Daržovių selekcijos raida ir pasiekimai - Sodininkystė ir daržininkystė

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).Daržovių selekcijos raida ir pasiekimaiRasa Karklelienė, Česlovas BobinasLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Kauno r.,el. paštas R.Karkleliene@lsdi.ltDaržovių selekcija Lietuvoje pradėta 1924 m. Nuo 1948 m. vykdyta daugumos pagrindiniųdaržovių selekcija. 1957 m. Vytėnų bandymų stotyje pradėta agurkų, svogūnų, kopūstų,pomidorų, morkų, burokėlių, ridikėlių, žiedinių kopūstų, pupelių, daržo žirnių selekcija.1961 m. pradedama šiltnamio daržovių selekcija. 1968 m., perkėlus bandymų stotį iš Vytėnųį Babtus, o 1987 m. stočiai tapus Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu (LSDI)selekcinis darbas toliau tęsiamas. Kuriant naujas veisles ir hibridus, taikomi selekcijos procesąspartinantys metodai: poliploidizacija, hibridizacija, įvairūs atrankos būdai.Viso selekcinio darbo rezultatas – daugiau kaip 60 daržo augalų veislių, o nuo 1987 m.sukurta 43 veislės ir hibridai. 2003–2007 m. atlikti tyrimai (IVS) Lenkijoje, o šio darborezultatas – veislių įrašymas į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.2008 m. Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržovių rūšių veislių bendrajame katalogeįrašyta 23 daržovių veislės ir hibridai. Šiuo metu Lenkijoje atliekami 9 naujų daržoviųveislių ir hibridų tyrimai (IVS).Instituto mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcijoje auginama per 60augalų rūšių. Tiriamos jų auginimo ir dauginimo technologijos, atrenkami Lietuvoje tinkamiauginti augalai, dauginama jų sėkla.Reikšminiai žodžiai: daržovės, hibridai, selekcija, veislės.Įvadas. Lietuvos daržovių selekcijos pradininkas – prof. S. Nacevičius. Selekcijapradėta vykdyti 1924 m. Dotnuvos mokomajame darže. Pirmieji selekciniai darbaibuvo vykdomi atrankos būdu. S. Nacevičius tirdamas užsienines agurkų, pomidorų,ridikėlių, gūžinių kopūstų veisles, siekė atrinkti derlingas, ištvermingas nepalankiomsmeteorologinėms sąlygoms, atsparias ligoms ir kenkėjams, ūkiškai vertingas veisles.Nuo 1948 m. pradėta vykdyti daugumos daržovių selekcija. 1956 m. Dotnuvos bandymųstotis ir Valstybinė selekcijos stotis perorganizuota į Lietuvos žemdirbystėsmokslinio tyrimo institutą. Daržovių selekcija perkelta į Vytėnų sodininkystės ir daržininkystėsbandymų stotį, kurioje nuo pat įkūrimo tirtos daržovių veislės (Bartkaitėir Bobinas, 2002). To meto žymiausi daržovių selekcininkai: J. Mačys, V. Ožolas,P. Varnas, K. Zaleckienė, K. Bėčius.Selekcinio darbo tikslas – apsirūpinti Lietuvą savomis, gerai prisitaikiusiomis prievietos sąlygų, derlingomis, atspariomis ligoms daržovių veislėmis (Bartkaitė, 1988,1998; Bobinas, 1999, Petronienė, Tamošiūnienė, 2004).165

Nuo 1957 m. Vytėnų bandymų stotyje pradėta agurkų, svogūnų, kopūstų, pomidorų,morkų, burokėlių, ridikėlių, žiedinių kopūstų, pupelių, daržo žirnių selekcija.1961 m. pradedama šiltnamio daržovių selekcija. 1968 m., perkėlus bandymų stotį išVytėnų į Babtus, selekcinį darbą toliau tęsė J. Mačys, V. Ožolas, P. Varnas, pradėjodirbti J. Armolaitienė (nuo 1961 m.), A. Karpovaitė (nuo 1962 m.), N. Kviklienė(nuo 1964 m.). 1973 m. lauko pomidorų selekciją pradėjo G. Visockienė, burokėliųir morkų selekciją tęsė J. Armolaitienė. Pomidorų heterozinius hibridus pradėjokurti J. Mačys (1948 m.), nuo 1985 m. selekciją tęsė O. Bartkaitė, o 1976 m. darbąsu morkų heteroze pradėjo O. Gaučienė. Nuo 1984 m. agurkų selekcinį darbąpradėjo E. Dambrauskas. 1964 m. atnaujinta baltagūžių kopūstų selekcija (pradėtaprof. S. Nacevičiaus 1924 m.). Kopūstų tyrimus vykdė Č. Bobinas, P. Duchovskis,V. Stanys, o nuo 1991 m. – M. Bobinienė. Nuo 1987 m. bandymų stotis reorganizuotaį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą. Nuo 1993 m. institute burokėliųselekcinį darbą pradėjo O. D. Petronienė, nuo 1996 m. R. Karklelienė ėmėsi morkųselekcijos (Bobinas, 1999). Mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcijojeM. Baranauskienės pradėtą tiriamąjį darbą tęsė N. Maročkienė (1994 m.), nuo1999 m. pradėjusi vienametės paprikos selekciją. 1999 m. daržovių selekcijos srityjepradėjo dirbti D. Kamštaitytė (Juškevičienė), o 2006 m. į pomidorų selekcinius darbusįsitraukė A. Radzevičius.Labai trumpą tarpsnį daržovių selekcijos srityje dirbo L. Sekmokienė (svogūnų selekcija),R. Bartkevičienė (Berūkštienė), V. Kapelioraitė (agurkų imunitetas), I. Jakštaitė(burokėlių selekcija), D. Peikštenytė (agurkų selekcija) (Gaučienė, 1998).Darbo tikslas: daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtimas,veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas. Daržovių veislių irhibridų, gerai augančių Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygomis, atitinkančių kokybėsir rinkos reikalavimus bei tinkančių verslinėje daržininkystėje, sukūrimas.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Daržovių selekcijos sektoriuje vykdytavaisinių ir šakniavaisių daržovių, baltųjų gūžinių kopūstų bei svogūninių daržoviųselekcija (Bartkaitė, 1998; Bobinas, Bartkaitė, 2001; Bobinas, 2005), atlikti prieskoniniųaugalų ir mažai paplitusių daržovių tyrimai (Maročkienė, 2006 a; 2006 b),vykdyta lietuviškų daržovių veislių palaikomoji selekcija ir sėklininkystė (Karklelienėir kt., 2005).Pirmaisiais daržovių selekcinio darbo metais pagrindinis metodas – kryptingaatranka (Bartkaitė, 1988). Pirmosios lietuviškos daržovių veislės sukurtos atrankosmetodu iš įvežtinių veislių (Nacevičius, 1938). Taikant kryžminimus ir gautos selekcinėsmedžiagos vertinimą bei kryptingą atranką, pradėtos kurti veislės (Mačys,1970). Iš vietinės populiacijos pavyzdžių ilgalaikės atrankos metodu sukurtos veislės.Kai kurie pavyzdžiai panaudoti kaip kryžminimo komponentai vertingiems augalamsatrinkti. Tyrimams naudotos individuali ir masinė atrankos, greta dirbtinės vykdytamutageninė selekcija, naudojant jonizuojantį gama spindulių veikimą ir biologiškaiaktyvią cheminę medžiagą – kolchiciną (Mačys, 1970; Gaučienė, 1996; Armolaitienė,1997 a; 1997 b; 1998; Bartkaitė, 1997; Bartkaitė, Jankauskienė, 1998).Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, pradėjus hibridų selekciją,svarbiausia buvo sukurti linijas, pasižyminčias išskirtinėmis savybėmis ir didelekombinacine galia. Atrankos būdu sukurtos vyriškojo ir moteriškojo žydėjimo tipo166

agurkų linijos (Dambrauskas, 1998; 2001 a; 2001 b), atsparios ligoms pomidorųlinijos, tarp jų ir su vyriškuoju sterilumu (Bartkaitė, 1997; Bartkaitė, Jankauskienė,1998). Panaudojus grįžtamuosius kryžminimus, sukurti lietuviškų morkų veislių analogaisu citoplazminiu, „petaloid“ tipo vyriškuoju sterilumu (Gaučienė,1996, 1997).Įvertinta morkų CVS linijų ir testerių kombinacinė galia hibriduose (Karklelienė,2001; Karklelienė ir kt., 2005).Selekcinio darbo kryptis – daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindųplėtimas, veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas.Panaudojant vietinį genofondą, siekiama sukurti rinkos reikalavimus atitinkančiasdaržovių veisles ir hibridus. Naujoms veislėms ir hibridams kurti taikomi selekcijosprocesą spartinantys metodai: poliploidizacija, hibridizacija, įvairūs atrankos būdai.Šiuo metu daržovių selekcijos mokslinis darbas vykdomas pagal programą „Daržoaugalų požymių bei savybių genetinės prigimties tyrimai, selekcijos procesų optimizavimas,siekiant sukurti rinkos reikalavimus atitinkančias veisles ir hibridus“.Rezultatai. Viso daržovių selekcijos mokslo rezultatas – daugiau kaip 60 daržoaugalų veislių. Šiuo metu 23 veislės ir hibridai yra Nacionaliniame augalų veislių2008 m. sąraše bei ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge. Mažai paplitusiųdaržovių ir prieskoninių augalų kolekcijoje auginama per 60 rūšių augalų. Tirtos jųauginimo ir dauginimo technologijos, atrinkti Lietuvoje tinkami auginti augalai, dauginamajų sėkla. Atlikti įvairių daržovių selekciniai darbai pagal atskirus projektus.Vieni iš svarbesnių projektų; „Daržo augalų veislių ir linijų reprodukcinių savybiųtyrimai ex situ ir in vitro“ (Genofondas), „Lietuviškų daržo augalų veislių kokybėsgerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą“, „Ekologinės sėklininkystės sistemoskūrimas“.Vykdant tyrimus ir projektus, gauti reikšmingi rezultatai apie daržovių veisliųkokybę, jų adaptaciją, konkurencingumą, veikiant aplinkos sąlygoms ir kitiems veiksniams.Vienas iš svarbesnių pasiektų rezultatų – veislių įrašymas į ES daržovių rūšiųveislių bendrąjį katalogą. Atlikti tyrimai rodo daržovių veislių genetinės prigimtiesreikšmę.Prie daržovių selekcijos mokslo rezultatų (1987–2007 m. laikotarpiu) prisidėjoDaržovių selekcijos sektoriaus ir kitų instituto skyrių bei laboratorijų mokslo darbuotojai,techninis personalas.Vaisinių daržovių selekcijos darbo rezultatas – pomidorų ir agurkų veislės beihibridai. G. Visockienė nuo 1973 m. kartu su J. Mačiu vykdė pomidorų selekcijąlauko sąlygomis, o vėliau ir šiltnamiuose. Ji sukaupė ir ištyrė labai gausią kolekciją,kuri yra naudojama iki šių dienų naujoms veislėms ir hibridams kurti. 1973–1994 m.darbo laikotarpiu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute viena ir kartu subendraautoriais G. Visockienė sukūrė 10 naujų pomidorų veislių: ‘Dručiai’, ‘Balčiai’,‘Skariai’, ‘Slapukai’, ‘Viltis 2’, ‘Svara’, ‘Aušriai’, ‘Laukiai’, ‘Milžinai’, ‘Rutuliai’.Parašė daug mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Svarbiausios publikacijos: „Daržoviųir bulvių auginimas“, 1985 m.; „Pomidorai lauke ir pavasariniuose šiltnamiuose“,1998 m.; „Jaunajam daržininkui“, 1989 m.; „Pomidorai“, 2003 m.1974–2004 m. imuniteto ir heterozinių hibridų pomidorų selekcijos srityje dirboO. Bartkaitė. Mokslinio darbo rezultatas – du heteroziniai hibridai: ‘Sveikutis’ir ‘Pirmutis’, tarplinijinis indeterminantinio tipo hibridas ‘Vaisa’. Naujai sukurtas167

‘Arvaisa’ pomidorų hibridas įrašytas į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjįkatalogą. O. Bartkaitė taip pat tyrė pomidorų atsparumo ligoms, vaisių kokybėsir derlingumo donorines savybes. Moksliniai rezultatai paskelbti mokslo žurnaluosebei mokslo populiarinimo spaudoje.Pomidorų selekcijos srityje nuo 2006 m. pradėjo dirbti A. Radzevičius. Šiuometu atlieka pomidorų kolekcijos auginimo tyrimus. Kartu su Biochemijos ir biotechnologijoslaboratorijos mokslo darbuotojais tiria pomidorų vaisių biocheminesir fizikines savybes.E. Dambrauskas nuo 1984 iki 2005 m. kūrė agurkų veisles ir hibridus. 1989 m.apgynė disertaciją tema „Vakarų Europos genofondo panaudojimas agurkų selekcijaiLietuvos sąlygomis“. Sukūrė agurkų veislę ‘Kauniai’, kurių vaisiai tinkami rauginti irmarinuoti. E. Dambrausko sukurtas agurkų hibridas ‘Krukiai’ pasižymi ištęstu derėjimu,šiuo metu yra perduotas tyrimams (IVS) Lenkijoje. Panaudojus įvaisos metoduišvestas linijas, sukurti trys trumpavaisių partenokarpinių agurkų hibridai: ‘Ulonai’,‘Pūkiai’ ir ‘Troliai’. Keturi agurkų hibridai (‘Daugiai’, ‘Troliai’, ‘Artai’, ‘Gintai’)įrašyti į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.Šakniavaisių daržovių selekcijos srityje didelis darbo indėlis J. Armolaitienės.Pradėjusi darbą 1957 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyjebandymų technike, nuo 1961 m. iki 1999 m. vykdė morkų ir burokėlių selekciją.Individualiai ir su bendraautoriais sukūrė 10 veislių: morkų – ‘Garduolės 2’, ‘Šatrija’,‘Gausės’, ‘Vaiguva’, ‘Vytėnų nanto’, burokėlių –‘Ainiai’, ‘Joniai’, ‘Kamuoliai 2’,‘Nevėžis’, ‘Vytėnų bordo’. Paruošė publikacijas: „Burokėlių auginimas ir sėklininkystė“,„Morkų auginimas ir sėklininkystė“ (su bendraautoriais). Už morkų veislę ‘Šatrija’J. Armolaitienė apdovanota prof. D. Rudzinsko pirmojo laipsnio premija, o už morkųveislę ‘Šatrija’ Erfurto parodoje – aukso medaliu. Burokėlių veislė ‘Kamuoliai’ įrašytaį Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.Morkų selekcijos rezultatas – lietuviškų morkų veislių CVS analogai ir duhibridai ‘Svalia’ ir ‘Skalsa’ – O. Gaučienės nuopelnas. Nuo 1976 m. iki 2000 m. jidirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute morkų selekcijos srityje heterozėslinkme. Mokslinėje ir periodinėje spaudoje bei mokslo žurnaluose paskelbė78 straipsnius, parengė ir išleido katalogą „Lietuviškos daržovių veislės“, 1997 m.;monografiją „Morkos“, 2001 m. Sukūrė valgomojo ridikėlio ‘Babtų žara’ veislę, kuriįrašyta į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.O. D. Petronienė 1987–2005 m. dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute, vykdė raudonojo burokėlio veislių selekciją; ji yra veislių ‘Nevėžis’ ir ‘Joniai’bendraautorė bei ‘Ilgiai’ veislės autorė. O. D. Petronienė parašė publikaciją „Burokėliųbiologija ir auginimas“, 2001; informacinį leidinį „Daržininkystė“, 2004. Burokėliųveislės ‘Joniai’ ir ‘Ilgiai’ įrašytos į Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjįkatalogą.Morkų heterozinių hibridų selekcijos srityje nuo 1996 m. dirba R. Karklelienė.2001 m. ji apgynė disertaciją „Morkų (Daucus carota L.) kombinacinės galios irkiekybinių požymių paveldėjimo įvertinimas“. Vykdo mokslinius tyrimus morkų irburokėlių selekcijos ir sėklininkystės srityje. Atlieka tyrimus ekologinėje daržininkystėje,sėklininkystėje. Parašė publikacijas: „Biohumusas ir ekologinė daržininkystė“,2006 m. (su bendraautoriais); „Ekologinės sėklininkystės pradžiamokslis“, 2007 m.168

(su bendraautoriais). Valgomojo ridikėlio ‘Babtų žara’ bendraautorė; ši veislė įrašytaį Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių katalogą.Ankštinių, česnakinių daržovių selekcijoje atliko tyrimus N. Kviklienė. 1975 m.ji apgynė disertaciją „Daržo žirnių veislių, sėjos laiko ir herbicidų tyrimai“. Nuo1964 m. iki 2000 m. dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute mokslinebendradarbe, tyrė ankštinių daržovių veisles, agrotechniką. Sukūrė pupelių veislę‘Baltija’, kuri yra ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge. Sukaupė vasariniųir žieminių česnakų kolekciją. Išvedė žieminio česnako veislę ‘Žiemiai’ ir vasariniočesnako ‘Vasariai’ (bendraautorė); šios veislės įrašytos į Europos Sąjungos daržoviųrūšių veislių bendrąjį katalogą. N. Kviklienė parašė publikacijas: „Česnakų auginimas“,1994 m.; „Ankštinių daržovių auginimas“, 1995 m.; „Krienų auginimas“, 2002 m.1999 m. valgomojo svogūno tyrimus in vitro pradėjo D. Kamštaitytė (Juškevičienė).2006 m. ji apgynė disertaciją „Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ginogenezė irhomozigotinių linijų kūrimas“. Vykdo česnakinių ir svogūninių daržovių selekciją,genofondo tyrimus. Vasarinio česnako ‘Vasariai’ veislės bendraautorė.N. Maročkienė tęsė pradėtus žinomos Lietuvos daržininkės M. Baranauskienėstyrimus. Kartu su M. Baranauskiene yra valgomojo svogūno ‘Babtų didieji’ veislėsbendraautorė. Nuo 1993 m. dirbo institute asistente, o nuo 2002 m. dirba jaunesniąjamokslo darbuotoja. Atlieka tyrimus prieskoninių augalų rūšių, daugiamečių augalųauginimo srityse. Vykdo blakinės kalendros selekciją ir sėklininkystę, darbo rezultatas– veislė ‘Raslė’. Sukūrė laiškinio česnako ‘Aliai’ bei saldžiosios paprikos ‘Reda’veisles, kurios yra ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge.Kopūstinių daržovių selekcijos rezultatas – baltagūžio kopūsto veislė ‘BielorusiškaDotnuvos’ (aut. S. Nacevičius). Kopūstų sėklininkystės ir selekcijos srityje dirboČ. Bobinas: tyrė organinių ir mineralinių trąšų įtaką daržovių sėklų daigumui, mechanizuotąburokėlių sėklojų auginimo technologiją; gūžinių baltųjų kopūstų sėklojųtręšimą laistomose dirvose. Parašytos publikacijos: „Tręšimo įtaka baltųjų gūžiniųkopūstų sėklojų derliui ir kokybei“ (su bendraautoriais); „Daržovių ir pašariniųšakniavaisių sėklininkystės specializavimas ir koncentravimas“ (su bendraautoriais),„Daržo augalų sėklininkystė“.Nuo 1976 m. M. Bobinienė tęsė A. Karpovaitės kopūstų selekcinius tyrimus.Nuo 1991 m. iki 2003 m. dirbo jaunesniąja mokslo darbuotoja ir vykdė baltagūžiųkopūstų selekciją. Šiuo metu perspektyvus gūžinių kopūstų selekcinis numeris 245yra perduotas IVS tyrimams, kurie atliekami Lenkijoje.Šiuo metu Daržovių selekcijos sektoriuje dirba 3 mokslo daktarai, 1 jaunesnysismokslo darbuotojas, 1 doktorantas ir 5 techninio personalo darbuotojai. Vykdomašakniavaisių, česnakinių ir vaisinių daržovių selekcija bei kitų daržovių palaikomojiselekcija ir sėklininkystė.Per 1987–2007 m. sukurtos 43 daržo augalų veislės, iš kurių 23 daržovių veislėsir hibridai įrašyta į 2008 m. Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei ES daržovių rūšiųveislių bendrąjį katalogą. Tai 7 pomidorų, 4 agurkų, 3 burokėlių, 2 česnakų, 2 ridikėliųveislės, po vieną svogūnų, laiškinių česnakų, pupelių, morkų, paprikos veislę.Agurkų bei pomidorų veislės ir hibridai yra įvairios paskirties. Lietuviškos agurkųveislės gali būti auginamos lauke, plėvele degtuose šildomuose šiltnamiuose, plėveledegtuose nešildomuose šiltnamiuose, taip pat veislės gali būti universalios paskirties,169

t. y. augalai tinkami auginti lauke ir plėvele dengtuose šiltnamiuose (1 lentelė). Išvestihibridiniai agurkai, kurių vaisiai formuojasi be apdulkinimo (Dambrauskas, 2001).Sukurtos pomidorų veislės ir hibridai pasižymi didele įvairove: augalai gali būtiskirti auginti lauke ir šiltnamiuose, vaisiai esti įvairaus skonio ir formos (Visockienė,1987, 1998 a, 1998 b; Bartkaitė, 1998; Visockienė, Jankauskienė, 2000; Radzevičiusir kt., 2007).Išvesta lietuviška vienametės paprikos veislė ‘Reda’, skirta auginti nešildomuosešiltnamiuose ir po priedangomis. Šios paprikos pasižymi gausiu derliumi, o vaisiaigeromis skonio savybėmis (Maročkienė, 2006).1 lentelė. Lietuviškos agurkų, pomidorų ir paprikų veislės bei hibridaiTable 1. Cucumber, tomato and pepper Lithuanian cultivars and hybridsBabtai 1987–2007 m.Veislė,hibridasCultivars andhybridsSukūrimometaiCreationyearsMetodaiMethodsPaskirtisPurpose1 2 3 4Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.)Cucumber‘Krukiai’ F 1* 1987 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid (405 × 494)‘Žalsviai’ F 11992 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid (695 × 197)‘Daugiai’ F 1** 1992 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid (9 × 1295)‘Kauniai’ 1995 Atranka iš Kauno populiacijosSelection from Kaunas population‘Pūkiai’ F 11995 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(1625 × 1748)‘Troliai’ F 1** 1995 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(1570/94 × 1103)‘Ulonai’ F 11996 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(1568 × 1859)‘Artai’ F 1** 2006 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(1935 × 1601)Plėvele dengtiems šiltnamiamsir laukuiFor greenhouses covered with filmand fieldPlėvele dengtiems nešildomiemsšiltnamiamsFor unheated greenhouses coveredwith filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmLaukuiFor fieldPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsir laukuiFor greenhouses covered with filmand field170

1 lentelės tęsinysTable 1 continued1 2 3 4‘Gintai’ F1** 2006 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(1925 × 1715)Plėvele dengtiems šiltnamiamsir laukuiFor greenhouses covered with filmand fieldValgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum Mill.)Tomato‘Aušriai’* 1983 ‘Ryčiai’ × 1154/77, atrankaSelection‘Sveikutis’ F 11987 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(5622 × 300)‘Viltis’** 1994 Atranka iš ‘Viltis 2’Selection from ‘Viltis 2’Plėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmNešildomiems, plėvele dengtiemsšiltnamiamsFor unheated greenhouses coveredwith filmLaukui, nešildomiems, plėveledengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmand field‘Svara’** 1994 ‘Grif’ × ‘Silvana’ Laukui, nešildomiems, plėveledengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmand field‘Laukiai’* 1995 ‘Marcanto’ F 1× ‘Viltis’, atrankaSelection‘Balčiai’** 1996 ‘Vnukovskij’ × ‘Remiz’, atrankaSelection‘Slapukai’* 1991 ‘Ryčiai’ × ‘Daltona’, atrankaSelection‘Dručiai’ 1995 1404/79 × ‘Nina’ F 1, atrankaSelection‘Rutuliai’** 1990 ‘Šagane F 1× ‘Aušriai’, atrankaSelection‘Skariai’** 1987 ‘Everset’ × kolekcinis numerisCollection number‘Milžinai’ 1987 Nr. 478/1 × kolekcinis numerisCollection number‘Pirmutis’ F 11995 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(5628 × 753)‘Vaisa’ F 11998 Tarplinijinis hibridas, sterilusmot. kryžm. komp.Interaccession hybrid, sterile fem.cross. comp. (322 × 300)‘Arvaisa’ F 1** 2001 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid‘Jurgiai’** 2007 Atranka iš veislės ‘Ryčiai’Selection from cultivar ‘Ryčiai’LaukuiFor fieldLaukuiFor fieldLaukuiFor fieldŠiltnamiamsFor greenhousesŠiltnamiamsFor greenhousesŠiltnamiamsFor greenhousesŠiltnamiamsFor greenhousesNešildomiems, plėvele dengtiemsŠiltnamiamsFor unheated greenhouses coveredwith filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with filmPlėvele dengtiems šiltnamiamsFor greenhouses covered with film171

1 lentelės tęsinysTable 1 continued1 2 3 4Vienametė paprika (Capsicum annum L.)Annual pepper‘Reda’** 1998 Atranka iš ‘Kolifornijskoječiudo’Selection fromNešildomiems šiltnamiams irpo priedangomisIn unheated greenhouses and undercovers** Veislės ar hibridai įrašyti į ES daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą ir į Nacionalinį augalųveislių sąrašą / Cultivars or hybrids included into EU catalogue of vegetable species of cultivarsand National plant cultivar list* Perduota IVS tyrimams / Passed to IVS investigationLietuviškos morkų ir burokėlių veislės (2 lentelė) pasižymi tipinga tai veisleišakniavaisio forma. Dauguma lietuviškos selekcijos morkų veislių priklauso Nantesšakniavaisių tipui, tik veislė ‘Vaiguva’ Chantenay/Dauvers tipui. Kryptingos atrankosdėka gautas didelis karotino kiekis morkų šakniavaisiuose, ypač hibriduose ‘Svalia’ ir‘Skalsa’. Auginant šių veislių morkas vagose, gaunama didelė prekinių šakniavaisiųišeiga (Armolaitienė, 1988; 1997 a; 1999 a; Gaučienė, 1997; 2001; Gaučienė, Viškelis,2001; Karklelienė, 2006 a; 2006 b; Karklelienė ir kt., 2007 b).Lietuvoje daugiau paplitę burokėliai su apvaliais šakniavaisiais (Armolaitienė,1997 b, 1999 b; Petronienė, 2000; Petronienė, Viškelis, 2004; Karklelienė ir kt., 2007 a).Viena burokėlių veislė sukurta pailgais šakniavaisiais (Petronienė, 2001).2 lentelė. Lietuviškos morkų ir burokėlių veislės ir hibridaiTable 2. Carrot and red beet Lithuanian cultivars and hybridsVeislė, hibridasCultivars andhybridsSukūrimometaiCreation yearsMetodaiMethodsBabtai 1987–2007 m.Išskirtinės savybėsExclusive features1 2 3 4Valgomoji morka (Daucus sativus Röhl.)Edible carrot‘Šatrija’* 1965 Vietinė populiacija בNanto 4’, atrankaLocal population × ‘Nanto 4’selection‘Svalia’ F 1* 1986 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(GS 03182 × 0473)‘Skalsa’ F 11988 Tarplinijinis hibridasInteraccession hybrid(GS 03182 × 01309)Daug karotino, tinka augintimechanizuotaiMuch carotene, suitable formechanized growingDaug karotino (iki 25 mg %),gerai laikosiMuch carotene (up to 25 mg %),good storabilityTinka mechanizuotam nuėmimuiir transportavimuiSuitable for mechanized yieldgathering and transportation172

2 lentelės tęsinysTable 2 continued1 2 3 4‘Vytėnų nanto’ 1994 Atranka iš ‘Nanto 4’Selection from ‘Nanto 4’Derlinga, gera šakniavaisioformaProductivity, root-crop form‘Garduolės’** 1996 ‘Tauchon’ × vietinė popul.Nr. 15, atranka‘Tauchon’ × local popul. No. 15,selection‘Vaiguva’ 1997 ‘Šantane’ × ‘Šatrija’, atrankaSelectionDerlinga, gera biocheminėsudėtisYield, good biochemical compositionKonusinė šakniavaisio forma,tinka auginti mechanizuotaiCone-shaped root-crop suitablefor mechanized growingRaudonasis burokėlis (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris)Red beet‘Kamuoliai’** 1972 Atranka iš vietinės populiacijosSelection from local popultion‘Nevėžis’ 1992 Mutagenezė (0,05 % kolchicinas)Mutagenesis (0.05 % kolchinicin)‘Joniai’** 1997 ‘Puškinskaja ploskaja’ בEarly Red Chief’, atrankaSelection‘Ilgiai’** 1998 ‘Formanova’ בCylindra’ / ‘Formanova’,atrankaSelectionGera šakniavaisio minkštimospalva ir skonis, geraiišsilaikoRoot-crop flesh colour and taste,storabilityGeras laikymasis, kaupianedaug nitratųGood storability, accumulatelittle nitratesGera šakniavaisio prekinėišvaizda, dvisėklisGood root-crop marketable appearance,two-seededAtspari lapų ligoms, pailgašakniavaisio forma, tinkaryšulėlinei brandaiResistance to diseases, oblong root-cropform, suitable for blunchmaturity yield** Veislės ar hibridai įrašyti i į ES daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą ir į Nacionalinįaugalų veislių sąrašą / Cultivars or hybrids included into EU catalogue of vegetable species of cultivarsand National plant cultivar list* Perduota IVS tyrimams / Passed to IVS investigation3 lentelė. Kitų daržovių rūšių lietuviškos veislėsTable 3. Lithuanian cultivars of other vegetable sortsRūšisSortVeislė, hibridasCultivars andhybridsSukūrimometaiCreation yearsMetodaiMethodsBabtai, 1987–2007 m.Išskirtinės savybėsExclusive feature1 2 3 4 5Valgomasis ‘Babtų didieji’** 2003 Atranka iš ‘Lietuvossvogūnasdidieji’ veislėsEdible onionsSelection from cultivar‘Lietuvos didieji’Vienodumas, derlingumas,skonisSameness, productivity,taste173

3 lentelės tęsinysTable 3 continued1 2 3 4 5‘Babtų žara’** 2003 Atranka iš veislės‘Žara’Selection from cultivar‘Žara’ValgomasisridikėlisEdible radishValgomasisridikėlisEdible radishDaržinėpupelėFrench beansŽieminisčesnakasWinter garlicBlakinėkalendraCorianderVasarinisčesnakasSummergarlicLaiškinisčesnakasSpring garlic‘Liliai’** 2007 Atranka iš ‘Kretingospagerinti’ veislėsSelection from cultivar‘Kretingos pagerinti’‘Baltija’** 1998 Atranka iš veislės‘Baltija’Selection from cultivar‘Baltija’‘Žiemiai’** 1995 Atranka išpopuliacijos Nr. 10Selection frompopulation No. 10‘Raslė’ 2000 Atranka iš vietinėspopuliacijosSelection from localpopulation‘Vasariai’** 2005 Atranka iš vietinėspopuliacijosSelection from localpopulation‘Aliai’** 2006 Atranka iš vietinėspopuliacijosSelection from localpopulationTopinambas ‘Sauliai’ 2007 Atranka iš vietinėsTopinambourpopuliacijosSelection from localpopulationGero skonio, ilgaineperaugantys šakniavaisiaiRoot-crops of good taste,which don’t overgrow fora long timeTinkamas šakniavaisiodydis, geras skonisRoot-crop size, tasteTrumpa vegetacijaShort vegetationDerlingumas, didelėprekinių ropelių išeiga,skiltelės stambiosProductivity, big outputof marketable turnips, bigslicesPasižymi sėklų derlingumuDistinguish themselveswith seed productivityIlgai laikosiLong time storabilityLaiškai pasižymi geruskoniuLeaves distinguishedthemselves with goodtasteDerlingumasProductivity** Veislės ar hibridai įrašyti į ES daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą ir į Nacionalinį augalųveislių sąrašą / Cultivars or hybrids included into EU catalogue of vegetable species of cultivarsand National plant cultivar list* Perduota IVS tyrimams / Passed to IVS investigationKitų daržovių rūšių (3 lentelė) skaičius nėra gausus, nes šių rūšių selekcija nebuvosistemingai vykdoma (Karklelienė, Viškelis, 2004; Kamštaitytė, Bobinas, 2004;Maročkienė, 2007).Išvados. 1. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute greta dirbtinės selekcijostaikytas mutagenezės metodas, vėliau – heterozinių hibridų selekcija.174

2. Per visą nuo instituto įkūrimo 1987–2007 m. laikotarpį yra sukurtos 43 daržoaugalų veislės, iš kurių 23 įrašytos į 2008 m. Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei įES daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą.Gauta 2008-07-14Parengta spausdinti 2008-08-07Literatūra1. Armolaitienė J. 1988. Valgomųjų morkų veislė ‘Šatrija’. Sodininkystė ir daržininkystė,8: 45–49.2. Armolaitienė J. 1997 a. Morkų veislė ‘Garduolės 2’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 47–51.3. Armolaitienė J. 1997 b. Burokėlių veislė ‘Nevėžis’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 52–56.4. Armolaitienė J. 1999a. Morkų veislė ‘Vytėnų nanto’. Sodininkystė ir daržininkystė,18(1): 57–61.5. Armolaitienė J. 1999b. Burokėlių veislė ‘Vytėnų bordo’. Sodininkystė ir daržininkystė,18(2): 60–65.6. Bartkaitė O. 1988. Daržovių selekcija Dotnuvoje ir Vytėnuose. Sodininkystė irdaržininkystė, VII: 74–96.7. Bartkaitė O. 1997. Pomidorų hibridas ‘Pirmutis’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 63–71.8. Bartkaitė O. 1998. Daržo augalų selekcijos metodai ir darbo rezultatai. Augalųselekcija. Vilnius.9. Bartkaitė O., Jankauskienė J. 1998. Pomidorų hibridas ‘Sveikutis’ F 1. Sodininkystėir daržininkystė, 17(1): 61–68.10. Bartkaitė O., Bobinas Č. 2002. Sourses, development and achievements of vegetablesbreeding. Žemdirbystė, 78: 235–244.11. Bobinas Č. 1999. Daržo augalų sėklininkystė. Babtai.12. Bobinas Č., Bartkaitė O. 2001. Achievements and perspectives of vegetable breedingin Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 27–36.13. Bobinas Č. 2005. Horticulture development perspectives in Lithuania and theproblems of vegetable quality improvement. Sodininkystė ir daržininkystė,24(3): 3–10.14. Dambrauskas E. 1998. Agurkų veislė ‘Kauniai’. Sodininkystė ir daržininkystė,17(4): 75–79.15. Dambrauskas E. 2001 a. Agurkų hibridai ‘Krukiai’ ir ‘Žalsviai’. Sodininkystė irdaržininkystė, 20(1): 76–82.16. Dambrauskas E. 2001 b. Trumpavaisiai partenokarpiniai agurkai ‘Pūkiai’ F 1,‘Troliai’ F 1ir ‘Ulonai’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 32–41.17. Gaučienė O. 1996. Morkų linijų su citoplazminiu vyrišku sterilumu sukūrimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 34–42.18. Gaučienė O. 1997. Morkų hibridas ‘Svalia’ F 1. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 57–62.175

19. Gaučienė O. 1998. Daržo augalų veislių kūrėjai. Augalų selekcija. Vilnius.20. Gaučienė O. 2001. Morkos. Babtai.21. Gaučienė O., Viškelis P. 2001. Morkų (Daucus carota L.) hibridas ‘Skalsa’.Sodininkystė ir daržininkystė, 20(1): 69–75.22. Kamštaitytė D., Bobinas Č. 2004. Onion production and research in Lithuania.Vegetable Crops News, 38: 53–60.23. Karklelienė R. 2001. Morkų (Daucus carota L.) kombinacinės galios irkiekybinių požymių paveldėjimo įvertinimas: daktaro disert. santr. Babtai.24. Karklelienė R., Viškelis P. 2004. Ridikėlių Raphanus satinus L. var. sativus)veislių ir biocheminės sudėties įvertinimas lauko sąlygomis. Sodininkystė ir daržininkystė,23(4): 46–51.25. Karklelienė R., Maročkienė N., Petronienė O. D., Bobinas Č. 2005. Investigationsof reproduction characteristics of the main vegetable varieties. Sodininkystė irdaržininkystė, 24(4): 129–135.26. Karklelienė R., Bobinas Č., Stanienė G. 2005. Combining ability of morphologicaltraits and biochemical parameters in carrot (Daucus sativus Röhl.) CMSlines. Biologija, 3: 15–18.27. Karklelienė R. 2006 a. Morkų ir burokėlių lietuviškų veislių bei hibridų ypatumaiekologinėje ir intensyvioje daržininkystėje. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 193–200.28. Karklelienė R. 2006 b. Valgomosios morkos ūkinių ir biologinių savybių įvertinimas.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 110–115.29. Karklelienė R., Radzevičius A., Bobinas Č., Duchovskienė L. 2007 a. Ekologiškaiaugintų burokėlių veislių bei hibridų produktyvumas ir šakniavaisių kokybė.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 45–51.30. Karklelienė R., Juškevičienė D., Viškelis P. 2007 b. Productivity and quality ofcarrot (Daucus sativus Röhl.) and onion (Allium cepa L.) cultivars and hybrids.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 208–216.31. Mačys J. 1970. Daržovių selekcijos pasiekimai Lietuvos TSR. Sodininkystė irdaržininkystė, XIII: 207–218.32. Maročkienė N. 2006 a. Dauginimo galimybės ir tankumo įtaka daugiamečiųčesnakų augimui ir derliui. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai,19: 103–107.33. Maročkienė N. 2006 b. Saldžiosios paprikos produktyvumas nešildomuose pavasariniuosešiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 177–185.34. Maročkienė N. 2007. Topinambo (Heliantus tuberosus L.) morfologinių rodikliųir gumbų produktyvumo įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1):102–107.35. Nacevičius S. 1938. Daržovių atmainų pagerinimas, atliktas Žemės ūkio akademijosMokomajame darže laike 1924–1937 m. Žemės ūkio akademijos Metraštis,12(1): 77–94.36. Petronienė D. 2000. ‘Joniai’ – nauja burokėlių veislė. Sodininkystė ir daržininkystė,19(1): 81–86.176

37. Petronienė D. 2001. ‘Ilgiai’ – nauja raudonųjų burokėlių veislė. Sodininkystė irdaržininkystė, 20(2): 42–47.38. Petronienė O. D., Viškelis P. 2004. Biochemical composition and preservation ofvarious red beet cultivars. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(3): 89–97.39. Petronienė O. D., Tamošiūnienė R. 2004. Evaluation of red beet working collectionsand donor material in Lithuania. Report of a Working Group on Beta andWorld Beta Network (IPGRI), 114–116.40. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Maročkienė N. 2007. Vaisinių daržoaugalų lietuviškų veislių reprodukcinių savybių tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė,26(2): 45–51.41. Visockienė G. 1987. Pomidorų veislė ‘Viltis’. Sodininkystė ir daržininkystė,V: 65–69.42. Visockienė G. 1998 a. Pomidorų veislės ‘Aušriai’ ir ‘Svara’. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(1): 69–74.43. Visockienė G.1998 b. Pomidorų veislės ‘Dručiai’ ir ‘Laukiai’. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(4): 80–84.44. Visockienė G., Jankauskienė J. 2000. Pomidorų ‘Milžinai’ ir ‘Rutuliai’ veislės.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): 48–53.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(3).Vegetable selection development and achievementsR. Karklelienė, Č. BobinasSummaryVegetable selection in Lithuania was started from 1924. From 1948 selection of most vegetablewas carried out. From 1957 at Vytėnai experimental station there was started cucumber,onion, cabbage, tomato, carrot, red beet, radish, cauliflower, beans and garden pea selection.In 1961 vegetable selection in green houses began. In 1968, when Vytėnai experimental stationwas transferred to Babtai, selection work was carried on. In selection work for the creation ofnew cultivars and hybrids there are applied methods, which quicken selection process, polyploidization,hybridization, various ways of selection.The result of all the selection work – more than 60 cultivars of garden plants, and from1987 there was created 43 garden plant cultivars and hybrids. In 2003–2007 there were carriedout investigations in Poland; their result – including of cultivars into catalogue of EuropeanUnion vegetable species cultivars. In 2008 there are written 23 vegetable cultivars and hybridsin the National plant cultivar list and EU vegetable species general catalogue. Presently thereare carried out (IVS) investigations of 9 new vegetable cultivars and hybrids in Poland.In the collection of rare vegetable and spice plants there is grown more than 60 species.There are investigated the technologies of their growing and propagation, selected plants suitablefor growing in Lithuania, propagated their seed.Key words: vegetable, hybrids, selection, cultivars.177