavasarinių potvynių metu. Amfibijomis PTS-M (keliamoji galia– 10 t svorio sunkvežimis arba 70 žmonių) ir vikšriniais plaukiančiaistransporteriais BV-206 į užlietas vietoves gabenami maisto produktai irkiti būtiniausi reikmenys, kritiniais atvejais evakuojami gyventojai, jų turtas,gyvuliai.Sausros metu kariai miškininkams ir ugniagesiams padeda gesinti miškų,durpynų gaisrus. 2006 metais gaisro gesinimo operacijoje Kuršių nerijojeiš viso dalyvavo apie 1 000 karių, keli sraigtasparniai Mi-8 su specialiaisgaisro gesinimo kaušais vandeniui.Dar viena kariuomenei priskirta funkcija – Lietuvos teritorijoje nuo karų,okupacinės kariuomenės buvimo likusių karinės paskirties sprogmenų,šaudmenų ir kitos pavojingos amunicijos neutralizavimas. Lietuva yra suskirstytaį 7 regionus, kiekviename iš jų nuolat budi išminavimo komandosiš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Išminavimo kuopos. Šios komandos

Paieškos ir gelbėjimo pratybųmetu Baltijos jūrojeoperatyviai reaguoja į iškvietimus dėl rastų sprogmenų. Ištisinio išminavimobūrys tikrina vietoves, kuriose anksčiau vyko mūšiai, buvo lauko sandėliai,poligonai ar randama itin daug sprogmenų.2008 m. kariuomenė pradėjo ištisinį Lietuvos teritorijos išminavimo projektą.Iš bataliono karių buvo suformuotas naujas Ištisinio išminavimo būrys.Karinių oro pajėgų sraigtasparnių lakūnai kasdien budi dviejuose postuose– Nemirsetoje (Palangos miesto dalis) ir Kaune, pasiruošę vykdytipaieškos ir gelbėjimo operacijas Baltijos jūroje ir sausumoje. Sraigtasparniaisiš vienos ligoninės į kitą gabenami itin sunkūs ligoniai, persodintiskirti donorų organai.2008 metų rugpjūčio mėnesį kilus kariniam konfliktui Gruzijoje, Kariniųoro pajėgų lėktuvu C-27J „Spartan“ iš šios šalies buvo evakuoti LietuvosRespublikos piliečiai. Oro keliu buvo pristatytos penkios humanitarinės pagalbos,suteiktos Lietuvos gyventojų ir įvairių institucijų, siuntos.Nuo 2009 m. Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo koordinacinis centras vadovaujapaieškos ir gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms Baltijos jūroje.Kariuomenė – visuomenės dalisPuoselėdama glaudžius santykius su visuomene, kariuomenė siekia supažindintipiliečius su karinės tarnybos specifika, skatina susidomėjimą karioprofesija ir tarnyba kariuomenėje, prisideda prie tautiškumo ir patriotiškumougdymo.Lapkričio 23-iąją visi Lietuvos gyventojai yra kviečiami dalyvauti Lietuvoskariuomenės atkūrimo dienos renginiuose. 1918 m. lapkričio 23-ioji yravėl atgavusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos kariuomenės oficialiatkūrimo diena. Kariuomenės diena pažymima visur, kur yra bent vienasLietuvos karys – nuo mažiausio Lietuvos miestelio iki tolimojo Afganistano.Kiekviename didesniame mieste vyksta iškilminga karių rikiuotė.Be kariuomenės dalyvavimo neįsivaizduojamos ir kitos valstybinės šventės,renginiai: Lietuvos vėliavos diena (sausio 1-oji), Laisvės gynėjų diena

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 33(Sausio 13-oji), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (Vasario 16-oji), Lietuvosnepriklausomybės atkūrimo diena (Kovo 11-oji), Valstybės (Lietuvoskaraliaus Mindaugo karūnavimo) diena (liepos 6-oji).Kariuomenė siekia puoselėti istorines tradicijas, todėl šventiniuose renginiuose,gyvosios istorijos dienų metu ir istorijos klubų rengiamoseimprovizuotose riterių kovose dalyvauja senoviškai apsirengę ir apsiginklavękariai. Šiuo metu yra atkurta XIII a. kario apranga ir šarvai.Bene didžiausias kasmetinis kariuomenės ir visuomenės bendravimo renginysyra Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena,paprastai švenčiama trečiąjį gegužės savaitgalį visuose kariuomenės daliniuose.Susirinkusieji gali susipažinti su kariuomenės pajėgų, padalinių turimakarine technika ir įranga, išbandyti ginkluotę, pasimatuoti uniformą. Stipriųpojūčių mėgėjai gali patys pabandyti „išminuoti“ lauką, „operuotis“ laukoligoninėje. Kariuomenės ir visuomenės šventė – tai diena, kai visuomenė išarti gali stebėti karių atliekamas užduotis, vykdomas karines operacijas.Kariuomenės vienetuose nuolat vyksta įvairių renginių, apie kuriuos galimasužinoti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje, žiniasklaidoje.Lietuvos kariuomenė propaguoja aktyvų laisvalaikį ir sveiką gyvenimo būdą.Kasmet kuriame nors kariniame dalinyje organizuojamas pėsčiųjų žygis vaizdingomisvietovėmis. Kartu puoselėjama ir Lietuvos istorija, ne vienas žygisKariuomenės ir visuomenės dienosrenginių metu berniukas ruošiasi„išminuoti“ laukąVilniaus Vingio parkeĮ kariuomenės ir visuomenėsrenginius karius dažnai atlydišeimos nariai

34PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSbuvo skirtas garsiajai Radvilų giminei, taip pat organizuotas žygis Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Kęstučio garbei. Pėsčiųjų žygyje gali dalyvauti visi norintys,tik vaikus turi lydėti suaugusieji. Žygeiviai patys pasirenka trasų ilgį,kurį ketina įveikti.Išsami informacija apie kariuomenės uždavinius, funkcijas, struktūrą, kariuomenėsir visos krašto apsaugos sistemos svarbiausias naujienas ir įvykius yrapateikiama Krašto apsaugos ministerijos svetainėje www.kam.lt, leidiniuose„Krašto apsauga“, „Karys“, „Kardas“, „Savanoris“ ir kituose. Leidinių elektroninesversijas galima parsisiųsti iš Krašto apsaugos ministerijos svetainės.Kiekvienas, susidomėjęs kario profesija, gali rasti atsakymus į klausimus svetainėjewww.karys.lt, o norintieji pasirinkti karininko kelią – www.lka.lt.Daugelyje Lietuvos mokyklų vyksta tarp moksleivių populiarus konkursas„Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ Nugalėtojams ir dalyviams įteikiamoskarine atributika papuoštos dovanos.Visi norintieji gali ne tik iš arti apžiūrėtiKarinių oro pajėgų sraigtasparnįMi-8, bet ir piloto kabinoje pasėdėtiKariuomenė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis.Bene giliausios bendradarbiavimo tradicijos yra su Lietuvos šauliųsąjunga. Kasmet keli tūkstančiai jaunųjų šaulių dalyvauja Lietuvos kariuomenėsir Šaulių sąjungos bendrame projekte „Mobiliosios stovyklos“. Vaizdingosevietose įkurtose laikinosiose stovyklose vaikai susipažįsta su kariuomenėsgyvenimu, sportuoja, dalyvauja rengiamuose konkursuose, varžybose.

Paieškos ir gelbėjimo pratybų metumokomasi į kabiną pakelti sužeistąjįKaro inžinieriai neutralizuoja Kaunocentre (prie Aleksoto tilto) rastą pusętonos sveriančią aviacinę bombą,likusią nuo Antrojo pasaulinio karoJaunimas kariuomenės ir visuomenėsrenginių metu naudojasi proga pasimatuotikarišką aprangą ir ekipuotęVieno didžiausių Lietuvoje 2006 m.kilusių gaisrų Neringoje, Smiltynėje,metu mišką gesino įvairių kariuomenėspadalinių kariai ir Karinių oropajėgų pilotai su sraigtasparniu

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 374ŠALIES GYNYBOJE„Sausumos pajėgos plėtoja karinius pajėgumus kolektyvinei gynybai ir plataus spektrooperacijoms Lietuvoje bei už jos ribų. Efektyvų pasirengimą šioms užduotims vykdytiužtikrina kolektyvinis rengimas pagal NATO standartus ir ilgametis bendradarbiavimassu partneriais Vakaruose.Pagrindiniai Sausumos pajėgų tikslai – Tėvynės gynyba, dalyvavimas NATO operacijoseir Europos Sąjungos gynybiniuose projektuose.“Sausumo pajėgų vadas brigados generolas JONAS VYTAUTAS ŽUKASSausumos pajėgosLietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis,todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama Sausumospajėgoms modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartusdidinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomisNATO šalių pajėgomis. Kariai nuolatos tobulina įgūdžius ir gebėjimuskariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse.Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“,Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas ir Krašto apsaugos savanoriųpajėgos. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 4 000 karių ir civiliųbei 4 500 karių savanorių.Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgųbranduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščioAlgirdo mechanizuotasis pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičioartilerijos ir kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikosbatalionas) dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Brigadai priklausantis Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotasTauragės r., Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasispėstininkų batalionas – Alytuje, o Karaliaus Mindaugo mechanizuotasispėstininkų batalionas – Panevėžio rajone.

38PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSKunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas vykdo logistinęparamą MPB „Geležinis Vilkas” ir jai priskirtiems kariniams vienetams(koordinuoja kovinio aprūpinimo poreikius; papildo degalų ir šaudmenųatsargas; tiekia karštą maistą ar aprūpina sausais daviniais; vykdologistikos operacijas bendradarbiaudamas su NATO vienetais Lietuvoje iruž jos ribų; esant būtinybei evakuos iš mūšio lauko kovinę techniką, transportopriemones ir įrangą).Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenisLietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjųsprogmenų neutralizavimo operacijas, įrengia pontoninius tiltus ir keltus.Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžineriniusdarbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

„Dabartinis Savanorių pajėgų tikslas – ugdyti naują savanorių kartą, kurti modernias,gerai aprūpintas aktyviojo rezervo pajėgas, kurios prireikus sustiprintų reguliariosioskariuomenės vienetus, o kilus grėsmei – vykdytų gynybines užduotis ir suteiktų paramąsąjungininkų pajėgoms.“Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas ANTANAS PLIESKISKrašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) tęsia gilias Lietuvos karių savanoriųtradicijas. Dabartinių Savanorių pajėgų ištakos siekia Atgimimolaikotarpį, kai Sąjūdžio iniciatyva buvo suformuoti saugos, t. y. žaliaraiščiųbūriai, o po 1990 metų kovo 11-osios pradėta savanorių registracija. Jau1990 metais visoje Lietuvoje kūrėsi savanorių padaliniai, o Vilniuje, Kauneir Klaipėdoje susiformavo rinktinės, tačiau šios formuotės nebuvo įteisintosjuridiškai. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos(KASP) oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Tuo metu jos vadinosiSavanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).Kariai savanoriai pasirengętarnauti TėvyneiŠiuolaikiniame mūšyje irvykdant kitas užduotis ryšystarp karių, padalinių yragyvybiškai svarbus. Situacijapaprastai keičiasi itin greitai,todėl nenutrūkstama ir greitainformacijos kaita būtina. Kariainaudoja pažangią, kitų šalių kariuomeniųišbandytą ir pripažintąryšio įrangą. Tarp jų ir Lietuvojegaminamą L-3501 „Elsis“Motorizuotosios pėstininkųbrigados „Geležinis Vilkas“pratybos „Tvirtas skydas“(angl. Strong Sield) Centriniamepoligone (Pabradė)Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių savanorių irprofesinės karo tarnybos karių.Šiandien savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusivykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėseoperacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofųmetu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilusgrėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramąsąjungininkų pajėgoms.Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro: šių pajėgų štabas Vilniuje,Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos2-oji rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčioapygardos 5-oji rinktinė Panevėžyje, Didžiosios Kovos 8-oji apygardosrinktinė Vilniuje, Aviacijos rinktinė Vilniaus r., Lietuvos didžiojo kunigaikščioButigeidžio dragūnų mokomasis batalionas Klaipėdoje ir keli specializuotipadaliniai.

40PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS„Pakilti į erdvę, pažvelgti į Žemę iš paties valdomo plieno paukščio skrydžio – tokiasvajonė vienijo daugelį XX amžiaus jaunuolių. Nors okupavus Lietuvą karo aviacijabuvo sunaikinta, tačiau neištrinta iš tautos atminties. Žvelgdamas į praeitį ir šiandienątikiu, kad prieš devynis dešimtmečius užsikrėtę aviacijos virusu lietuviai išugdys visnaujas kartas, kurios sėkmingai tęs mūsų darbus.“Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadasbrigados generolas ARTŪRAS LEITAOro pajėgosKarinės oro pajėgos stebi ir kontroliuoja Lietuvos oro erdvę, užtikrina orogynybą virš valstybinės reikšmės objektų, transportuoja oru karius ir krovinius,o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariaivisada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos irgelbėjimo darbus. Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvėsstebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės irtechnikos remonto depas.Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šaliųpajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkųkariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljansošalių naikintuvų tikslas – saugoti NATO oro erdvę virš Baltijos valstybių.Ši misija – puikus NATO valstybių narių solidarumo pavyzdys. Lietuvojeįsikūręs bendras Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras, kuris yraintegruotas į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą ir leidžia operatyviaivaldyti NATO oro policijos misiją vykdančius naikintuvus.

Prie lietuviško lėktuvo L-39 (matomassparnas su Vyčio kryžiumi)prisijungė norvegų naikintuvas F-16,patruliuojantis Baltijos šalių oroerdvėje. 2008 m. vasario 26 d.Pilotuojamas modernus transportolėktuvas C-27J „Spartan“. Jį pilotuotiir paruošti skrydžiams Karinių oropajėgų specialistai mokėsiTurine, ItalijojeTaktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis.Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius irkarinius krovinius operacijų regionuose. Oro gynybos bataliono pagrindinėužduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remtiSausumos pajėgas.Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnauja ir dirba apie 1 200 profesinės karotarnybos karių ir civilių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos turi 16 orlaivių.Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvoskarinių oro pajėgų pirkinys.Karo lakūnų antsiuvai

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 43vimo pajėgumams. Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai bei vadovavimoir aprūpinimo laivas aktyviai dalyvauja įvairiose NATO karinių jūrų pajėgųformuotėse, taip pat ir NATO greitojo reagavimo pajėgų jūrų komponente.Lietuvos karinės jūrų pajėgos (kartu su Estija ir Latvija) vienu iš priešmininiųlaivų ir vadovavimo ir aprūpinimo laivu prisideda prie jungtinės Baltijospriešmininių laivų eskadros. Šios eskadros pagrindinė užduotis – vykdytiminų paieškos ir neutralizavimo operacijas.Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja ir dirba 700 karių ir civilių.Šaudymo pratybos iš trumpojo nuotoliooro gynybos sistemos RBS-70M51 „Kuršis“ ir M52„Sūduvis“ – tai „Lindau“klasės minų paieškos irneutralizavimo laivai. Juosvaro du dyzeliniai MTUtipo varikliai. Laivai ginkluotipabūklais „Bofors“,stambaus kalibro kulkosvaidžiais,radioelektroninėskovos priemonėmis, minųsunaikinimo užtaisais,paieškos ir klasifikavimosonaru. Minoms identifikuotiir jų kenksmingumuišalinti laivai naudojapovandeninius robotus,taip pat tralo įrangą

44PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS„Misijoje Afganistano pietuose mes įgijome daug patirties, kovodami kartu su kitų specialiųjųoperacijų vienetų kariais. Man ir visiems mūsų kariams – žaliukams, jėgeriams, koviniamsnarams – svarbiausia, kad įveikėme daug sunkių ir svarbių užduočių, o mūsų ryžtą ir drąsąaukštai įvertino mūsų kolegos. Pastangos turi prasmę, – mes tęsiam garbingas savo šalieskarines tradicijas, garsindami Lietuvos vardą.“Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karys, buvęs misijoje AfganistaneSpecialiųjų operacijų pajėgosLietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m.Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenėsdalimi. Specialiųjų operacijų pajėgos pradėtos steigti 2002 m.,kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendrasštabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ). Lietuvos kariuomenėsSpecialiųjų operacijų junginys 2008 metų balandžio 3 d. de juretapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP).Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, VytautoDidžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Karinių oro pajėgųSpecialiųjų operacijų grandis operacijų valdymo lygmeniu taip pat pavaldiSOP. Specialiųjų operacijų pajėgos yra formuojamos remiantis savanoriškumo,atrankos ir specialaus pasirengimo principais.Specialiųjų pajėgų užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmaiir karinė pagalba. Specialiosios pajėgos taip pat vykdo ir kitas užduotis,tokias kaip svarbių asmenų apsauga taikos metu.Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos Lietuvos teritorijoje taikos metugali būti pasitelktos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamųpajėgumų ar jų neužtenka. Dėl savo galimybių Specialiųjų operacijųpajėgos atlieka greitojo reagavimo pajėgų funkcijas: vykdo kovos su terorizmuoperacijas ir yra naudojamos suvereniteto pažeidimo Baltijos jūroje,Lietuvos teritoriniuose vandenyse atveju.

Specialiųjų operacijųpajėgų karių pratybų akimirkos

Specialiųjų operacijų pajėgųkarys su ekipuoteSpecialiųjų operacijų pajėgų kariainuo 2007 m. dalyvauja NATOvadovaujamų Tarptautiniųsaugumo pajėgų misijoje Afganistane

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 47Specialiųjų operacijų pajėgų kūrėjai koviniam eskadronui yra davę „Aitvaro“vardą. Baltų mitologijoje aitvaras – atmosferos, vandens, debesųsaugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Aitvaras – nepaprastai greitas,dinamiškas, galingas – buvo siejamas su keturiais visatos elementais:ugnimi, vandeniu, oru ir žeme, globojo gerus žmones, o bloguosius, pasivertęsviesulu ar ugniniu žalčiu, baudė.Ypatingosios paskirties tarnybos,Specialiųjų operacijų grandies irVytauto Didžiojo jėgerių batalionoskiriamieji ženklaiSOP eskadronas „Aitvaras“ nuo 2002 m. iki 2004 m. dalyvavo operacijoje„Tvirta Taika“ Afganistane. Nuo 2005 m. iki 2006 m. SOP eskadronai budėjoNATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) sudėtyje.Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautiniųsaugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 495KARIŲ RENGIMAS„Šiuolaikinis karininkas – tai ne tik puikiai valdantis ginklą ir geraifi ziškai pasirengęs karys, bet ir išsilavinęs, protingas lyderis,galintis susidoroti su XXI a. iššūkiais.“Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkasbrigados generolas EDVARDAS MAŽEIKISGenerolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademijosskiriamasis ženklasTinkamai parengti kariai, gerai išmanantys šiuolaikinę karybą, pasiryžęginti Tėvynę karo atveju, gebantys veikti daugianacionalinių pajėgų sudėtyje,plataus spektro ir įvairaus intensyvumo operacijose, yra svarbiausiair nepakeičiama krašto apsaugos sistemos investicija. Todėl kariniam rengimuiskiriama daug dėmesio, o nuolatinis poreikis gilinti žinias ir įgūdžiusbei profesionalumo siekimas yra išskirtinis karių bruožas.Reikalavimai kariams, o kartu ir karių rengimas priklauso nuo karinės pareigybės,nuo karo tarnybos, karinio laipsnio ir karinės specialybės. Taikosmetu Lietuvos kariuomenėje tarnaujama savanoriškai – profesinėje arsavanorių karo tarnyboje. Kariai savanoriai neatlieka karo tarnybos nuolatos,tarnauja bent 20 dienų per metus (dažniausiai savaitgaliais), betgali būti pašaukti į tarnybą ar mokymus ir ilgesniam laikotarpiui. Pašauktiį tarnybą ar mokymus kariai savanoriai dėl to turi atsitraukti nuo pagrindiniodarbo ar užsiėmimo. Profesinės karo tarnybos kariai kariuomenėjetarnauja nuolatos, tai yra jų pagrindinė ir tiesioginė profesija.Lietuvos kariuomenėje tarnauja daugiau nei 7 000 profesinės karo tarnyboskarių ir apie 4 500 karių savanorių. Didžiausią leistiną karių skaičiųnustato LR Seimas kasmet priimdamas įstatymą.Priėmimas į karo tarnybąMokymų ir personalo valdybosskiriamasis ženklasKarių parengimas išsiskiria dideliais reikalavimais ištvermei, drausmei iratsakomybei, todėl jau pradiniame etape – priimant į tarnybą – yra svarbuatrinkti tinkamus karo tarnybai. Atrankoje gali dalyvauti tik neteisti, amžiaus,išsilavinimo, fizinio parengimo ir sveikatos būklės bei kitus kriterijusatitinkantys asmenys.

50PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSPriimant į karo tarnybą, atrenkami ne tik atsakingi, bet ir nebijantys naujoviųir iššūkių jaunuoliai, siekiantys įgyti karinį parengimą ir susieti savoateitį su kariuomene. Ne mažiau kariuomenei reikalingi ir profesionalūsatskirų sričių specialistai, tokie kaip medikai, informacinių technologijųir kitų sričių specialistai, kurių kariuomenė nerengia, bet be kurių nebūtųpajėgi sėkmingai vykdyti nustatytų uždavinių.Atrankos kriterijai skiriasi priklausomai nuo siekiamo įgyti karinio laipsniobei kitų pareigybei keliamų reikalavimų. Stojantiems į Generolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademiją, kurią baigus įgyjamas karininko laipsnis,taikomi kiti atrankos kriterijai nei siekiantiems kitų karinių laipsnių. Kaikurioms pareigybėms užimti reikalaujama specialių žinių ir įgūdžių.Karo prievolėsadministravimo tarnybosskiriamasis ženklasKariuomenė yra Lietuvos valstybės karinės gynybos institucija, todėl tarnaujantyskariai privalo ne tik pasižymėti reikiamomis savybėmis ar žiniomis,bet ir būti ištikimi valstybei, kurią gintų iškilus kariniam pavojui. TodėlLietuvos kariais, kaip Lietuvos valstybės gynėjais, gali būti tik LietuvosRespublikos piliečiai. Tapdami kariais jaunuoliai iškilmingoje aplinkoje prisiekiaLietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.Karių karjera ir karinis rengimasKarinio rengimo, kaip ir atrankos, reikalavimai ir tvarka skiriasi dėl turimokario statuso, turimo ir siekiamo įgyti karinio laipsnio bei kitų kariopareigybei keliamų reikalavimų. Profesinės karo tarnybos kario rengimasvyksta nuolatos, kario savanorio – kai pašaukiamas į mokymus. Karinisrengimas susietas su karių karjera. Naujos žinios įgyjamos ir atskleidžiamaspotencialas suteikus galimybę išbandyti save įvairiose pareigose.Divizijos generoloStasio Raštikiopuskarininkių mokyklosskiriamasis ženklasBazinį profesinės karo tarnybos kario kursą, trunkantį tris mėnesius, vykdoDidžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje,vėliau individualus ir kolektyvinis kovinis rengimas tęsiamas kariuomenėsvienetuose. Kariai savanoriai rengiami Savanorių pajėgų rinktinėse ir Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione.

Pirmojo profesinės karo tarnyboseilinių būrio lauko pratybos.2008 m. birželio 11 d.

52PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSTiek karininkai, tiek seržantai ir puskarininkiai gali būti vadai ar specialistai.Todėl ne tik priėmimo tvarka, bet ir paskesnis karininkų vadų ar specialistų,taip pat ir seržantų bei puskarininkių vadų ar specialistų karinisrengimas skiriasi.SKIRTINGIEMS KARINIO RENGIMO POREIKIAMS UŽTIKRINTI KRAŠTOAPSAUGOS SISTEMOJE VEIKIA ŠIOS KARINIO MOKYMO INSTITUCIJOS:● Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, rengianti kariūnuspirmajam karininko laipsniui gauti ir organizuojanti karininkų specialistųkursus.● Divizijos Generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, rengiantiseržantus, puskarininkius vadus ir specialistus.Generolo Adolfo Ramanauskokovinio rengimo centroskiriamasis ženklas● Specializuoti karinio mokymo centrai, rengiantys pajėgoms reikalingusspecialistus (Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, karo inžinierius,žvalgus ir t. t.)Keičiantis kariuomenei keliamiems reikalavimams, karinio mokymo institucijostaip pat turi pritaikyti programas, siekdamos užtikrinti aukštą karinioparengimo lygį (kokybę). Tiek pradiniam kariniam parengimui įgyti, tiekkvalifikacijai kelti kariai yra siunčiami mokytis į užsienio valstybių kariniomokymo institucijas, viena jų – Baltijos gynybos koledžas.Didžiojo Lietuvos etmono JonušoRadvilos mokomojo pulkoskiriamasis ženklasLietuvos didžiojo kunigaikščioButigeidžio dragūnųmokomojo batalionoskiriamasis ženklasVeikiant daugianacionalinių pajėgų sudėtyje labai svarbu gerai mokėtianglų kalbą, nors vykstant į tarptautines operacijas užsienio valstybėsepravartu mokėti ir tų šalių kalbas.Koviniam rengimui svarbu geri, patyrę instruktoriai bei išplėtota infrastruktūra.Koviniam rengimui (lauko sąlygomis) yra skirti Pabradės, Gaižiūnųir Kazlų Rūdos poligonai, kuriuose mokymo infrastruktūra yra plėtojamasiekiant, kad atitiktų NATO reikalavimus. Kasmet Lietuvoje organizuojamosnacionalinės ir tarptautinės pratybos, kai kurios jų tapusios jau tradicinėmis,apimančios vienos ar kelių kariuomenės rūšių pajėgas.Kovinio rengimo centre veikia modernus kompiuterizuotas taktikos treniruoklis,gebantis įvairiapusiškai ir tikroviškai imituoti konfliktus. Jis yraskirtas koviniam rengimui, planuojant ir vykdant kovines ir krizių valdymooperacijas. Be to, šiuolaikinės karinės operacijos reikalauja skirtingų kariniųpajėgų sąveikumo, todėl ne mažiau svarbu, kad sausumos pajėgų kariaigebėtų kartu veikti su karinių oro, karinių jūrų ar specialiųjų operacijųpajėgų kariais.

Pratybų metu kariai įtvirtina ne tik taktiniusįgūdžius, bet ir mokosi kuo efektyviau teiktipirmąją medicininę pagalbąNaktinio šaudymo pratybos Centriniame poligone (Pabradė).Misijai Afganistane ruošiasi septintoji Provincijos atkūrimo grupė (PAG-7). 2008 m. balandžio 2 d.

54PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSTarnybos socialinės garantijosValstybė brangina savo karius, todėl rūpinasi jų socialine sauga. Bene didžiausiakarių socialinė garantija – kario valstybinė pensija, kuri mokamaištarnavus tam tikrą metų skaičių ir išėjus į atsargą. Be to, sukakę senatvėspensinį amžių, kariai taip pat gauna ir valstybinio socialinio draudimo(,,Sodros“) pensiją.KAS rūpinasi ir karių sveikatos priežiūra – yra teikiamos asmens sveikatospriežiūros paslaugos, visuomenės sveikatos paslaugos, medicininė reabilitacija,psichologinė pagalba. Tam tikros sveikatos priežiūros paslaugosyra teikiamos ne tik kariams, bet ir jų šeimų nariams, pavyzdžiui, psichologinėpagalba kritinių situacijų atvejais, suteikiama galimybė naudotisŠeimos medicinos centro paslaugomis.Be sveikatos priežiūros paslaugų, karių šeimoms 50 proc. mažinamas mokestisuž vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sudaromos sąlygossportuoti, dalyvauti kariuomenės organizuojamuose kultūros renginiuose.Didelis dėmesys skiriamas į tarptautines misijas išvykusių karių šeimoms,jos kviečiamos į įvairius sociokultūrinius renginius, organizuojamus pervisą jų artimųjų buvimo tarptautinėse misijose laikotarpį.KAS nepamiršta ir į atsargą išeinančių karių, padeda jiems prisitaikytipasikeitusioje socialinėje aplinkoje. Išėjusiems į pensiją kariams teikiamamedicininė reabilitacija, profesinio orientavimo konsultacijos ir pan.

Tarnybą Afganistano Goro provincijojebaigiantiems kariams (PAG-5) įteiktiNATO ne 5-ojo straipsnio operacijųmedaliai, o dalyvavusiems Danijos kariųkontingento surengtame žygyje DANCONir jį sėkmingai įveikusiems įteikti šiožygio medaliaiŽvalgų atrankos akimirka Motorizuotosiospėstininkų brigados KaraliausMindaugo motorizuotajame pėstininkųbatalione, 2008 m.Riaušių malšinimo įrangą išbandoŠeštosios provincijos atkūrimo grupėskariai. Afganistanas, Goras, 2008 m.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 596TARPTAUTINISBENDRADARBIAVIMAS„2008 m. rugpjūčio konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos sustiprino Lietuvos narystėsNATO reikšmę.“Lietuvos Respublikos ambasadorius prie NATO LINAS LINKEVIČIUSLietuva, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė, dalyvauja svarbiausiuose regioniniuoseir transatlantiniuose bendradarbiavimo forumuose. Lietuva vykdoaktyvią daugiašalę ir dvišalę gynybinio bendradarbiavimo politiką, ypačdaug dėmesio skirdama tiems daugiašaliams projektams, kurie stiprina visoAljanso saugumą ir pasirengimą atsakyti į įvairius saugumo iššūkius.Narystė NATOSvarbiausias NATO tikslas – užtikrinti visų jos narių saugumą ir puoselėtitaiką. Šio tikslo Aljanso narės siekia kartu planuodamos gynybą, konsultuodamosisaugumo klausimais, problemas spręsdamos diplomatiniaisbūdais, o iškilus grėsmei – kolektyvinėmis karinėmis priemonėmis.Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Narystė organizacijoje,kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narėsvadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva –patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yraefektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, jisuteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.Lietuva yra aktyvi Aljanso narė, visokeriopai prisidedanti prie politinės irkarinės Aljanso veiklos, prisiimanti ir įgyvendinanti tarptautinius įsipareigojimus,dalyvaujanti NATO tarptautinėse operacijose.Lietuva prisideda plėtojant kolektyvinius NATO pajėgumus, dalyvaudamaįvairiose iniciatyvose ir programose. Pavyzdžiui, Lietuva dalyvauja NATOstrateginio pervežimo oru iniciatyvoje (C-17), tokiu būdu stiprindamaNATO kolektyvinę dvasią ir prisidėdama prie strateginio (ilgų nuotolių)pervežimo oru pajėgumų vystymo.

60PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSNATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvairealizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenėsdėmesį į Lietuvai rūpimas problemas. Lietuva, būdama NATO narė, dalyvaujavisų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – ji turi savoatstovus visose svarbiausiose NATO institucijose. Dalyvaudama NATOveikloje, Lietuva akcentuoja NATO funkcijų suderinamumo svarbą, t. y. laikosipozicijos, kad efektyvi kolektyvinė gynyba ir veikla už NATO ribų turipapildyti viena kitą.Lietuva ir jos kariuomenė tiesiogiai prisideda prie tarptautinės bendruomenėspastangų plėsti stabilumo erdvę, dalyvaudama tarptautinėse operacijose(Afganistane, Kosove ir Irake), prisijungdama prie ginklų kontrolėssusitarimų, įgyvendindama pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones,palaikydama Aljanso „atvirų durų“ politiką ir aktyviai prisidėdama prieAljanso gynybinio bendradarbiavimo su NATO partnerėmis.Lietuva politiškai ir praktiškai remia Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinėsintegracijos siekius, aktyviai prisideda prie NATO partnerysčių su kitomisRytų Europos bei Pietų Kaukazo valstybėmis vystymo ir stiprinimo. Kraštoapsaugos ministerija finansuoja partnerių valstybių karininkų studijasLietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže, bendradarbiaujasu valstybių partnerių gynybos ministerijomis rengdama konsultacijas irseminarus aktualiais gynybos politikos klausimais. Lietuva prisideda ir finansiškairemia NATO paramos programas, taip pat drauge su Šiaurės irBaltijos šalimis įgyvendina praktinės paramos projektus teisės ir viešųjųryšių srityse Ukrainoje.Lietuvos kariai misijos metu Kosovebudėjo KFOR kontrolės poste prie sienossu Makedonija, patruliavo, vykdė greitojoreagavimo ir kitas užduotis

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 61Lietuvos vėliava prie NATO būstinės Briuselyje skambant Lietuvos himnui iškilmingaipakelta 2004 m. balandžio 2 d. Kartu suplevėsavo ir dar šešių naujų narių – Bulgarijos,Estijos, Latvijos, Slovakijos ir Rumunijos vėliavosLietuvos kariai tarptautinėsemisijose ir operacijose dalyvauja nuo1994 m.Lietuvos kariai įgyvendina įvairiusparamos projektus Afganistano Goroprovincijoje

62PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSSiekdama sukurti visus NATO standartus atitinkančias ginkluotąsias pajėgas,Lietuva sparčiai modernizuoja savo kariuomenę. Lietuva dalyvaujaNATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF), kurios yra labai svarbios NATOtransformacijos procese. Šios pajėgos skirtos mobilizuoti savo pajėgumusnaujiems iššūkiams ir skatina NATO valstybes reformuoti nacionalines pajėgas.Tik modernios, mobilios, gerai pasirengusios ir puikiai aprūpintospajėgos atitinka NRF standartus.2005 m. Lietuvos kariuomenės vandens valymo specialistai dalyvavo pirmojojeNRF operacijoje Pakistane. 2010 metais Lietuva, kartu su Estija irLatvija, į NRF skirs bataliono dydžio karinį vienetą.Pirmajame NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginyje(angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group1 SNMCMG1) dalyvavo Lietuvos karinių pajėgų minų paieškos irkenksmingumo šalinimo laivas „Sūduvis“, vadovaujamaskapitono leitenanto Giedriaus Auksoriaus. 2007 m. gruodisKrašto apsaugos savanorių pajėgų kariai dalyvauja bendruose mokymuosesu JAV nacionalinės gvardijos kariais. JAV, 2008 m. gegužėLietuvos specialiųjų operacijų pajėgųkariai pratybose „Noble Sword‘07“Ispanijoje

„Gebame bendradarbiauti su NATO ir ES partneriais aukštų technologijų srityje, atliekanttyrimus ir plėtojant sunkiosios ginkluotės, aviacijos, jūros ir oro įrangos projektus.“Gynybos technologijų instituto direktorius profesorius ALGIMANTAS FEDARAVIČIUSEuropos saugumo ir gynybos politikaNuo 2004 metų Lietuva dalyvauja Europos saugumo ir gynybos politikojeir aktyviai prisideda prie jos vystymo, stiprinant visos transatlantinės bendrijospasirengimą atremti šiuolaikines grėsmes. Stiprus transatlantinisryšys yra esminė ilgalaikio Lietuvos saugumo sąlyga. Lietuva laikosi nuostatos,kad siekdamos efektyviai kovoti su įvairiomis grėsmėmis, NATOir Europos Sąjungos šalys turi glaudžiai koordinuoti visai euroatlantineibendrijai svarbių sprendimų priėmimą, todėl Lietuva nuosekliai remia pastangasgerinti ES ir NATO santykius.Lietuva siekia aktyviai prisidėti priimant ir įgyvendinant Europos saugumoir gynybos politikos sprendimus, todėl dalyvauja politinių ir kariniųinstitucijų veikloje, pajėgumų vystymo procese, skiria karinius pajėgumusES kovinėms grupėms – aukštos parengties daugianacionalinėms pajėgoms,skirtoms vykdyti greitojo reagavimo operacijas. Lietuva dalyvaujabendroje Lenkijos, Vokietijos, Slovakijos, Lietuvos ir Latvijos ES kovinėjegrupėje, kuri budi 2010 m. pirmąjį pusmetį; taip pat planuoja skirti logistinįvienetą 2011 m. pirmąjį pusmetį budėsiančiai Olandijos, Vokietijos,Suomijos, Austrijos, Lietuvos kovinei grupei.Lietuvos kariai bendro Baltijos batalionotarptautinių pratybų „Baltijos erelis2009“ (angl. Baltic Eagle 2009) metuįrodė, kad yra pasirengę tarnauti NATOgreitojo reagavimo pajėgose

64PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSBaltijos šalių solidarumasTrijų Baltijos šalių bendradarbiavimo projektai simboline, politine, praktineprasme buvo itin reikšmingi šioms šalims rengiantis narystei NATO.Baltijos valstybės tęsia įvairaus lygio trišales konsultacijas ir bendradarbiaujasvarbiausiais gynybos klausimais.2003 m. buvo baigtas Baltijos pėstininkų bataliono (angl. BALTBAT) projektas.Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema (angl. BALTNET)integruojama į NATO oro gynybos sistemą (angl. NATINADS). Trys Baltijosvalstybės kartu užtikrina priimančiosios šalies paramą NATO oro policijosmisijai.Baltijos priešmininės kovos eskadra (angl. BALTRON) dalyvauja tarptautinėsepratybose bei Baltijos jūros dugne esančių minų ir nesprogusiosamunicijos paieškos ir kenksmingumo šalinimo operacijose. Po BALTRONvėliava veikia Ginkluotės ir denio įrangos dirbtuvės Klaipėdoje.NATO naikintuvo, patruliuojančioBaltijos šalių oro erdvėje,skrydis virš PanemunėsVienas reikšmingesnių Baltijos šalių karinio bendradarbiavimo projektų –Estijoje (Tartu) veikiantis Baltijos gynybos koledžas. Lietuvoje organizuojamostarptautinės pratybos „Gintarinė viltis“ ir „Baltijos dvasia“, be Baltijosšalių karinių vienetų, sulaukia dalyvių iš kitų NATO ir ES partnerių.

Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimasLietuvos kariai bendro Lenkijos irUkrainos bataliono sudėtyje NATOoperacijos Kosove metuLietuva remia glaudų Šiaurės Europos valstybių (Švedijos, Suomijos, Norvegijos,Danijos ir Islandijos) ir trijų Baltijos šalių gynybinį bendradarbiavimą.Šiaurės ir Baltijos šalys gali kartu vykdyti karinių pajėgų plėtojimoprojektus įvairiose srityse: mokslo ir technologijų, taikos palaikymo, aplinkosapsaugos, logistikos, specialiųjų pajėgų ir kt.Be dalyvavimo įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, Lietuva aktyviaiplėtoja dvišalius santykius. Daugiausia bendradarbiauja su NATO narėmis,kaimyninėmis valstybėmis, kitomis Lietuvos saugumui strategiškai svarbiomisvalstybėmis.Lietuvos santykių su strategine partnere JAV plėtojimas yra vienas prioritetiniųgynybos politikos uždavinių ir viena svarbiausių ilgalaikio saugumoįtvirtinimo sąlygų. Lietuva remia JAV pastangas stiprinti pasaulinę taiką irstabilumą, kovoti su terorizmu, jį remiančiais režimais ir masinio naikinimoginklų platinimu.Glaudus bendradarbiavimas gynybos srityje Lietuvą taip pat sieja su Lenkijair Danija. Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta intensyvus dvišalis bendradarbiavimas,grindžiamas nuolatinėmis politinėmis konsultacijomis, abipuseparama, pratybomis ir bendru dalyvavimu tarptautinėse operacijose.Pavyzdžiui, dešimt metų (1999–2009) Lietuvos kariai Lenkijos ir Ukrainosbataliono sudėtyje dalyvavo NATO operacijoje Kosove.Danija jau ilgą laiką yra svarbi Lietuvos partnerė. Danija kartu su Švedijabene labiausiai prisidėjo reformuojant Lietuvos karines pajėgas ir aprūpinantjas NATO standartus atitinkančia ginkluote ir įranga. Kartu su Danijavykdomi įvairūs projektai, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos kariuomenėsrengimui pagal NATO reikalavimus. Lietuvos Motorizuotoji pėstininkųbrigada „Geležinis Vilkas“ priskirta Danijos kariuomenės divizijai. Lietuvosir Danijos kariai dažnai dalyvauja bendrose pratybose.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 697TARPTAUTINĖSOPERACIJOS IR MISIJOS„Norint saugumą turėti, reikia ir duoti – už tai esame visame pasaulyje: nuo Bosnijosiki Irako ir Afganistano. Kartais abejojama – kam tie toliai? Tačiau prisiminkime,jog Lietuva kaudavosi tolokai už savo sienų ir praeityje. Kol turėjome valstybę,nekeldavome klausimo, ar prasminga kautis už savo vertybes toli nuo Tėvynės.“Profesorius dr. ALFREDAS BUMBLAUSKASKodėl dalyvaujameLietuva, aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, siunčia savo karines pajėgasdalyvauti įvairiose operacijose, tuo prisidėdama prie saugumo irstabilumo pasaulyje užtikrinimo. Valstybėms ir jų piliečiams pagrindiniaiXXI a. pavojai yra terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, silpnosir nestabilios šalys. Grėsmėms įgavus tarptautinį pobūdį, efektyviausiaiprevencijai ir kovai su jomis reikalingas tarptautinis veikimas. Aktyviaineutralizuoti grėsmes jų kilmės vietoje yra esminis šio laikmečio iššūkis,ir tam reikia šalių politinės valios ir koordinuoto veikimo panaudojant platausspektro priemones – nuo ekonominių iki karinių.Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose nuo1994 m., kai pirmasis karinis dalinys Jungtinių Tautų pajėgų UNPROFOR IIsudėtyje buvo dislokuotas Kroatijoje. Vėliau Lietuvos karinės pajėgosdaugianacionalinių dalinių sudėtyje buvo dislokuotos krizės ištiktuose Vidurioir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo regionuose ir Vakarų Balkanų šalyse.2004 m. tapusi visateise NATO nare, Lietuva užsitikrino kolektyvinės gynybosgarantijas, pagal kurias vienos iš sąjungininkių užpuolimas laikomasagresija visų narių atžvilgiu, kartu prisiėmė atsakomybę aktyviai prisidėtineutralizuojant bendras grėsmes, kylančias Aljansui ir tarptautinei bendruomenei.Nuo 1994 m. daugiau kaip 4 000 Lietuvos karių tarnavo NATO,ES ir JAV valstybių koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, JTvadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose, taip pat

Lietuvos karių, tarnaujančių AfganistanoGoro provincijos atkūrimo grupėje,šaudymo pratybos iš sunkiųjų12.7 mm (50) kulkosvaidžių M-2 BrowningLietuvos PAG inicijavo ir įgyvendino pirmųjųtrijų mažųjų hidroelektrinių statybąAfganistano Goro provincijoje.Sėkmė paskatino kitų šalių donorusimtis panašių projektų ir iki 2009 m.pabaigos provincijoje pastatyta beveik30 mažųjų hidroelektrinių.Tokia hidroelektrinė elektra aprūpinaapie 200 šeimų2005–2008 m. Lietuvos kariai dalyvavokoalicijos vadovaujamoje operacijoje„Iraqi Freedom“ Irake

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 71ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabartebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Albanija, Bosnija irHercegovina, Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Gruzija,Irakas, Afganistanas ir Pakistanas.Šiuo metu apie 300 Lietuvos karių ir civilių dalyvauja tarptautinėse operacijose.Apie 10 proc. šalies gynybos biudžeto skiriama tarptautiniamsįsipareigojimams vykdyti.Siunčiant karius už Lietuvos ribų yra laikomasi karinių dalinių stambinimo,taip pat operacijų skaičiaus mažinimo principo. Laikantis tokio principo yrasiekiama, kad nacionaliniai pajėgumai būtų konsoliduoti keliose operacijose,užtikrinant veiksmingesnį lėšų paskirstymą ir efektyvesnį pajėgų panaudojimą.Lietuvos kariniai daliniai, šiuo metu vykdantys operacijas, yra aprūpintimodernia technika. Kariai rengiami ir apmokomi sąveikauti su operacijųregionuose dislokuotais daugianacionaliniais kontingentais. Lietuvos karininkaitaip pat užima įvairias pozicijas tarptautinių operacijų štabuose.„Didelį įspūdį mums padarė mūsų naujųjų sąjungininkų įsipareigojimas visomisišgalėmis dalyvauti NATO operacijose. Kai kurios šalys iš tiesų pranoksta lūkesčius,pvz., Lietuva, kuri vadovauja Provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje Afganistane.“JAV ambasadorė prie NATO 2005–2008 VICTORIA NULANDAfganistanasLietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusi vadovautiProvincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje.PAG – NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International SecurityAssistance Force – ISAF) karinė ir civilinė misija šalies provincijose.Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir civilių. Šiojeprovincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnauja kariai ir civiliaiiš Danijos, Gruzijos, JAV, Kroatijos ir Ukrainos. Pagrindinės PAG užduotysyra padėti Afganistano valdžiai užtikrinti saugumą ir stabilumą provincijoje,siekiant sukurti tinkamas sąlygas provincijos atkūrimui ir ekonomineiplėtrai, taip pat valstybinių institucijų reformai įgyvendinti.

72PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSGoro provincija yra viena iš vargingiausių Afganistane, kur 80 procentųgyventojų neraštingi, sveikatos apsaugos paslaugos beveik neteikiamos.Lietuvos kariai prisideda rengiant vietos policijos pareigūnų mokymus, tiekiantreikalingą įrangą.PAG karo gydytojai, dirbantys lauko ligoninėse, prireikus vietiniams gyventojamsteikia medicinines paslaugas. Lietuvos medikai pasiekia tolimiausiasGoro provincijos gyvenvietes, kad suteiktų būtinąją medicininę pagalbą.LR specialioji misija, į kurią deleguojami civiliai, remia PAG ir vykdo ilgalaikiusvystomojo bendradarbiavimo projektus – finansuoja policijos stočių irprokuratūros centro, vidurinių mokyklų, elektrinių, mokymo centrų statybą,siekia stiprinti provincijos viešojo administravimo sektoriaus kompetenciją,skatinti vietos gyventojų verslumą ir pajamų iš smulkaus ir vidutinioverslo didėjimą.Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijosatkūrimo grupės tikslas – stiprinti centrinės valdžiosįtaką, padėti kuriant saugumą ir stabilumą provincijojebei sudaryti sąlygas regiono ir šalies atkūrimui

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 73IrakasNuo 2003 m. iki 2008 m. Lietuvos kariai dalyvavo JAV vadovaujamos koalicijospajėgų operacijoje „Iraqi Freedom“. Per penkerius metus daugiaunei 800 Lietuvos karių atliko tarnybą Irake. Karininkai tarnavo skirtingųlygių daugianacionalinėse operacinėse vadavietėse. Lietuvos kariai Irakevykdė įvairias užduotis: rūpinosi komunikacijų apsauga, saugojo ypatingossvarbos objektus ir valstybinių institucijų pastatus, prisidėjo prieviešosios tvarkos palaikymo, patruliavo su vietos policija, teikė paramąhumanitarinės pagalbos organizacijoms, rėmė Irako policininkus mokymųir pratybų metu.Nuo 2005 m. Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumopajėgų mokymo misijoje (NATO Training Mission in Iraq – NTM-I).Misija skirta apmokyti ir teikti patarimus aukščiausio ir vidutinio lygio Irakosaugumo pajėgų personalui, siekiant stiprinti Irako saugumo pajėgųkompetenciją ir efektyvumą.

74PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSKosovas1999–2009 m. Lietuvos taikdariai dalyvavo NATO vadovaujamoje operacijoje„Joint Guardian“ Kosove. Rotacijos būdu Lietuvos karių būrys atlikosavo pareigas NATO vadovaujamų Kosovo pajėgų (angl. KFOR) kontrolėspostuose pasienyje su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija. Kariaipatruliavo, atliko greitojo reagavimo ir kitas svarbias funkcijas.2008 m. Kosovo parlamentui paskelbus nepriklausomybę prasidėjo KFORpasirengimas vykdyti naujas funkcijas. Prištinoje buvo suformuota NATOcivilinė-karinė patarėjų komanda, kurios pagrindinė užduotis – sukurtivalstybines Kosovo saugumo pajėgas (angl. Kosovo Security Force, KSP).Taip pat buvo įkurta NATO mokomoji grupė, kurios pagrindinė užduotis –KSP kūrimas ir apmokymas. Penki Lietuvos kariniai instruktoriai priskirtiNATO mokymo grupei ir tarnauja Kosove.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 75NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgosLietuva prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO ResponseForce – NRF) ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo kovinių grupių.Šias pajėgas sudaro valstybių narių karinės kontribucijos, kurios kaspusę metų yra atnaujinamos.2005 m., po žemės drebėjimo Pakistane, Lietuva, prisidėdama prie NATOgreitojo reagavimo pajėgų humanitarinės operacijos, Pakistano šiaurinėjedalyje dislokavo savo vandens valymo junginį. Dalyvavimas šioje operacijojesuteikė vertingos patirties dislokuojant pajėgas į operacijos regioną.Lietuva įgijo praktinės patirties, kuri yra pritaikoma planuojant dalyvavimąNATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje.2007 m. Lietuva dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivųjunginio veikloje su minų paieškos ir neutralizavimo laivu „Sūduvis“, o2009 m. antrą pusmetį – laivas M51 „Kuršis“ priskirtas budėti NRF. Lietuvos,Latvijos ir Estijos steigiamas Baltijos batalionas drauge su Danijoskariais bus priskirtas NATO greitojo reagavimo pajėgoms 2010 m.2010 m. Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Lenkija ir Slovakija budėsjungtinės ES kovinės grupės sudėtyje. Šioje grupėje tarnaus apie 200 Lietuvoskarių.Lietuvos karius, patruliuojančiusKosove, pasitikdavo vaikai

76PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSDALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSEOPERACIJOSE IR MISIJOSE1994–1996 m. – KroatijaLietuvos karių būrys vykdė Jungtinių Tautų pajėgų operaciją UNPROFOR.Jie padėjo palaikyti viešąją tvarką, patruliavo savo atsakomybės rajone,budėjo kontrolės postuose ir saugojo pastatus. Iš viso šioje operacijojedalyvavo 90 karių.Nuo 1996 m. – Bosnija ir Hercegovina, KosovasNuo 1996 m. apie 800 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse NATO vadovaujamosetaikos įgyvendinimo ir stabilizavimo pajėgose Bosnijoje irHercegovinoje. Jų užduotis buvo padėti palaikyti viešąją tvarką, patruliuotisavo atsakomybės rajone, budėti kontrolės postuose, teikti pagalbą humanitarinėmsorganizacijoms ir saugoti objektus.1998 m. ir 1999 m. trys kariniai stebėtojai dalyvavo ESBO Kosovo stebėjimomisijoje. Jie stebėjo, kaip tuometinė Jugoslavija vykdė savo įsipareigojimusKosovo konflikto sureguliavimo proceso metu.Nuo 2001 m. iki 2003 m. Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „An-26“dalyvavo užtikrinant NATO pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosoveaprūpinimą. Lėktuvas atliko daugiau nei 1 000 skrydžių, transportavo 13000 karių ir 360 tonų krovinių.1999–2009 m. Lietuvos karių būrys Lenkijos ir Ukrainos bataliono sudėtyjedalyvavo NATO vadovaujamoje Kosovo pajėgų operacijoje „JointGuardian“ . Du karo medikai tarnavo Čekijos ir Slovakijos batalione. Nuo2003 m. iki 2006 m. apie 200 Lietuvos karių tarnavo Baltijos žvalgų kuopoje(Baltic Squadron) Danijos bataliono sudėtyje.Nuo 2004 m. Lietuva dalyvauja ES vadovaujamoje operacijoje „Althea“Bosnijoje ir Hercegovinoje.1999 m. – AlbanijaDešimt karo medikų dalyvavo NATO humanitarinėje operacijoje „AlliedHarbour“.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 77Nuo 2000 m. – GruzijaAštuoni pareigūnai dalyvavo ESBO misijoje Gruzijoje, kuri stebėjo RusijosFederacijos ir Gruzijos sieną, ir ESBO mokymų programoje, skirtoje Gruzijossienos apsaugos pareigūnams rengti.Nuo 2007 m. du karininkai prisijungė prie Jungtinių Tautų stebėtojų misijosGruzijoje, kurios užduotis yra stebėti pasienio tarp Gruzijos Respublikosir Abchazijos teritoriją.Nuo 2002 m. – AfganistanasNuo 2002 m. iki 2004 m. Specialiųjų operacijų eskadronas ir štabo karininkaidalyvavo JAV vadovaujamoje koalicijos pajėgų operacijoje „EnduringFreedom“.Keturi medikai dirbo NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo paramospajėgų Čekijos ir Vokietijos lauko ligoninėse.Nuo 2005 m. birželio mėn. Lietuva vadovauja Provincijos atkūrimo grupeiGoro provincijoje.Nuo 2007 m. vienas pareigūnas tarnauja JT paramos misijoje Afganistane.Nuo 2007 m. specialiųjų operacijų pajėgų kariai tarnauja NATO vadovaujamoseTarptautinėse saugumo paramos pajėgose.2003 m. – MakedonijaVienas pareigūnas dalyvavo ES vadovaujamoje karinėje operacijoje „Concordia“.Nuo 2003 m. – Irakas2003 m. balandžio mėn. keturi Lietuvos karo medikai ir aštuoni logistikosspecialistai dalyvavo operacijoje Irake aktyvių karinių veiksmų laikotarpiu.Nuo 2005 m. iki 2008 m. Lietuvos kariniai daliniai, štabo karininkai irkariniai specialistai dalyvavo koalicijos vadovaujamoje operacijoje „IraqiFreedom“. Nuo 2005 m. Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamojeIrako saugumo pajėgų mokymo misijoje Irake.2005 m. – IndonezijaDu Krašto apsaugos ministerijos civiliai ekspertai dalyvavo ES vadovaujamojecivilinių krizių valdymo operacijoje.2005–2006 m. – PakistanasPo žemės drebėjimo Pakistane Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetasdirbo NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje.

PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS 798KARIUOMENĖSMODERNIZAVIMASIR ĮSIGIJIMAI„Logistika nėra viskas, tačiau ji tampa visagalė, kai logistai ir kiti kariuomenėsatstovai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.“Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybosvadas pulkininkas OVIDIJUS EITMINAVIČIUSLietuva šiandien yra lygiavertė NATO ir ES šalių partnerė. Lietuvos kariuomenėnuolat modernizuoja turimą karinę įrangą, vykdo įvairius ginkluotėsįsigijimų projektus. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nebuvolengva kurti Aljanso standartus atitinkančias šalies gynybines pajėgas.Okupacinė sovietinė armija pasitraukė tik 1993 m., ir tai, ko negalėjo išvežti,– sunaikino. Ypač nukentėjo infrastruktūra. Lietuvai kuriant ir apginkluojantsavo kariuomenę į pagalbą atėjo sąjungininkės (JAV, Danija,Švedija, Vokietija) – šios šalys Lietuvai perdavė daug geros kokybės ginkluotėsir karinės įrangos.Šalies gynyba – tai viena iš nedaugelio valstybės valdymo sričių, kuriosveikla grindžiama ilgalaikiu planavimu. Atsižvelgiant į krašto apsaugossistemos pokyčius ir galimus rizikos veiksnius, nustatomi prioritetiniaikariuomenės modernizavimo ir įsigijimo projektai.Nuo 2000 iki 2005 m. daugelio ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektųpaskirtis buvo aprūpinti Sausumos pajėgas, ypač „Geležinio Vilko“brigadą: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, koviniųir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškosir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualiosios apsaugos nuobranduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių ir pan. Kariuomenėiš Suomijos įsigijo didelio pravažumo ir didelės keliamosios galios daugiafunkciniųsunkvežimių SISU E13TP, jie padeda ekstremaliomis sąlygomisatlikti įvairias tiekimo ir aprūpinimo užduotis.

Stiprindama šalies oro erdvės stebėjimą ir apsaugą, Lietuvos kariuomenėiki 2015 metų planuoja įsigyti du ilgojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus.Jie pakeis dabar naudojamą pasenusią sovietų gamybos radiolokacinętechniką. 2007 m. buvo baigtas modernaus priešlėktuvinės gynybosraketinio komplekso „Stinger“ įsigijimo procesas.Kita svarbi Lietuvos kariuomenės modernizavimo sritis – orlaivių įsigijimas.Pagal sutartį tarp Lietuvos kariuomenės ir Italijos bendrovės „AleniaAeronautika S.p.A.“ Lietuva iš šios bendrovės įsigyja tris taktinius transportolėktuvus C-27J „Spartan“, atsarginių detalių, logistinės įrangos. Karturuošiami lėktuvų pilotai ir techninis personalas. Du iš trijų „Spartan“lėktuvų jau sėkmingai atlieka savo misiją.Specialiųjų operacijų pajėgose naudojamivisureigiai „Land Rover Defender.“Nešiojamoji vidutinio nuotolio prieštankinėvaldomų raketų paleidimosistema „Javelin“Atnaujinamas ir Karinių jūrų pajėgų laivynas. Nuo 2008 m. liepos mėn. Kariniųjūrų pajėgų rikiuotėje stovi modernus Danijoje statytas „Flyvefisken“klasės patrulinis laivas P11 „Žemaitis“. Planuojama, kad 2009 metais Lietuvoskarines jūrų pajėgas papildys du NATO standartus atitinkantys daugiafunkciniai„Standart Flex 300“ klasės laivai, o pagal 2008 m. susitarimąsu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija iki 2011 m. du JK karališkojolaivyno „Hunt“ klasės laivai pakeis dabar naudojamus „Lindau“ klasės minųpaieškos laivus. Nauji laivai bus priskirti NATO greitojo reagavimo kovossu minomis junginiui ir pakaitomis bei rotacijos principu su kitų NATO šaliųlaivais dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose.

Lietuvos kariuomenė turi artimojonuotolio oro gynybos sistemą m/48Karo inžinieriai standartiniamsir improvizuotiesiems sprogstamiesiemsužtaisams atpažinti irneutralizuoti naudoja įvairią techniką,taip pat ir nuotoliniu būdu valdomąrobotą, ginkluotą keliomis vaizdokameromis ir šratiniu „Remington“modelio šautuvu (12 mm kalibras) beiaukšto slėgio vandens patrankaSpecialiųjų operacijų pajėgųkoviniai narai pratybose„Balts Will“ Klaipėdoje. 2008 m.Karinių jūrų pajėgų Patruliniųlaivų diviziono laivas P11 „Žemaitis“pratybose kartu su Karinių oro pajėgųpaieškos ir gelbėjimo sraigtasparniu.KJP Patrulinių laivų divizioną sudarodu „Storm“ ir du Flyvefisken“(„Žuvis skraiduolė“) klasės laivai2009 m. baigti daugiafunkcinės paskirties šarvuotų PLS tipo sunkvežimiųįsigijimo ir šaulio ginkluotės atnaujinimo (automatinių šautuvų ir pistoletų)projektai.Kariuomenės transformacijos proceso metu didelis dėmesys skiriamaskariuomenės valdymo sistemos modernizavimui, kurio esmė – šiuolaikiniųryšių ir informacinių sistemų technologijų bei pažangių valdymo metodųįdiegimas ir panaudojimas. Valdymo centre yra žmogus, jo kompetencija irgebėjimai. Anksčiau buvo manoma, kad techninės priemonės ir procedūrosišspręs visas problemas, tačiau tai netiesa. Žmogus visada bus svarbiausiasvaldymo proceso dalyvis.

LIETUVOS KARIUOMENĖSPADALINIŲ VĖLIAVOSVėliava yra vienas iš svarbiausių valstybės atributų, todėl tokia pat svarbi ji yra ir kariuomenėje. Prie vėliavos, kaip simbolio, karysprisiekia ištikimai tarnauti Tėvynei. Kovinės karinių dalinių vėliavos saugomos vado kabinete šalia Lietuvos trispalvės. Jos yra garbingainešamos įvairių rikiuočių metu iš abiejų pusių saugant ginkluotiems kariams. Kariuomenės pajėgų rūšių vėliavos plevėsuoja ant vėliavosstiebo prie štabų.Nuo seniausių laikų mūšio lauke vėliava buvo ne tik orientyras, bet ir palaikė karių kovinę dvasią. Todėl kiekvienas karvedys stengdavosisunaikinti priešo vėliavą, kad galėtų greičiau palaužti kovojančių karių valią. Laimėjus pergalę priešo vėliavos būdavo pats vertingiausiastrofėjus. Ir atvirkščiai, su pergale grįžtančių karių eisenoje garbingiausioje vietoje būdavo karinių vienetų vėliavos.KRAŠTO APSAUGOSMINISTERIJOS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1993 m. spalio 28 d.)KARIUOMENĖS VADO VĖLIAVAKARIUOMENĖS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2000 m. lapkričio 23 d.)SAUSUMOS PAJĖGŲ VADOVYBĖSVĖLIAVA(Vėliava įteikta 2004 m. birželio 18 d.)SAUSUMOS PAJĖGŲ VĖLIAVA(Prie Sausumos pajėgų štabo pirmą kartąiškelta 2005 m. lapkričio 26 d.)KARINIŲ ORO PAJĖGŲ VĖLIAVA(Vėliava patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybės 1993 m. liepos 22 d.)KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ VĖLIAVA(Vėliava patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybės 1992 m. birželio 30 d.)KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲPAJĖGŲ VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1991 m. lapkričio 23 d.)ANTROJO OPERATYVINIŲ TARNYBŲDEPARTAMENTO VĖLIAVA(Vėliava patvirtinta 1999 m. vasario 22 d.įsakymu Nr.186)MOTORIZUOTOSIOS PĖSTININKŲBRIGADOS „GELEŽINIS VILKAS“ VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1990 m. lapkričio 23 d.)LOGISTIKOS VALDYBOS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2006 m. balandžio 28 d.)KARO POLICIJOS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2004 m. spalio 12 d.)LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIOGEDIMINO ŠTABO BATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2002 m. vasario 15 d.)JUOZO VITKAUS INŽINERIJOSBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2000 m. rugsėjo 2 d.)VYTAUTO DIDŽIOJO JĖGERIŲBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1990 m. lapkričio 23 d.)

KARALIAUS MINDAUGOMECHANIZUOTOJO PĖSTININKŲBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1995 m. gegužės 28 d.)LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIOALGIRDO MECHANIZUOTOJOPĖSTININKŲ BATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1996 m. vasario 10 d.)DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖSBIRUTĖS MOTORIZUOTOJOPĖSTININKŲ BATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1994 m. lapkričio 14 d.)LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIOKĘSTUČIO MOTORIZUOTOJO PĖSTININKŲBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1995 m. rugpjūčio 15 d.)GENEROLO ROMUALDO GIEDRAIČIOARTILERIJOS BATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2005 m. rugpjūčio 12 d.)LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIOVYTENIO BENDROSIOS PARAMOSLOGISTIKOS BATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1994 m. spalio 21 d.)KUNIGAIKŠČIO VAIDOTO TIESIOGINĖSPARAMOS LOGISTIKOSBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1995 m. gegužės 19 d.)JUDĖJIMO KONTROLĖS CENTROVĖLIAVA(Vėliava įteikta 2001 m. gruodžio 20 d.)KARO MEDICINOS TARNYBOSVĖLIAVA(Vėliava patvirtinta 2001 m. vasario 9 d.krašto apsaugos ministro įsakymu Nr.158)LIETUVOS KARIUOMENĖSGENEROLO LEITENANTO MOTIEJAUSPEČIULIONIO ARSENALO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1998 m. gegužės 17 d.)LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIOBUTIGEIDŽIO DRAGŪNŲ MOKOMOJOBATALIONO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1996 m. liepą)KASP DAINAVOS APYGARDOS1-OSIOS RINKTINĖS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. kovo 11 d.)KASP DARIAUS IR GIRĖNOAPYGARDOS 2-OSIOS RINKTINĖSVĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. birželio 7 d.)KASP ŽEMAIČIŲ APYGARDOS3-IOSIOS RINKTINĖS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. vasario 16 d.)KASP VYČIO APYGARDOS 5-OSIOSRINKTINĖS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. gegužės 17 d.)KASP DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS8-OSIOS RINKTINĖS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. lapkričio 23 d.)GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOSKARO AKADEMIJOS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1992 m. rugpjūčio 30 d.)DIDŽIOJO LIETUVOS ETMONO JONUŠORADVILOS MOKOMOJO PULKO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2000 m. gegužės 26 d.)DIVIZIJOS GENEROLO STASIO RAŠTIKIOPUSKARININKIŲ MOKYKLOS VĖLIAVA(Vėliava įteikta 1995 m. gruodžio 20 d.)GENEROLO ADOLFO RAMANAUSKOKOVINIO RENGIMO CENTRO VĖLIAVA(Vėliava įteikta 2007 m. sausio 16 d.)

LIETUVOS KARIUOMENĖ – PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMSUDK 355(474.5)Li-239Nuotraukų autoriai:LINA AMBROŽEVIČIŪTĖ, VIDMANTAS BALKŪNAS, LAIMIS BRATIKAS,DOVILĖ ČIŽAITĖ, TADAS DAMBRAUSKAS, VILIUS DŽIAVEČKA,MANTAS EIDUKAITIS, TIEME FESTNER, TOMAS KAUNECKAS, VAIDOTAS KURAPKIS,VALDAS KOPŪSTAS, DAINIUS LABUTIS, PAULIUS LILEIKIS, JULIJA MARTINAITIENĖ,EGLĖ MĖLINIAUSKIENĖ, VYTAUTAS MILIŠAUSKAS, GINTARAS MOCKEVIČIUS,ALFREDAS PLIADIS, SILVIJA PRANAUSKAITĖ-BITINIENĖ, GINTAUTAS TIŠKA,VIDA URBONAITĖ, ANDRIUS VAITKEVIČIUS, NERIJUS VITAS, REMIGIJUS ZABIELA,EUGENIJUS ŽYGAITIS.Nuotraukos iš Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, „Savanorio“ redakcijos,Lietuvos centrinio valstybės ir Alberto Daugirdo asm. archyvų,Genocido aukų muziejaus.Naudota medžiaga:Stankus J. Geležinių įrankių gamybos technologija Lietuvoje IX–XIII a. A serija. Vilnius, 1970. T. 1 (32);Girdzijauskas P. Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas, Vilnius, 2009; Ramanauskaitė-SkokauskienėA. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Vilnius, 2008.Atsakingoji redaktorėAUŠRA VAITKEVIČIŪTĖKalbos redaktorės:ERDA VALEIKIENĖ,VITA KORSAKIENĖDizainerėLORETA KERŠYTĖ2009 07 29. Tiražas 5 000 egz. Užsakymas GL-279.Išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija,Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius.Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras,Muitinės g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r.ISBN 978-609-412-002-2© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo C-27J „Spartan“ raketų sistemos patikrinimas:paleidžiamos šiluminės raketos, skirtos priešlėktuvinės gynybos raketoms nukreipti

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE LIETUVOS KARIUOMENĘ IR KRAŠTO APSAUGĄGALITE RASTI KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS INTERNETO SVETAINĖJEwww.kam.lt9 786094 120022LR nuolatinė atstovybė prieŠiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) htpp://nato.mfa.ltGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija www.lka.ltKaro prievolės administravimo tarnybaprie Krašto apsaugos ministerijos www.karys.ltBaltijos gynybos koledžas www.bdcol.comVytauto Didžiojo karo muziejus http://www.kam.lt/index.php/lt/99488Lietuvos aviacijos muziejus www.lam.ltLietuvos kariuomenės ordinariatas www.lcn.lt/en/bl/kitoshs/mo/Lietuvos Respublikos ginklų fondasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės www.lgf.ltLietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionoišminavimo kuopa www.sprogmenys.ltLietuvos Respublikos Prezidentas www.president.ltLietuvos Respublikos Seimas www.lrs.ltLietuvos Respublikos Vyriausybė www.lrv.ltLietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija www.urm.lt