Galimybių studija.pdf - Visagino atominės elektrinės projektas

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJASUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲTRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAUAB „Visagino atominė elektrinė“2012 SausisVilnius1

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJATurinys1. ĮVADAS ................................................................................................................................................. 42. ANALIZĖ INSTITUCINIU POŽIŪRIU ....................................................................................................... 53. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ, KURIE YRA TRANSPORTUOJAMI LIETUVOSTERITORIJOJE, TECHNINIŲ PARAMETRŲ APRAŠYMAS IR BENDROJI STATISTIKA ....................................... 64. PAGRINDINIAI SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO KORIDORIŲNAUDOTOJAI .............................................................................................................................................. 85. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ SRAUTŲ AUGIMO PERSPEKTYVOS ......................... 96. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ GABENIMO KORIDORIUS: KLAIPĖDOS VALSTYBINISJŪRŲ UOSTAS – VISAGINO ATOMINĖ ELEKTRINĖ. STUDIJŲ REZULTATAI ................................................ 127. EKONOMINIS MARŠRUTO PAGRINDIMAS......................................................................................... 158. ATITIKTIS EKONOMIŠKAI SVARBAUS PROJEKTO KRITERIJAMS ............................................................ 189. LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................................................... 192

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJASANTRAUKAVadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 136 „Dėlprojektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašopatvirtinimo“ (su visais pakeitimais, toliau – Aprašas) 4 punktu, vienos iš sričių, kuriose numatomiįgyvendinti projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais, yraenergetikos ir transporto sritys. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad projektai gali būti pripažinti valstybeisvarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiaiinteresai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimasturėtų didelę įtaką Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, kultūriniam, politiniam gyvenimuiir (ar) konkrečios visuomeninių santykių srities būklei.Ši galimybių studija parodo, kad susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams irdidžiagabaričiams kroviniams vežti Naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimoprojektas atitinka Aprašo kriterijus, kuriais remiantis projektai yra pripažįstami valstybei svarbiaisekonominiais projektais, ir yra pagrindas šį projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimupripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.3

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA1. ĮVADASLietuvos Respublikos teisės aktai ir krovinių pervežimo taisyklės reglamentuoja maksimaliusmatmenis ir mases transporto priemonių (įskaitant krovinį), kurie gali būti transportuojami kelių irgeležinkelių transporto priemonėmis įprastine tvarka be apribojimų. Atsižvelgiant į šiuos parametrusprojektuojama ir statoma transporto infrastruktūra (keliai, tiltai, viadukai, tuneliai) bei šalia esantysobjektai (elektros linijos ir pan.). Didžioji transportuojamų krovinių dalis neviršija leistinų matmenų irmasių, tačiau atskirais atvejais, pavyzdžiui, stambių įrengimų, transporto priemonių su kroviniucharakteristikos viršija leistinas ribas. Šie kroviniai gali būti gaminami ir montuojami tik kaip vientisigaminiai, jų išardymas ir transportavimas smulkesnėmis dalimis neįmanomas, nepabloginus jųefektyvumo ir ekonomiškumo rodiklių.Sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai – kroviniai, kurių dydis viršija didžiausius leistinusmatmenis arba kurių masė kartu su transporto priemone viršija didžiausią leistiną masę, kuri nustatytaatitinkamoms transporto rūšims.Potencialūs sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gavėjai Lietuvoje yra energetikos sektoriausobjektai ir chemijos produktų bei naftos produktų pramonė, todėl sunkiasvorių ir didžiagabaričiųkrovinių transportavimas glaudžiai susijęs su minėtų įmonių rekonstravimo ir plėtros poreikiais beigalimybėmis.Vienas realiausių sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių kelių į Lietuvą yra Klaipėdos valstybinisjūrų uostas. Vandens transporte gali būti ribojami laivų, kurie gali įplaukti į uostą ar plaukti vidausvandens keliais gabaritai (ypač grimzlė), tačiau vandens transporto priemonių pakrovimas yra ženkliaididesnis, negu sausumos transporto priemonių ir jo paprastai pakanka net didžiausiemssunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams gabenti. Sudėtingiau yra rasti tinkamą krantoinfrastruktūrą ir superstruktūrą šiems kroviniams perkrauti.Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimas reikalauja ne tik specialių techniniųpriemonių ir įrangos, technologinių sprendimų (vežimo maršruto parinkimo), bet ir apima tam tikrasadministracines procedūras (leidimų gavimą), organizacines priemones (transporto srautų reguliavimo,palydos, elektros linijų perjungimo savalaikį užtikrinimą ir koordinavimą).4

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA2. ANALIZĖ INSTITUCINIU POŽIŪRIULietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos Nacionalinėsenergetikos strategijos (Žin., 2007, Nr. 11-430) (toliau – Strategija) 1 punkte numatyta, kad Strategijaapibrėžia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 m., šias nuostatas ir kryptisekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais visapusiškaiderinant su didėjančiais valstybės poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais. Strategijojenustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam patikimumui užtikrinti, sumažinant arbaneutralizuojant neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką.Investicijų į naujos atominės elektrinės statybą rėmimas yra įvardijamas Strategijoje kaip viena išpagrindinių valstybės funkcijų ir veiksmų krypčių, kurios padėtų įgyvendinti pageidaujamą energetikosraidą.Strategijos 13 punkte numatyta, kad siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus beiįvertinant ankstesnėse (1994, 1999 ir 2002 m.) strategijose suformuluotų siekių įgyvendinimorezultatus, nustatomas vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti saugios branduolinės energetikosnenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą.Kartu Strategijoje numatyta, kad elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslams – užtikrintielektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką.Vienas Lietuvos strateginių interesų – kartu su Estija ir Latvija parengti suderintą Baltijosvalstybių strategiją ir veiksmų planus, sprendžiant bendrus regionui svarbius energetikos uždavinius,vienas kurių – naujos atominės elektrinės, skirtos Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti, statybaLietuvoje ir jos įtraukimas į regiono elektros energijos rinką ne vėliau kaip 2015 m.Nacionalinė energetikos (energetikos nepriklausomybės strategija), patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426 nurodo, kad pakankamų vietinių elektros gamybospajėgumų lygis turi būti užtikrintas. Siekiant patenkinti šalies elektros energijos paklausą 2020 metais(12–14 TWh per metus) tuo tikslu turi būti pastatyta Visagino atominės elektrinė.Remiantis Nacionalinė energetikos (energetikos nepriklausomybės strategija) ir nurodytomisStrateginėmis iniciatyvomis iki 2020 metų, nurodama, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba,yra pagrindinis strateginis vietinės elektros gamybos plėtros projektas iki 2020 metų.Ši galimybių studija parodo, kad nauja atominė elektrinė Visagine gali būti pastatyta tik tuoatveju, jeigu iki šios elektrinės statybų pradžios bus parengtos susisiekimo komunikacijos, reikalingossunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti Naujos branduolinės (atominės) elektrinės5

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAstatybai. Tai, kad naujos atominės elektrinės statyba yra vienas iš Lietuvos strateginių tikslų beiatsižvelgiant į Strategijoje numatytus atominės elektrinės statybos terminus, darytina išvada, kadsunkiasvorių ir didžiagabaričių krovininių transportavimo maršrutas yra valstybei svarbus ekonominisprojektas.3. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ, KURIE YRA TRANSPORTUOJAMILIETUVOS TERITORIJOJE, TECHNINIŲ PARAMETRŲ APRAŠYMAS IR BENDROJISTATISTIKASunkiasvorių ir didžiagabaričių, kurie yra transportuojami per Lietuvos Respublikos teritoriją,gali būti skirstomi remiantis sekančiais parametrais:- Krovinio svoris;- Krovinio geometriniai matmenys (LxWxH).Svoris yra labai svarbus transportuojant krovinius kelių ir geležinkelių transportu.Pagal kelių ir geležinkelių struktūrą krovinio svorį galima skirstyti į grupes:- Kroviniai iki 100 tonų (galima naudoti didžiąją automobilių kelių ir geležinkelių tinklo dalį);- Kroviniai iki 200 tonų (pervežimui automobilių keliais ir geležinkeliu galima naudoti specialiastransporto priemones);- Kroviniai iki 250 tonų (turėtų būti ištirtas ir atrinktas specialus kelias arba vidaus vandenų keliai ikipakrovimo taškų);- Kroviniai ki 500 tonų (turėtų būti ištirti, atrinkti ir paruošti specialūs transporto koridoriai);- Kroviniai, sveriantys daugiau nei 500 tonų, kartu su transporto priemonėmis iki 750 – 800 t (turi būtiištirti, parinkti ir paruošti specialūs transporto koridoriai).Iki šiol Lietuvoje didžiausio gabento sunkiasvorio krovinio svoris buvo 530 tonų krovinys , gabentas išKlaipėdos jūrų uosto į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių,kurie buvo vežti Lietuvoje, duomenys pateikti sekančiose lentelėse.Lentelė Nr. 1 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pervežimas Lietuvoje. Išduota leidimų viršijantsvorio normatyvą:Krovinių svoris Kiekis %,Daugiau negu 50 t 1295 92,8nuo 50 t iki 100 t 95 6,8nuo 100 t iki 200 t 4 0,26Daugiau negu 200 t 2 0,14Viso 1396 1006

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAŠaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija.Lentelė Nr.2 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pervežimas Lietuvoje. Išduota leidimų viršijantilgio normatyvą:Ilgis Kiekis %Daugiau negu 14 m 99 7,1Nuo 14 m iki 24 m 1149 82,3Nuo 24 m iki 43 m 98 7,0Daugiau negu 43 m 50 3,6Viso 1396 100Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija.Lentelė Nr. 3 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pervežimas Lietuvoje. Išduota leidimų viršijantpločio normatyvą:Plotis Kiekis %Daugiau negu 3,5 m 907 65,0Nuo 3,5 m iki 4,1 m 333 23,8Nuo 4,1 m iki 5,0 m 138 9,9Daugiau negu 5,0 m 18 1,3Viso 1396 100Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija.Lentelė Nr. 4 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pervežimas Lietuvoje. Išduota leidimų viršijantaukščio normatyvą:Aukštis Kiekis %Daugiau negu 4,5 m 1120 80,2Nuo 4,5 iki 5,0 m 242 17,3Daugiau negu 5,0 m 34 2,5Viso 1396 100Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija.Be kita ko sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimas Lietuvai yra naudingasekonomiškai, nes už jų transportavimą yra renkami mokesčiai. Šiame kontekste Lietuva, kaip tranzitošalis, gali ir turi nusimatyti pagrindinius sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautų judėjimokoridorius.7

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA4. PAGRINDINIAI SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲTRANSPORTAVIMO KORIDORIŲ NAUDOTOJAIPagrindiniai potencialūs sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių vartotojai Lietuvoje:- Energetikos pramonė: Visagino atominė elektrinė, Elektrėnų elektrinė, Vilniauselektrinė, Kauno elektrinė, vėjo jėgainių parkai ir t.t.;- Naftos pramonė: AB „Orlen Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Būtingės naftosterminalas“ ir t.t.;- Chemijos pramonė: AB „Lifosa“, AB „Achema“ ir t.t.;- Kitos pramonės šakos, pavyzdžiui: AB „Akmenės cementas“, metalo apdirbimo gamyklosir tt.Pav. Nr.1. Pagrindinių sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto koridorių naudotojų žemėlapis.Šaltinis South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga.Potencialius sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto koridoriaus naudotojusgalima skirstyti į pastovius (įmonės, vykdančios periodinius remonto darbus) arba laikinus (naujaistatomos įmonės arba modernizuojamos/remontuojamos įmonės). Vadovaujantis žinoma informacijagalima daryti tokias prielaidas apie sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo poreikiopotencialą Lietuvoje:- sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių Visagino AE statybai gabenimas 2015-2019m. laikotarpiu, svoris iki 300-500 t;8

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA- sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių Elektrėnų elektros jėgainės rekonstrukcijaigabenimas 2010-2013 m. laikotarpiu, svoris iki 300 t;- periodinis sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo poreikis AB„Lifosa“, svoris iki 250 t;- periodinis sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo poreikis AB„Achema“, svoris iki 250 t;- sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių AB „Akmenės cementas" gamyklosrenovacijai gabenimas 2011-2014 m. laikotarpiu, svoris iki 250-350 t;- sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimas vėjo jėgainių parkų statybai.-5. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ SRAUTŲ AUGIMOPERSPEKTYVOSRemiantis South Baltic Oversize Transport Strategy projektine medžiaga pateikta sunkiasvoriųir didžiagabaričių krovinių gabenimo statistika apskaičiuoti planuojami perspektyviniai sunkiasvorių irdidžiagabaričių krovinių transporto srautai iki 2020 m. ir atlikta ekonominė analizė.Ekonominio vertinimo metodika infrastruktūros projektams, taip pat ir automobilių keliams,yra detaliai aprašyta Europos Komisijos leidinyje „Investicinių projektų kaštų – naudos analizėsvadovas“ [Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment projects. EC edition, Brussels, 2008 m.].Projekto sąnaudas sudaro:transporto infrastruktūros įrengimo ir rekonstravimo kaina;sukurtos infrastruktūros priežiūros ir remontų kaina.Projekto naudą sudaro:sukurtos infrastruktūros likutinė vertė;mokesčiai už sunkiasvorių ir Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimą;esamos infrastruktūros priežiūros ir remontų kaina.9

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAPrognozuojami sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautai iki 2020 m.Pav. Nr.2 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautų prognozė iki 2020 m., išdėstymas pagal svorį.Šaltinis: South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga.Pav. Nr.3 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautų prognozė iki 2020 m., išdėstymas pagal ilgį.Šaltinis: South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga.10

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAPav. Nr.4 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautų prognozė iki 2020 m., išdėstymas pagal plotį.Šaltinis South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga.Pav. Nr.5 Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautų prognozė iki 2020 m., išdėstymas pagal aukštį.Šaltinis South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga.Remiantis pateikta krovinių srautų prognozavimo metodika, visų tipų krovinių srautai iki2020 m. turėtų ženkliai augti.11

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA6. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ GABENIMO KORIDORIUS:KLAIPĖDOS VALSTYBINIS JŪRŲ UOSTAS – VISAGINO ATOMINĖ ELEKTRINĖ.STUDIJŲ REZULTATAIPirmojo transportavimo studijos etapo metu (studija „Naujos atominės elektrinės sunkiasvoriųir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršrutų tyrimas“) buvo nustatyti ir įvertinti galimisunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutai ir būdai nuo Klaipėdos jūrų uosto ikiVisagino atominės elektrinės (toliau - VAE) potencialių statybos aikštelių (autokeliais, geležinkeliu,vidaus vandenų keliais, multimodaliniu variantu). Studijoje buvo preliminariai parinktos transportavimopriemonės pagal pasirinktą transportavimo būdą, įvertintos galimos įvairaus pobūdžio kliūtys irnustatytos kritinės transportavimo vietos, trukdančios krovinių gabenimui.Antrasis transportavimo studijos etapas – transportavimo maršrutų projektinių sprendiniųparinkimas ir ekonominis vertinimas – parengtas siekiant parinkti optimalius sunkiasvorių irdidžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutus Lietuvos automobilių kelių tinklu, ekonominiupožiūriu įvertinti užsakovo pateiktų potencialių VAE statybos technologijų krovinių srautų pervežimokaštus. Studijoje pateikti sunkiasvorių sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo į Visaginoatominę elektrinę maršrutai, kritinių transportavimo vietų projektiniai pasiūlymai/sprendiniai ir jųtechninis bei ekonominis įvertinimas.1. Maršrutas vežant krovinius tik autotransportu:Klaipėda – Salantai – Plungė – Telšiai – Kuršėnai – Šiauliai – Radviliškis – Šeduva – Panevėžioapylanka – Panevėžys – Subačius – Kupiškis – Rokiškis – Obeliai – Zarasų apylanka – Dūkštas –Visagino AE.Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma iš kurios būtent Klaipėdos uosto dalies bus vežami kroviniai,šio maršruto dalyje Klaipėda – Salantai nagrinėjami du variantai, sąlyginai vadinami „Pietinis“ ir„Šiaurinis“.Pietinio maršruto dalis: Klaipėda (Jūrininkų prospektas – Tilžės gatvė) – Sūdmantai – Jokūbavas– Kretinga – Salantai.Šiaurinio maršruto dalis: Klaipėda (Naftos terminalas) – Palanga – Darbėnai – Salantai.Visas maršruto Klaipėda – Visagino AE ilgis (pietinis) – 550 km.Visas maršruto Klaipėda – Visagino AE ilgis (šiaurinis) – 539 km.2. Multimodalinio maršruto automobilių kelių dalis: Vilkija – Kėdainiai – Šeduva – Panevėžioapylanka – Panevėžys – Subačius – Kupiškis – Rokiškis – Obeliai – Zarasų apylanka – Dūkštas – VisaginoAE. (Maršruto vidaus vandenų dalis Klaipėda – Vilkija išnagrinėta atskirai).Visas maršruto Vilkija – Visagino AE ilgis – 404 km.12

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAVadovaujantis projekto išvadomis, pasiūlytas galutinis (Klaipėda – Telšiai – Šiauliai – Panevėžys– Zarasai - Visaginas) sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo automobilių keliaismaršrutas į VAE potencialias statybos aikšteles. Priklausomai nuo krovinių techninių charakteristikųturėtų būti pasirenkamas pietinis ar šiaurinis išvažiavimas iš Klaipėdos miesto.KROVINIŲ GABENIMO MARŠRUTAS: KLAIPĖDOS VALSTYBINIS JŪRŲ UOSTAS - VISAGINO AEPav. Nr.6 Automobilių kelių maršrutas(pietinis ir šiaurinis išvažiavimas iš Klaipėdos)Maršrutas Klaipėda – Visagino AE (pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos). Bendras maršruto ilgis – 550 km.Maršrute iš viso yra 35 kelio statiniai. Reikia rekonstruoti 4 - 5 kelių atkarpas. Visi maršrute esantyskelio statiniai nelaiko sunkiasvorių krovinių, kurių svoriai viršija 200 - 250 t (neto).Maršrutą kerta 22 geležinkelio pervažos. Prieš vežant krovinius, vienuolikoje iš jų reikalingaatlikti įvairius darbus.Maršruto trūkumai: trasa praeina per Klaipėdos miestą, pastačius šiuo metu projektuojamusviadukus pagrindiniuose transporto žieduose, sunkiasvorių krovinių vežimas gali būti apsunkintas.Maršruto privalumai: prieš kitus maršrutus – jūra atvežtus krovinius galima iškrauti ne vienameuosto terminale.Maršrutas Klaipėda – Visagino AE (šiaurinis išvažiavimas iš Klaipėdos). Bendras maršruto ilgis – 539 km.Maršrute iš viso yra 33 kelio statiniai. Reikia rekonstruoti 3 - 4 kelių atkarpas. Visi maršrute esantyskelio statiniai nelaiko sunkiasvorių krovinių, kurių svoriai viršija 200 - 250 t (neto).Maršrutą kerta 21 geležinkelio pervaža. Prieš vežant krovinius, vienuolikoje iš jų reikalingaatlikti įvairius darbus.13

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAMaršruto trūkumai: trasos pradžioje, išvažiuojant iš šiaurinės uosto dalies, reikia išmontuotiviaduką ir iškelti šiluminę trasą, priklausančius AB „Klaipėdos nafta“ ir esančius šios įmonės teritorijoje.Maršruto privalumai: nereikia važiuoti per Klaipėdos miestą, aplenkiama daug komplikuotųsankryžų ir transporto žiedų.KROVINIŲ GABENIMO MARŠRUTAS: VILKIJA – VISAGINO AEPav. Nr.7 Multimodalinis maršrutasMaršrutas Vilkija – Visagino AE.Bendras maršruto ilgis – 404 km. Maršrute iš viso yra 22 kelio statiniai. Reikia rekonstruoti 3 - 4kelių atkarpas. Visi maršrute esantys kelio statiniai nelaiko sunkiasvorių krovinių, kurių svoriai viršija200 - 250 t (neto).Maršrutą kerta 13 geležinkelio pervažų, prieš vežant krovinius septyniose iš jų reikalinga atliktiįvairius darbus.Maršruto trūkumai: krovinių gabenimas vandens keliu negalimas žiemą, reikia numatytiNemuno upės gilinimo-valymo, Vilkijoje reikia įrengti krantinę, galbūt ir krovinių saugojimo aikštelę.Maršruto privalumai: trumpesnis maršrutas, reikia perstatyti mažiau kelio statinių.Įvertinus maršrutus pagal techninius parametrus, patraukliausias yra automobilių keliųmaršrutas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – Visagino AE.14

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA7. EKONOMINIS MARŠRUTO PAGRINDIMASNaujos atominės elektrinės projektas yra naudingas ne tik dėl energetinio Lietuvossaugumo, bet ir dėl nenuginčijamos ilgalaikės įtakos šalies ūkiui bei ekonomikai. 2011 metaisbendrovė Ernst & Young atliko preliminarų makroekonominio strateginių infrastruktūriniųprojektų poveikio vertinimą, kuriame pateikė Visagino atominės elektrinės projekto įtaką Lietuvosūkiui ir ekonomikai. Įtaka valstybės biudžetui buvo vertinama dviem aspektais: Papildomos mokestinės pajamos; Valstybės skolos aptarnavimo kaštų sumažėjimas dėl valstybės skolos santykio su BVPmažėjimo ir mokestinių pajamų į biudžetą padidėjimo.Šis makroekonominis vertinimas buvo atliekamas remiantis pokyčio principu, t.y. buvovertinamas skirtumas tarp ekonominės situacijos šalyje „be projektų“ ir „su projektais“. Remiantispreliminariomis ekonominės analizės išvadomis 1 , naujos atominės elektrinės projektoįgyvendinimas 2011-2050 metų laikotarpyje padidintų Lietuvos BVP 34,7 mlrd. LT. (žiūrėti 10paveikslą).Pav. Nr.8 Ekonominis vertinimas.Todėl siekiant užtikrinti teigiamus pinigų srautus į Lietuvos biudžetą, sumažinti šalies energetinępriklausomybę ir teigiamai įtakoti valstybės BVP, susisiekimo komunikacijų paruošimas tampa2011”1 Šaltinis: Ernst&Young, “Preliminarus makroekonominio strateginių infrastruktūrinių projektų vertinimas2Skaičiai diskontuoti15

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJAkritiniu veiksniu užtikrinančiu sėkmingą projekto įgyvendinimą. Jei susisiekimo komunikacijų,reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti Naujos branduolinės (atominės)elektrinės statybai, parengimo projektas nebus patvirtintas, Visagino atominės elektrinės projektoįgyvendinimas tampa neįmanomas dėl tinkamos infrastruktūros, būtinos gabenti sunkiasvoriams irdidžiagabaričiams kroviniams, nebuvimo.Pav. Nr.9 Įplaukų į valstybės biudžetą vertinimas.Šaltinis: Ernst&Young, “Preliminarus makroekonominio strateginių infrastruktūrinių projektų vertinimasVAE projektas2011 – 2020 2021 - 2050 VisoĮtaka BVP(diskontuota)Mokestinė nauda(diskontuota)Dividendai(diskontuoti)Investicijos(diskontuotos)4,6 mlrd. Lt 30,1 mlrd. Lt 34,7 mlrd. Lt962,1 mln. Lt 3,9 mlrd. Lt 4,8 mlrd.- 983,7 mln. Lt 983,7 mln. Lt3,7 mlrd. Lt - 3,7 mlrd. LtPav. Nr.10 VAE projektas.Šaltinis: Ernst&Young, “Preliminarus makroekonominio strateginių infrastruktūrinių projektų vertinimas16

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJATranzitinis kelias per Lietuvą be kita ko skatina daugelio šalies regionų ekonominįvystymąsi, mažina avarijų tikimybę bei gerina saugumo sąlygas keliuose ir suteikia galimybęgeresniam krovininio ir lengvojo transporto judėjimui Lietuvoje bei palengvina susisiekimą sukaimyninėmis šalimis.‣ Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijosduomenimis, pagrindinio automobilių kelių maršruto nuo Klaipėdos valstybinio jūrųuosto iki Visagino atominės elektrinės aikštelės paruošimo kaštai gali siekti apie 250mln. Lt.‣ Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijosduomenimis, pagrindinio automobilių kelių maršruto nuo Klaipėdos valstybinio jūrųuosto iki Visagino atominės elektrinės aikštelės paruošimas gali trukti nuo 3 iki 4 metų,priklausomai nuo įvairių dokumentų paruošimo derinimo ir tvirtinimo trukmės.Maršrutas turi būti parengtas iki 2015 m. II ketvirčio.‣ Kelių projekto socialinis ir ekonominis poveikis Lietuvos valstybei susideda iš dviejųefektų:- Tiesioginė socialinė ir ekonominė projekto nauda, sąlygota iš pagerėjusios keliųinfrastruktūros;- Netiesioginė nauda sąlygota naujosios atominės elektrinės ekonominės irsocialinės naudos Lietuvai.‣ Vertinant socialinį ir ekonominį kelio projekto pagrindimą būtina atsižvelgti į abidedamąsias, nes kelio projekto paskirtis ir nauda yra dvejopa. Sudėjus šiuos tiesioginiusir netiesioginius socialinius ir ekonominius poveikius Lietuvos valstybės gaunama naudair patiriamų kelio paruošimo sąnaudų santykis yra daugiau nei 1. Imant vien su AEelektrine susijusias planuojamas mokestines pajamas 2011 – 2020 laikotarpiu (962 mln.Litų pagal Ernst&Young studija) ir jų naudą, lyginant su kelio projekto sąnaudomis,gaunamas santykis yra 3,8.Atlikta parengto maršruto panaudojimo ekonominė analizė ilgalaikių pervežimų požiūriuparodė, kad parengtas maršrutas taptų socialiniu požiūriu atsiperkantis, jeigu, lyginant sudabartine padėtimi, būtų pritraukti papildomi sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių srautai.Parengtas maršrutas galėtų būti tarptautinio krovinių gabenimo koridoriaus East-Westsudėtine dalimi ir taip skatinti multimodalinių pervežimų galimybes.17

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA8. ATITIKTIS EKONOMIŠKAI SVARBAUS PROJEKTO KRITERIJAMSAprašo 5 punkte punkte nurodyta, kad projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiaisekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybėsvykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtakąLietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, kultūriniam, politiniam gyvenimui ir (ar)konkrečios visuomeninių santykių srities būklei ir jeigu jie atitinka ne mažiau kaip tris. Konkrečiuatveju projektas yra pernelyg ankstyvoje stadijoje, kad būtų įmanoma įvertinti atitiktį visiemsApraše nurodytiems kriterijams, tačiau minimalus reikalavimas – atitikti bent tris (3) – yratenkinamas:Projekto vertėAprašo 6.1. punktas sako, kad projekto investicijų vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 mln.litų. 7 skyriuje pateikta informacija rodo, kad investicijų vertė minimalią būtiną sumąsmarkiai viršys.Projekto poveikisAprašo 6.3 punkte nurodyta, kad numatoma pritraukti į projektą ar su juo susijusią veiklątiesioginių vidaus ir užsienio investicijų, sudarančių ne mažiau kaip 25 procentus projektovertės, 7 skyriuje pateikta informacija rodo kokią įtaką projekto įgyvendinimas turėsLietuvos BVP.Aprašo 6.4. punkte nurodyta, kad projekto rezultatai turi daryti valstybei, visuomeneitiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėjekaip pusė Lietuvos teritorijos.Šio projekto rezultatai tiesiogiai įtakos visų Lietuvos transporto ir pramonės sektoriausnaudotojus, taip pat skatins ir tranzitinių krovinių multimodalinius pervežimus.18

SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO MARŠRUTO GALIMYBIŲ STUDIJA9. LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 300 „Dėl naujosatominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo“ (Žin.,2009, Nr. 46-1814).2. Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimuNr.X-1046 (Ţin. 2007, Nr.11-430).3. Nacionalinė energetikos strategija, (energetikos nepriklausomybės strategija), patvirtintaLietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426.4. Ernst&Young, “Preliminarus makroekonominio strateginių infrastruktūrinių projektųvertinimas 2011”.5. Baublys, A. (2003). Transporto sistema: plėtros ir prognozavimo modeliai Vilnius,Technika, 210 p.6. Jarzembowski, G. (1998). The European Transport Policy. Brussels, 74 p.7. Mingozzi, A., Baldacci, R., Ball, M. (2000). The Rollon-Rolloff Vehicle Routing.8. Problem. Transportation Science, Vol. 34, No. 3, p. 258 – 271.9. Southworth F., Peterson E. (2000). Intermodal and Intermodal Freight Network.10. Modelling. Transport research, Part C 8, p. 147 – 166.11. EU Energy and Transport in Figures (2003). Luxemburg: Office for Official.12. Publications of the European Communities.13. Lietuvos automobilių kelių direkcija www.lra.lt.14. Valstybinė kelių transporto inspekcija www.vkti.gov.lt/.15. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas www.port.lt.16. South Baltic Oversize Transport Strategy projektinė medžiaga www.transportoversize.eu.17. Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos.18. Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijos.19