Daržovių selekcijos raida ir pasiekimai - Sodininkystė ir daržininkystė

‘Arvaisa’ pomidorų hibridas įrašytas į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjįkatalogą. O. Bartkaitė taip pat tyrė pomidorų atsparumo ligoms, vaisių kokybėsir derlingumo donorines savybes. Moksliniai rezultatai paskelbti mokslo žurnaluosebei mokslo populiarinimo spaudoje.Pomidorų selekcijos srityje nuo 2006 m. pradėjo dirbti A. Radzevičius. Šiuometu atlieka pomidorų kolekcijos auginimo tyrimus. Kartu su Biochemijos ir biotechnologijoslaboratorijos mokslo darbuotojais tiria pomidorų vaisių biocheminesir fizikines savybes.E. Dambrauskas nuo 1984 iki 2005 m. kūrė agurkų veisles ir hibridus. 1989 m.apgynė disertaciją tema „Vakarų Europos genofondo panaudojimas agurkų selekcijaiLietuvos sąlygomis“. Sukūrė agurkų veislę ‘Kauniai’, kurių vaisiai tinkami rauginti irmarinuoti. E. Dambrausko sukurtas agurkų hibridas ‘Krukiai’ pasižymi ištęstu derėjimu,šiuo metu yra perduotas tyrimams (IVS) Lenkijoje. Panaudojus įvaisos metoduišvestas linijas, sukurti trys trumpavaisių partenokarpinių agurkų hibridai: ‘Ulonai’,‘Pūkiai’ ir ‘Troliai’. Keturi agurkų hibridai (‘Daugiai’, ‘Troliai’, ‘Artai’, ‘Gintai’)įrašyti į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.Šakniavaisių daržovių selekcijos srityje didelis darbo indėlis J. Armolaitienės.Pradėjusi darbą 1957 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyjebandymų technike, nuo 1961 m. iki 1999 m. vykdė morkų ir burokėlių selekciją.Individualiai ir su bendraautoriais sukūrė 10 veislių: morkų – ‘Garduolės 2’, ‘Šatrija’,‘Gausės’, ‘Vaiguva’, ‘Vytėnų nanto’, burokėlių –‘Ainiai’, ‘Joniai’, ‘Kamuoliai 2’,‘Nevėžis’, ‘Vytėnų bordo’. Paruošė publikacijas: „Burokėlių auginimas ir sėklininkystė“,„Morkų auginimas ir sėklininkystė“ (su bendraautoriais). Už morkų veislę ‘Šatrija’J. Armolaitienė apdovanota prof. D. Rudzinsko pirmojo laipsnio premija, o už morkųveislę ‘Šatrija’ Erfurto parodoje – aukso medaliu. Burokėlių veislė ‘Kamuoliai’ įrašytaį Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.Morkų selekcijos rezultatas – lietuviškų morkų veislių CVS analogai ir duhibridai ‘Svalia’ ir ‘Skalsa’ – O. Gaučienės nuopelnas. Nuo 1976 m. iki 2000 m. jidirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute morkų selekcijos srityje heterozėslinkme. Mokslinėje ir periodinėje spaudoje bei mokslo žurnaluose paskelbė78 straipsnius, parengė ir išleido katalogą „Lietuviškos daržovių veislės“, 1997 m.;monografiją „Morkos“, 2001 m. Sukūrė valgomojo ridikėlio ‘Babtų žara’ veislę, kuriįrašyta į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.O. D. Petronienė 1987–2005 m. dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute, vykdė raudonojo burokėlio veislių selekciją; ji yra veislių ‘Nevėžis’ ir ‘Joniai’bendraautorė bei ‘Ilgiai’ veislės autorė. O. D. Petronienė parašė publikaciją „Burokėliųbiologija ir auginimas“, 2001; informacinį leidinį „Daržininkystė“, 2004. Burokėliųveislės ‘Joniai’ ir ‘Ilgiai’ įrašytos į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjįkatalogą.Morkų heterozinių hibridų selekcijos srityje nuo 1996 m. dirba R. Karklelienė.2001 m. ji apgynė disertaciją „Morkų (Daucus carota L.) kombinacinės galios irkiekybinių požymių paveldėjimo įvertinimas“. Vykdo mokslinius tyrimus morkų irburokėlių selekcijos ir sėklininkystės srityje. Atlieka tyrimus ekologinėje daržininkystėje,sėklininkystėje. Parašė publikacijas: „Biohumusas ir ekologinė daržininkystė“,2006 m. (su bendraautoriais); „Ekologinės sėklininkystės pradžiamokslis“, 2007 m.168