Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA

Kaina 4 Lt 2005 Nr. 4(10) 

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, 

ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS 

Jungimo technika 

nenaudojant varþtø 

Tarða elektros 

tinkluose 

Greitaveikiai 

saugikliai 

Elektrolizës 

teorijai – 

200 metø 

ISSN 1648-6927 

6 

8 

14 

26 

Tegul laimë, 

kuri vaikðto 

po þemæ, 

sustoja ties 

Jûsø namø 

durimis 

Ðv. Kalëdø ir 

Tegul laimë, Tegul laimë, Tegul 

vaikðto laimë, vaikðto laimë, Tegul laimë, Tegul 

vaikðto laimë, Tegul laimë, kuri 

po vaikðto kuri 

po vaikðto laimë, vaikðto laimë, kuri 

po vaikðto laimë, kuri 

sustoja po sustoja po þemæ, 

Jûsø sustoja Jûsø sustoja po sustoja po þemæ, 

Jûsø sustoja po þemæ, 

namø 

namø ties 

durimis Jûsø durimis Jûsø sustoja Jûsø sustoja namø ties 

durimis Jûsø sustoja namø ties 

Naujøjø Metø 

proga Jus 

sveikina

„Telemecanique“ sveikina Jus su 

artëjanèiomis ðventëmis ir kvieèia 

susipaþinti su daþnio keitikliø 

serija Altivar 71, naujiena ið 

Simply Smart* pasaulio... 

Daugybë daþnio keitikliuose ATV71 

jau integruotø sprendimø: 

daugiau kaip 150 taikomøjø 

funkcijø, 

Modbus ir CANopen 

komunikacijos, 

elektromagnetiniø trikdþiø 

(EMC) filtrai, 

„jëgos grandinës atjungimo“ 

saugos funkcija 

(IEC/EN 61508 SIL2), 

8 eiluèiø grafinis-tekstinis 

displëjus (matomumas ið 5 m. 

atstumo)... 

leidþia atsisakyti kompromisø, 

norint realizuoti ekonomiðkiausià 

sprendimà Jûsø sudëtingiems ir 

galingiems árengimams. 

* Simply Smart: daugiau 

iðradingumo ir intelektualumo, 

kartu lengvinant naudojimà 

www.schneider-electric.lt 

www.telemecanique.com 

Daþnio keitikliai 

Altivar 71 

Valdymo profesionalas! 

Techninës pagalbos telefonas : 

(8~5) 247 77 73

VILNIUS VILNIUS KAUNAS KLAIPËDA PANEVËÞYS ÐIAULIAI 

Ozo g. 51 Motorø g. 6 Draugystës g. 13A Dubysos g. 23 J.Janonio g. 1 P. Cvirkos g.77/Lydos g. 6 

Tel.: 8-5-2763400 8-5-2136918 8-37-451675 8-46-341532 8-45-584629 8-41-390263 

8-5-2761494 8-686-52494 

8-698-51668 

Faks.: 8-5-2737250 8-5-2104199 8-37-451675 8-46-341532 8-45-584629 8-41-390263 

El.p.: info@dogas.lt motorai@dogas.lt kaunas@dogas.lt klaipeda@dogas.lt panevezys@dogas.lt siauliai@dogas.lt

Brangieji, kolegos ir partneriai, 

drauge su Jumis džiaugiamės sėkmingais prabėgusių 

metų darbais ir įgyvendintais sumanymais. 

Sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius su artėjančiomis 

Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais! Lai jie būna kupini 

ieškojimų ir atradimų, nuskaidrinti bendradarbiavimo 

ir abipusio pasitikėjimo, turtingi prasmingais darbais ir 

reikšmingais atradimais. 

Jūsų patikimas partneris 

ElektroBalt

turinys 

6 Kiðtukø ir sujungimø lizdø sistema SafeCONTACT 

8 Tarða þemosios átampos tinkluose 

14 Greitaveikiai saugikliai elektroninës árangos apsaugai 

16 Firmos „Lapp Kabel“ þymëjimo sistema Fleximark 

19 „Obo Bettermann“: profesionalai profesionalams 

22 Kas yra PowerLogic sistema? 

24 „Telemecanique“ Altivar 71 – nauja varikliø daþnio keitikliø 

serija 

26 Pirmajai elektrolizës teorijai – 200 metø 

30 Elektros sistemø katedra. Istorija ir veikla per 65 metus 

34 Kronika 

38 Þinynas 

40 Summary 

Ðiandien mûsø þurnalas ðvenèia pirmàjá, nors ir kuklø jubiliejø – 

Jûsø rankose jau deðimtasis „Elektros erdviø“ numeris! 

Atrodo, dar taip neseniai kilusi idëja, kad mums reikia elektrotech- 

ninës krypties þurnalo, jau tapo realybe. Tikime, kad platëjantis 

mûsø þurnalo skaitytojø, rëmëjø ir raðanèiøjø bûrys padarys já 

laukiamu ir naudingu leidiniu. 

Linkime visiems þurnalo skaitytojams gerø ir prasmingø Nau- 

jøjø metø! 

Vyr. redaktorius 

Bronius Rasimavièius 

elektros 

erdvës 

Vyr. redaktorius 


E. p. neta@neta.lt 

R E D K O L E G I J A 

E. p. neta@neta.lt 

NETA prezidentas 


Asociacijos „Infobalt“ 

vykdantysis direktorius 

Dþiugas Juknys 

UAB „Gaudrë“ direktorius 

Vladas Rinkevièius 

UAB „Miltronic“ direktorius 

Gediminas Vaiðvila 

Konsultantë 

KTU Elektros sistemø katedros 

docentë dr. Liudmila Andriuðienë 

Kalbos redaktorë 

Aldona Paulauskienë 

Dizaineris 

Darius Abromaitis 

„IMAGO“ 

A D M I N I S T R A C I J A 

Direktorius 

Saulius Kocys 

Reklamos projektø vadybininkas 

Mindaugas Ðeduikis 

Tel. (8~5) 269 1240 

Mob. 8~652 90 576 

E. p.: mindaugas@namasiras.lt 

elektra@namasiras.lt 

Leidykla „Namas ir að“ 

Pylimo g. 31, 

LT-01141 Vilnius 

Tel./faks. (8~5) 260 8243 

Mob. stacionarus 8~698 53 658 

E. p. info@namasiras.lt 

UAB „NAMAS IR AÐ“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei 

tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas 

leidëjo raðytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako uþ reklaminiø 

skelbimø tekstà ir turiná. 

Visø „Elektros erdviø“ numeriø 

elektronines versijas galite rasti 

www.neta.lt

6 

Elektros Erdvës Nr. 4 (10) 2005 

Ar teisingas posakis 

„vienas visiems 

atvejams“? 

Vis daugiau dëmesio sulaukia CEE jungtys, kuriose kabeliø 

gyslos prijungiamos nenaudojant varþtø. Tai sutaupo laikà 

ir palengvina darbà elektrotechniniam personalui. 

SafeCONTACT gnybtai naudojami kiðtukuose ir jungtyse. Nereikia 

nuvalyti izoliacijos – pakanka tiesiog ákiðti kabelius ir vienu rankos 

mostu uþstumti sklàstá. 

Kiðtukø ir kiðtukiniø lizdø 

sistema SafeCONTACT 

„Mennekes“ siûlo StarTOP serijos CEE kiðtukø ir kiðtukiniø 

lizdø nuo 16 A iki 32 A asortimentà. Juose integruoti patikimi 

specialios konstrukcijos ásipjaunantys gnybtai SafeCONTACT. 

Naudojant SafeCONTACT nereikia nuo kabeliø gyslø nuimti 

izoliacijà. Naujoviðka technika ir kiti praktiniai sprendimai sumaþina 

darbo krûvá, palyginti su varþtiniais prijungimo gnybtais 

(kontaktais), – sutaupoma per 70 procentø laiko. 

Dirbti su ðiais gnybtais labai paprasta: gysla ávedama á sklàstá, 

sklàstis uþdaromas vienu atsuktuvo pasukimu ir darbas 

baigtas. 

Kadangi nereikia nuimti izoliacijos, nereikia specialiai paruoðti 

ir kabeliø galø. Atskiros kabelio gyslos nesusipina ir nesutrûkinëja, 

todël skerspjûvio sumaþëjimas neámanomas. Uþdarant 

sklàstá gyslos izoliacija atsiskiria savaime, sukuriamas patikimas 

kontaktas ir gysla stipriai fiksuojama. Skirtingomis spalvomis 

paþymëti sklàsèiai padeda teisingai prijungti kabelio gyslas. 

Gnybtams nereikalinga prieþiûra ir jie nesusidëvi. Todël galima 

daþnai prijungti laidininkus, nes ásipjaunantys gnybtai garantuoja 

þemà pereinamàjà varþà ir ilgalaiká saugø kontaktà. 

Daug moderniø sprendimø teikia naudà ne tik elektros montuotojams, 

bet ir vartotojams. „Mennekes“ sukurtas specialus 

susirandantis sriegis greitai ir ilgam sandariai bei stabiliai sujungia 

gaubtà su priekine lizdo dalimi. Stabilus sklàstis uþdaro 

lengvai ir patikimai. Pagal instrukcijà atidaryti galima tik atsuktuvu, 

lengvai ir greitai. 

„Mennekes“ kabelio ávado sandarikliai maþina átempimà, sandarina, 

saugo nuo kabelio álinkimo ir álûþimo. Sandariklis apsaugotas 

nuo pametimo, dantytas uþdarymo þiedas saugo 

nuo savaiminio atsipalaidavimo. 

Atvoþiamieji jungèiø dangteliai patogiai atidaromi, todël jungtimi 

galima lengvai ir saugiai manipuliuoti viena ranka. 

Prie sienos montuojami kiðtukiniai 

lizdai TwinCONTACT 

Stacionariai montuojamø kiðtukiniø lizdø kabelio prijungimo 

gnybtams galioja papildomi reikalavimai. Kadangi jos montuojamos 

prie sienos ar mechanizmø, todël surenkant ðias jungtis

TwinCONTACT dvigubais spyruokliniais gnybtais lengva montuoti 

jungtis prie sienos ir mechanizmø 

„Mennekes“ – vienintelis gamintojas, siûlantis dvi skirtingas 

bevarþtes kabeliø prijungimo technologijas 

montavimo erdvë yra labai ribota. Tiems atvejams puikiai tinka 

„Mennekes“ spyruoklinis gnybtas TwinCONTACT. Tai vienintelis 

CCE jungtyse naudojamas dvigubas gnybtas, leidþiantis labai 

patogiai prijungti kabelá: nuo kabelio galo tereikia nuimti izoliacijà 

ir ákiðti já á gnybtà. Gnybtai tvirtai ir patikimai laiko kabelá. 

Kai trûksta vietos, ðie gnybtai labai pagreitina darbà, nes be 

jokiø papildomø pastangø uþtikrinamas patikimas kontaktas. 

Kontakto laikiklio ðone esanèiu atjungimo mygtuku prireikus 

galima lengvai ir nenaudojant árankiø atpalaiduoti kabelius. 

Visus TwinCONTACT gnybtus galima laikyti ir sujungimo gnybtais, 

kuriais jungiami kabeliai. Dvigubi gnybtai tinka skirtingo 

skerspjûvio gyslø kabeliams. Privalomoji kabeliø jungimo 

kryptis nurodyta tam, kad kontakto pavirðius bûtø didesnis, o 

nuolatinë didelë kontakto prispaudimo jëga garantuoja maþas 

pereinamàsias varþas. Spyruoklinio gnybto kabliukai neleidþia 

laidams netyèia iðsitraukti, atsilaisvinti. Kontaktai atsparûs vibracijai, 

nereikalauja prieþiûros ir nenusidëvi. 

TwinCONTACT kiðtukiniai lizdai turi ir kitø pranaðumø: skirtingomis 

spalvomis ir uþraðais paþymëti gnybtai padeda teisingai 

prijungti kabelius. Gnybtai apsaugoti nuo prisilietimo, o tai ypaè 

svarbu, kai kabeliai montuojami maðinose ir skirstomosiose 

dëþëse, nes nereikia imtis papildomø saugos priemoniø. Sieniniai 

ir prie sienos montuojami kiðtukiniai lizdai gaminami IP 

44 ir IP 67 saugos lygio. 


7

8 


S. J. Bugenis, 

L. Krikðtaponis, 

I. Skuèas 

Vilniaus 

technikos 

kolegija 

1. Aukðtesniøjø átampos ir srovës 

harmonikø atsiradimo prieþastys 

Tarša 

žemosios įtampos 

tinkluose 

Turbogeneratoriø ir hidrogeneratoriø kuriama trifazë átampø 

sistema artima idealiai. Faziø nesimetrija atsiranda dël nevienodos 

apkrovos, netiesiniai iðkreipiai – dël apkrovos kai kuriø 

elementø voltamperiniø charakteristikø netiesiðkumo. Laikui 

bëgant bendra instaliuota galia vis didëja, didëja ir netiesinës 

apkrovos imtuvams tenkanti dalis bendroje þemosios átampos 

tinklø apkrovoje. Netgi tvirtinama [3], kad visos ðalys, priklausomai 

nuo jø techninio lygio, anksèiau ar vëliau susiduria su vis 

didëjanèio þemosios átampos tinklø uþterðimo aukðtesniosiomis 

harmonikomis problema. Ið kur atsiranda ðios aukðtesniosios 

harmonikos, jeigu jø nëra elektriniø tiekiamoje elektros energijoje? 

Jos atsiranda dël vartotojø apkrovos varþos netiesiðkumo 

(pvz., dienos ðviesos lempos). 

Keièiantis srovei dienos ðviesos lempoje, keièiasi joje esanèiø 

dujø jonizacijos laipsnis ir drauge lempos varþa. Kuo didesnë 

srovë, tuo daugiau jonø ir tuo maþesnë lempos varþa. Todël 

ir prireikia nuosekliai su tokia lempa jungti droselá, kuris ribotø 

srovæ. Esant sinusinei tinklo átampai, per dienos ðviesos lempà 

tekës nesinusinë srovë; momentinë srovës vertë bus maþesnë 

uþ ekvivalentinës galios tiesinës apkrovos srovës momentinæ 

vertæ, kai átampa nedidelë, ir didesnë, kai átampa artima amplitudinei. 

Esant sinusinei tinklo átampai, tekës nesinusinë srovë, 

t. y. tokia apkrova tampa aukðtesniøjø srovës harmonikø ðaltiniu. 

Kitas pavyzdys – impulsiniai maitinimo blokai. Bendra visø 

tipø impulsiniams maitinimo blokams yra tai, kad per diodiná 

tiltelá yra ájungtas elektrolitinis kondensatorius, ið kurio átampa 

paduodama á keitiklá. Iki to momento, kol tinklo átampa maþesnë 

uþ kondensatoriaus átampà, ið tinklo á toká maitinimo blokà 

srovë neteka. Kai átampa tinkle didesnë uþ kondensatoriaus 

átampà, tekës srovë, ákraunanti kondensatoriø, kurià ribos tik 

tinklo ir filtro elementø varþos. Taigi kiekvienà pusperiodá teka 

tik siauri srovës impulsai ir srovës spektre yra daug aukðtesniøjø 

harmonikø. Kadangi tinklo varþa baigtinë, joje susidaro 

átampos kritimai ir praktiðkai sinusinë generatoriaus sukurta 

átampa moduliuojama aukðtesniosiomis harmonikomis. Tokiu 

bûdu aukðtesniosios átampos harmonikos savotiðkai pasklinda 

aplink vartotojà, kurio apkrova netiesinë, tarsi savotiðka tarða, 

sàlygojanti papildomus nuostolius ir tiems vartotojams, kuriø 

apkrova aukðtesniøjø harmonikø negeneruoja. Todël visa atsakomybë 

uþ netiesinius átampos iðkreipius tenka vartotojams tiek 

Lietuvoje [2], tiek ir pvz., Rusijoje [5]. ES standartas [1] riboja 

tiek bendrà netiesiniø iðkreipiø faktoriø, kuris neturi bûti didesnë 

nei 8 proc., tiek ir atskirø harmonikø amplitudþiø santyká su 

pirmosios harmonikos amplitude (3-osios – 5 proc., 5-osios – 6 

proc., 7-osios – 5 proc., 9-osios – 1,5 proc., 11-osios – 3,5 proc. 

ir t. t., iki 25 harmonikos, nurodant, kad aukðtesniø harmonikø 

lygis paprastai bûna neþymus ir sunkiai iðmatuojamas). 

2. Aukðtesniøjø harmonikø átaka 

ávairiø elektros árenginiø darbui 

Asinchroninëse maðinose átampos aukðtesniosios harmonikos 

sàlygoja sroviø aukðtesniøjø harmonikø atsiradimà ir ðiø 

sroviø dalis bendroje srovëje kur kas didesnë, negu átampoje, 

nes variklio varþa dël didelio slydimo ðioms harmonikoms gerokai 

maþesnë negu pagrindinei harmonikai. Nuostoliai magnetolaidyje 

aukðtesniosioms harmonikoms santykinai taip pat 

didesni negu pagrindinei, nes sukûriniø sroviø nuostoliai proporcingi 

daþnio kvadratui. Sinchroninëse maðinose, be papildomø 

nuostoliø, gali atsirasti aukðtesniøjø harmonikø sukeltos 

pavojingos vibracijos dël aukðtesniøjø harmonikø sukuriamø 

momentø þenklo kitimo, kurio daþnis lygus harmonikø daþnio 

ir pagrindinio daþnio sumai ar skirtumui, priklausomai nuo 

aukðtesniøjø harmonikø sukuriamø besisukanèiø magnetiniø 

laukø sukimosi krypties. Dël papildomø nuostoliø magnetolaidyje 

didëja ir nuostoliai transformatoriuose, tarp jø ir pastoèiø 

transformatoriuose, todël sumaþëja pastotës vardinë galia. 

Be to, aukðtesniosios harmonikos gali sàlygoti rezonansinius 

reiðkinius pastatø instaliacijoje [4]. Fazinis kampas tarp atskirø

faziø átampø ir sroviø aukðtesniosioms harmonikoms tiek kartø 

didesnis uþ 120˚, koks yra harmonikos eilës numeris. Todël treèiajai 

harmonikai turësime nulinæ sekà, penktajai – atvirkðtinæ, 

septintajai – tiesioginæ ir t. t. Treèiosios harmonikos srovë nuliniame 

laide, jeigu ði srovë visose fazëse yra vienodo dydþio, 

trigubai didesnë uþ fazinæ srovæ. Tai galioja visoms aukðtesniosioms 

harmonikoms, kuriø numeriai yra kartotiniai trims. Esant 

pakankamai dideliam netiesiniø iðkreipiø koeficientui srovë 

nuliniame laide, kuris neapsaugomas jokia apsauga nuo perkaitimo, 

gali bûti daug didesnë uþ sroves faziniuose laiduose 

[3]. Jei abu srovës pusperiodþiai vienodi, lyginës harmonikos 

nepasireiðkia. Daþniausiai þemosios átampos tinkluose ir yra 

bûtent ðis atvejis. 

3. Matavimø rezultatai 

Skaitmeniniu prietaisu Eurotest 61557 matuojama tiek ávairiø 

netiesiniø imtuvø generuojamos aukðtesniosios srovës harmonikos, 

tiek átampos aukðtesniosios harmonikos þemosios 

átampos tinkluose. Ðio prietaiso naudojimas instaliacijos ir 

áþeminimo tikrinimui Lietuvoje yra juridiðkai áteisintas. Imtuvø 

generuojamø srovës harmonikø matavimo rezultatai pateikiami 

1 ir 2 lentelëse, jungiant per filtrus – 3 lentelëje. 

1 lentelë. Vienfaziø netiesiniø imtuvø sroviø aukðtesniøjø 

harmonikø matavimo rezultatai 

Árenginys Srovë THD Pagrindiniø 

harmonikø 

numeriai 

Naujo kompiuterio 

impulsinis maitinimo 

blokas 

Prieð 10 metø pagaminto 

kompiuterio impulsinis 

maitinimo blokas 

Dienos ðviesos lempø 

grupë auditorijos 

apðvietimui 

Rezervinio maitinimo 

átaiso impulsinis 

maitinimo blokas (2,2 kW) 

Didþiaslëgë gyvsidabrio 

lempa 

1,1 A 40,3 % 3 (33 %), 5 (13 %) 

0,28 A 137 % 3 (53 %), 5 (44 %), 

7(33 %) 

3,7 A 24 % 3 (23 %), 5 (1 %) 

2,7 A 58 % 3 (45 %), 5 (20 %), 

7 (7 %) 

1,5 A 28 % 5 (16 %), 7 (20 %), 

9 (21 %) 

Didþiaslëgë natrio lempa 1 A 44,5 % 3 (13 %), 5 (16 %), 

7 (19 %) 

Kompaktinë 

liuminescencinë lempa 

(Pagaminta Vokietijoje) 

Kompaktinë 


(Pagaminta Kinijoje) 

0,12 A 115 % 3 (53 %), 5 (37 %), 

7 (21 %), 11 (16 %) 

0,14 A 137 % 3 (51 %), 5 (37 %), 

7 (28 %), 11 (21 %), 

13 (16 %) 

Liuminescencinë lempa 0,36 A 11 % 3 (11 %), 5 (2 %) 

Liuminescencinë lempa 0,16 A 17 % 3 (7 %), 5 (12 %), 

7 (7 %) 

Monitoriaus maitinimo 

blokas 

0,08 A 56 % 3 (27 %), 5 (27 %), 

7 (13%), 9 (19%) 

2 lentelë. Trifaziø netiesiniø imtuvø sroviø aukðtesniøjø harmonikø 

matavimo rezultatai 


harmonikø numeriai 

Invertoriaus impulsinis 


Rezervinio maitinimo 

átaiso impulsinis maitinimo 

blokas (20 kW) 

3,4 A 

4,4 A 

4,7 A 

12,5 A 

5.3 A 

12,1 A 

67,7 % 

55,3 % 

54,5 % 

2,4 % 

7,5 % 

1,7 % 

5, 7 

5, 7 

5, 7 

3 (2 %) 

3 (4,7 %), 5 (2,6 %) 

3 (0,7 %), 5 (0,7 %) 

3 lentelë. Vienfaziø netiesiniø imtuvø, maitinamø per lygiagretø 

rezonansiná filtrà (ritës be ðerdies varþa 8Ω, kondensatoriaus 

talpa 22 µF, rezonansinis daþnis 150 Hz) sroviø aukðtesniøjø 

harmonikø matavimo rezultatai 


harmonikø numeriai 

Prieð 10 metø pagaminto 

kompiuterio impulsinis 


Didþiaslëgë gyvsidabrio 

lempa 

0,28 A 83 % 3 (30 %), 5 (15 %), 

7 (37 %) 

1,45 A 7,5 % 3 (2,5 %), 5 (2,5 %), 

7 (3,5 %) 

Didþiaslëgë natrio lempa 1 A 9,5 % 5 (4,5 %), 7 (4,5 %), 

9 (4 %) 

Kompaktinë 


(pagaminta Vokietijoje) 

Monitoriaus maitinimo 

blokas 

0,12 A 83 % 3 (46 %), 7 (20 %), 

9 (21 %) 

0,08 A 32 % 3 (24 %), 5 (14 %), 

7 (7 %), 11 (7 %) 

Buvo iðmatuotas átampos aukðtesniøjø harmonikø lygis kolegijos 

elektros tinkle, kaip tipiniame mokymo ástaigos tinkle, 

taip pat valstybinës ástaigos, turinèios labai didelá kompiuterinës 

technikos kieká, tinklo ávade. Kolegijoje tinklo átampos 

matavimai buvo atliekami daug kartø, taip pat studentams atliekant 

matavimø praktikos darbus. Pagrindinë harmonika yra 

treèioji, visø kitø lygis labai maþas, netiesinis iðkreipiø faktorius 

– nuo 2,2 iki 3,2 procentø. Matavimø ástaigoje, turinèioje daug 

kompiuteriø, maitinamø per árenginá (1 lentelë), rezultatai pateikiami 

4 lentelëje. 

4 lentelë. Tinklo ávado átampø ir nulinio laido srovës harmonikø 

matavimo rezultatai 

Ávado kabelis 1 

Ávado kabelis 2 

Fazinës átampos THD Pagrindiniø harmonikø numeriai 

L1 3,4 % 3 (2,5 %), 5 (2 %), 7 (1,1 %) 

L2 2,2 % 3 (1,4 %), 5 (1,5 %), 7 (0,5 %) 

L3 3,4 % 3 (2,9 %), 5 (1,5 %), 7 (0,8 %) 

Nulinio laido srovë THD Pagrindiniø harmonikø numeriai 

7 A 55 % 3 (44 %), 5 (9 %) 

Fazinës átampos THD Pagrindiniø harmonikø numeriai 

L1 3,4 % 3 (2,5 %), 5 (2,0 %), 7 (1,0 %) 

L2 2,4 % 3 (1,5 %), 5 (1,7 %), 7 (0,4 %) 

L3 3,2 % 3 (2,7 %), 5 (1,5 %), 7 (0,5 %) 

Nulinio laido srovë THD Pagrindiniø harmonikø numeriai 

5,4 A 58 % 3 (50 %), 5 (7 %) 

4. Iðvados ir rekomendacijos 

1. Netiesiniai átampos þemosios átampos tinkluose iðkreipiai 

ðiuo metu kur kas maþesni, negu leidþia standartas. 


9

10 


2. Ateityje gali susidaryti situacija, kai teks ieðkoti priemoniø 

iðkreipiams maþinti. 

3. Tiek ekonomiðkai, tiek ir maþinant tinklo tarðà aukðtesniosiomis 

harmonikomis, tikslinga naudoti rezerviná maitinimà ne atskirai 

kiekvienam kompiuteriui, o vienà trifazá bendrà visiems. 

4. Trifaziø árenginiø generuojamø aukðtesniøjø harmonikø lygis 

gerokai maþesnis negu vienfaziø, todël tikslingiau naudoti, jei 

tik ámanoma, trifazius. 

5. Á nuliná laidà ájungtas treèiosios harmonikos uþtveriamasis 

filtras galëtø gerokai sumaþinti to laido srovæ ir bendrà netiesiniø 

iðkreipiø faktoriø. 

6. Uþ iðkreipius atsakingi ne vien tik vartotojai. Trifaziai árenginiai, 

esant visiðkai simetriðkam tinklui, treèiosios harmonikos 

negeneruoja. 1 lentelëje matome, kad trifazis árenginys 

generuoja santykinai didþiausià bûtent treèiàjà harmonikà. 

Akivaizdu, kad simetriðkos átampø sistemos atveju bendras 

iðkreipiø faktorius bûtø maþesnis. Pastotës transformatorius 

yra ne vartotojo nuosavybë ir pastarasis negali paveikti jo savybiø 

taip, kad tiekiama bûtø simetriðka átampa, pvz., naudojant 

specialià konstrukcijà [6], o elektros energijos tiekëjo niekas 

juridiðkai neápareigoja tuo rûpintis daugiau, negu to reikalauja 

standartas, kuris orientuotas vien á trifaziø varikliø normalaus 

darbo uþtikrinimà. 

7. Elektros energijos tiekimo ir instaliacijos projektavimo specialistai 

privalo bûti susipaþinæ su aukðtesniøjø harmonikø poveikiu 

ir jø lygio maþinimu, todël þinias apie jas bûtina átraukti 

á atitinkamas mokymo programas. 

8. Ðis tyrimas nepretenduoja á iðbaigtumà ir veikiau iðkelia 

problemà, negu jà iðsprendþia. Reikalingi iðsamûs tyrimai, kurie 

leistø giliau iðnagrinëti tiek aukðtesniøjø srovës harmonikø 

ávairiuose imtuvuose atsiradimo, tiek ðiø harmonikø slopinimo 

klausimus. Pvz., kad ir klausimà, kodël bandymuose naudotas 

150 Hz filtras buvo neefektyvus liuminescencinëms lempoms. 

Reikëtø labiau iðtirti filtrø parametrø átakà bendro iðkreipiø faktoriaus 

dydþiui, aktyviø filtrø naudojimo galimybæ. 

Literatûra 

1. LST EN 50160. Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos 

charakteristikos. 

2. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 120-4328). 

3. Григорьев О. и др. Высшие гармоники в сетях 

электроснабжения 0,4 кВ//Новости электротехники, № 6/ 2002–1/ 

2003. 

4. Петухов В., Красилов И. Резонансные явления в 

электроустановках зданий//Новости электротехники, №6/2003. 

5. Сапунов М. Несиметрия трехфазной системы напряжений// 

Новости электротехники, №1/2001. 

6. Сердешнов А. и др. Симметрирующее устройство для 

трансформаторов. Средство стабилизации напряжения и снижения 

потерь в сетях 0,4 кВ//Новости электротехники, №1/2005. 

Þurnalo 

„Elektros 

erdvës“ 

prenumerata 

Metø prenumeratos 

kaina – 20 Lt 

(þurnalas ketvirtinis, 

ið viso 4 numeriai) 

Dël þurnalo „Elektros erdvës“ 

prenumeratos kreipkitës: 

tel.: (8~5) 260 8243, 269 1240 

prenumerata@namasiras.lt


11

12 


1919 1928 1930 1936 1939 1948 

1962 1962 1965 1966 1968 1969 

1994 1996 1999 1999 2000 2000 

Ið elektros instaliacijos istorijos 

Jeigu Jûs pabendrautumëte su Raineriu Berkeriu, kompanijos 

„Berker“ Ðalksmiulëje ákûrëjo Roberto Berkerio sûnumi, jis atkreiptø 

Jûsø dëmesá, kad kompanija ir Valterio Gropijaus legendinis 

BAUHAUZ‘o institutas buvo ákurti tais paèiais 1919 metais. Bet 

tuo paralelës nesibaigia. Technologija, pasirëmusi XX amþiaus 

filosofija, kurios avangardas buvo ákûnytas BAUHAUZ‘o, taip 

pat inspiravo brolius Hugo ir Robertà ákurti elektros instaliavimo 

prietaisø fabrikëlá. Robertas þavëjosi BAUHAUZ‘o dizaineriø idëjomis 

ir elegancija. Jø filosofija kaip ugnis plito tarp progresyviø 

dizaineriø ir gamintojø. Viena pagrindiniø jø idëjø buvo maksimalus 

funkcionalumas, ir tai tapo „Berker“ kompanijos varikliu 

visiems laikams. 10 amperø jungikliai vietoj iki tol áprastø greitai 

perkraunamø 6 amperø jungikliø ir modulinës instaliacijos 

sistemos, leidusios suvienyti stiliø ir atpiginti instaliacijà, buvo 

APÐVIETIMAS. ELEKTRINIS ÐILDYMAS IR INSTALIACIJA. 

Ateities g. 10, Vilnius 

Tel. (8~5) 269 7578, 279 6162 

pirmosios naujovës ádiegtos Hugo ir Roberto. Taigi fordizmas ir 

Gropijaus namai-maðinos buvo ádiegti Ðalksmiulëje. 

Forma ir funkcija buvo du banginiai, per krizes, karus ir pakilimus 

atplukdæ kompanijà „Berker“ á ðias dienas. Ir atplukdë ne 

tuðèiomis: vien 2004 metais „Berker“ gavo pagrindinius Europos 

dizaino apdovanojimus „red dot“ ir IF savo srityje. 

Atrodytø, kà bendra turi jungiklis ir dizainas. Taèiau patikimas 

veikimas ir modernumas, kurá atspindi rëmeliui naudojamos 

medþiagos, – plastikas, stiklas, auksas su marmuru ar nerûdijantis 

plienas, originalus stiliaus pajautimas ir visapusiðkas jø 

naudojimo galimybiø spektras bei naujausiø technologijø taikymas 

gamyboje tiesiogiai lëmë tai, kad ðiandien „Berker“ yra 

nepralenkiama lyderë ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje. 

Birþelio 23-iosios g. 23, Kaunas 

Tel. (8~37) 31 21 01 

Taikos pr. 24, Klaipëda 

Tel. (8~46) 28 33 90

1950 1950 1950 1957 1958 1961 

1972 1980 1983 1984 1985 1990 

2001 2002 2004 2005 


13


14 

Greitaveikiai 

saugikliai 

elektroninės 

įrangos apsaugai 

Ðiuo metu ávairiose pramonës ðakose vis plaèiau naudojama 

elektroninë áranga – puslaidininkiniai aparatai (puslaidininkiniai 

keitikliai, lygintuvai, tolygaus paleidimo áranga ir kt.), kurie yra 

jautrûs virðsroviams, dël ávairiausiø prieþasèiø atsirandantiems 

elektros grandinëse. Trumpojo jungimo metu puslaidininkiniai 

aparatai be apsaugos nuo virðsrovio daþniausiai sudega. 

Daugeliu atvejø tai reiðkia gamybos proceso ar kitos veiklos 

sustabdymà, darbo prastovas, kurios susijusios su nemaþais 

nuostoliais. Energetikø sukaupta patirtis rodo, kad þemosios 

átampos saugikliai dël paprastos konstrukcijos, pigumo, patikimumo, 

didelës trumpojo jungimo atjungimo gebos pla- 

1 

2 

3 

4 

5 

6 

7 

9 

3 

1 

1 pav. 

UQ NH 00 tipo 

saugiklio sandara 

1 kontaktinis peilis 

2 indikatorius 

3 laikiklis 

4 lydusis sidabrinis ádëklas 

5 keraminis korpusas 

6 pirmiausia iðsilydanèios 

susiaurintos juostelës 

7 kvarcinis smëlis 

8 indikacinë vielutë 

Andrius Bajoras, 

UAB „Etibaltus“ vadybininkas 

èiai audojami dabar ir bus dar ilgai naudojami apsaugai nuo 

trumpojo jungimo. 

Elektroniniø elementø perkraunamumas yra gerokai maþesnis 

negu laidø, kabeliø, elektros varikliø, todël kiekvienam vartotojui, 

o ypaè projektuotojams pravartu þinoti, kaip patikimai 

apsaugoti elektroninæ árangà. Vienas patikimiausiø ir ekonomiðkiausiø 

bûdø puslaidininkiniams elementams apsaugoti nuo 

trumpojo jungimo sroviø yra naudoti greitaveikius saugiklius. 

Vakarø ðaliø techninëje literatûroje ðie saugikliai daþnai vadinami 

Ultra Quick (labai greito veikimo – UQ) saugikliais. 

Daþnai kyla klausimas, kuo UQ tipo saugikliai skiriasi nuo 

áprastiniø saugikliø. Atsakant á ðá klausimà vertëtø pasiþiûrëti á 

UQ NH 00 tipo saugiklio sandarà (1 pav.). 

Bet kurio saugiklio veiksmingumà nusako laiko-srovës charakteristika 

(2 pav.), pagal kurià nustatoma lydþiojo ádëklo iðsilydimo 

trukmës priklausomybë nuo tekanèios srovës. UQ 

tipo saugikliø pagrindinës dalys yra kontaktiniai peiliai, indikatorius, 

laikiklis, keraminis korpusas, kvarcinis smëlis ir indikacinë 

vielutë. Ðie elementai analogiðki áprastiniams saugikliams. 

Skiriasi tik lydusis ádëklas, kuris gaminamas ið sidabro 

(áprastiniuose – vario) juostelës su susiaurintomis juostelëmis. 

Sidabro lydymosi temperatûra yra 960°C, o vario – 1 080°C. 

Sidabrinë juostelë greièiau ákaista, o susiaurintos juostelës 

greièiau iðsilydo. Taigi greitaveika yra esminis skirtumas tarp 

áprastinio ir UQ tipo saugiklio. Grafike matome áprastiniø ir 

greitaveikiø saugikliø suveikimo laikà, esant toms paèioms

Laikas, t(s) 

apkrovos sroviø reikðmëms. Taip pat reikëtø paminëti jø didesná 

atsparumà senëjimui. 

Poveikio signalizatorius 

UQ tipo saugikliai turi poveikio indikatoriø, kuris leidþia greitai 

rasti perdegusá saugiklá, kai kartu su iðsilydanèia sidabrine 

juostele iðsilydo ir indikacinë vielutë, prie kurios galo prijungta 

spyruoklë. Suveikus saugikliui atsilenkia raudonos spalvos 

strypelis, korpuso virðutinëje dalyje (3 pav.). Poveikio indikatorius 

gali veikti mikrojungiklá, kurio kontaktai komutuoja aparatø 

valdymo grandines. Mikrojungiklis árengiamas ant saugiklio 

pagrindo (4 pav.). 

Þymëjimas 

Kalbant apie ðiuos saugiklius reikia paminëti jø srovës ribojimo 

ir saugiklio taikymo klasæ, kuri þymima dviem lotyniðkomis 

raidëmis. Pirmoji raidë rodo saugiklio vykdomas funkcijas, 

antroji – saugomà objektà. 

1-oji raidë: 

a – atitinka saugiklio vykdomà apsaugà daliniame apkrovø diapazone 

(accompanied fuses – lydieji saugikliai dalinei apsaugai). 

Ðios klasës saugikliai saugo tik nuo trumpøjø jungimø; 

g – atitinka saugiklio vykdomà apsaugà visame apkrovø diapazone 

(general purposes fuses – bendrosios paskirties lydieji 

saugikliai). Jie saugo elektros grandines nuo perkrovø ir nuo 

trumpøjø jungimø. 

2-oji raidë: 

Apkrovos srovë, I(A) 

1 - DII UQ gR 16 A 500 V 

2 - DII UQ gR 20 A 500 V 

3 - DII UQ gR 25 A 500 V 

R – saugiklis, skirtas puslaidininkiniø átaisø apsaugai (for protection 

of rectifiers – lygintuvø apsaugai). 

Pavyzdþiui, UQ NH 00 U-N 40 A gR uþraðo ant saugiklio reikðmë 

yra tokia: UQ – greitaveikis, NH – tipas, 00 – gabaritai, U-N – su 

standartiniais peiliais, 40 A – vardinë srovë, gR – puslaidininkiø 

átaisø apsauga nuo perkrovø ir trumpøjø jungimø. 

UQ saugikliø parinkimas 

UQ saugikliai parenkami pagal ðiuos duomenis: 

saugiklio dydá (gabarito NH00, NH1,NH2,NH3, DO1, DO2, 

DI-DV ), 

vardinæ átampà UN, 

1 2 3 1´ 2´ 3´ 

1´- DII gG 16 A 500 V 

2´- DII gG 20 A 500 V 

3´- DII gG 25 A 500 V 

2 pav. Áprastiniø (gG) DII tipo ir QU (gR) DII 

tipo saugikliø charakteristikos 

3 pav. 

UQ saugiklio 

poveikio indikacija – 

korpuso virðuje 

vardinæ srovæ IN, 

saugiklio ðiluminá impulsà I2·t (Dþaulio integralà, A2·s), 

saugiklio galios nuostolius. 

Pirmuosius tris duomenis galima rasti paþymëtus ant saugiklio. 

Paskutinius du parametrus galima rasti saugiklio gamintojo 

iðleistame techniniame apraðyme ar specialiame þinyne. 

Saugiklio ðiluminis impulsas I 2 ·t (Dþaulio integralas, A 2 ·s) 

proporcingas ðilumos kiekiui, iðsiskirianèiam saugiklyje, tekant 

trumpojo jungimo srovei. Ðis ðilumos kiekis visada turi 

bûti 5 kartus maþesnis uþ saugomo puslaidininkio ðiluminá 

impulsà: 

(I 2 ·t)UQ saugikl. ≤ 5·(I 2 ·t)puslaidink. (1) 

Ðis santykis turi bûti iðlaikytas, kad esant trumpajam jungimui 

perdegtø saugiklis, taip apsaugodamas elektroniná árenginá. 

Pavyzdþiui, puslaidininkiniam elementui – tiristoriui 20 000 A2·s 

ðiluminis impulsas, iðsiskiriantis trumpojo jungimo metu, já negraþinamai 

suardo. Darbo metu iðsiskiriantis ðilumos kiekis 

yra 5 000 A 2 ·s. Taigi pagal formulæ, norint patikimai apsaugoti 

ðá elementà, reikia parinkti UQ tipo saugiklá, kurio ðiluminis 

impulsas yra 1 000 I 2 ·t (A 2 ·s) (ið katalogo), pavyzdþiui, UQ 

NH 1 U-N/35A/690V. 

Puslaidininkinës árangos gamintojai daþniausiai gaminio techniniame 

pase ar eksploatavimo instrukcijoje nurodo Dþaulio 

integralà arba rekomenduoja atitinkamo nominalo saugiklá, 

kuris galëtø patikimai apsaugoti árenginá. 

UQ tipo saugikliai, skirti elektroninës árangos apsaugai, gaminami 

pagal IEC 60269 ir VDE 0636 standartø reikalavimus. 

Ðie greitaveikiai saugikliai naudojami tiek kintamosios, tiek 

nuolatinës átampos árangos apsaugai. 

Tinkamai parinkus apsaugos nuo trumpojo jungimo priemones, 

apsaugoma nuo sugadinimo brangi elektroninë áranga. 

Ðios árangos praradimas nëra tiek nuostolingas, kiek nuostoliø 

atneða sutrikæ procesai. 

Literatûra 

4 pav. 

Mikrojungiklis, skirtas saugiklio 

bûsenai suveikæs-nesuveikæs 

elektriðkai indikuoti 

1. Drabatiukas A., Tranauskas A. Elektros saugikliai. – 2000 m. 

2. Musial E. Elektros energetiniai árenginiai ir instaliacija. – 2001 m. 


15


16 

Gamintojai ir instaliuotojai vis daþniau yra ápareigoti atlikti tvarkingà 

elektros instaliacijà jà tinkamai uþbaigiant komponentø 

þymëjimo darbais, ágalinanèiais vartotojà tinkamai eksploatuoti 

árenginius ir objektus. Dël gausybës laidø, pavieniø kabeliø, 

apsauginiø rankoviø ar vamzdeliø painiavos atsiranda 

bûtinybë naudoti þymëjimo sistemà. Elektros instaliacijos þymëjimas 

– viena pagrindiniø tinkamo ir patikimo instaliacijos 

atlikimo sàlygø. 

Þymëjimo sistemø pasirinkimas rinkoje yra didelis, taèiau jø 

kokybë galëtø bûti daug geresnë. Dar ir dabar galima pamatyti 

primityviø ið popieriaus ar plastmasës pagamintø þymekliø. 

Kabelis, þymëtas LFL1H, LFL2H markiruotëmis 

Firmos „Lapp Kabel“ 

žymėjimo sistema 

Fleximark 

Þinoma, tokios þymëjimo sistemos nereikalauja dideliø iðlaidø, 

bet ar tai praktiðka? Veikiant agresyviems aplinkos veiksniams, 

tokiems kaip dulkës, drëgmë, aukðta ar þema temperatûra, UV 

spinduliai, tepalai ar chemikalai, bëgant laikui tokie þymëjimai 

tikrai nebeprimins tvarkingo, aiðkiai perskaitomo þymens. Þymenys 

greitai nusitrina, praranda ryðkumà arba deformuojasi, 

todël daþnai tenka juos keisti. Be to, daugumà jø nepatogu 

montuoti, tai uþima daug laiko. 

Elektros tiekimo ir valdymo kabeliai, esantys cechuose sumontuotose 

kanaluose, turi bûti tiksliai paþymëti. Valdymo spintø, 

maðinø ir árenginiø gamintojai naudoja þymëjimo sistemas 

pavienëms gysloms, laidams bei atskiriems spintø viduje ar 

maðinoje instaliuotiems elementams þymëti. 

Patikimos ir nebrangios markiruotës 

kabeliams LFL1H, LFL2H, PTE ir LCK/LCFK 

Þymëjimo sistema Fleximark suteikia platø elementø, pritaikytø 

ávairioms sàlygoms, pasirinkimà, pavyzdþiui, tinka sterilumo sàlygoms, 

esant aukðtai (+500˚C) arba þemai (-40˚C) temperatûrai, 

lauko sàlygoms, kai reikalingas atsparumas drëgmei, chemikalams, 

alyvoms, UV spinduliams. Þymenims gaminti naudojama 

PVC, behalogeniai junginiai ir nerûdijantis plienas. 

Kabeliams þymëti ypaè paprastos bei patogios yra LFL1H ir 

LFL2H markiruotës. Jos atsparios drëgmei, aukðtai bei þemai 

temperatûrai, UV spinduliams, tvirtos ir patogios naudoti, turi 

vienà arba dvi skylutes dirþeliui, markiruotæ pritvirtinti prie ka-

Kabelis þymëtas naudojant PTE apvalkalà, o 

gyslos – Flexiprint markiruotëmis 

Greitas gyslos þymëjimas Flexiprint markiruotëmis 

belio. Be to, jos uþraðomos nenusitrinanèiu raðikliu arba lazeriniu 

spausdintuvu, naudojant þymëjimui skirtà programà 

Flexisoft. Programinæ árangà Flexisoft Light galima nemokamai 

atsisiøsti Internetu! 

Daþnai patá uþraðà reikia papildomai apsaugoti. Ðiam tikslui siûloma 

naudoti PTE apsauginius apvalkalus. Apvalkalai turi filtrà 

nuo UV spinduliø, todël uþraðai nenublunka lauko sàlygomis. 

Ðie skaidrûs apvalkalai gali bûti ávairaus ilgio bei ploèio, todël 

tinka tiek maþo, tiek didelio skersmens kabeliams. Naudojant 

specialø áranká apvalkalus galima sukarpyti pagal individualius 

Fleximark sistemos panaudojimo pavyzdys 

poreikius (norimo ilgio), pasirinkti tvirtinimo bûdà. Apvalkalø 

ploèiai atitinka þymëjimø spausdintuvø DYMO ir BROTHER 

juosteliø ploèius. 

LCK/LCFK – tai aplink kabelá klijuojamos ávairiø dydþiø markiruotës, 

ypaè tinkamos valdymo spintose. Uþraðas apvyniojamas 

skaidria markiruotës juosta, taip apsaugant já nuo trinties, 

drëgmës, alyvø ir tirpikliø. 

Sistema Fleximark gali bûti naudinga ámonëms, atliekanèioms 

valdymo spintø surinkimà, maðinø ir kitø árenginiø gamintojams 

bei instaliuotojams. Valdymo spintø gamintojai turi galimybæ 

pasirinkti þymenis pavieniams kabeliams, laidams, laidø pluoðtui, 

rankovëms, apsauganèioms laidus ir laidø pluoðtus, arba 

paèioms spintoms þymëti. 

Valdymo spintose laidø bei kabelio gysloms markiruoti viena 

efektyviausiø sistemø yra Flexiprint. Skirtingai nuo rinkoje populiariø 

markiruoèiø, ðioms sumontuoti prireikia maþiau laiko. 

Be to, visus norimus suþymëti simbolius galima suraðyti vienoje 

markiruotëje. Jø bûna ávairiø spalvø ir dydþio, tinkamø ávairaus 

diametro gysloms. Markiruotës atsparios daugumai chemikalø, 

UV spinduliams, drëgmei ir kai kurioms alyvoms. Uþraðomos 

Kabelis, þymëtas LCK markiruote 

KABELIAI. ELEKTROTECHNIKA. INFORMACINIAI TINKLAI 

Miltronic UAB, P. Vileiðio g. 18, Vilnius 

Tel. (8~5) 278 0390, faks. 278 0397 

www.miltronic.lt; el. p. info@miltronic.lt 

Lapp grupës kompanija 


17


18 

ranka nenusitrinanèiu raðikliu arba lazeriniu spausdintuvu, naudojant 

Flexisoft programà 

Atskirø þenklø sistema Mini/Maxi – 

ilgalaikis, greitas ir patogus þymëjimas 

Sistemos Mini ir Maxi (didesniø matmenø) – tai 

puikus pasirinkimas. Jas sudaro raidës, skaièiai 

ir kiti bûtini instaliuotojui gamintojo þymenys. 

Ið jø sudaryti þodþiai arba simboliai dedami 

á apvalkalus arba á tam pritaikytas 

ðynas. Toks apvalkalas arba ðyna 

Kabelis, þymëtas 

tvirtina- 

Mini markiruotëmis 

mi prie ka- 

PTE apvalkale 

b e l i o a r b a 

apsauganèio 

vamzdelio panaudojantkabelio 

dirþelius 

(firma „Lapp 

Kabel“ siûlo 

TY-RAP tipo dirþelius). 

Galimas 

skydø þymëjimas pasitelkiant 

lipnias ðynas. 

Sistema ið 

nerûdijanèio plieno 

ekstremalioms 

aplinkos sàlygoms 

Vartotojai daþnai ieðko sistemos, 

kuri uþtikrintø patvarumà 

visomis gamybos 

sàlygomis. Tokius reikalavimus 

atitinka Fleximark nerûdijanèio 

plieno sistema, susidedanti ið þymenø ir 

tvirtinimo elementø. Þymenys gali bûti tiek áspaudþiami 

nerûdijanèio plieno juostoje naudojant specialius árankius, 

tiek surenkami ið atskirø elementø, panaðiai kaip ir Mini/Maxi 

sistemose. 

Paprastai þymenys ið nerûdijanèio plieno naudojami sunkiojoje 

pramonëje, laivø gamyboje, græþiniø platformose, naftos ar chemijos 

pramonëje, stakliø gamybos pramonëje, liejyklose arba 

Nerûdijanèio plieno 

þymenys 

Kabelis þymëtas nerûdijanèio plieno 

juostoje áspaustais þenklais 

hidraulinëje árangoje. Ðios sistemos privalumai: tinkamumas 

naudoti po þeme, atsparumas aukðtoms temperatûroms (iki 

+500˚C) bei identifikacijos galimybë ávykus gaisrui. 

ETB – ádëklai su dirþeliu 

universaliam þymëjimui 

Ádëklai su dirþeliu – tai greitas ir patikimas 

bûdas kabeliams, vamzdþiams, árenginiø 

elementams bei kitoms prekëms þymëti. 

Dëklai lengvai atsidaro ar uþsidaro, todël lengva 

pakeisti uþraðà. Bûtina ásidëmëti gaminá, pavadinimu 

ETB. Didelis dëklø pavirðius suteikia galimybæ matyti aiðkø 

ir áskaitomà apraðymà. Markiruotë pritaikyta dideliam temperatûrø 

diapazonui (nuo -30 iki +110˚C), o dël atsparumo UV 

spinduliams tinka naudoti lauko sàlygomis. 

Tai tik nedidelë dalis Fleximark siûlomø þymëjimo sistemø. 

Kiekviena jø gali turëti savo privalumø ir trukumø. Fleximark privalumas 

– galimybë pateikti þymëjimo sistemà, patenkinanèià 

individualius poreikius. 

Darius Makûnas, UAB „Miltronic“ 

ETB ádëklas

Vytenis GIRIÛNAS 

Gruodá elektros sistemø gamybos lyderë, Vokietijos „OBO 

Bettermann“ grupë, sukvietusi savo produkcijos vartotojus, 

didmenininkus ir projektuotojus, Vilniuje minëjo savo veiklos 

Lietuvos rinkoje penkmetá. 

Kaip per minëjimà pasidþiaugë ámonës „OBO Bettermann Baltic“ 

generalinis direktorius Tarmo Riit, grupës apyvarta Baltijos ðalyse 

vien pastaraisiais metais iðaugo beveik treèdaliu ir 2005 metais 

sudarys apie 2,5 mln. eurø, o Lietuvoje – 0,65–0,7 mln. eurø. 

Tokiø rezultatø pasiekta laikantis grupës ðûkio: „Profesionalai – 

profesionalams“. Pateikdamos sprendimus visoms elektros sistemoms, 

„OBO Bettermann“ grupës ámonës paverèia ðá teiginá 

tikrove – jos siûlo apie 30 000 gaminiø asortimentà, grupës ámonëse 

dirba daugiau kaip 2 000 darbuotojø visame pasaulyje. 

„Mes gaminame itin platø ir ávairø elektros reikmenø asortimentà, 

todël galime pasiûlyti sprendimø sudëtingoms statybos 

sistemoms, – sakë T. Riit. „OBO Bettermann“ dabar yra 

rinkos lyderë tokiose srityse kaip jungiamosios ir tvirtinamosios 

sistemos, sistemos, skirtos apsaugai nuo virðátampiø ir 

þaibø, taip pat kabeliø instaliavimo, gaisrø saugos, instaliaciniø 

kanalø sistemos bei po grindimis montuojamos sistemos. 

„OBO Bettermann“ siûlo praktiðkus ir vartotojams parankius 

sprendimus – stambioms ir smulkioms ámonëms, dideliems 

pramoninës ir sisteminës statybos projektams. 

Grupës ámoniø gaminiai bandomi ir tikrinami milijonus kartø, 

taigi kokybë garantuota. Patikima kokybë atitinka DIN EN ISO 

9001 standartus. Per skyrius ir atstovybes „OBO Bettermann“ 

„Obo Bettermann“: 

profesionalai 

profesionalams 

„OBO BETTERMANN Baltic“ filialas; Kareiviø g. 6-311, Vilnius 

Tel. (8~5) 237 5911, faks. 237 5912; mob. 8~616 22 470 

E. paðtas obo@centras.lt; www.obo.lt 

atstovaujama ne tik Vokietijoje ir Europoje, bet ir daugiau kaip 

penkiose deðimtyse ðaliø visame pasaulyje. 

T. Riit priminë, kad „OBO Bettermann“ Baltijos ðalyse pradëjo 

dirbti, vos joms atgavus nepriklausomybæ, o deðimtojo deðimteèio 

viduryje ásteigë Taline savo atstovybæ. Taèiau ryðiai 

plëtësi, uþsakymø daugëjo ir 2000 metø pavasará Taline buvo 

ákurta antrinë ámonë „OBO Bettermann Baltic“, o Vilniuje ir Rygoje 

– jos filialai. 

Kaip sakë „OBO Bettermann Baltic“ filialo Lietuvoje atstovas 

Rimas Lukðys, svarbiausias dalykas ámonei yra jos klientai – itin 

vertinamas nuolatinis dialogas su vartotojais bei didmeniniais 

pirkëjais. Filialas aktyviai bendradarbiauja su stambiausiomis 

Lietuvos elektrotechnikos didmeninëmis prekybos ámonëmis. 

Tokio bendravimo rezultatas – praktiðkas ir ávairus elektros 

reikmenø asortimentas, kuris nuolat keièiamas ir pritaikomas 

technikos paþangos reikmëms. Kad jis bûtø aiðkesnis, artimiausiu 

metu svarbiausiø grupiø gaminiø katalogai bus iðleisti 

lietuviø kalba. 

Siekdama, kad dialogas bûtø dar glaudesnis, ðiø metø rugsëjá 

„OBO Bettermann“ vadovybë nusprendë vietoj dabar veikianèiø 

filialø Vilniuje ir Rygoje taip pat ásteigti grupës antrines ámones. 

„Tai bus trys lygiavertës firmos, turinèios savà logistikà, sandëlius 

ir vietos darbuotojus“, – paaiðkino E. Grauslys, „OBO 

Bettermann“ atstovas. Tikimasi, kad tokiu bûdu pagreitës vartotojø 

ir didmenininkø aptarnavimas, bus greièiau pristatoma 

uþsakyta produkcija. 


19


20

M E T A L O K O N S T R U K C I J O S 

T E C H N O L O G I N I A I Į R E N G I M A I 

V A M Z D Y N A I 

UAB „JU2“ S. Þukausko g. 32-27, Vilnius; tel. (8~5) 278 9041, faks. 278 9042 


21


22 

Kas yra 

PowerLogic 

sistema? 

Gaukite visà informacijà, reikalingà Jûsø 

elektros árangos prieþiûrai ir tvarkymui 

Ðiais laikais didelá konkurenciná privalumà gali suteikti sànaudø 

valdymo sistemos ir geresnis paslaugø tæstinumas. Todël 

Jums reikia daugiau informacijos apie elektros árangos veikimà, 

áskaitant duomenis apie energijos sunaudojimà, apkrovø 

svyravimus, trikdþius, tarðà harmonikomis, galià ir t. t. 

Visà ðià informacijà Jums suteikia PowerLogic sistema. 

Informacijà, kuria Jûs galite pasikliauti ten ir tada, kai ji 

jums reikalinga. 

PowerLogic sistema – matavimo 

ir kontrolës sprendimas 

PowerLogic sistema suteikia Jums iðbaigtà ir suderintà elektros 

energijos matavimo ir kontrolës sprendimà, skirtà optimaliam 

Jûsø elektros árangos reguliavimui. 

Iðbaigtas sprendimas: 

apima visus elektros árangos valdymo poreikius – nuo paprasto 

srovës matavimo iki elektros energijos kokybës telekontrolës; 

remiasi plaèiausiu rinkoje egzistuojanèiu 

matavimo ir kontrolës átaisø ir energijos 

kontrolës programinës árangos diapazonu; 

tinka paèioms ávairiausioms ir pramonës 

ir paslaugø sektoriaus sritims. 

Nuoseklus sprendimas: 

apjungia þemosios ir vidutinës átampos 

matavimo, kontrolës ir apsaugos átaisus; 

pateikia ryðio programinæ árangà ir sàsajas, 

paruoðtas integruoti su Schneider 

Electric árenginiais; 

parengtas pagal Transparent Ready 

nuostatas. 

PowerLogic sistemos sprendimas 

sujungia: 

PowerLogic serijos árenginius: 

matavimo ir kontrolës prietaisus, kurie 

gali dirbti ryðio tinkle arba savarankiðkai; 

ryðio sàsajas; 

ryðio programinæ árangà. 

Telekontrolë 

Ryðys 

Prietaisai 

Skyduose 

montuojami 

prietaisai 

Masterpact ir Compact automatinius jungiklius, turinèius 

Micrologic apsaugos modulius. 

Sepam ir Vigirex apsaugines reles. 

Bet kokius kitus su Modbus ryðio protokolu suderintus átaisus. 

PowerLogic sistema – tai bûdas pagerinti 

elektros skirstomosios sistemos darbà 

PowerLogic sistema atlieka 3 funkcijas: 

surenka matavimø duomenis; 

susistemina ir perduoda matavimø duomenis tam, kad 

ávairûs padaliniai galëtø lengviau analizuoti tokias veiklos sritis 

kaip gamyba, aptarnavimas, apskaita, objekto valdymas; 

tikrina rezultatus, gautus po to, kai buvo ádiegti patobulinti 

skirstomosios elektros sistemos sprendimai. 

Su PowerLogic sistema Jûs kontroliuojate 

savo elektros árangos veikimà 

PowerLogic sistema Jums leidþia: 

Aktyviosios 

energijos 

skaitikliai 

(kWh) 

Elektros 

energijos 

kontrolës 

átaisai 

Þemosios 

átampos 

automatiniai 

jungikliai 

Vidutinës átampos 

valdymo 

ir apsaugos 

árenginiai 

Kiti suderinami 

prietaisai

Sumaþinti energijos sànaudas. Tiksliau ásivaizduoti energijos 

sunaudojimo pobûdá: 

nustatant pagrindinius vartotojus ir sànaudø pasiskirstymà; 

valdant energijos naudojimo piko laikotarpius ir optimizuojant 

energijos tiekimo sutartá. 

Pagerinti elektros energijos tiekimo kokybæ. 

Padidinamas elektros sistemos patikimumas ir optimizuojamos 

eksploatacinës iðlaidos: 

Architektûrø pavyzdþiai 

Surenka 

matavimø 

duomenis 

Priklausomai nuo objekto planavimo, PowerLogic sistema gali 

bûti naudojama ávairiose skirtingose architektûrose. Tuo paèiu 

metu PowerLogic sistema gali tenkinti skirtingø vartotojø profiliø 

poreikius. 

1 pavyzdys 

montavimas maþame pastate arba 

atskiroje skydinëje; 

vienas ar daugiau matavimo/kontrolës 

átaisø, prijungtø prie paprasto kompiuterio 

(tiesiogiai arba per modemà); 

architektûra, skirta prieþiûros padaliniui 

kontroliuoti elektros árangos veikimà. 

2 pavyzdys 

montavimas pastate, kuriame dirba 

daug vartotojø, palaikanèiø tarpusavio 

ryðá vietos ryðio tinklu (Intranet); 

matavimo/kontrolës átaisai prijungti 

prie EGX sàsajø, tokiu bûdu juos integruojant 

á kompanijos Ethernet tinklà; 

elektros árangà bendrai valdo 

skirtingi padaliniai: 

paprasta elektros sistemos 

veikimo kontrolë be jokios specialios 

programinës árangos, naudojantis tinklo 

narðykle; 

visapusiðka elektros energijos kontrolë, 

naudojantis SMS programa. 

www.schneider-electric.lt 

www.powerlogic.com 

Prietaisai 

Tikrinimas 

Realizuoti 

sprendimai 

Ryðys 

PowerLogic 

sistema 

Projektavimas/ 

sprendimai 

stebint ir reguliuojant harmonikø lygá; 

maþinant aptarnavimo iðlaidas; 

maþinant gamybinius nuostolius. 

Uþtikrinti geresnis paslaugø tæstinumas. Pilnai iðnaudojami 

Jûsø árangos pajëgumai: 

atliekant elektros skirstomosios sistemos analizæ; 

atliekant gedimø diagnostikà 

Telekontrolë 

Analizë 

Sistemina 

matavimø 

duomenis 

Patobulina 

skirstomosios elektros 

sistemos darbà 

Modbus RS485 

Web 

browser 

Ethernet TCP/IP 

SMS 

Modbus RS485 Modbus RS485 


23


24 

Altivar 71 yra Simply Smart* gaminys. Tai naujausias 

„Telemecanique“ pasiûlymas varikliø valdymo 

komponentø gamoje. 

Naujos kartos daþnio keitikliai ATV71 pasiþymi 

plaèiu galios diapazonu, leidþianèiu 

valdyti asinchroninius variklius nuo 

0,37 kW iki 500 kW, dirbanèius esant 

átampoms nuo 200 iki 240 V AC ir nuo 

380 iki 480 V AC. 

Ðis produktas dël savo funkcionalumo ir iðskirtinës 

darbo su gráþtamuoju arba be gráþtamojo ryðio 

charakteristikos yra idealus sprendimas, tenkinantis sudëtingø ir 

galingø mechanizmø reikalavimus (medþiagø perveþimo ir këlimo 

mechanizmai, medþio apdirbimo áranga, technologiniø procesø 

árenginiai, tekstilës maðinos, pakavimo áranga ir kt.). 

Patikima ir tvirta daþnio keitikliø Altivar 71 konstrukcija uþtikrina 

nepriekaiðtingà ir nenutrûkstamà darbà. Gaminys dirba net iki 

50 proc. nukritus átampai maitinimo tinkle. Integruoti aukðto daþnio 

filtrai (RFI) efektyviai filtruoja trikdþius, be to, daþnio keitiklio 

darbo metu aplinkos temperatûra gali siekti 50°C (be vardiniø 

reikðmiø pablogëjimo). 

Projektuojant Altivar 71 ypatingas dëmesys buvo skirtas saugaus 

darbo uþtikrinimui: gausios apsauginës funkcijos vienu 

metu realizuoja greièio reguliatoriaus, variklio (elektroninë apsaugos 

relë ir PTC jutikliø signalai) ir mechanizmo apsaugà. 

Jëgos grandinës atjungimo saugos funkcija blokuoja bet koká 

atsitiktiná variklio paleidimà, tokiu bûdu uþtikrindama saugø personalo 

darbà (tai atitinka 3 saugos kategorijà pagal EN 954-1 

standarto reikalavimus ir SIL2 kategorijà pagal IEC/EN 61508 

standarto reikalavimus). 

Paprastas 

TELEMECANIQUE 

ALTIVAR 71 

NAUJA VARIKLIŲ DAŽNIO 

KEITIKLIŲ SERIJA 

Altivar 71 veikimo efektyvumà sàlygoja ir jo paprastumas. Jo 

priekinëje dalyje sumontuotas grafinis valdymo displëjus, kurio 

navigacijos mygtuku ir greito funkcijø iðkvietimo mygtukais labai 

paprasta aktyvuoti funkcijas ir dirbti su parametrais. Ekrane gerai 

matomos parametrø reikðmës, þinutës ar grafinë informacija. 

Valdymo displëjus leidþia vartotojui pagal poreikius keisti daþnio 

keitiklio parametrø reikðmes ir pavadinimus, informacijos vaizdavimo 

bûdus, taip pat susikurti atskirà vartotojo meniu. 

Simply Start meniu uþtikrina greità árenginio paleidimà 

ir suteikia galimybæ ið karto naudoti visà Altivar 71 

funkcionalumà, uþtikrinant visiðkà darbo su valdomu 

mechanizmu saugumà. Dël specifiniø, skirtø konkreèiai 

naudojimo srièiai makrokonfigûracijø 

dar lengviau programuoti daþnio keitiklio 

darbo reþimus, pritaikant juos konkreèioms 

uþduotims. 

Didesniam vartotojø patogumui Altivar 71 

daþnio keitikliai gali bûti parametrizuojami 

ir kontroliuojami naudojant PowerSuite programiná 

paketà (instaliuotà PC ar delniniame PC) 

per belaidæ Bluetooth® sàsajà (PowerSuite programinis 

paketas tinka visam Altivar daþnio keitikliø ir Altistart sklandaus 

paleidimo árenginiø spektrui). 

Pleèiamas 

Integruotos 150 specializuotø funkcijø, daug áëjimø/iðëjimø, 

Modbus ir CANopen komunikaciniai protokolai. Dël ðiø savybiø 

Altivar 71 uþtikrina iðbaigtà ir ekonomiðkà sprendimà, tinkamà 

daugeliui pramonëje naudojamø mechanizmø valdymui. 

Taèiau automatikos sistemose daþnai reikalingos specifinës 

funkcijos, pavyzdþiui, papildomi áëjimai/iðëjimai, alternatyvûs komunikaciniai 

protokolai, sàsajos apsisukimo daviklio signalams 

ir kt. Ðios funkcijos daþnio keitiklyje realizuojamos naudojant papildomas 

plokðtes, kurios yra paprasèiausiai ástatomos á ATV71 

(vienu metu galima naudoti iki 3 papildomø plokðèiø). 

Atviras ir suderinamas 

Integruoti Modbus ir CANopen komunikaciniai protokolai leidþia 

Altivar 71 naudoti pramonës automatikos sistemose be jokiø papildomø 

sànaudø. Dar didesná ATV71 atvirumà uþtikrina galimybë 

naudoti daugiau nei 10 komunikaciniø plokðèiø su ávairiausiais 

pramonëje paplitusiais komunikaciniais protokolais (Ethernet, 

Modbus Plus, DeviceNet, InterBus, Profibus DP ir kt.). 

Naudojant Ethernet komunikacinæ plokðtæ su integruota Web 

serverio funkcija Altivar 71 yra prieinamas ið bet kurios pasaulio 

vietos ir bet kuriuo metu. 

Altivar 71 serijos gaminiai tenkina tarptautiniø standartø UL/CSA, 

CE, C-Tick, GOST reikalavimus. 

Altivar 71 buvo suprojektuotas, laikantis ekologiðkai draugiðkø 

principø (Eco-Design), remiantis Europos direktyvomis ROHS 

(apribojimai pavojingø medþiagø panaudojimui) ir WEEE (elektros 

ir elektroninës árangos atliekos), kurios susijusios su produktø 

perdirbimu ir kitais aplinkosauginiais aspektais. 

Kitos charakteristikos: 

Programinis ir aparatinis suderinamumas su ankstesnëmis 

Altivar 58 ir Altivar 68 kartomis. 

Pagrindinës funkcijos: ið anksto nustatyti greièiai, sukimo 

momento valdymas, kroviniø këlimo funkcija, specialios 

funkcijos tekstilës maðinoms, PID reguliavimas, valdanèiojo/valdomojo 

funkcija, keleto varikliø konfigûracijos ir kt. 

* Simply Smart: daugiau iðradingø ir intelektualiø funkcijø uþtikrina 

nuolatiná lengvesná naudojimà

www.haupa.com 

Visus produktus galima 

gauti per mūsų elektros 

prekių didmenininkus. 

Kompetentingas 

novatorius 

1961 metais buvo ákurta ðeimyninë ámonë, turinti didelá bûrá 

kompetentingø darbuotojø ir savo moderniais gaminiais 

siekianti iðsiskirti rinkoje. Ðiuo metu „Haupa“ prekiø þenklas 

gerai þinomas vartotojams. 

Ámonë jau per keturiasdeðimt metø uþsiima 

elektrotechnikos ir elektronikos árankiais bei instrumentais ir 

siûlo platø produktø asortimentà bei daugybæ specializuotø 

gaminiø, kurie padës specialistui greièiau ir geriau atlikti 

darbus. „Haupa“ pagal Europos standartà EN 60900 ádiegë 

Darbo árankiø saugos programà. 

„Haupa“ siûlo ne vien tik darbo árankius. Antroji ámonës 

veiklos kryptis, kuri patenkina ávairiausiø srièiø vartotojø 

poreikius, yra kabeliø sujungimo technikos produktai. 

„Haupa“ centrinë bûstinë yra Remðeide, Vokietijoje. 

Europos rinkoje ji teikia paslaugas per savo atstovybes. 

Per platintojus bei gerai þinomas atstovybes ámonë veikia 

visose þemyno ðalyse – nuo Kipro iki Kinijos sienos. 

Viskas apie kabelį 

Paprašykite mūsų bendro 

katalogo adresu: 

info@haupa.com 


Germany 

HAUPA GmbH & Co. KG 

Königstraße 165-169, 

D-42853 Remscheid 

Phone: +49 (0)2191 8418-025 

Fax: +49 (0)2191 8418840 

www.haupa.com 

Visus produktus galima 

gauti per mūsų elektros 

prekių didmenininkus. 

...Technika, kuri sujungia 

Kabelių sujungimo technika


26 

istorija 

PIRMAJAI 

ELEKTROLIZĖS 

TEORIJAI – 

200 METŲ 

Nors ðviesa apðvieèia tamsà, nieko nëra 

tamsiau uþ ðviesà T. Grotthuss 

Ðiemet sukanka 200 metø, kai mûsø tautietis, tuo metu jaunas ir 

talentingas mokslininkas, senos Kurðo gubernijos bajorø giminës 

palikuonis Teodoras Grotthussas (Theodor von Grotthuss, 

1785–1822) sukûrë ir paskelbë elektrolizës teorijà. Nors apie 

ðio mokslininko gyvenimà ir kûrybà paraðyta nemaþa darbø, 

taèiau bûtø pravartu ðia proga nuðviesti kai kuriuos dar neskelbtus 

jo mokslinës veiklos ir gyvenimo faktus. 

Garbinga Grotthussø giminë ið Vestfalijos (istorinë sritis Vokietijoje, 

tarp Reino ir Vëzerio upiø) atsikëlë á Livonijos ordino 

valdomus Baltijos kraðtus dar XV amþiuje. Bûsimojo mokslininko 

tëvas Evaldas Ditrichas 

(1751–1786) domëjosi muzika, 

literatûra, gamtos mokslais, buvo 

puikus pianistas ir keleto muzikos 

kûriniø autorius. Jis vedë Galamuiþës 

(Latvija) dvaro valdytojo 

dukterá Elizabetæ Eleonorà – bajorø 

Grothussø giminës atstovæ. 

Vestuviø proga Elizabetë Eleonora 

ið tëvo gavo kraitá – Geduèiø dvarà, 

buvusá dabartiniame Pakruojo 

rajone netoli Vaðkø. 

1784 m. jaunoji pora iðvyko á ilgà 

kelionæ po Vakarø Europos ðalis, 

matyt, norëdami pataisyti silpnà 

Evaldo sveikatà. Apsistojus 

Leipcige, 1785 m. sausio 20 d. 

jiems gimë sûnus, kuriam pagal 

vokieèiø tradicijas davë dvigubà 

vardà – Kristijonas Johanas Ditrichas 

(Christian Johann Dietrich). 

Taèiau jaunuoliui, kuris domëjosi 

mokslais, toks ilgas vardas nepatiko 

ir vëliau, bûdamas Italijoje, jis 

pakeitë savo vardà bei pavardæ 

ir mokslo istorijoje tapo þinomas 

kaip Teodoras Grotthussas. Beje, 

Teodoras yra graikiðkas Dietricho 

atitikmuo. Pirmasis vardas (Kristijonas) 

buvo duotas krikðtatëvio, 

vokieèiø raðytojo Kristijono Felikso 

Veisës garbei. Savo krikðto sûnui 

Doc. dr. Bronius Karaliûnas 

Vilniaus Gedimino technikos 

universitetas 

K. F. Veisë sugalvojo gana áspûdingà dovanà: jis papraðë savo 

artimo bièiulio Leipcigo universiteto rektoriaus daktaro J. Moro 

(J. Morre) iðraðyti naujagimiui studento paþymëjimà. Toks paþymëjimas 

buvo iðduotas ir vos gimæs (penkiø dienø) berniukas 

buvo áraðytas á Leipcigo universiteto studentø sàraðus. 

Ið Leipcigo visa ðeima atvyko á Karlowy Vary kurortà, taèiau 

Evaldo Ditricho sveikata vis blogëjo ir, gráþus á Lietuvà, 1786 m. 

rugsëjo mënesá jis mirë. Nuo tada maþasis berniukas su motina 

ir vyresniàja seserimi apsigyveno Geduèiø dvare. Po vyro 

Evaldo mirties ponia Elizabetë Eleonora Grotthuss dar du kartus 

buvo iðtekëjusi: uþ miðkininko Zakeno, paskui uþ pulkininko 

Albrechto. Ji mirë 1831 m., sulaukusi 74 metø amþiaus. 

Kaip tais laikais dvarininkijoje buvo priimta, bûsimasis mokslininkas 

ið pradþiø mokësi ir lavinosi namuose, naudodamasis 

T. Grotthusso 1805 m. paraðyto mokslinio 

veikalo, kuriame paskelbta elektrolizës 

teorija, titulinio lapo kopija

Rûsys su mûriniu aptvaru Geduèiuose, 

kur buvo palaidotas T. Grotthussas 

T. Grotthusso 

àþuolas vasarà 

gausia tëvo biblioteka ir surinktais radiniais, skaitë chemijos 

knygas. 1803 m. septyniolikmetis jaunuolis atvyko á savo gimtàjá 

miestà Leipcigà ir pradëjo mokytis universitete. Taèiau tuo 

metu èia nebuvo þymesniø mokslininkø ir tø paèiø metø rudená 

T. Grotthussas iðvyko á Paryþiø, kur ástojo á garsiàjà Politechnikos 

mokyklà. Èia jis studijavo chemijà, gerai árengtose laboratorijose 

atlikdavo bandymus. Bet tuo metu á valdþià Prancûzijoje atëjo 

imperatorius Bonapartas, pasiskelbæs Napoleonu Pirmuoju. 

Paaðtrëjus santykiams tarp Prancûzijos ir carinës Rusijos, T. 

Grotthussui, kaip Rusijos pilieèiui, teko iðvykti á Italijà. Èia jis iðbuvo 

dvejus metus, tæsë studijas Romoje ir Neapolyje. Bûdamas 

Romoje, jis gerai iðmoko italø kalbà, mokësi matematikos pas 

buvusá Peterburgo licëjaus profesoriø abatà Pessuti. Susipaþino 

su tuo metu jau garsiais mokslininkais J. Gei-Liusaku (J. 

L. Gay-Lussac, 1778–1850), A. Humboltu (A. von Humboldt, 

1769–1859), tæsë mokslinæ veiklà. Dalyvavo A. Humbolto ir 

vokieèiø geologo H. Bucho surengtoje ekspedicijoje á Vezuvijaus 

kraterá tuoj po pirmojo jo iðsiverþimo 1805 m. rugpiûèio 

mënesá. Antrasis Vezuvijaus iðsiverþimas, kaip þinome, ávyko 

tø paèiø metø spalio mënesá. Ekspedicijos metu Grotthussas 

surinko gausià nuolauþø ir mineralø kolekcijà. 

Bûdamas Italijoje, dvideðimtmetis T. Grotthussas 1805 m. paraðë 

ir iðleido prancûzø kalba pirmàjà pasaulyje elektrolizës 

teorijà, kuri buvo atspausdinta moksliniame veikale „Pastabos 

apie vandens ir jame iðtirpintø medþiagø skaidymà galvanine 

srove“. 

Ðis T. Grotthusso darbas greitai já iðgarsino tuometiniame 

mokslo pasaulyje. Minëtà darbà perspausdino Prancûzijos, 

Anglijos ir Vokietijos moksliniai þurnalai. Be to, ðis jo darbas, 

tiesa, irgi prancûzø kalba, buvo iðleistas ir Mintaujoje (dabar 

Jelgava, Latvija). 

Atsiskyræs nuo savo palydovø – tëvynainiø gydytojo F. G. Zulcerio 

(F. G. Zulcer) ir Kurðo (Latvija) hercogienës Dorotëjos 

sesers Elizos Rekke (von der Rekke) – T. Grotthussas 1806 m. 

birþelio mënesá ið Romos iðvyko atgal á Paryþiø. Bet keliaujant 

ið Milano á Turinà jaunàjá mokslininkà naktá uþpuolë plëðikai, jis 

neteko savo kolekcijø, moksliniø raðtø ir vos liko gyvas. 

Paryþiuje T. Grotthussas praleido beveik metus, tæsë mokslus 

Politechnikos mokykloje ir darë bandymus gerai árengtose 

chemijos laboratorijose. Paryþiuje jis buvo sutiktas jau kaip 

þinomas mokslininkas. 1807 m. Paryþiaus galvanikø draugija 

já iðrinko savo garbës nariu, o 1808 m. buvo iðrinktas Turino 

Mokslø ir menø akademijos nariu-korespondentu. 

1807 m. rudená T. Grotthussas ið Prancûzijos iðvyko namo á 

Lietuvà. Pakeliui jis apsistojo Miunchene, kur susipaþino su 

elektrotechniku J. W. Riteriu (J. W. Ritter, 1776–1810) ir þinomu 

fizikos ir chemijos mokslinio þurnalo leidëju A. F. Gehlenu 

(A. F. Gehlen). Vëliau tame þurnale buvo spausdinami T. 

Grotthusso straipsniai. Matyt, talkinant A. F. Gehlenui 1814 m. 

T. Grotthussas buvo iðrinktas Miuncheno mokslø akademijos 

nariu-korespondentu. 

Pagaliau po ilgos ir varginanèios kelionës per Vienà ir Varðuvà 

1808 m. jis gráþo á Lietuvà ir galutinai apsigyveno Geduèiø 

dvare. Tëviðkëje T. Grotthussas visà laisvà nuo ûkininkavimo 

laikà skyrë chemijos ir fizikos tyrimams. Jis daþnai vaþinëdavo 

á Mintaujà, esanèià apie 50 km nuo Geduèiø dvaro, aktyviai 

dalyvavo1815 m. ásteigtos Kurðo literatûros ir meno draugijos 

veikloje, kurios nariu jis buvo nuo 1817 m. 

Nuo ankstyvos jaunystës T. Grotthussas sirgo paveldëta neiðgydoma 

liga – já daþnai kamavo pilvo skausmai (manoma, kad 

tai buvo kasos patologija). Be to, já iðtiko ir kita nelaimë. 1812 

m. prasidëjus karui, Geduèiuose apsistojo dragûnø pulkas, 

besiruoðiantis kautynëms su Napoleono armija. Balandþio 12 

d. girtas Dramburgerio dragûnø pulko majoras Butkewicz be 

jokios prieþasties uþpuolë T. Grotthussà, kardu suþeidë jam 

galvà ir deðiniosios rankos pirðtus. Po to mokslininkas nebegalëjo 

valdyti keturiø pirðtø, groti pianinu, tai trukdë jam raðyti 

bei atlikti bandymus. Tada vieninteliu jo padëjëju tapo tarnas 

Petras, kuriam T. Grotthussas testamentu dovanojo laisvæ ir 

suteikë pavardæ Danker (vok. danke – aèiû). Geduèiuose jie 

buvo ásirengæ laboratorijà, turëjo stiklo pûtimo dirbtuvæ, ið paprastø 

stikliniø ir aukso folijos darësi Leideno stiklines, turëjo 

optikos átaisø, ávairiø reagentø, patys pasigamindavo laboratoriniø 

priemoniø. 

1812 m., artëjant prie Lietuvos Napoleono armijai, T. Grotthussas 

pusmeèiui buvo iðvykæs á Peterburgà, kur susipaþino 

su chemiku, Peterburgo Mokslø akademijos nariu ir mokslinio 

þurnalo leidëju A. N. Ðereriu (A. N. Scherer, 1771–1824). Vëliau 

jie susiraðinëjo, keitësi moksliniais straipsniais. 1814 m. 

Dorpato (Tartu) universiteto ákûrëjas ir pirmasis rektorius G. F. 

Parrotas (G. F. Parrot, 1767–1852) T. Grotthussui pasiûlë uþimti 

chemijos profesoriaus vietà. Tø paèiø metø birþelio 3 d. 

universiteto taryba didþiàja balsø dauguma iðrinko já chemijos 

ordinariniu profesoriumi, taèiau bûdamas silpnos sveikatos ir 

kankinamas ligos jis tø pareigø atsisakë. 

Daug T. Grotthusso moksliniø idëjø ir teiginiø labai greitai paplito 

to meto moksliniame pasaulyje. Jo sukurta pirmoji elektrolizës 

teorija gyvavo daugiau nei 70 metø, t. y. iki 1887 m., 

kai ðvedø chemikas Stokholmo universiteto profesorius S. A. 

Arenijus (S. A. Arrchenius, 1859–1927) paskelbë elektrolitinës 

disociacijos teorijà. Beje, 1903 m. uþ ðiuos darbus S. A. Arenijui 

buvo paskirta Nobelio premija. Neatsitiktinai ðis mokslininkas, 

kalbëdamas Nobelio premijos áteikimo proga, dalyvaujant pasaulio 

áþymybëms, jautë pareigà iðdëstyti T. Grotthusso teorijos 

esmæ, kurià plëtojant jam pavyko sukurti taip aukðtai ávertintà 

modernesná variantà. 

Plaèiausi savo apimtimi ir labiausiai iðnagrinëti yra T. Grotthusso 

elektrolizës ir elektros reiðkiniø tyrimo srities darbai, 

atlikti 1805–1818 m. 1809 m. paskelbtame straipsnyje „Cheminiai 

galvaniniai stabëjimai“ T. Grotthussas pirmasis iðkëlë 

idëjà apie cheminiø ir elektriniø jëgø tapatybæ, parodë, kad 

oksidacijos – redukcijos procesai susijæ su elektros mainais. 

T. Grotthussas laikomas fotochemijos – mokslo apie ðviesos 

sukeltas chemines reakcijas – pradininku. 1818 m. paraðytame 

dideliame darbe „Apie cheminá ðviesos ir elektros veikimà“ T. 

Grotthussas apbendrino savo bandymø ir samprotavimø iðvadas 

ne tik elektrochemijos, bet ir fotochemijos srityje. Ðio 

straipsnio pagrindu 1818 m. lapkrièio 6 d. Mintaujoje, Kurðo 

literatûros ir meno draugijos susirinkime jis perskaitë prane- 


27


28 

istorija 

Akad. J. Stradinis – pirmosios 

knygos apie T. Grotthussà autorius 

ðimà, kuriame paskelbë fundamentalø dësná, jog fotocheminá 

veikimà gali sukelti tik tie spinduliai, kuriuos duotoji medþiaga 

sugeria (absorbuoja). Taèiau klasikiniø jo darbø fotochemijos 

srityje ciklas, apimantis 1813–1819 m. laikotarpá, tada buvo 

greitai uþmirðtas, o kai kuriuos T. Grotthusso atradimus vëliau 

pakartojo kiti mokslininkai. 1843 m. pirmàjá fotochemijos 

dësná kartotinai atrado amerikietis Dþ. Dreiperis (J. Draper). 

Ðiandien ðis dësnis visuose fizinës chemijos vadovëliuose 

vadinamas Grotthusso–Dreiperio dësniu. T. Grotthussas yra ir 

antrojo – kiekybinio – fotochemijos dësnio autorius, nors literatûroje 

ðis dësnis daþnai siejamas su R. Bunzenu ir H. Rosku. 

Pastaràjá dësná ðie mokslininkai atrado kur kas vëliau, tik 

1855 m. 1809–1812 m. T. Grotthussas tyrë ávairiø dujø miðiniø 

uþsiliepsnojimà, esant skirtingam slëgiui. Ðiø tyrimø pagrindu 

anglø fizikas ir chemikas H. Devis (H. Davy, 1778–1829) 1815 

m. iðrado nepavojingà kalnakasiø lempà. Tai pripaþino ir pats 

H. Devis, cituodamas T. Grotthusso darbus. 

T. Grotthussas pirmasis dar 1816 m. iðtyrë Smardonës (Birþø 

raj.) ðaltiniø mineralinius vandenis, pateikæs ádomiø samprotavimø 

apie vandens mineralizacijos kilmæ ir jo gydomàsias 

savybes. Ðiø ðaltiniø vietoje dabar veikia Likënø kurortas. T. 

Grotthussas iðtyrë 1685 m. sausio 31 d. audros metu kartu 

su sniegu Kurðe netoli Raudës dvaro ið atmosferos nukritusià 

paslaptingà medþiagà, panaðià á juodà storà popieriø. Tos 

medþiagos nemaþà gabalà, prie kurio buvo toks uþraðas: „Papier 

so 1685 im Raudischem vom Himmel gefallen“, jis atrado 

Geduèiø dvare dar jo tëvo surinktoje kolekcijoje. Apie tyrimo 

rezultatus jis perskaitë praneðimà 1820 m. Kurðo literatûros ir 

meno draugijos posëdyje. 

Vëliau T. Grotthussas tyrë 1820 m. birþelio 12 d. netoli Daugpilio 

prie Liksmos dvaro nukritusio meteorito nuolauþas. Pats 

meteoritas ir dabar saugomas Ukrainos mokslø akademijos 

Geologijos muziejuje. Liksmos dvaro savininkas grafas Plateris-Zibergas 

dalá meteorito perdavë T. Grotthussui, o kità dalá 

nusiuntë Paryþiaus mokslø akademijos nariui A. Loþje (A. Laugier). 

Abiejø tyrimø rezultatai sutapo ir buvo gauta vertingø þiniø 

apie meteoritinës medþiagos cheminæ sudëtá. 

Paskutinis T. Grotthusso gyvenimo deðimtmetis buvo kupinas 

gilaus dramatizmo. Jo jëgos vis labiau silpo, klastinga liga net 

prikaustë prie lovos. Netekæs fiziniø ir dvasiniø jëgø, bûdamas 

37 m. amþiaus, 1822 m. kovo 26 d. T. Grotthussas ið revolverio 

nusiðovë. Tiksli mokslininko laidojimo vieta neþinoma. Spëjama, 

kad ið pradþiø jis buvo palaidotas prie Geduèiø dvaro árengtame 

ir mûrine tvora apjuostame rûsyje. 1971 m. spalio 1–6 d., artëjant 

mokslininko 150-osioms mirties metinëms, Lietuvos mokslø 

akademijos Gamtos mokslø ir technikos istorijos komisija 

surengë ekspedicijà T. Grotthusso kapui ieðkoti. Ekspedicijoje 

dalyvavo ðios komisijos atsakingoji sekretorë E. Tamulevièienë, 

tada dar istorijos mokslø kandidatas V. Urbanavièius, Þeimelio 

vidurinës mokyklos mokytojas J. Ðliavas (1930–1979) ir ðios 

mokyklos kraðtotyrininkai. 

Pagal seniausiøjø Geduèiø kaimo gyventojø prisiminimus T. 

Grotthussas buvæs palaidotas rûsyje, árengtame buvusioje 

kumeèiø pasilinksminimo aikðtelëje miðke, prie dvaro. Po jo 

mirties nuo dvaro iki rûsio buvo uþsodinta liepø alëja. Pasako- 

Prof. J. A. Krikðtopaitis 2005 m. Vilniuje tarptautinëje 

konferencijoje skaito paskaità apie T. Grotthussà 

Paminklinis akmuo su 

T. Grotthusso bareljefu 

jama, kad po T. Grotthusso motinos mirties (1831 m.) Geduèiø 

dvarà valdë piktas ir þiaurus dvarininkas generolas F. O. Karl 

fon Tornau, kuris buvo nukautas dvikovoje 1850 m. ir palaidotas 

tame rûsyje. Dël to T. Grotthusso palaikai buvæ iðkelti ið rûsio ir 

palaidoti ðalia, uþ mûrinio aptvaro. Taèiau niekas ið vietos senesniø 

gyventojø negalëjo tiksliai nurodyti palaidojimo vietos. 

Geduèiø kaimo gyventojas P. Strumila (g. 1908 m.) pasakojo 

girdëjæs, jog T. Grotthusso palaikus kaþkur iðsiveþusios jo seserys. 

Ekspedicijos dalyviams valant rûsá, tarp griuvenø buvo rasti 

suardyti vyresnio kaip 55 metø amþiaus vyriðkio palaikai ir dalis 

ðpiþinio antkapinio kryþiaus su generolo F. O. Karl fon Tornau 

pavarde bei jo titulais. Po plytinëmis rûsio grindimis palaidojimø 

nebuvo, jø nerasta ir miðke uþ rûsio aptvaro. Taigi ekspedicijos 

dalyviams T. Grotthusso kapo rasti nepavyko, o baigus darbus 

rûsio teritorija buvo sutvarkyta, aikðtelë iðlyginta. 

T. Grotthusso biografijà ir moksliná palikimà yra nagrinëjæ nemaþa 

ávairiø ðaliø mokslininkø. Prieðkario Lietuvoje pirmàjá 

straipsná apie T. Grotthussà jo gimimo 150-meèio proga 1938 

m. paraðë profesorius A. Þvironas (1899–1954). Lietuvoje susidomëjimas 

T. Grotthusso biografija ir jo darbais ypaè atgijo 

po 1960 m. Didelá darbà yra atlikæs Latvijos mokslø akademijos 

prezidentas ir Lietuvos mokslø akademijos uþsienio garbës 

narys akademikas J. Stradinis (J. Stradinð). Jis 1966 m. 

paraðë puikià monografijà apie T. Grotthussà, atskleidë naujø, 

svarbiø þymiojo mokslininko biografijos bruoþø ir iðanalizavo 

didelæ dalá jo mokslinio palikimo. Visapusiðkai T. Grotthusso 

veiklai nuðviesti daug straipsniø yra skyræs Lietuvos mokslo 

istorikø ir filosofø asociacijos viceprezidentas, Vytauto Didþiojo 

universiteto profesorius J. A. Krikðtopaitis. 2001 m. profesorius 

J. A. Krikðtopaitis apie áþymøjá mokslininkà iðleido 279 puslapiø 

apimties monografijà: „Pralenkæs laikà: Theodor Grotthuss“ 

(Vilnius, „Pradai“). 

Áprasminant þymiojo mûsø mokslininko atminimà, daug pastangø 

yra ádëjæs garsus Þeimelio mokytojas, nenuilstantis kraðtotyrininkas 

J. Ðliavas. 1985 m. buvo iðleista jo parengta kultûros 

ir ðvietimo broðiûra „Þeimelio apylinkës“. Be to, jis surinko ir 

uþraðë nemaþa prisiminimø apie T. Grotthussà, daug nuveikë 

organizuojant 1972 m. Vilniuje ávykusià X Baltijos respublikø 

mokslo istorikø konferencijà, atliekant kasinëjimus Geduèiuose 

bei pavadinant vienà ið Þeimelio gatviø T. Grotthusso vardu. 

1972 m., minint 150-àsias mokslininko mirties metines, dvaro 

vieta buvo paþenklinta akmeniu su T. Grotthusso bareljefu ir jo 

filosofiniu posakiu, cituotu ðio straipsnio pradþioje. 

1995 m. buvo ákurtas T. Grotthusso fondas, kurio valdybà sudaro 

Vokietijoje gyvenantys septintos kartos T. Grotthusso palikuonys, 

trys broliai baronai: Zygfrydas, Haris ir Rolandas fon Grotthussai, 

bei keturi garbûs Lietuvos mokslininkai. Ðio fondo valdybos 

narë yra ir Vilniuje gyvenanti broliø fon Grotthussø pusseserë 

Marija Èiurlienë, ilgametë Vilniaus universiteto dëstytoja. Fondo 

tikslas – tirti mûsø áþymiojo mokslininko palikimà, remti gabius 

studentus ir jaunus mokslininkus, ypaè chemikus, rûpintis jø 

staþuotëmis geriausiuose pasaulio universitetuose. 

T. Grotthusso gimimo 220-osios ir jo paskelbtos pirmosios pasaulyje 

elektrolizës teorijos 200-osios metinës iðkilmingai buvo 

paminëtos 2005 m. sausio mënesá Ðiauliø universiteto biblio

Ðiauliø „Auðros“ 

muziejuje rastas 

T. Grotthusso 

portretas. XIX a. 

pradþia, drobë, 

aliejus 

tekoje, o Pakruojo bibliotekoje áþymiajam mokslininkui atminti 

buvo organizuota paroda. Parodos eksponatø ir kitos medþiagos 

kopijas ðio straipsnio autoriui maloniai perdavë Pakruojo 

gyventojas, áþymiojo mokslininko atminimo puoselëtojas Stasys 

Lukoðaitis. Be to, birþelio 5–8 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis 

mokslininkø forumas „Theodor Grotthuss Electrochemestry 

Conference“, kuriame dalyvavo þymiausi ðios srities mokslininkai 

ir technikos istorikai ið daugelio pasaulio ðaliø. 

Ðiauliø universiteto filosofijos daktaras S. Ðimaitis, tyrinëjantis 

Ðiaurës Lietuvoje gyvenusià ir dirbusià ðviesuomenæ, yra raðæs, 

kad 2002 m. Ðiauliø „Auðros“ muziejuje rastas neþinomo 

dailininko sukurtas T. Grotthusso portretas. Labai panaðus 

mokslininko portretas 2002 m. sausio 25 d. rastas ir Kaune 

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus fonduose. Pa- 

naðu, kad abu ðiuos portretus tapë tas pats kol kas neþinomas 

dailininkas. Portretuose galima atpaþinti keturis suþeistus 

ir po to nelanksèius T. Grotthusso deðiniosios rankos pirðtus, 

kuriuos dailininkas vaizduoja pagarbiai ir sureikðmintai, kaip 

vienà ið atpaþinimo þenklø. 

Nuo tø laikø Ðiaurës Lietuvoje ið kartos á kartà perduodama 

legenda apie keistuolá mokslininkà ir paslaptingus jo eksperimentus. 

Pasakojama, kad, atsitraukdami ið Rusijos Napoleono 

armijos likuèiai eþeruose paskandino didelá lobá. Vienas bajoras, 

norëdamas rasti auksà pagal vandens skoná, paragavæs 

to vandens, bet pasekmës buvusios tragiðkos. Á já ásimetæs 

velnias nedavë ramybës ir galø gale uþdusino tà ponaitá. Taip 

tuo metu aplinkiniai valstieèiai aiðkino jiems nesuprantamus 

vieniðo mokslininko eksperimentus, jo paslaptingà ligà ir tragiðkà 

baigtá. 

Ir dabar ðalia buvusio Geduèiø dvaro gûdþiai ir paslaptingai oðia 

miðkas, nebyliai saugodamas tragiðkà áþymiojo Lietuvos mokslininko 

likimo paslaptá. Buvusià Geduèiø dvarvietæ ðiandien mena 

tik palaukës àþuolas galiûnas, pavadintas mokslininko vardu, ir 

keletas senø liepø ið alëjos, kitados vedusios á mokslininko kapavietæ. 

Iðlikæs ir vienas ûkinis pastatas – kumetynas, kuriame, 

kaip spëjama, ir buvusi mokslininko laboratorija, dirbtuvës bei 

sandëliai. Ðiø dienø mokslo visuomenëje T. Grotthussas prisimenamas 

kaip ðviesos spindulys, perskrodæs laikà. 

BRONIUS KARALIÛNAS – Vilniaus 

Gedimino technikos universiteto 

Elektronikos fakulteto Automatikos 

katedros docentas, 27 iðradimø ir 88 

moksliniø straipsniø autorius. 


29


30 

ELEKTROS 

SISTEMØ 

KATEDRA 

ISTORIJA IR VEIKLA 

PER 65 METUS 

Lietuvos valstybës istorijos vingiai, carinë priespauda ir lietuviðko þodþio draudimas 

lëmë taip, kad pirmieji elektros inþinieriai profesiná iðsilavinimà gavo 

Rusijos ir kitø ðaliø universitetuose. Lietuvos elektros energetikos inþinieriø 

rengimo pradþia yra 1922 metai. Tuomet Kauno universiteto Technikos fakultete 

buvo ákurta Elektrotechnikos katedra. Jos vedëju paskirtas Sankt-Peterburgo 

universiteto absolventas, Kauno elektros tinklø vadovas inþ. Jeronimas Ðliogeris. 

Jeronimas Ðliogeris buvo labai nuoðirdus ir darbðtus þmogus, 

puikiai dëstæs elektrotechnikos kursà. Jis paraðë ir ðio kurso 

dviejø daliø vadovëlá. Elektros maðinø kursà skaitë patyræs 

elektros maðinø projektuotojas Aleksandras Putrimas, Vienos 

aukðtosios technikos mokyklos absolventas, „Simenso“ koncerno 

atstovybës Lietuvoje vedëjas. Tarp kitko, tai buvo vienintelë 

uþsienio firmos atstovybë, kurios visi darbuotojai buvo lietuviai. 

Elektros stoèiø ir tinklø kursà skaitë Artûras Langë, Sankt-Peterburgo 

universiteto absolventas, Kauno elektros ámonës direktorius. 

Visi Elektrotechnikos katedros dëstytojai buvo inþinieriai 

praktikai, universitete jie dirbo ne pagrindinëse pareigose. 1928 

m. L. Kaulakis, apgynæs diplominá projektà, sëkmingai tæsë dar 

studijø metais pradëtà pedagoginæ ir mokslinæ veiklà Elektrotechnikos 

katedroje. Praktiðkai L. Kaulakiui teko organizuoti 

visas katedros laboratorijas ir vesti praktinius uþsiëmimus, nes 

profesorius J. Ðliogeris jam patikëjo visà darbà. Padaugëjus 

darbo, á katedrà atëjo laborantai J. Stanaitis, J. Kaunas ir J. 

Zdanys, vëliau tapæ naujai steigiamø katedrø vedëjais. 

Elektrotechnikos katedroje iðauga ir 1940 metø spalio 1 d. nuo 

jos atskyla trys katedros – Elektros jëgainiø ir tinklø, Elektros 

maðinø ir tinklø bei Telefonø, telegrafø ir radiotechnikos. Elektros 

jëgainiø ir tinklø katedros vedëju paskiriamas pirmasis profesionalus 

Lietuvos aukðtosios mokyklos elektros energetikos 

dëstytojas Leonas Kaulakis. Laikui bëgant katedros pavadinimas 

keitësi. 1941–1956 m. ji vadinosi Elektros stoèiø ir tinklø, 

1956–1962 m. – Elektros stoèiø ir nuo 1962 m. liepos 1 dienos 

pradëta vadinti Elektros sistemø katedra. Tai buvo tik formalus 

katedros pavadinimo keitimas, nors jos darbo pobûdis nesikeitë. 

Vykdant Universiteto reformà, 1995 m. spalio 25 d. prie 

Elektros sistemø katedros prijungiama Elektros maðinø katedra. 

Katedroje pradëti rengti ir elektros maðinø specialistai. 

Iki 1974 m. liepos 1 dienos katedrai vadovavo profesorius habilituotas 

daktaras Leonas Kaulakis. Vëliau, nuo 1974 metø 

iki 1984 metø, katedrai vadovavo docentas daktaras Albertas 

Nargelas, nuo 1984 metø iki 1994 metø – docentas daktaras 

Anzelmas Baèauskas, nuo 1994 metø iki 2004 metø – docentas 

daktaras Rimantas Deksnys ir nuo 2004 metø katedrai vadovauja 

docentas daktaras Alfonsas Morkvënas. 

Nuo pirmøjø katedros ásteigimo dienø dëstytojai nesitenkino 

pedagoginiu darbu, bet aktyviai padëjo spræsti Lietuvos energetikos 

plëtros problemas. Deja, Lietuvos okupacija ir Antrasis 

pasaulinis karas nutraukë ankstesnius mokslinius darbus 

katedroje, kuriø iniciatorius ir organizatorius buvo L. Kaulakis, 

iki karo vadovavæs Energijos komiteto Elektros komisijai. Jos 

tikslas buvo iðtirti Lietuvos elektros ûká, numatyti perspektyvinius 

elektros energijos poreikius ir racionalius vartotojø aprûpinimo 

bûdus, formuoti teisinius energijos ûkio kûrimo pagrindus. 

Buvo surinkta, susisteminta ir iðanalizuota statistinë 

ir kita medþiaga apie Lietuvos elektrines, sudaryta iðsami viso 

elektros ûkio apþvalga. Ta medþiaga buvo naudojama ir rengiant 

specialistus. 

Po karo, Lietuvoje galutinai ásitvirtinus sovietinei okupacijai, 

pradëti vykdyti grandioziniai Tarybø Sàjungos ûkio, kartu ir 

energetikos, plëtros planai. Nuo 1944 m. buvo plëtojama ne 

Lietuvos, o TSRS Ðiaurës Vakarø energetikos sistema. Katedros 

dëstytojai dalyvavo rengiant perspektyvinius Lietuvos

Katedros darbuotojai 2005 metais 

Respublikos energetikos ir þemës ûkio elektrifikavimo planus. 

L. Kaulakis kartu su savo mokiniais parengë ir 1961 m. iðleido 

knygà „Þemës ûkio elektrifikavimas“. 

Pirmuosius ûkiskaitinius mokslinius darbus katedra pradëjo vykdyti 

1956 m. vyr. dëstytojui A. Augustaièiui vadovaujant – buvo 

atlikti Lietuvos energetinës sistemos dinaminio stabilumo tyrimai. 

Jie tuo metu buvo labai svarbûs, nes, nutiesus pirmàsias 

110 kV elektros perdavimo linijas, Lietuvos elektrinës buvo 

jungiamos á sistemà. 

Vëliau, nuo 1958 m., katedros darbuotojai pradëjo naujus mokslinius 

tyrimus elektros sistemø modeliavimo srityje. Elektros 

sistemø katedroje buvo sukurta 12 nuolatinës srovës elektros 

sistemø analizatoriø. Ðie modeliai tuo metu buvo plaèiai naudojami 

elektros sistemø reþimams skaièiuoti ir buvo labai reikalingi 

eksploatuojanèioms organizacijoms, projektavimo institutams ir 

mokymo ástaigoms. Pirmàjá modelá katedra pagamino 1961 m. 

Lietuvos TSR vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos 

valdybai (VGEEV) uþsakius. Ðiuose modeliuose pirmà kartà 

buvo panaudoti elektroniniai elementai ir taikoma skaitmeninë 

rezultatø nuskaitymo sistema. Modeliai buvo pagaminti ne tik 

respublikos organizacijoms, bet ir Maskvos energetikos institutui, 

Magnitogorsko kalnø metalurgijos institutui, Baltarusijos 

politechnikos institutui, Jaroslavlio elektros tinklams ir kt. Nuolatinës 

srovës modeliø pagrindu buvo kuriama elektros sistemø 

reþimø modeliavimo, naudojant idealius elektros grandiniø 

elementus, teorija. Gauti rezultatai turi didelæ reikðmæ. Ávairius 

modeliavimo schemø sudarymo principus numatoma naudoti 

hidrauliniuose skaièiavimo kompleksuose, skirtuose elektros 

sistemø reþimams valdyti realiuoju laiku. Katedros nuopelnai 

kuriant nuolatinës srovës elektros sistemø modelius buvo plaèiai 

pripaþinti. Ðio darbo vykdytojai L. Kaulakis, A. Augustaitis, 

M. Bortkevièius ir A. Nargëlas 1964 m. buvo apdovanoti TSRS 

geriausio mokslinio techninio darbo G. Krþiþanovskio konkurso 

premija ir 1967 m. jiems suteikta LTSR premija. Modeliai buvo 

eksponuojami TSRS liaudies ûkio pasiekimø parodoje ir gavo 

medalius. Mokslø kandidato disertacijà ið ðios srities 1978 m. 

apgynë katedros darbuotojas V. Aþubalis. 

Atsiradus ðiuolaikinei skaièiavimo technikai, elektros sistemø 

modeliø reikðmë sumaþëjo, taèiau jie dar ilgai buvo vertinga 

studentø mokymo priemonë, padedanti geriau suprasti elektros 

grandiniø savybes ir elektros sistemø reþimø apskaièiavimo metodikø 

esmæ. Todël TSRS aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo 

ministerijos nutarimu (1977 07 05 ásakymas Nr. 736) buvo 

numatyta Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektros sistemø 

katedros sukurto tipo modeliais aprûpinti visø Tarybø Sàjungos 

mokyklø elektros energetikos laboratorijas, organizavus serijinæ 

ðiø modeliø gamybà. Modeliø tobulinimo darbas, pavestas 

ir atliktas KPI ir Maskvos energetikos instituto Elektros sistemø 

katedrose, pelnë ávairiø konkursø medaliø ir LTSR premijø. 

1963 m. labai padidëjus elektros energijos vartojimui, sugrieþtinti 

reikalavimai elektros, visø pirma jos átampos, kokybei. VGEEV 

pageidavimu Elektros sistemø katedroje buvo pradëti nagrinëti 

átampos kokybës klausimai. Tai leido parengti átampos kokybës 

kontrolës metodikà, taikant SSM, sukurti kibernetinæ átampos 

reguliavimo sistemà. Ið átampos kokybës ir átampos reguliavimo 

srities, vadovaujant profesoriui L. Kaulakiui, apgintos keturios 

mokslø kandidato disertacijos (È. Teiðerskas, A. Navickas, A. 

Baèauskas, E. Nevardauskas). 

Toliau plëtojant Lietuvos energetikà, didëjant energetikos sistemø 

svarbai, átampos kokybës tyrimo darbai pakilo á aukðtesnæ 

pakopà – elektros tinklø normaliø darbo reþimø optimizavimà. 

Ðio darbo rezultatai – sukurtas skirstomøjø elektros tinklø racionalios 

eksploatacinës schemos parinkimo metodas ir VGEEV 

uþsakymu sukurta programa gamybiniams skaièiavimams atlikti 

pasiûlytu metodu, taikant SSM „Minsk-32“. Ði programa buvo 

sëkmingai naudojama kuriant ir pradedant eksploatuoti Lietuvos 


31


32 

Elektros sistemø automatikos laboratorija 

energetinës sistemos AVS. 1978 m. parengta skirstomøjø tinklø 

relinës apsaugos apskaièiavimo programa. Vëliau nustatyta 

keletas sisteminiø elektros tinklø normaliø reþimø optimizavimo 

algoritmø ir, atsiþvelgiant á iðaugusias AVS techninës bazës galimybes, 

sukurtos juos realizuojanèios programos. Pagrindinis 

ðiø darbø vykdytojas buvo docentas A. Baèauskas. 

1972–1979 m. katedra susidomëjo ir pramonës energetika. 

Buvo tiriamos priemonës elektros energijos tiekimo patikimumui 

didinti stambiausiems Lietuvos elektros energijos vartotojams 

– Jonavos azotiniø tràðø, Maþeikiø naftos perdirbimo bei 

Këdainiø chemijos gamykloms. Ádiegus rekomendacijas gautas 

nemaþas efektas. Ðiuos darbus vykdë docentai P. Grëblikas ir 

E. Nevardauskas bei kiti katedros darbuotojai. 

Aðtuntojo deðimtmeèio pradþioje VGEEV pageidavimu Elektros 

sistemø katedroje buvo pradëti paieðkos darbai jungtuvø 

reþimo sàlygoms palengvinti. Ðiems darbams vadovavo buvæs 

Leningrado Kalinino politechnikos instituto aspirantas techn. 

m. kand. L. Markevièius. Buvo sudarytos programos SSM 

„Minsk-22“, skirtos atsikurianèioms átampoms tyrinëti, pasiûlytos 

priemonës jungtuvø reþimo sàlygoms palengvinti, taip pat 

rekurentiniø formuliø-filtrø pagrindu sudaryti elektromagnetiniø 

pereinamøjø procesø daugiakanalëse linijose skaièiavimo algoritmai, 

kurie yra labai efektyvûs ir ðiuo metu plaèiai naudojami 

ávairiems virðátampiams tirti. Ðiuos darbus, be L. Markevièius, 

vykdë ir K. Gerulaitis, A. Morkvënas. 

Nuo 1968 m. katedros darbuotojai LTSR VGEEV uþsakymu 

taip pat tyrë metodus ir priemones gedimo vietai nustatyti orinëse 

110-330 kV átampos elektros perdavimo linijose. Sukurti 

originalûs skaitmeniniai avariniø parametrø fiksavimo prietaisai 

buvo apdovanoti TSRS liaudies ûkio pasiekimø parodos 

medaliais. Pasiûlytas ir iðtirtas bûdas gedimo vietai nustatyti 

pagal amplitudines ir akimirkines trumpojo jungimo parametrø 

vertes. Prietaisai ir gedimo vietos nustatymo bûdai pripaþinti iðradimais 

ir ádiegti. Buvo iðtirti ir patikslinti parametrai oriniø elektros 

perdavimo linijø gedimo vietai nustatyti. Mokslø kandidato 

disertacijas ið ðios srities, vadovaujant docentui A. Nargëlui, 

apgynë katedros dëstytojas R. Deksnys (1975 m.) ir VGEEV 

laboratorijos virðininkas L. Baranauskas (1979 m.). 

Nuo 1975 m. mokslo darbuose katedra glaudþiai bendradarbiavo 

su Baltstogës politechnikos instituto (LLR) Elektros 

energetikos katedra. Bendrai kuriami ir tiriami elektros tinklø 

optimalaus sudarymo ir eksploatacijos metodai. Katedros 

darbuotojai P. Grëblikas ir A. Nargëlas kartu su Baltstogës 

politechnikos instituto darbuotojais T. Beldovskiu ir J. Nebþidovskiu 

Lenkijoje 1978 m. paskelbë monografijà „Kai kurios 

þemës ûkio elektrifikavimo problemos“. 

Devintajame savo gyvavimo penkmetyje elektros sistemø katedra 

mokslinio darbo krypties ið esmës nepakeitë. Pagrindiniai 

darbai – tiriamos ir kuriamos elektros tinklø veikos ekonomiðkumo 

ir patikimumo didinimo priemonës. Toliau glaudþiai 

bendradarbiaujama su VGEEV tarnybomis, kurioms padedama 

geriau panaudoti skaièiavimo technikà. Lietuvos energetinës 

sistemos Informaciniame skaièiavimo centre pradëjus naudoti 

naujos kartos skaièiavimo maðinas EC-1010, katedroje buvo 

sukurtos programos 330 kV elektros tinklo nuostoliams skaièiuoti, 

analizuoti ir minimizuoti realiojo laiko reþimu. Darbà vykdë 

A. Baèauskas, E. Nevardauskas ir V. Kazlauskas. Tai viena pirmøjø 

tokio tipo programø TSRS energetinëse sistemose. Taip 

pat buvo sukurta ir elektros linijø gedimo vietos apskaièiavimo 

programa (R. Deksnys). 

Svarbus ðio laikotarpio darbas buvo docento A. Nargëlo vadovaujamos 

grupës sukurtas dialogizuotas programø kompleksas, 

skirtas skirstomøjø elektros tinklø reliniø apsaugø veikos 

automatizuotai analizei atlikti, ir skaitmeniniø reliniø apsaugø 

veikimo principø tyrimas (1984–1988 m. A. Lipinaitis ir A. Andriuðis). 

Tarybø Sàjungoje pripaþinimo susilaukë elektros tinklø 

elektromagnetiniø pereinamøjø procesø skaièiavimo metodai, 

sukurti katedros darbuotojø vadovaujant docentui L. Markevièiui. 

Tai patvirtino 1985 m. geguþës mënesá KPI ávykæs sàjunginis 

seminaras „Elektromagnetiniø pereinamøjø procesø ir elektrostatiniø 

laukø aukðtos átampos elektros tinkluose skaièiavimo 

metodai“. Katedros vykdytø ir vykdomø darbø svarbà liudija ir 

tai, kad 1991 m. pavasará KTU ávyko ið anksto numatyta TSRS 

mokslinë konferencija „Elektros energetikos sistemø modeliavimas“, 

á kurià atvyko dauguma Tarybø Sàjungos tos srities 

vadovaujanèiøjø mokslininkø. Taèiau derëtø paminëti ir tà faktà, 

kad ðie mokslininkai dar netikëjo Lietuvos nepriklausomybës 

realumu ir Maskvoje iðleistoje konferencijos programoje net 

nebuvo minima, jog Lietuva jau nepriklausoma valstybë. 

Buvo vykdomi ir tokie darbai kaip, pvz., Lietuvos elektrinës 

savøjø reikmiø sistemos reþimø ekonomiðkumo ir patikimumo 

didinimo priemoniø sudarymas ir tyrimas (1985 ir 1986 m., A. 

Nargëlas, R. Deksnys, A. Navickas, S. Kytra) ir „Nuklono“ gamyklos 

elektros tiekimo sistemos elektros energijos kokybës, 

patikimumo ir ekonomiðkumo tyrimai (1987–1992 m., A. Nargëlas, 

V. Aþubalis, A. Navickas, A. Andriuðis). Per 1992 ir 1993 

metus buvo sudaryta kompiuterinë elektros sistemø automatikos 

ir relinës apsaugos árenginiø diagnostika ir darbo reþimø tyrimo 

metodika (A. Nargëlas, V. Aþubalis, A. Andriuðis, R. Deksnys, 

A. Navickas). 1993 m. atliktas darbas „Specialistø ávairioms 

energetikos ðakoms bei personalo rengimo ir perkvalifikavimo 

sistema“ (A. Nargëlas ir A. Navickas). 

1993 ir 1994 m. vykdomas bendras Danijos ir Lietuvos projektas 

„Elektros poreikiø valdymas ir energijos taupymas“ (vykdytojai 

– Danish Power Consult, Lietuvos energetikos institutas, 

Elektros tinklø projektavimo institutas ir KTU elektros sistemø 

katedra). Katedros darbuotojai pateikë du pavyzdinius energijos 

taupymo projektus „Lituanikos“ ir „Atramos“ gamykloms (A. 

Nargëlas, V. Aþubalis, A. Degutis). Pratæsiant ðiuos darbus buvo 

atlikti Lietuvos energetikos sistemos elektros vartotojø apkrovos 

grafikø tyrimai (1994–1997 m. A. Nargëlas, V. Aþubalis). 

1993 m. katedroje buvo ásteigtos trys mokslo grupës – Elektros 

energetikos sistemø problemø tyrimo (vad. A. Baèauskas), 

Energetikos ir pramonës ámoniø elektros sistemø ekonomiðkumo 

ir patikimumo tyrimo (vad. A. Nargëlas) ir Elektros energijos 

tiekimo valdymo ir racionalaus naudojimo tyrimo (vad. S. 

Kytra). 1998 m. ðios grupës reorganizuotos á dvi ir pavadintos 

Elektros energetikos sistemø reþimø valdymo (vad. A. Nargëlas) 

ir Elektros energetikos sistemø problemø tyrimo (vad. R. 

Deksnys ir L. Markevièius) mokslo grupëmis. Ðiose grupëse 

dirbo ir gali dirbti visi Elektros sistemø katedros dëstytojai, 

doktorantai ir magistrantai. 

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ tapo aktualu rengti nacionalinius 

standartus ir norminius dokumentus. Á ðiuos darbus 

aktyviai ásijungë R. Deksnys ir P. Grëblikas bei K. Danilevièius, 

o vëliau – ir A. Nargëlas. Sumaþëjus Lietuvos energetikos si-

stemos apkrovai tapo svarbu valdyti, reguliuoti, kompensuoti 

bei ákainoti reaktyviàjà galià ir energijà. Ðá uþdaviná, vadovaujant 

R. Deksniui, ëmë spræsti P. Grëblikas, V. Aþubalis ir K. Juoèiûnas. 

Buvo atnaujinti ir elektros linijø gedimo vietos nustatymo 

tyrimai. R. Deksnys tyrë elektros sistemø avarinio reþimo parametrø 

atkûrimo galimybes, tobulino skaièiavimo algoritmus 

ir programà. 

1995–1997 m. modernizuota Aukðtøjø átampø laboratorija, kurioje 

vykdomi ávairûs izoliacijos bûklës parametrø matavimai bei 

kontroliniai bandymai. Bendradarbiaujant KTU Elektros sistemø 

katedrai ir „Energetikos remonto“ ámonës specialistams nuo 1995 

m. pradëti daliniø iðlydþiø intensyvumo matavimai 110–330 kV 

árenginiø izoliacijoje. Elektros sistemø katedroje jau daug metø 

tiriami virðátampiai bei kuriami skaitmeniniai metodai jiems apskaièiuoti 

ir analizuoti. Ðioje srityje ypaè daug darbø atliekama 

pastaruoju metu. Keièiantis izoliacijos kontrolës strategijai ðie 

tyrimai labai aktualûs, nes pradedama naudoti daug pagal IEC 

standartà pagamintø árenginiø bei apsaugos priemoniø. Doc. 

L. Markevièiui vadovaujant sukurtas kompleksas algoritmø ir 

programø virðátampiams elektros sistemoje tirti, procesams 

modeliuoti ir atpaþinti bei izoliacijos bûklei kontroliuoti. Ðiomis 

temomis apgintos trys daktaro disertacijos (A. Morkvënas, S. 

Gudþius, V. Suèila). 

Energetinëse sistemose svarbûs valdymo, centralizuotos kontrolës 

ir apskaitos automatizavimo telekomunikaciniai ryðiai. 

Katedroje dirbama ðia tema ir yra sukurti bei sistemoje eksperimentais 

patikrinti specialûs modemai informacijai perduoti 

0,4 kV elektros linijomis. Pasiekti net milijono bitø per sekundæ 

siuntos greièiai. 

Nuo 1995 metø svarbi problema – Lietuvos energetikos sistemos 

daþnio ir aktyviøjø galiø reguliavimo procesai, ásijungiant á Vakarø 

Europos energetikos sistemas. Ðia tematika A. Nargëlas skaitë 

praneðimus tarptautinëse konferencijose uþsienyje (Ðvedijoje 

1995 m., Norvegijoje 1999 m., Vokietijoje 2000 m.). Spræsdami 

ðias problemas katedros darbuotojai glaudþiai bendradarbiavo 

su Lietuvos energetikos institutu, parengë bendras ataskaitas, 

paskelbë bendrø straipsniø. A. Nargëlas ir V. Aþubalis kaip ekspertai 

dalyvavo tarptautinëje PHARE programoje, kurioje buvo 

sprendþiami teoriniai ir techniniai klausimai, susijæ su Vakarø 

Europos ir Rytø Europos energetikos sistemø susijungimu. Jie 

taip pat atliko Ignalinos AE saugaus darbo prognozavimo bei 

atitinkamø priemoniø parinkimo tyrimus. 

Nuo 1999 m. vykdoma mokslo programa „Restruktûruotos 

elektros energetikos sistemos“ (koordinatorius A. Nargëlas). 

Tyrinëjami ávairûs energetikos sistemø procesai, kuriuos sàlygoja 

restruktûrizacija, pavyzdþiui, jau baigtas darbas „AB „Lietuvos 

energija“ daþnio ir aktyviosios galios srautø automatinis 

reguliavimas restruktûruotoje energetikos sistemoje“. Vykdant 

1998–2000 m. programà dalyvauja V. Aþubalis, R. Deksnys, 

A. Navickas, L. Markevièius, G. Svinkûnas, A. Morkvënas, A. 

Bandza, V. Suèila, S. Gudþius ir kiti. 

Viena naujausiø moksliniø problemø, sprendþiamø Elektros sistemø 

katedroje, yra elektros sistemø veikos reþimø, kokybës 

ir patikimumo prognozavimas. 1995 m., vadovaujant doc. A. 

Navickui, trumpalaikei apkrovø prognozei pradëta taikyti dirbtiniø 

neuroniniø tinklø teorija. 1999 m. ðia tema apginta mokslø 

daktaro disertacija (G. Svinkûnas). Nagrinëjamas elektros 

energijos poreikiø prognozavimas ekonometriniais metodais. 

1995 m. Elektros maðinø katedrà sujungus su Elektros sistemø 

katedra, sudaroma Elektromechaniniø keitikliø mokslo grupë 

(prof. S. Geèys, prof. P. Kostrauskas, prof. V. Katkevièius, doc. 

R. Mukulys, doc. A. Janickis, doc. L. Andriuðienë, vyr. asist. 

G. Rinkevièius, dokt. A. Kalvaitis). Ði grupë tiria elektromechaniniuose 

keitikliuose bei transformatoriuose vykstanèius 

elektromagnetinius procesus, kuria ir tobulina jø parametrø ir 

iðëjimo charakteristikø nustatymo metodus, sprendþia elektromechaniniø 

keitikliø kokybës kontrolës ir diagnostikos problemas. 

Vadovaujant prof. P. Kostrauskui 2000 m. A. Kalvaitis 

apgynë mokslø daktaro disertacijà. Prof. P. Kostrauskas 1995 

m. iðleido monografijà „Vienfaziai ryðkiapoliai asinchroniniai 

varikliai“, 1996 m. vadovëlá studentams „Asinchroninës elektros 

maðinos“. 

Aukðtøjø átampø laboratorija 

Ilgà laikà Elektros sistemø katedroje buvo rengiami vienos – 

elektros sistemø – specialybës (0302) inþinieriai elektros energetikai. 

Nuo 1965 m. buvo pradëti rengti elektros tiekimo pramonës 

ámonëms, miestams ir þemës ûkiui specialybës (0303) 

inþinieriai. 1960 m. buvo organizuotas neakivaizdinis ir 1967 m. 

vakarinis mokymas. Nuo 1992 m. buvo pradëti rengti ir energetikos 

vadybos specialistai. 

Iki 1995 m. (iki susijungimo su Elektros maðinø katedra) Elektros 

sistemø katedra parengë ir iðleido per 2 700 elektros energetikos 

diplomuotø inþinieriø ir 11 magistrø, kurie dirbo ir dirba 

dabartinëje AB „Lietuvos energija“ ir jos filialuose, valstybinëse 

ir vyriausybinëse organizacijose ir struktûrose, buvo ir yra Mokslo 

akademijos tikrieji nariai ir nariai korespondentai, apgynë 

mokslo habilituotø daktarø ir daktarø disertacijas ir tapo nusipelniusiais 

þmonëmis (L. Telksnys, J. Mockus ir kt.) 

KTU Elektros sistemø katedros absolventø kitimo dinamika 

nuo 1940 metø iki 1995 metø parodyta 2 paveiksle. Labiausiai 

iðsiskiria 1971–1994 m., kai katedra iðleido 2 179 diplomuoti 

inþinieriai. 1987–1988 metais absolventø labai sumaþëjo, nes 

studentus 1982–1983 metais pradëta imti á sovietinæ kariuomenæ. 

1994–1996 metai absolventø sumaþëjo dël planinës 

ekonomikos virsmo á rinkos ekonomikà. 

Iki 1994 metø buvo rengiami tik diplomuoti inþinieriai. Nuo 1994 

metø, be diplomuotø inþinieriø, pradëti rengti bakalaurai ir magistrai. 

Ið viso per 65 metus katedros absolventams áteikta 4 923 

baigimo diplomai (1 pav.), ið kuriø 3 695 elektros energetikos 

bei elektromechanikos specialybës diplomuoto inþinieriaus (2 

pav.), 300 – mokslø magistro (3 pav.) ir 1 228 – mokslø bakalauro 

diplomai (4 pav.). Jie sëkmingai dirba Lietuvos energetikos 

sistemoje, veikianèiose pramonës ámonëse, ástaigose ir 

mokslo institutuose. 


33


34 

kronika 

Seminaras maisto pramonës ámonëms 

Spalio ir lapkrièio mënesiais UAB „Schneider Electric Lietuva“ 

kvietë maisto pramonës ámones susipaþinti su „Telemecanique“ 

elektrotechniniø produktø naujovëmis. Seminarø 

metu buvo pristatyta: 

Tesys modelis U – pirmasis intelektinis variklio paleidiklis; 

Paprasti, aukðto naðumo ir didelës funkcijø ávairovës AT- 

V31, ATV71 modelio daþnio keitikliai ir ATS01 modelio 

ðvelnaus paleidimo árenginiai; 

Osi koncepcija ir nauja Global detection induktyviniø, fotoelektriniø 

jutikliø ir mechaniniø galiniø jungikliø serija, 

slëgio relës; 

Zelio logic programuojamos relës; 

Preventa saugos komponentai. 

Paskelbtas konkursas statyti vëjo jëgaines 

Lapkrièio 25 dienà AB „Lietuvos energija“ paskelbë vieðà konkursà 

gamintojams, siekiantiems gauti leidimà plësti elektros 

energijos gamybos pajëgumus, statant vëjo elektrines penktojoje 

zonoje bei prijungiant jas prie 110 kV oro elektros perdavimo 

linijos atkarpoje Klaipëda–Rietavas. 

Konkurso dalyviø pateiktø vokø su pasiûlymais atplëðimo procedûra 

vyks 2006 m. sausio 27 d. Konkurso komisija pasiûlymus 

vertins ir laimëtojà nustatys iki 2006 m. vasario 13 d. Pagal 

Vyriausybës nutarimu patvirtinta tvarkà pagrindinis pasiûlymo 

vertinimo kriterijus – didþiausia pasiûlyta prijungimo prie tinklø 

mokesèio dalis, kurià pretendentas ásipareigoja sumokëti uþ 

elektrinës prijungimà prie tinklø. 

Konkurso laimëtojas ágyja tik teisæ kreiptis á Ûkio ministerijà ir 

teisës aktø nustatyta tvarka pateikti praðymà dël leidimo plësti 

Ketinama sujungti Rusijos ir 

ES energetines sistemas 

Lapkritá Briuselyje aptarta galimybiø studija, nagrinëjanti Rusijos 

energetikos sistemos (IPS/UPS) sinchroniná sujungimà 

su Europos elektros perdavimo koordinavimo sàjungos 

sistema (UCTE). Dalyvaujanèiø ðaliø atstovø tarybos posëdþiuose 

visoms trims Baltijos ðalims atstovavo Lietuvos ûkio 

ministerija. 

„Rusijos ir Europos Sàjungos energetikos sistemø sujungimas 

sukurtø bendràjà energetikos rinkà. Lietuvai ðis projektas 

reikðmingas tuo, kad mûsø energetikos sistema ásijungtø 

á bendràjà ES energetikos sistemà, taèiau kartu iðliktø sàsajø 

ir su Rusijos sistema. Lietuvai svarbu padidinti tiekimo patikimumà, 

iðplësti elektros rinkos galimybes ir suvienodinti galutines 

gamybos kainas“, – sakë Ûkio ministerijos sekretorius ir 

studijos rengimo tarybos narys Anicetas Ignotas. 

Tiesioginá darbà atlieka penkios darbo grupës, kuriose dirba 

daugiau nei 100 ekspertø. Studijà numatoma parengti iki 

2008 m. balandþio mënesio. Pasaulyje kol kas nëra në vienos 

sinchroniðkai veikianèios elektros energetikos sistemos, kuri 

siektø 800 GW galià, apimtø 13 laiko zonø ir aptarnautø apie 

800 milijonø vartotojø. 

Elektros energijos kainos vartotojams 

2006 metais nesikeis 

Elektros energijos kainos AB Rytø skirstomieji tinklai ir AB „VST“ 

vartotojams 2006 metais nesikeis. 

Valstybinë kainø ir energetikos kontrolës komisija priëmë 

sprendimà pratæsti AB Rytø skirstomøjø tinklø elektros energijos 

tarifus bei jø taikymo tvarkà. 

AB „VST“ komisijai taip pat pateikë elektros energijos skirstymo 

paslaugos ir visuomeniniø elektros energijos kainø, tarifø bei 

jø taikymo tvarkos pakeitimø, taèiau jie nëra esminiai. Komisija 

nustatë, kad AB „VST“ visuomeninës elektros energijos, 

jos skirstymo paslaugos kainos bei visuomeninio tiekimo paslaugos 

kainos neturi virðyti jø atitinkamø ribø ir kad neturi bûti 

diskriminuojamos atskiros vartotojø grupës. 

elektros energijos gamybos pajëgumus iðdavimo (konkurso 

laimëjimas nereiðkia, kad toks leidimas bus duotas). „Leidimas 

plësti elektros energijos gamybos pajëgumus konkurso 

laimëtojui iðduodamas teisës aktø nustatyta tvarka, ávykdþius 

visas sàlygas ir reikalavimus gauti toká leidimà“, – sako konkurso 

pirmininkas, AB „Lietuvos energija“ Energetikos sistemos 

direktorius Vladas Paðkevièius. 

Iki 2006 metø pabaigos numatyta paskelbti dar tris vëjo jëgainiø 

konkursus – vienà ðiemet ir du kitais metais.

Á transformatorius – modifikuota alyva 

Á akcinei bendrovei „VST“ priklausanèius transformatorius jau 

pilama modifikuota alyva. 

Bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, 

energetikai surado bûdà, kaip uþkirsti kelià transformatoriø 

alyvos grobstymui – sukûrë alyvà, kuri, panaudota 

kaip kuras, greièiau nei per parà nepataisomai sugadina automobiliø 

ar kitø transporto priemoniø variklius. 

Mokslininkai sukûrë priedus, kurie bus ámaiðomi á transformatoriø 

alyvà. Tokià alyvà naudojant kaip kurà, eksploatacijos metu 

iðsiskiria labai stiprus ir nemalonus kvapas, degimo metu iðsiskirianèios 

medþiagos paþeidþia variklio konstrukcijà. 

Tikimasi, kad senàjà alyvà pakeitus modifikuota, vagystës 

liausis. Naujoji modifikuota alyva jau pilama á transformatorius 

Kauno, Klaipëdos ir Ðiauliø regionuose, pirmiausia ten, 

kur transformatoriø alyvos vagystës itin daþnos. 

Naujas NETA narys – „KLINKMANN“ 

Uþdaroji akcinë bendrovë „Klinkmann Lit“, pradëjusi veiklà 

Lietuvoje 1993 metais, ðiuo metu þinoma kaip pramoninës 

automatikos ir valdymo produktø, elektrotechnikos, pramoniniø 

daþø tiekëja Lietuvos bei uþsienio rinkai. 

Atstovaudama „Legrand“, „Rockwell Automation“, „Allen 

Bradley“, „Finder“, „Entrelec“, „Siemens“, „Unitronics“, „Klinkmann“ 

savo pirkëjams siûlo platø elektros instaliaciniø gaminiø 

elektros skirstomøjø skydø gamybai bei spintoms spektrà, 

plastikinius elektros instaliacinius lovelius, elektros laidus ir 

kabelius, ávedimo-iðvedimo árenginius ir duomenø perdavimo 

árangos komponentus, automatikos árangà, varikliø apsaugos 

bei valdymo árenginiø sistemas. 

Bendradarbiaudama su „Teknos“, „Master Builders“ bendrovë 

pirkëjams tiekia antikorozinæ, betoninæ dangà, prieðgaisrinæ 

dangà metalui, daþus medienos pramonei, miltelinius, kelio 

þenklinimo daþus, kitas daþymo medþiagas. 

Profesionalus klientø mokymas pagal Europos Sàjungos ðvietimo 

programas yra svarbi „Klinkmann“ veiklos dalis. Kursai, 

seminarai, tarptautinës konferencijos organizuojamos ir Lietuvoje, 

ir uþsienyje. 

„Obo Bettermann Baltic OU“ – 

naujasis NETA narys 

Ámonæ „Obo Bettermann“ 1911 m. Mendene (Vokietija) ákûrë 

Franz Bettermann. Ðiame mieste iki ðiol yra didþiausia firmos 

gamykla. Kitos dvi gamyklos yra Vengrijoje ir Ðveicarijoje. 

Ðiandien „Obo Bettermann“ produkcija platinama ne tik Vokietijoje 

ar Europoje, bet ir daugiau kaip 50 pasaulio ðaliø. 

Produkcijà sudaro daugiau kaip 30 000 skirtingø elektros 

instaliacijos gaminiø, kurie apima tokias grupes: sujungimo ir 

tvirtinimo sistemos, apsaugos nuo virðátampiø ir þaibosaugos 

sistemos, kabeliø klojimo sistemos, prieðgaisrinës saugos sistemos, 

instaliaciniø kanalø ir pogrindinës instaliacijos sistemos, 

potinkinës instaliacijos gaminiai. 

Baltijos valstybëse veikia antrinë ámonë „Obo Bettermann 

Baltic OU“, kurios pagrindinis biuras yra Estijoje, o Lietuvoje 

ir Latvijoje veikia filialai. 

Sukurta miðkø kadastro integruota 

informacinë sistema 

UAB „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“, kurianti geografines informacines 

sistemas, kartu su Kauno technologijos universiteto 

Informacijos sistemø katedra sukûrë ir ádiegë Valstybës miðkø 

kadastro informacinæ sistemà (MKIIS), skirtà centralizuotai 

kaupti, apdoroti, analizuoti ir teikti duomenis apie Lietuvos 

miðkø ûká. 

Projektà inicijavo LR aplinkos ministerija, o MKIIS specifikacijà 

parengë miðkø valstybës kadastro tvarkymo ástaiga – Valstybinë 

miðkotvarkos tarnyba (VMT). „Ðis projektas turi nepaprastai 

didelæ svarbà Lietuvos miðko ûkiui – dabar duomenys 

apie Lietuvos miðkus kokybiðkai atnaujinti ir pateikiami 

kur kas operatyviau. Tai pajus kiekvienas miðko savininkas, 

miðkus priþiûrinèios valstybinës institucijos: sparèiau vyks 

miðko projektø rengimas, valdø registravimas, miðko kirtimø 

kontrolë, miðkø apskaita ir kiti darbai“, – teigia VMT direktorius 

Andrius Kulieðis. 

Sistema bus naudinga ne tik miðkø savininkams, bet ir miðkø 

kadastrà tvarkantiems specialistams – ádiegus naujausias 

informacines ir GIS technologijas, sukurti árankiai þemëlapiø 

redagavimui, spausdinimui, apraðomosios informacijos suvedimui, 

ataskaitø sudarymui. 

Lietuviai atomines elektrines vertina palankiau 

Net 55 proc. Europos Sàjungos (ES) gyventojø yra nepalankiai 

nusiteikæ atominiø elektriniø gaminamos energijos atþvilgiu. 

Lietuvoje prieð branduolinæ energijà pasisako perpus 

maþiau – tik 27 proc. þmoniø. Tai parodë „Eurobarometro“ 

tyrimo, kurá Europos Komisijos uþsakymu atliko „TNS Opinion&Social“, 

rezultatai. Per tyrimà buvo apklausti beveik 25 

tûkst. þmoniø 25 ES ðalyse. 

Anot „TNS Gallup“ tyrimø direktoriaus Mindaugo Deguèio, 

lietuviai yra vieni palankiausiai nusiteikusiøjø branduolinës 

energijos atþvilgiu Europos Sàjungoje. „Mûsø gyventojai tikriausiai 

jau priprato prie ðalyje veikianèios atominës elektrinës, 

kurioje iki ðiol nebuvo jokiø didesniø saugumo problemø. Be 

to, jà uþdarius, prognozuojamas elektros kainø augimas, todël 

daugumai gyventojø toks þingsnis atrodo nepriimtinas“, – sakë 

Mindaugas Degutis. 

Vis dëlto, pasak M. Deguèio, Lietuvos gyventojai labai gerai 

suvokia radioaktyviø atliekø keliamà problemà. Kaip ir dauguma 

ES þmoniø, net 93 proc. lietuviø pasisako uþ kuo skubesná 

ðios problemos sprendimà, sukuriant tiek nacionalinæ, tiek 

galbût Europai bendrà atliekø tvarkymo politikà. 


35


36 

kronika 

UAB „Elektros darbai“ komanda UAB „Schneider electric Lietuva“ komanda UAB „SLO“ komanda 

Krepðinio turnyras „NETA taurë 2005“ 

Pirmasis krepðinio komandø turnyras netikëtai tapo puikia ðvente 

NETA asociacijos nariø krepðinio mëgëjams. Organizuojant 

turnyrà tikëtasi, kad þais tik keturios komandos, taèiau iki nustatyto 

termino uþsiregistravo net 10 komandø. 

Lapkrièio 26 d. á Vilniaus pedagoginio universiteto sporto salæ 

suguþëjo didelis bûrys krepðinio mëgëjø, susibûrusiø á komandas. 

Matësi ir atvykusiø ámoniø vadovø. Vieni su savo ámonës 

darbuotojais tiesiog þaidë aikðtëje, o kai kurie dirbo kaip tikri 

„trenerio padëjëjai“. 

Stebëjusiø rungtynes nuomone, daugelis maèø vyko labai permainingai, 

emocingai, taðkas á taðkà ir net su rungtyniø laiko 

pratæsimais. Turnyras tikrai atitiko rimtø varþybø lygá. 

Turnyrà laimëjo UAB „Schneider Electric Lietuva“ komanda, 

rezultatu 23:22 nugalëjusi UAB „Elektros darbai“ komandà. 

Treèià vietà uþëmë UAB „SLO“, ketvirtà – UAB „Liumenas“ 

komanda. 

Turnyro dalyviø ir sirgaliø manymu, turnyras pavyko, todël reikëtø 

juos rengti daþniau. Iðgirdome siûlymø, kad ir riedutininkai 

norëtø turëti savo turnyrà. 

Þaibo interviu su UAB „Schneider Electric Lietuva“ komandos þaidëju 

(ir firmos projektø pardavimo vadovu) Martynu Petruliu: 

EE: Kada susikûrë Jûsø komanda ir ar daþnai þaidþiate kartu? 

Martynas: Mûsø komandai jau treji metai. Þaidþiame Vilniaus 

Energetikø krepðinio turnyruose, todël þaidybinës patirties lyg 

ir turime. 

EE: Ar turite savo þaidimo strategijà? 

Martynas: Stengiamës þaisti komandiná þaidimà, tai yra turëti 

savo kumðtá. Posakis „vienas uþ visus ir visi uþ vienà“ tikrai 

mums tinka! 

EE: Matëme, kad atidþiai stebëjote savo varþovø rungtynes. 

Ar tarëtës, kà dengsite, kokià schemà taikysite þaisdami su 

jais? 

Martynas: Aiðku, þiûrëjom. Stebëjom lyderius ir tuos, kurie 

komandoje kaþkuo iðsiskiria, o þaisdami bandëme juos labiau 

priþiûrëti. 

EE: Kas lëmë Jûsø komandos pergalæ? 

Martynas: Gal taip jau bûna sporte, kad varþovai neávertina 

oponentø. Jie matë, kad mûsø tik penki þaidëjai, negalimi jokie 

keitimai, todël ðansai lyg ir buvo jø pusëje. 

EE: Ið tiesø varþybø pabaiga „Elektros darbams“ þadëjo pergalæ 

ir permainingoje kovoje jie buvo belaimá 22:20. Kas pelnë 

taðkus likus tik 5 sekundëms iki maèo pabaigos, kas sudavë 

tà paskutiná smûgá? 

Martynas: Að!


38 

Þinynas 

SIMBOLIAI ANT ELEKTROS ÁRANGOS 

Simbolis Reikðmë 

montavimas á gipsà/baldus 

atvirasis (pavirðinis) montavimas 

montavimas á betono konstrukcijas 

vidinis montavimas 

instaliacinis kanalas 

paslëptasis montavimas 

izoliuoti sujungimo gnybtai su apsauga nuo prisilietimo 

skirta naudoti sunkiomis sàlygomis (sudëtingomis aplinkybëmis) 

apsauginio laidininko (PE) prijungimo vieta, I saugos klasë (atitinka DIN 40011 normas) 

apsauginë izoliacija, II saugos klasë (atitinka DIN 40100-8 normas) 

saugi átampa, III saugos klasë 

apsauginis transformatorius 

nuotëkio srovës rûðis 

naudojamas esant þemoms temperatûroms iki -25˚C 

selektyvûs ir atsparûs smûginei srovei 

áþeminimas (þemë) 

ðviestuvas su iðkrovos lempomis, skirtas montuoti tiesiai ant arba prie 

sunkiai ar normaliai uþsiliepsnojanèiø statybiniø medþiagø 

ribotos pavirðiaus temperatûros ðviestuvas 

ðviestuvai baldams su iðkrovos lempomis, árangos atsparumo gaisrui lygis atitinka sunkiai 

arba normaliai uþsiliepsnojanèios statybinës medþiagos lygá pagal DIN 41202-1 normas 

ðviestuvai baldams su iðkrovos ir kaitrinëmis lempomis, árangos atsparumo gaisrui lygis neþinomas 

atsparus liepsnai 

naudojamas temperatûroms iki ......˚C 

atsparus kamuolio smûgiams 

ðviesos reguliatorius (iðjungiklis) 

liuminescenciniø ðviestuvø ðviesos reguliatorius 

sûkiø reguliatorius 

invertorius 

kintamoji srovë 

nuolatinë srovë 

atskiras elektrotechninës árangos atliekø surinkimas

DËL HALOGENINIØ ÐVIESTUVØ TRANSFORMATORIØ ÞEMOSIOS ÁTAMPOS KABELIØ ILGIØ 

PASTABA. Nuo elektroninio transformatoriaus iki halogeninio ðviestuvo 

turi bûti ne maþiau 0,3 m ir ne daugiau kaip 3 m. 

montuotojo ABC 

Dël santykinai dideliø átampos nuostoliø kabelyje transformatoriaus þemosios átampos pusëje, já reikia pasirinkti kiek galima 

trumpesná. Kabelio ilgá galima apskaièiuoti pagal formulæ: 

, 

èia l – dvigyslio kabelio ilgis (m); 

A – varinio laido skerspjûvis (kv. mm); 

P – aktyvioji vardinë galia (W). 

Maksimalioji 

halogeninio ðviestuvo 

galia, VA 

Vardinë srovë þemojoje 

transformatoriaus pusëje, A, kai 

U=11,5 V 

Maksimalaus þemosios átampos kabelio ilgio priklausomybë 

nuo skerspjûvio 

0,75 1,0 1,5 2,5 4,0 6,0 10,0 mm2 

20 1,6 6,0 - 15,0 - - - - m 

30 2,4 4,0 - - - - - - m 

40 3,2 3,0 - - - - - - m 

50 4,0 2,5 - - - - - - m 

60 4,8 2,0 - - - - - - m 

80 6,4 - 2,0 3,0 5,0 8,5 - - m 

100 8,0 - - 2,5 4,2 7,0 - - m 

150 12,0 - - 1,7 2,8 4,5 - - m 

200 16,0 - - 1,2 2,1 3,5 - - m 

300 24,0 - - - - 2,2 3,5 6,0 m 

400 32,0 - - - - 1,5 2,0 4,0 m 

500 40,0 - - - - - 1,5 3,0 m 

Kai kabelio ilgiai didesni, nei nurodyti lentelëje, reikia patikrinti, ar átampos nuostoliai nevirðija leistinøjø. Tai galima apskaièiuoti 

pagal supaprastintà formulæ: 

ÞEMOSIOS ÁTAMPOS HALOGENINIØ LEMPØ JUNGIMO PAVYZDÞIAI 

Informacijà pateikë UAB „Elektrobalt“. Jungimo pavyzdþiai pagal firmos „Kaiser“ katalogà „Betoneinbau“. 


39

�� 


summary 

6 

8 

14 

22 

System SafeCONTACT of Plugs 

and Sockets. WHAT IS THAT? 

Is the saying „one for all cases“ correct? 

More and more attention is paid to the CEE plug-type connectors, 

employing connection method without screws. This saves 

time and makes easier work for electro-technical staff. Advantages 

of these connectors are discussed in the paper. 

„Contamination“ in Low-Voltage Networks 

Causes of higher-frequency harmonics induction and their 

influence to operation of different electrical equipment are 

discussed. The measurement results for current and voltage 

higher-frequency harmonics in low-voltage networks are presented, 

necessity to carry out such measurement regularly 

and to include knowledge on the higher-frequency harmonics 

and their measurements into educational plans for appropriate 

disciplines (modules) is substantiated. 

Fast Fuses for Protection of 

Electronic Equipment 

Today more and more electronic equipment – semiconductor 

devices (semiconductor converters, rectifiers, soft-start devices 

etc.) susceptible to overcurrents generated in electrical circuits 

by different causes are used in various branches of industry. 

Usually semiconductor devices without overcurrent protection 

burn out in short-circuit cases. In many cases it means 

interruption of production process or other activity, equipment 

downtime, what results in substantial losses. The experience 

accumulated by the power engineering specialists show, the 

low-voltage fuses due to their simple design, low prices, reliability, 

high short-circuit switching-off capacity are widely used 

nowadays and will be used for a long time in future for shortcurrent 

protection. 

What Is PowerLogic System? 

You are receiving the whole information required to manage 

your electrical installation. 

Nowadays your competitive ability may be boosted by the 

cost management systems and better service continuity. Therefore, 

you need to have more information on operation of 

your electrical installation: data on power consumption, load 

diagrams, interference, contamination with harmonics, power 

in disposition, etc. 

40 

�� 

All this information is presented to you by the PowerLogic System; 

the information you can relay on when it is needed. 

�� 

�� 

Informacija apie Reaktyvin�s Galios Kompensavim� 

Informacija apie Reaktyvin�s Galios Kompensavim�

ASOCIACIJOS NARIAI 

ABB, UAB 

Saltoniðkiø g. 14, LT-2004 Vilnius 

Tel. (8~5) 273 8300, faks. 273 8333 

El. paðtas info@lt.abb.com 

Ardena, UAB 

Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius 

Tel. (8~5) 213 9544, faks. 213 9543 

El. paðtas office@ardena.lt 

Dogas, UAB 

Ozo g. 51, LT-2042 Vilnius 

Tel. (8~5) 276 34 00, faks. 273 7250 

El. paðtas info@dogas.lt 

Elektrobalt, UAB 

Mindaugo g. 23, LT-2006 Vilnius 

Tel. (8~5) 266 0090, faks. 266 0097 

El. paðtas office@elektrobalt.lt 

Elektronikos komponentai, UAB 

Architektø g. 1, LT-5410 Ðiauliai 

Tel. (8~41) 51 00 19 

El. paðtas info@elcomp.net 

Elektroskandia, UAB 

Linkmenø g. 15, LT-2005 Vilnius 

Tel. (8~5) 275 70 40, faks. 275 7041 

El. paðtas mail@elektroskandia.lt 

Elektros darbai, UAB 

Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas 

Tel. (8~37) 22 81 87, faks. 79 28 88 

El. paðtas vidmantas@ldarbai.balt.net 

Elinta, UAB 

Pramonës pr. 16E, LT-3031 Kaunas 

Tel. (8~37) 35 19 87, faks. 45 27 80 

El. paðtas info@elinta.lt 

Elmoda, UAB 

Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius 

Tel. (8~5) 239 5566, faks. 239 5564 

El. paðtas elmoda@post.omnitel.net 

Elmonta, UAB 

Motorø g. 6, LT-2038 Vilnius 

Tel. (8~5) 230 6444, faks. 213 5488 

El. paðtas gamelmonta@takas.lt 

Elpreka, UAB 

Draugystës g. 13A, LT-3031 Kaunas 

Tel. (8~37) 35 29 36, faks. 35 12 35 

El. paðtas elpreka@takas.lt 

Elstila, UAB 

Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas 

Tel. (8~37) 20 58 02, faks. 20 12 80 

El. paðtas elstila@takas.lt 

ERP, UAB 

J. Jasinskio g. 16, LT-01112 Vilnius 

Tel. (8~5) 252 6100, faks. 249 6312 

El. paðtas office@erp.lt; www.erp.lt 

Etibaltus, UAB 

Tilþës g. 41A, LT-47182 Kaunas 

Tel. (8~37) 26 15 82, faks. 26 15 83 

El. paðtas andrius@etibaltus.lt; www.etibaltus.lt 

Flamanda, UAB 

Draugystës g. 19, Kaunas 

Tel. (8~37) 35 06 81, faks. 35 10 68 

El. paðtas vytautas@flamanda.lt 

Gaudrë, UAB 

Ateities g. 10, LT-2057 Vilnius 

Tel. (8~5) 269 7578, faks. 279 6163 

El. paðtas info@gaudre.lt 

Gerhard Petri Vilnius, UAB 

Naugarduko g. 96, LT-2006 Vilnius 

Tel. (8~5) 239 5209, faks. 278 4388 

El. paðtas gerpetri@taide.lt 

Hager Polo, UAB 

Laisvës pr. 77, Vilnius 

Tel. (8~5) 274 2827, faks. 274 2838 

El. paðtas info@hager.lt 

KTU 

Studentø g. 48, LT-3031 Kaunas 

Tel. (8~37) 35 12 16, faks. 45 43 29 

El. paðtas dekeaf@adm.ktu.lt 

Kauno technikos kolegija, VÁ 

Tvirtovës al. 35, LT-3009 Kaunas 

Tel. (8~37) 30 86 20, faks. 33 31 20 

El. paðtas jonas@ktk.lt; www.ktk.lt 

Klinkmann Lit, UAB 

Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius 

Tel. (8~5) 215 1646, faks. 216 2641 

El. paðtas post@klinkmann.lt 

Limatika, TÛB 

Jonavos g. 62a, LT-3000 Kaunas 

Tel. (8~37) 20 52 42 

El. paðtas mail@limatika.lt 

Liumenas, UAB 

Metalistø g. 2, LT-5414 Ðiauliai 

Tel. (8~41) 54 00 60, faks. 54 00 65 

El. paðtas vliumenas@delfi.lt 

Miltronic, UAB 

Vileiðio g. 18, LT-2055 Vilnius 

Tel. (8~5) 278 0390, faks. 278 0397 

El. paðtas info@miltronic.lt 

Neiluva, UAB 

Naugarduko g. 41a, LT-2006 Vilnius 

Tel. (8~5) 215 1560, faks. 215 1559 

El. paðtas info@neiluva.lt 

OBO Bettermann Baltic filialas 

Kareiviø g. 6-311, LT-09117 Vilnius 

Tel. (8~5) 237 59 11 

El. paðtas info@obo.lt 

Onninen Lit, UAB 

Savanoriø pr. 187, LT-2053 Vilnius 

Tel. (8~5) 232 2240, faks. 232 2207 

El. paðtas info@onninen.lt 

Respublikinis energetikø 

mokymo centras, VðÁ 

Jeruzalës g. 21, LT-2021 Vilnius 

Tel. (8~5) 237 4577, faks. 269 7166 

Rittal, UAB 

Meistrø g. 8, LT-2038 Vilnius 

Tel. (8~5) 210 5727, faks. 230 6665 

El. paðtas info@rittal.lt 

Schneider Electric Lietuva 

Þirmûnø g. 139, LT-09120 Vilnius 

Tel. (8~5) 247 7777, faks. 247 7771 

El. paðtas info@lt.schneider-electric.com 

Skaidula, UAB 

Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius 

Tel. (8~5) 239 7761, faks. 239 7778 

El. paðtas office@skaidula.lt 

SLO, UAB 

Vilkpedës g. 4, LT-03151 Vilnius 

Tel. (8~5) 215 0070, faks. 215 0071 

El. paðtas biuras@slo.lt 

Srovëtaka, UAB 

Ateities g. 21, LT-2035 Vilnius 

Tel. (8~5) 279 3769, faks. 237 5182 

El. paðtas srovetaka@takas.lt 

VGTU 

Saulëtekio al. 11, LT-2040 Vilnius 

Tel. (8~5) 274 5030, faks. 270 0112 

El. paðtas rastine@adn.vtu.lt 

Vilma, AB 

Þirmûnø g. 68, LT-2600 Vilnius 

Tel. (8~5) 277 5666, faks. 277 1826 

El. paðtas valdas.lideris@vilma.lt; www.vilma.lt 

www.neta.lt 


41

Tegul laimė, kuri vaikšto po žemę, sustoja ties Jūsų namų ... - NETA

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?