Daržovių selekcijos raida ir pasiekimai - Sodininkystė ir daržininkystė

agurkų linijos (Dambrauskas, 1998; 2001 a; 2001 b), atsparios ligoms pomidorųlinijos, tarp jų ir su vyriškuoju sterilumu (Bartkaitė, 1997; Bartkaitė, Jankauskienė,1998). Panaudojus grįžtamuosius kryžminimus, sukurti lietuviškų morkų veislių analogaisu citoplazminiu, „petaloid“ tipo vyriškuoju sterilumu (Gaučienė,1996, 1997).Įvertinta morkų CVS linijų ir testerių kombinacinė galia hibriduose (Karklelienė,2001; Karklelienė ir kt., 2005).Selekcinio darbo kryptis – daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindųplėtimas, veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas.Panaudojant vietinį genofondą, siekiama sukurti rinkos reikalavimus atitinkančiasdaržovių veisles ir hibridus. Naujoms veislėms ir hibridams kurti taikomi selekcijosprocesą spartinantys metodai: poliploidizacija, hibridizacija, įvairūs atrankos būdai.Šiuo metu daržovių selekcijos mokslinis darbas vykdomas pagal programą „Daržoaugalų požymių bei savybių genetinės prigimties tyrimai, selekcijos procesų optimizavimas,siekiant sukurti rinkos reikalavimus atitinkančias veisles ir hibridus“.Rezultatai. Viso daržovių selekcijos mokslo rezultatas – daugiau kaip 60 daržoaugalų veislių. Šiuo metu 23 veislės ir hibridai yra Nacionaliniame augalų veislių2008 m. sąraše bei ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge. Mažai paplitusiųdaržovių ir prieskoninių augalų kolekcijoje auginama per 60 rūšių augalų. Tirtos jųauginimo ir dauginimo technologijos, atrinkti Lietuvoje tinkami auginti augalai, dauginamajų sėkla. Atlikti įvairių daržovių selekciniai darbai pagal atskirus projektus.Vieni iš svarbesnių projektų; „Daržo augalų veislių ir linijų reprodukcinių savybiųtyrimai ex situ ir in vitro“ (Genofondas), „Lietuviškų daržo augalų veislių kokybėsgerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą“, „Ekologinės sėklininkystės sistemoskūrimas“.Vykdant tyrimus ir projektus, gauti reikšmingi rezultatai apie daržovių veisliųkokybę, jų adaptaciją, konkurencingumą, veikiant aplinkos sąlygoms ir kitiems veiksniams.Vienas iš svarbesnių pasiektų rezultatų – veislių įrašymas į ES daržovių rūšiųveislių bendrąjį katalogą. Atlikti tyrimai rodo daržovių veislių genetinės prigimtiesreikšmę.Prie daržovių selekcijos mokslo rezultatų (1987–2007 m. laikotarpiu) prisidėjoDaržovių selekcijos sektoriaus ir kitų instituto skyrių bei laboratorijų mokslo darbuotojai,techninis personalas.Vaisinių daržovių selekcijos darbo rezultatas – pomidorų ir agurkų veislės beihibridai. G. Visockienė nuo 1973 m. kartu su J. Mačiu vykdė pomidorų selekcijąlauko sąlygomis, o vėliau ir šiltnamiuose. Ji sukaupė ir ištyrė labai gausią kolekciją,kuri yra naudojama iki šių dienų naujoms veislėms ir hibridams kurti. 1973–1994 m.darbo laikotarpiu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute viena ir kartu subendraautoriais G. Visockienė sukūrė 10 naujų pomidorų veislių: ‘Dručiai’, ‘Balčiai’,‘Skariai’, ‘Slapukai’, ‘Viltis 2’, ‘Svara’, ‘Aušriai’, ‘Laukiai’, ‘Milžinai’, ‘Rutuliai’.Parašė daug mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Svarbiausios publikacijos: „Daržoviųir bulvių auginimas“, 1985 m.; „Pomidorai lauke ir pavasariniuose šiltnamiuose“,1998 m.; „Jaunajam daržininkui“, 1989 m.; „Pomidorai“, 2003 m.1974–2004 m. imuniteto ir heterozinių hibridų pomidorų selekcijos srityje dirboO. Bartkaitė. Mokslinio darbo rezultatas – du heteroziniai hibridai: ‘Sveikutis’ir ‘Pirmutis’, tarplinijinis indeterminantinio tipo hibridas ‘Vaisa’. Naujai sukurtas167