MMÄ® klausimai

MEDŽIAGŲ MOKSLO ĮVADAS 1/31. MEDŽIAGŲ SAVYBöS (10-37p.)1. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite penkias medžiagos mechanines savybes (11 p.).2. Išvardinkite tempimo bandymais nustatytas medžiagos stiprumines charakteristikas (1.1 lentel÷, 14 p.).3. Medžiagos plastiškumo rodikliai ir jų nustatymas (1.2 lentel÷, 15-16 p.).4. Stiprumas. Leistinųjų įtempimų nustatymas ir atsargos koeficiento įvertinimas (16-17 p.).5. Stiprumo ir standumo didinimo būdai (18 p.).6. Kietumo nustatymo būdai. Trumpai apibūdinkite vieną iš metodų kietumui nustatyti (19-21 p.).7. Smūginis tąsumas: jo nustatymas ir žym÷jimas, anglies įtaka plieno smūginiam tąsumui (21-22 p.).8. Deformavimo greičio, temperatūros, įtempimų erdviškumo ir terminio apdirbimo įtaka medžiagos plastiškumui (23-24 p.).9. Pagrindiniai parametrai cikliniam stiprumui apibūdinti (24 p.).10. Medžiagos nuovargio kreiv÷s sudarymas ir patvarumo ribos nustatymas (1.12 pav., 26 p.).11. Valkšnumo ir įtempimų relaksacijos reiškiniai medžiagose (27-28 p.).12. Dilimo mažinimo būdai (29-30 p.).2. METALŲ IR JŲ LYDINIŲ SANDARA (38-47 p.)13. Amorfin÷s ir kristalin÷s kietosios medžiagos ir jų savyb÷s (38-39 p.).14. Kietieji tirpalai, mechaniniai mišiniai, tarpmetaliniai ir cheminiai junginiai (2.8 pav., 41-42 p.).15. Geležies lydinių sudedamosios dalys: austenitas, feritas, cementitas, perlitas (2.9 pav., 43-44 p.).16. Plieno ir ketaus skirstymas priklausomai nuo anglies kiekio ir struktūros (47 p.).3. METALŲ TERMINIS APDIRBIMAS (48-80 p.)17. Liekamasis austenitas ir jo įtaka plieno savyb÷ms (48-51 p.).18. Metalų terminio apdirbimo būdai. Trumpai juos apibūdinkite (3.5-3.6 pav., 51-52 p., daugiau informacijos 53-63 p.).19. Plieno grūdinimo temperatūros parinkimas (3.10 pav., 56 p.).20. Žemojo, vidutinio ir aukštojo atleidimo tikslas. Terminis gerinimas (62-63 p.).21. Paviršinio sluoksnio stiprinimo būdai (67 p., daugiau informacijos 67-80 p.).4. METALAI (81-144 p.)22. Metalams ir jų lydiniams būdingos metališkosios savyb÷s (81 p.).23. Apibūdinkite Si, Mn, Cr, Ni, S ir P įtaką (po vieną savybę) geležies lydiniams (82-83 p.).Plienas (83-104 p.)24. Anglies įtaka plieno savyb÷ms (83 p.).25. Plieno skirstymas pagal angies kiekį: išvardinti grupes, nurodant anglies kiekį procentais (84 p.).26. Plieno skirstymas pagal cheminę sud÷tį (84 p.) ir žalingų priemaišų kiekį (85 p.).27. Legiruotasis plienas: trumpai apibūdinti ir palyginti jo savybes su angliniu (91-92 p.).28. Legiruojančiųjų elementų kiekis legiruotame pliene (92 p.).29. Apibūdinkite pjovimo įrankiams naudojamus anglinį įrankinį ir greitapjovį plienus (102 p.).30. Reikalavimai matavimo įrankiams naudojamam plienui: anglies kiekis, terminis apdirbimas (104 p.).Ketus (104-115 p.)31. Cheminių elementų (C, Si, Mn, S, P) įtaka ketaus struktūrai ir savyb÷ms (106 p.).32. Cementitinis (baltasis) ketus ir jo savyb÷s (106 p.).33. Grafitinio ketaus skirstymas pagal jame esančio grafito intarpus (106 p.; 4.5 pav., 107 p.).34. Antifrikcinis ketus: reikalavimai, savyb÷s, grafito atliekama funkcija (111 p.; 133 p.).35. Ketus meno liejiniams (115 p.).Spalvotieji metalai ir jų lydiniai (115-135 p.)36. Nubraižyti vario lydinių klasifikavimo schemą (4.7 pav., 117 p.).37. Žalvario sud÷tis ir panaudojimas, kai Zn≤10%; Zn=30-36%; Zn>42% (117-118 p.).38. Bronzos sud÷tis. Palyginkite alavin÷s, berilin÷s ir silicin÷s bronzos savybes (119-120 p.).39. Vario nikelio lydinių skirstymas ir panaudojimas (121-122 p., 4.36 lentel÷).40. Aliuminis (123 p.). Siluminas ir duraliuminis: sud÷tis, savyb÷s, panaudojimas (4.37-4.38 lentel÷s, 124-125 p.).41. Titanas ir jo lydiniai: savyb÷s, privalumai ir trūkumai (127 p.).42. Antifrikcinių lydinių skirstymas pagal matricą ir intarpus. Trumpai apibūdinkite (131-132 p.).43. Lydmetalių savyb÷s ir parinkimo principai (133-135 p.).Specialiųjų savybių lydiniai (135-144 p.).44. Varžinių lydinių panaudojimas (135-136 p.).45. Feritų sud÷tis, savyb÷s ir panaudojimas (140 p.).46. Invaras. Elinvaras. Nitinolas (specialiųjų šiluminių savybių lydiniai): savyb÷s ir panaudojimas (143-144 p.).5. PLASTIKAI (144-166 p.)47. Polimerinių medžiagų bendroji charakteristika (144 p.).48. Termoplastikų ir reaktoplastikų savyb÷s (145 p.; 149 p.; 156 p.).49. Polimerų faziniai būviai (5.2 pav., 146 p.).50. Plastikų savyb÷s, privalumai ir trūkumai (148 p.).51. Apibūdinkite vieno iš nurodytų termoplastikų: polietilenas (PE), polipropilenas (PP), polietilentereftalatas (PET),polivinilchloridas (PVC), fluoroplastas (PTFE), poliamidai (PA) savybes ir panaudojimą (149-155 p.).52. Apibūdinkite konstrukcinį tekstolitą arba aminoplastą (reaktoplastiniai polimerai): savyb÷s ir panaudojimas (160-161 p.).53. Apibūdinkite putplasčius ir poroplastikus (161-162 p.).54. Fenoplastų su stiklo pluoštu savyb÷s ir panaudojimas (162 p.).

MEDŽIAGŲ MOKSLO ĮVADAS 2/36. MEDŽIAGOS KAUČIUKO PAGRINDU (167-170 p.)55. Medžiagos kaučiuko pagrindu: skirstymas, savyb÷s ir trūkumai (167 p.).56. Gumos sud÷tyje esantys komponentai: siera, užpildai, plastifikatoriai, katalizatoriai, stabilizatoriai, dažalai (167 p.).7. KERAMINöS MEDŽIAGOS (170-173 p.)57. Keramikos savyb÷s ir panaudojimas (170 p., daugiau informacijos 170-173 p.).8. NEORGANINIS STIKLAS (173-184 p.)58. Stiklo klasifikavimas pagal sudarančiąsias, modifikuojančiąsias medžiagas ir paskirtį (173 p.).59. Bendrosios stiklų savyb÷s (174 p.).60. Stiklo termin÷s savyb÷s: šiluminis pl÷timasis ir terminis atsparumas (175 p.).61. Stiklo grūdinimas (176 p.).62. Stiklo cheminio apdirbimo būdai. Vieną iš jų apibūdinkite (177 p.).63. Beskeveldris (178 p.), sklaidantis šviesą (181 p.), spektrą keičiantis ir apsauginis (182 p.) stiklas: savyb÷s ir panaudojimas.64. Sitalų sud÷tis ir būtinos sąlygos jiems susidaryti. Sitalų savyb÷s (182-183 p.).9. KOMPOZICINöS MEDŽIAGOS (184-192p.)65. Bendroji kompozitų charakteristika ir kompozicin÷s medžiagos sudarymas (184 p.).66. Kompozitų skirstymas pagal armuojančių komponentų formą ir jų pasiskirstymą matricoje (9.1 pav., 185 p.).67. Kompozitų skirstymas pagal matricai naudojamą medžiagą (185 p.). Trumpai apibūdinkite vieną iš jų (186-190 p.).68. Kompozitų panaudojimas (191-192 p.).10. MITELINöS MEDŽIAGOS (192-197p.)69. Konstrukcin÷s miltelin÷s medžiagos. Jų privalumai ir trūkumai (192 p.).70. Kietlydiniai: savyb÷s, panaudojimas ir skirstymas pagal cheminę sud÷tį (193-194 p.).71. Frikcin÷s miltelin÷s medžiagos: jų sud÷tis, savyb÷s ir panaudojimas (196 p.).72. Slydimo ir jungimo kontaktams keliami reikalavimai (Elektrokontaktin÷s medžiagos, 196-197 p.).11. MEDIENA (198-221 p.)73. Medienos savyb÷s, jos privalumai ir trūkumai (198 p., daugiau informacijos 201-205 p.; 214 p.).74. Medžio kamieno sandara. Skersinis ir išilginis (spindulinis, tangentinis) pjūviai (11.1 pav., a, c, 198-199 p.).75. Brazdas: ankstyvoji ir v÷lyvoji mediena, metin÷s riev÷s, medienos amžiaus nustatymas (199 p.).76. Higroskopin÷ ir laisvoji dr÷gm÷ (206 p.). Medienos skirstymas pagal dr÷gnumą (207 p.).77. Medienos akustin÷s savyb÷s (212 p.).12. APSAUGINöS IR DEKORATYVINöS DANGOS (222-236 p.)78. Metalin÷s dangos: anodin÷s ir katodin÷s dangos parinkimas (222-223 p.; 225 p.).79. Galvanin÷ms dangoms keliami reikalavimai (230 p.).80. Emaliai: reikalavimai, dangos savyb÷s, emalių panaudojimas ir trūkumai (234 p.).13. KLIJAI (239-248 p.)81. Klijuoto sujungimo privalumai ir trūkumai (247 p.).NAUJA MEDŽIAGA14. NANOKRISTALINöS MEDŽIAGOS IR JŲ SAVYBöS82. Nanotechnologija: nanomokslo pl÷tra ir pritaikymas (256-258 p.).83. Anglies nanovamzdeliai (258-260 p.).84. Anglies nanovamzdelių mechanin÷s ir elektrin÷s savyb÷s: trumpai apibūdinti (260-262 p.).85. Nanovamzdelių panaudojimas: išvardinti srytis, vieną iš jų apibūdinti išsamiau (262-265 p.).86. Nanotechnologijos negatyvios pasekm÷s žmonių sveikatai (266 p.).15. MIKROELEKTRONIKOS IR NANOELEKTRONIKOS MEDŽIAGOS87. Puslaidininkinių medžiagų ir technologijų pl÷tra (271-272 p.).88. Šviesolaidžiai: sud÷tis ir šviesos sklidimo šerdimi sąlyga (278-279 p., 13.13 pav.).16. FOTOELEKTRINöS MEDŽIAGOS89. Saul÷s elementų fizikiniai pagrindai (280-282 p.).90. Fotoelektrinių medžiagų panaudojimas (282-285 p.).91. Medžiagos saul÷s elementams gaminti (286-290 p.).17. SUPERKIETOSIOS MEDŽIAGOS92. Superkietųjų medžiagų panaudojimas šiuolaikin÷se technologijose (293-295 p.).18. TEKSTILöS MEDŽIAGOS93. Tekstil÷s medžiagos ir jų panaudojimas (296 p., 17.1-17.2 pav.).94. Bendrieji reikalavimai audiniams (299 p.).95. Trumpai apibūdinkite megztines medžiagas (299 p., plačiau 299-301 p.).96. Trumpai apibūdinkite neaustines medžiagas (301 p., plačiau 301-302 p.).97. Technin÷s tekstil÷s panaudojimas ir jai keliami reikalavimai (303 p.).18. KAILIAI98. Apibūdinkite ir palyginkite natūraliuosius ir dirbtinius kailius (304-306 p.).19. ODA99. Natūrali ir dirbtin÷ oda: žaliava ir savyb÷s, gamybos technologijos būdai (306-307 p.).• Puslapiai nurodyti pagal [25] literatūrą.• Atsakymus į duotus klausimus galima rasti literatūroje, kurios sąrašas (lietuvių kalba) pridedamas kartu su klausimais.

MEDŽIAGŲ MOKSLO ĮVADAS 3/31. Aušrien÷, M., 2002. Metalų korozija ir sauga. Klaip÷da: KU leidykla, 138 p.2. Balandis, A., Jasiukevičius, V., Martinaitis, M, Strazdas, K., 1995. Silikatų technologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo irenciklopedijų leidykla, 450 p.3. Bareišis, J., 2003. Konstrukcinių elementų atsparumas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 254 p.4. Bareišis, J., Tričys, V., 2003. Polimerų ir kompozitų mechanika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 258 p.5. Braž÷nas, A., Jūr÷nas, V., 1991. Metalo pjovimo įrankiai. Vilnius: Mokslas, 336 p.6. Čiukas, R., Milašius, V., 2003. Tekstil÷s pramon÷s ateitis,http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200312/tekstiles.doc7. Daunys, M., 2004. Ciklinis konstrukcijų stiprumas ir ilgaamžiškumas. Monografija. Kaunas: Technologija, 286 p.8. Dragūnas, B., Pilkauskas, K., Stasiūnas, A., Stasiūnas, R. 1988. Inžinieriaus mechaniko žinynas. Vilnius: Mokslas, 526p.9. Fotoelektrinio silicio gamybos Lietuvoje galimybių studija. Mokslinis tiriamasis darbas. Perspektyvinių technologijųtaikomųjų tyrimų institutas. Vilnius, 2006, 58 p.,http://www.ukmin.lt/lt/pramone_ir_verslas/pramone/doc/Studija.pdf10. Garjonien÷, J., Kriaunevičien÷, G., Sakalauskien÷, D., 2004. Siuvinių medžiagos. Specialusis piešimas. Drabužiųkompozicija. Siuvimo technologiniai įrenginiai. Vilnius: Petro ofsetas, 323 p.11. Jakimavičius, Č., 2002. Medienotyra. Kaunas: Technologija, 271 p.1 2 . Kabardinas, O., 1988. Fizika. Informacin÷ medžiaga. Kaunas: Šviesa, 288 p.13. Kulikauskas, L., Ambroza, P., Juodis, A., Mockaitis, J., Navasaitis J., Žvinys, J., 1991. Konstrukcinių medžiagųtechnologija ir medžiagotyra. Vilnius: Mokslas, 364 p.14. Kulikauskas, L., 1997. Medžiagotyra: konstrukcin÷s medžiagos. Vilnius: Žara, 510 p.15. Nanotechnologijos istorija, http://www.biofotonika.ff.vu.lt/biophotonics/activities/nanotechnologija/nistorija.htm16. Naujokaitis, A., 2005. Medžiagų mokslas. Vilnius: Technika, 264 p.17. Pavaras, A., Žvinys, J., 1995. Plienai. Kaunas: Technologija, 416 p.18. Pranevičius, L., 2002. Medžiagų mokslas: dangų ir paviršių technologijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetoleidykla, 110 p.19. Račkauskas, S. Anglinių nanostruktūrų sintez÷ iš organinio kuro skaidymo produktų,http://isag.lei.lt/~simas/images/nano.doc20. Račkauskas, S. Angliniai nanovamzdeliai, http://isag.lei.lt/~simas/;http://mail.lei.lt/~simas/papildoma.html21. Rinkevičius, G., Mukulys, J., Jonas, R., 2005. Elektrotechnin÷s medžiagos: medžiagų mokslas ir inžinerija. Kaunas:Technologija, 159 p.22. Rotomskis, R. Nanotechnologija – mokslas miniatiūroje,http://www.biofotonika.ff.vu.lt/biophotonics/activities/nanotechnologija/MokslasMiniaturoje.htm23. Strazdas, K., 1978. Stiklo technologija. Vilnius: Mokslas, 292 p.24. Šniuolis, R., Žvinys, J., 2001. Inžinerin÷s medžiagos. Šiauliai, 108 p.25. Šniuolis, R., 2005. Inžinerin÷s medžiagos: sandara, savyb÷s, panaudojimas. Šiauliai: Lucilijus, 256 p.26. Šulčius, A., 2006. Metalų korozija ir sauga. Kaunas: Technologija, 298 p.27. Tričys V., Ulozas R., 2004. Metalų elektrocheminis dengimas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 134 p.28. UAB „Saul÷s energija“, http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/gaminiai.php29. Vaitkus, J. 2003. Nanomokslas ir nanotechnologijos pasaulyje ir Lietuvoje,http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2003/10/10nano.html30. Valentinavičius, A., 1983. Medin÷s konstrukcijos. Vilnius: Mokslas, 168 p.31. Valiulis, A. V., 1993. Litavimas. Vilnius: Technika, 215 p.32. Valiulis, A. V., 2005. Naujos medžiagos. Vilnius: Technika, 279 p.33. Žemaitaitis, A., 2001. Polimerų fizika ir chemija. Kaunas: Technologija, 568 p.34. Žiliukas, A., 2004. Medžiagų mechanika. Kaunas: Technologija, 596 p.35. Žvinys, J., 1999. Konstrukciniai lydiniai. I d. Ketus. Kaunas: Technologija, 201 p.36. Žvinys, J., 2000. Konstrukciniai lydiniai. II d. Spalvotieji metalai. Kaunas: Technologija, 675 p.