sodininkystė ir daržininkystė 26(4)

UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegijaEditorial BoardDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Dobelės sodo augalų selekcijos stotis, biomedicinos mokslai,biologija), dr. Aleksandras KMITAS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Laimutis RAUDONIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Audrius SASNAUSKAS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija).Redakcinė mokslinė tarybaEditorial Scientific CouncilDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (Lietuva),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija),dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija),prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija),prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija),dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina),prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva), prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva),prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija).Redakcijos adresas:Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutasLT-54333 Babtai, Kauno r.Tel. (8~37) 555 210Faksas (8~37) 555 176El. paštas institutas@lsdi.ltPilnas tekstas http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.02~1983~ISSN_0236-4212Address of the Editorial Office:Lithuanian Institute of HorticultureLT-54333 Babtai, Kaunas district, LithuaniaPhone: +370-37-555-210Telefax: +370-37-555-176E-mail institutas@lsdi.ltFull text http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.02~1983~ISSN_0236-4212Leidinio adresas internete www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAB Internacional ir VINITI duomenų bazėse© Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2007© Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2007

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).PERSPEKTYVIŲ OBELŲ SELEKCINIŲ NUMERIŲBIOLOGINĖS SAVYBĖSAudrius SASNAUSKAS 1 , Dalia GELVONAUSKIENĖ 1 ,Bronislovas GELVONAUSKIS 2 , Gintarė ŠABAJEVIENĖ 1 ,Jurga SAKALAUSKAITĖ 1 , Pavelas DUCHOVSKIS 11Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas A.Sasnauskas@lsdi.lt2Augalų genų bankas, LT-58343 Akademija, Kėdainių r.El. paštas B.Gelvonauskis@agb.lt2001–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtos obelų šešių selekciniųnumerių (Malus domestica Mill.) biologinės savybės. Įvertinta vaismedžių su M.26 poskiepiu(4 × 2 m) fenologija, žiedų atsparumas pavasario šalnoms ir ūglių pašalimas žiemą, atsparumasrauplėms (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) bei fotosintetinių pigmentų kiekis.Nustatyta, kad anksčiausiai žydėti baigia selekcinis numeris 21664 ir ‘Auksis’, vėliausiai –selekcinių numerių 21199 ir 22159 vaismedžiai. Nuo šalnų mažiausiai nukenčia selekciniųnumerių 19943, 20409, 21664, veislių ‘Štaris’ ir ‘Tellissaare’ vaismedžių žiedai. Ištvermingižiemą selekcinio numerio 22159 obelų ūgliai. Tirtoje veislių grupėje rauplėms imunios selekciniųnumerių 20244, 21199, 21664, 22159 ir veislės ‘Štaris’ obelys. Daugiausia fotosintetiniųpigmentų sukaupė selekcinių numerių 19943, 20409 ir 21664 obelų lapai. Didžiausius lapusaugino selekcinis numeris 20409 ir ‘Auksis’, mažiausius – selekcinių numerių 19943 ir 20244vaismedžiai.Reikšminiai žodžiai: atsparumas ligoms, fenologija, fotosintetiniai pigmentai,ištvermingumas žiemą, obelys, selekciniai numeriai.Įvadas. Lietuvoje obelų selekciją pradėjo Ipolitas Štaras 1952 m. Sukauptas obelųgenetinis fondas sudarė sąlygas pradėti selekcijos darbus. Liaudies selekcijos veisliųvaisiai nebuvo geros kokybe, o introdukuotos neatitiko vietos agroklimato sąlygų(Misevičiūtė, Lukoševičius, 1988). Tuo metu pagrindinis obelų selekcijos tikslas buvosukurti veisles, tinkamas augti Lietuvos agroklimato sąlygomis, anksti pradedančiasderėti, derlingas, atsparias ligoms, vedančias ilgai išsilaikančius ir geros kokybėsvaisius (Gelvonauskis, 1998).Šiuolaikinės sodininkystės poreikiams tenkinti reikia vis naujų veislių, kuriosgalėtų sėkmingai konkuruoti su jau rinkoje esančiomis. 1978 m. atliekant hibridizacijąpirmą kartą buvo panaudoti imuniškumo obelų rauplėms donorai – ‘Prima’, ‘Priscila’,SR 0523, OR 33T90 ir kt., kurie turėjo V ir V genus (Gelvonauskis, 1998). Šiuo metuf mLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atrinkta ir ištirta nemažai perspektyviųatsparių rauplėms obelų selekcinių numerių (Sasnauskas ir kt., 2002; Sasnauskas irkt., 2005; Sasnauskas ir kt., 2006; Gelvonauskienė ir kt., 2006).

kiekiai) Vetšteino metodu (Beadle, 1987) spektrofotometru „Genesys 6“. Lapų plotasmatuotas automatiniu matuokliu WinDias. Eksperimentiniai duomenys biometriškaiįvertinti dispersinės analizės metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003), naudojantANOVA statistinę programą.Rezultatai. Ž y d ė j i m o t a r p s n i a i. Anksčiausia vidutinė žydėjimo pradžiaužregistruota gegužės 14 d. (selekcinis numeris 21664 ir ‘Auksis’), vėliausia – gegužės16 d. (selekciniai numeriai 19943, 21199 ir 22159). Masinio žydėjimo tarpsnio pradžiakas metai kito nuo gegužės 18 iki 21 dienos, o masinio žydėjimo pabaiga – nuogegužės 21 iki 23 dienos (1 lentelė). Anksčiausiai žydėti baigė selekcinis numeris21664 ir ‘Auksis’ (05-23), vėliausiai – selekcinių numerių 21199 ir 22159 (05-25)vaismedžiai. Įvertinus obelų selekcinių numerių ir veislių žydėjimo tarpsnius, nustatyta,kad vidutiniškai vaismedžiai žydėjo 10 dienų.1 l e n t e l ė. Obelų selekcinių numerių ir veislių žydėjimo tarpsniaiT a b l e 1. Dates of blooming periods of apple selections and cultivarsBabtai, 2003–2006 m.Ž i e d ų i r ū g l i ų p a š a l i m a s. 2004 m. dėl ankstyvos pavasario šalnos pašaloobelų žiedai. Obelims žydint šalnojo nuo -0,3 iki -4,9 °C. Per šalnas žiedai pašalo nuo1,22 iki 3,22 balo (2 lentelė). Pavasarį stipriausiai pašalo ‘Auksio’ žiedai (3,22 balo).Taip pat pašalo selekcinių numerių 20244 ir 22159 žiedai (atitinkamai 2,0 ir 2,11 balo).Kitų selekcinių numerių ir veislių žiedai nepašalo arba pašalo menkai.Tyrimo metais ūglių pašalimas užregistruotas po 2003 ir 2005 m. žiemų. 2004 m.žiemą stipriausiai pašalo selekcinio numerio 20409 ūgliai (2,21 balo). Kitų selekciniųnumerių ir veislių ūgliai pašalo mažiau – jų pašalimo balas įvairavo nuo 1,21 iki1,96 (2 lentelė). 2006 m. žiemą labiausiai pašalo selekcinio numerio 21664 ūgliai(3,17 balo). Visų kitų vaismedžių ūgliai buvo atsparūs žiemos šalčiams ir nepašalo

– jų pašalimas buvo apie 1,3 balo.2 l e n t e l ė. Obelų selekcinių numerių ir veislių žiedų bei ūglių pašalimasbalaisT a b l e 2. Bloom and shoot of apple selections and cultivars injury in spring frosts,scoresBabtai, 2004, 2006 m.V a i s m e d ž i ų a t s p a r u m a s r a u p l ė m s. Nustatyta, kad tirtos obelų veislėsir selekciniai numeriai imunūs arba atsparūs rauplėms. Tyrimų laikotarpiu ant obelųselekcinių numerių 20244, 21199, 21664, 22159 ir ‘Štaris’ vaismedžių rauplėgrybiopožymių nepastebėta (pav.). ‘Tellissaare’ ir selekcinio numerio 20409 vaismedžiųjautrumas rauplių sukėlėjui iš esmės nesiskyrė. Selekcinio numerio 19943 vaismedžiaipatikimai jautriausi rauplėms.P a v. Obelų selekcinių numerių ir veislių atsparumas rauplėmsF i g. Apple selection and cultivar resistance to scabBabtai, 2004–2005 m.F o t o s i n t e t i n i a i p i g m e n t a i. Tyrimo metais chlorofilų a ir b beikarotinoidų sintezė intensyviausiai vyko vaismedžių selekcinių numerių 19943, 20409

Babtai, 2004–2005 m.Aptarimas. Žydėjimo tarpsnį lemia pavasario orai ir temperatūros kaita.Nusistovėjus šiltiems orams, žydėjimo tarpsnis būna trumpesnis, o lietingais ir vėsiaisorais jis užsitęsia (Sasnauskas ir kt., 2007). Vėlai pradėdavo žydėti selekcinis numeris22159, todėl dažniausiai išvengdavo žiedų pašalimo.Ištvermingumas žiemą yra viena svarbiausių vaismedžių savybių mūsų šalies klimatosąlygomis. Šaltomis žiemomis pašąla jų vienamečių ūglių ir senesnių šakų audiniai,generatyviniai ir vegetatyviniai pumpurai, sumažėja vaismedžių produktyvumas beiamžius. Lietuvoje pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys vaismedžių žiemojimą,yra ankstyvi šalčiai rudens pabaigoje, žemos neigiamos temperatūros viduržiemįbei temperatūros svyravimai antroje žiemos pusėje (Duchovskis, 1998). Nuo obelųselekcijos pradžios Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tam skirta daugdėmesio. Atliekant hibridizaciją, dažniausiai kaip motinos naudojamos vietinėskilmės bei kaimyninių šalių veislės (Gelvonauskis, 1998). Todėl svarbu žinoti obelųselekcinių numerių ir veislių ištvermingumą žiemą, įvertinti galimybes panaudoti juosversliniuose soduose ir selekcijoje. Obelų fenologiniai tyrimai parodė, kad pavasariniųšalnų metu mažiausiai nukenčia selekcinių numerių 19943, 20409, 21664, veislių‘Štaris’ ir ‘Tellissaare’ vaismedžių žiedai, o ištvermingiausi žiemą selekcinio numerio22159 obelų ūgliai.Rauplės (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) yra pagrindinė obelų liga Lietuvoje irpasaulyje (Fischer ir kt., 1994; Raudonis, Valiuškaitė, 2003). Iki šiol svarbiausias LSDIobelų selekcijos tikslas yra sukurti atsparias šiai grybinei ligai veisles. Norint pasiektišį tikslą, hibridizacijai buvo panaudotos įvairios veislės ir formos su dominantiniaisgenais – V ir V . Kryptingai parenkant tėvus, galima gauti daugiau sveikų augalųf matliekant kryžminimo kombinacijas (Gelvonauskis, 1998). Selekciniai numeriai 20244,21199 ir 21664 gauti kryžminimo kombinacijose panaudojus vieną iš tėvinių veislių– ‘Prima’. Ši veislė yra V fgeno donoras, lemiantis obelų atsparumą rauplėms.Optimalus fotosintezės pigmentų kiekis ir santykis lapuose yra vienas svarbiausiųveiksnių, užtikrinančių didelį augalų agrobiologinį potencialą (Datt, 1998). Chlorofilųkiekis – svarbus veiksnys, lemiantis fotosintezės intensyvumą. Karotinoidai taip pataktyviai dalyvauja fotosintezės aparato veikloje. Tyrimų duomenimis daugiausiafotosintetinių pigmentų sukaupė selekcinių numerių 19943, 20409 ir 21664 obelųlapai. Juose nustatyti didžiausi chlorofilo a, b ir karotinoidų kiekiai. Įvertinus vidutinįlapų plotą, didžiausius lapus augino selekcinio numerio 20409 ir veislės ‘Auksis’,mažiausius – selekcinių numerių 19943 ir 20244 vaismedžiai. Iš esmės fotosintetiniųpigmentų kiekį lapuose lėmė meteorologinės sąlygos.Išvados. 1. Anksčiausiai žydėti baigia selekcinio numerio 21664 ir veislės‘Auksis’, vėliausiai – selekcinių numerių 21199 ir 22159 vaismedžiai.2. Nuo šalnų mažiausiai nukenčia selekcinių numerių 19943, 20409, 21664,veislių ‘Štaris’ ir ‘Tellissaare’ vaismedžių žiedai. Ištvermingi žiemą selekcinio numerio22159 obelų ūgliai.3. Rauplėms imunios selekcinių numerių 20244, 21199, 21664, 22159 ir veislės‘Štaris’ obelys.

4. Daugiausia fotosintetinių pigmentų sukaupė selekcinių numerių 19943, 20409ir 21664 obelų lapai. Didžiausius lapus augino selekcinio numerio 20409 ir veislės‘Auksis’, mažiausius – selekcinių numerių 19943 ir 20244 vaismedžiai.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Beadle C. I. Plant growth analyses // Coombs J., Hall D. O., Long S. P.,Scurlock J. M. O. (eds.). Techniques in bioproductivity and photosynthesis. 1987.P. 20–25.2. Datt B. Remote sensing of chlorophyll a, chlorophyll b, chlorophyll a + b andtotal carotenoid content in Eucalyptus leaves // Remote Sens. Environ. 1998. Vol.66. P. 111–121.3. Duchovskis P. Problems of resistance to abiotic factors of horticultural plantsin Lithuania and their solution // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1998.T. 17(3). P. 3–12.4. Fischer C., Bondarenko A., Artamonova E. Results on the stability of scabresistance in apple breeding // H. Schmidt and M. Kellerhals (eds). Progress intemperate fruit breeding. 1994. P. 81–85.5. Gelvonauskienė D., Sasnauskas A., Gelvonauskis B., Šikšnianienė J. B.,Šabajevienė G., Duchovskis P. Obelų selekcinių numerių biologinių savybiųtyrimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(4). P. 20–31.6. Gelvonauskis B. Obelų selekcija // Augalų selekcija. Vilnius, 1998. 16.P. 189–198.7. Intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos (sudaryt. N. Uselis). Babtai,2005. 211 p.8. Misevičiūtė A., Lukoševičius A. Sodo augalų veislių tyrimas ir selekcija //Sodininkystė ir daržininkystė. Vilnius, 1988. T. 7. P. 26–46.9. Raudonis L., Valiuškaitė A. Research on pest and disease control in horticulturalplants and its development in Lithuania // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2003. T. 22(3). P. 3–14.10. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. Evaluation of new scabresistance apple hybrids in the first-fifth years in orchard // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(3). P. 29–37.11. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Viskelis P., Duchovskis P.,Bobinas C., Siksnianiene J., Sabajeviene G. Productivity and fruit quality of scabresistant apple cultivars and hybrids // Journal of Fruit and Ornamental PlantResearch. 2006. 14(2). P. 247–255.12. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Viškelis P., Duchovskis P.,Šikšnianienė J. B., Šabajevienė G., Bendokas V. Naujų obelų veislių Rudenis irSkaistis bei perspektyvių hibridų tyrimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2005. T. 24(4). P. 3–12.13. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Ikase L., Šikšnianienė J. B., Šabajevienė G.,

Duchovskis P. Latviškų obelų selekcinių numerių biologinių savybių tyrimas //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2007. T. 26(1). P. 3–11.14. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 57 p.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).BIOLOGICAL TRAITS OF PERSPECTIVE APPLE SELECTIONSA. Sasnauskas, D. Gelvonauskienė, B. Gelvonauskis, G. Šabajevienė,J. Sakalauskaitė, P. DuchovskisSummaryPhenology, blooming injury in spring frosts and shoot injury in winter, resistance toscab (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) and photosynthetic pigments of fruits of 6 new apple(Malus domestica Mill.) selections were studied at the Lithuanian Institute of Horticulture in2001–2006. Trees were grafted on M.26 rootstock at a spacing of 4 × 2 m.Investigations showed that selection 21664 and cultivar ‘Auksis’ bloomed earliest ,selections 21199 and 22159 – latest. The results of the flower resistance to frost showed thatselections 19943, 20409, 21664, cultivars ‘Štaris’ and ‘Tellissaare’ are the highly resistance.Winter hardy are apple shoots of selection 22159. Immune to scab are selections 20244, 21199,21664, 22159 and ‘Štaris’. More photosynthetic pigments were accumulated in the leaves ofapple trees of selections 19943, 20409 and 21664. The biggest leaves had apple-trees of selection20409 and ‘Auksis’, the smallest – apple-trees of selections 19943 and 20244.Key words: apple-trees, phenology, photosynthetic pigments, resistant to diseases,selections, winter hardiness.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).GROWTH AND YIELDING OF ‘GOLDEN DELICIOUSREINDER’S’ APPLE TREES ON POLISH SELECTEDROOT STOCKSAlojzy CZYNCZYK, Paweł BIELICKIResearch Institute of Pomology and Floriculture, ul. Pomologiczna 18, 96-100Skierniewice, Poland. E-mail aczynczy@insad.plDuring the six years of growth (2001–2006) any trees loss due to the damage of the rootsystem and cultivar by frost or diseases was not observed. After six years of growth appletrees ‘Golden Reinder’s’ growing on P 59 and P 16 showed the weakest growth. The moststrongly growing trees were obtained on P 14, P 60 and M.26. The trees on P 16 were smallerthan trees growing on the standard rootstock M.9. Apple trees ‘Golden Reinder’s’ startedbearing fruit on all rootstocks in the second year after planting. The yields collected fromtrees growing on all rootstocks varied from 0.9 kg on P 60 to 4.4 kg on M.26. After six yearsof growth the highest cumulative yield varied from 24 kg (on P 59) to 56.3 kg (on P 14) pertree. The highest yield was obtained from the vigorously growing trees on P 14 followed bythese on M.26. Cropping efficiency coefficient (CEC) expressed as yield per tree in kg per1 cm 2 of trunk cross-sectional area (TSA) was the highest for trees on P 16 and lowest for mostvigorously growing trees on P 14 and P 60. In 2005 (heavy cropping yield) the % of mean fruitweight varied from 116 g (on P 59) to 163 g (on M.9). In 2006 (the poor cropping year) meanfruit weight varied from 199 g (on P 16) and 247 g (on P 14). Apple trees ‘Golden Reinder’s’are liable to early biennial bearing. In Poland with short vegetation period a lot work have tobe done for obtaining good quality ‘Golden Reinder’s’ apples and keeping regularly croppingtrees. The results of six years of study proved that rootstocks M.9 T 337 and P 16 are highlysuiTable for apple trees ‘Golden Reinder’s’. For orchard located on light soils also M.26, P 60and P 14 are suiTable for this cultivar.Key words: apples, fruit quality, growth, rootstocks, yielding.Introduction. Polish apple growers need only a few the most valuable cultivarsfor commercial production (Buczek, Szczygiel, 2004; Czynczyk, Bielicki, 2006).One of the more promising is ‘Golden Delicious Reinder’s’, which number ofplanted trees is increasing each year in commercial orchards. In 2006 the percentageof ‘Golden Reinder’s’ trees produced in Polish nurseries achieved about 8,5% of allapple trees. Cold and short vegetation period was not favourable for growing thiscultivar. NoTable climate warming in Poland encouraged fruit growers to plant moreapple trees ‘Golden Reinder’s’ (Jadczuk et al., 2004). The aim of this experiment wasto determine the suitability of dwarfing and semi-dwarfing rootstocks for cv. ‘GoldenDelicious Reinder’s’ planted on a podsolic soil overlaying heavy clay.Material and methods. To establish the experiment, one-year-old trees of ‘Golden

Delicious Reinder’s’ grafted on 4 rootstocks selected in Research Institute of Pomologyand Floriculture at Skierniewice in Poland were used (Table 1).T a b l e 1. Size and yielding of apple trees of cv. ‘Golden DeliciousReinder’s’ grown on polish-selected rootstocks in 2001–20061 l e n t e l ė. ‘Golden Delicious Reinder’s’ veislės obelų, auginamų su lenkiškaisposkiepiais, augimas ir derėjimas 2001–2006 m.Trees on M.9 T 337 and M.26 commonly used in production of apple in Polandand Europe served as the control. Trees on rootstocks selected by the Institute wereproduced in two polish nurseries. Trees on standard rootstocks were produced by JohanNicolai nurseries in Belgium. The experimental orchard was set up in the late springof 2001 (10 th June) in Pomology Orchard at Skierniewice on podsolic soil overlayingheavy clay, where trees were grown before for 72 years. The experiment was set up inrandomised complete block design with blocked based on initial trunk circumferencewith seven replicates and single trees per plot. All trees were planted at the same distanceof 3.75 × 1.50 m. They were trained as a slender spindle. Fertilization, soil cultivationand orchard protection procedures were applied according to recommendations forcommercial orchards. All trees were drip irrigated. All clusters with fruitlets werehand thinned leaving one fruit per cluster. Tree size expressed by cross-section areameasurements at a height of about 30 cm above ground level, yield and quality of eachcrop were analysed statistically, using the variance analysis method. To evaluate thesignificance of the differences between means, Duncan’s test with 5% significancelevel was used.Results and discussion. T r e e g r o w t h. During the six year period oftree growth no trees loss due to damage of root system of rootstocks and cultivar byfrost or diseases was observed. Up to the last year (2006) we did not observed anyroot suckers. After six years of growth cv. ‘Golden Reinder’s’ growing on P 59 andP 16 showed (Table 1) the weakest growth and was significantly smaller than standardtrees grafted on M.9 T 337. The strongest growing trees were obtained on P 14. Large

trees were obtained also on P 60 and M.26. Trees grafted on these three rootstocks weresignificantly larger than standard trees grown on M.9 T 337. With respect to growthvigour of trees growing on dwarfing and semi-dwarfing rootstocks, the obtained resultsare similar to those published earlier by Bielicki and Czynczyk (2005) and Czynczykand Bielicki (2006). After six years of growth, suggested optimal distance of plantingof ‘Golden Reinder’s’ trees on podsolic soil should be as following: P 59 and P 16;3.5 × 1.0 m, on M.9; 3.5–4.0 × 1.25 m, on M.26 and P 60; 4.0 × 2.00 m, and P 14;4,0 × 2.00–2.50 m. It is worth to underline that ‘Golden Reinder’s’ trees on P 14 in thesixth year after planting were still growing very strongly. The growth of trees on P 14comparing with other cultivars in the full yielding period is much weaker (Czynczyk,2000, and Czynczyk et al., 2002).Yielding. The trees of ‘Golden Reinder’s’ started bearing fruit on all rootstocks insecond year after planting. The yields collected from trees on tested rootstocks variedfrom 0,9 kg on P 60 to 4,4 kg on M.26. From standard trees on M.9 T 337 there werepicked 3,2 kg fruits per tree. After four years of growth the highest cumulative yieldswere obtained from trees on semi-dwarfing rootstocks M.26 and P 14 (respectively27 and 23 kg per tree). The lowest cumulative yields were obtained from smallesttrees growing on P 59 and P 16 (Table 1). High yields from all trees grafted on variousrootstocks were obtained in 2005 year. In 2006 most trees produced very small yields,many trees did no have fruits at all, they come very early to biennial bearing. Aftersix years, the highest cumulative yields were obtained from trees grown on P 14 andM.26 and smallest – from trees on P 59 (Table 1). The presented results showinghigh yielding of ‘Golden Reinder’s’ trees are comparable with the data obtained byJadczuk et al. 2004, Buczek, Szczygieł, 2004 and Sosna, 2004. Total yields in kg per1 cm 2 of trunk cross-section area (TSA) were the highest for trees grown on P 16 andsmallest for trees grown on P 14 and P 60. In 2005 the weight of fruits varied from116 to 181 g.T a b l e 2. Mean fruit weight of cv. ‘Golden Reinder’s’ at picking time in2002–20062 l e n t e l ė. ‘Golden Reinder’s’ veislės obelų vidutinė vaisiaus masė skynimo metu.2002–2006 m.The smallest fruits were obtained from the weakest growing trees on P 59. They

were significantly smaller than any fruits from trees grafted on other rootstocks. Incountries with short vegetation period is very difficult to obtain high quality fruits ofcv. ‘Golden Reinder’s’ (over 190 g) accepted by consumers. A lot attention has to bepaid for fruit thinning and keeping regularly cropping trees.Conclusions. 1. After six years, apple trees ‘Golden Delicious Reinder’s’ graftedon 4 Polish rootstocks showed different vigour than standard rootstocks M.9 and M.26.Trees growing on P 59 and P 16 were significantly smaller than standard trees grownon M.9 T 337. Trees grafted on P 60 were significantly larger than trees on M.9 T 337.Most vigorous trees, significantly larger than trees on M.26, were trees on P 14.2. The highest cumulative yield was obtained from the vigorously growing treeson P 14 followed by trees on M.26. The lowest yield was obtained from trees grafted onP 59. The cumulative yield obtained from trees growing on P 16 and P 60 was similarto the yield obtained on standard trees on M.9 T 337. The highest yielding efficiencyindex showed trees on P 16, while trees on P 14 and P 60 had the lowest.3. Tested rootstocks had a small effect on mean fruit weight. The smallest fruitswere obtained from trees growing on P 59.4. The results of six years study proved that rootstocks M.9 T 337 and P 16 arehighly suiTable for cv. ‘Golden Reinder’s’. For orchard located on podsalic soils alsoM.26, P 60 and P 14 are suiTable for this cultivar.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Bielicki P., Czynczyk A. Wzrost i owocowanie drzew odmiany ‘Golden DeliciousReinder’s’ na podkładkach selekcji Polskiej i Amerykańskiej // X OgólnopolskiNaukowy Zjazd Hodowców Roślin Ogrodniczych „Zmienność genetyczna i jejwykorzystanie w hodowli roślin ogrodniczych”. Lublin, 2005. P. 281–286.2. Buczek M., Szczygieł A. Wpływ podkładek wegetatywnych na wzrost iowocowanie jabłoni odmiany ‘Golden Delicious’ w warunkach Podkarpacia //XLIII Ogólnopolska Naukowa Konferencja Sadownicza. Skiernierwice 2004.P. 210–212.3. Czynczyk A., Bielicki P., Bartosiewicz B. Influence of subclones of M.9 and P 22new Polish- bred rootstocks on growth and yielding at ‘Jonagold’ and ‘Ligol’apple trees // Acta Hort. 2002. Vol. 658. P. 129–134.4. Czynczyk A., Bielicki P. Wpływ różnych podkładek selekcji polskiej i amerykańskiejna wzrost i owocowanie drzew odmiany ‘Golden Delicious Reinder’s’ // XLIVOgólnopolska Naukowa Konferencja Sadownicza. Skierniewice, 2006. P.48–495. Czynczyk A. The growth and fruiting of two apples cultivars replanted over theold apples orchards at various densities // J. Fruit Ornam. Plant Res. 2000. Vol. 1.P. 29–39.6. Jadczuk E., Pietraszek A., Sadowski A. Early performance of ‘Golden Delicious’

apple trees on four different rootstocks // Book of abstracts 8 th internationalsymposium on integration canopy, rootstock and environmental physiology inorchard systems at Budapest – Hungary. Budapeszt, 2004. P. 134.7. Sosna J. Wpływ wysokości okulizacji czterech podkładek na wzrost, plonowaniei jakość owoców jabłoni odmian ‘Jonagold’ i ‘Golden Delicious’ // FoliaUniversitatis Agriculture Stetinensis. 2004. Vol. 240. P. 179–184.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).‘GOLDEN DELICIOUS REINDER’S’ VEISLĖS OBELŲ SU LENKIŠKAISPOSKIEPIAIS AUGIMAS IR DERĖJIMASA. Czynczyk, P. BielickiSantraukaPer šešerius augimo metus (2001–2006) jokių nuostolių dėl šalnų ar ligų pažeistos šaknųsistemos ar vaismedžių nepastebėta. Po šešerių metų ’Golden Reinder’s‘ veislės obelys suP 59 ir P 16 poskiepiais augo silpniausiai. Geriausiai vaismedžiai augo su poskiepiais P 14,P 60 ir M.26. Obelys su P 16 poskiepiu buvo žemesnės už augusias su standartiniu poskiepiuM.9. ‘Golden Reinder’s‘ veislės obelys su visais poskiepiais pradėjo vesti vaisius antraisiaismetais po pasodinimo. Mažiausiai derliaus davė obelys, augusios su poskiepiu P 60 (0,9 kg),daugiausia – su poskiepiu M.26 (4,4 kg). Po šešerių augimo metų didžiausias suminis derliusbuvo nuo 24 kg (su P 59) iki 56,3 kg (su P 14) nuo obels. Didžiausią derlių davė obelys suP 14, kiek mažesnį – su M.26 poskiepiu. Didžiausias derlingumo efektyvumo koeficientas(DEK), išreiškiamas kaip derlius nuo vaismedžio kg/cm 2 kamieno skerspjūvio ploto (KSP),buvo vaismedžių su P 16, mažiausias – su P 14 ir P 60 poskiepiais. 2005 metais (derlingiausiais)vidutinė vaisiaus masė įvairavo nuo 116 g (P 59) iki 163 g (M.9). 2006 metais (nederlingiausiais)vidutinė vaisiaus masė kito nuo 199 g (P 16) iki 247 g (P 14). ’Golden Reinder’s’ veislės obelyslinkusios anksti pramečiuoti. Lenkijoje, kur vegetacijos laikotarpis yra trumpas, reikia atliktidaug darbo, kad ‘Golden Reinder’s’ veislės obelys būtų geros kokybės ir nuolat duotų derlių.Šešerių metų tyrimo rezultatai parodė, kad poskiepiai M.9 T337 ir P 16 ’Golden Reinder’s’veislės obelims yra tinkamiausi. Lengvame dirvožemyje augančiam sodui tinka ir poskiepiaiM.26, P 60 bei P 14.Reikšminiai žodžiai: obelys, vaisių kokybė, augimas, poskiepiai, derėjimas.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).PERFORMANCE OF SEVEN APPLE CULTIVARS ININTENSIVE ORCHARDSava TABAKOV 1, Anton YORDANOV2Department of Fruit Growing, Agricultural University – Plovdiv, 12 MendeleevStr., 4000 Plovdiv, Bulgaria. E-mails: 1 sgtabakov@abv.bg ; 2 aiyordanov@abv.bgSeven apple cultivars (‘Mollies Delicious’, ‘Golden Resistant’, ‘Braeburn’, Gloster 69’,‘Fuji NagaFu’, ‘Granny Smith’ and ‘Florina’) budded on M.9 rootstock, were studied in intensiveorchard during first four years after planting. The trees were planted in the spring of 2000 atthe density of 3 333 plants per hectare. They were branched in the nursery and no pruning wasapplied after planting. The longest cumulative growth in 2000–2002 was recorded in ‘Florina’,followed by ‘Fuji NagaFu’, and the shortest – ‘Mollies Delicious’. The largest canopy volumewas recorded in ‘Fuji NagaFu’, and the highest were the trees of ‘Gloster 69’. The highestcumulative yield per hectare in 2001–2003 was obtained from ‘Golden Resistant’, followedby ‘Mollies Delicious’, and the smallest from ‘Fuji NagaFu’ and ‘Florina’. Yield efficiency,calculated in relation to trunk cross-sectional area or to canopy volume, was the highest of‘Mollies Delicious’, followed by ‘Golden Resistant’.Key words: apple, cultivars, early bearing, growth, high density, yield.Introduction. An important objective of modern fruit growing is shortening theunproductive period from the tree planting until the beginning of fruiting. The vigourof trees, the period of entering into the bearing stage, tree productivity and fruit qualitydepends on the correct choice of the proper rootstock (Webster, 1993). Trees on dwarfingrootstocks usually yield fruits of better quality (concerning size and coloring) thantrees on vigorous growth rootstocks (Tomala et al., 1999). Different cultivars present adifferent vigour, different tendency to branching and to fruit bud initiation. Accordingto Crassweller et al. (2005), cultivar ‘Braeburn’ had a low cumulative yield and treesof low height at different locations in North America. Ugolik et al. (2001) found thatat a density of 1 250 trees per hectare ‘Braeburn’ showed the poorest growth but thehighest productivity, whereas ‘Fuji’ was the most vigorous and its fruit skin was theleast coloured. Sadowski et al. (2003) reported that the highest number of new shootsand the highest cumulative growth was noted when feathered trees of ‘Gloster 69’ wereused for planting. The same authors also confirmed that the highest yield per hectareas well as the highest yield efficiency was obtained when branched trees were used forplanting in contrast to the non-branched ones. For the cultivar ‘Florina’, Ostapenko(2006) reported an increase of yield per unit area by 23% when using M.9 rootstock,compared to the yield of trees on M.26 and by 39% – compared to those on MM106;M.9 favoured also a better fruit quality. Czynczyk et al. (2001) recommended to useM.9 rootstock and its sub-clones for ‘Gloster 69’ when planted on fertile soils under the

conditions of Poland. Csigai and Hrotkó, (2007) pointed out that the denser plantingresulted in a reduction of vegetative growth and in the improvement of flower budformation as well as of the other indices of fruit bearing in apple cultivars.The aim of this study was to assess the growth and reproductive characteristicsof apple cultivars relatively new for Bulgaria, as ‘Braeburn’ and ‘Fuji NagaFu’, alongwith the widely spread cultivars, budded on M.9, during the first four years afterplanting.Material and methods. The trial was established in the spring of 2000. The treeswere planted at 3 × 1 m spacing, which corresponds to the density of 3 333 trees perhectare. Cultivars ‘Mollies Delicious’, ‘Golden Resistant’, ‘Braeburn’, ‘Gloster 69’,‘Fuji NagaFu’, ‘Granny Smith’ and ‘Florina’ budded on M.9 rootstock were compared.The trees were branched in the nursery and no pruning was applied after planting. Theexperiment was set up in a randomized block design, with four replications and fourtrees per plot. Vegetative characteristics were measured in the period 2000–2002 andthe reproductive ones in the period 2001–2003.Results and discussion. The trees of ‘Gloster 69’, ‘Fuji NagaFu’ and ‘Florina’were significantly higher than the trees of ‘Mollies Delicious’, ‘Granny Smith’ or‘Braeburn’ (Table 1). The crown volume of ‘Gloster 69’, ‘Florina’ and ‘GoldenResistant’ was larger in comparison with that of ‘Mollies Delicious’, ‘Granny Smith’or ‘Braeburn’. ‘Mollies Delicious’ had the smaller trunk cross-sectional area than theremaining cultivars under study.T a b l e 1. General tree growth characteristics of different cultivars, autumnof 20021 l e n t e l ė. Bendra veislių augimo charakteristika. 2002 ruduoThe highest cumulative shoot growth per tree was recorded on trees of cultivars‘Florina’, ‘Fuji NagaFu’ and ‘Braeburn’, and the lowest on ‘Mollies Delicious’ and‘Granny Smith’ (Table 2). It was worth noting that the trees of ‘Braeburn’, which hadcomparatively low height and small crown volume, formed the greatest number ofshoots. ‘Florina’ and ‘Fuji NagaFu’ had the longest shoots whereas ‘Gloster 69’ and‘Mollies Delicious’ the shortest.

T a b l e 2. Shoot growth characteristics of seven apple cultivars (2000–2002)2 l e n t e l ė. Septynių obelų veislių ūglių augimo charakteristika (2000–2002 m.)The growth structure (Fig.) showed that the major part of shoot growth of cultivars‘Florina’ and ‘Fuji NagaFu’ was due to vegetative (extension) shoots, whereas in‘Braeburn’ and ‘Mollies Delicious’ – due to sylleptic shoots. Most of the cultivarsdemonstrated an increased capacity of sylleptic shoot formation.The reproductive habits of the cultivars presented in Table 3 have shown thatcultivars ‘Golden Resistant’ and ‘Mollies Delicious’ were the most productive. Inthe first years after planting, they significantly surpassed the other cultivars by thatcharacteristic. ‘Gloster 69’ along with ‘Granny Smith’ occupied an intermediate positionin yielding. Comparatively low yields during the period of study were obtained from‘Fuji NagaFu’, ‘Florina’ and ‘Braeburn’.T a b l e 3. Reproductive characteristics of seven apple cultivars (2001–2003)3 l e n t e l ė. Septynių obelų veislių reprodukcinė charakteristika (2001–2003 m.)The yield efficiency (Table 4) calculated in relation to the trunk cross-sectional area

(TCSA) or to the crown volume was the highest in ‘Mollies Delicious’ and ‘GoldenResistant’. The lowest yield efficiency was noted of ‘Fuji NagaFu’ and ‘Florina’.F i g. Distribution of cumulative (2000–2002) growth of different types of shoots of seven apple cultivarsP a v. Septynių obelų veislių skirtingų ūglių rūšių suminio

augimo pasiskirstymas (2000–2002 m.)T a b l e 4 . Yield efficiency of seven apple cultivars4 l e n t e l ė. Septynių obelų veislių produktyvumasConclusions. 1. Cultivars ‘Fuji NagaFu’, ‘Florina’ and ‘Gloster 69’ manifest ahigh vigor. Cultivars ‘Mollies Delicious’ and ‘Granny Smith’ form smaller trees.2. Cultivars ‘Golden Resistant’ and ‘Mollies Delicious’ start to bear fruit sooner andincrease their yield per hectare most rapidly. They also show higher yield efficiency.Cultivars ‘Fuji NagaFu’ and ‘Florina’ were less productive.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Crassweller R., Mc New R., Azarenko A., Barritt B., Belding R., Berkett L.,Brown S., Clemens J., Cline J., Cowgill W., Ferree D., Garcia E., Greene D.,Greene G., Hampson C., Merwin I., Miller D., Miller S., Moran R., Obermiller J.,Rosenberger D., Rom C., Roper T., Schupp J., Stover E. Performance of applecultivars in the 1995 NE-183 regional project planting. I: Growth and yieldcharacteristics // Journal of the American Pomological Society. 2005. 59(1).P. 18–27.2. Csigai K., Hrotkó K. Effect of rootstocks and spacing on growth and yield inearly bearing ‘Jonica’ and ‘Gala Must’ apple trees // Acta Horticulturae. 2007.732. P. 475–479.3. Czynczyk A., Bielicki P., Bartosiewicz B. Testing new dwarfing apple rootstocksfrom polish and foreign breeding programmes // Acta Horticulturae. 2001. 557.P. 83–90.4. Ostapenko V. The influence of rootstock on productivity and fruit quality ofapple-tree cultivar ‘Florina’ under conditions of South Russia // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 207–211.5. Sadowski A., Rybacka I., Jablonski K. Initial growth, yield and fruit quality of

’Gloster’ apple trees, depending on the type of one-year-old nursery trees usedfor planting // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(4). P. 60–67.6. Tomala K., Andziak J., Kobusinski K., Dziuban Z. Influence of rootstocks onfruit maturity and quality of ‘Jonagold’ apples // Apple rootstocks for intensiveorchards: Proceedings of the International Seminar. Warsaw-Ursynów (Poland),August 18–21, 1999. P. 113–114.7. Ugolik M., Kantorowicz – Bak M., Szklarz M., Pacholak E. Evaluation ofsome late apple cultivars // Prace z Zakresu Nauk Rolniczych. 2001. 91.P. 175–180.8. Webster A. D. New dwarfing rootstocks for apple, pear, plum and sweet cherry – abrief review // Acta Horticulturae. 1993. 349. P. 145–153.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).SEPTYNIŲ OBELŲ VEISLIŲ INTENSYVIAME SODE CHARAKTER-ISTIKAS. Tabakov, A. YordanovSantraukaSeptynios obelų veislės (‘Mollies Delicious’, ‘Golden Resistant’, ‘Braeburn’, ‘Gloster 69’,‘Fuji NagaFu’, ‘Granny Smith’ ir ‘Florina’) su poskiepiu M.9 buvo tirtos intensyviame sodepirmuosius ketverius metus po pasodinimo. Obelys buvo pasodintos 2000 metų pavasarį 3 333vaismedžių į hektarą tankumu. Jie sušakojo medelyne. Pasodinus vaismedžiai nebuvo genimi.2000–2002 m. didžiausias suminis ūglių ilgis buvo ‘Florinos’, mažesnis – ‘Fuji NagaFu’ir mažiausias – ‘Mollies Delicious’ veislių vaismedžių. didžiausią vainiką suformavo ‘FujiNagaFu’, o aukščiausi buvo ‘Gloster 69’ vaismedžiai. 2001–2003 m. didžiausią suminį derliųiš hektaro davė ‘Golden Resistant’, mažesnį – ‘Mollies Delicious’, mažiausią – ‘Fuji NagaFu’ir ‘Florina’. Didžiausias produktyvumas, apskaičiuotas pagal kamieno skerspjūvio plotą arbavainiko tūrį, buvo ‘Mollies Delicious’, mažesnis – ‘Golden Resistant’.Reikšminiai žodžiai: obelys, veislės, ankstyvasis derėjimas, augimas, didelis tankumas,

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).EFFECT OF PLANTING SYSTEMS AND CANOPYFORM ON APPLE TREES GRAFTED ON P 22Nobertas USELIS, Pavelas DUCHOVSKIS, Darius KVIKLYS,Gintarė ŠABAJEVIENĖLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania.E-mail n.uselis@lsdi.ltThe trial of canopy forms and planting schemes of apple tree cv. ‘Auksis’ grafted onrootstock P 22 was carried out in the young orchard in 2002–2003. The scheme of the trial: 1. –free leader canopy, 3 × 1 m; 2. – spindle canopy, 3 × 1 m; 3. – slender spindle canopy, 3 × 1 m;4. – super spindle canopy, 3 × 0.75 m; 5. – slender spindle canopy, 3 × 0.75 m; 6. – super spindlecanopy, 3 × 0.5 m; 7. – super spindle canopy, 3 × 0.5 m, V shape system; 8. – slender spindlecanopy, 3 × 0.5 m, V shape system; 9. – super spindle canopy, 3 × 0.25 m; 10. – super spindlecanopy, 3 × 0.25 m, V shape system. Tree growth and productivity characters were evaluated.The growth vigour of fruit trees more depended on planting distance and less depended oncanopy form. The strongest tree growth was recorded at the biggest planting spacing (3 × 1 m).Leaf assimilation apparatus worked most productively in the case of super spindle canopy, whentrees were planted at a spacing of 3 × 0.25 m. In the young orchard, according to the averagedata, the increase of fruit tree density from 3 × 1 m up to 3 × 0.5 m didn’t significantly affectedharvest per tree, but when the density was increased up to 3 × 0.25 m the harvest decreased by1.5–2 times. Most densely (3 × 0.25 m) planted fruit trees gave the biggest harvest per unit ofarea, but the fruit quality was poorest. Fruit trees with super spindle form canopy planted insingle row at a spacing of 3 × 0.5 m also gave the big harvest and, most important, their fruitswere of good quality.Key words: assimilation area, dwarf rootstock, growth vigour, fruit quality, pro duc tivity,yields.Introduction. In modern commercial apple tree orchards, which establishmentand management is rather expensive, it is necessary to receive sufficiently abundant,high quality and yearly fruit harvests as soon as possible. Planted fruit trees shouldbe trained in such a way that they preserved the desirable canopy size and form,physiological balance between growth and harvest, good illumination of canopy andfa vourable conditions for early harvest of good quality fruits. Orchard density, pruningand training affects directly and indirectly the intensivity of fruit tree physiologicalprocesses.It was determined in various countries, that fruit tree number in hectare affectsthe fruit quality and harvest per tree and per the unit of area. E. Makosz proposes thatit is more economically to exploit the orchards, which density is 2 000–3 000 fruittree/ha, than these, which are planted more sparsely – 500–1 200 fruit tree/ha (Makosz,1997). The other authors share the similar opinion (Groot, 1995; Mika, 1998; Melnik,

Shestopal, 1998; Klochko, 1999).Fruit tree canopy form mostly is chosen taking into account the scheme of planting.Usually fruit trees are trained as spindle form canopies of various modificationsand are grown in rows more densely. The spindle canopies are formed when fruittrees are planted at a spacing of 4–5 × 3–2 m; slender spin dle canopies – when fruittrees are planted at distances of 3.5–3 × 1.5–1 m. Very densely planted fruit trees(3 × 0.8–0.5 m) are trained as super spindles or French axis canopies (Makosz,1997).Investigating the biology of fruit tree, it was noticed that the more branches ithas the more weakly it grows and the more abundant is its harvest. Therefore, trainingspindles, the shoots growing in vertical sharp angle are bend hori zon tally (Forshay,1992; Armolaitis, 1993; Mika, Krawiec, 1998). Nevertheless, it was determined inPoland that canopy form only very slightly decided the har vest and fruit quality ofapple trees ‘Jonagold’, ‘Gloster’ and ‘Idared’ with dwarf rootstocks (Krziewinska,Mika, 1998; Szewcuk, Sosna, 1998).The aim of the investigation was to evaluate the effect of planting distances andcanopy forms on the growth vigour, generative development, harvest and fruit qualityof apple tree cv. ‘Auksis’ grafted on rootstock P 22 in the young orchard.Materials and methods. The trial of canopy forms and planting schemes of appletrees ‘Auksis’ grafted on rootstock P 22 was planted in 2001. The in ves ti gationswere carried out in 2002–2003.The scheme of the trial: 1. – free leader canopy, planting scheme 3 × 1 m(3 333 trees/ha); 2. – spindle canopy, planting scheme 3 × 1 m; 3. – slender spindlecanopy, planting scheme 3 × 1 m; 4. – super spindle canopy, planting scheme3 × 0.75 m (4 444 trees/ha); 5. – slender spindle canopy, planting scheme 3 × 0.75 m;6. – super spindle canopy, planting scheme 3 × 0.5 m (6 667 trees/ha); 7. – super spindlecanopy, planting scheme 3 × 0.5 m, V shape system; 8. – slender spindle canopy,planting scheme 3 × 0.5 m, V shape system; 9. – super spindle canopy, planting scheme3 × 0.25 m (13 333 trees/ha); 10. – super spin dle canopy, planting scheme 3 × 0.25 m,V shape system.The investigations were carried out in 4 replications, 5 fruit trees per plot. Therewas evaluated: trunk diameter (at the height of 0.25 m), the number and total lengthof shoots, leaf assimilation area, leaf index, fruit mass per unit of assimilation area,fruit tree productivity and the average fruit mass. The data of the investigations wereevaluated by variance analysis.The measurements of leaf assimilation area, leaf index and fruit weight per unitof assimilation area were performed on 5 plants from replication. 20 fully developedleaves from the east side of the tree were taken for analysis. The leaf assimilationarea was measured by a leaf area meter WinDias (U.K). The leaf area index (LAI) isthe ratio of total upper leaf surface of a tree divided by the surface area of the land onwhich the tree grows.Results. It was determined that after three years of growth the fruit trees, whichgrew most sparsely (3 × 1 m), were the most vigour. They had the highest number of

shoots; their total length was the biggest, and the trunks were thickest (Table 1). Whenthe planting density in the row increases up to 0.5 m, tree growth vigour slightly decreases.Fruit trees planted most densely (3 × 0.25 m) were the least vigour. In mostcases they had significantly less shoots, which were shortest, and the trunks of fruit treeswere thinner. Growth vigour of trees only slightly depended on the canopy form.T a b l e 1. Growth vigour of apple tree cv. ‘Auksis’ on P 22 rootstock1 l e n t e l ė. Obelų veislės ‘Auksis’ vaismedžių su P 22 poskiepiu augumasBabtai, 2002–2003The variation of investigated assimilation indices was determined by variableplanting densities and tree forms.Apple trees with slender spindle form distinguished for substantially high LAI andassimilation area of apple tree leaves. Fruit trees with slender spindle canopy, plantedat a spacing of 3 × 0.75 m developed the biggest assimilation area of fruit tree leaves(1.99 m 2 ) and LAI (0.66). These indices notably dropped with reduction of orcharddensity to 3 × 0.25 m. Totally different tendencies were recognized in variations ofproductivity of assimilation area. The smallest productivity of assimi lation area wasfound in apple trees with spindle canopy planted at a spacing of 3 × 1 m. The largestproductivity of assimilation area was detected in fruit trees with su per spindle canopy,planted in single row and in V shape system at spacing of 3 × 0.25 m.

T a b l e 2. Assimilation indices of apple tree cv. ‘Auksis’ on P 22 rootstock2 l e n t e l ė. Obelų veislės ‘Auksis‘ vaismedžių su P 22 poskiepiu asimiliacijosrodikliaiBabtai, 2002–2003During the second year of growth the fruit trees planted most sparsely and trainedas spindles or slender spindles gave high harvest (Table 3). The fruit trees with freeleader canopy gave slightly smaller harvest. When the density of fruit trees in a rowincreases, the harvest per fruit tree decreases only slightly, but when the density reaches3 × 0.25 m the harvest of fruit trees decreases more. The average data of two yearsindicate that increasing the density of fruit trees from 3 × 1 m up to 3 × 0.5 m, theirharvest wasn’t very different, but when the density was increased up to 3 × 0.25 m,their harvest decreased up to 1.5–2 times.The most densely grown fruit trees were the least productive ones, because theygrew most poorly and gave the smallest harvest. It is worth to notice that the fruit trees‘Auksis’ grafted on rootstock P 22 with super spindles forms grown at a spacing of3 × 0.5 m distinguished themselves by the weakest growth vig our, abundant flow ering,the biggest harvest and productivity.It was determined that in the case of the increase of fruit trees in hectare from3 333 up to 6 667 in most cases the harvest significantly increases. The most denselyplanted orchard (3 × 0.25 m) gave the highest harvest. The most densely planted trees(3 × 0.25 m) bear the fruits of the worst quality. According to the di am eter, up to the

quarter of fruits don’t correspond to the stand ard, and their mass is the least also.T a b l e 3. Harvest and productivity of apple tree cv. ‘Auksis’3 l e n t e l ė. Obelų veislės ‘Auksis’ derliaus rodikliaiBabtai, 2002–2003Fruit trees with super spindle canopy form planted at a spacing of 3 × 0.5 m andgrown in single rows distinguished themselves by big productivity and at the same timegood fruit quality. There was no advantage of V shape system in the young or chard.Discussion. Growth vigour of fruit trees strongly depended on the size of theirnutrition area. The most vigorous trees with the highest number of shoots grew atbigger spacing. Increasing the density of fruit trees their harvest de creased up to1.5–2 times because of the diminished nutrition area and illu mi nation. In commer cialhor ti cul ture it is most important to receive good and high quality har vest not from theseparate fruit trees but from the unit of area. Various authors indicate that when fruittrees grow more densely in the unit of area, the harvest is bigger from the area butsmaller from the fruit tree (Девятов, 1997; Mika, 1998; Кашин et al., 1999; Slowinski,Dziuban, 2002).Tree density had more influence on fruit yield comparing with training meth ods.Such findings were confirmed in other trials were have been stated that canopy formonly very slightly decided the harvest and fruit quality (Krziewinska, Mika, 1998;Szewcuk, Sosna, 1998).Many authors indicate that when the density of fruit trees is increased the fruitquality worsens (Девятов, 1997; Slowinski, Dziuban, 2002; Uselis, 2003). This in ves-

ti gation exactly confirms this proposition.Assimilation indices of apple tree provide information on status of car bo hy dratesand other organic compounds, which control biochemical and physiological processesof fruit tree. The enlargement of planting density from 3x0.1 m to 3 × 0.5 m,leaf area index and assimilation area of apple tree leaves changed positively. Thatenables to conclude that the examined apple trees experienced competitive stress.When planting density reached 3 × 0.25 m, the mentioned parameters changed negatively.Falling down of these assimilation indices, which appeared due to the higherplanting density, proves that nutrition or illu mi nation (or both) at these conditions isnot sufficient for stress compensation. It has been noticed in other studies as well, thatenhanced com pe tition concerning densities acts as a minor stress. (Wertheim et al.,1986; Šabajevienė et al., 2005; Šabajevienė et al., 2006). However, the pro duc tivityof assimilation area with increase of planting density increased. It can be supposed,that adverse con ditions, which appear due to decreasing plant density, makes appletree pho to syn thetic apparatus to work more productively.Conclusions. 1. The growth vigour of fruit trees more depended on planting distanceand less depended on canopy form. The strongest tree growth was re corded atthe biggest planting spacing (3 × 1 m).2. Leaf assimilation apparatus worked most productively in the case of su perspindle canopy, when trees were planted at a spacing of 3 × 0.25 m.3. During the young age fruit trees with spindle and slender spindle form ofcanopy, planted most sparsely (3 × 1 m) were the most productive ones. Accordingto the av erage data, the increase of fruit tree density from 3 × 1 m up to 3 × 0.5 m atthe early age didn’t significantly affected their productivity, but when the density wasincreased up to 3 × 0.25 m the productivity decreased by 1.5–2 times.4. Most densely (3 × 0.25 m) planted fruit trees gave the biggest harvest per unitof area, but the fruit quality was poorest. Fruit trees with super spindle form canopyplanted in single row at a spacing of 3 × 0.5 m (6 667 tree/ha) also gave the big har vestand, most important, their fruits were of good quality.5. The decrease of assimilation indices due to higher planting density proves thatthe investigated fruit trees experienced competitive stress. The mentioned pa ram eterswere changing negatively with every further enlargement of planting den sity. Decreasingplant density, apple tree assimilation apparatus worked more pro duc tively.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Armolaitis E. Vaismedžių genėjimas ir perskiepijimas. Kaunas, 1993. 158 p.2. Forshey C. G., Elfoving D. C., Stebbins R. L. Training and pruning apple andpear trees. Michigan, 1992. P. 192.3. Groot M. J. Economic calculations on high – density plantings // Ann. Rep. fruitRes. Station for 1994, Wilhelminadorp, 1995. P. 74–77.4. Klochko P. Yield of apple trees on clonal rootstocks in different types of intensive

orchards under irrigation in the Southern Ukraine // Proc. Apple rootstocks forintensive orchards. Warszawa, 1999. P. 57–59.5. Krzewinska D., Mika A. Effect of planting density and canopy form on yieldand fruit quality of cvs. ‘Jonagold’, ‘Gloster’ and ‘Idared’ // Proc. XXXVIIhorticultural conference. Skierniewice, 1998. P. 440–443.6. Makosz E. Economiczna ocean roznych systemow sadzenia jabłoni // Strategiarozvoju polskiego sadownictwa do 2010 roku. Lublin, 1997. P. 187–190.7. Melnik A. V., Shestopal A. H. Stan i tendencje sadownictwa na Ukraine //Sadownictwo w krajach Srodkowo-Wschodniej Europy. Lublin, 1998. P. 157–172.8. Mika A., Krawiec A. Results of moderate pruning of trees after planting // Proc.XXXVII horticultural conference. Skierniewice, 1998. P. 83–87.9. Mika A. Orchard models of XXI century // Proc. XXXVII horticultural conference.Skierniewice, 1998. P. 75–76.10. Slowinski A., Dziuban R. Growth, cropping and fruit quality of ‘Gloster’ and‘Elstar’ apple trees at two planting densities // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2002. T. 21(3). P. 113–117.11. Szewczuk A., Sosna I., Licznar-Malanczuk M., Gudarowska E. Opracowaniemodelu intensywnego sadu jabloniowiego w warunkach klimatycznych DolnegoSląska // Sadownictwo w krajach Srodkowo-Wschodniej Europy. Lublin, 1998.P. 213–220.12. Šabajevienė G., Sakalauskaitė J., Šlapakauskas V., Uselis N., Duchovskis P.Chlorophyll fluorescence characteristics of ‘Auksis’ cultivar with P 22 and P 60rootstocks in different construction high density orchards // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 364–370.13. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. ‘Auksio’ veislės obelų fotosintezėspigmentų tyrimai įvairių konstrukcijų intensyviuose soduose // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(4). P. 57–71.14. Uselis N. Growth and productivity of dwarf apple trees in bearing orchards ofvarious constructions // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(1).P. 3–13.15. Wertheim S. J., De Jager A. J., Duyzen U. J. V. P. Comparison of single-row andmulti-row planting systems with apple, with regard to productivity, fruit size andcolor and light conditions // Acta Hort. 1986. Vol. 160. P. 243–258.16. Девятов А. С. Продуктивность яблони на слаборослых подвоях //Слаборослые подвои в садоводстве. Минск, 1997. С. 92–93.17. Кашин В. И., Косякин А. С., Одинцов В. А. История садоводства России.Москва, 1999. 446 c.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).SODINIMO SISTEMŲ IR VAINIKO FORMOS ĮTAKA OBELIMS

SU P 22 POSKIEPIUN. Uselis, P. Duchovskis, D. Kviklys, G. ŠabajevienėSantraukaSodinimo sistemų ir vainiko formų tyrimas atliktas su obelų veisle ‘Auksis’, skiepytaį P 22 poskiepį, 2002–2003 m. Tyrimo schema: 1 – laisvai augantis lyderis, 3 × 1 m;2 – verpstė, 3 × 1 m; 3 – laiba verpstė, 3 × 1 m; 4 – superverpstė, 3 × 0,75 m; 5 – laiba verpstė,3 × 0,75 m; 6 – superverpstė, 3 × 0,5 m; 7 – V formos superverpstė, 3 × 0,5 m; 8 – V formoslaiba verpstė, 3 × 0,5 m; 9 – superverpstė, 3 × 0,25 m; 10 – V formos superverpstė, 3 × 0,25 m.Įvertintas vaismedžių augumas ir produktyvumas. Vaismedžių augumas labiau priklausė nuosodinimo sistemos negu nuo vainiko formos. Stipriausiai vaismedžiai augo, sodinant didžiausiaisatstumais (3 × 1 m). Didėjantys obelų asimiliaciniai rodikliai (vaismedžio lapų asimiliacinisplotas ir lapų indeksas), mažėjant atstumams tarp vaismedžių, rodo, kad atsirado konkurencinėįtampa. Tačiau asimiliacinių rodiklių sumažėjimas tankiausiai pasodintuose obelų soduose rodo,kad didesnė medžių konkurencija juos veikia neigiamai. Mažėjantys atstumai tarp vaismedžiųskatino fotosintetinio aparato darbą. Tankinant sodą nuo 3 × 1 m iki 3 × 0,5 m, derlius iš medžiojauname sode sumažėjo statistiškai nepatikimai, tačiau sutankinus iki 3 × 0,25 m, derliussumažėjo 1,5–2 kartus. Didžiausias derlius iš ploto vieneto gautas pasodinus vaismedžiustankiausiai, tačiau vaisiai buvo prastesnės kokybės. Vaismedžiai, pasodinti 3 × 0,5 m atstumaisir formuoti superverpstės vainiku, taip pat buvo labai derlingi ir vedė geros kokybės vaisius.Reikšminiai žodžiai: asimiliacinis plotas, augumas, derlius, produktyvumas, vaisiųkokybė, žemaūgis poskiepis.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN IN STI TUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNI VER SITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).PRODUCTIVITY AND FRUIT QUALITY OF APPLETREE CV. ‘Alva’ UN DER DIFFERENT ORCHARDCONSTRUCTIONSNobertas USELIS, Juozas LANAUSKAS, Darius KVIKLYSLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania.E-mail n.uselis@lsdi.ltThe investigations of orchard constructions of apple tree cv. on dwarf rootstock P 22were carried out in 2001–2003. The scheme of the experiment: 1. – single row, 4 × 1 m;2. – single row, 4 × 0.5 m; 3. – V shape system, 4 × 0.35 m; 4. – Y shape system, 4 × 0.75 m;5. – Y shape system, 4 × 0.3 m; 6. – Triple system, 4 × 1 m. In the ex periment there wasevaluated: tree trunk di am eter at the height of 0.25 m above the graft union, yield, fruit treeproductivity, average fruit weight and diameter. most sparsely (4 × 1–0.75 m) planted andtrained as Y shape sys tem and Triple system fruit trees were the most vigorous and gave thebiggest yield. When the number of trees was increased up to three times, the harvest per treedecreased by 1.5–2.5 times. most sparsely (4 × 1 m) grown trees were most productive, butbecause of abundant har vest their fruits were smaller. most densely (4 × 0.3 m) planted fruittrees of Y shape system gave the biggest harvest per area uniT. Their yield was by 2.4 timesbigger than in single row (4 × 1 m). Fruit harvest from the unit of area sig nifi cantly increasesnot only because of fruit tree density but also because of fruit tree training, i. e. stem numbergrown from the trunk (Y shape and Triple systems).Key words: canopy form, dwarf rootstock, growth vigour, harvest, scheme of planting.Introduction. Choosing the optimal orchard construction, the growth vig our ofrootstock and cultivar is taken into account because the density of fruit trees plantingand canopy forms closely depends on iT. When dwarf rootstocks were created andspindle form canopy was introduced, the amount of fruit trees per hectare increasedfrom 300 up to 3000, and in some orchards even up to 10000 (Mika, 1998). It wasdetermined that increasing the amount of fruit trees per area unit, the harvest from fruittree decreases, but the harvest from the area unit increases (Девятов, 1997; Meljnik,Shestopal, 1998; Кашин et al., 1999; Slowinski, Dziuban, 2002). The form of fruittree canopy is chosen according to the scheme of planting in the orchard. Fruit treesplanted very densely (3 × 0.8–0.5 m) are trained as super spindles (Makosz, 1997;Blaszcyk, Poniedzialek, 1998). In the other experiments it was determined that applyingthe canopies of the modern forms (‘Solen’, ‘Mikado’, ‘Hytec’), young appletrees gave the bigger harvest than the spindles with modified canopies (Robinson andLakso, Buler et al., 1998).The aim of our investigation is to analyze and to evaluate the influence of or chardconstructions on the yield, productivity and fruit quality of apple tree cv. ‘Alva’ ondwarf rootstock P 22.

Materials and methods. The experiment of orchard constructions of apple treecv. ‘Alva’ on dwarf rootstock P 22 was arranged in 1996. The in ves ti gations werecarried out in fruiting orchard in 2001–2003.The scheme of the experiment: 1. – single row, planting scheme 4x1 (2 500 trees/ha); 2. – single row, planting scheme 4 × 0.5 m (5 000 trees/ha); 3. – V shape system,planting scheme 4 × 0.35 m (7 143 trees/ha); 4. – Y shape system, plantingscheme 4 × 0.75 m (3 333 trees/ha); 5. – Y shape system, planting scheme 4 × 0.3 m(8 333 trees/ha); 6. – Triple system, planting scheme 4 × 1 m (2 500 trees/ha). Fruittrees or their separate trunks were trained as super spindles.The investigations were carried out in four replications, 5 fruit trees grew in eachplot, and 3 of them were taken into account.Support system for tree training was installed every 20 m in the row. At theheight of 1.8 m the spar was attached to the poles. On both sides of the spar the wirewas attached. Bamboo sticks were fixed to the wires on the top. Down they were freestanding in one line. Crotch angle between bamboo sticks – 50°.In the experiment there was evaluated: tree trunk diameter at the height of 0.25 mabove the graft union, yield, fruit tree productivity, average fruit weight and di am eter.The analysis of variance was done using the statistical ‘Anova’ program.Results. Growth vigour of fruit trees. Trees spaced at 0.75–1.0 m in the row andtrained with two (Y shape system) or three (Triple system) steams were the most vigorous.Their trunk cross – section area (TCSA) was respectively 26.8 cm 2 and 20.6 cm 2(Table 1). Y shape system trees planted more densely (4 × 0.3 m) grew more weakly.Tree TCSA was 18.4 cm. The weakest tree growth was in V shape system. Tree TCSAwas – 9.7 cm 2 .T a b l e 1. Effect of orchard constructions on the growth vigour of apple treecv. ‘Alva’ on P 22 rootstock1 l e n t e l ė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Alva’ veislės vaismedžių su P 22 poskiepiuaugumuiBabtai, 2003

Y i e l d a n d p r o d u c t i v i t y. The fruit trees planted most sparsely (4 × 1–0.75 m) gave significantly bigger yield, especially when they were trained as Y shapeor Triple system (Table 2). It was determined that increasing number of trees perhec tare up to three times, fruit yield per tree decreased by 1.5 × 2.5 times dependingon canopy form.T a b l e 2. Effect of orchard constructions on yield and productivity of appletree cv. ‘Alva’ on P 22 rootstock2 l e n t e l ė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Alva’ veislės vaismedžių su P 22 poskiepiuderliui ir produktyvumuiBabtai, 2001–2003The complex index of fruit tree productivity, including fruit tree growth vigourand yield, showed that the most productive were most sparsely (4 × 1 m) planted fruittrees – 2.2 kg/cm 2 (Table 2). The least productive were Y shape fruit trees planted mostdensely (4 × 0.3 m) – 1.1 kg/cm 2 .In commercial horticulture it is most important to gain the high harvests notfrom fruit tree but from area uniT. The biggest yield per unit of area (58.2 t/ha) wasin the most densely planting system (4 × 0.3 m) where fruit trees were trained asY shape (Table 3). The abundant harvest distinguished this orchard construction bothin not productive 2002 and in very productive 2003. The lowest yield (24.0 t/ha) wasin most sparsely planted orchard (4 × 1.0 m), where the fruit trees were traditionallytrained as super spindles.

T a b l e 3. Effect of orchard constructions on yield of apple tree cv. ‘Alva’on P 22 rootstock (t/ha)3 l e n t e l ė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Alva’ veislės vaismedžių su P 22 poskiepiuderliui, t/haF r u i t q u a l i t y. It was established that fruit mass was significantly less and therewere less fruits of the first and the highest sort when the fruit trees were grown mostsparsely (4 × 1.0 m) (Table 4).T a b l e 4. Effect of orchard constructions on fruit quality4 l e n t e l ė. Sodo konstrukcijų įtaka vaisių kokybeiBabtai, 2001–2003Both densely (4 × 0.75 m) and very densely (4 × 0.3 m) grown fruit trees, trained asY shape gave the fruits of the highest quality.Discussion. Not all rootstock-cultivar combinations show good results in V and

Y training systems. Semi-dwarfing rootstocks exhibit too vigorous growth and it isdifficult to maintain desirable tree shape (Wrona, Sadowski, 2006). Combination ofsuper-dwarfing P 22 rootstock and vigorous ‘Alva’ cultivar suits for such intensiveorchard constructions. Though increased tree density usually leads to lack of fruitcolour and smaller fruit size due to over shading what is reported in numerous papers(Slowinski, Dziuban, 2002; Uselis, 2006), V and Y system let to escape these dis ad vantages.Other cultivars on P 22 rootstock in V system produced high yields and goodfruit quality (Uselis et al., 2006).In the trial the most sparsely grown fruit trees produced smaller fruits than moredensely planted ones. Trees had more space, were less pruned and gave bigger yield pertree. Too big fruit load usually results in fruits of inferior quality (Slowinski, Dziuban,2002). Densely planted trees were more pruned and had less crop load from the tree.This tendency was observed in the other experiment too (Uselis, 2003).Increased tree number per unit of area and more complicated es tab lishment ofconstructions request more financial investments. Economy of orchard managementis becoming one of crucial factors in modern hor ti cul ture and many researches areworking on this issue (Makosz, 1997; Robinson, Lakso, 1991). Though es tab lishmentof Y or Triple system requires more investments, more than double yield com paringwith usual training system seems to be promising.The experiment indicated that in the case of the increase of fruit trees per ha from2 500 up to 5 000 trained as super spindles, the yield increases by 45%, and in thecase of the increase up to 8333 (training of Y shape canopy), the harvest in creases by2.4 times. When the amount of fruit trees is 2500, but Tri ple system was applied, theharvest from area unit increases by 52%. The other authors (Robinson, Lakso, 1991)obtained the similar results.Conclusions. 1. The most vigorous ‘Alva’ trees on P 22 rootstock were whenplanted most sparsely (4 × 1.0–0.75 m) and trained as Y shape system and Tri plesys tem.2. Most sparsely (4 × 1.0–0.75 m) planted and trained as Y shape system and Triplesystem fruit trees gave the biggest yield. When the amount of fruit trees was increasedup to three times, the harvest per fruit tree decreased by 1.5–2.5 times.3. Most sparsely (4 × 1.0 m) grown fruit trees were the most productive, but becauseof the abundant harvest their fruits were smaller.4. Most densely (4 × 0.3 m) planted fruit trees of Y shape system gave the biggestharvest in the unit of area. Their yield was by 2.4 times bigger than this of the fruittrees grown in single row (4 × 1.0 m).5. Fruit harvest from the unit of area significantly increases not only be cause offruit tree density but also because of fruit tree training, i.e. stem number grown fromthe trunk (Y shape and Triple systems).ReferencesGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

1. Blaszczyk J., Poniedzialek W. Wzrost i plonowanie 20 odmian jabloni w rejonieKrakowa // Proc. XXXVII Ogolnopolska Naukowa Konferencja Sadownicza.Skierniewice, 1998. P. 363–365.2. Buler Z., Mika A., Chlebowska D. Evaluation of new canopy forms of dwarf andsemidwarf apples // Proc. XXXVII horticultural conference. Skierniewice, 1998.P. 77–82.3. Makosz E. Economiczna ocean roznych systemow sadzenia jabłoni // Strategiarozvoju polskiego sadownictwa do 2010 roku. Lublin, 1997. P. 187–190.4. Melnik A. V., Shestopal A. H. Stan i tendencje sadownictwa na Ukraine //Sadownictwo w krajach Srodkowo-Wschodniej Europy. Lublin, 1998.P. 157–172.5. Mika A. Orchard models of XXI century // Proc. XXXVII hor ti cul tural conference.Skierniewice, 1998. P. 75–76.6. Robinson T. L., Lakso A. N. Bases of yield and production effi ciency in appleorchard systems // J. Amer. Soc. HorT. Sci. 1991. Vol. 116. P. 188–194.7. Slowinski A., Dziuban R. Growth, cropping and fruit quality of ‘Gloster’ and‘Elstar’ apple trees at two planting densities // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2002. T. 21(3). P. 113–117.8. Uselis N. Growth and productivity of dwarf apple trees in bearing orchards ofvarious constructions // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(1).P. 3–13.9. Uselis N. Influence of planting schemes and crown forms of apple tree on P 60rootstock on productivity and fruit quality // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2006. T. 25(3). P. 124–132.10. Uselis N., Šabajevienė G., Duchovskis P. Influence of planting schemes andcrown forms on productivity and fruit quality of apple trees on P 22 rootstock //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 133–143.11. Wrona D., Sadowski A. Comparison of 18 rootstocks for apple tree cv. ‘Elise’in V planting system // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3).P. 144–150.12. Девятов А. С. Продуктивность яблони на слаборослых подвоях //Слаборослые подвои в садоводстве. Минск, 1997. С. 92–93.13. Кашин В. И., Косякин А. С., Одинцов В. А. История садоводства России.Москва, 1999. 446 c.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).

SODO KONSTRUKCIJŲ ĮTAKA OBELŲ VEISLĖS ‘ALVA’ PRODUK-TYVUMUI IR VAISIŲ KOKYBEIN. Uselis, J. Lanauskas, D. KviklysSantraukaObelų veislės ‘Alva’ su P 22 poskiepiu sodo konstrukcijų tyrimai buvo atliekami2001–2003 m. Tyrimų schema: 1 – viena eilė, 4 × 1,0 m; 2 – viena eilė, 4 × 0,5 m; 3 –V forma, 4 × 0,35 m; 4 – Y forma, 4 × 0,75 m; 5 – Y forma, 4 × 0,3 m; 6 – triliemenė forma,4 × 1 m. Vertintas vaismedžių augumas, derlius, produktyvumas, vidutinė vaisiaus masėir skersmuo. Stipriausiai augo rečiausiai (4 × 1–0,75) pasodinti Y arba triliemenės formos‘Alva’ vaismedžiai. Šių formų vaismedžiai taip pat buvo derlingiausi. Sutankinus sodą triskartus, derlius iš vaismedžio sumažėjo 1,5–2 kartus. Rečiausiai pasodinti (4 × 1) vaismedžiaibuvo patys produktyviausi, tačiau dėl didelio vaismedžio apkrovimo vedė mažesnius vaisius.Tankiausiai sodinti Y formos vaismedžiai buvo derlingiausi, vertinant derlių iš ploto vieneto.Jų derlius 2,4 karto viršijo vaismedžių, sodintų viena eile, derlių. Derliaus padidėjimas buvonulemtas ne tik didesnio vaismedžių kiekio ploto vienete, bet ir vaismedžių formavimo būdo(Y ir triliemenė forma).Reikšminiai žodžiai: augumas, derlius, sodinimo sistema, vainiko forma, žemaūgisposkiepis.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).EFFICIENCY OF APPLE CV. ‘LIGOL’ ON ROOTSTOCKP 22 FERTIGATIONNobertas USELIS, Pavelas DUCHOVSKIS, Pranas VIŠKELIS,Aušra BRAZAITYTĖ, Stanislovas ŠVAGŽDYS, Pranas PETRONISLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr.E-mail n.uselis@lsdi.ltThe intensive (3.0 × 0.5 m) orchard of apple tree cv. ‘Ligol’, grafted on rootstock P 22was planted in well-fertilized soil in 1997. In 1998–2001 the effect of three nitrogen doses (10,30 and 60 g/tree) were investigated when fertilizers were applied during fertigation and of twodoses (10 and 60 g/tree) when they were spread in dry form. The soil humidity potential wasmaintained by irrigation not smaller than -0.07 MPa. Besides, the routine records of yield,mean fruit weight, stem diameter, macro- and microelement content in the leaves and fruitbiochemical compound content were taken. Phytomonitoring was carried out with “Ecoplant-11”and LPS-3 automatic plant investigation systems. It was established that in the soil rich withorganic and mineral elements apple tree fertigation with larger nitrogen doses than 10g/treeand dry nitrogen fertilizers negatively affected the generative development of dwarf appletree cv. ‘Ligol’, photosynthesis and water metabolism, but had no influence on the vegetativegrowth. Irrigation increased apple tree yield on the average 1.4 fold, stimulated photosynthesis,but decreased the sugar content, as well as vitamin C and dry matter content in the fruits. Inorder to increase the yield of young apple trees it is necessary to apply water with nitrogen ina dose not larger than 10 g/tree or pure water.Key words: apple tree, fertigation, fruit quality, nitrogen, phytomonitoring, yield.Introduction. During the last 10 years in the commercial orchards of Lithuaniathere was an essential change of apple tree growing technologies. It changed fromsparsely (6 × 4 m) planted high apple trees on seedling rootstocks to dense (3–4 × 0.85–2 m) planted half-dwarf or dwarf fruit tree on rootstocks M.26, P 60, B.396, P 22(Uselis, 2002). The growing of the thick (2 000–4 000 tree/ha) planted fruit trees withsurface root system requires re-optimization mineral nutrition of fruit trees and theregime of ground water.Optimizing the mineral nutrition is important not only to guarantee the optimalratio of all necessary nutrients for the plants, but also to take into account the genotypeof the fruit trees and soil characteristics. One of the most important elements in youngorchards is nitrogen. Apple trees are very sensitive to nitrogen fertilizers; thereforeusing them in large amounts it is important to preserve the balance between vegetativegrowth and generative development. In the case of proper fertigation with nitrogenfertilizers, weight and chlorophyll amount in leaves increase, photosynthesis becomesmore intensive, the plants became more vigorous, more flower buds and embryos

appear and fruit trees yield regularly (Manru et al., 1990; Buban, Lakatos, 2000;Fallahi et al., 2001; Racsko et al., 2005). To stimulate flower bud formation duringthe 2–5 th year only nitrogen fertilizers are abundantly applied in the orchard. InPoland, France, Canada it is suggested to fertilize with 10–50 g N/fruit tree, and inUSA – even with 113 g (Fallahi et al., 2001; Zydlik, Pacholak, 2001). These nitrogenamounts are applied 2–5 times.Among other agrotechnical means, it is very important to optimize the regime ofhumidity, especially when fruit trees with small root system are grown. Multi-annualmeteorological observations show that there are periodical droughts in the country.Even in the years of sufficient humidity, during vegetation sometimes occur dry periods.On the other hand, a higher amount of humidity in the soil hinders the differentiationof the buds of young fruit trees (Dirsė, 2001). It is proved that the potential of groundwater should be not less than 0.03 MPa (Treder, 1996). The investigations show thatspray irrigation is most suiTable for more highly productive intensive orchards (Treder,1996; Treder, 2000).Both the mineral nutrition and the regime of soil humidity are optimized by meansof fertigation, when the soil is irrigated with fertilizers, dissolved in water (Neilsen,Neilsen, 1997). It was established that such fertigation allows growing more andbigger apples, even though in many cases the same results are obtained by irrigationwith pure water.It is easier to understand the regularities of the yield formation constantly observingplant integral physiological processes. Lately, the equipment and methodology ofphytomonitoring is used for this purpose (Ton, 1996, Ilnickij et al., 1997).The purpose of the trial is to investigate the influence of nitrogen norms onthe growth, physiological processes, yielding and fruit quality of young apple treecv. ‘Ligol’ on the dwarf rootstock P 22, growing them in rich soil and fertilizing withdry fertilizers and by the means of fertigation.Material and methods. Intensive (3.0 × 0.5 m) orchard of apple tree cv. ‘Ligol’grafted on P 22 rootstock was planted at the Lithuanian Institute of Horticulture, in thespring of 1997. The investigations of apple tree fertigation in this orchard were carriedout in 1998–2001 according to the scheme: 1. N 0g/tree, not irrigated; 2. N , not10 g/treeirrigated; 3. N , not irrigated; 4. N , irrigated; 5. N 10 g/tree, irrigated; 6. Ng/60 g/tree0 g/tree30 tree, irrigated; 7. Ng/tree, irrigated. The experiment was carried out in 3 replications.60The length of accounting row – 1.5 m, width – 3 m, area – 4.5 m 2 . The experiment wasarranged in well-fertilized soil, rich with organic matter, phosphorus and potassium:organic matter – 9.39%; pH-7.2; P 2O 622; KO – 676, CaO – 10280; MgO – 1812,5 – 2B – 1.42; Cu – 3.9; Zn – 3.0 and Mn – 95.5 mg/kg and N min.– 33.1 kg/ha.The orchard was fertilized with ammonium saltpeter 3 times during vegetation – inthe period of green cone, 2 weeks before bloom and after the fall of June embryos.Fruit trees were trained as 2 m high superspindles. In the interrows of the orchardthe mixture of couch grass was sown, below the trees – herbicide fallow 1 m wide. Notsmaller than 0.07 MPa humidity potential was created irrigating fruit trees in the soil.During the driest year 1999 they were watered 8 times, during the wet year 2001 – 3times. The fruit yield in 2000 was destroyed by spring frosts.The amount of nutrients and microelements in leaves, stem diameter, yield, fruitweight and biochemical composition of fruits were established during the experiment.Potassium in leaf was determined by flame photometric method (Official methods,

1990 a ), phosphorus – by spectrophotometric molybdovanadate method (Officialmethods, 1990 b ), macro- (calcium, magnesium) and microelements (copper, iron,manganese, zinc) – by Atomic Absorption Spectrophotometric Method (Officialmethods, 1990 c ), total nitrogen content – by Kjeldal method (Official methods,1990 d ).Vitamin C in fruit was determined by 2.6-Dichlorophenol-indophenol titrimetricmethod (2.6-Dichlorophenol-indophenol sodium salt dihydrade, GR for analysis for thedetermination of ascorbic acid, Merck) (Методы, 1987), nitrates – by a potentiometerwith an ion selective electrode (Metodiniai nurodymai, 1990), sucrose – by measuringreducing sugars before and after inversion; monosacharides (reducing sugars) weredetermined by the inversion method (Official methods, 1990 e ). Total soluble solids(TSS) in the juice were measured using a digital refractometer (ATAGO PR-32, AtagoCo., Ltd., Tokyo, Japan).Photosynthesis intensity was observed by phytometric system “Ecoplant”(“Biopribor”, Moldova) and the indices of water metabolism (the differences of thetemperatures of leaves and air, sap flow rate, the variation of stem diameter), thevariation of fruit diameter in relation to the conditions of the environment, in thedynamic during day were observed by phytometric system LPS-03 (“PhyTech. Ltd.”,Israel) (Ton, 1996; Ilnickij et al., 1997). The obtained results were processed bystatistical methods, using the program ANOVA.Results. C h e m i c a l c o m p o s i t i o n o f a p p l e t r e e l e a v e s. Theaverage amount of nitrogen in leaves slightly depended on the regime of soil humidity,but had the tendency to increase from 2.16 to 2.34% increasing the nitrogen normsduring fertigation (Table 1).T a b l e 1. The influence of nitrogen and watering on the chemical compositionof apple tree cv. ‘Ligol’1 l e n t e l ė. Tręšimo azotu ir laistymo poveikis ’Ligol’ veislės obelų lapų chemineisudėčiaiBabtai, 1998–2001This nitrogen amount in leaves was optimal to apple trees (optimum N 2,10-2,40%)

(Sadowski 2000, Holewinski, 2002). The amounts of potassium and magnesium inleaves were at the upper limit of the optimum, and the amount of phosphorus andcalcium – at the upper limit of the optimum or slightly above it. The amount of ironwas too high in all variants, but the highest – using fertigation. The amount of zincin apple tree leaves was at the lower limit of the optimum, and boron was lacking. Itwas established that using fertigation the amount of boron in leaves had a tendencyto increase (Table 1).P h y t o m o n i t o r i n g. The observations of the dynamic of leaf photosynthesisintensity showed that this index depended more on illumination and transpirationintensity than on fertilization with nitrogen fertilizers. Nevertheless, the observationscarried out at the same time showed that the intensivity of photosynthesis increasedwhen fertilization with nitrogen fertilizers was weaker and fertigation was applied.The examples of these investigations are presented in Fig. 1 and 2.F i g. 1. The dynamic of CO 2assimilation intensity of not watered and fertilizedwith dry fertilizers apple tree cv. ‘Ligol’ during a day1 p a v. ‘Ligol’ veislės obelų CO 2apykaitos dinamika per dieną, tręšiant sausomis trąšomisir nelaistantF i g. 2. The dynamic of CO 2assimilation intensity of watered and fertilized by themeans of fertigation apple tree cv. ‘Ligol’ during a day

2 p a v. ‘Ligol’ veislės obelų CO 2apykaitos dinamika per dieną, tręšiant ir laistantF i g. 3. The dynamic of differences of leaves and air temperature of not irrigatedand not fertilized (N 0) and fertilized by the means of fertigation and irrigated (N 10)apple tree cv. ‘Ligol’ during 24 h3 p a v. ‘Ligol’ veislės obelų lapo ir oro temperatūros skirtumo dinamika per 24 val.N 0– nelaistyta ir netręšta, N 10– tręšta 10 g/medžiui ir laistyta.F i g. 4. The dynamic of stem diameter variance and sap flow rate of not wateredand not fertilized (N 0, A) and fertilized by the means of fertigation and irrigated(N 10, B) apple tree cv. ‘Ligol’ during 24 h4 p a v. ‘Ligol’ veislės obelų stiebo skermens pokytis ir santykinis vandens judėjimas per 24val. a – nelaistyta ir netręšta, b – tręšta 10g/medžiui ir laistyta.The leaves of watered apple trees more effectively regulated leaf temperatureduring daytime than these of not irrigated ones (Fig. 3). This conditioned the dynamicof other water metabolism parameters in plants. In irrigated apple trees the turgor

of cells increased, therefore the stem diameter also increased, especially at night,when the transpiration through leaves decreased. At the same time the sap flow rateinsignificantly decreased (Fig. 4). A better water regime conditioned faster fruit growth,especially at night (Fig. 5).F i g. 5. The dynamic of fruit variance of not irrigated and not fertilized(N 0) and fertilized by the means of fertigation and irrigated (N 10, B)apple tree cv. ‘Ligol’ during 24 h5 p a v. ‘Ligol’ veislės obelų vaisių skermens pokytis per 24 val.N 0– nelaistyta ir netręšta, N 10– tręšta 10 g/medžiui ir laistyta.G r o w t h v i g o u r o f a p p l e t r e e s. Investigations indicated that fertigationhad no significant influence on the growth vigour of fruit trees. The trunk cross-sectionarea of fruit trees in different variants varied within the limits of error (Table 2).T a b l e 2. The influence of nitrogen and irrigation on growth vigour of dwarfapple tree cv. ‘Ligol’2 l e n t e l ė. Tręšimo azotu ir laistymo poveikis ‘Ligol’ veislės obelų augumui

Babtai, 2001Y i e l d a n d f r u i t t r e e p r o d u c t i v i t y. Fruit trees began to yield duringthe second year of growth in the orchard (1998). In 2000, because of hard frosts, theblooms were frost-bitten and the orchard did not yield. The biggest yield of appleswas in 2001. In this experiment significantly the biggest cumulative apple harvest wasobtained when during fertigation, the minimal nitrogen norm (N 10g/tree) (93.2 t/ha) wasapplied and apple trees were irrigated without fertilizers (89.2 t/ha). During fertigationincreasing the nitrogen norms the yield significantly decreased. The least cumulativeyield was obtained growing apple trees without irrigation and its size did not dependon the norms of nitrogen fertilizers.Significantly the least productivity of fruit trees was when they were not fertilizedwith nitrogen fertilizers and irrigated (Table 3). Significantly the biggest productivityof fruit trees was when they were fertilized during fertigation with a minimal nitrogennorm (10 g/tree) or only irrigated with water (2.88 and 2.71). During fertigationincreasing the nitrogen norms the productivity of fruit trees significantly decreases,nevertheless it remains bigger than that of the fruit trees, which are grown withoutirrigation.T a b l e 3. The influence of nitrogen and irrigation on yield and productivityof dwarf apple tree cv. ‘Ligol’ in the young orchard3 l e n t e l ė. Tręšimo azotu ir laistymo poveikis ‘Ligol’ veislės obelų derliui irproduktyvumui jauname sodeBabtai, 1998–2001F r u i t q u a l i t y. According to the average data of the three-year period, inmost cases fruit weight was significantly lower when fruit trees were fertilized withnitrogen fertilizers and not irrigated (Table 4). The fruit weight was significantlyhigher when fruit trees were irrigated with pure water or during fertigation fertilizedwith a minimal norm N 10g/tree. The fruit weight differences between irrigated and

not irrigated variants during the dry year 1999 were even bigger.T a b l e 4. The influence of fertigation on fruit weight of apple treecv. ‘Ligol’ (g)4 l e n t e l ė. Tręšimo azotu ir laistymo poveikis ‘Ligol’ veislės obelų vaisių masei, gBabtai, 1998–2001T a b l e 5. The influence of nitrogen and irrigation on chemical composition

of apple fruit cv. ‘Ligol’5 l e n t e l ė. Tręšimo azotu ir laistymo poveikis ‘Ligol’ veislės obelų vaisių chemineisudėčiaiBabtai, 1998–2001The investigations of fruit chemical composition showed that the amount of sugar,dry soluble solids, vitamin C and nitrates was mostly influenced not only by nitrogennorms but also by irrigation. Fruit trees, which grow in irrigated phone, accumulatemore vitamin C, but less sugars, especially monosacharides, dry soluble solids andnitrates (Table 5).Discussion. At the Lithuanian Institute of Horticulture the investigations of dwarfapple tree cv. ‘Ligol’ grafted on rootstock P 22 were carried out in well-fertilized soil. Itwas established that both various nitrogen norms and orchard irrigation insignificantlyinfluenced chemical composition of apple tree leaves. Analogical results were alsoobtained in Poland (Zydlik, Pacholak, 2001). The supply of nitrogen to the experimentalapple trees was within the optimum limits, only it was noticed that with an increasein the nitrogen norms the supply of nitrogen improves. The amount of other elementswas optimal or slightly exceeded the optimum limits, with the exception of boron,which was lacking. Fertigation in the experiment improved the provision of fruit treeswith boron. Moreover, a harmful phenomenon became evident: when apple trees weregrown in alkaline soil (pH 7.2), the iron concentration in leaves, which was altogethertoo high, during irrigation increased even more. Therefore it is necessary to acidifythe water during irrigation.The investigations of phytomonitoring showed that apple tree fertigation withsmall nitrogen norms improved the dynamic of indices of photosynthesis and watermetabolism (Fig. 1–5).Fruit tree growth vigour was raised only according to the trunk cross-section area,which was not influenced by the used means. Nevertheless, during fruit tree pruning itwas noticed the tendency that in fertigation variants, especially where higher nitrogennorms were used, the growth of shoots was more intensive. This confirms the thesisthat nitrogen stimulates vegetative growth (Buban, Lakatos, 2000; Sadowski, 2000).The yield data of apple tree cv. ‘Ligol’ grafted on dwarf rootstock P 22 show thatonly when the soil humidity regime is optimized by irrigation or during fertigationwith the minimal nitrogen norm (10 g/tree), in well-fertilized soil the best parametersof integral physiological processes were observed, the significantly higher fruit yieldswere obtained, the biggest fruits grow up, and the best fruit tree productivity is obtained.The further increase of nitrogen norms in the case of abundant soil fertilization andthe optimal humidity regime not only doesn’t increase fruit tree productivity but alsoeven hinders it. The data of the other authors confirms this too (Link, 1980; Zydlik,Pacholak, 2001). It is considered that this violates the balance of fruit tree vegetativeand generative development.The soil humidity regime most often influenced the fruit quality. Irrigatingfruit trees, their fruits remain big even when the fruit trees yield abundantly. It wasestablished that irrigating fruit trees their fruits ripen less sweet, they accumulate lessdry soluble solids, but have more vitamin C. The fruits of dryer grown fruit trees aresweeter.

Conclusions: 1. In well-fertilized soil the fertilization with nitrogen and irrigationof dwarf apple trees only insignificantly influences the chemical composition of leavesand the trunk cross-section area. Watering improves only acquisition of boron and inthe alkaline soil (pH 7.2) increased the iron concentration in the leaves.2. The best parameters of the integral physiological processes (photosynthesis,water metabolism) were observed fertilizing apple trees by means of fertigationN 10g/tree and irrigation.3. Significantly highest fruit yield is obtained when in well-fertilized soil theoptimal humidity regime is created by irrigation and fertilizing the fruit trees duringfertigation with a minimal nitrogen norm (N 10g/tree). The yield decreases by 35–59%,during fertigation further increasing nitrogen norms or growing fruit trees on rootstockP 22 without irrigation.4. The watering of dwarf fruit trees guarantees the bigger fruit weight duringabundant yielding, but irrigating fruit trees the amount of dry soluble solids and sugarsin fruits decreases.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Buban T., Lakatos T. Fertigation in young apple orchards by using different formsof nitrogen // Acta Hort. 2000. Vol. 525. P. 201–208.2. Dirsė A. Humidity of vegetation periods of agriculture crops // AgriculturalSciences. 2000. Vol. 3. P. 51–56.3. Fallahi E., Colt M. W., Fallahi B., Chun I.-J. Influence of different rates of nitrogenon fruit quality, yield and photosynthesis of Fuji apple // Acta Hort. 2001. Vol. 564.P. 261–268.4. Holewiński A. Uprawa jabłoni. Warszawa, 2002. 175 p.5. Link H. Effects of nitrogen supply on some components of apple fruit quality //Acta Hort. 1980. Vol. 92. P. 285–291.6. Manru G., Huairui S., Hongwei Z. A study on nitrogen nutrition of apple trees //Acta Hort. 1990. Vol. 274. P. 179–186.7. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. Vilnius,1990. 41 p.8. Neilsen D., Neilsen G. H. Effects of irrigation management on nitrogen availabilityin high density apple orchards // Acta Hort. 1997. Vol. 448. P. 449–458.9. Official methods of analysis of the association of official analytical chemists. H.Kenneth (ed.). 15 th edition. Arlington (Virginia, USA), 1990.10. Racsko J., Szabo Z., Nyeki J. Effect of nutrient supply on fruit quality of apple(Malus domestica Borkh.) // J.Centr. Eur. Agric. 2005. Vol. 6(1). P. 35–42.11. Sadowski A. Odźywianie mineralne roślin sadowniczych // Sadownictwo.Warszawa, 2000. P. 186–228.12. Uselis N. Evolution of orchard constructions in Lithuania // Sodininkystė ir

daržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(3). P. 98–112.13. Ton Y. Basics of phytomonitoring // Phytomonitoring. 1996. Vol. 1. P. 3–5.14. Treder W. Potrzeba i zasady nawadniania sadów // Sadownictwo. Warszawa,2000. P. 167–184.15. Treder W. Technika i technologija stosowania fertygacji // V spotkanie sadowniczeSandomierz. Sandomierz, 1996. P. 106–109.16. Zydlik Z., Pacholak E. Fertigation effects on the concentration of mineralcomponents in the soil and leaves, and the yield and quality of fruits in two appletreecultivars // Acta Hort. 2001. Vol. 564. P. 457–463.17. Илницкий О. А., Лищук А. И., Ушкаренко В. А., Федорчук М. И.,Гнидин А. Е., Шепель В. Д. Фитомониторинг в растениеводстве. Херсон,1997. 182 с.18. Методы биохимического исследования растений / Под ред. А. И. Ермакова.Ленинград, 1987. 431 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).‘LIGOL’ VEISLĖS OBELŲ SU P 22 POSKIEPIU FERTIGACIJOSEFEKTYVUMASN. Uselis, P. Duchovskis, P. Viškelis, A. Brazaitytė, S. Švagždys, P. PetronisSantrauka1997 m. pasodintas intensyvus (3,0 × 0,5 m) ‘Ligol’ veislės obelų su P 22 poskiepiusodas gerai įtręštoje dirvoje. 1998–2001 metais tirtas trijų azoto normų (10, 30, 60 g/vaism.)poveikis, kai trąšos išliejamos fertigacijos metu, ir dviejų normų (10 ir 60 g/vaism.) – kaiišberiamos sausos. Tręšta tris kartus per vegetaciją. Laistant buvo sudaromas ne mažesniskaip -0,07 MPa drėgmės potencialas dirvoje. Buvo nustatytas derlius, vidutinė vaisiaus masė,kamieno skersmuo, makro- ir mikroelementų kiekis lapuose ir vaisių biocheminė sudėtis.Fitometrinės sistemos „Ecoplant-11“ ir LPS-3 naudotos fitomonitoringo tyrimams. Nustatyta,kad turtingos organinių ir mineralinių elementų dirvos tręšimas, laistant didesnės negu10 g/vaism. azoto normos tirpalu ir išbarstant sausas azoto trąšos, neigiamai veikė ’Ligol’obelų generatyvinį augimą, fotosintezę ir metabolizmą, tačiau neturėjo įtakos vegetatyviniamaugimui. Laistymas padidino derlių, skatino fofosintezę, bet sumažino cukrų, vitamino C irsausųjų medžiagų kiekį vaisiuose. Norint padidinti jaunų vaismedžių derlingumą, reikia laistyti

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).KOLONINIO IR SVYRANČIOJO IDEOTIPO OBELŲMORFOLOGINIAI ŽYMENYS SĖJINUKUOSEVidmantas BENDOKAS, Dalia GELVONAUSKIENĖ,Bronislovas GELVONAUSKIS*, Vidmantas STANYSLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas v.bendokas@lsdi.lt*Augalų genų bankas, LT-58343 Akademija, Kėdainių r. El. paštas agb@agb.ltViena obels (Malus × domestica Borkh.) selekcijos krypčių – tai veislių su kompaktiškosformos vainiku kūrimas. Vainiko architektūra yra labai svarbi obelų produktyvumui, vaisiųkokybei, nokimo procesui. Nuo jos priklauso sodo priežiūros darbo sąnaudos. Kolonos formosobelys yra labai vertingos dėl jų kompaktiškos vainiko struktūros. Svyrančiojo tipo obelysauginamos dekoratyviniais tikslais. Kai kurių selekciniu požiūriu vertingų požymių molekuliniaižymenys dar nežinomi, todėl ieškoma tokių morfologinių požymių, kurie būtų greitai ir pigiaiidentifikuojami, aiškiai pasireikštų juvenaliniu laikotarpiu ir būtų selekcionuojamo požymiomorfologiniai žymenys. Trumpas tarpubamblis gali būti naudojamas kaip indikatorius koloninėsvainiko formos obelims nustatyti juvenaliniu laikotarpiu. Kamieno atžvilgiu žemyn atsilenkęslapas gali būti ankstyvas svyrančiojo ideotipo obels požymis. Kai kryžminimo kombinacijosevienas iš tėvų buvo koloninio ideotipo, F1 kartos sėjinukai pasiskirstė 1 : 1 santykiu. Taigitėvinių CoB-0968 ir 17-38-50 obelų Co genas yra heterozigotinės būklės.Reikšminiai žodžiai: Malus, koloninis ideotipas, svyrantysis ideotipas.Įvadas. Paprastoji obelis (Malus × domestica Borkh.) yra vienas iš plačiausiaiauginamų ir ekonomiškai svarbiausių vaismedžių. Vienas iš šiuolaikinės obels selekcijostikslų yra veislių su kompaktiškos formos vainiku kūrimas. Vainiko architektūra yralabai svarbi obelų produktyvumui, vaisių kokybei, nokimo procesui. Nuo jos priklausosodo priežiūros darbo sąnaudos (Kenis and Keulemans, 2004). Lespinasse suskirstėobelis į keturis architektūrinius ideotipus: koloninį, spur, standartinį ir svyrantįjį(Lespinasse, 1992).Kolonos formos obelys yra labai vertingos dėl jų kompaktiškos vainiko struktūros.Šią formą lemia mutacija co lokuse. Mutacija buvo aptikta ‘McIntosh’ (Lapins 1976,Fisher, 1970) veislės obelyse. Mutacija apibūdinama šoninių šakų skaičiaus mažėjimuir spur tipo bei trumpų šakelių skaičiaus augimu (Lapins, 1976; Tobutt, 1984; Kesleyand Brown, 1992). Svyrančiojo tipo obelys auginamos dekoratyvumo tikslais.Siekiant selekcijos procesą padaryti kuo pigesnį, vis didesnės svarbos įgyjaįvairių žymenų, susietų su tam tikrais požymiais, paieška. Šiuo metu selekcinėjepraktikoje plačiai naudojama rauplėms atsparių sėjinukų atranka juvenaliniu tarpsniupirmaisiais–antraisiais sėjinuko augimo metais (Gelvonauskienė ir kt., 2005). Atrenkantkompaktinius augalus tipinėms selekcinėms programoms, rekomenduojama vertintisėjinukų lapų spalvą, kamienėlio storį, dygliuotumą, tarpubamblio ilgį (Лобанов,

1980). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute molekuliniai žymenysnaudojami rauplėms atspariems sėjinukams (Gelvonauskienė ir kt., 2005), taippat sėjinukams, turintiems heterozigotinį Coco geną juvenaliniu periodu, nustatyti(Bendokas ir kt., 2007). Svyrančiąją obels architektūrą lemiantys genai šiuo metunežinomi, todėl pirmaisiais sėjinuko gyvenimo metais tokio tipo obelis galima tikėtisatrinkti tik vertinant morfologinius požymius.Darbo tikslas – įvertinti pirmųjų metų sėjinukų morfologinius požymius irparinkti koloninių ir svyrančiųjų obelų atrankai tinkamus morfologinius žymenis.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute 2006–2007 metais.2006 metų pavasarį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvokryžminamos įvairios vainiko architektūros obelys (kryžminimo schema), o 2007metais šiltnamyje auginti hibridiniai sėjinukai (Lentelė). Nuo ligų augalai purkštifungicidais (5 kartus), nuo kenkėjų – insekticidais (3 kartus).L e n t e l ė. Įvairios vainiko architektūrinės formos obelų kryžminimo schemair kombinacijosT a b l e. Scheme of crosses between apple varieties with different canopy ideotypeBuvo įvertinti 1 062 pirmųjų metų F1sėjinukai. Siekiant nustatyti koloninėsformos obelis ankstyvuoju augimo tarpsniu, buvo įvertintas hibridų tarpubamblių ilgis.Matuotas 10 tarpubamblių ilgis (mm), pradedant nuo žemiausio tarpubamblio, turinčiolapą, ir apskaičiuotas vidutinis augalo tarpubamblio ilgis. Pagal ilgį tarpubambliaisuskirstyti į grupes: < 5 mm, 5–8 mm, 8–11 mm, 11–14 mm, 14–17 mm, 17–20 mmir > 20 mm. Siekiant nustatyti svyrančiosios formos obelį, buvo nustatytas lapopasvirimo kampas kamieno atžvilgiu. Pagal lapų kampą hibridai buvo suskirstyti į trisgrupes: 1) lapai auga į viršų; 2) lapai horizontalūs kamienui; 3) lapai nusvirę žemyn.Duomenys įvertinti standartinio nuokrypio metodu, naudojant kompiuterio programa„MS Excel“.Rezultatai. Vienamečių obels hibridų tarpubamblio ilgis kito nuo 4 iki 23,9 mm.Didžiausią dalį sudarė sėjinukai, kurių tarpubamblio ilgis buvo nuo 11 iki 14 mm – apie33% (1 pav.).1 p a v. Vienamečių obels hibridų, gautų kryžminant skirtingo ideotipo obelis,

tarpubamblio ilgisF i g. 1. Internode length of first year hybrids from the crosses between apples with differentcanopy ideotypeMažiausiai buvo hibridų su itin trumpais ir itin ilgais tarpubambliais – atitinkamai0,9 ir 1,4%. Apie 33,3% hibridų su 8–11 mm ilgio tarpubambliais aptikti kryžminimokombinacijose, kuriose bent vienas iš tėvų buvo koloninės formos (CoB-0968 arba17-38-50) (2 pav.).2 p a v. Vienamečių obels hibridų, gautų sukryžminus skirtingoideotipo obelis, kai vienas iš tėvų buvo koloninio arba svyrančiojoarba abu tėvai – standartinio ideotipo, tarpubamblio ilgisF i g. 2. Internode length of first year apples hybrids from the crosses,when at least one parental plant had columnar or weeping ideotype,or both parental plants were standardKryžminant tradicinės ir svyrančiosios vainiko formos obelis, tokio ilgio

tarpubamblius turinčių hibridų buvo atitinkamai 25,2 ir 27,3%. Beveik pusės hibridų,gautų sukryžminus koloninės formos obelis, tarpubamblio ilgis siekė iki 11 mm.Tarpubambliui ilgėjant, mažėja sėjinukų, gautų sukryžminus koloninės formos obelis.Galima teigti, kad trumpas tarpubamblis yra koloninės vainiko architektūros obelspožymis.Kryžminti kaip vieną iš tėvų panaudojus tradicinio arba koloninio ideotipo obelis,daugumos vienamečių hibridų lapai augo į viršų – atitinkamai 96,6 ir 88,5% (3 pav.).Atliekant šį tyrimą, išsiskyrė sėjinukų šeimos, kurių bent vienas motininis (B1267)arba tėvinis (B1260) augalas buvo svyrančiosios arba krintančiosios formos. Jose tik58,7% hibridų augino į viršų orientuotus lapus. Sėjinukai su horizontaliais ir žemynatsilenkusiais lapais sudarė atitinkamai 25,8 ir 15,5% hibridų šiose šeimose (3 pav.).3 p a v. Vienamečių obels hibridų, gautų sukryžminus skirtingo ideotipo obelis,pasiskirstymas pagal lapo orientacijąF i g. 3. Distribution of the first year hybrids, from the crosses between apples with differentcanopy ideotype, according to leave growth orientationŠeimose, kuriose vienas iš tėvų buvo koloninio ideotipo, 8,8% hibridų auginohorizontalius lapus ir 2,8% augalų turėjo žemyn atsilenkusius lapus. Sėjinukai, gautisukryžminus tradicinės vainiko formos obelis, neaugino žemyn atsilenkusių lapų, ohorizontalių buvo tik 3,2%. Pagal vidutinį lapo atsilenkimo kampą kamieno atžvilgiuiš esmės išsiskyrė hibridinės šeimos, kuriose vienas iš tėvų buvo svyrančiojo ideotipo(4 pav.).Tai rodo, kad tokio fenotipo sėjinukų reikėtų ieškoti hibridinėse šeimose sudidesniu vidutiniu lapo atsilenkimo kampu kamieno atžvilgiu. Tikėtina, kad didesnislapo atsilenkimo kampas yra morfologinis svyrančiojo ideotipo žymuo pirmaisiaissėjinuko augimo metais.4 p a v. Vienamečių obels hibridų, gautų sukryžminus skirtingo ideotipo obelis,vidutinis lapo kampas kamieno atžvilgiu

F i g. 4. Average angle between leave and the trunk of the first year hybrids, from the crossesbetween apples with different canopy ideotypeAptarimas. Obels selekcija yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.Ilgas juvenalinis tarpsnis stabdo greitą ir ankstyvą norimo genotipo atranką. Nuokryžminimo iki obels veislės įforminimo praeina 20–25 metai (Kellerhals, 1994).Ankstyva norimo požymio diagnostika leistų šį procesą atpiginti, sumažinanttolesniems tyrimo etapams atrinktų sėjinukų apimtį. Selekcininkai naudojamolekulinius, su norimu požymiu susietus žymenis (Kim, 2003; Dunemann ir kt.,2004; Gelvonauskienė ir kt., 2005; Kenis, 2007; Bendokas ir kt., 2007). Tačiau kaikurių požymių molekuliniai žymenys dar nežinomi, todėl ieškoma tokių morfologiniųpožymių, kurie būtų greitai ir pigiai identifikuojami, aiškiai pasireikštų juvenaliniulaikotarpiu ir būtų selekcionuojamo požymio morfologiniai žymenys.Svyrančiosios vainiko formos obelys netyrinėtos. Iškelta hipotezė, kad svyrančiojiforma yra dominantinė tradicinės formos atžvilgiu (Sampson and Cameron, 1964).Sėjinukų, kilusių iš svyrančiosios vainiko formos obels, lapų kampo matavimai parodė,kad F1 kartoje gauta 59% hibridų su į viršų augančiais lapais, 25,8% – su horizontaliaiir 15,5% – su į apačią augančiais lapais. Tai atitinka 5 : 2 : 1 santykį F1 kartoje. Galibūti, kad svyrantįjį ideotipą lemia ne vienas, o keli genai. Tradicinės ir koloninėsformos obelų hibridai žemyn nusvirusių lapų beveik neturėjo. Retai pasitaikantystokio tipo hibridai gali būti susiformavę veikiant aplinkos sąlygoms arba dėl genųreguliacijos pakitimų. Galima teigti, kad svyrantis lapas gali būti ankstyvas būsimosiossvyrančiosios vainiko formos obels požymis.Iki 11 mm ilgio tarpubamblius turėjo 48% hibridų, kurių bent vienas ištėvų buvo koloninio ideotipo. Tokių sėjinukų, turėjusių tradicinio ir svyrančiojoideotipo tėvus, procentas mažesnis – atitinkamai 36 ir 34%. Taigi galima manyti,kad trumpas tarpubamblis yra koloninio ideotipo obels morfologinis žymuo. Bent

vieną koloninės vainiko formos tėvą turėję hibridai pagal trumpų (< 11 mm) ir ilgų(> 11 mm) tarpubamblių proporciją pasiskirstė 1 : 1 santykiu. Tai patvirtina teorijąapie dominantinio Co geno heterozigotiškumą (Tian ir kt., 2005).Išvados. 1. Trumpas tarpubamblis gali būti ankstyvas koloninės vainiko formos,o kamieno atžvilgiu atsilenkęs lapas – svyrančiojo ideotipo obels požymis juvenaliniulaikotarpiu.2. Kai kryžminimo kombinacijose vienas iš tėvų buvo koloninio ideotipo, F1kartos sėjinukai pasiskirstė 1 : 1 santykiu, taigi tėvinių CoB-0968 ir 17-38-50 obelųCo genas yra heterozigotinės būklės.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Bendokas V., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Vinskienė J., Stanys V.Identification of apple columnar hybrids in juvenile phase using molecularmarkers // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2007. Vol. 26(3). P. 289–295.2. Dunemann F., Urbanietz A., Gardiner S., Bassett H., Legg W., Rusholme R.,Bus V., Ranatunga C. Marker assisted selection for Pl-1 powdery mildewresistance in apple – old markers for a new resistance gene? // Acta Horticulturae.2004. Vol. 663. P. 757–762.3. Fisher D. V. Spur strains of ‘McIntosh’ discovered in British Colombia // CanadianFruit Varieties and Horticultural Digest. 1970. Vol. 24. P. 27–32.4. Gelvonauskienė D., Šikšnianienė J. B., Rugienius R., Gelvonauskis B.,Šikšnianas T., Stanys V., Stanienė G., Sasnauskas A., Vinskienė J.Polyphenoloxidase isozyme and Vfa1 sequence specific markers in apple cultivarsdiffering in scab resistance // Biologija. 2005. Nr. 3. P. 59–61.5. Kellerhals M., Meyer M. Aims of the apple breeding program at Wädenswil //Progress in Temperate Fruit Breeding. Dordrecht (Netherlands), 1994.P. 117–121.6. Kenis K., Keulemans J. QTL analysis of growth characteristics in apple // ActaHorticulturae. 2004. Vol. 663. P. 369–374.7. Kesley D. F., Brown S. K. ‘McIntosh Wijcik’: A columnar mutation of ‘McIntosh’apple proving useful in physiology and breeding research // Fruit Varieties Journal.1992. Vol. 46. P. 83–87.8. Kim M. Y., Song K. J., Hwang J. H., Shin Y. U., Lee H. J. Development of RAPDand SCAR markers linked to Co gene conferring columnar growth habit in apple(Malus pumila Mill.) // The Journal of Horticultural Science and Biotechnology.2003. Vol. 78. P. 512–517.9. Lapins K. O. Inheritance of compact growth type in apple // Journal of theAmerican Society for Horticultural Science. 1976. Vol. 101. P. 133–135.10. Lespinasse Y. Breeding Apple Tree: Aims and Methods // Proceedings of JointConference. France, 1992. P. 103–110.11. Sampson D. R., Cameron D. F. Inheritance of bronze foliage, extra petals, and

pendulous habit in ornamental crab-apples // Proceedings of American Societyof Horticultural Sciences. 1964. Vol. 86. P. 717–722.12. Tian Y. K., Wang C. H., Zhang J. S., James C. & Dai H. Y. Mapping Co, a genecontrolling the columnar phenotype of apple, with molecular markers // Euphytica.2005. Vol. 145. P. 181–188.13. Tobutt K. R. Breeding columnar apples at East Malling // Acta Horticulturae.1984. Vol. 159. P. 63–68.14. Лобанов Г. А. Программа и методика селекции плодовых, ягодных иорехоплодных кулътур. Мичуринк, 1980. 529 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).MORPHOLOGIC MARKERS OF COLUMNAR AND WEEPING IDEO-TYPE APPLES IN FIRST YEAR SEEDLINGSV. Bendokas, D. Gelvonauskienė, B. Gelvonauskis, V. StanysSummaryOne of the modern apple breeding program goals is to produce cultivars with compactgrowing habit. Productivity, fruit quality, ripening greatly depends on the apple tree canopyarchitecture. Expenses on garden maintenance also depend on it. Columnar apples are valuable inbreeding programs due to their compact canopy. Weeping apple varieties are used for ornamentalpurposes. Molecular markers for some of the traits, valuable for breeders, are unknown, so huntfor cheap and easy identified morphologic traits, evidenced in juvenile phase, is going on. Shortinternodes could be used to identify columnar apples in juvenile phase. Downwards bendedleaves could be used as an early marker of weeping ideotype apples. Segregation of hybrids,when at least one of the parental plants was columnar, fitted 1 : 1 ratio in the F1 progeny, sothe Co gene of the parental B-0968 and 17-38-50 plants is heterozygous.Key words: Malus, columnar ideotype, weeping ideotype.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).‘LODEL’ IR ‘ALVA’ VEISLIŲ OBUOLIŲ KOKYBĖSRODIKLIŲ DINAMIKA VAISIAMS NOKSTANTNomeda KVIKLIENĖ, Darius KVIKLYS, Nobertas USELIS,Juozas LANAUSKAS, Loreta BUSKIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas n.kvikliene@lsdi.ltLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta nokstančių ‘Lodel’ ir ‘Alva’ veisliųobuolių kokybės rodiklių: vaisiaus masės, spalvos, minkštimo kietumo, krakmolo susiskaidymoir tirpių sausųjų medžiagų, dinamika. Apskaičiuotas sunokimo indeksas. Vaisių biofiziniai irbiocheminiai kokybės rodikliai, vaisiams nokstant, priklausė nuo skynimo laiko. Vėliau nuskintivaisiai buvo geresnės prekinės išvaizdos, sukaupė daugiau tirpių sausųjų medžiagų, tačiaubuvo minkštesni. Vaisių brandos lygį tiksliausiai apibūdino sunokimo indeksas. Šio rodiklioreikšmė labiausiai priklausė nuo krakmolo kiekio vaisių sultyse. Lėtesnė krakmolo hidrolizėnulėmė ir lėtesnį vaisių nokimą.Reikšminiai žodžiai: krakmolo susiskaidymas, minkštimo kietumas, obuoliai, sunokimoindeksas, tirpios sausosios medžiagos.Įvadas. Optimalus skynimo laikas – vienas pagrindinių ilgalaikio geros kokybėsobuolių išsilaikymo veiksnių. Nustatyti skynimo laiką nelengva, nes nėra vienouniversalaus rodiklio, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai nustatyti vaisių skynimobrandą. Anksčiausiai numatyti skynimo laiką galima remiantis kalendoriniais terminais,t. y. pagal dienų skaičių nuo gausiausio žydėjimo pabaigos arba T fazės (Ingle ir kt.,2000; Kviklienė, 2000; Kviklienė ir kt., 2006). Vėliau vaisių skynimo laiką būtinatikslinti pagal vaisių kokybės rodiklius, kuriuos apibūdina fizikiniai pokyčiai beicheminės vaisių sudėties rodikliai (Truter ir kt., 1985). Dėl pektinų hidrolizės nokdamivaisiai minkštėja, dėl chlorofilo irimo bei karotinoidų sintezės keičiasi vaisių pagrindinėir dengiamoji spalva. Dėl aromatinių medžiagų sintezės vaisiai tampa aromatingesni.Vaisiams nokstant, jų sultyse esantis krakmolas skyla ir virsta cukrumi. Obuoliamsbręstant, vaisių sultyse daugėja tirpių sausųjų medžiagų. Yra ir daugiau rodiklių, pagalkuriuos galima apibūdinti vaisių sunokimo lygį, tačiau negalima remtis kuriuo norsvienu iš jų, nes jie gali kiek skirtis. Tai priklauso nuo augimo vietos, poskiepio, derėjimogausumo bei meteorologinių sąlygų per vegetaciją. Vienas iš pastoviausių rodiklių,apibūdinančių vaisių brandą, yra Streifo indeksas (Streif, 1996), kuris apskaičiuojamaspagal formulę, remiantis trimis rodikliais: minkštimo kietumu, tirpių sausųjų medžiagųkiekiu ir krakmolo susiskaidymo laipsniu. Vaisiams nokstant, šis rodiklis mažėja.Optimalus šio rodiklio dydis yra nustatomas kiekvienai veislei, remiantis daugiamečiaisduomenimis. Jis plačiai naudojamas daugelyje šalių (Streif and Bufler, 1990; Jager irkt., 1996; Meresh ir kt., 1996; Zude-Sasse ir kt., 2001).Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai su ‘Lodel’ veisle atlikti 2003–2005 m.,

o su ‘Alva’ – 2001, 2003 ir 2005 metais. Vaismedžiai auginti su M.26 poskiepiu.Bandymai buvo atliekami Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto soduose.Vaisių kokybė pradėta vertinti likus 2–3 savaitėms iki numatomo optimalaus obuoliųskynimo laiko ir baigta praėjus 2–3 savaitėms po jo. Iš viso vaisiai skinti penkis kartus.Kas savaitę buvo analizuota: vaisių spalva vizualiai, %; vidutinė vaisiaus masė, sveriant100 vaisių, g; minkštimo kietumas penetrometru, kg/cm 2 ; krakmolo susiskaidymas 10balų skale (1 balas – krakmolas dar nepradėjęs skaidytis, 10 balų – visas krakmolasvirtęs cukrumi); tirpios sausosios medžiagos refraktometru, %.Vaisių sunokimo indeksas apskaičiuotas pagal formulę:F : RS;čia: F – minkštimo kietumas, R – tirpios sausosios medžiagos, S – krakmolosusiskaidymas.Bandymo variantai kartoti po keturis kartus. Kiekviename pakartojimelaboratoriniams matavimams nuo 4–5 medžių iš įvairių vainiko pusių skinta po 10vaisių.Tyrimų rezultatai apdoroti dispersinės analizės metodu.Rezultatai. N u s i s p a l v i n i m a s. Abiejų veislių obuolių spalvinimosi dinamikabuvo panaši (1 lentelė). Vaisiai spalvintis pradėjo anksti. Jau pirmojo matavimo metuabiejų veislių nusispalvinimas buvo didesnis negu 50%.1 l e n t e l ė. Obuolių spalvinimosi dinamika vaisiams nokstant, %T a b l e 1. Dynamics of fruit blush during ripening (%)Vidutiniais duomenimis per penkias tyrimų savaites ‘Alva’ vaisių nusispalvinimaspasikeitė 50%, o ‘Lodel’– 28%. Didžiausi ‘Lodel’ veislės obuolių spalvos pasikeitimaiužfiksuoti trečiąją–ketvirtąją tyrimų savaitę. Per paskutiniąją tyrimų savaitę spalvospasikeitimai buvo nereikšmingi. ‘Alva’ vaisių spalvinimosi dinamika priklausė nuometų: 2001 m. didžiausi spalvos pasikeitimai užfiksuoti trečiojo ir ketvirtojo skynimųmetu, 2003 m. – antrojo ir trečiojo, o 2005 m. vaisiai spalvinosi tolygiai per visątyrimų laikotarpį.V i d u t i n ė v a i s i a u s m a s ė. Vidutiniais duomenimis per penkias tyrimųsavaites ‘Lodel’ vaisių svoris padidėjo 17%, o ‘Alva’ – 21% (2 lentelė).

2 l e n t e l ė. Vidutinės vaisiaus masės kitimas vaisiams nokstant, gT a b l e 2. Dynamics of fruit weight during ripening (g)Abiejų veislių vidutinės vaisiaus masės dinamika tyrimų metais skyrėsi. 2003metais ‘Lodel’ veislės vidutinė vaisiaus masė per penkias tyrimų savaites didėjotolygiai. Reikšmingi vaisių masės skirtumai užfiksuoti tik skinant pirmąjį ir paskutinįjįkartą. 2004 m. didžiausi vaisiaus masės pasikeitimai užfiksuoti trečiąją ir ketvirtąją, o2005 m. – trečiąją tyrimų savaitę.Analizuojant ‘Alva’ veislės vidutinės vaisiaus masės dinamiką, nustatyta, kadmažiausiai vaisių masė pasikeitė 2001 m. Nors tais metais obuoliai užaugo didžiausi,tačiau per penkias savaites padidėjo tik 12% vaisių. Esminiai skirtumai nustatyti tik tarppirmojo ir paskutiniojo skynimų vaisių masės. 2003 m. ‘Alva’ veislės vidutinė vaisiausmasė per visą tiriamąjį laikotarpį didėjo tolygiai ir paskutiniojo skynimo vaisiai buvonet 39% sunkesni už pirmojo skynimo vaisius. 2005 m. obuoliai augo intensyviausiaiper antrąją tyrimų savaitę, nors esminių skirtumų nenustatyta.M i n k š t i m o k i e t u m a s. Abiejų veislių obuolių minkštimo kietumas buvogan didelis (3 lentelė). Šio rodiklio dinamika vaisiams nokstant buvo panaši. Vaisiaitolygiai minkštėjo per visą tiriamąjį laikotarpį. Vidutiniais duomenimis per penkiassavaites ‘Lodel’ veislės vaisiai tapo 18, o ‘Alva’ – 14% minkštesni.3 l e n t e l ė. Minkštimo kietumo dinamika vaisiams nokstant, kg/cm 2

T a b l e 3. Change of flesh firmness during ripening (kg/cm 2 )‘Lodel’ veislės vaisiai buvo kiečiausi 2003 m., tačiau per penkias savaites jie taponet 23% minkštesni, o 2005 m. per tą patį laikotarpį obuolių minkštumas sumažėjotik 13%, nors tais metais tyrimų pradžioje jie buvo minkščiausi.Panašūs gauti ir bandymo su ‘Alva’ veislės vaisiais rezultatai. 2005 m. obuoliųminkštimo kietumo reikšmės buvo didžiausios, tačiau tais metais pektinų hidrolizėvaisiuose vyko intensyviausiai. Per tiriamąjį laikotarpį obuoliai tapo 14% minkštesni.2001 m. tyrimų pradžioje obuoliai buvo minkštesni, bet per tą patį laikotarpį jiesuminkštėjo tik 7%.K r a k m o l o s u s i s k a i d y m a s. Krakmolo hidrolizės procesai vaisių sultysetyrimų metais vyko nevienodai, taip pat priklausė nuo veislės. Bandyme su ‘Lodel’veisle 2005 m. krakmolas hidrolizavosi lėčiausiai (A pav.). Tais metais tyrimų pabaigojekrakmolas buvo susihidrolizavęs tik aplink sėklalizdžius, o kitais metais tuo pačiumetu vaisių sultyse buvo tik krakmolo likučiai.P a v. Krakmolo hidrolizės dinamika balais(‘Lodel’ R 05: 2003 – 0,34; 2004 – 0,22; 2005 – 0,40.‘Alva’ R 05: 2001 – 0,73; 2003 – 0,72; 2005 – 0,39).F i g. Dynamics of starch conversion (points)(‘Lodel’ LSD 05: 2003 – 0,34; 2004 – 0,22; 2005 – 0,40.‘Alva’ R 05: 2001 – 0,73; 2003 – 0,72; 2005 – 0,39).Anksčiausiai krakmolo hidrolizės procesai ‘Alva’ vaisiuose prasidėjo 2003 m.(B pav.). Jau pirmojo matavimo metu didesnė pusė krakmolo buvo virtusi cukrumi.Tačiau nuo trečiojo matavimo krakmolo hidrolizės procesai vyko labai lėtai. 2005 m.krakmolo hidrolizė labai lėtai vyko tyrimų pradžioje ir tik ketvirtojo matavimo metuužfiksuotas ryškus krakmolo kiekio pasikeitimas.T i r p i o s s a u s o s i o s m e d ž i a g o s. Vidutiniais duomenimis, vaisiamsnokstant, tirpių sausųjų medžiagų kiekis per penkias savaites ‘Lodel’ vaisių sultysepadidėjo 12, o ‘Alva’ – 8%. Per tiriamąjį laikotarpį ‘Lodel’ veislės obuoliuose tirpiųsausųjų medžiagų kiekis didėjo tolygiai kiekvieno skynimo metu ir didžiausias jųkiekis nustatytas tyrimų pabaigoje. ‘Alva’ vaisiuose daugiausia tirpių sausųjų medžiagų

nustatyta ketvirtojo matavimo metu.4 l e n t e l ė. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio kitimas nokstančiuoseobuoliuose, %T a b l e 4. Change of soluble solids in ripening apples (%)S u n o k i m o i n d e k s a s. Kas savaitę vaisių sunokimo indekso reikšmėmažėjo (5 lentelė). 2003 ir 2005 m. ‘Lodel’ veislės obuoliuose nokimo procesai vykopanašiai. Pagal vaisių fiziologinę būklę mažiausiai sunokę ‘Lodel’ veislės vaisiai buvo2004 m.5 l e n t e l ė. Vaisių sunokimo indekso dinamikaT a b l e 5. Dynamics of fruit maturity index‘Alva’ veislės obuolių fiziologinė branda tyrimų pradžioje atskirais tyrimų metaisbuvo skirtinga. Mažiausia sunokimo indekso reikšmė pirmąją tyrimų savaitę buvo2003, o didžiausia – 2005 m. Tačiau paskutiniojo matavimo metu sunokimo indeksoreikšmės atskirais metais mažai skyrėsi.Aptarimas. Vaisiams nokstant, keitėsi jų kokybės rodikliai. Vėliau nuskintiobuoliai buvo stambesni, geriau nusispalvinę, vaisių sultyse buvo daugiau tirpiųsausųjų medžiagų. Obuolių dydis ir spalva rodo vaisių prekinę išvaizdą ir, nors tai nėrapatys svarbiausi kokybės rodikliai vaisių brandai apibūdinti, tačiau būdami optimaliosskynimo brandos, vaisiai turi būti būdingo tai veislei dydžio ir spalvos (Casals ir kt.,

2006). Visais tyrimų metais didžiausi ‘Lodel’ ir ‘Alva’ vaisių spalvos pasikeitimai buvonustatyti trečiojo–ketvirtojo skynimo metu. Todėl labai svarbu per anksti nenuskintišių veislių obuolių, nes prastai nusispalvinę jie yra ne tik blogesnės prekinės išvaizdos,bet ir daug prastesnio skonio (Czynczyk ir Bielicki, 2002 ). Abiejų veislių vaisių masėsdinamika tyrimų metais skyrėsi.Obuolių minkštimo kietumas yra labai svarbus vaisių kokybės rodiklis. Obuoliamsnokstant, jų audiniai dėl pektinų hidrolizės tampa minkštesni. Vaisių laikymasislabai priklauso nuo minkštimo kietumo (Ingle ir kt., 2000; Yong Soo ir kt., 1998).Užsienio tyrėjai nurodo, kad skynimo brandą pasiekusių vaisių, skirtų ilgai laikyti,minkštimo kietumas turėtų būti 7–9 kg/cm 2 ; tai priklauso nuo veislės (Meresh ir kt.,1996, Goffings ir kt., 1996). Abiejų veislių obuolių minkštimo kietumas buvo gandidelis. Mūsų bandyme abiejų veislių šio rodiklio dinamika, vaisiams nokstant, buvopanaši. Vaisiai tolygiai minkštėjo per visą tiriamąjį laikotarpį. Turint omeny, kad vaisiųkokybė laikymo metu labai priklauso nuo vaisių kokybės skynimo metu, būtina nuolatstebėti šį rodiklį.Literatūroje nurodoma, kad tirpių sausųjų medžiagų kiekiui vaisių sultysedidžiausios įtakos turi aplinkos sąlygos ir derėjimo gausumas (Braun ir kt., 1995). Mūsųbandyme tirpių sausųjų medžiagų kiekis vaisių sultyse priklausė nuo veislės ir šiek tiekskyrėsi tyrimų metais. Vaisiams nokstant, tirpių sausųjų medžiagų kiekis vaisių sultysedidėjo. Vidutiniais duomenimis daugiausia jų ‘Lodel’ vaisiuose buvo paskutiniąjątyrimų savaitę. ‘Alva’ veislės obuolių sultyse šis rodiklis buvo didžiausias ketvirtojoskynimo metu. Panašūs rezultatai gauti ir bandymuose su ‘Ligol’ veisle (Kviklienė,2007). Jeigu skynimo metu vaisiuose yra daugiausia tirpių sausųjų medžiagų, taipaprastai ir laikymo metu jų kiekis būna didesnis (Ingle ir kt., 2000).Literatūroje nurodoma, kad krakmolo kiekis vaisiuose yra vienas svarbiausių irtiksliausiai vaisių sunokimo lygį apibūdinančių rodiklių (Peirs ir kt., 2002; Brookfieldir kt., 1997). Mūsų bandymuose vaisių sunokimo indekso dinamika labiausiai priklausėnuo krakmolo hidrolizės procesų. Lėtesnė krakmolo hidrolizė nulėmė ir lėtesnį vaisiųnokimą.Išvados. 1. ‘Lodel’ ir ‘Alva’ veislių obuolių biofiziniai ir biocheminiai kokybėsrodikliai, vaisiams nokstant, keičiasi priklausomai nuo skynimo laiko. Vaisių kokybėsrodiklių reikšmės ir jų dinamika atskirais metais skiriasi ir priklauso nuo veislės.2. Vėliau nuskinti ‘Lodel’ ir ‘Alva’ vaisiai yra stambesni. Per penkias savaites‘Lodel’ veislės vidutinė vaisiaus masė padidėja 17, o ‘Alva’ – 21%. Dėl intensyvesnionusispalvinimo vaisiai yra geresnės prekinės išvaizdos (‘Lodel’ vaisių spalva pasikeičia28, ‘Alva’ – 50%). Nokdami vaisiai sukaupia daugiau tirpių sausųjų medžiagų, tačiauyra minkštesni.3. Vaisių brandos lygį tiksliausiai apibūdina sunokimo indeksas. Šio rodiklioreikšmė labiausiai priklauso nuo krakmolo kiekio vaisių sultyse.LiteratūraGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Braun H., Brosh B., Ecker P., Krumbock K. Changes in quality of apples before,during and after CA-cold storage // Obstau und Fruchteverwertung. 1995. 45(5–6).

P. 143–206.2. Brookfield P., Murphy P., Harker R., MacRae E. Starch degradation and starchpattern indices; interpretation and relation to maturity // Postharvest Biology andTechnology. 1997. 11(1). P. 23–30.3. Casals M., Bonany J., Carbo J., Alegre S., Iglesias I., Molina D., Casero T. andRecasens I. Establishment of criterion to determine the optimal harvest date of‘Gala’ apples based on consumer preferences // Journal of fruit and ornamentalplant research. 2006. 15(Suppl. 2). P. 53–63.4. Czynczyk A., Bielicki P. Ten-year results of growing the apple cultivar ‘Ligol’ inPoland // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(4). P. 12–21.5. Goffings G., Herregods M. The distribution of ripening ‘Jonagold’ and ‘GoldenDelicious’ apples within the tree // Cost 94. The postharvest treatment of fruit andvegetables. East Malling, 1996. P. 117–125.6. Ingle M., Souza M. C., Townsend E. C. Fruit characteristic of ‘York’ apples duringdevelopment and after storage // HortScience. 2000. 35(1). P. 95–98.7. Yong Soo H., Yong-Pil Ch., YacChang L. Influence of harvest date and postharvesttreatments on fruit quality during storage and simulated marketing in ‘Fuji’apples // Journal of the Korean Society for Horticultural Science. 1998. 39(5).P. 574–578.8. Jager A., Roelofs F. P. M. M., Westerweele K. and Lieshaut J. Optimum harvestdate of apples for direct consumption and for prolonged storage // Annual Report.Wilhelminedorp, 1996. P. 83–85.9. Kviklienė N., Kviklys D., Viskelis P. Changes in fruit quality during ripeningand storage in the apple cultivar ‘Auksis’// Journal of fruit and ornamental plantresearch. 2006. 14. (Suppl. 2). P. 195–206.10. Kviklienė N. Nokstančių obuolių kokybės kitimas // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2000. T. 19(1). P. 33–42.11. Kviklienė N. Obelų ‘Ligol’ vaisių kokybės dinamika nokimo metu // Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 2007. T. 26(2). P. 3–9.12. Meresh P., Sass P., Lovasz T. Evaluation of harvest indexes of apples growingin Hungary // Cost 94. The postharvest treatment of fruit and vegetables. EastMalling, 1996. P. 53–60.13. Peirs A., Scheerlinck N., Perez A. B., Jancsok P., Nicolai B. M. Uncertaintyanalysis and modelling of the starch index during apple fruit maturation //Postharvest Biology and Technology. 2002. 26. P. 199–207.14. Streif J., Bufler G. Physiological ripening parameters at optimum picking date offdifferent apple varieties // XXIII international Horticulture congress: Abstractsof contributed papers. Firenze, 1990. P. 636.15. Streif J. Optimum harvest date for different apples cultivars in the ‘Bodensee’area // Cost 94. The postharvest treatment of fruit and vegetables. East Malling,1996. P. 15–20.16. Truter A., Eksteen G., Van der Westhuizen A., Pereboom V. Evaluation ofmaturation indices to determine optimum harvest stage of apple // HortScience.

1985. 2. P. 19—25.17. Zude-Sasse M., Herold B., Geyer M., Huyskens-Keil S. Influence of maturitystage on physical properties in apple // Acta Horticulturae. 2001. 553(1).P. 109–110.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).DYNAMICS OF APPLE CV. ‘LODEL’ AND ‘ALVA’ QUALITYPARAMETERS DURING RIPENINGN. Kviklienė, D. Kviklys, N. Uselis, J. Lanauskas, L. BuskienėSummaryChanges of ‘Lodel’ and ‘Alva’ fruit quality parameters – (weight, blush, firmness, solublesolids and starch conversion) during ripening period were determined at the Lithuanian Instituteof Horticulture. Apples were harvested 5 times at weekly intervals before, during and afterestimated optimum harvest date. The Streif index was calculated at each picking time. It wasfound that all quality parameters were specific for each year and dependent from influence ofthe annual climatic conditions. During investigation period all fruit quality parameters changedaccording to harvest date. Later harvested fruits were softer, had higher starch index and SSC.Maturity index depended mostly on starch content.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).ŽIEDŲ IR UŽUOMAZGŲ RETINIMO ĮTAKA VAISIŲUŽMEZGIMUI IR OBUOLIŲ KOKYBEINomeda KVIKLIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas n.kvikliene@lsdi.ltŽiedų ir užuomazgų retinimo bandymai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute 2007 metais. Bandymais tirta retinimo laiko ir intensyvumo įtaka ‘Ligol’ veislėsobuolių derliui ir kokybei. Žiedai ir užuomazgos retintos žydėjimo metu, žydėjimopabaigoje ir užuomazgoms pasiekus 10–12 mm dydį. Užuomazgoms retinti cheminiubūdu buvo naudota: karbamidas, Pomonit Super 050 SL, Paturyl 10 SL, Cerone 480 SL irBioprzerzedazacz 060 SL.Panaudojus šiuos preparatus, iškrito daugiau užuomazgų, sumažėjo vaismedžiųproduktyvumas ir obuolių derlius iš vaismedžio, padidėjo vidutinė vaisiaus masė bei pirmosiosir ekstra klasės vaisių dalis. Bandymo rezultatai priklausė nuo retinimo laiko ir panaudotųpreparatų efektyvumo. Retinant žydėjimo metu, vaisiai užaugo 9%, žydėjimo pabaigoje –12–87%, o užuomazgoms pasiekus 10–12 mm dydį – iki 16% didesni nei ant neretintųvaismedžių. Žydėjimo metu ir užuomazgoms esant 10–12 mm dydžio panaudoti preparataibuvo mažiau efektyvūs. Statistiškai patikimų bandymų rezultatų negauta. Geriausi rezultataigauti, užuomazgas išretinus žydėjimo pabaigoje. Geriausios kokybės vaisiai užaugo, patiriantmažiausius derliaus nuostolius, obelis apipurškus 0,04% Pomonit Super 050 SL ir 0,02%Pomonit Super su 0,047% Paturyl 10 SL.Reikšminiai žodžiai: obelys, retinimas, užuomazgos, vaisiaus masė, žiedai.Įvadas. Lietuvoje įsigaliojus privalomiesiems kokybės reikalavimams, sodininkaituri siekti, kad 80–90% gauto obuolių derliaus sudarytų ekstra ir pirmosios klasėsvaisiai, t. y. tinkamo dydžio, gerai nusispalvinę, nepažeisti ligų ir kenkėjų. Žinoma,kad vaisius išaugina tik 5–10% žiedų, vadinasi, gausaus žydėjimo metais obelis maistoir energines medžiagas naudoja neproduktyviai, nes daugiausia jų sunaudojama būtentžiediniams pumpurams sukrauti, žydėjimui ir jaunų užuomazgų sėkloms auginti(Kudriaviec, 1987). Tokiais metais vaisiai užauga smulkūs, prastai nusispalvinę, t. y.neprekinės išvaizdos. Vaisių kiekį ant medžio galima reguliuoti retinant žiedus arbaužuomazgas. Tai viena iš agrotechnikos priemonių, užtikrinančių ne tik geresnę vaisiųkokybę, bet ir mažinančių vaismedžių pramečiavimą (Tromp, 2000; Szot, 2000). Žiedusarba užuomazgas galima retinti rankiniu, mechaniniu arba cheminiu būdu. Šalinantužuomazgas rankomis, galima labai tiksliai reguliuoti paliekamų užuomazgų kiekį beijų išsidėstymą vainike (Dennis, 2000). Tai ekonomiškai apsimoka, nes gaunami dauggeresnės kokybės vaisiai (Link, 2000; Webster, 2002).Visame pasaulyje ieškoma pigių ir nesudėtingų cheminių priemonių, kuriospažeidžia žiedus ir skatina jaunų užuomazgų kritimą. Cheminiai preparatai, kurie

uvo labai populiarūs prieš dešimtmetį, dėl savo toksiškumo ar didelių kainų yrakeičiami naujesniais, mažiau kenksmingais aplinkai (Webster, 2002; Greene ir kt.,2002). Vaismedžiams žydint, paprastai naudojami preparatai, kurių veikimas pagrįstasžiedų apdeginimu. Pastaruoju metu Europoje vis plačiau naudojamas belgiškaspreparatas ATS. Jis yra mažiau toksiškas ne tik aplinkai, bet ir vartotojui (Wertheim,2000; Janoudi, 2005). Užuomazgoms retinti vėlesniu laikotarpiu yra naudojamosmedžiagos, kurių cheminė prigimtis ir fiziologinis poveikis yra artimas pačiuoseaugaluose sintetinamiems junginiams. Užuomazgoms retinti cheminiu būdu galibūti naudojami preparatai, sudaryti alfanaftilacto rūgšties (NAR) ir jos druskų arba2 – chloretilfosfoninės rūgšties pagrindu. Užuomazgams retinti vėlai yra naudojamipreparatai, sudaryti benziladeninų pagrindu (Webster, 2002). Visus hormoninėskilmės preparatus reikia vartoti labai atsargiai, nes jų efektyvumas labai priklauso nuodaugybės veiksnių. Parenkant tirpalų koncentracijas, reikia atsižvelgti ir į konkrečiosveislės savybes, ir į augimo sąlygas, ir į aplinkos veiksnius (oro temperatūra, drėgmė,saulėtumas), kurie gali sumažinti preparato veiksmingumą (Tyburski ir kt., 2003;Basak, 2002).Darbo tikslas – ištirti ir palyginti ‘Ligol’ veislės obelų žiedams ir užuomazgomsretinti skirtų skirtingos cheminės sudėties preparatų poveikį vaisių kokybei, nustatytioptimalius jų panaudojimo terminus.Tyrimo objektas ir metodai. Bandymai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute (Babtai, Kauno r.). Tirtos ‘Ligol’ veislės obelys su M.9poskiepiu. Vaismedžių sodinimo schema – 3 × 1 m. Žiedai ir užuomazgos retintiprasiskleidus 90% žiedų, žydėjimo pabaigoje (nukritus 90% vainiklapių) ir kaiužuomazgų dydis siekė 10–12 mm. Kontroliniame variante užuomazgos nebuvoretintos. Užuomazgoms retinti cheminiu būdu buvo naudota: karbamidas – 46,2%azoto trąša; Pomonit Super 050 SL – 50 g/l alfanaftilacto rūgštis trietanolamino druskosformos; Paturyl 10 SL – 10 g/l benziladeninai; Cerone 480 SL – 480 g/l etefonas, Bioprzerzedazacz 060 SL – 50 g/l 6-benzilaminopurino ir 10 g/l alfanaftilacto rūgštis.B a n d y m o s c h e m a:1. Kontrolė (žiedai ir užuomazgos neretinti)2. Žydėjimo metu purkšta 0,06% Cerone 480 SL3. Žydėjimo pabaigoje purkšta 0,02% Pomonit Super 050 SL ir 1,5% karbamidomišiniu4. Žydėjimo pabaigoje purkšta 0,025% Pomonit Super 050 SL ir 0,12%Cerone 480 SL mišiniu5. Žydėjimo pabaigoje purkšta 0,04% Pomonit Super 050 SL6. Žydėjimo pabaigoje purkšta 0,04% Pomonit Super 050 SL ir 0,047%Paturyl 10 SL ant 10–12 mm užuomazgų7. Purkšta 0,047% Paturyl 10 SL ant 10–12 mm užuomazgų8. Purkšta 0,094% Paturyl 10 SL ant 10–12 mm užuomazgų9. Purkšta 0,05% Bioprzerzedazacz 060 SL ant 10–12 mm užuomazgų10. Purkšta 0,075% Bioprzerzedazacz 060 SL ant 10–12 mm užuomazgų.Tyrimo apskaitų ir stebėjimo duomenys: žydėjimo gausumas vertintas balais(1 balas – obelys nežydi, 10 – labai gausus žydėjimas); užmezgimas – žiedų skaičiustenkantis 100 žiedynų; žiedai ir žiedynai skaičiuoti du kartus: pirmą kartą – prieš

etinimą, antrą kartą – po užuomazgų kritimo birželio mėn.; obuolių derlius išvaismedžio, vnt. ir kg; produktyvumas, kg/cm 2 ; vidutinė vaisiaus masė, g; vaisiausskersmuo, mm, kalibruojant 100 vaisių.Bandymo variantai kartoti po šešis kartus.Bandymo duomenys apdoroti dispersinės analizės būdu, naudojant kompiuterioprogramą ANOVA.Rezultatai. 2007 m. ‘Ligol’ veislės obelys pradėjo žydėti gegužės antrąjįdešimtadienį, o gegužės 18 d. užfiksuotas masinis obelų žydėjimas. Žydėjimo gausumasvertintas vidutiniškai 7–8 balais. Žydėjimo metu vyravo vidutiniškai šilti orai. Obelysžydėjo apie savaitę. Sąlygos užuomazgoms megzti buvo geros. Po užuomazgųkritimo birželio mėnesį šimtui žiedynų teko 72 žiedai (1 lentelė). Užmezgimo lygis irlikusių užuomazgų skaičius (nuo pradinio žiedų kiekio) priklausė nuo retinimo laikoir intensyvumo. Kontroliniame variante likusių užuomazgų skaičius nuo pradiniožiedų kiekio buvo 14,3%. Daugiausia užuomazgų (15,6%) ant vaismedžių likoretinant žiedus žydėjimo metu, o daugiausia užuomazgų iškrito retinant žydėjimopabaigoje. Priklausomai nuo panaudotų preparatų, ant vaismedžių buvo likę 2,9–11,8%užuomazgų nuo pradinio žiedų skaičiaus. Variante, kur užuomazgos buvo apipurkštosPomonit Super 050 SL ir Cerone 480 SL mišiniu, nuo pradinio žiedų skaičiaus liko tik2,9% užuomazgų. Apipurškus obelis Pomonit Super ir karbamido tirpalo mišiniu, antvaismedžių likusių užuomazgų kiekis taip pat buvo iš esmės mažesnis nei kontroliniamevariante. 10–12 mm dydžio užuomazgų retinimas taip pat buvo mažiau efektyvus neižydėjimo pabaigoje. Užuomazgoms retinti panaudojus 0,047% Paturyl 10 SL tirpalą,užmezgimo lygis ir likusių užuomazgų kiekis buvo netgi didesnis nei kontroliniamevariante. Kitų priemonių panaudojimas šiame tarpsnyje esminių rezultatų nedavė.1 l e n t e l ė. Retinimo įtaka užuomazgų kritimui ir obuolių derliuiT a b l e 1. Thinning effect on fruilet drop and fruit yieldIšretinus žiedus ir užuomazgas, visuose variantuose obuolių kiekis ir derlius

iš vaismedžio sumažėjo. Kontroliniame variante nuo vaismedžio buvo priskinama15,51 kg obuolių. Išretinus žiedus žydėjimo metu, derlius iš vaismedžio sumažėjobeveik keturiais kilogramais. Didžiausi derliaus nuostoliai gauti užuomazgas retinantžydėjimo pabaigoje. Mažiausiai obuolių priskinta variante, kur užuomazgos retintos0,025% Pomonit Super 050 SL ir 0,12% Cerone 480 SL mišiniu: Šiame variantederlius iš vaismedžio sumažėjo net 9 kg (57%), palyginti su kontrole. Mažiausi derliausnuostoliai gauti, retinant 10–12 mm dydžio užuomazgas.Tiksliausiai vaismedžio augumo, derliaus ir panaudotos priemonės santykįapibūdino vaismedžio produktyvumo rodiklis. Kontroliniame variante šio rodiklioreikšmė buvo 1,19 kg/cm 2 . Variantuose, kur iškrito daugiau užuomazgų ir buvopriskinta mažiau obuolių, produktyvumo rodiklis buvo mažesnis. Užuomazgomsretinti žydėjimo pabaigoje panaudojus Pomonit Super 050 SL ir Cerone 480 SL mišinį,vaismedžių produktyvumas sumažėjo per pusę.Išretinus užuomazgas ir sumažėjus obuolių derliui iš vaismedžio, obuoliai užaugostambesni (2 lentelė). Vidutinė vaisiaus masė ir dydis priklausė nuo retinimo laiko irpanaudoto cheminio preparato.2 l e n t e l ė. Užuomazgų retinimo įtaka vaisių masei ir dydžiuiT a b l e 2. Fruitlet thinning effect on fruit mass and sizeIšretinus žiedus žydėjimo metu, obuoliai užaugo 9% didesni nei kontroliniamevariante, tačiau esminių skirtumų nenustatyta. Geriausi rezultatai gauti, užuomazgasišretinus žydėjimo pabaigoje. Visos panaudotos cheminės medžiagos buvo efektyvios.Užuomazgoms retinti panaudojus Pomonit Super 050 SL ir Cerone 480 SL mišinį,vaisiai užaugo net 87% didesni, antrosios klasės vaisių buvo tik 2%, o kontroliniamevariante šios klasės vaisiai sudarė net 42% bendro derliaus. Iš esmės didesni vaisiaiužaugo ir variantuose, kur užuomazgos buvo retintos 0,04% Pomonit Super 050 SL ir0,02% Pomonit Super su 0,047% Paturyl 10 SL, – atitinkamai 47 ir 42%.10–12 mm dydžio užuomazgų retinimas buvo neefektyvus. Apipurškus obelis irdidesnės, ir mažesnės koncentracijos Paturyl 10 SL tirpalu, vaisiai užaugo smulkesni

nei kontroliniame variante. Antrosios rūšies vaisių buvo priskinta 7–10 proc. vnt.daugiau nei nuo neretintų vaismedžių. Užuomazgoms retinti panaudojus įvairiųkoncentracijų Bioprzerzedazacz 060 SL, vaisiai užaugo didesni, nors esminių skirtumųnenustatyta.Aptarimas. Po užuomazgų kritimo birželio mėn. apskaičiavus ant vaismedžiųlikusių užuomazgų kiekį ir užmezgimo lygį, buvo nustatyti skirtumai tarp bandymovariantų. Literatūroje nurodoma, kad vaisius subrandina tik 5–10% žiedų (Kudriaviec,1987), tačiau mūsų bandyme ant neretintų vaismedžių liko 14,3% užuomazgų nuopradinio žiedų skaičiaus. Vadinasi, jau tuo metu galima daryti prielaidą, kad dėl perdidelio likusių užuomazgų kiekio skynimo metu gali būti daugiau smulkių vaisių.Apibendrinus visus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad vaisiaus masė bei stambių vaisiųdalis nuo bendro derliaus labai priklausė nuo užmezgimo lygio, likusių užuomazgųkiekio bei vaismedžių produktyvumo. Šie rodikliai savo ruožtu priklausė nuo retinimolaiko ir panaudotų cheminių preparatų efektyvumo. Daugiau užuomazgų iškrito, jasretinant žydėjimo pabaigoje. Priklausomai nuo panaudoto cheminių preparatų, antvaismedžių liko 2,9–11,8% užuomazgų nuo pradinio žiedų kiekio, o vaismedžiųproduktyvumo rodiklis buvo mažesnis už vienetą. Šie veiksniai ir nulėmė geresnęvaisių kokybę skynimo metu. Didžiausi vaisiai užaugo obelis apipurškus PomonitSuper 050 SL ir Cerone 480 SL mišiniu, tačiau derlius šiame variante sumažėjo daugiaunei 50%. Todėl optimaliais šioje grupėje reikėtų laikyti tuos variantus, kur užfiksuotasne toks didelis derliaus sumažėjimas, o vidutinė vaisiaus masė buvo iš esmės didesnėnei skintų nuo neretintų vaismedžių. Tokie rezultatai gauti obelis apipurškus 0,04%Pomonit Super 050 SL ir 0,02% Pomonit Super su 0,047% Paturyl 10 SL.Žydėjimo metu panaudoti preparatai buvo mažiau efektyvūs. Statistiškai patikimųrezultatų negauta. Tačiau ankstesniuose bandymuose su ‘Lodel’ veisle užuomazgųretinimas preparatu Cerone 480 SL buvo efektyvus (Kviklienė, 2007). Tai patvirtinadaugelio tyrėjų teiginį, kad kiekvieno preparato efektyvumas priklauso ne tik nuopurškimo sąlygų, bet ir nuo konkrečios veislės (Basak, 2002; Janoudi ir Flore, 2005;Webster, 2002).10–12 mm dydžio užuomazgos retinamos preparatais, kurių veiklioji medžiagayra benziladeninai. Literatūroje nurodoma, kad ši medžiaga skatina vaisių stambėjimą(Basak, 2002), tačiau mūsų bandymuose su ‘Ligol’ veisle šie preparatai buvo neefektyvūs.Panaudojus preparatą Paturyl 10 SL ir obuolių derliui iš vaismedžio sumažėjus, vaisiaididesni neužaugo. Užuomazgų retinimas preparatu Bioprzerzedazacz 060 SL buvoefektyvesnis, nors patikimų rezultatų ir negauta.Apie tai, kad suvėlinus retinimo laiką, mažėja jo efektyvumas, rašo ir kiti tyrėjai(Wieniarska ir Szot, 1997; Basak, 2002; Webster, 2002; Kviklienė ir Kviklys, 2005).Išvados. 1. Cheminių preparatų panaudojimas užuomazgoms retinti nulėmė vaisiųderlių iš vaismedžio, vidutinę vaisiaus masę ir turėjo įtakos vaisių rūšingumui.2. Vaisių dydis priklausė nuo iškritusių užuomazgų kiekio ir vaismedžiųproduktyvumo rodiklio. Obuoliai užaugo stambesni, kai vaismedžių produktyvumorodiklio reikšmė buvo mažesnė už vienetą.

3. Geriausios kokybės vaisiai užaugo užuomazgas retinant žydėjimo pabaigoje.Optimaliais šioje grupėje reikėtų laikyti tuos variantus, kuriuose obelys buvo apipurkštos0,04% Pomonit Super 050 SL ir 0,02% Pomonit Super su 0,047% Paturyl 10 SL. Vaisiaišiuose variantuose užaugo atitinkamai 47 ir 42% didesni.Padėka. Šį darbą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Žemėsūkio ministerija.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Basak A. Use of benzyladenine, endothall and ammonium thiosulfate for fruiletthinning in some apple cultivars // Acta Hort. 2002. 517. P. 217–225.2. Dennis Jr. F. G. The history of fruit thinning // Plant growth regulation. 2000.31(1). P. 1–16.3. Greene D. W., Hauschild K. I., Krupa J. Effect of blossom thinners on fruit setand fruit size of peaches // HortTechnology. 2001. 11. P. 79–183.4. Janoudi A., Flore J. A. Application of ammonium thiosulfate for blossom thinningin apples // Scientia Horticulturae. 2005. 104(2). P. 161–168.5. Kviklienė N. Cheminio užuomazgų retinimo įtaka ‘Lodel’ obelų vaisių kokybei //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2007. T. 26(1). P. 22–28.6. Kvikliene N., Kviklys D. Crop load determination for apple cv. ‘Ligol’ // FruitGrowing. 2005. 17(2). P. 77–80.7. Link H. Significance of flower and fruit thinning on fruit quality // Plant growthregulation. 2000. 31(1). P. 17–26.8. Szot I. Wplyw terminu i intensywnosci recznego przerzedzania kwiatow lubzawiazkow na liczbe i jakoscz kwiatow w roku nastepnym // Zeszyty naukoweInstitutu Sadownictwa i Kwiaciarstwa. 2000. 8. P. 149–158.9. Tyburski M. S., Wazbinska J., Golaszewski J. Effect of different thinning methodsof fruit sets on fruit setting and yield of apple cultivars ‘Lobo’ and ‘Spartan’ //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(1). P. 47–54.10. Tromp J. Flower-bud formation in pome fruits as affected by fruit thinning // Plantgrowth regulation. 2000. 31(1). P. 17–26.11. Webster T. Current approved thinning strategies for apples and pears andrecent thinning research trials in Europe // The compact fruit tree. 2002. 35(3).P. 73–76.12. Wertheim S. J. Developments in the chemical thinning of apple and pear // PlantGrowth Reg. 2000. 31(1). P. 85–100.13. Wieniarska J., Szot I. Investigation on apple fruitlet thinning // Šiuolaikinėssodininkystės pasiekimai ir plėtros kryptys. Babtai, 1997. P. 131–136.14. Кудрявец Р. П. Продуктивность яблони. Москва, 1987. 303 с.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).FLOWER AND FRUILET THINNING EFFECT ON FRUIT SET ANDAPPLE FRUIT QUALITYN. KviklienėSummaryFlower and fruitlet thinning trials of apple cv. ‘Ligol’ were conducted at the LithuanianInstitute of Horticulture in 2007. The aim of investigations was to estimate the influence ofthinning time and various chemicals on apple fruit quality. Sprays were applied at full bloomstage, at the end of flowering and when fruitlet size reached 10–12 mm. Trees were treated withPomonit Super 050 SL (NAA), Cerone 480 SL (ethephon), Paturyl 10 SL (BA) and urea. Flowerand fruitlet thinning caused higher amount of dropped fruitlet, lower fruit yield per tree or areaunit, higher fruit weight and size. The mean fruit weight was higher by 9% when thinning wasapplied at full bloom, and by 12–87% when thinning was done at the end of flowering. Applefruitlet thinning at the latest date increased fruit weight by 0–16%. Thinning at the stage of fullbloom and 10–12 mm fruilet was less effective. Changes of fruit weight were not statisticallyreliable. The most reliable results were obtained when fruitlet thinning was applied at the endof flowering. After applying apple trees with 0,04 % Pomonit Super 050 SL and 0,02% PomonitSuper with 0,047 Paturyl 10 SL fruit quality was the best.Key words: apple, flowers, fruitlet, fruit weight, thinning.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).GENTINIO DIRVOS NUALINIMO POVEIKISFOTOSINTETINIŲ PIGMENTŲ KIEKIUI OBELŲPOSKIEPIŲ LAPUOSEJurga SAKALAUSKAITĖ, Darius KVIKLYS, Juozas LANAUSKAS, NomedaKVIKLIENĖ, Nobertas USELIS, Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas j.sakalauskaite@lsdi.ltĮvairių obelų poskiepių, augančių nualintoje ir šviežioje dirvoje, fotosintezės pigmentųsistemos tyrimai buvo atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyne2006–2007 m. Tirta dešimt skirtingo augumo poskiepių: ‘Paprastojo antaninio’ sėjinukai,MM.106, M.26, B.118, M.9, P 60, P 59, P 2, B.396, P 22. Poskiepiai buvo auginti buvusio obelųmedelyno vietoje ir naujame lauke. Pagal fotosintezės pigmentų pokytį analogiškų naujoje irnualintoje dirvoje augusių poskiepių lapuose galima teigti, kad gentiškai nualintoje dirvojelabiausiai nukenčia B.118, P 60 ir P 59 poskiepiai. Jų lapuose nustatyta iš esmės mažiau visųfotosintezės pigmentų, palyginti su poskiepiais, augintais naujoje dirvoje. Gentinis dirvosnualinimas neturėjo poveikio fotosintezės pigmentų sintezei šių poskiepių lapuose: MM.106,M.26, M.9, P 2, B.396 ir P 22.Reikšminiai žodžiai: fotosintetiniai pigmentai, gentinis dirvos nualinimas, poskiepiai.Įvadas. Pakartotinai toje pačioje vietoje pasodintos obelys dažnai prasčiau augair dera dėl gentinio dirvos nualinimo (Švirinas, 1990), dar vadinamo dirvos nuovargiu(Отто, Винклер, 1981) arba obelų persodinimo ligomis (Hoestra, 1968).Labiausiai tikėtina, kad gentinio dirvos nualinimo priežastys yra biotinės kilmės(Rumberger ir kt., 2007). Manoma, kad rizosferos mikroorganizmai gali darytiteigiamą arba neigiamą poveikį augalų augimui, morfogenezei, paveikdami augalųhormonų balansą, fermentų aktyvumą, maisto medžiagų prieinamumą ir toksiškumą(El-Shatnawi, Makhadmeh, 2001). Neigiami gentinio dirvų nualinimo padariniaiefektyviausiai pašalinami dezinfekuojant dirvą, tačiau dėl didelio dezinfekantųtoksiškumo ieškoma kitų priemonių vaismedžių augimui pagerinti. Nors ir nedaug,bet aptinkama informacijos apie nevienodą gentinio dirvų nualinimo poveikį įvairiemsposkiepiams (Rumberger ir kt., 2004). Naujausių tyrimų duomenimis gentiniamdirvų nualinimui yra tolerantiški kai kurie Cornell-Geneva serijos poskiepiai (Isutsa,Merwin, 2000; Leinfelder, Merwin, 2006; Robinson ir kt., 2006). Pakartotiniamauginimui tolerantiškų poskiepių suradimas galėtų labai palengvinti sodų kaitosklausimų sprendimą.Gentinis dirvos nualinimas pasireiškia daugeliu požymių. Akivaizdžiausi iš jųyra augimo ir derėjimo sutrikimai. Moksliniu požiūriu labai svarbus ir informatyvus

odiklis, leidžiantis nustatyti vaismedžio būseną, yra fotosintezės aparato darbas ir jįlemiantis pigmentų kiekis obelų lapuose (Merzlyak ir kt., 1999). Skirtingos chlorofilųformos bei karotinoidai, kaip fotosintezės aparato dalys, atlieka specifines fotosintezėsproceso funkcijas, todėl jų kiekis ir tam tikras santykis būtini, kad fotosintezė vyktųefektyviai (Datt, 1998; Zarco-Tejada ir kt., 2000). Chlorofilai yra pagrindiniai pigmentai,paverčiantys šviesos energiją kaupiamąja chemine energija. Nuo fotosintezės pigmentųveikimo priklauso lapo absorbuotas saulės šviesos kiekis. Todėl nuo chlorofilų kiekiotiesiogiai priklauso fotosintezės potencialas ir pirminė produkcija (Filella ir kt., 1995).Karotinoidai taip pat aktyviai dalyvauja fotosintezės aparato veikloje. Kintant augimosąlygoms, keičiasi ir jų kiekis lapuose (Demming-Adams, Adams, 1996). Augalųfotosintezės sistema jautriai reaguoja į įvairius stresorius, todėl fotosintetinių pigmentųkiekio nustatymas įvairių neigiamų veiksnių paveiktuose augaluose gali būti vienas ištinkamų metodų stresui nustatyti (Sircelj, Batic, 1998).Darbo tikslas –įvertinti gentinio dirvos nualinimo poveikį obelų poskiepiųfotosintezės sistemai.Tyrimo objektas ir metodai. Bandymai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės instituto medelyne 2006–2007 m. Tyrimams naudota 10 obelų poskiepių:‘Paprastojo antaninio’ sėjinukai (sėkliniai), MM.106, M.26, B.118, M.9, P 60, P 59,P 2, B.396, P 22. Poskiepiai auginti buvusio obelų medelyno vietoje ir naujame laukeir prižiūrėti pagal medelynuose taikomos technologijos reikalavimus.Fotosintetinių pigmentų analizei atlikti imti tik visiškai išsiskleidę obelų poskiepiųlapai. Fotosintetinių pigmentų (chlorofilų a, b ir karotinoidų) kiekiai nustatyti pagalVetšteino metodiką (Wettstein ir kt. 1975) 100% acetono ekstrakte, naudojant„Genesis 6“ spektrofotometrą (ThermoSpectronic, USA). Matavimai atlikti trimisbiologiniais pakartojimais.Statistinei analizei atlikti apskaičiuoti vidurkiai ir pasikliautini intervalai,naudojant MS EXCEL statistinę programą.Rezultatai. Pagal chlorofilo a sintezę tirti poskiepiai skirtingai reagavo į nualintądirvožemį. Tokiame dirvožemyje chlorofilo a iš esmės mažiau buvo nustatyta šiųposkiepių lapuose: sėklinių, B.118, P 60, P 59 (1 pav.). Ypač išsiskyrė nualintamedirvožemyje augantys poskiepiai P 60 ir P 59, kurių lapai chlorofilo a sintetino30–40% mažiau nei augančių šviežioje dirvoje. Nualintame dirvožemyje augančiųMM.106, M.26 ir P 22 poskiepių lapuose chlorofilo a buvo sintetinama daugiau neguaugančių šviežioje dirvoje, tačiau šis skirtumas buvo neesminis. Chlorofilo a sintezėM.9, P 2 ir B.396 poskiepių, augančių šviežiame ir nualintame dirvožemyje, lapuosevyko panašiai.Chlorofilo b sintezė vyko panašiai kaip ir chlorofilo a, tik skirtumai šiuo atvejubuvo mažesni. Labiausiai chlorofilo b kiekis sumažėjo nualintame lauke augusiųposkiepių B.118, P 60 ir P 59 lapuose (2 pav.). Nualintame dirvožemyje augusiųMM.106, M.26, B.396 ir P 22 poskiepių lapuose chlorofilo b buvo sintetinama daugiaunegu augusių šviežiame dirvožemyje, tačiau ryškių skirtumų nenustatyta.

1 p a v. Chlorofilo a sintezė naujame ir nualintame dirvožemyje augančių obelųposkiepių lapuose (vidurkis ± pasikliautinas intervalas, n = 3)F i g. 1. Chlorophyll a content in the leaves of apple rootstocks grown in the new andreplanted fields, (mean ± confidence interval, n = 3)2 p a v. Chlorofilo b sintezė naujame ir nualintame dirvožemyje augusių obelųposkiepių lapuose (vidurkis ± pasikliautinas intervalas, n = 3)F i g. 2. Chlorophyll b content in the leaves of apple rootstocks grown in the new andreplanted fields, (mean ± confidence interval, n = 3)Karotinoidų sintezė nualintame ir naujame dirvožemyje augusių poskiepių lapuosevyko analogiškai kaip ir chlorofilų sintezė (3 pav.). Iš esmės mažiau karotinoidų buvosintetinama nualintame dirvožemyje augusių sėklinių, B.118, P 60 ir P 59 poskiepiųlapuose nei analogiškų poskiepių, augusių šviežiame dirvožemyje, lapuose. Augimovieta karotinoidų pokyčiams kitų poskiepių lapuose ryškesnės įtakos neturėjo.3 p a v. Karotinoidų sintezė naujame ir nualintame dirvožemyje augusių obelų

poskiepių lapuose (vidurkis ± pasikliautinas intervalas, n = 3)F i g. 3. Carotenoid content in the leaves of apple rootstocks grown in the new and replantedfields, (mean ± confidence interval, n = 3)Daugumos poskiepių, augusių nualintame dirvožemyje, chlorofilų a ir b santykisbuvo mažesnis nei tų pačių poskiepių, augusių naujame dirvožemyje. Šis skirtumaslabiausiai išryškėjo sėklinio ir P 60 poskiepių lapuose.4 p a v. Chlorofilo a ir b santykis naujame ir nualintame dirvožemyje augusiųobelų poskiepių lapuose (vidurkis± pasikliautinas intervalas, n=3)F i g. 4. Chlorophylls a andb ratio in the leaves of apple rootstocks grown inthe new and replanted fields, (mean ± confidence interval, n=3)Aptarimas. Gauti tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad tirti poskiepiai yra nevienodaijautrūs gentiniam dirvos nualinimui. Pagal fotosintezės pigmentų (chlorofilo a, b irkarotinoidų) skirtumus, nustatytus analogiškuose poskiepiuose, augusiuose naujame irnualintame dirvožemyje, jautriausi gentiniam dirvos nualinimui buvo sėklinis, B.118,P 60 ir P 59 poskiepiai. Nualintame dirvožemyje augančių šių poskiepių lapuosechlorofilo a, b ir karotinoidų sintezė vyko lėčiau nei augančių naujame dirvožemyje.Anksčiau aprašytų tyrimų (Kviklys ir kt., 2007) duomenimis ‘Auksio’ veislės obelaitėssu poskiepiais P 60 ir P 59 taip pat labiausiai nukentėjo gentiškai nualintoje dirvoje.Literatūroje vyrauja nuomonė, kad augesni obelų poskiepiai yra iš dalies atsparesnigentiniam dirvų nualinimui (Costante ir kt., 1987). Mūsų tyrimų rezultatai iš dalies

patvirtina šią nuomonę. Vidutinio augumo poskiepių MM.106 ir M.26 lapuosefotosintezės pigmentų kiekis buvo panašus – ir augusių naujame, ir nualintamedirvožemyje. Tačiau vidutinio augumo poskiepio B.118, augusio nualintamedirvožemyje, lapuose fotosintezės pigmentų sintezė buvo slopinama. Vertinant obelųposkiepių atsparumą gentiniam dirvos nualinimui pagal fotosintezės pigmentų pokytį,galima teigti, kad nykštukinis poskiepis P 22 yra vienas iš atspariausių. P 22 poskiepių,augusių naujoje ir nualintoje dirvoje, lapuose fotosintezės pigmentų sintezė vykopanašiai. Įvertinus poskiepių jautrumą gentiniam dirvos nualinimui pagal biometriniusrodiklius, taip pat nustatyta, kad ‘Auksio’ veislės sodinukai su vegetatyviniu poskiepiuP 22 nukentėjo mažiausiai (Kviklys ir kt., 2007). Gentinis dirvos nualinimas taip patneturėjo poveikio fotosintezės pigmentų sintezei šių žemaūgių poskiepių lapuose:M.9, P 2, B.396 ir P 22.Išvados. Gentiškai nualintame dirvožemyje augusių sėklinių, B.118, P 60 ir P 59poskiepių lapuose chlorofilo a, b ir karotinoidų sintezė vyko lėčiau negu naujamedirvožemyje. Šie poskiepiai labiausiai nukenčia gentiškai nualintame dirvožemyje. P 22poskiepis buvo atspariausias gentiškai nualintam dirvožemiui: jų lapuose fotosintezėspigmentų sintezė naujoje ir nualintoje dirvoje vyko panašiai.Padėka. Už tyrimams suteiktą finansinę paramą dėkojame Lietuvos valstybiniammokslo ir studijų fondui.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Costatnte J. F., Mai W. F., Aleong J., Klein R. M. Effects of apple rootstocks andnematicides on Pratylenchus penetranspopulation and apple tree growth // J. Am.Soc. Hort. Sci. 1987. Vol. 112. P. 441–444.2. Datt B. Remote sensing of chlorophyll a, chlorophyll b, chlorophyll a + b, andtotal carotenoid content in Eucalyptus leaves // Remote Sens. Environ. 1998. Vol.66. P. 111–121.3. Demmig-Adams B., Adams W. W. The role of xanthophylls cycle carotenoidsin the protection of photosynthesis // Trends in plant science. 1996. Vol. 1(1).P. 62–73.4. El-Shatnawi M. K. J., Makhadmeh I. M. Ecophysiology of the plant-rhizospheresystem // J. Agronomy & Crop Science. 2001. Vol. 187. P. 1–9.5. Filella I., Serrano I., Serra J., Peuelas J. Evaluating wheat nitrogen status withcanopy reflectance indices and discriminant analysis // Crop Sci. 1995. Vol. 35.P. 1 400–1 405.6. Hoestra H. Replant diseases of apple in the Netherlands. Mededelingenlandbouwhog. Wageningen (Nederlan), 1968. 105 p.7. Isutsa D. K., Merwin I. A. Malus germplasm varies in resistance or tolerance toapple replant disease in a mixture of New York orchard soil // HortScience. 2000.

Vol. 35. P. 262–268.8. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaitė J. Poskiepių ir dirvos nualinimo įtaka‘Auksio’ veislės obelų sodinukų kokybei // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2007. T. 26(1). P. 29–34.9. Leinfelder M. M, Merwin I. A. Rootstock selection, preplant soil treatments, andtree planting positions as factors in managing apple replant disease // HortScience.2006. Vol. 41(2). P. 394–401.10. Merzlyak M. N., Gitelson A. A., Chivkunova O. B., Rakitin V. Y. Nondestructiveoptical detection of leaf senescence and fruit ripening // Physiol. Plant. 1999.Vol. 106. P. 135–141.11. Robinson T. L., Fazio G., Aldwinckle H. S., Hoying S. A., Russo N. Fieldperformance of Geneva® apple rootstocks in the Eastern USA // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 181–191.12. Rumberger A., Merwin I. A., Thies J. E. Microbial community development in therhizosphere of apple trees at a replant disease site // Soil Biology & Biochemistry.2007. Vol. 39. P. 1 645–1 654.13. Rumberger A., Yao Sh., Merwin I. A., Nelson E. B., Thies J. E. Rootstockgenotype and orchard replant position rather than soil fumigation or compostamendment determine tree growth and rhizosphere bacterial communitycomposition in an apple replant soil // Plant and Soil. 2004. Vol. 264.P. 247–260.14. Sircelj H., Batic F. Detecting oxidative stress in leaves of two chosen species withanalysis of ascorbic acid and pigments by high performance liquid chromatography// Bulg. J. Plant Physiol. 1998. Spec. iss. P. 261–273.15. Švirinas S. Obelų sodų dirvų gentinio nualinimo tyrimai // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 1990. T. 9. P. 21–31.16. Wettstein D. Chlorophyll Letale und der submikroskopishe Formweschsel derPlastiden // Experimental cell research. 1957. 12. P. 427.17. Zarco-Tejada P. J., Miller J. R., Mohammed G. H., Noland T. L. Chlorophyllfluorescence effects on vegetation apparent reflectance: I Leaf-levelmeasurements and model simulation // Rem. Sens. Environ. 2000. Vol. 74.P. 582–595.18. Отто Г., Винклер Х. Проблемы почвоутомления и борьбы с ним в насажденияхяблони. Берлин, 1981. 60 c.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).CONTENT OF PHOTOSYNTHETIC PIGMENTS IN APPLEROOTSTOCK LEAVES IN THE FRESH AND REPLANTED SOIL

J. Sakalauskaitė, D. Kviklys, J. Lanauskas, N. Kviklienė, N. Uselis,P. DuchovskisSummaryContent of photosynthetic pigments in apple rootstock leaves was investigated atthe Lithuanian Institute of Horticulture in 2006–2007. Ten apple rootstocks (seedlings of‘Antonovka’, MM.106, M.26, B.118, M.9, P 60, P 59, P 2, B.396 and P 22) were grown in thenew and replanted field. The highest decrease of photosynthetic pigments was detected in theleaves of rootstocks B.118, P 60 and P 59 grown in the replanted field. Content of photosyntheticpigments in the leaves of apple rootstocks MM.106, M.26, M.9, P 2, B.396 and P 22 was notinfluenced by planting site.Key words: photosynthetic pigments, replanted field, rootstocks.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).SIDE EFFECTS OF PESTICIDE TREATMENTS TOPREDATORS AND PHYTOPHAGOUS MITES INAPPLE-TREESLaimutis RAUDONIS, Alma VALIUŠKAITĖ, Elena SURVILIENĖLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr.E-mail l.raudonis@lsdi.ltData from trials conducted with apple-trees in 1999–2001, were used to estimate the sideeffect of pesticides to phytophagous and predatory mites and their compatibility in integratedpest management. This study showed that Amblyseius andersoni Chant (Phytoseiidae) wasmost tolerant to pesticides used in orchards and represented almost 90% of the total number ofnaturally living predatory mites. Clofentezine and Phosalone applied once a season were toxicand very toxic to Panonychus ulmi Koch and Aculus schlechtendali Nalepa, but it did not haveany side effects to A. andersoni. Alpha-cypermethrine used once and twice or mixed withMancozeb and Difenoconazol did not have direct effect to phytophagous mites, but distinctlyreduced the number of predatory mites, that is why P. ulmi and A. schlechtendaliincreasedfew times more than in unsprayed control where A. andersoni was abundant. The numberof predatory mites and their impact on phytophagous mites decreased when pesticide sprayfrequency increased. Dithianon and Flutriafol had no negative effect on both phytophagousand predatory mites. Tolylfluanid and Myclobutanil were from slightly to moderately toxic topredatory mites and P. ulmi and slightly toxic to A. schlechtendali.Key words: Aculus schlechtendali, Amblyseius andersoni, integrated control, Panonychusulmi, pesticides.Introduction. Among the phytophagous mites, Panonychus ulmi Koch (fruit treered spider mite) and Aculus schlechtendaliNalepa (apple rust mite) are the major pests ofapple-trees (Edland, 1994; Raudonis, 2001). Outbreaks of phytophagous mites in appleorchards have been induced mostly due to applications of broad-spectrum pesticideskilling predators, which would control these mites. Widely used synthetic pyrethroidsare very effective against pest insects, but they have not any effect on mites and causethe increase of P. ulmi andA. schlechtendalipopulations, which induce severe damageon apple leaves (Edland, 1994). In recent years A. schlechtendalihas been increasing ina number of countries, probably because of reduced usage of sulphur against diseases(Edland, 1994). Phytophagous mites are still relevant and economically important pestin horticulture in many countries. This is probably due to global warming (Whittaker,1989; Drukker et al., 2000; Manko and Vlasova, 2003; Rakauskas, 2004). Pest controlsystems have been developed for agricultural crops, which require minimum inputsof pesticides (Edland, 1994). In Integrated Pest Management (IPM) programmes, keypredatory mites survive, what results in decreased use of acaricides against P. ulmi andA. schlechtendali. Many pesticides are very toxic to predatory mites and other naturalenemies, when applied at normally recommended dosages. It have been reported that

some products are selective, causing no harm to the predatory mites, while they areeffective against phytophagous mites (Boller et al., 1989; hardman et al., 2003). Theside effect of pesticides on predatory mites has been widely studied in many countries,using a range of different pesticides at different rates on various developmental stages(Duso et al., 1992; Tuovinen, 1992; Edland, 1994; Sterk et al., 1994, 1999; Bostanianet al., 2004). However, there are insufficient data of the direct impact of pesticides,currently used in horticulture and predatory mites to phytophagous mites.In Lithuania the side effect of pesticides to predatory mites and predacious insectson apple-trees has been investigated for several years. In unsprayed or low-sprayedorchards predacious mites and insects are abundant, whereas, in commercial appleorchards with a high fungicide and insecticide spray frequency only one or few speciesof these predators are present (Raudonis, 2001). It shows that active ingredients ofpesticides have distinct detrimental effect on different species of predatory mites, thatis why P. ulmi and A. schlechtendalicause severe damage on apple leaves.This study was designed to explain how pesticides (acaricides, insecticides andfungicides) at different spray frequencies might regulate the populations of P. ulmi andA. schlechtendali, with minimal adverse effects in predacious mites.Materials and methods. The study was carried out at the Lithuanian Institute ofHorticulture in 1999–2001. Cv. ‘Lobo’ occupied 2.0 ha area. The trees had been graftedon M.26 rootstocks with the spindle training system. Six fungicides, three insecticidesregistered in Lithuania against diseases, insects and mites were tested at highestrecommended rates. Apple trees with naturally occurring predacious and phytophagousmites were directly treated with spray mixture equivalent to 500 liters ha -1 . A motorizedbackpack sprayer STIHL SR400 mist blower (Germany) was used. The treatments weremade according to BBCH scale (Biologische Bundesanstalt, Bundessortenamt andCHemical industry) (Meier, 1997). The extended BBCH scale is a system for a uniformcoding, phenologically similar to growth stages of all mono- and dicotyledonous plantspecies. This scale is based on decimal code, which indicates principal and secondarygrowth stages of plants using the figures from 0 to 9. The combination of figures forthe principal and the secondary stages results in the two-digit code, which offers thepossibility of precisely defining phenological growth stages of plants. Every treatmentwas made in 4 replications. A replication consisted of 5 trees.Tests on predatory and phytophagous (P. ulmiand A. schlechtendali) mite specieswere carried out in the field, according to the following standard characteristics(Overmeer and Zon, 1982; Brun, 1985; hassan et al., 1985; Vogt et al., 1992; EPPO,1999; Candolfi et al., 2000). Assessments of the predatory and phytophagous mites wereperformed before and after treatments at 55, 57, 71, 74 and 86 growth stages, accordingto BBCH scale (Meier, 1997). 100 leaves were collected from each replication withpredatory and phytophagous (P. ulmiand A. schlechtendali) mites (adults and largenymphs). Predatory mites were identified according to keys of species (Chantand hansell, 1971; Chant et al., 1974; Chant and Yoshida, 1982; 1987; 1989; Chant andMcMurtry, 1994). Meteorological data (air temperature and amount of precipitation)were recorded using scab warning equipment Metos D (Weiz, Austria) (Table 1).T a b l e 1. Meteorological conditions1 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygosWe applied quantitative toxicity categories, employed by the International

Organization for Biological Control for assessment of pesticide toxicity to predatoryand phytophagous mites in field trials: non-toxic (< 25% mortality), slightly toxic(25–50%), moderately toxic (51–75%), very toxic (> 75%) (Hassan et al., 1985). Thenumber of predatory and phytophagous mites was compared among treatments in thisstudy with a single factor analysis of variance (ANOVA). Specific differences wereidentified with Fisher’s least significant difference (LSD).Results. The population dynamics of P. ulmi and A. schlechtendali andA. andersoni from 1999 to 2001 are presented in Tables 2–4. A total of 1328 specimensof predatory mites were identified to species level, 242 in 1999, 430 in 2000 and 656in 2001. Amblyseius andersoni Chant represented approximately 90% and Anthoseiusbakeri Garman and Typhlodromus pyri Sheuten – 10% of the total number. All threespecies are Phytoseiidae. The lowest numbers of predatory mites in unsprayed plotswas recorded in 1999, but its populations increased in 2000 and 2001. We attributethe low number of predacious mites to a cool spring (Table 1).The cool spring slowed development of predatory mites. During the studyphytophagous mites were few at the beginning of the season in the untreated controland populations started to increase at 57th growth stage. The lowest number of P. ulmiwas in 2000 (0.16 mites per leaf), meanwhile the number of predatory mites washighest (up to 20 mites per 100 leaves) in untreated plots (Table 2). One Clofentezineand one or two Phosalone applications were moderately toxic in 1999 and very toxicin 2000–2001 to P. ulmi andA. schlechtendali. The number of P. ulmi per leaf afterapplication with Clofentezine was reduced at 57th growth stage to 0.70, 0.04 and 0.10and A. schlechtendali – 21.7, 7.5 and 6.0 in 1999, 2000 and 2001, respectively. Thesimilar results were found after Phosalone treatment. One application of Clofentizineand Phozalone showed no toxic effect to predatory mites. There were recorded 10 and11 predatory mites per 100 leaves following Clofentizine and Phozalone applicationsin 1999, 25 and 23 in 2000, 30 and 28 in 2001, respectively. Statistical reduction wasnot found between these treatments and untreated plots.T a b l e 2. Results of testing pesticides on phytophagous mites2 l e n t e l ė. Pesticidų poveikio fitofaginėms erkėms tyrimų rezultatai

Babtai, 1999ATime of applications according to the BBCH scale /purškimo laikas pagal BBCH skalę:56 – Clofentezine, Phosalone, Alpha-cypermethrine, Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid;69 – Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 73 – Phosalone, Alpha-cypermethrine,Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 59, 77 and 85 – Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid.The treatment No 7 was applied as complex treatments by fungicides, insecticides andacaricides / 7 variante purkšta fungicidais, insekticidais ir akaricidais kompleksiškai. No 8 and 9 – onlyfungicides / 8 ir 9 variantuose purkšta tik fungicidais.AAPhosalone and Alpha-cypermethrine applied at 56th and 71st growth stages accordingly /Fozalonu ir Alfa-cypermetrinu purkšta atitinkamai 56 ir 71 augimo tarpsniuose.BMeans with different letter superscripts (lowercase) differ significantly from oneanother within a columns (p < 0.05), as determined by the Fisher’s least-significant-difference(LSD) test / Tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmėsnesiskiria.Two applications of Phosalone tested as at growth stages 56 and 73 were slightly

toxic to phytoseiids. One application of Alpha-cypermethrine at growth stage 56 washigher toxic to predatory mites. Only 2.5 predatory mites per 100 leaves were recordedin 1999, 2.0 – in 2000 and 8.0 in 2001. Meanwhile Alpha-cypermethrine did not haveany toxic effect on phytophagous mites, conversely because of to the reduction ofpredatory mites the number of P. ulmi increased from 0.55 to 3.2 and A. schlechtendalifrom 63.5 to 86.2 mites per leaf. Two applications of Alpha-cypermethrine and eightsprays of various insecticides-acaricides and fungicides were very toxic especiallyafter the second Alpha-cypermethrine application in the both treatments and resultedin the lowest maximum number of predatory mites. After the first Alpha-cypermethrineapplication some predatory mites survived, but no mites were found after the secondapplication in 1999 and 2000. Similar results were noted in 2001. And during 71 to 74growth stages the populations of phytophagous mites increased to the highest numbers.The number of P. ulmi after the second Alpha-cypermethrine application had reached5.4 mites per leaf in 1999, 1.2 – in 2000 and 2.5 – in 2001 and A. schlechtendalinumbers reached 83.7, 77.5 and 85.7, respectively. Similar results were obtained whenAlpha-cypemethrine was mixed with Mancozeb or Difenoconazol in the treatmentNo7 (Tables 1–3).T a b l e 3. Results of testing pesticides on phytophagous mites3 l e n t e l ė. Pesticidų poveikio fitofaginėms erkėms tyrimų rezultataiBabtai, 2000

3 l e n t e l ė s tęsinysT a b le 3 continuedATime of applications according to the BBCH scale / purškimo laikas pagal BBCH skalę:56 – Clofentezine, Phosalone, Alpha-cypermethrine, Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid;69 – Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 73 – Phosalone, Alpha-cypermethrine,Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 59, 77 and 85 – Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid.The treatment No 7 was applied as complex treatments by fungicides, insecticides andacaricides / 7 variante purkšta fungicidais, insekticidais ir akaricidais kompleksiškai. No 8 and 9 – onlyfungicides / 8 ir 9 variantuose purkšta tik fungicidais.AAPhosalone and Alpha-cypermethrine applied at 56th and 71st growth stages accordingly /Fozalonu ir Alfa-cypermetrinu purkšta atitinkamai 56 ir 71 augimo tarpsniuose.BMeans with different letter superscripts (lowercase) differ significantly from one anotherwithin a columns (p < 0.05), as determined by the Fisher’s least-significant-difference (LSD) test/ Tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria.P. ulmi density per leaf reached 8.1 mites after application of this mixture, meanwhilein the control plot predatory mites reduced P. ulmi to 2.2 mites in 1999 (Table 1).The fungicides Dithianon and Flutriafol were non-toxic to A. andersoni, P. ulmiandA. schlechtendali. On the trees treated with four Dithianon and two Flutriafolapplications the predatory mites increased to a high level (11–40 phytoseiids per 100leaves). There was not found any statistical reduction between this treatment anduntreated plots during the whole seasons of all years. Tolylfluanid and Myclobutanilwere from slightly to moderately toxic to predatory mites and P. ulmi and slightlytoxic to A. schlechtendali.Discussion. The results of this study indicate that A. andersoni was the dominant ofphytoseiid mite. Elsewhere, Typhlodromus pyri was the most dominant in commercialorchards (Chant, 1959). Phytoseiid mites, which tolerate certain pesticides, areextensively used in present IPM orchards. For example, organophosphate resistantstrain T. pyri was introduced from East Malling, UK in commercial apple orchardsin Norway (Edland, 1994). In all experimental years the predatory mites occurred ata low level at the beginning of the season, but their populations increased by 57 and71 growth stages (Table 4).

T a b l e 4. Results of testing pesticides on phytophagous mites4 l e n t e l ė. Pesticidų poveikio fitofaginėms erkėms tyrimų rezultataiBabtai, 2001ATime of applications according to the BBCH scale / purškimo laikas pagal BBCH skalę:56 – Clofentezine, Phosalone, Alpha-cypermethrine, Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid;69 – Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 73 – Phosalone, Alpha-cypermethrine,Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 59, 77 and 85 – Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid.The treatment No 7 was applied as complex treatments by fungicides, insecticides andacaricides / 7 variante purkšta fungicidais, insekticidais ir akaricidais kompleksiškai. No 8 and 9 – onlyfungicides / 8 ir 9 variantuose purkšta tik fungicidais.AAPhosalone and Alpha-cypermethrine applied at 56th and 71st growth stages accordingly /Fozalonu ir Alfa-cypermetrinu purkšta atitinkamai 56 ir 71 augimo tarpsniuose.BMeans with different letter superscripts (lowercase) differ significantly from one anotherwithin a columns (p < 0.05), as determined by the Fisher’s least-significant-difference (LSD) test/ Tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria.T a b l e 5. Results of testing pesticides on predatory mites

5 l e n t e l ė. Pesticidų poveikio grobuoniškosioms erkėms tyrimų rezultataiBabtai, 1999–2001ATime of applications according to the BBCH scale / purškimo laikas pagal BBCH skalę:56 – Clofentezine, Phosalone, Alpha-cypermethrine, Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid;69 – Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 73 – Phosalone, Alpha-cypermethrine,Difenoconazol, Flutriafol, Myclobutanil; 59, 77 and 85 – Mancozeb, Dithianon, Tolylfluanid.The treatment No 7 was applied as complex treatments by fungicides, insecticides andacaricides / 7 variante purkšta fungicidais, insekticidais ir akaricidais kompleksiškai. No 8 and 9 – onlyfungicides / 8 ir 9 variantuose purkšta tik fungicidais.AAPhosalone and Alpha-cypermethrine applied at 56th and 71st growth stages accordingly /Fozalonu ir Alfa-cypermetrinu purkšta atitinkamai 56 ir 71 augimo tarpsniuose.BMeans with different letter superscripts (lowercase) differ significantly from one anotherwithin a columns (p < 0.05), as determined by the Fisher’s least-significant-difference (LSD) test/ Tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria.Various pesticides at different spray schedules had different side effect on P. ulmi,

A. schlechtendali and A. andersoni. Clofentezine and Phosalone were from moderatelyto very toxic to phytophagous mites, but non-toxic to A. andersoni in this study andgave season-long control of P. ulmi and A. schlechtendali. Similar patterns have beenrecorded in Canada. Clofentezine was rated as favourably selective, because it wasvery toxic to P. ulmi and moderately toxic to A. schlechtendali, but only slightly tomoderately toxic to T. pyri (Hardman et al., 2003). Low toxicity of pesticides to thepredators and high to the phytophagous mites has been found in Australia (Bower,1990). Phosalone applied twice a season controlled phytophagous mites, but was verytoxic to A. andersoni (Table 4). Elsewhere, increased number of Phosalone applicationsdid not affect on phytoseiids (Edland, 1994).The toxic effects of pesticides to predatory and phytophagous mites dependson the chemistry of pesticides, their rates and the development stages of the mites(Gruys et al., 1980; Duso et al., 1992; Tuovinen, 1992; Edland, 1994; Sterk et al.,1999; hardman et al., 2003; Bostanian et al., 2004). Pyrethroid (Alpha-cypermethrine)used once and twice mixed with Mancozeb and Difenoconazol did not have directeffect on phytophagous mites, but distinctly reduced the number of predatory mites.Consequently P. ulmi and A. schlechtendaliincreased more than in the control plotswhere A. andersoni was abundant. Other studies have also found pyrethroids to be lessor more toxic to phytoseiids. Permethrin caused 27.8–89.0% mortality of females ofpyrethroid resistant strain of the predatory mite Amblyseius womersleyi Schicha in Japan(Mochizuki, 2003). Alpha-cypermethrine mixed with Mancozeb and Difenoconazol,also affected adversely A. andersoni possibly because Mancozeb negatively affectedA. andersoni (Table 4). It has been reported that Difenoconazol is harmless to T. pyri(Sterk et al., 1999), whereas Mancozeb inhibited the development of A. womersleyi(Mochizuki, 2003).Dithianon and Flutriafol did not affect negatively both A. anderosni and P. ulmior A. schlechtendali in present study. However Tolylfluanid and Myclobutanil werefrom slightly to moderately toxic to predatory mites and P. ulmi and slightly toxicto A. schlechtendali (Tables 1–3). Conflicting results and statements of toxicity ofTolylfluanid to phytoseiids have been reported. In Finland four applications of Triforineor Dichlofluanid reduced the number of mites significantly (Tuovinen, 1992). InNorway Tolylfluanid showed no adverse effects (Edland, 1994). In the present studyMyclobutanil and Tolylfluanid, closely related to Dichlofluanid resulted in lowerdensities of predatory mites, but the predators were not eradicated.Conclusions. The results of this study show that side effect of pesticides andpredatory mites to phytophagous mites depend on the chemistry of the pesticides andthe spray frequency. For example, Clofentezine, Phosalone applied once a seasonare toxic to P. ulmi or A. schlechtendali, but do not have any detrimental effect topredatory mite A. andersoni. Dithianon and Flutriafol had no negative effect onboth phytophagous and predatory mites. Therefore, these pesticides could be used inintegrated pest management of apple-trees. In contrast, Alpha-cypermethrine was nottoxic to P. ulmi or A. schlechtendali, but it was toxic to A. andersoni, and the reductionof predatory mites caused distinct increases of phytophagous mites.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

References1. Boller E., Bigler M., Bieri F., Staubli A. Nebenwirkungen von Pestiziden auf dieNutzlingsfauna landwirtschaftlicher Kulturen // Schweiz. Landw. 1989. Vol. 28.P. 3–63.2. Bostanian N. J., Vincent C., Hardman J. M., Larocque N. Toxicity of indoxacarbto two species of predacious mites and predacious Mirid // Pest Manag Sci. 2004.Vol. 60. P. 483–486.3. Bower C. C. Comparison of clofentezine and hexythiazox with cyhexatin forintegrated control of European red mite (Panonychus ulmi Koch.) // Crop Prot.1990. Vol. 9. P. 463–468.4. Brun J. Standart method to test the side-effects of pesticides on natural enemiesof insects and mites: Coccinella septempunctata L. // Bull. IOBC/WPRS. 1985.Vol. 15. P. 229–230.5. Candolfi M. P., Blumel S., Forster R. Guidelines to evaluate side effects of plantprotection products to non-target arthropods in IOBC, BART and EPPO JointInitative. Gent, 2000. 158 p.6. Chant D. A., Hansell R. I., Yoshida E. The genus Typhlodromus Scheuten(Acarina: Phytoseiidae) in Canada and Alaska // Can. J. Zool. 1974. Vol. 52. P. 1265–1 291.7. Chant D. A., Hansell R. I. The genus Amblyseius (Acarina: Phytoseiidae) inCanada and Alaska // Can. J. Zool. 1971. Vol. 49. P. 703–758.8. Chant D. A., Yoshida E. A world review of the pyri species group in the genusTyphlodromus Sheuten (Acari: Phytoseiidae) // Can. J. Zool. 1987. Vol. 65.P. 1 770–1 804.9. Chant D. A., Yoshida E. A world review of the soleigerspecies group in thegenus Typhlodromus Sheuten (Acari: Phytoseiidae) // Can. J. Zool. 1982. Vol. 60.P. 3 021–3 032.10. Chant D. A., Yoshida E. A world review of the tiliarum species group in thegenus Typhlodromus Sheuten (Acari: Phytoseiidae) // Can. J. Zool. 1989. Vol. 67.P. 1 006–1 046.11. Chant D. A., McMurtry J. A. A review of the subfamilies Phytoseiidae andOdrominae (Acari: Phytoseiidae) // Internat. J. Acarol. 1994. Vol. 20. P. 223–311.12. Chant D. A. Phytoseiid Mites (Acarina: Phytoseiidae), in Canadian Entomologist.Belleville (Ontario), 1959. 45 p.13. Drukker B., Bruin J., Jacobs G., Kroon A., Sabelis M. How predatory miteslearn to cope with variability in volatile plant signals in the environment oftheir herbivorous prey // Experimental and Applied Acarology. 2000. Vol. 24.P. 881–895.14. Duso C., Camporese P., Geest L. P. S. Toxicity of a number of pesticides tostrains of Typhlodromus pyri and Amblyseius andersoni (Acari: Phytoseiidae) //Entomophaga. 1992. Vol. 37. P. 363–372.15. Edland T. Side-effects of fungicide and insecticide sprays on phytoseiid mitesin apple orchards // Norwegian Journal of Agricultural sciences. 1994. Vol. 17.P. 195–204.

16. EPPO Guidelines for the efficacy evaluation of plant protection products:(Introduction, general & miscellaneous guidelines new & revised guidelines).Paris, 1999. 172 p.17. Gruys P., Jong D. J., Mandersloot H. J. Implementation of integrated control inorchards, in Integrated control of insect pests in the Netherlands. Wageningen,Pudoc, 1980. P. 11–17.18. Hardman J. M., Franklin J. L., Moreau D. L., Bostanian N. J. An index forselective toxicity of miticides to phytophagous mites and their predators basedon orchard trials // Pest Manag. Sci. 2003. Vol. 59. P. 1 324–1 332.19. Hassan E., Oomen P. A., Overmeer W. P. J., Plevoets P., Reboulet J. N.,Rieckmann W., Samsoe-Petersen L., Shires S. W., Staubli A., Stevensen J.,Tuset J. J., Vanwetswinkel G., Zon A. Q. Standard methods to the test of sideeffectsof pesticides on natural enemies of insects and mites developed by theIOBC/WPRS Working Group “Pesticides and Beneficial Organisms” // BullOEPP/EPPO. 1985. Vol. 15. P. 214–255.20. Manko O., Vlasova O. Species composition and the dynamics of Tetranychus mitepopulations in the apple tree plantations of Ukraine // Archives of Phytopathologyand Plant Protection. 2003. Vol. 36. P. 33–40.21. Meier U. Growth stages of Mono- and Dicotyledonous plants. Berlin, 1997.67 p.22. Mochizuki M. Effectiveness and pesticide susceptibility of the pyrethroid-resistantpredatory mite Amblyseius womersleyi in the integrated pest management of teapests // BioControl. 2003. Vol. 48. P. 207–221.23. Overmeer W. P. J., Zon A. Q. A standardized method for testing the side effectsof pesticides on the predacious mite Amblyseius potentillae Garman (Acarina:Phytoseiidae) // Entomophaga. 1982. Vol. 27. P. 357–364.24. Rakauskas R. Recent changes in aphid (Hemiptera, Sternorrhyncha: Aphididae)fauna of Lithuania: an effect of global warming? // Ekologija. 2004. Nr. 1.P. 1–4.25. Raudonis L. Harmful insect fauna in apple orchards and systems of controlmeans to reduce its harm // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001. T. 20(1).P. 55–68.26. Sterk G., Creemers P., Merckx K. Testing the side effects of pesticides on thepredatory mite Typhlodromus pyri (Acari, Phytoseiidae) in the field trials // BullIOBC/WPRS. 1994. Vol. 17. P. 27–40.27. Sterk G. S., Hhassan A., Baillod M., Bakker F., Bigler F., Blumel S.,Bogenschutz H., Boller E., Bromand B., Brun J., Calis J. N. M., Coremans-Pelseneer J., Duso C., Garrido A., Grove A., Heimbach U., Hokkanen H., Jacas J.,Lewis G., Moreth L., Polgar L., Roversti L., Samsoe-Petersen L., Sauphanor B.,Schaub L., Staubli A., Tuset J. J., Vainio A., Van de Veire M., Viggiani G.,Vinuela E., Vogt H. Results of the seventh joint testing programme carried outby the IOBC/WPRS – Working Group “Pesticides and Beneficial Organisms” //BioControl. 1999. Vol. 44. P. 99–117.28. Tuovinen T. Predatory mites in Finish apple orchards // Acta Phyt. Ent. Hungarica.

1992. Vol. 27. P. 609–613.29. Vogt H., Rumpf S., Wetzel C., Hassan S. A field method for testing effects ofpesticides on larvae of the green lacewing, Chrysoperla carnea Steph. (Neuroptera,Chrysopidae) // Bull. IOBC/WPRS. 1992. Vol. 15. P. 176–182.30. Whittaker B. Insects and plans in changing atmosphere // Journal of Ecology.1989. Vol. 4. P. 507–518.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).PESTICIDŲ POVEIKIS GROBUONIŠKOSIOMS IR FITOFAGINĖMSERKĖMS INTEGRUOTOJE OBELŲ APSAUGOS NUO KENKĖJŲ SIS-TEMOJEL. Raudonis, A. Valiuškaitė, E. SurvilienėSantrauka1999–2001 m. atliktų tyrimų tikslas buvo nustatyti pesticidų poveikį fitofaginėms irgrobuoniškosioms erkėms bei jų tinkamumą integruotai obelų apsaugos nuo kenkėjų sistemai.Tyrimo metais grobuoniškosios erkės (Amblyseius andersoniChant (Phytoseiidae)) dominavoobelų sode. Purškiant pesticidais Klofentezinu ir Fozalonu vieną kartą per vegetaciją, jiebuvo nuodingi ir labai nuodingi raudonosioms sodinėms erkėms (Panonychus ulmi Koch.) irrusvosioms sodinėms erkėms (Aculus schlechtendali Nalepa), tačiau neturėjo neigiamo poveikioA. andersoni. Purškiant Alfa-cypermetrinu vieną ar du kartus arba maišant su Mankocebuir Difenokonazolu, nenustatyta jokio poveikio fitofaginėms erkėms, bet labai sumažėjogrobuoniškųjų erkių populiaciją, todėl P. ulmi ir A. schlechtendaliišplito dvigubai gausiau,palyginti su nepurkštu variantu. Grobuoniškųjų erkių skaičius ir jų poveikis fitofaginėms erkėmssumažėjo, kai obelys buvo dažniau purškiamos pesticidais. Ditianonas ir Flutriafolas neturėjoneigiamo poveikio fitofaginėms ir grobuoniškosioms erkėms. Tolylfluanidas ir Myklobutanilasbuvo silpnai ar vidutiniškai toksiški grobuoniškosioms erkėms ir P. ulmi bei silpnai toksiškiA. schlechtendali.Reikšminiai žodžiai: Aculus schlechtendali, Amblyseius andersoni, integruota kontrolė,Panonychus ulmi, pesticidai.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).THE INFLUENCE OF FUNGICIDE SPRAYS ONINFECTION OF APPLE TREE BY VENTURIA INAEQUALIS(CKE.) WINT.Laimutis RAUDONIS, Alma VALIUŠKAITĖ, Elena SURVILIENĖLithuanian Institute of Horticulture-LT-54333 Babtai, Kaunas distr.E-mail l.raudonis@lsdi.ltThe influence of fungicide sprays on infection of apple scab (Venturia inaequalis (Cke)Wint) was studied in apple trees in 2006–2007. Scab warning equipment Metos D in 2006and Internet based system iMETOS in 2007 were used for prediction of infection risks ofapple scab. The mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1, 100 g AI ha -1 applied 6–7 times during growing season reduced apple scab infection by76.6–94.5% (incidence), 86.8–96.5% (intensity) on leaves and by 93.5–98.7% (incidence),96.9–99.1% (intensity) on fruits, respectively. There were not found any statistical differencesof the incidence and intensity of apple scab on leaves among treatments with both ratesthe mixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 ,700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 . Statistically lower reductionof apple scab incidence and intensity on fruits was after treatment with lower rate ofthe mixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 ,700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 comparing with higher rate of themixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 . All tested products statisticallyreduced the incidence and intensity of apple scab comparing with untreated orchard.Key words: Apple scab, apple trees, incidence, intensity, fungicides.Introduction. Venturia inaequalis causal agent of apple scab is the most importantdisease of apple and its control depends almost exclusively on frequent use offungicides. 75% of the pesticide use in apple production is related to control of fungaldiseases, in which apple scab has a share of 70% (Creemers, Lear, 2006). Europeanagriculture faced the strict demands to decrease the use of pesticides in order to reduceany human or environmental hazards, therefore the need for evaluation and reductionof the use of pesticides is expressed. On the other hand, frequent use of fungicidesagainst apple scab influences genetic diversity or stimulates development of new racesof the pathogen (Zheng et al., 2000; Tenzer, Gessler, 1999; Bilbao, Murillo, 2005).To obtain the reduction of the use of fungicides without any significant damage tothe crop, the control of apple scab should be based on registration of climatic data,scouting of biotic parameters, infection risks and simulation disease models, resistancemanagement for modern fungicides, effective available packet of plant protectionproducts, and risk profile of available products. The bioecology of Venturia inaequalishas been widely studied in many countries. The development of infection risks of

apple scab, highly depends on apple cultivar susceptibility, inoculum of the pathogenin orchards, growth stage of the tree, ascospore release and the influence of parametersas air temperature, duration of leaf wetness, relative humidity or light (Gadoury et al.,1998; Stensvand et al., 1998; Li, Xu, 2002; Rossi et al., 2003; Holb et al., 2004; Holbet al., 2005; Carisse et al., 2007). Based on air temperature duration of leaf wetnessand other parameters apple scab models have been developed, evaluated and recentlysuccessfully used for the disease control in apple orchards. Met stations equipped withsensors for registration and transmission of data about temperature, relative humidity,rainfall, leaf wetness and others for prediction of apple scab infection risks (Berrie,1994; Butt, Xu, 1994; Bühler, Gesle, 1994; Grauslund, Loshenkohl, 1994; Rossi et al.,1999; 2007; Raudonis, 2002; Raudonis et al., 2003; Holb et al., 2003b; Xu, Robinson,2005; Atlamaz et al., 2007).There are not enough data on efficiency of new fungicides against apple scab inLithuania. Some data on the use of plant protection products against scab in appleorchards were reported (Rašinskienė, Raudonis, 1997; 1998). Meanwhile new plantprotection products are changing the old ones.Therefore, the objective of this study was to evaluate the influence of recentlyintroduced in the market fungicides on infection of apple scab in apple.Materials and methods. The field trials were carried out in the apple tree orchardat the Lithuanian Institute of Horticulture in 2006–2007. The apple trees (variety‘Conel Red’) were planted in 1995. 1250 seedlings per hectare were planted. The soilwas fertilized with N – 70 kg ha -1 before flowering. Fastac 50 EC 0.4 l ha -1 at 09 and73 growth stages was used for control of insect pests.The trial was carried out according to trial plan as presented in Table 1.T a b l e 1. Trial plan1 l e n t e l ė. Bandymo planasIn the treatments No 2 and 3 the mixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin40 g kg -1 was applied 6 and 7 times in 2006 and 2007, respectively. In the treatmentNo 4 Dithianon 120 g kg -1 was applied at 57, 69, 75 and 77 growth stages in 2006and at 57, 69, 75, 79 and 81 growth stages in 2007. Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 was

applied at 71 and 73 growth stages in the treatment No 4 in 2006–2007.Plot size was at least 5 trees, 4 replications at random plot distribution. Motorsprayer STIHL SR400 was used for spraying, water volume – 500 l ha -1 at differentgrowth stages according to BBCH scale (Meier, 1997). The abbreviation BBCHderives from Biologische Bundesanstalt, Bundessortenamt and Chemical industry.The extended BBCH scale is a system for a uniform coding phenologically similargrowth stages of all mono- and dicotyledonous plant species. This scale is based ondecimal code, which indicates principal and secondary growth stages of plants usingthe figures from 0 to 9. The combination of figures for the principal and the secondarystages results in the two-digit code, which offers the possibility of precisely definingphenological growth stages of plants. Weather conditions during application presentedin Table 2.T a b l e 2. Weather conditions at application2 l e n t e l ė. Oro sąlygos purškimo metuBabtai, 2006–2007Assessments of scabbed leaves were made after primary and secondary infectionperiods as follows: on VI.21 and VIII.18 in 2006 and on VII.09 and VIII.06 in 2007.There were 200 leaves to assess the incidence and intensity of apple scab on leaves ineach plot. 100 fruits in each plot were assessed at harvest on X.09 and IX.27 in 2006and 2007 and % of fruits injured by apple scab was recorded.Scab warning equipment Metos D in 2006 and Internet based system iMETOSin 2007 (G. Pessl, Austria) were used for the record of meteorological data and applescab infection periods (Table 3).

T a b l e 3. Meteorological conditions3 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygosBabtai, 2006–2007Incidence of apple scab on leaves and fruits was calculated: P = a × 100/N;P – disease incidence; a – number of scabbed leaves; N – total assessed leaves.Intensity of apple scab on leaves and fruits was calculated: R = Σab × 100/NK;A – the number of assessed leaves or fruits, B – the number of scabbed leaves or fruits,a – the number of leaves or fruits scabbed the same level, K – highest score of the scale(5), Σ – the sum numbers of scabbed leaves or fruits of different scores.Scab incidence and intensity on leaves and fruits was compared among treatmentsin this study with a single factor analysis of variance (ANOVA). Specific differenceswere identified with Duncan’s multiple range test.Results. Apple scab incidence and intensity on leaves was 64.0 and 34.0% afterprimary infection in unsprayed plots in 2006. After the secondary infection scabincidence and intensity increased to 85.0 and 49.0%, accordingly (Table 4).T a b l e 4. An incidence and intensity of Apple scab on leaves of apple treeafter fungicide sprays4 l e n t e l ė. Obelų rauplių paplitimas ir intensyvumas ant obelų lapų nupurškusfungicidaisBabtai, 2006

4 l e n t e l ė s tęsinysT a b l e 4 continuedT a b l e 5. An incidence and intensity of Apple scab on leaves of apple treeafter fungicide sprays5 l e n t e l ė. Obelų rauplių paplitimas ir intensyvumas ant obelų lapų nupurškusfungicidaisBabtai, 2007Mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 ,100 g AI ha -1 applied 6 times during growing season reduced scab incidence andintensity on leaves to 15.0 and 4.5% after primary and to 14.7 and 6.5% after thesecondary infection. Lower dose the mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 240 g AI ha -1and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , 80 g AI ha -1 reduced scab incidence and intensity to18.0 and 5.6% after primary and to 19.7 and 7.3% after the secondary infection,respectively. Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 applied 4 times and Kresoxym-

Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 applied 2 times per vegetation separately gavethe lowest reduction of apple scab incidence and intensity in 2006. Lower applescab incidence and intensity was recorded in 2007 in unsprayed orchard (Table 5).There were found 32.0 and 47.0% scabbed leaves after primary and secondaryinfections in unsprayed plots. Scab intensity was 11.97 and 23.4% after primary andsecondary infections, respectively. Mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , 100 g AI ha -1 reduced apple scab incidence and intensityon leaves to 1.75 and 0.42% after primary and to 5.0 and 1.49% after the secondaryinfection. Lower reduction was recorded when lower dose of the mixture of Dithianon120 g kg -1 , 240 g AI ha -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , 80 g AI ha -1 , Dithianon700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 wereapplied in 2007. Meanwhile there were not found any statistical differences of theincidence and intensity of apple scab on leaves among treatments with both rates themixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 ,700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 during both experimentalyears.In 2006 an efficiency of mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 andPyraclostrobin 40 g kg -1 , 100 g AI ha -1 against apple scab on leaves after primary andsecondary infections was 76.6–82.7% (incidence), 86.8–86.7% (intensity), accordingly(Table 6).T a b l e 6. Effects of fungicides on Apple scab on leaves of apple tree6 l e n t e l ė. Fungicidų poveikis obelų rauplėms ant obelų lapųBabtai, 2006An efficiency of lower rate of mixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin40 g kg -1 against apple scab on leaves after primary and secondary infections rangedfrom 76.6 to 82.7% (incidence) and from 86.8 to 86.7% (intensity), respectively. In2007 an efficiency of mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin

40 g kg -1 , 100 g AI ha -1 against apple scab on leaves after primary and secondaryinfections was 89.4–94.5%% (incidence) and 93.6–96.5% (intensity), accordingly(Table 7).T a b l e 7. Effects of fungicides on Apple scab on leaves of apple tree7 l e n t e l ė. Fungicidų poveikis obelų rauplėms ant obelų lapųBabtai, 2007T a b l e 8. An incidence and intensity of Apple scab on fruits of apple treeafter fungicide sprays

8 l e n t e l ė. Obelų rauplių paplitimas ir intensyvumas ant vaisių nupurškusfungicidaisBabtai, 2006–2007Similar results were obtained after treatments with the lower rate of mixture ofDithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1Apple scab incidence and intensity on fruits was 37.7 and 12.2% in unsprayedplots in 2006 (Table 8).Much higher scab incidence (84.7%) and intensity (45.7%) was recorded in 2007.Mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 ,100 g AI ha -1 reduced scab incidence and intensity on fruits to 0.5 and 0.12% in 2006and to 5.5 and 1.42% in 2007. An efficiency of this mixture of fungicides againstscab incidence was 98.7–93.5% and intensity 99.1–96.9% in 2006–2007, accordingly(Table 9).T a b l e 9. Effects of fungicides on Apple scab on fruits of apple tree9 l e n t e l ė. Fungicidų poveikis obelų rauplėms ant vaisiųBabtai, 2006–2007There were not found any statistical differences of the incidence and intensity ofapple scab on fruits among treatments with both rates the mixture of Dithianon120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 andKresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 in 2006, meanwhile statistically lowerreduction was after treatment with lower rate of the mixture of Dithianon 120 g kg -1and Pyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 comparing with higher rate the mixture of Dithianon120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 . All tested products statistically reducedthe incidence and intensity of apple scab comparing with untreated orchard. Anefficiency of the lower rate Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 againstscab incidence was 92.8–89.4% and intensity – 97.7–94.2% in 2006–2007. An

efficiency of Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 ,100 g AI ha -1 against scab incidence was 94.7–85.8% and intensity – 98.5–89.6% in2006–2007.Discussion. Conditions for development of apple scab infections were favorable in2006–2007. Although June and July was dry, it was warm and after short rainy periodssevere infections occurred in 2006 (Table 3). In 2007 an Internet based new diseasewarning technology iMETOS (G. Pessl, Austria) was used for prediction apple scabinfection periods. In the middle of May 2007 light infection risk of scab reached 80%and first spray was made. Late in June, July and August infection risks were severeand frequent (Fig.).F i g. Development of apple scab infections according to iMETOSP a v. Obelų rauplių infekcijų plitimas pagal iMETOSBabtai, 2007Fungicides were applied on scab sensitive variety of apple tree immediately after lightinfection appeared. The results of this study show that in spite severe and frequentinfection risks an efficiency of fungicides against scab on leaves was high in 2007.Lower efficiency was recorded only after primary infection of scab in 2006, becausethe samples of fungicides were received too late and first application was delayed. Scabincidence and intensity on leaves increased to 89.0 and 49.0% in 2006, meanwhilethe incidence and intensity reached only 47.0 and 23.4% in unsprayed plots, thoughinfection risks were severe in 2007. Conversely, the fruits were much more damaged byscab in 2007. It can be explained that infection risks were rare and light till the middleof May and had No severe damage on young leaves by apple scab in 2007 (Fig.). Some

authors had stated that only newly emerged leaves of apple tree are susceptible to scabinfection by ascospores or conidia (Li, Xu, 2002; Holb et al., 2004). The same patternsof scab infection severity depending maturity of fruits were observed (Xu, Robinson,2005). The difference of scab incidence and intensity depending on infection riskswas reported (Holb, 2003b).Lower efficacy of all tested fungicides was recorded when infection risks weresevere and frequent. Due to lower doses of strobilurin related products are moretolerant to scab resistance (Olaya, Köller, 1999; Zheng et al., 2000). Only higherdose of the mixture Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 ,100 g AI ha -1 should be used when scab infection risks are severe and frequent.Conclusions. The mixture of Dithianon 120 g kg -1 , 300 g AI ha -1 and Pyraclostrobin40 g kg -1 , 100 g AI ha -1 applied 6–7 times during growing season reduced apple scabinfection by 76.6–94.5% (incidence), 86.8–96.5% (intensity) on leaves and by 93.5–98.7% (incidence), 96.9–99.1 (intensity) on fruits, respectively. There were not foundany statistical differences of the incidence and intensity of apple scab on leaves amongtreatments with both rates of the mixture of Dithianon 120 g kg -1 and Pyraclostrobin40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl 500 g kg -1 ,100 g AI ha -1 . Statistically lower reduction of apple scab incidence and intensity onfruits was after treatment with lower rate of the mixture of Dithianon 120 g kg -1 andPyraclostrobin 40 g kg -1 , Dithianon 700 g kg -1 , 700 g AI ha -1 and Kresoxym-Methyl500 g kg -1 , 100 g AI ha -1 comparing with higher rate of the mixture of Dithianon120 g kg -1 and Pyraclostrobin 40 g kg -1 . All tested products statistically reduced theincidence and intensity of apple scab comparing with untreated orchard.ReferencesGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Atlamaz A., Zeki C., Uludag A. The importance of forecasting and warningsystems in implementation of integrated pest management in apple orchards inTurkey // EPPO Bulletin. 2007. Vol. 37(2). P. 295–299.2. Berrie A. Practical experiances with the Ventem TM system for managed control ofapple scab in the United Kingdom // Norwegian Journal of Agricultural Sciences.1994. Vol. 17. P. 295–301.3. Bilbao A. M., Murillo J. Six Races of Venturia inaequalis are Found CausingApple Scab in Spain // Plant disease. 2005. Vol. 89(8). P. 908.4. Bühler M., Gesle C. First experiences with an improved apple scab controlstrategy // Norwegian Journal of Agriculture Sciences. 1994. Vol. 17.P. 229–240.5. Butt D. J., Xu X. M. Ventem TM – a comparison apple scab warning system foruse on farms // Norwegian Journal of Agricultural Sciences. 1994. Vol. 17.P. 247–251.6. Carisse O., Rolland D., Samary S. Heterogeneity of the aerial concentration anddeposition of ascospores of Venturia inaequalis within a tree canopy during therain // European Journal of Plant Pathology. 2007. Vol. 117(1). P. 13–24.

7. Creemers P., van Laer S. Key strategies for reduction of the dependenceon fungicides in integrated fruit production // Phytopathol. 2006. Vol. 39.P. 19–29.8. Gadoury D. M., Stensvand A., Seem R. C. Influence of Light, RelativeHumidity, and Maturity of Populations on Discharge of Ascospores of Venturiainaequalis // Phytopatthology. 1998. Vol. 88(9). P. 902–909.9. Grauslund J. Control of apple scab according to warning equipment // NorwegianJournal of Agricultural Sciences. 1994. Vol. 17. P. 241–246.10. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. Overwintering of Conidia of Venturia inaequalisand the Contribution to Early Epidemics of Apple Scab // Plant disease. 2004.Vol. 88(7). P. 751–757.11. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. Summer epidemics of apple scab: the relationshipbetween measurements and their implications for the development of predictivemodels and threshold levels under different disease control regimes // Journal ofPhytopathology. 2003. Vol. 151(6). P. 335–343.12. Holb I. J., Heijne B., Jeger M. J. The widespread occurrence of overwinteredconidial inoculum of Venturia inaequalis on shoots and buds in organic andintegrated apple orchards across the Netherlands // European Journal of PlantPathology. 2005. Vol. 111(6). P. 157–168.13. Li B., Xu X. Infection and Development of Apple scab (Venturia inaequalis) onOld Leaves // Journal of Phytopathology. 2002. Vol. 150(11-12). P. 687–691.14. Meier U. Growth stages of Mono- and Dicotyledonous plants. Berlin, 1997.67 p.15. Olaya G., Köller W. Baseline sensitivities of Venturia inaequalis Populations tothe Strobilurin Fungicide Kresoxim – methyl // Plant disease. 1999. Vol. 83(3).P. 274–278.16. Rašinskienė A., Raudonis L. Efficiency of control against pest and diseases ofapple-trees on M26 rootstock // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1998.T. 17(4). P. 65–74.17. Rašinskienė A., Raudonis L. Obelų apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjųagrobiologinis įvertinimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1997. T. 16.P. 36–46.18. Raudonis L. Integrated control strategy of apple scab according to warningequipment // Plant Protection Science. 2002. 38(2). P. 700–703.19. Raudonis L., Valiuškaitė A., Rašinskienė A., Survilienė E. Pests and DiseaseManagement Model of Apple-trees According to Warning Equipment //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(3). P. 528–537.20. Rossi V., Giosue S., Bugiani R. A – scab (Apple – scab), a simulation model forestimating risk of Venturia inaequalis primary infections // EPPO Bulletin. 2007.Vol. 37(2). P. 300–308.21. Rossi V., Giosue S., Bugiani R. Influence of Air Temperature on the Release ofAscospores of Venturia inaequalis // Journal of Phytopathology. 2003. Vol. 151(1).P. 50–58.

22. Rossi V., Ponti I., Marinelli M., Giosue S., Bugiani R. Field Evaluation of SomeModels Estimating the Seasonal Pattern of Airborne Ascospores of Venturiainaequalis // Journal of Phytopathology. 1999. Vol. 147(10). P. 567–575.23. Stensvand A., Amundsen T., Semb L., Gadoury D. M., Seem R. C. Discharge andDissemination of Ascospores by Venturia inaequalis During Dew // Plant disease.1998. Vol. 82(7). P. 761–764.24. Tenzer I., Gessler C. Genetic Diversity of Venturia inaequalis Across Europe //European Journal of Plant Pathology. 1999. Vol. 105(6). P. 545–552.25. Xu X. M., Robinson J. Modeling the effects of wetness duration and fruit maturityon infection of apple fruits of Cox’s orange Pippin and two clones of gala byVenturia inaequalis // Plant Pathology. 2005. Vol. 54(3). P. 347–356.26. Zheng D., Olaya G., Köller W. Characterization of laboratory mutants of Venturiainaequalis resistant to the strobilurin – related fungicide kresoxim – methyl //Current genetics. 2000. Vol. 38(3). P. 148–155.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).FUNGICIDŲ ĮTAKA VENTURIA INAEQUALIS (CKE.) WINT. PLITIMUIOBELŲ SODEL. Raudonis, A. Valiuškaitė, E. SurvilienėSantrauka2006–2007 m. tirtas fungicidų poveikis rauplių (Venturia inaequalis (Cke.) Wint.)plitimui obelų sode. Purškiant fungicidų Ditianono 120 g kg -1 (300 g v. m. ha -1 ) irPiraklostrobino 40 g kg -1 (100 g v. m. ha -1 ) mišiniu 6–7 kartus per vegetaciją, efektyvumasnuo obelų rauplių buvo atitinkamai 76,6–94,5% (paplitimas), 86,8–96,5% (intensyvumas)ant lapų ir 93,5–98,7% (paplitimas), 96,9–99,1 (intensyvumas) ant vaisių. PurškiantDitianono 120 g kg -1 ir Piraklostrobino 40 g kg -1 mišiniu bei Ditianonu 700 g kg -1(700 g AI ha -1 ) ir Krezoksim metilu 500 g kg -1 (100 g AI ha -1 ), rauplių paplitimas irintensyvumas ant lapų iš esmės nesiskyrė. Iš esmės mažesnis obelų rauplių paplitimo irintensyvumo sumažėjimas ant vaisių buvo purškiant obelis mažesne Ditianono 120 g kg -1ir Piraklostrobino 40 g kg -1 mišinio norma bei Ditianonu 700 g kg -1 (700 g AI ha -1 ) irKrezoksim metilu 500 g kg -1 (100 g AI ha -1 ), palyginti su didesne Ditianono 120 g kg -1 irPiraklostrobino 40 g kg -1 mišinio norma. Visi tirti fungicidai iš esmės sumažino rauplių paplitimąir intensyvumą ant lapų ir vaisių, palyginti su nepurkštu sodu.Reikšminiai žodžiai: intensyvumas, fungicidai, obelų rauplės, obelys, paplitimas.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).KALCIO TRĄŠŲ ĮTAKA ‘SINAP ORLOVSKIJ’ OBELŲLAPŲ IR VAISIŲ CHEMINEI SUDĖČIAIJuozas LANAUSKAS, Nomeda KVIKLIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas j.lanauskas@lsdi.ltKalcio trąšų poveikio tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute2001–2003 metais. Kalcio salietra, AB „Achema“ pagamintomis eksperimentinėmis kalciotrąšomis (jose yra 13,9–14,2% CaO ir 0,5% MgO) ir kalcio vuksaliu ‘Sinap orlovskij’ veislėsobelys su B.396 poskiepiu nupurkštos penkis kartus. Paskutiniuosius du kartus visuosevariantuose panaudotas kalcio chlorido tirpalas. Per sezoną tręštuose variantuose išpurkšta11,9 kg/ha CaO. Kontrolinis variantas netręštas.Visos tirtos trąšos padidino kalcio kiekį obelų lapuose. Kalcio salietra ir kalcio vuksalispadidino kalcio kiekį obuoliuose vienais iš trejų tyrimo metų, eksperimentinės trąšos – dvejais.Esminių tirtų trąšų poveikio skirtumų nenustatyta. Mažiausias K/Ca santykis obuoliuose buvonormalaus drėgnio metais, didžiausias – šiltais ir sausais. Dėsningų priklausomumo ryšių tarpatskirų elementų ir jų santykių lapuose ir vaisiuose nenustatyta.Reikšminiai žodžiai: kalcis, K/Ca santykis, obelys.Įvadas. Mineralinių elementų kiekis vaisiuose turi įtakos jų kokybei. Obuoliaidažnai nukenčia nuo kalcio trūkumo sukeltų fiziologinių procesų sutrikimų. Dėlmažo kalcio kiekio arba netinkamo jo santykio su kitais elementais obuoliai susergapoodine dėmėtlige, minkštimo sukamštėjimu, sėklalizdžių parudavimu ir kitomisfiziologinėmis ligomis. Vaisių išsilaikymui įtakos turi ne tik absoliutus kalcio kiekis,bet ir jo santykis su kitais elementais – azotu, kaliu, fosforu, magniu. Svarbiausias yrakalio ir kalcio santykis.Galimoms problemoms vaisių laikymo metu prognozuoti naudojama keletasrodiklių: N/Ca, K/Ca arba Mg/Ca (Holland, 1980; Marcele, Persijn, 1980). Kuošių santykių skaitinė reikšmė mažesnė, tuo geriau vaisiai laikosi, mažiau sergafiziologinėmis ligomis. Vaisių laikymosi prognozės kartais atliekamos ir pagallapų cheminės sudėties rodiklius: azoto, kalio, kalcio kiekius, (K + Mg)/Ca santykį(Švagždys, Viškelis, 1999; Piestrzeniewicz ir kt., 2000).Kalcio pasisavinimui įtakos turi dirvos agrocheminės savybės, tręšimas, dirvosdrėgmė, veislės ir poskiepiai, vaismedžių derlumas ir vaisių dydis, genėjimas ir netskrotelių lapų dydis bei sėklų kiekis vaisiuose (Wiersum, 1974; Wojcik, 1996; Tomala,2001).Populiarus būdas padidinti kalcio kiekį vaisiuose – purkšti vaismedžius kalciotrąšomis. Tam tikslui skirtų trąšų yra nemažai: Wuxal Calcium, Calcisol 500 Sl, Stopit,Sadasol Ca, Insol Ca, Nitrabor, Calcinit ir kt. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad

papildomai tręšti naudojamos kalcio trąšos yra gan veiksmingos (Greene, Smith, 1980;Tomala, 1997; Tomala, Radecka, 1997). Gerai nupurškus vaismedžius, kalcis patenkair į vaisius, ir į augančius ūglius. Nurodoma, kad vegetacijos metu purškiant obeliskalcio trąšomis, pagerėja vaisių kokybė: obuoliai būna kietesni, geriau laikosi (Ben,1997). Manoma, kad paprasčiausios trąšos – kalcio chloridas ir kalcio salietra – yragan efektyvios. AB „Achema“ iš vietinių žaliavų pagamino naujos trąšos – kalcionitrato tirpalo – bandomuosius pavyzdžius.Darbo tikslas – įvertinti skirtingų kalcio trąšų poveikį obelų lapų ir vaisiųcheminei sudėčiai.Tyrimo objektas ir metodai. Kalcio trąšų poveikio tyrimai atlikti Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institute 2001–2003 m. pagal schemą:1. Nepurkšta (kontrolė)2. Ca(NO 3) 2× 5 k. + CaCl 2× 2 k.3. Eksperimentinės kalcio trąšos × 5 k. + CaCl 2× 2 k.4. Kalcio vuksalis × 5 k. + CaCl 2× 2 k.Trąšomis purkštos ‘Sinap orlovskij’ veislės obelys su B.396 poskiepiu vegetacijosmetu. Sodas įveistas 1994 m. 4 × 2 m atstumais. Bandymo variantai kartoti po keturiskartus. Vieną kartą nupurkšti sunaudota 800 l ha -1 0,4–1% koncentracijos trąšų tirpalo.Tiriamų trąšų tirpalais obelys purkštos penkis kartus. Paskutiniuosius du kartus visuosevariantuose panaudotas kalcio chlorido tirpalas. Per sezoną tręštuose variantuoseišpurkšta 11,9 kg ha -1 CaO. Kontrolinis variantas netręštas.Kalcio salietroje, kuria buvo purkšti vaismedžiai, yra 26,5% CaO (19% Ca).Eksperimentinės kalcio trąšos pagamintos AB „Achema“. Jų pagrindinė sudedamojidalis – skystas kalcio nitratas (40–45%). Šioje trąšoje yra 13,9–14,2% CaO ir0,5% MgO. Kalcio vuksalyje yra 10% N, 15% CaO, 2% MgO bei mikroelementų B,Cu, Fe, Mn ir Mo.Dirvožemis bandymų vietoje yra vidutinio sunkumo arba sunkus priemolis,pH – 7,5, P 2O 5– 300–330 mg/kg, K 2O – 200–250 mg/kg, humuso – 2,3–2,5%(agrocheminių analizių duomenys iš 0–40 cm horizonto).Vaismedžiai buvo purkšti vakare arba ryte, esant vėsesniam orui. Nupurškusnelydavo. 2001 m. pavasaris ir vasara buvo šilti ir drėgni, 2002 m. – šilti ir sausi, 2003 m.pavasaris šiltas ir sausokas, vasara šilta, su įprastu kritulių kiekiu (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis birželio–rugsėjomėnesiaisT a b l e 1. Average air temperature and rainfall in the period of June–September

Lapų ir vaisių analizės atliktos Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminiųtyrimų centre. Nustatytas N, P, K, Ca ir Mg kiekis (procentais) sausojoje medžiagoje.Lapų mėginiai analizėms paimti nupurškus penktą kartą, o vaisių – skinant, rugsėjoantrojoje pusėje.Rezultatai. 2001 m. visos tirtos kalcio trąšos padidino kalcio kiekį obelų lapuose(2 lentelė). Azoto kiekis iš esmės padidėjo tik nuo kalcio salietros. Kalio ir magniokiekiams lapuose tirtos trąšos įtakos neturėjo. (K + Mg)/Ca santykis iš esmės sumažėjonuo kalcio salietros ir eksperimentinių kalcio trąšų. 2002 m. nustatytas teigiamas kalciosalietros poveikis kalcio kiekiui lapuose. 2003 m. kalcio kiekį lapuose padidino kalciosalietra ir eksperimentinės kalcio trąšos. Kitų elementų pokyčių lapuose nei 2002 m.,nei 2003 m. nenustatyta.2 l e n t e l ė. Per lapus pukštų kalcio trąšų įtaka ‘Sinap Orlovskij’ obelų lapųcheminei sudėčiai ir elementų santykiamsT a b l e 2. Effect of foliar applied Calcium fertilizers on ‘Sinap Orlovskij’ apple leafnutrient content and ratioDidelių vaisių cheminės sudėties pokyčių nuo naudotų trąšų nenustatyta. Kaipir reikėjo tikėtis, didžiausios įtakos trąšos turėjo kalcio kiekiui. 2002 m. jo padaugėjonuo eksperimentinių kalcio trąšų, o 2003 m. – nuo visų tirtų trąšų (3 lentelė). 2001 m.

obuoliuose buvo 0,030–0,033% kalcio. Esminių skirtumų, tręšiant skirtingomistrąšomis, nenustatyta. 2001 m. kalcio salietra vaisiuose padidino azoto kiekį.Pastebėti ryškūs kalcio kiekio bei K/Ca ir Mg/Ca santykių skirtumai skirtingaistyrimo metais. Mažiausiai kalcio obuoliuose susikaupė sausais 2002 m. Tais pačiaismetais nustatytas didžiausias K/Ca ir Mg/Ca santykis. Dėsningo trąšų poveikio K/Cair Mg/Ca santykių kitimui nenustatyta.Statistiškai patikimų koreliacinių ryšių tarp atskirų elementų kiekių lapuose irvaisiuose nenustatyta.3 l e n t e l ė. Per lapus purkštų kalcio trąšų įtaka ‘Sinap Orlovskij’ obuoliųcheminei sudėčiai ir elementų santykiamsT a b l e 3. Effect of foliar applied Calcium fertilizers on ‘Sinap Orlovskij’ applenutrient content and ratioAptarimas. Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad kalcio trąšos turėjo įtakos kalciokiekiui ‘Sinap Orlovskij’ veislės obelų lapuose ir vaisiuose. Trąšos kalcio kiekįlapuose didino dažniau negu vaisiuose. Labiausiai kalcio kiekis vaisiuose padidėjonuo trąšų 2003 m. Kitų tirtų elementų kiekiai lapuose ir vaisiuose nuo trąšų beveiknepriklausė, išskyrus 2001 m., kai azoto kiekis lapuose padidėjo nuo kalcio salietros, o(K + Mg)/Ca santykis sumažėjo nuo kalcio salietros ir eksperimentinių kalcio trąšų.

Optimalus K/Ca santykis įvairių veislių obuoliuose yra skirtingas. ‘Jonagold’ ir‘Boskop’ veislių vaisiuose jis yra apie 15 (Wojcik, 1996; Tomala, 2001). K. Tomala(2001) duomenimis maždaug 2% ‘Jonagold’ veislės obuolių pažeidžiami, kai K/Casantykis juose yra apie 28. Atlikdami vaisių laikymo tyrimus, nustatėme, kad, kai‘Sinap Orlovskij’ veislės obuoliuose K/Ca santykis yra 12–16, poodine dėmėtligeserga tik 1,0–1,5% obuolių. Minėtų elementų santykiui padidėjus vidutiniškai iki25, sergančių obuolių buvo jau apie 24% (Lanauskas, Kviklienė, 2006). MažiausiasK/Ca santykis obuoliuose buvo normalaus drėgnio metais, didžiausias – šiltais irsausais. Kad saulėti ir sausi orai padidina kalio ir sumažina kalcio kiekį vaisiuose,buvo pastebėta ir kitų mokslininkų (Švagždys, Viškelis, 1999). Mg/Ca santykio kitimotendencijos buvo panašios kaip ir K/Ca.Dėsningų priklausomumo ryšių tarp atskirų elementų ir jų santykių lapuoseir vaisiuose nenustatėme. Panašaus pobūdžio darbuose aptinkama skirtingosinformacijos. Švagždys ir Viškelis (1999) pažymi, kad tarp (K + Mg)/Ca santykiolapuose ir K/Ca santykio vaisiuose yra stipri teigiama koreliacija. Apie sąryšį tarpK/Ca santykio ir poodine dėmėtlige sergančių vaisių kiekio mini dauguma tyrėjų(Holland, 1980; Wojcik, 1996; Tomala, 2001). Delver (1980) nurodo, kad ryšys tarp(K + Mg)/Ca santykio lapuose ir poodinės dėmėtligės požymių yra tik tais metais, kaiši liga labai išplitusi.Tirtų trąšų poveikis buvo panašus. AB „Achema“ eksperimentinėse kalcio trąšoseesantis nedidelis magnio kiekis neturėjo jokio neigiamo poveikio ir Mg/Ca santykiovaisiuose nepadidino. Nustatyta, kad didelis magnio kiekis gali sukelti į poodinędėmėtligę panašius požymius (Retamales ir kt., 2001). AB „Achema“ pagamintomiseksperimentinėmis kalcio trąšomis purkšti per lapus yra gan patogu, nes jos yra skystosir nereikia tirpinti. 2007 metais AB „Achema“ tyrimams pateikė analogiškas kalciotrąšas, pagamintas iš kitų žaliavų ir taikant kitokią technologiją negu ankstesniaismetais. Pastaruoju metu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tiriamamekalcio nitrato tirpale yra 14,7 % CaO.Išvados. 1. Kalcio salietra, AB „Achema“ eksperimentinės kalcio trąšos ir kalciovuksalis padidino kalcio kiekį ‘Sinap Orlovskij’ veislės obelų lapuose.2. Kalcio salietra ir kalcio vuksalis padidino kalcio kiekį obuoliuose vienais ištrejų tyrimo metų, eksperimentinės trąšos – dvejais.3. Dėsningų priklausomumo ryšių tarp atskirų elementų ir jų santykių lapuose irvaisiuose nenustatyta.4. AB „Achema“ sukurtos eksperimentinės kalcio trąšos poveikiu prilygo kalciosalietrai ir kalcio vuksaliui.LiteratūraGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Ben J. Effect of the concentration of mineral constituens in apples on theirpostharwest qality and storame performance II. Relations between the concentrationof mineral constituens in apples and some factors determining their qality // FoliaHorticulturae. 1997. Vol. 9(1). P. 51–57.2. Delver P. The use of leaf analysis in predicting storage quality of apples // ActaHorticulturae. 1980. Vol. 92. P. 367–368.3. Griene G. M., Smith C. B. The influence of Calcium chloride rate and spraymethod on the Calcium concentration of apple fruits // Acta Horticulturae. 1980.

Vol. 92. P. 316–317.4. Holland D. A. The prediction of bitter pit // Acta Horticulturae. 1980. Vol. 92.P. 380–382.5. Lanauskas J., Kviklienė N. Effect of Calcium foliar application on some fruitquality characteristics of ‘Sinap Orlovskij’ apple // Agronomy Research. 2006.Vol. 4(1). P. 31–36.6. Marcele R., Persijn E. Growth regulators and Calcium accumulation in applefruit // Acta Horticulturae. 1980. Vol. 92. P. 222.7. Piestrzeniewicz C., Tomala K., Dziuban Z. Prognozowanie gorzkiej plamistościpodskórnej jabłek odmiany ‘Szampion’ // Zeszyty naukowe institutu Sadownictwai Kwiaciarstwa. 2000. Vol. 8. P. 309–318.8. Retamales J. B., León L., Tomala K. Methodological factors affecting theprediction of bitter pit through fruit infiltration with magnesium salts in the applecv. ‘Braeburn’ // Acta Horticulturae. 2001. Vol. 564. P. 97–104.9. Švagždys S., Viškelis P. Obelų mitybos ir vaisių kokybės tyrimas // Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(2). P. 25–33.10. Tomala K. Dzialania zwiekszające zawartosc wapnia w jablkach // Pięknę owoce.2001. Vol. 1. P. 12–17.11. Tomala K. Effects of Calcium sprays on storage quality of ‘Šampion’ apples //Acta Horticulturae. 1997. Vol. 448. P. 59–66.12. Tomala K., Radecka D. Wplyw pozakorzeniowego nawozenia wapniem na jakosci zdolnosc przechowalniczą jablek odminy Šampion // Wspolczesne trendy wagrotechnine sadow Jakosc owocow jako czynnik postępu w sadownictwie.Lublin, 1997. P. 87–91.13. Wiersum L. K. Soil cultivation and water supply // Acta Horticulturae. 1974.Vol. 45. P. 17–20.14. Wojcik P. Sposoby zwiększania zawartosci wapnia w jablkach. Skierniewice,1996. 43 p.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).EFFECT OF CALCIUM FERTILIZERS ON LEAF AND FRUITCHEMICAL COMPOSITION OF APPLE TREE CV. ‘SINAP OR-LOVSKIJ’J. Lanauskas, N. KviklienėSummaryEffect of Calcium fertilizers was tested at the Lithuanian Institute of Horticulturein 2001–2003. Calcium nitrate, experimental Calcium fertilizers containing13,9–14,2% CaO and 0,5% MgO and Wuxal Calcium were applied fivefold via leaves on appletrees of cv. ‘Sinap orlovskij’ on rootstock 62-396. The last two sprays were made with Calciumchloride solution. The total rate of applied CaO in each treatment – 11,9 kg/ha.All tested fertilizers increased Calcium content in the leaves. In one year of the experimentapple Calcium content was increased by Calcium nitrate and Wuxal Calcium application, in twoyears – by application of experimental Calcium fertilizers. The lowest K/Ca ratio in fruits wasin the years with normal rainfall, the biggest one – in dry and warm year. Regular correlationsbetween different nutrients in leaves and fruits were not established.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).PAPILDOMO TRĘŠIMO KARBAMIDU PER LAPUSĮTAKA PIRMAMEČIAMS KRIAUŠAIČIŲ SKIEPAMSMEDELYNEViktoras PRANCKIETIS, Kęstutis MALINAUSKAS,Irena PRANCKIETIENĖLietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53361 Studentų g. 11, Akademijos mstl.,LT-53361 Kauno r. El. paštas viktoras.pranckietis@.lzuu.lt2004–2005 m. Lietuvos žemės ūkio universitete buvo atlikti pirmamečių kriaušaičių skiepųtręšimo karbamidu tyrimai medelyne. Auginti ‘Patten’, ‘Vasarinės sviestinės’ ir ‘Jules Guyot’kriaušaičių pirmamečiai skiepai, skiepyti į Pyrus pyraster poskiepį. Kriaušaičių vegetacijospabaigoje nustatytas jų aukštis, kamienėlio storis, lapų plotas ir masė, įvertinta sodinukų kokybė.Nustatyta, kad karbamido 0,5% koncentracijos tirpalas didino vienamečių kriaušaičių aukštį irskiepų kamienėlio storį. Kriaušaičių lapų plotas ir masė, veikiant karbamidui, kito skirtingai:‘Patten’ skiepų lapų masė ir lapų plotas iš esmės padidėjo, ‘Vasarinės sviestinės’ – iš esmėspadidėjo tik lapų plotas, ‘Jules Guyot’ veislei įtakos neturėjo. Papildomas pirmamečių kriaušaičiųtręšimas vegetacijos metu per lapus 0,5% karbamido tirpalu du ir keturis kartus iš esmės gerinovienamečių sodinukų kokybę: ‘Vasarinės sviestinės’ pirmosios rūšies sodinukų išeiga buvo 20ir 15, ‘Patten’ – 14 ir 19 ir ‘Jules Guyot’ – 12 ir 14% didesnė nei kontroliniame variante.Reikšminiai žodžiai: kriaušės, skiepai, tręšimas per lapus.Įvadas. Lietuvos ūkiams siekiant konkuruoti su Europos Sąjungos šalių ūkiais,viena iš tokių galimybių – žemės ūkio produktyvumo didinimas (Ginevičius,2000). Lietuvos medelynai privalo sodo augalų rinkoje konkuruoti su kaimyniniųšalių sodmenų augintojais. Produktyvumo didinimas sodininkystėje prasideda nuosodinamosios medžiagos kokybės. Tačiau konkurencija skatina intensyvesnę gamybą,dėl to neretai nukenčia kokybė. Versliniuose kriaušių soduose turi augti neaugūs,nedidelės apimties, tankiai susodinti vaismedžiai. Svarbu, kad šiuolaikinis kriaušiųsodas kuo greičiau pradėtų derėti ir nokintų gausų geros kokybės vaisių derlių per visąderėjimo laiką (Mika, 1998, Forshey, Elfving, 1992).Vaismedžių augumą bei produktyvumą lemia poskiepiai, augimo technologijosir meteorologinės sąlygos (Kviklys, Kviklienė, 2004, Kviklys, 2001, Wertheim,1998). Tręšimas yra vienas svarbiausių technologinių veiksnių, turinčių įtakos augalųproduktyvumui ir kokybei. Augalus papildomai tręšti efektyviausia nedidelėmisskystųjų trąšų normomis keletą kartų per vegetaciją. Išpurkštos ant lapų, trąšos veikialabai greitai. Ant augalo lapų patekusios medžiagos į augalą patenka jau po keliųvalandų ir įsijungia į medžiagų apykaitos procesus. Tręšimas per lapus yra vienasefektyviausių tręšimo būdų, nes išvengiama dirvožemio cheminės ir biologinėssorbcijos, o augalai pasisavina beveik 100% maisto medžiagų. Tręšiant nedidelėmistrąšų normomis per lapus, pagerėja maisto medžiagų pasisavinimas ir per šaknis,didėja trąšų efektyvumas, vegetacijos metu palaikomas optimalus augalų aprūpinimo

maisto medžiagomis lygis bei maisto medžiagų santykis (Peterson, Stevens, 1994).Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų duomenimis, vaismedžiai tik nedidelįmaisto medžiagų kiekį pasisavina per lapus. Jų nuomone, dar per mažai atlikta tyrimųsu sodo augalais, siekiant įvertinti tręšimo per lapus efektyvumą. JAV mokslininkųteigimu, papildomas vaismedžių tręšimas per lapus mažai keičia vaisių kokybę(Crisosto, Johnson ir kt., 1997).Kriaušės Lietuvos soduose sudaro apie 6% visų vaismedžių. Mūsų šalies rinkojelabai trūksta vietinių kriaušių vaisių, o kriaušių sodinukų ir vaisių paklausa yra didesnėnei daugelio šiuo metu auginamų vaisinių ar uoginių augalų. Lietuvoje dar reikėtųįveisti apie 200 ha kriaušių sodų (Kviklys, 2006).Darbo tikslas – nustatyti papildomo pirmamečių kriaušaičių tręšimo per lapuskarbamido tirpalu įtaką jų kokybės rodikliams.Tyrimo objektas ir metodai. Penkių variantų dvifaktorinis lauko bandymas(A faktorius – veislė, B faktorius – tręšimas) atliktas LŽŪU 2004–2005 m. keturiaispakartojimais po dešimt augalų kiekviename. Dirvožemis bandymo vietojekarbonatingas, giliau – glėjiškas išplautžemis, kurio pH 6,7–6,9 (0–20 cm) irKCL6,8–7,0 (20–40 cm), humuso – atitinkamai 2,6 ir 2,4%, judriojo P 2O 5– 125–150(0–20 cm) ir 75–90 mg kg -1 (20–40 cm), judriojo K 2O – atitinkamai 108–117 ir84–98 mg kg -1 . Bandyme augintos šios kriaušių veislės: ‘Jules Guyot’, ‘Vasarinėsviestinė’ ir ‘Patten’. Bandymas atliktas pagal schemą:I. Kontrolė (kriaušių skiepai purkšti vandeniu).II. Kriaušių skiepai purkšti 0,5% karbamido (CO(NH 2) 2) tirpalu vieną kartą pervegetaciją (birželio 1 d.).III. Kriaušių skiepai purkšti 0,5% karbamido (CO(NH 2) 2) tirpalu du kartus pervegetaciją (birželio 1 ir 15 dienomis).IV. Kriaušių skiepai purkšti 0,5% karbamido (CO(NH 2) 2) tirpalu tris kartus pervegetaciją (birželio 1, 15 ir 30 dienomis).V. Kriaušių skiepai purkšti 0,5% karbamido (CO(NH 2) 2) tirpalu keturis kartus pervegetaciją (birželio 1, 15, 30 ir liepos 15 dieną).Vienkartinis tirpalo kiekis – 6,4 ml vienam sodinukui.Kriaušių skiepų priešsėlis buvo juodasis pūdymas. 2002 ir 2003 m. rugsėjo mėnesiopradžioje įterpta 40 t ha -1 mėšlo, 300 kg ha -1 granuliuoto superfosfato (Ca(H 2PO 4) 2×H 2O + 2 CaSO 4), t. y. 58 kg ha -1 P 2O 5, 110 kg ha -1 kalimagnezijos (K 2SO 4× MgSO 4)ir KCl (iš viso 97 kg ha -1 K 2O ir 33 kg ha -1 MgO). Dirva suarta 25 cm gyliu.Poskiepiai sodinti 2003 ir 2004 m. balandžio 12–16 dienomis 0,8 × 0,2 matstumais. Jie buvo akiuoti priglaudimu rugpjūčio 5–7 dienomis. Pavasarį, balandžio4–5 d., okuliantai nukirpti 5 mm atstumu virš įskiepio pumpuro. Pavasarį augalaivisuose variantuose patręšti lokaliai N 18P 9K 15trąšomis, skiriant 10 g augalui(62,5 g m -2 ). Kriaušaičių augimo dinamikai įvertinti nuo gegužės 20 iki rugsėjo 10 d.medelių aukštis buvo matuojamas matavimo juosta kas 10 dienų nuo skiepijimovietos iki viršūnės, kamienėlių storis – slankmačiu kas 20 dienų 10 cm virš skiepijimovietos. Lapų masė nustatyta sveriant svarstyklėmis 0,001 g tikslumu iškart lapusnuskynus rugsėjo 25 d., o lapų plotas apskaičiuotas 0,001 m 2 tikslumu naudojantiskompiuterine programa „Rootedge“ (Kaspar, Ewing, 1997). Medelių kokybė įvertintapagal reikalavimus (http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymai.cfm?page=1&Nr=383&Nuo=&Iki=&Pav=&langparam=LT_). Tyrimų duomenys apdorotiEXCEL programa, statistiškai įvertinti dispersinės ir koreliacinės analizės metodais,

naudojantis statistinės analizės programų paketo SELEKCIJA programomis ANOVAir STAT.Rezultatai. S k i e p ų a u k š t i s i r s t o r i s. Dvejų metų vidutiniais duomenimispapildomas tręšimas 0,5% karbamido tirpalu per lapus didino vienamečių kriaušaičiųaukštį (1 lentelė). ‘Vasarinės sviestinės’ skiepų aukštis padidėjo iš esmės visuosetręšimo variantų laukeliuose, palyginti su kontrole. ‘Patten’ ir ‘Jules Guyot’ kriaušaičiųesminis aukščių skirtumas, palyginti su kontroliniu variantu, nustatytas skiepus patręšuskarbamido tirpalu per lapus 2–4 kartus per vegetaciją. Nustatyta tendencija, kad visųtirtų veislių skiepų prieaugiui trečiasis tręšimas karbamido tirpalu turėjo neigiamąpoveikį. Kriaušaites papildomai per lapus patręšus karbamido tirpalu keturis kartusper vegetaciją, ‘Vasarinės sviestinės’, ‘Patten’ ir ‘Jules Guyot’ skiepų aukštis padidėjoatitinkamai 7,7; 6,8; ir 3,3%, palyginti su kontrole. Lyginant veisles tarpusavyjenustatyta, kad ‘Vasarinės sviestinės’ skiepai visų variantų laukeliuose buvo iš esmėsdidesni nei kitų veislių, o ‘Jules Guyot’ – iš esmės aukštesni nei ‘Patten’. Šie aukščiųskirtumai – tai veislių augumo medelyne išraiška.Kriaušaičių skiepus per lapus patręšus karbamido tirpalu, ‘Patten’ ir ‘Vasarinėssviestinės’ skiepų kamienėliai išaugo iš esmės storesni, palyginti su kontroliniuvariantu. Skirtingai nei kitų tirtų veislių, iš esmės storesni buvo tik keturis kartustręštų ‘Jules Guyot’ veislės kriaušaičių kamienėliai. Palyginus veisles nustatyta, kad‘Vasarinės sviestinės’ skiepų kamienėlių skersmuo visuose variantuose buvo iš esmėsdidesnis nei kitų veislių (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Skirtingai tręštų vienamečių kriaušaičių skiepų aukštis irkamienėlių skersmuoT a b l e 1. Graft height and stem diameter of one–year old pear trees in case ofdifferent fertilizationL a p ų m a s ė i r p l o t a s. Papildomo tręšimo per lapus 0,5% karbamidotirpalu įtakos tirtų veislių lapų masei bei plotui tendencijos buvo tokios pat kaip irvaismedžių aukščiui bei storiui, t. y. daugiau kartų purkštų skiepų lapų masė bei plotas

uvo didesni (1, 2 pav.). Lyginant veisles nustatyta, kad išskirtinai didžiausia buvo‘Vasarinės sviestinės’ veislės medelių lapų masė ir plotas, tačiau nupurškus tik triskartus karbamido tirpalu, šios veislės lapų masė iš esmės nesiskyrė nuo kontroliniovarianto. Šios veislės lapų plotą iš esmės padidino ketvirtasis purškimas. ‘Patten’veislės skiepų lapų masė ir plotas, palyginti su kontrole, iš esmės padidėjo nupurškusdu ir daugiau kartų. ‘Jules Guyot’ veislės skiepų lapų masei bei plotui nė vienas išbandymo variantų esminės įtakos neturėjo. Reikia pastebėti, kad trečiasis ir ketvirtasispurškimai, palyginti su antruoju, skiepų lapų masės ir ploto (kaip ir kamienėlių aukščiobei storio) nedidino.1 p a v. Skirtingai tręštų pirmamečių kriaušaičių skiepų lapų masėF i g. 1. Leaf weight of one-year old pear trees in case of different fertilization2 p a v. Skirtingai tręštų pirmamečių kriaušaičių skiepų lapų plotasF i g. 2. Leaf area of one–year old pear trees in case of different fertilizationApskaičiavus įvairių kokybės rodiklių koreliaciją, nustatyta, kad tarp visų tirtųveislių skiepų lapų masės ir ploto yra labai stipri tiesinė koreliacija (r > 0,9) (2 lentelė),

tarp lapų ploto ir skiepų aukščio bei tarp lapų ploto ir kamienėlių storio – stipri, tarpskiepų aukščio ir kamienėlių skersmens – nuo vidutinės (r = 0,69) ‘Vasarinei sviestinei’iki stiprios ‘Patten’ (r = 0,76) ir ‘Jules Guyot’ (r = 0,71).2 l e n t e l ė. Koreliacijos koeficientų palyginimasT a b l e 2. Comparison of correlation coefficientsV i e n a m e č i ų k r i a u š a i č i ų k o k y b ė. Vidutiniais bandymo duomenimisdaugiausia (72%) pirmosios rūšies buvo ‘Vasarinės sviestinės’ veislės vienamečiųkriaušaičių. ‘Patten’ ir ‘Jules Guyot’ veislių pirmosios rūšies kriaušaičių buvoatitinkamai 22 ir 27% mažiau, palyginti su ‘Vasarine sviestine‘. Tręšimas karbamidudarė nevienodą įtaką atskirų veislių vienamečių kiaušaičių kokybei. ‘Vasarinėssviestinės’ pirmosios rūšies sodinukų išeiga, kriaušaites per lapus patręšus vieną, duir keturis kartus 0,5% karbamido tirpalu, labai padidėjo (atitinkamai 13, 20 ir 15%)(3 pav.).3 p a v. Skirtingai tręštų ‘Vasarinės sviestinės’ vienamečių sodinukų kokybėF i g. 3. Quality of ‘Vasarinė sviestinė’ one–year old pear trees in case of differentfertilization‘Patten’ kriaušaitės iš esmės daugiau pirmosios rūšies vienamečių sodinukų

išaugino patręštos karbamido tirpalu du, tris ir keturis kartus per vegetaciją. Pirmosiosrūšies vienamečių sodinukų buvo gauta 14–19% daugiau nei kontroliniame variante(4 pav.).4 p a v. Skirtingai tręštų ‘Patten’ vienamečių sodinukų kokybėF i g. 4. Quality of ‘Patten’ one–year old pear trees in case of different fertilization‘Jules Guyot’ veislės duomenys buvo analogiški. Iš esmės daugiau pirmosiosrūšies vienamečių sodinukų ši veislė išaugino patręšta karbamido tirpalu du, tris irketuris kartus. Vienkartinis tręšimas nedavė teigiamų rezultatų.5 p a v. Skirtingai tręštų ‘Jules Guyot’ vienamečių sodinukų kokybėF i g. 5. Quality of ‘Jules Guyot’ one–year old pear trees in case of different fertilizationAptarimas. Vienas rodiklių, rodančių trąšų efektyvumą, yra fotosintetinioaparato darbas (Philips, 2003). Lapų plotas, dažniausiai koreliuojantis su fotosintezėsintensyvumu, ypač svarbus vienamečiams medeliams, kurie turi kuo efektyviaupanaudoti saulės energiją (Kviklys, 2007). Atliekant šį bandymą, didžiausias ’Vasarinės

sviestinės’ lapų plotas nustatytas kriaušaites patręšus 0,5% karbamido tirpalu keturiskartus, o ‘Paten’ – du ir daugiau kartų. Asimiliacinis lapų plotas aprūpina vaismedžiusasimiliatais vegetatyviniam prieaugiui gauti (Šabajevienė, Uselis, Duchovskis, 2005).2004–2005 m. bandymo duomenų koreliacinė analizė patvirtino literatūros šaltiniuosepateiktą teiginį: visų veislių skiepų aukščio ir kamienėlių storio priklausomumas nuolapų ploto buvo didelis (r = 0,87*–0,94*). Bet koks faktorius, greitai ir tiesiogiaiveikiantis medžiagų apykaitą, turi netiesioginės įtakos pasikeitimams visame augaleir jo produktyvumui vėliau. Shackel ir kiti nurodo, kad augalams reikia didžiausioazoto, kaip mineralinio mitybos elemento, kiekio. Žinoma, kad per didelis šios maistomedžiagos kiekis skatina vegetatyvinių augalo dalių augimą (Shackel, Ramos ir kt.,1992).Tręšiant skystosiomis trąšomis, derlius gali iš esmės padidėti tik tuomet, jeidirvožemio ar oro sąlygos netinkamos augalams augti ir jie nesugeba pasisavintidirvožemyje esančių maisto medžiagų (Hag, Mallarino, 2000). Įvertinus bandymodirvožemio agrocheminius rodiklius, galima teigti, kad bandymas atliktas vidutinioturtingumo, tačiau prieš įrengiant bandymą gausiai patręštame dirvožemyje, kad esantekstremalioms sąlygoms, karbamido įtaka tręšiant per lapus būtų didesnė.Išvados. 1. Karbamido 0,5% koncentracijos tirpalas didino vienamečių kriaušaičiųaukštį. ‘Vasarinės sviestinės’, ‘Patten’ ir ‘Jules Guyot’ veislių kriaušaitės iš esmėsaukštesnės išaugo patręštos per lapus karbamido tirpalu 2–4 kartus per vegetaciją.2. Kriaušaičių skiepus per lapus patręšus karbamido tirpalu vieną, du ir keturiskartus per vegetaciją, ‘Patten’ ir ‘Vasarinės sviestinės’ skiepų kamienėliai išaugo išesmės storesni nei kontroliniame variante. Skirtingai nei kitų tirtų veislių, ‘Jules Guyot’kamienėliai buvo iš esmės storesni tik patręšus keturis kartus.3. Kriaušaičių lapų plotas ir masė, tręšiant karbamidu, kito skirtingai: ‘Patten’skiepų iš esmės padidėjo lapų masė ir plotas, ‘Vasarinės sviestinės’ – tik lapų plotas,‘Jules Guyot’ veislei tręšimas įtakos neturėjo.3. Papildomas pirmamečių kriaušaičių tręšimas per lapus 0,5% karbamido tirpaludu ir keturis kartus per vegetaciją iš esmės gerino vienamečių sodinukų kokybę:‘Vasarinės sviestinės’ pirmosios rūšies sodinukų išeiga buvo atitinkamai 20 ir 15,‘Patten’ – 14 ir 19 ir ‘Jules Guyot’ – 12 ir 14% didesnė nei kontroliniame variante.4. Kriaušaites medelynuose rekomenduojama papildomai tręšti 0,5% karbamidotirpalu du kartus per vegetaciją – birželio pradžioje ir viduryje.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Crisosto C. H., Johnson S., DeJong T., Day K. R. Orchard factors affectingpostharvest stone fruit quality // HortScience. 1997. Vol. 32 (5). P. 820–823.2. Forshey C., Elfving D., Steebins R. Training and pruning apple and pear trees.Michigan, 1992. P. 74.3. Ginevičius R., Andriuškevičius A. Gamybos koncentracija rinkos ekonomikoje.http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/ekonom/51/tomas51.html

4. Hag M. U., Mallarino A. P. Soybeanyield and nutrient composition as affectedby early season foliar fertilization // Agronomy Journal. 2000. Vol. 92. P. 16–24.5. Kaspar T. C., Ewing R. Rootedge: Software for measuring root length fromdesktop scanner images // Agronomy Journal. 2 nded. Boca Raton. (FL), 1997.6. Kviklys D., Kviklienė N. Vegetatyvinių ir sėklinių poskiepių kriaušėms tyrimasjauname sode // Sodininkystė ir daržininkystė: ataskaitinės mokslinės konferencijosmedžiaga / Babtai, 2004. T. 17. P. 18–30.7. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaitė J. Poskiepių ir dirvos nualinimo įtaka‘Auksio’ veislės obelų sodinukų kokybei // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2007. T. 26(1). P. 29–34.8. Kviklys D. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija. Babtai, 2006. 61p.9. Kviklys D. Nauji poskiepiai kriaušėms // Sodininkystės ir daržininkystėsrekomendacijos. Babtai, 2001. P. 18–20.10. Mika A. Nowecezesny sad karlovy. Warsava, 1998. P. 223.11. Peterson A., Stevens R. Tree fruit nutrition. Washington, 1994. 211 p.12. Philips M. The importance of micro–nutrients in the region and benefitsof including them in fertilizers // Agro–Chemicals Report. 2003. Vol. 3(1).P. 15–22.13. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. ‘Auksio’ obelų fotosintezės pigmentųtyrimai įvairių konstrukcijų intensyviuose soduose // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2005. T. 24(4). P. 57–62.14. Shackel K., Ramos D., Schwankl L., Mitcham E., Weinbaum S., Snyder R.,Biasi W., McGourty G. Effect of water and nitrogen on pear size and quality.http://www.goodfruit.com/link/Sept-99/special8.html15. Wertheim S. J. Rootstock Guide. Netherlands, 1998. 144 p.16. http://www.zum.lt/min/Isakymai/dsp_isakymai.cfm?page=1&Nr=383&Nuo=&Iki=&Pav=&langparam=LT_SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF FOLIAR APLICATION OF CARBAMIDE ONGROWTH OF FIRST–YEAR PEAR TREES IN THE NURSERYV. Pranckietis, K. Malinauskas, I. PranckietienėSummaryIn the period of 2004–2005 experiments with the first–year pear saplings in order toimprove their quality were carried out in the nursery–garden of the Lithuanian University ofAgriculture. The first–year saplings of pear tree varieties ‘Patten’, ‘Vasarinė sviestinė’ and ‘JulesGuyot’ on Pyrus pyrasterrootstock were used for the investigation. The most rapid growthof the trees was observed in the period of June–July. At that time they received additionalfoliar fertilization with 0.5% carbamide solution. The rates of this solution application wereone, two, three and four times each two weeks starting on the first of June. During vegetationperiod the dynamic of sapling growth (change of the height of saplings and thickness of stems)was observed. At the end of vegetation quality of young plants, mass and area of leaves were

evaluated. It was established that increased number of additional foliar fertilizations stimulatedthe increase of mass and area of leaves, which had direct positive influence on the height andthickness of stems. Additional foliar fertilization with 0.5% carbamide solution had positiveimpact on the quality of all tested pear tree saplings – due to the increased number of sprayingsthe output of quality trees increased from 47% to 62.8%. Four–time foliar fertilization gavethe best quality results. Lower number of sprayings only slightly changed biometrical data ofsaplings.Key words: pear tree, saplings, foliar fertilization.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).NEIGIAMŲ TEMPERATŪRŲ POVEIKIS VYŠNIŲGENERATYVINĖMS ŽIEDO DALIMSVidmantas STANYS 1,2 , Gražina STANIENĖ 11Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas v.stanys@lsdi.lt2Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53067 Akademija, Kauno r.Siekiant nustatyti nepalankių žemų neigiamų temperatūrų poveikį įvairių vyšnių veisliųaugalų moteriškosioms generatyvinėms žiedo dalims ir išskirti atspariausias žemų temperatūrųpoveikiui vyšnių veisles, 2003–2007 metais, kurių žiemų ir pavasarių meteorologinės sąlygosbuvo skirtingos, registruotas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyšnių kolekcijojeaugančių veislių žiedų pašalimas ir nustatytas žiedų su pažeistomis mezginėmis procentas.Nustatyta, kad atskirais metais žiedų gyvybingumą ir funkcionalumą veikė skirtingiveiksniai. Vyšnių veislių žiedų pašalimas priklausė nuo augalo genotipo ir žiedo raidos tarpsnioveikiant žemoms temperatūroms. Tirtų veislių grupėje atspariausios pavasarinėms šalnomsbuvo šios veislės: ‘Notė’, ‘Rovestnica’, ‘Širpotreb čiornaja’ ir ‘Novobrianskaja’. Veikiantžemoms temperatūroms būtinosios ramybės laikotarpį baigusios vyšnių veislės pagal žiedųpašalimą pasiskirstė panašiai kaip ir veikiant šalnoms. Žiedų pašalimas nuo veislės kilmėsvietos nepriklauso.Reikšminiai žodžiai: vyšnios, žiedų pašalimas.Įvadas. Rosaceae šeimoje Prunus genties augalai yra vieni svarbiausiųsodininkystėje po Malus genties augalų. Vyšnios yra ištvermingi žiemą augalai,ištvermingumu nusileidžiantys tik obelims, todėl jos yra labiausiai paplitęs kaulavaisinisPrunus genties augalas šaltesnio klimato valstybėse (Fogle ir kt., 1974). Vyšnios yranatūralūs neatsparios žemų temperatūrų poveikiui trešnės ir labai atsparios žemomstemperatūroms stepinės vyšnios hibridai. Įvairių vyšnių veislių ištvermingumas žiemąyra nevienodas, tai priklauso nuo to, kurio iš tėvų genotipas vyrauja veislėje. Vyšnioms(Prunus cerasus L.) būdingi žiedai su viršutine mezgine (Preece, Read, 1993). Jeigu orotemperatūra vyšnioms žydint nukrinta iki 10–12 °C, sumažėja žiedadulkių sugebėjimasapdulkinti žiedus (Колесникова ir kt., 1986). Žiemojimo rezultatai priklauso ne tiknuo genetinių augalo savybių, bet ir nuo fiziologinės būsenos ir meteorologinių sąlygųįvairiais užsigrūdinimo etapais (Колесникова ir kt., 1986). Vienas kritiškiausiųveiksnių, lemiančių vyšnių derėjimą, yra vėlyvos pavasarinės šalnos. Vyšnios žydisantykinai anksti, todėl dažnai šalnos gali pažeisti žiedus ir vaisių užuomazgas. Dėlto sumažėja uogų derlius.Darbo tikslas – ištirti nepalankių žemų neigiamų temperatūrų poveikį įvairiųvyšnių veislių moteriškosioms generatyvinėms žiedo dalims.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir

daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. 2003,2004, 2005, 2007 metų pavasariais įvertinta žiedų moteriškųjų generatyvinių organųbūklė žydėjimo pabaigoje. Tirtos vyšnių veislės saugomos LSDI genetinių ištekliųkolekcijoje (lentelė).L e n t e l ė. Vyšnių veislių ir selekcinių numerių kilmėT a b l e. Origin country of sour cherry varieties and selectionsL e n t e l ė s tęsinys

Table continuedSuskaičiuoti keturių šakų, parinktų iš skirtingų medžio pusių, visi žiedai irnustatytas pažeistų žiedų procentas. Pažeistais laikyti žiedai su parudavusiomis arbapajuodusiomis piestelėmis ir mezginėmis. Vertinti tik tie vyšnių žiedai, kurie turėjonormaliai išvystytas mezgines.Tyrimo metais žiemų ir pavasarių meteorologinės sąlygos buvo įvairios (1pav.).1 p a v. Žiemos ir pavasario temperatūrų kitimas 2002–2007 m.ir jų palyginimas su daugiamečiais vidurkiaisF i g. 1. Variation of winter–spring temperatures during investigation period

in 2002–2007 and comparison with perennial averages2002 metų gruodis buvo šaltas, temperatūra buvo 5 °C žemesnė už daugiamečiusvidurkius. 2003 metų sausio pradžia buvo šalta: temperatūra nukrito iki -29 °C, vėliauatšilo, tačiau vasaris vėl buvo vidutiniškai šaltesnis nei daugelį metų. Šiuo tyrimųlaikotarpiu ekstremalios neigiamos temperatūros vyravo augalams esant būtinos irpriverstinės ramybės būklėms.2003 metų gruodį ir 2004 metų vasarį vidutinė temperatūra buvo atitinkamai1,9 °C ir 2,5 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį, o sausio mėnesį – 2,1 °C žemesnėnei įprasta. 2004 m. gegužės 17 dieną užregistruotos pavasario šalnos (-3,19 °C).2004–2005 m. žiema buvo neįprastai šilta: 2004 m. gruodį temperatūra buvoteigiama ir tik porą parų ji nukrito iki -5 °C, 2005 m. sausio pirmuosius dešimtadieniustemperatūra buvo teigiama ir tik trečiąjį dešimtadienį nukrito iki -10 °C, o vasarįvyravo neigiamos iki -15 °C temperatūros.2007 m. žiemos pradžia buvo šilta, gruodžio ir sausio mėnesiais vyravo teigiamostemperatūros. Vasaris buvo šaltesnis už daugiamečius vidurkius. Gegužės pirmosiomisdienomis užregistruotos pavasarinės šalnos iki -7,7 °C.Rezultatai. 2002–2003 metų žiemą neigiamos žemos ekstremalios (iki -29 °C)temperatūros užregistruotos augalams esant būtinos ir priverstinės ramybės būklės,tačiau rudenį augalų užsigrūdinimo sąlygos buvo palankios ir žiedų pašalimas buvonedidelis. Daugelio (apie 55%) veislių augalai turėjo 1–10% žiedų su pajuodusiomismezginėmis ir piestelėmis (2 pav.).2 p a v. Vyšnių veislių pasiskirstymas pagal žiedų pašalimo procentą 2003 metųpavasarįF i g. 2. The distribution of sour cherry varieties according to the percent of injured flowersin the spring of 2003Labiausiai pažeisti buvo veislės ‘Vladimirinė’ augalai – užregistruota 73%žiedų su pajuodusiomis mezginėmis. Pusė iš Rusijos kilusios veislės ‘Aleksejevka’ir Vengrijoje išvestos veislės ‘Maliga eplore’ vyšnių žiedų buvo su pajuodusiomismezginėmis. Koreliacinio ryšio tarp veislės kilmės ir pažeistų žiedų procento neaptikta

(r = 0,094).3 p a v. Vyšnių veislių pasiskirstymas pagal žiedų pašalimo procentą2004 metų pavasarįF i g. 3. The distribution of sour cherry varieties according to the percent of injured flowersin the spring of 20042003–2004 metų žiema buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, nors sausis buvo2,1 °C šaltesnis nei įprasta. 2004 m. gegužės 17 d. užregistruotos pavasario šalnosiki -3,19 °C. Šalčiausias periodas sutapo su augalų būtinosios ramybės pabaiga.Pavasarinės šalnos nepalankiai paveikė žiedus, todėl buvo užregistruotas kurkas didesnis žiedų pašalimas negu 2003 m.: jis įvairavo nuo 0 iki 100%, nelyguveislė. ‘Novobrianskaja’ veislės augalų nebuvo pažeistas nė vienas žiedas, nedaugužregistruota ir kitų veislių augalų pažeistų žiedų: ‘Rovestnica’ (2%), ‘Jagolė’ (6%),‘Samsonovka’ (19%), ‘Köröser’ (20%). Veislių ‘Stvensbar viki’, ‘Aleksejevka’ ir‘Vytėnų žvaigždė’ augalų visi žiedai (100%) buvo su juodomis mezginėmis. Buvopažeista daugiau kaip 90% beveik ketvirtadalio genofondo kolekcijoje auginamųvyšnių veislių žiedų ir 70% maždaug pusės visų kolekcijos vyšnių veislių žiedų(3 pav.).2004–2005 metų žiema buvo neįprastai šilta: gruodį temperatūra buvo teigiama,sausio trečiąjį dešimtadienį ji nukrito iki –10 °C, o vasarį vyravo neigiamos iki-15 °C temperatūros. Neigiamų temperatūrų poveikį patyrė augalai, baigę būtinosiosramybės laikotarpį. Tais metais tirtų veislių žiedai buvo pažeisti labai nevienodai(4 pav.). Pavasarį vienintelės veislės – ‘Turgenevka’ – žiedai nebuvo pažeisti.Veislių ir selekcinių numerių – ‘Meteor’, ‘Liesiuvka’, ‘Vietinė rūgščioji’, M323,‘Orlovskaja’ augalai turėjo iki 10% pažeistų žiedų, o veislių – ‘Širpotreb čiornaja’,‘Ukrainka’, ‘Dolgoždannaja’, ‘Maliga emplore’, ‘Keleris 16’ ir ‘Lucyna’ visi žiedai

uvo pažeisti.4 p a v. Vyšnių veislių pasiskirstymas pagal žiedų pašalimo procentą 2005 metųpavasarįF i g. 4. The distribution of sour cherry varieties according to the percent of injured flowersin the spring of 20052007 m. užregistruotos pavasarinės šalnos iki -7,7 °C. Kaip ir 2004 metų pavasarį,2007 metais pagrindinis žiedus pažeidžiantis veiksnys buvo pavasarinės šalnos, kurios,nors ir buvo stipresnės, tačiau žiedus pažeidė šiek tiek silpniau: 2004 metų pavasarįvidutinis pažeidimo procentas buvo 63, o 2007 metais – tik 52. Veislių pasiskirstymaspagal pažeidimo lygį 2007 metais buvo kitoks negu 2004 metais (5 pav.).5 p a v. Vyšnių veislių pasiskirstymas pagal žiedų pašalimo procentą 2007 metųpavasarįF i g. 5. The distribution of sour cherry varieties according to the percent of injured flowersin the spring of 20072007 metais iš 45 tirtų veislių 25 veislių augalų žiedai buvo pažeisti silpniau, 13veislių – stipriau, 7 veislių – taip pat, kaip ir 2004 metais. Ir 2004, ir 2007 metaismažiausiai užfiksuota ‘Notė’ veislės augalų pažeistų žiedų (5%). Veislės ‘Rovestnica’,kuriai būdingas didelis nevisaverčių (su nesuformuotais moteriškais organais) žiedų

procentas, vyšnios 2004 metais turėjo 2% pažeistų žiedų, o 2007 – 34%. Nedaug aptiktair ‘Kati’ veislės augalų pažeistų žiedų: 2004 m. – 13%, 2007 m. – 18%.Aptarimas. Nepalankios meteorologinės sąlygos mūsų šalyje vyšniomsžiemojant ir žydint dažnai neigiamai veikia augalų generatyvinės sferos formavimąsiir funkcionavimą. Ypač jautrios žemoms temperatūroms yra vyšnių piestelės(Колесникова ir kt., 1986). Tai lemia nestabilų derlių skirtingais metais. Prisitaikymasišgyventi nepalankiomis klimato sąlygomis koreliuoja su lapų mikrostruktūrospasikeitimais (Ristic, Ashworth, 1993), membranų lipidų sudėtimi (Miquel ir kt., 1993),fermentų ir jonų kanalų aktyvumo pokyčiais (Knight ir kt., 1996), cukrų ir poliaminųsusikaupimu augale (Strand ir kt., 1997) bei genų raiška (Thomashow, 1994). Tai yrasudėtingas, ilgas procesas. Jo metu priimamas žemų teigiamų temperatūrų signalas,jis perduodamas į branduolį, kuriame po įvairių reakcijų virtinės aktyvuojama genų,kurių produktai padidina atsparumą šalčiui, transkripcija (Sangwan ir kt., 2002).Tyrimo laikotarpiu (2003–2007 metais) augalų žiemojimo ir žydėjimo sąlygosbuvo labai įvairios ir atskirais metais žiedų gyvybingumą ir funkcionalumą veikėskirtingi veiksniai. Stebėjimai parodė, kad Lietuvos klimato sąlygomis vyšniospakankamai užsigrūdina ir žemos (iki -30 °C) temperatūros būtinosios ramybėsmetu daugelio vyšnių veislių žiedams nepadaro neigiamos įtakos. Tai sutampa suKolesnikovos (1986) duomenimis. Galima manyti, kad įvairių veislių žiedų pašalimolygio skirtumus labiausiai lėmė žiedų diferenciacijos lygis. Parodyta, kad veislės, kuriosžiemoja su mažiau diferencijuotais žiedais, pažeidžiamos mažiau (Колесникова irkt., 1986). Žiedų pašalimas yra derliaus prognozavimo rodiklis, bet necharakterizuojaaugalų atsparumo šalčiui. Štai veislės ’Vladimirinė’, kuri Kolesnikovos duomenimis(1986) priskiriama pačioms atspariausioms šalčiui veislėms, 50–88% žiedų mezginėsvisais tyrimo metais buvo pažeistos.Palyginus 2004 ir 2007 metų duomenis, kai pagrindinis žiedus pažeidęs veiksnysbuvo pavasarinės šalnos, pastebima skirtumų. Nors šalnos 2007 metais buvo didesnėsnei 2004 metais, tačiau vidutinis žiedų pašalimo balas vyšnių veislių kolekcijoje buvomažesnis, dauguma veislių buvo pažeista silpniau. Galima daryti prielaidą, kad šalnosabiem metais užklupo skirtingais vyšnių žiedų raidos tarpsniais ir dėl to piestelės buvopažeistos nevienodai. Kolekcijoje yra veislių, kurių žiedai visais tyrimo metais buvo tikšiek tiek pažeisti. Tai lemia augalo genetinės savybės. ‘Notė’ veislės augalų pažeistųžiedų procentas ir 2004, ir 2007 metais buvo nedidelis. Mūsų gauti duomenys atitinkaveislės autoriaus pateiktą informaciją (Lukoševičius, 2000).Išvados. Vyšnių žiedų pašalimas, veikiant neigiamai temperatūrai, priklausonuo augalo genotipo ir žiedo raidos tarpsnio šalnų metu. Iš tirtų veislių atspariausiospavasarinėms šalnoms buvo ‘Notė’, ‘Rovestnica’, ‘Širpotreb čiornaja’ ir‘Novobrianskaja’. Nustatyta, kad žemų temperatūrų poveikis žiedams, praėjusbūtinosios ramybės tarpsniui, ir šalnų poveikis buvo panašus. Žiedų pašalimasnekoreliuoja su veislės kilmės vieta.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra

1. Fogle H. W., Cochran L. C., Keil H. L. Growing Sour Cherries // AgricultureHandbook. Agricultural Research Service (USDA), 1974. No. 451. http://www.rma.usda.gov/pilots/feasible/PDF/tcherry.pdf2. Knight H., Trewavas A. J., Knight M. R. Cold calcium signaling in Arabidopsisinvolves two cellular pools and change in calcium signature after acclimation //Plant Cell. 1996. Vol. 8. P. 489.3. Lukoševičius A. Vyšnios ‘Notė’ // Naujausios sodo ir daržo augalų veislės. Babtai,2000. P. 12.4. Miquel M., James D., Dooner H., Browse J. Arabidopsis requires polyunsaturatedlipids for low temperature survival // Proc. Nat. Acad. Sci. U.S.A. 1993.Vol. 90. P. 6 208.5. Preece J., Read P. E. The biology of horticulture. Australia, 1993. 514 p.6. Ristic Z. E. N. Ashworth Changes in leaf ultrastructure and carbohydrates inArabidopsis thaliana L. (Heynh.) cv. Colombia during rapid cold acclimation //Protoplasma. 1993. Vol. 172. P. 111.7. Sangwan V., Orvar B. L., Dhindsa R. S. Early events during low temperaturesignaling // Plant Cold Hardiness. Kluwer Academic, 2002. P. 43–53.8. Strand A., Hurry V., Gustafsson P., Garderstrom P. Development of Arabidopsisthaliana leaves at low temperatures releases the suppression of photosynthesis andphotosynthetic gene expression despite the accumulation of soluble carbohydrates// Plant J. 1997. Vol. 19. P. 1 327.9. Thomashow M. F. Arabidopsis thaliana as a model for studying mechanisms ofplant cold tolerance // Arabidopsis. E. M. Meyerowitz and C. R. Somerville (eds.).Harbor (NY), 1994. P. 807–834.10. Колесникова Ф. Ф., Колесников А. И., Муханин В. Г. Вишня. Москва, 1986.237 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INJURY OF GENERATIVE PARTS OF SOUR CHERRY FLOWERSBY NEGATIVE TEMPERATURESV. Stanys, G. StanienėSummaryIn order to establish injury of female generative flower parts of sour cherry varietiesunder unfavorable low negative temperatures and select the most resistant varieties flowerinjury under low temperatures was registered. The investigation was carried out in sour cherryvariety collection of Lithuanian Institute of Horticulture in 2003–2007. Percentage of injuredovaries was evaluated.It was established that different factors influenced viability and functionality of flowersduring each year. It was found that injury of sour cherry flowers under low temperatures dependson plant genotype and flower development stage. Among examined varieties the most resistantto late frosts in spring were ‘Notė’, ‘Rovestnica’, ‘Širpotreb čiornaja’ and ‘Novobrianskaja’.Under low temperature influence sour cherry varieties, which have passed dormancy period,

distributed according to the percentage of injured flowers similarly as under frost injuries.Flower injury does not correlate with variety place of origin.Key words: flower injury, sour cherry.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).BIOLOGIŠKAI AKTYVIŲ MEDŽIAGŲ JUODUOSIUOSESERBENTUOSE IR JŲ ANTIOKSIDACINIŲ SAVYBIŲKITIMAS UOGOMS NOKSTANTPranas VIŠKELIS, Marina RUBINSKIENĖ, Vidmantas STANYS,Tadeušas ŠIKŠNIANAS, Audrius SASNAUSKASLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas m.rubinskiene@lsdi.ltTirtos Lietuvoje sukurtų juodųjų serbentų veislių: ‘Pilėnai’, ‘Gagatai’, ‘Vyčiai’ ir ‘Kriviai’,įvairios brandos uogos, atrinktos pagal sunokimo skalę: rausvos (nokimo pradžia), tamsiai rudos(50% sunokusių uogų), juodos (techninės brandos) ir persirpusios uogos.Daugiau antocianinų nustatyta ‘Krivių’ (387,61 mg 100 g -1 ) ir ‘Gagatų’ (349,79 mg 100 g -1) veislių techninės brandos uogose. Įvairių veislių juodųjų serbentų uogoms nokstant, jųdažančiųjų medžiagų dinamika skiriasi. ‘Krivių’ ir ‘Gagatų’ persirpusiose uogose antocianinųkiekis išauga 16,2–12,6%, ‘Vyčių’ ir ‘Pilėnų’ uogose dažančiųjų medžiagų koncentracijasumažėja atitinkamai 3 ir 34,5%.Daugiausia fenolinių junginių sukaupė įvairaus sunokimo ‘Gagatų’ ir ‘Krivių’ uogos.Daugiau fenolinių junginių susikaupia įvairių juodųjų serbentų veislių 50% sunokusiose uogose.Uogoms nokstant, šių junginių kiekis mažėja.Juodųjų serbentų uogos išsiskiria gan dideliu radikalų surišimo aktyvumu (RSA), kuriskinta nuo 59,7 iki 72,6%, priklausomai nuo uogų sunokimo. Iš esmės didesniu radikalų surišimoaktyvumu išsiskiria techninės brandos ‘Krivių’ ir persirpusios ‘Vyčių’ uogos.Antocianinų kiekis juodųjų serbentų uogose lemia jų šviesumo indekso L* rodiklius, kuriekinta nuo 26,94 iki 39,76. Spalvos intensyvumu išsiskiria techninės brandos ir persirpusios‘Krivių’ uogos. Pigmentų koncentracija juodųjų serbentų uogose turi 70% įtakos koordinatėsa* rodiklio reikšmei.Reikšminiai žodžiai: antioksidacinis aktyvumas, antocianinai, fenoliniai junginiai,juodieji serbentai, veislė.Įvadas. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) uogos vertinamos dėl gausausnatūralių vitaminų kiekio. Jose susikaupia dideli dažančiųjų medžiagų – antocianinųkiekiai. Antocianinai priskiriami prie biologiškai aktyvių junginių, išsiskiriančiųPP-aktyvumu, grupės. Uogose jie atlieka ne tik apsaugines funkcijas, bet ir labaivertingi naudojant farmacijoje (Kasparavičienė, Briedis, 2003 ). Aplinkos veiksniai –temperatūra, šviesos intensyvumas, UV spindulių spektras, agrotechnika – turiįtakos pigmentų koncentracijai vaisiuose (Tанчев, 1980). Kaip ir juodųjų aviečių,mėlynių uogos ir aronijos vaisiai, juodųjų serbentų uogos antocianinų sukaupia214–589 mg 100 g -1 (Mazza, 1993). Uogoms nokstant, vyksta kiekybiniai ir kokybiniaipigmentų pokyčiai. Antocianinų koncentraciją ir sudėtį labiausiai lemia veislėsgenotipas (Nes, 1993; Banaszyk, Płuta, 1997; Rubinskienė ir kt., 2006).

Juodųjų serbentų uogos, kuriose gausu antocianinų, išsiskiria dideliuantioksidaciniu aktyvumu (Tabart ir kt., 2006). Antioksidantai yra svarbūs mityboskomponentai, kurie slopina laisvųjų radikalų veikimą ir dalyvauja jų suardymo procese,taip lėtindami senėjimo procesus žmogaus organizme ir saugodami jį nuo lėtinių ligų.Vaisių, uogų bei jų produktų antioksidacinis aktyvumas susijęs su polifenolių kokybineir kiekybine sudėtimi, kuri priklauso nuo klimato sąlygų ypatumų bei geografiniųregionų (Kahkonen, Hopia, Heinonen, 2001). Belgijos tyrėjų duomenimis įvairūsjuodųjų serbentų augalo organai yra didelio antioksidacinio aktyvumo, bet prinokusioseuogose laisvųjų radikalų surišimas yra didesnis, palyginti su pumpurais ir lapais. Taippat jose nustatyti ir didesni fenolinių junginių kiekiai (Tabart ir kt., 2006). Pastebėta,kad antioksidacinis aktyvumas stipriai koreliuoja su bendru fenolinių junginių irantocianinų kiekiu uogose (Kalt ir kt., 1999).Lietuvoje pradėtas tirti juodųjų serbentų uogų bei jų produktų antioksidacinisaktyvumas (Kasparavičienė, Briedis, 2003; Jasutienė, Viškelienė, 2006), o apie jokitimo dinamiką, uogoms nokstant, duomenų nėra.Darbo tikslas – įvertinti Lietuvoje sukurtų juodųjų serbentų veislių biologiškaiaktyvias medžiagas, antioksidacinį aktyvumą ir jų pokyčius skirtingo sunokimouogose.Tyrimo objektas ir metodai. 2007 m. tirtos Lietuvoje sukurtų juodųjų serbentųveislių: ‘Pilėnai’, ‘Gagatai’, ‘Vyčiai’ ir ‘Kriviai’, įvairios brandos uogos, atrinktospagal autorių sudarytą skalę: rausvos (nokimo pradžia), tamsiai rudos (50% sunokusiųuogų), juodos (techninės brandos) ir persirpusios uogos. Bendras antocianinų kiekis,išreikštas cianidin-3-rutinozidu (ci-3-rut), nustatytas spektrofotometriškai, esant λ544 nm bangos ilgiui (Rubinskienė, Viškelis ir kt., 2005). Fenolinių junginių kiekisnustatytas Folin-Ciocalteu metodu (Slinkard, Singleton, 1977) ir išreikštas galo rūgštiesekvivalentu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometriškai, naudojantstabilų DPPH· radikalą, Brand-Williams ir kt. metodais (Brand-Williams, Cuvelier,Berset, 1995). DPPH * laisvasis radikalas (C 18H 12N 5O 6, 2,2-Difenil-1-pikrilhidrazilohidratas, M = 394,32 g/mol) gautas iš firmos „Sigma Aldrich Chemical“ (Vokietija),metanolis (CH 3OH, analitiškai švarus) – iš „Penta“ (Čekija). Spalvos koordinatėsvienodo kontrasto spalvų erdvėje buvo matuojamos spektrofotometru MiniScan XEPlus (Hunter Associates Laboratory, Inc., Reston, Virginia, USA). Šviesos atspindžiorežime buvo matuojami parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo irgeltonumo koordinatės pagal CIEL*a*b* skalę) ir apskaičiuojamas spalvos grynumas(C = (a* 2 +b* 2 ) 1/2 ) ir spalvos tonas (h° = arctan(b*/a*)) (McGuiere, 1992). Dydžiai L*,C, a* ir b* matuojami NBS vienetais, spalvos tonas h o – laipsniais nuo 0 iki 360°.NBS vienetas – tai JAV Nacionalinio standartų biuro vienetas, atitinkantis vienąspalvų skiriamosios galios slenkstį, t. y. mažiausias skirtumas spalvoje, kurį galiužfiksuoti treniruota žmogaus akis. Prieš kiekvieną matavimų seriją spektrofotometrasbuvo kalibruojamas su šviesos gaudykle ir baltos spalvos standartu, kurio spalvoskoordinatės XYZ spalvų erdvėje – X = 81,3, Y = 86,2, Z = 92,7. Duomenys pateiktikaip trijų matavimų vidurkiai. Spalvų koordinatės, apdorotos programa UniversalSoftware V.4-10., L* vertė rodo baltos ir juodos spalvos santykį, a* vertė – raudonosir žalios spalvos santykį, b* vertė – geltonos ir mėlynos spalvos santykį. Tyrimai atliktiCIEL*a*b* vienodo kontrasto spalvų erdvėje (CIE L*a*b*, 1996).Meteorologinės sąlygos turi labai didelės įtakos uogų biocheminei sudėčiai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, uogoms nokstant, 2007 m. birželiomėnesį aukščiausia oro temperatūra siekė 24–27 °C, t. y. buvo 1,5–2,8 °C aukštesnėuž vidutinę daugiametę. Per mėnesį Vidurio Lietuvoje saulė spindėjo 298 val. (33 val.ilgiau nei vidutinė trukmė). Didesni kritulių kiekiai iškrito paskutinėmis mėnesiodienomis. Buvo palankios sąlygos ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių augalų vegetacijai.Liepos mėnesio oro temperatūra buvo artima vidutinei daugiametei. Karščiausiabuvo liepos 17-oji, kai temperatūra siekė 30–34 °C. Vyravo lietingi orai, krituliųiškrito 1,5–2,5 normos. Saulė spindėjo 20–50 val. trumpiau nei vidutinė daugiametėspindėjimo trukmė.Rezultatai. Uogoms nokstant, pigmentų kiekis jose pastebimai didėjo ir,uogoms pasiekus techninę brandą, statistiškai patikimai daugiau jų nustatyta ‘Krivių’(387,61 mg 100 g -1 ) ir ‘Gagatų’ (349,79 mg 100 g -1 ) veislių uogose (1 pav.). ‘Vyčių’ir ‘Pilėnų’ veislių uogos sukaupė nuo 246,85 iki 267,87 mg 100 g -1 antocianinų.Pastebėta, kad įvairių veislių uogoms pernokus, dažančiųjų medžiagų dinamika joseskyrėsi. ‘Krivių’ ir ‘Gagatų’ uogose antocianinų kiekis išaugo 16,2–12,6% – atitinkamaiiki 450,63 ir 393,91 mg 100 g -1 , ir buvo didžiausias. ‘Vyčių’ ir ‘Pilėnų’ veisliųpersirpusiose uogose dažančiųjų medžiagų koncentracija mažėja – atitinkamai 3 ir34,5% (1 pav.).1 p a v. Antocianinų kitimo dinamika juoduosiuose serbentuose uogoms nokstantF i g. 1. Dynamics of anthocyanin change in black currant berries during ripeningNustatyta, kad bendram fenolinių junginių kiekiui juodųjų serbentų uogoseįtakos turi veislių savybės ir uogų sunokimo branda. Statistiškai patikimai didžiausiasfenolinių junginių kiekis sukauptas įvairaus sunokimo ‘Gagatų’ ir ‘Krivių’ uogose,o tarp ‘Vyčių’ ir ‘Pilėnų’ serbentų esminių skirtumų nerasta (2 pav.). Pastebėta, kadstatistiškai patikimai didesni fenolinių junginių kiekiai susikaupia įvairių juodųjųserbentų veislių 50% sunokusiose uogose. Uogoms nokstant, jų kiekis mažėja irpersirpusiose uogose fenolinių junginių koncentracija yra mažiausia. Tarp fenolinių

junginių kiekio, nustatyto techninės brandos uogose ir nokimo pradžioje, esminiųskirtumų nerasta.2 p a v. Fenolinių junginių pokyčiai juoduosiuose serbentuose uogoms nokstantF i g. 2. Changes of phenols in black currant berries during ripeningJuodųjų serbentų uogos išsiskiria gan dideliu radikalų surišimo aktyvumu (RSA),kuris kinta nuo 59,7 iki 72,6%, priklausomai nuo jų sunokimo (3 pav.).3 p a v. Radikalų surišimo aktyvumas (RSA)juoduosiuose serbentuose uogoms nokstantF i g. 3. Radical scavenging activity (RSA)in black currant berries during ripening

Įvairių veislių juodųjų serbentų uogos nokimo pradžioje iš esmės nesiskiria radikalųsurišimo aktyvumu. Priklausomai nuo veislės, uogoms nokstant, radikalų surišimoaktyvumas jose padidėja nuo 5,5% (‘Pilėnai’) iki 17,5% (‘Kriviai’).Didesnis radikalų surišimo aktyvumas nustatytas ‘Gagatų’ ir ‘Krivių’ techninėsbrandos, ‘Vyčių’ ir ‘Pilėnų’ – persirpusiose uogose. Iš esmės didesniu radikalų surišimoaktyvumu išsiskiria techninės brandos ‘Krivių’ ir persirpusios ‘Vyčių’ uogos.4 p a v. Radikalų surišimo kinetika įvairaus sunokimo juodųjų serbentų uogoseF i g. 4. Kinetics of radical scavenging in black currant berries of different ripeness4 pav. pavaizduota įvairaus sunokimo ‘Gagatų’ uogų laisvųjų DPPH* radikalųsurišimo greičio kinetika. Pastebėta, kad techninės brandos ir persirpusiose uogosegreičiau nei nokimo pradžioje padidėja laisvųjų DPPH* radikalų surišimas.Antocianinų koncentracija juodųjų serbentų uogoms nokstant lėmė jų šviesumoindekso L* rodiklius, kurie kito nuo 26,94 iki 39,76 (lentelė). Spalvos intensyvumuišsiskyrė ‘Krivių’ techninės brandos ir persirpusios uogos.Analizuojant produktų spalvos kokybės rodiklius, pastebėta, kad labiau kitospalvingumo koordinatės a* (raudonumo) parametrai, priklausomai nuo uogųsunokimo: nuo 7,11 (persirpusios ‘Krivių’ uogos) iki 22,11 (‘Pilėnų’ uogos nokimopradžioje). Mėlynumo koordinatės b* reikšmėmis, išskyrus ‘Krivių’ uogas, išsiskyrėtirtų veislių nevisiškai sunokusios uogos. Tarp koordinatės b* reikšmių ‘Pilėnų’ ir‘Gagatų’ įvairios brandos uogose skirtumų nenustatyta.Veislė, kaip ir uogų sunokimo laikas, turi įtakos uogų spalvos tonui h° (lentelė).Žemiausias spalvos tonas nustatytas tirtų veislių persirpusiose uogose – nuo 6,4 iki8,4. Juodųjų serbentų uogoms nokstant, spalvos tono h° rodikliai mažėja, išskyrus

‘Krivių’ veislės uogas.L e n t e l ė. Įvairaus sunokimo juodųjų serbentų uogų spalvos kokybėsrodiklių pokyčiaiT a b l e. Changes of colour quality indices of black currant berries of differentripenessJuodųjų serbentų spalvos koordinatė a* priklauso nuo antocianinų koncentracijosuogose, kuri turi 70% įtakos šio spalvos rodiklio reikšmei. Šis priklausomumas

apibrėžiamas neigiamos tiesinės regresijos lygtimi: y = -0,498 x + 22,677, sudeterminacijos koeficientu: R 2 = 0,706 (5 pav.).5 p a v. Antocianinų koncentracijos įtaka juodųjų serbentų uogųspalvos koordinatei a*F i g. 5. Influence of anthocyanins concentration on colour coordinateof black currant berriesAptarimas. Lietuvoje sukurtų ir auginamų juodųjų serbentų veislių biocheminiųtyrimų duomenys naudingi visiems, kurie verčiasi uogų perdirbimu, natūralių maistodažų gamyba, ir farmacijai, taip pat svarbūs nagrinėjant genetikos ir selekcijosstrategijos teorinius klausimus.Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad antocianinų kiekį uogose lėmė veislių savybėsir sunokimo laikas. Cheminių analizių duomenimis, kaip ir ankstesniais tyrimųmetais, ‘Krivių’ ir ‘Gagatų’ serbentų uogos išsiskiria gausiu dažančiųjų medžiagųkiekiu (Viškelis, Rubinskienė, Jasutienė, 2001). Pastebėta, kad didesni antocianinųkiekiai susikaupia persirpusiose uogose (Rubinskienė, 2004). Gauti duomenys parodė,kad ne visų veislių uogoms nokstant, jose padidėja pigmentų koncentracija. Karštiliepos mėnesio orai paspartino uogų nokimą, o gausūs krituliai turėjo neigiamosįtakos vėlyvesnių juodųjų serbentų veislių uogų kokybei. Manome, kad nepalankiosmeteorologinės sąlygos turėjo įtakos antocianinų skilimui ir dėl to šių pigmentųkoncentracija nokstančiose uogose sumažėjo.Remiantis Biochemijos ir technologijos laboratorijoje atliekamų įvairių sodoaugalų rūšių fenolinių junginių tyrimų rezultatais, pastebėta, kad bendram šių junginiųkiekiui įtakos turi veislių savybės. Mūsų tyrimų duomenys patvirtina literatūrojepaskelbtus rezultatus (Wang, Lin, 2000). Tirtose ‘Krivių’ ir ‘Gagatų’ uogose fenoliniųjunginių koncentracija buvo didelė. Pirmajame nokimo etape ‘Gagatų’ uogose jųsusikaupia daugiau ir uogoms nokstant nežymiai sumažėja – 2,23–2,69%. Didesnifenolinių junginių kiekiai yra visų veislių uogose nokimo pradžioje.Kaip nurodoma literatūroje, sunokusios uogos išsiskiria didesniu radikalų surišimoaktyvumu (Tabart ir kt., 2006). Analizuodami radikalų surišimo kinetiką, pastebėjome,kad techninės brandos ir persirpusiose uogose laisvųjų radikalų surišimas padidėja ir

vyksta sparčiau. Didesnio antioksidacinio aktyvumo yra vartoti tinkamos ‘Krivių’ ir‘Gagatų’ veislių juodųjų serbentų uogos.Literatūroje teigiama, kad uogose sukauptas fenolinių junginių ir antocianinų kiekisturi įtakos laisvųjų radikalų aktyvumui (Wang, Lin, 2000). Mūsų tyrimų duomenyspatvirtina šį teiginį. Sunokusios ‘Krivių’ ir ‘Gagatų’ juodųjų serbentų uogos išsiskiriagausiu biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu ir dideliu radikalų surišimo aktyvumu.Išvados. 1. Iš esmės daugiau antocianinų nustatyta ‘Krivių’ (387,61 mg 100 g -1 )ir ‘Gagatų’ (349,79 mg 100 g -1 ) veislių techninės brandos uogose. Juodųjų serbentųuogoms nokstant, įvairių veislių dažančiųjų medžiagų dinamika skiriasi. ‘Krivių’ ir‘Gagatų’ persirpusiose uogose antocianinų kiekis išauga 16,2–12,6%, ‘Vyčių’ ir ‘Pilėnų’uogose dažančiųjų medžiagų koncentracija sumažėja atitinkamai 3 ir 34,5%.2. Iš esmės didžiausias fenolinių junginių kiekis sukauptas įvairaus sunokimo‘Gagatų’ ir ‘Krivių’ uogose. Didesni fenolinių junginių kiekiai susikaupia įvairiųjuodųjų serbentų veislių 50% sunokusiose uogose. Uogoms nokstant, šių junginiųkoncentracija serbentuose mažėja.3. Juodųjų serbentų uogos išsiskiria gan dideliu radikalų surišimo aktyvumu(RSA), kuris kinta nuo 59,7 iki 72,6%, priklausomai nuo uogų sunokimo. Iš esmėsdidesniu radikalų surišimo aktyvumu išsiskiria techninės brandos ‘Krivių’ irpersirpusios ‘Vyčių’ uogos.4. Antocianinų kiekis juodųjų serbentų uogose lemia jų šviesumo indekso L*rodiklius, kurie kinta nuo 26,94 iki 39,76. Spalvos intensyvumu išsiskiria ‘Krivių’techninės brandos ir persirpusios uogos. Pigmentų koncentracija juodųjų serbentųuogose turi 70% įtakos koordinatės a* rodiklio reikšmei.Padėka. Autoriai reiškia padėką Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fonduiuž paramą atliekant tyrimus.LiteratūraGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Banaszczyk J., Pluta S. Quality characteristics of fruits of new blackcurrantselections bred in Skierniewice // J. Fruit and Ornam. Plant Res. 1997. Vol. 5(1).P. 10–19.2. Brand-Williams W., Cuvelier M. E., Berset C. Use of free radical method toevaluate antioxidant activity // Lebensmittel Wissenschaft und Technologie. 1995.Vol. 28. P. 25–30.3. CIE L*a*b* Color Scale // HunterLab Applications Note. 1996. Vol. 8(7). P. 1–4.4. Jasutienė I., Vaškelienė R. Mėlynių, juodųjų serbentų ir spanguolių sulčių beiekstraktų sudėtis ir antioksidacinis aktyvumas // Maisto chemija ir technologija.2006. T. 40(1). P. 19–26.5. Kahkonen M. P., Hopia A. I., Heinonen M. Berry phenolics and their antioxidantactivity // J. Agric. Food Chem. 2001. Vol. 49. P. 4 076–4 082.6. Kalt W., Forney C. F., Martin A., Prior R. L. Antioxidant capacity, vitamin C,phenolics and anthocyanins after fresh storage of small fruits // J. Agric. FoodChem. 1999. Vol. 47. P. 4 638–4 644.7. Kasparavičienė G., Briedis V. Juodųjų serbentų ir juodavaisių aronijų uogų sulčių

stabilumas ir antioksidacinis aktyvumas // Medicina. 2003. T. 39(2). P. 65–69.8. Mazza G. Anthocyanins in Edible Plant Parts: A Qualitative and QuantitativeAssessment // Anthocyanins in Fruits, Vegetable and Grains, Chapter 8. 1993.P. 119–140.9. McGuiere R. G. Reporting of objective colour measurements // HortScience.1992. Vol. 27(12). P. 1 254–1 255.10. Nes A. Evaluation of blackcurrant cultivars in Norway. Sixth InternationalSymposium on Rubus and Ribes // Acta Horticulturae. 1993. Vol. 352. P. 387–392.11. Rubinskienė M. Bioaktyviųjų medžiagų kitimas nokstančiose ir perdirbtosejuodųjų serbentų uogose: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 2004. 26 P.12. Rubinskienė M., Viškelis P., Jasutienė I., Duchovskis P., Bobinas Č. Change ofbiologically active constituents in black currants during ripening // J. Fruit Ornam.Plant Res. 2006. Vol. 14 (suppl. 2). P. 237–246.13. Rubinskienė M., Viškelis P., Jasutienė I., Viškelienė R., Bobinas Č. Impactof various factors on the composition and storability of black currantanthocyanins // Food Research International. 2005. Vol. 38(8–9). P. 867–871.14. Slinkard K., Singleton V. L. Total Phenol Analysis: Automation and Comparisonwith Manual Methods // American Journal of Ecology and Viticulture. 1977.Vol. 28. P. 49–55.15. Tabart J., Pincemail J., Defraigne J. O., Dommes J. Antioxidant capacity of blackcurrant varies with organ, season, and cultivar // J. Agric. Food Chem. 2006.Vol. 54(17). P. 6 271–6 276.16. Viškelis P., Rubinskienė M., Jasutienė I. Influence of black currant pigments onberry technological properties // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001.T. 20(3)-1. P. 229–239.17. Wang S., Lin H. Antioxidant activity in fruits and leaves of blackberry, raspberry,and strawberry varies with cultivar and developmental stage // J. Agric. FoodChem. 2000. Vol. 48(2). P. 140–146.18. Танчев С. С. Антоцианы в плодах и овощах. Москва, 1980. 243 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).CHANGE OF BIOLOGICALLY ACTIVE SUBSTANCES AND ANTI-OXIDATIVE PROPERTIES IN BLACK CURRANT BERRIES DURINGRIPENINGP. Viškelis, M. Rubinskienė, V. Stanys, T. Šikšnianas, A. SasnauskasSummaryThere were investigated Lithuanian black currant cvs. ‘Pilėnai’, ‘Gagatai’, ‘Vyčiai’and ‘Kriviai’ berries of different ripeness, selected according to the scale of ripeness: pink(beginning of ripening), dark brown (50% of ripen berries), black (technical maturity) andoverripen berries.The bigger amount of anthocyanins was found in the berries of technical maturity of cvs.‘Kriviai’ (387.61 mg 100 g -1 ) and ‘Gagatai’ (349.79 mg 100 g -1 ). During the ripening of theberries of various black currant cultivars, the dynamics of their colouring substances is different.

The amount of anthocyanins in the overripen berries of cvs. ‘Kriviai’ and ‘Gagatai’ increases12.6–16.2%, and the concentration of colouring substances in the berries of cvs. ‘Vyčiai’ and‘Pilėnai’ decreases correspondingly 3 and 34.5%.Berries of various ripeness of cvs. ‘Kriviai’ and ‘Gagatai’ accumulated the biggest amountof phenols. Berries of 50% ripeness of various black currant cultivars accumulate more phenols.During berry ripening the amount of these compounds decreases.Black currant berries are distinguished for rather big radical scavenging activity (RSA),which changes from 59.7 up to 72.6%, dependently on berry ripeness. Cv. ‘Kriviai’ berries oftechnical maturity and cv. ‘Vyčiai’ overripen berries are distinguished for significantly biggerradical scavenging activity.The amount of anthocyanins in black currant berries determines the indices of lightnessindex L*, which change from 26.94 up to 39.76. Berries of technical maturity and cv. ‘Kriviai’overripen berries are distinguished for colour intensity. Pigment concentration in black currantberries influence the value of the index of coordinate a* for 70%.Key words: antioxidative activity, anthocyanins, phenols, black currant, cultivar.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).SERBENTINĖMS ERKUTĖMS PAPLITIMAS JUODUOSIU-OSE SERBENTUOSE IR ŽIEDŲ PILNAVIDURĖS VIRUSOPERNEŠĖJAIDalia GELVONAUSKIENĖ, Tadeušas ŠIKŠNIANAS,Rytis RUGIENIUS, Jūratė STANKIENĖ, Vidmantas BENDOKAS,Vidmantas STANYS, Audrius SASNAUSKASLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas D.Gelvonauskiene@lsdi.ltVersliniuose serbentynuose, kuriuose juodųjų serbentų uogos skinamos mechanizuotai,įvertintas serbentinėms erkutėms ir juodųjų serbentų žiedų pilnavidurės (BRV) virusopaplitimas ir šio viruso pernešėjų: serbentinių amarų (Cryptomyzus ribis), serbentinių erkučių(Cecidophyopsis ribis), paprastųjų voratinklinių erkučių (Tetranychus urticae), tyrimas. Tirtijuodųjų serbentų (Ribes nigrum) veislių: ‘Ben Alder’, ‘Ben Tirran’, ‘Ben Tron’, ‘Ben Lomond,‘Ben Nevis’, ‘Erheiky’, ‘Joniniai’, ‘Pilėnai’, ‘Račkovskoje’, ‘Smaliai’, ‘Svyriai’, ‘Vernisaž’,‘Titania’, ir klono Nr. 20-1-1 augalai.Ekologinius auginimo reikalavimus atitinkančiuose serbentynuose, nelygu serbentų amžiusir veislė, rasta nuo 0,2 iki 18% serbentinių erkučių ir nuo 0 iki 10% žiedų pilnavidurės virusopažeistų augalų. Dažniausiai buvo rasta daugiau serbentinių erkučių nei žiedų pilnavidurėsviruso pažeistų augalų. Tačiau tarp serbentinėms erkutėms atsparios veislės ’Ben Tron’ augalųbuvo daugiau žiedų pilnavidurės pažeistų augalų. Be to, atskirų veislių augalai buvo pažeistižiedų pilnavidurės viruso, nors jų nepažeidė serbentinės erkutės. Juodųjų serbentų atsparumąserbentinėms erkutėms ir žiedų pilnavidurės virusui lemia skirtingi genetiniai veiksniai, be to,be serbentinės erkutės, yra kitų žiedų pilnavidurės viruso vektorių ir jo plitimo būdų.PGR metodu nustatyta, kad serbentai, išsiskiriantys žiedų pilnavidurės pažeistiemsaugalams būdingais morfologiniais požymiais, turi žiedų pilnavidurės virusui būdingą specifinįapie 400 bp dydžio DNR fragmentą, kuris parodo, kad augale yra virusas.Ištyrus serbentines erkutes, besimaitinančias BRV pažeistais augalais, rastas specifinisBRV viruso DNR žymuo. Specifinis žiedų pilnavidurės virusui būdingas DNR žymuo taip pataptiktas amaruose.Reikšminiai žodžiai: DNR, juodasis serbentas, paprastoji voratinklinė erkė, serbentinisamaras, serbentinė erkutė, žiedų pilnavidurės virusas (BRV).Įvadas. Lietuvos klimato sąlygos yra palankios juodiesiems serbentams augti.Serbentynų plotų plėtrą skatina galimybė mechanizuotai nuimti derlių. Šiuo metuLietuvoje yra per 3 000 ha verslinių serbentynų, kuriuose auginami juodieji serbentai(Kviklys, 2006). Stambiuose versliniuose serbentynuose susidaro palankios sąlygosįvairių ligų sukėlėjams ir kenkėjams kauptis.Vabzdžių pernešamos augalų virusinės ligos yra vienos svarbiausių, plačiaipaplitusių augalų ligų (Lemmetty and Lehto, 2004). Viena žalingiausių juodųjų serbentų

ligų, kurią perneša serbentinės erkutės, yra serbentų žiedų pilnavidurė. Ji yra išplitusidaugelyje šalių, kuriose pramoniniu būdu yra auginami juodieji serbentai (Wood, 1998;Jones, 2000; Lammetty-Kaukoranta, 2001; Pluta and Zurawicz, 2002; Susi, 2004;Rubauskis ir kt., 2006). Žiedų pilnavidurė pažeidžia žiedus, augalai nedera, sulėtėja jųaugimas ir po 3–4 metų augalai žūva (Adams, 1987). Apsaugos priemonių nuo juodųjųserbentų žiedų pilnavidurės ir kitų šių augalų virusinių ligų pasaulyje nėra.LSDI atlikti kai kurių juodųjų serbentų veislių atsparumo serbentinėms erkutėmsbei kitiems žaladariams tyrimai (Šikšnianas, 2005). Tirta juodųjų serbentų nepovirusųpaplitimas (Stankienė ir kt., 2005) ir serbentų atsparumo serbentinei erkutei genetinėkontrolė (Šikšnianas, 2002).Juodųjų serbentų žiedų pilnavidurė buvo atrasta ir pirmą kartą aprašyta Olandijoje(Ritzema Bos, 1904), tačiau tik 1990 metais šios ligos sukėlėjas – reversijos virusas(BRV) išskirtas iš juodųjų serbentų ir apibūdintas (Lemmetty-Kaukoranta, 2001), ovėliau aptiktas ir serbentinėse erkutėse (Latvala ir kt., 1998; Susi, 2004; Malinowskiir kt., 2003).Ištyrus virusinių ligų pernešėjus ir jų paplitimą, galima parengti kovos su virusųpernešėjais priemones ir tuo pačiu išvengti virusų plitimo serbentynuose.Darbo tikslas – ištirti serbentinių erkučių ir juodųjų serbentų žiedų pilnavidurėsviruso paplitimą serbentynuose ir nustatyti šio viruso pernešėjus.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2007 metais. Tyrimams naudotijuodųjų serbentų (Ribes nigrum) veislių: ‘Ben Alder’, ‘Ben Tirran’, ‘Ben Tron’, ‘BenLomond, ‘Ben Nevis’, ‘Erheiky’, ‘Joniniai’, ‘Pilėnai’, ‘Račkovskoje’, ‘Smaliai’,‘Svyriai’, ‘Vernisaž’, ‘Titania’, ir klono Nr. 20-1-1 augalai. Tirti serbentiniai amarai(Cryptomyzus ribis), serbentinės erkutės (Cecidophyopsis ribis) ir paprastosiosvoratinklinės erkės (Tetranychus urticae). Serbentinių erkučių paplitimo tyrimaiatlikti juodųjų serbentų mechanizuoto skynimo bandyme LSDI (ketverių metųamžiaus), verslinėse plantacijose Marijampolės rajone (penkerių metų amžiaus) irRadviliškio rajone (septynerių metų amžiaus). Žiedų pilnavidurės paplitimo tyrimaiatlikti seniausiame iš tirtų serbentyne (Radviliškio rajone). Juodieji serbentai LSDIserbentyne prižiūrėti laikantis intensyvių serbentynų priežiūros technologijų (Uselis,2002), versliniuose serbentynuose – laikantis ekologiniams uogynams keliamų įveisimoir priežiūros reikalavimų. Uogų derlius serbentynuose buvo imamas mechanizuotai.Serbentinių erkučių ir žiedų pilnavidurės viruso paplitimas buvo įvertintas pagal augalųmorfologinius požymius.Juodųjų serbentų bandiniai žiedų pilnavidurės viruso tyrimams buvo imti iš LSDIjuodųjų serbentų veislių kolekcijos. Buvo atrinkti augalai, kurie keletą metų turėjožiedų pilnavidurės virusui būdingų morfologinių požymių. Juodųjų serbentų augalairecipientai buvo auginti vegetacinėje aikštelėje, originalios konstrukcijos izoliatoriuose,apsaugančiuose nuo kenkėjų patekimo iš išorinės aplinkos. Augalai recipientai buvoužkrėsti prisegant ant jų kenkėjų apniktus lapus ar ūglius arba auginami kartu suaugalais donorais, pažeistais serbentinių erkučių ir žiedų pilnavidurės viruso. Siekiantištirti galimybes pernešti virusą mechaniniu būdu, juodieji serbentai recipientai iržoliniai augalai indikatoriai (balandos) (Chenopodium quinoa) buvo inokuliuotiinfekuotų serbentų, amarų ir serbentinių erkučių ekstraktais. Inokuliuotos balandosaugintos izoliuotame šiltnamyje 20–23 °C temperatūroje, o serbentai – vegetacinėje

aikštelėje, izoliatoriuose. Tiriamieji kenkėjai buvo surinkti nuo sveikų ir žiedųpilnavidurės viruso pažeistų augalų.Tirtų bandinių (juodųjų serbentų, balandų, serbentinių amarų, paprastųjųvoratinklinių erkių, serbentinių erkučių) bendroji RNR išskirta naudojant PerfectRNA, Eukaryotic, Mini Kit (Eppendorf) rinkinį pagal gamintojo pateiktą metodiką.RNR išskirti naudota 100 mg lapų, amarų arba erkučių. Kopijinė DNR sintetintasu T18 pradmeniu, naudojant išskirtąją RNR ir RevertAid H Minus First StrandcDNA Synthesis Kit (Eppendorf) rinkinį pagal gamintojo rekomendacijas. Arserbentuose, balandose ir kenkėjuose yra žiedų pilnavidurės virusas, buvo tirtaPGR metodu, naudojant jų kopijinę DNR ir žiedų pilnavidurės viruso baltymogenui specifinių pradmenų porą: N 1321 – 5‘ATGACTCTTAAACCTA3‘, N 954 –5‘CGCTTAAGGTACACGA3‘. PGR buvo atlikta naudojant 20 µl reakcijos mišinį,susidedantį iš 1 × Taq buferio su (NH 4) 2SO 4, 2,5 mM mgCl 2, 0,2 mM dNTP, 1 µMoligonukleotidinių pradmenų, 0,2 µg kDNR ir 1,25 vieneto Taq DNA polimerazės(Fermentas). DNR amplifikacija atlikta Mastercycler R(Eppendorf) termocikleriu, DNRdenatūracija – 4 min. 94 °C temperatūroje, vėliau buvo 35 ciklai 94 °C 1 min., 55 °C1 min., 72 °C 1 min., reakcijos pabaigoje – 72 °C 6 min. PGR produktai išskirstytihorizontaliame 1% agarozės gelyje, rezultatai įvertinti naudojant kompiuterio programąEasy Win32 (Herolab). DNR fragmentų dydžiui įvertinti naudotas GeneRuler TM1 kb DNR Ladder (Fermentas) žymuo. Serbentinių erkučių ir BRV viruso paplitimorezultatai biometriškai įvertinti dispersinės analizės metodais (Tarakanovas irRaudonius, 2003).Rezultatai. Juodųjų serbentų plantacijose, įveistose skirtinguose rajonuose,pumpurinės erkutės pažeidė nuo 0,2 iki 18% krūmų, tarp jų buvo nuo 0 iki 10%pažeistų žiedų pilnavidurės viruso. Serbentinės erkutės pažeidė šių veislių augalus:‘Ben Alder’ – 1,5–2,6%, ‘Ben Tirran’ – 1,5–6,0%, ‘Ben Lomond‘ – 1,3–18,0%,‘Ben Nevis’ – 1,3–7,6%, ‘Titania’ – 0–1,7% (1 pav.). Neatsižvelgiant į serbentųaugimo vietą ir plantacijos amžių, serbentinėms erkutėms iš esmės jautresni buvo‘Ben Lomond‘, ‘Ben Nevis’ ir ‘Ben Tirran’ veislių augalai.1 p a v. Serbentinėms erkutėms paplitimas juodųjų serbentų plantacijoseF i g. 1. Distribution of gall mites in plantations of black currantsIštyrus serbentinių erkučių ir BRV paplitimą seniausiame (septynerių metųamžiaus) serbentyne (Radviliškio r.), nustatyta, kad serbentinių erkučių ir BRV pažeistų

tos pačios veislės augalų procentas skyrėsi. Dažniausiai serbentinių erkučių pažeistųaugalų procentas buvo didesnis nei pažeistų žiedų pilnavidurės viruso. Priešingirezultatai gauti įvertinus serbentinių erkučių ir BRV paplitimą ‘Ben Tron’ veislėsjuoduosiuose serbentuose. Šis faktas leidžia manyti, kad, be serbentinių erkučių, yrair kitų viruso vektorių ir jo plitimo būdų.2 p a v. Serbentų, serbentinių amarų ir serbentinių erkučių PGR metodupagausinto BRV viruso baltymą koduojančios kDNR fragmento elektroforeograma(1– teigiama kontrolė, 2– neigiama kontrolė, 3 – BRV pažeisto augalo kDNR,4 – amarų nuo BRV pažeisto augalo kDNR, 5 – BRV nepažeisto augalo kDNR,6 – amarų nuo BRV nepažeisto augalo kDNR, 7 – BRV pažeisto augalo sultimispasimaitinusių amarų kDNR, 8 – BRV pažeisto augalo sultimis pasimaitinusių,po to tris paras nuo augalo izoliuotų amarų kDNR, 9 – serbentinių erkučių kDNR,M – DNR žymuo)F i g 2. Polymerase chain reaction (PCR) amplification of about400 bp cDNA fragment of black currant reversion associated coat proteinfrom currants, currant aphids and gall mites.1 – BRV- positive control, 2 – BRV-negative control, 3 – BRV infected plants, 4 – aphids fromBRV infected plants, 5 – healthy plant, 6 – aphids from healthy plant, 7 – aphids fed by BRV infectedplant extract, 8 – aphids fed by extract of BRV infected plant and after that 3 days kept separatelyisolated from plant, 9 – gall mites, M- GeneRuler TM 1 kb DNR Ladder DNA marker.Nustatyta, kad serbentai, turintys žiedų pilnavidurės viruso pažeistiems augalamsbūdingų morfologinių požymių (pakitusi lapų forma, sutrumpėję tarpubambliai, lapųskrotelės), turi pastarojo viruso baltymui būdingą specifinį DNR žymenį (2 pav.).Mokslinėse publikacijose pateikiama duomenų, kad BRV rastas serbentinėse erkutėse(Latvala ir kt., 1997; Susi, 2004). Mūsų tyrimai parodė, kad serbentuose, turinčiuoseBRV viruso pažeistiems augalams būdingų morfologinių požymių, ir serbentinėseerkutėse, esančiose pažeistų augalų pumpuruose, aptikti DNR fragmentai yra vienododydžio (2 pav.).Vieni dažniausiai aptinkamų juodųjų serbentų kenkėjų – serbentiniai amarai. Jieypač paplinta jaunuose serbentynuose. Mūsų tyrimai parodė, kad augalui šeimininkuisu žiedų pilnavidurei būdingais morfologiniais požymiais ir ant jo esantiems amaramsbūdingas apie 400 bp dydžio DNR fragmentas. Augalas šeimininkas be žiedųpilnavidurės požymių neturėjo BRV virusui būdingo DNR žymens, o ant tokio augaloesančiuose amaruose pastarasis žymuo rastas. Praėjus šešioms savaitėms pakartotinai

uvo ištirtas BRV viruso nepažeistas augalas šeimininkas ir ant jo esantys amarai.DNR žymuo, specifinis BRV virusui, buvo rastas tik amaruose. Siekiant detaliauištirti amarus, kaip BRV pernešėjus, buvo tiriama šių kenkėjų kolonija, surasta antžiedų pilnavidurės pažeisto augalo šeimininko. Kolonijos individai buvo padalyti į dviatskiras dalis. Iš vienų jų tuoj pat buvo išskirta bendroji RNR ir susintetinta kopijinėDNR. Kita dalis kenkėjų buvo laikyta tris paras (izoliuota nuo augalo šeimininko)Petri lėkštelėje. Po to iš amarų buvo išskirta bendroji RNR ir susintetinta kopijinėDNR. Atlikus PGR, abiejuose bandiniuose nustatytas apie 400 bp dydžio specifinisDNR fragmentas, atitinkantis žiedų pilnavidurės specifinį DNR žymenį. Tai įrodo, kadamarų virškinamajame trakte BRV virusas tam tikrą laiką išlieka nesuiręs, o amaraiyra potencialūs žiedų pilnavidurės viruso platintojai.3 p a v. Paprastųjų voratinklinių erkių PGR metodu pagausinto BRV virusobaltymą koduojančios kDNR fragmento elektroforeograma(M – DNR žymuo, 1 – teigiama kontrolė, 2 – neigiama kontrolė, 3 – BRV nepažeistoaugalo kDNR, 4 – voratinklinių erkių, surinktų nuo BRV nepažeisto augalo,kDNR, 5 – voratinklinių erkių, „ganytų“ ant BRV pažeisto augalo, kDNR,6 – BRV virusą turėjusių voratinklinių erkių, „paganytų“ antBRV nepažeisto augalo, kDNR)F i g 3. PCR amplification of spider mites cDNA fragment encoding BRV proteinM- GeneRuler TM 1 kb DNR Ladder DNA marker, 1 – BRV positive control,2 – BRV negative control, 3 – healthy plant, 4 – spider mite from healthy plant,5 – spider mites fed by BRV infected plants,6 – BRV positive spider mites after feeding on healthy plants.Kaip potencialūs reversijos viruso pernešėjai, buvo tirti dažni juodųjų serbentųkenkėjai – paprastosios voratinklinės erkės, kurios ypač išplinta karštomis sausomisvasaromis. Nustatyta, kad voratinklinės erkės, surinktos nuo sveiko (BRV atžvilgiu)augalo, neturėjo specifinio DNR žymens, būdingo BRV viruso baltymo genui.Iš voratinklinių erkių, surinktų nuo sveiko augalo ir dvi savaites pasimaitinusiųBRV pažeisto augalo sultimis, buvo išskirtas apie 400 bp dydžio specifinis DNRžymuo (3 pav.). Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad voratinklinės erkės gali būtivienos iš juodųjų serbentų žiedų pilnavidurės viruso pernešėjų, ypač ekologiniuoseserbentynuose, kuriuose ribojamas apsaugos priemonių nuo kenkėjų naudojimas. Buvo

atlikti detalesni voratinklinių erkių tyrimai. Dalis voratinklinių erkių populiacijos,turėjusios BRV virusui būdingą specifinį DNR fragmentą, buvo perkelta ant sveikoaugalo ir ant jo kenkėjai maitinosi dvi savaites. Iš pastarųjų voratinklinių erkiųreversijos virusui būdingas specifinis DNR fragmentas neišskirtas. Vadinasi, BRVvirusas buvo aptiktas voratinklinėse erkėse tuomet, kai tarp šių kenkėjų ir virusopažeisto augalo šeimininko buvo tiesioginis ryšys. Lieka neaišku, per kiek laiko poizoliavimo nuo BRV pažeisto augalo surinktose voratinklinėse erkėse virusas suyra.Remiantis gautais tyrimų rezultatais, tikėtina, kad voratinklinės erkės, kaip BRVvektoriai, mažiau kenksmingos serbentams negu amarai.4 p a v. Augalų recipientų PGR metodu pagausinto BRV viruso baltymąkoduojančios kDNR fragmento elektroforeograma(1– teigiama kontrolė, 2 – veislės ‘Smaliai’ augalų, apkrėstų serbentinėmis erkutėmis,kDNR, 3 – veislės ‘Ben Tirran’ augalų, apkrėstų serbentinėmis erkutėmis, kDNR,4 – veislės ‘Smaliai’ augalų, apkrėstų voratinklinėmis erkėmis, kDNR,5 – veislės ‘Ben Tirran’ augalų, apkrėstų voratinklinėmis erkėmis, kDNR,6 – veislės ‘Smaliai’ augalų, apkrėstų serbentiniais amarais, kDNR,7 – veislės ‘Ben Tirran’ augalų, apkrėstų serbentiniais amarais, kDNR,8 – veislės ‘Smaliai’ augalų, apkrėstų mechaniškai, kDNR,9 – veislės ‘Ben Tirran’ augalų, apkrėstų mechaniškai, kDNR,10 – balandų, užkrėstų mechaniškai (ekstraktas iš serbentų lapų, pažeistų BRV + serbentiniųerkučių + amarų), kDNR, M – DNR žymuo)F i g. 4 PCR amplification of about 400 bp cDNA fragment of black currant reversion virusencoded coat protein from the plants–recipients.1 – BRV positive control, 2 – ‘Smaliai’after infection with spider mites,3 – ‘Ben Tirran’ infected with gall-mite, 4 – ‘Smaliai’ infected with spider mite,5 – ‘Ben Tirran’ infected by currant aphids, 6 – ‘Smaliai’ infected by currant aphids,7 – ‘Ben Tirran– infected by currant aphids, 8 – ‘Smaliai– infected mechanically,9 – ‘Ben Tirran’ mechanically, 10 – Chenopodium quinoa, infected mechanicallywith extract from BRV positive leaves of currants, gall mites and currant aphids,M- GeneRuler TM 1 kb DNR Ladder marker.Nepažeisti reversijos viruso atžvilgiu juodųjų serbentų ‘Smaliai’ ir ‘Ben Tirran’augalai recipientai buvo auginti izoliatoriuose. Jie buvo dirbtinai apkrėsti amarais,paprastosiomis voratinklinėmis erkėmis ir serbentinėmis erkutėmis. Mechaniniu būdubuvo užkrėsti serbentai ir augalai indikatoriai – balandos. Po trijų mėnesių inkubacinioperiodo, taikant PGR metodą, nė viename juodųjų serbentų augale recipiente nebuvonustatytas BRV apvalkalo baltymo genui būdingas DNR fragmentas (4 pav.). Šis DNR

fragmentas neišskirtas ir iš užkrėstų balandų.Aptarimas. Dažniausiai serbentinių erkučių pažeistų augalų procentas buvodidesnis nei pažeistų žiedų pilnavidurės viruso. Priešingi rezultatai gauti įvertinusserbentinių erkučių ir BRV paplitimą atsparios šiam kenkėjui ‘Ben Tron’ veislėsjuoduosiuose serbentuose, be to, atskiri augalai, kurių nepažeidė serbentinės erkutės,buvo pažeisti BRV. Tai rodo, kad, be serbentinių erkučių, yra ir kitų viruso vektoriųbei jo plitimo būdų.Galima daryti prielaidą, kad vasarą užsitęsę karščiai (maksimali temperatūrasiekė +31,8 °C) galėjo stabdyti viruso dauginimąsi ir plitimą infekuotuose augaluose.Taip pat, esant aukštai temperatūrai, susilpnėja augalų augimas. Dėl šių priežasčiųsusilpnėja viruso plitimo augale šeimininke intensyvumas. Be to, virusų dauginimasisserbentų lapuose pradiniais etapais po užsikrėtimo – gan lėtas procesas. Šiam procesuiįtakos turi augalo atsparumo sistema, nukreipta prieš ligų sukėlėjus (Hull, 2002). Beto, virusų plitimo greitis gali priklausyti nuo sezoniškumo. Intensyviausiai virusasgali plisti per trumpą laikotarpį pavasarį, kai augale vyksta labai intensyvi medžiagųapykaita, teka sultys, vystosi generatyviniai organai. Viruso plitimo greičiui įtakosturi augalo šeimininko jautrios ligos sukėlėjui fazės sutapimas su palankiu vektoriamsdaugintis ir plisti laikotarpiu (Agrios, 2004). Mechaniškai BRV virusu užkrėstosebalandose neaptiktas BRV viruso baltymo specifinis DNR žymuo. Matyt, šie augalainėra tinkamiausi juodųjų serbentų žiedų pilnavidurės viruso indikatoriai. Nurodoma(Lemmetty, Lehto, 2004), kad jauni in vitro padauginti augalai buvo užkrėstimechaniniu būdu. Mūsų tyrimuose juodųjų serbentų augalų, pasiekusių derėjimolaikotarpį, mechaniniu būdu užkrėsti nepavyko. Tam galėjo turėti įtakos į augaląpatekusio viruso kiekis (jo koncentracija) ir fiziologinė augalo recipiento būsena,lemianti lėtesnę medžiagų apykaitą.Išvados. 1. Serbentinių erkučių ir juodųjų serbentų žiedų pilnavidurės virusopaplitimo dažnis tarpusavyje nesusiję, bet priklauso nuo konkrečios serbentų veislėsaugalų genetinių savybių, juodųjų serbentų auginimo technologijų ir plantacijosamžiaus.2. Nustatyta, kad serbentinės erkutės (Cecidophyopsis ribis) ir serbentiniai amarai(Cryptomyzus ribis) yra juodųjų serbentų viruso vektoriai. Paprastųjų voratinkliniųerkių (Tetranychus urticae) įtaka BRV pernešimui neįrodyta.Padėka. Autoriai dėkoja LVMSF už finansinę paramą atliekant mokslinius tyrimus(projekto registracijos Nr. T-07277).Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra

1. Adams A. N., Thresh J. M. Reversion of black currant. In Virus Diseases of SmallFruits // USDA Agriculture Handbook 1987. Vol. 631. P. 133–136.2. Agrios G. N. Plant pathology. San Diego, USA, 2002. 922 p.3. Hull R. Mattews’Plant Virology. San Diego, USA, 2002. 1001 p.4. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos / Sudaryt. N. Uselis. Babtai,2002. 190 p.5. Jones A. T. Black currant reversion disease – the probable causal agent, eriohydmite vector, epidemiology and prospects for control // Virus Research. 2000.Vol. 71. P. 71–84.6. Kviklys D. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija. Babtai, 2006. 62p.7. Latvala S., Susi P., Kalkkinen, N., Lehto K. Characterization of the coat proteingene of mite transmitted black currant reversion associated nepavirus // VirusResearch. 1998. Vol. 53. P. 1–11.8. Lemmetty A., Lehto K. Successful back – inoculation confirms the role of blackcurrant reversion associated virus as the causal agent of reversion disease //European journal of plant pathology. 2004. Vol. 105(3). P. 297–301.9. Malinowski T., Pluta S., Kuras A. Diversity of blackcurrant virus isolates andpossible assoiation of sat RNA with severe form of reversion disease // Proceedingsof 10 th International Symposium on Small Fruit Virus Disease. 2003. P. 21–25.10. Pluta S., Zurawicz E. Effect of reversion virus on the yield and fruit size inblackcurrant Ribes nigrum L. // Proc. 8 th Intern. Symp. Rubus and Ribes. Dundie(Scotland), 2002. P. 393–398.11. Ritzema-Bos G. Eenige misvormingen of monstrositeiten. (Some malformationsand monstrosities) // Tijdschrift kiver Plantenziekten. 1904. T. 10.P. 135–144.12. Rubauskis E., Strautina S., Surikova V. Importance of cultivar choice in preventinginfection by the blackcurrant gall mite (Cecidophyopsis ribis Westw.) onblackcurrant plantations // Journal of fruit and ornamental plant research. 2006.Vol. 14 (suppl. 3). P. 209–215.13. Stankienė J., Šiksnianas T., Stanys V., Černevičienė R. Nepovirusai juoduosiuoseserbentuose // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(1). P. 25–33.14. Susi P. Black currant reversion virus, a mite-transmitted nepovirus // MolecularPlant Pathology. 2004. Vol. 5. P. 167–173.15. Šikšnianas T. Genetic control and combining ability of resistance to Americanmildew, septoria leaf spot and gall mite in black currant // Plant ProtectionSciences. 2002. Vol. 38 (spec. iss. 2). P. 14–17.16. Šikšnianas T. Produktyvių, atsparių grybinėms ligoms ir serbentinei erkutei juodųjųserbentų veislių kūrimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(1).P. 16–24.17. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT-PLOT iš paketo

SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 57 p.18. Wood G. A. Further investigations of the black currant reversion disease in NewZeeland // New Zeeland Journal of crop and horticultural science. 1998. Vol. 26.P. 205–214.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).DISTRIBUTION OF GALL MITE AND BLACK CURRANTREVERSION VIRUS VECTORS IN BLACK CURRANTSD. Gelvonauskienė, T. Šikšnianas, R. Rugienius, J. Stankienė, V. Bendokas,V. Stanys, A. SasnauskasSummaryDistribution of gall mite and black currant reversion virus (BRV) in black currant plantationsthere berries were harvested mechanically and vectors of black currant reversion (currant aphid(Cryptomyzus ribis), gall mite (Cecidophyopsis ribis), two-spider mite (Tetranychus urticae))were investigated. Varieties of black currant (Ribes nigrum) ‘Ben Alder’, ‘Ben Tirran’, ‘BenTron’, ‘Ben Lomond’, ‘Ben Nevis’, ‘Erheiky’, ‘Joniniai’, ‘Pilėnai’, ‘Rachkovskoje’, ‘Smaliai’,‘Svyriai’, ‘Vernisazh’, ‘Titania’ and clone No 20-1-1 were evaluated.A number of injured black currant plants and flower buds by gall mites in black currantecological plantations depends on plant age and variety and varied from 0.2 to 18% and from0 –to 10%, respectively. There was found more plants infected with gall mite than BRV inplantations. The contrary results were detected in case of resistant to gall mite variety ‘Ben Tron’.In some cases plants of different varieties were infected with BRV but not with gall mites. Theresistance of black currants to gall mite and to BRV are regulated by different genetic factorsand gall mite isn’t the only vector and the way of BRV transmission.BRV specific DNA fragment of about 400 bp was detected in all plants, which have typicalmorphological traits common to plants infected by BRV.BRV specific DNA fragment was detected in gall mites and currant aphids after feedingthem on plants infected with BRV.Key words: DNA, black currant, black currant gall mite, two-spotted spider mite, currantaphid, black currant reversion virus.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).AKTYVIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ ĮTAKA JUODŲJŲSERBENTŲ LIGOMS IR KENKĖJAMS PLISTIAlma VALIUŠKAITĖ, Laimutis RAUDONIS, Elena SURVILIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas a.valiuskaite@lsdi.lt2004–2005 m. tirtas fungicido Signum 334 g/kg v. d. g. (v. m. baskolidas 67 g/l,piraklostrobinas 267 g/l) biologinis efektyvumas nuo juodųjų serbentų miltligės (Sphaerothecamors-uvae (Sschw.) Berk. et Curt), šviesmargės (Mycosphaerella ribis Lind., konid. st. Septoriaribis Desm.), degulių (Pseudopeziza ribis Kleb., konid. st. Gloeosporium ribis (Lib.) Mont. etDesm.) ir uogų kekerinio puvinio (Botrytis cinerea). Tiriamo fungicido biologinis efektyvumasbuvo palygintas su standartinio fungicido Kandito 50% v. t. g. (v. m. krezoksim metilas)efektyvumu ir nepurkštu variantu. Per vegetaciją keturis kartus panaudojus 1,0 ir 0,5 kg/hafungicido Signum 334 g/kg, jis efektyviai (86–94%) stabdė ligų plitimą. Standartinio fungicidoKandito 50% 0,2 kg/ha efektyvumas buvo gan didelis – 88–91%. Ligų išplitimas kontroliniamevariante buvo daugiau kaip 90%.Taip pat nustatytas insekticido-akaricido Envidoro 240 g/l k. s. (v. m. spirodiklofenas 240 g/l) biologinis efektyvumas nuo paprastųjų voratinklinių erkių (Tetranychus urticae Koch.). Pervegetaciją tris kartus nupurškus 0,6 l/ha insekticido, jo efektyvumas buvo 80–100%. Insekticidoakaricido0,3 l/ha normos efektyvumas nuo paprastųjų voratinklinių erkių siekė 64–100%Reikšminiai žodžiai: baskolidas, deguliai, juodieji serbentai, kekerinis puvinys, miltligė,piraklostrobinas, spirodiklofenas, šviesmargė.Įvadas. Lietuvos agroklimato sąlygos yra palankios auginti juoduosius serbentus.Šalyje yra apie 4 000 ha verslinių serbentynų, iš jų beveik pusė – 10–50 ha ploto.Penktadalis šalies verslinių serbentynų yra stambūs (55–174 ha ploto) ir beveikpenktadalis – smulkūs (1–5 ha) (Kviklys ir kt., 2006). Mechanizuoto derliaus nuėmimogalimybė ir stambių serbentynų sodinimas prie vaisių ir uogų perdirbimo įmoniųvis labiau skatina didinti šiuos verslinių uogynų plotus. Skinant uogas kombainu,mechaniškai pažeidžiamos juodųjų serbentų šakos, todėl jos užsikrečia įvairiomisligomis (Rašinskienė, Kutkevičius, 1992; Rašinskienė, Šikšnianas, 1995). Šių autoriųduomenimis miltligės daromi nuostoliai labai priklauso nuo serbentų veislės ir siekia10–60%, o metūgliai gali sutrumpėti 1,2–1,5 karto. Tankiai pasodinti serbentai daugiauserga šviesmarge, deguliais, miltlige. Pastaroji liga labai plinta ten, kur serbentai pažeistierkučių ir lapinių gumbauodžių. Juodųjų serbentų veislių, tinkamų mechanizuotai skintiuogas mūsų šalies agroklimato sąlygomis, nepakanka, todėl labai svarbu versliniuoseserbentynuose veisti tinkamas veisles ir naudoti intensyvią apsaugos sistemą, kurigarantuotų skinamų uogų kokybę ir gerą vaiskrūmių būklę.Darbo tikslas – įvertinti fungicido Signum 334 g/kg v. d. g. ir insekticido-

akaricido Envidoro 24% k. s. efektyvumą saugant juoduosius serbentus nuo ligų irkenkėjų.Tyrimo objektas ir metodai. Lauko bandymas atliktas LSDI bandymų bazėje2004–2005 m. ‘Ben Nevis’ veislės juodieji serbentai pasodinti eilėmis, 3 m atstumaistarp eilių ir 0,6 m – eilėse. Juodieji serbentai auginti pagal intensyvias uoginių augalųauginimo technologijas (Uselis ir kt., 2002). Bandymo laukeliai išdėstyti atsitiktinai,laukelyje – penki vaiskrūmiai, trys iš jų – apskaitiniai, bandymo variantai kartoti poketuris kartus. Fungicidais purkšta keturis kartus: prieš žydėjimą, po žydėjimo dukartus ir nuėmus derlių. Insekticidais purkšta tris kartus: prieš žydėjimą, po žydėjimoir nuėmus derlių. Purkšta motoriniu purkštuvu STIHL SR 400; purškiamo tirpalokiekis – 250 l/ha. Preparatų efektyvumas apskaičiuotas ir ligų ir kenkėjų apskaitosatliktos pagal standartines metodikas (Žemės ūkio augalų..., 2002). Duomenys apdorotidispersinės analizės metodu pagal Dunkano kriterijų (P = 0,05).1 l e n t e l ė. Bandymo schemaT a b l e 1. Scheme of trialTyrimo metu meteorologinės sąlygos fiksuotos pagal signalizatoriaus METOSD rodmenis (2 lentelė). 2004 m. juodųjų serbentų vegetacijos metu orai buvo vėsūsir permainingi. Gegužės mėnesį oro temperatūra buvo 1,2 °C žemesnė negu vidutinėdaugiametė ir kritulių iškrito 3,4 mm daugiau nei daugiametis vidurkis. Gegužės 14ir 17 dieną oro temperatūrai nukritus atitinkamai iki -3,1 ir -1,5 °C, daug uogakrūmiųžiedų nušalo. Gausiai lyti pradėjo birželio mėnesį: kritulių iškrito 20 mm daugiau negudaugiametis vidurkis (50,4 mm). Birželio pabaigoje–liepos pradžioje iškritus gausiemskrituliams ir atvėsus orams, susidarė palankios sąlygos juodųjų serbentų lapų ligomsbei kenkėjams plisti. 2005 m. augalų vegetacijos metu orai buvo šilti ir permainingi.Gegužės mėnesį temperatūra buvo 2,9 °C aukštesnė negu vidutinė daugiametė irkritulių iškrito 22,9 mm daugiau nei daugiametis vidurkis. Liepos pradžioje iškritusgausiems krituliams ir atvėsus orams, susidarė palankios sąlygos juodųjų serbentųlapų ligoms vystytis ir plisti.

2 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygos juodųjų serbentų vegetacijos metu2004–2005 m.T a b l e 2. Meteorological conditions in black currant growing season in2004–2005Rezultatai. F u n g i c i d ų t y r i m a i. Ištirtas fungicido Signum 334 g/kg v. d. g.(v. m. baskolidas 67 g/l, piraklostrobinas 267 g/l) biologinis efektyvumas nuo juodųjųserbentų miltligės (Sphaerotheca mors-uvae (Sschw.) Berk. et Curt), šviesmargės(Mycosphaerella ribis Lind., konid. st. Septoria ribis Desm.), degulių (Pseudopezizaribis Kleb., konid. st. Gloeosporium ribis (Lib.) Mont. et Desm.) ir uogų kekeriniopuvinio (Botrytis cinerea). Tiriamo fungicido biologinis efektyvumas buvo palygintassu fungicido Kandito 50% v. t. g. (v. m. krezoksim metilas) efektyvumu ir nepurkštuvariantu. Per vegetaciją keturis kartus panaudojus 1,0 ir 0,5 kg/ha fungicido Signum334 g/kg, jis efektyviai stabdė serbentų ligų plitimą (3–6 lentelės).3 l e n t e l ė. Fungicido Signum efektyvumas nuo juodųjų serbentų kekeriniopuvinioT a b l e 3. Impact of fungicide Signum on grey mould in black currant

Babtai, 2004–2005 m.Variantuose, kur panaudota 1,0 kg/ha fungicido Signum 334 g/kg, jo efektyvumasnuo kekerinio puvinio siekė 90,0%, nuo miltligės – 90,5%, nuo degulių – 93,8%, nuošviesmargės – 91,6% (3–6 lentelės).4 l e n t e l ė. Fungicido Signum efektyvumas nuo juodųjų serbentųmiltligėsT a b l e 4. Impact of fungicide Signum on powder mildew in black currantBabtai, 2004–2005 m.5 l e n t e l ė. Fungicido Signum efektyvumas nuo juodųjų serbentų deguliųT a b l e 5. Impact of fungicide Signum on anthracnose in black currantBabtai, 2004–2005 m.Panaudojus fungicido Signum 0,5 kg/ha normą, preparato efektyvumas nuo kekeriniopuvinio buvo 86,4%, nuo miltligės – 88,4% nuo degulių – 89,6%, nuo šviesmargės –

88,7% (3–6 lentelės). Standartinio fungicido Kandito 50% 0,2 kg/ha normosefektyvumas buvo gan didelis: 90,9% nuo kekerinio puvinio, 89,5% nuo miltligės,88,1% nuo degulių, 90,9% nuo šviesmargės (3–6 lentelės). Serbentų miltligė ir deguliainepurkštame variante išplito daugiau kaip 90%, šviesmargės išplitimas buvo 70% (4,6 lentelės). Fungicidas Signum 334 g/kg darė teigiamą poveikį uogų kokybei, nessumažino puviniu sergančių uogų kiekį: kontroliniame variante supuvusių uogų buvobeveik 5%, o purkštuose variantuose nesiekė vieno procento (3 lentelė). Neigiamotiesioginio poveikio ar fitotoksiškumo augalams ir atsparumo fungicidui Signum334 g/kg pastebėta nebuvo.6 l e n t e l ė. Fungicido Signum efektyvumas nuo juodųjų serbentųšviesmargėsT a b l e 6. Impact of fungicide Signum on leaf spot in black currantBabtai, 2004–2005 m.I n s e k t i c i d ų t y r i m a i. Insekticido Envidoro 240 g/l k. s.(v. m. spirodiklofenas 240 g/l) 0,6 l/ha norma buvo labai efektyvi (80,7–100%)nuo paprastųjų voratinklinių erkių (Tetranychus urticae Koch.) juodųjų serbentųplantacijose (7 lentelė). Šio insekticido 0,3 l/ha normos efektyvumas nuo paprastųjųvoratinklinių erkių buvo 63,8–100%. Abiejų minėtų insekticido normų (0,6 ir0,3 l/ha) efektyvumas, praėjus 2 mėn. po purškimo, buvo atitinkamai 87,7 ir 83,4%, ostandartinio insekticido Karate 0,5 l/ha normos efektyvumas buvo tik 63,9%. Abiejuosevariantuose, purkštuose Envidoru (0,6 ir 0,3 l/ha), paprastųjų voratinklinių erkiųskaičius ant vieno lapo viso bandymo metu statistiškai nesiskyrė. Insekticidas Envidorasnaikino ir serbentinius amarus (Cryptomyzus ribis L.), lapsukius (Pandemis ribeanaHb.) (8–9 lentelės), nors tyrimų metais šių kenkėjų buvo negausu. Fitotoksiškumoaugalams, neigiamo tiesioginio poveikio naudingiesiems vabzdžiams ir kenkėjų

atsparumo insekticidui Envidorui 240 g/l nebuvo pastebėta.7 l e n t e l ė. Insekticido-akaricido Envidoro 240 g/l efektyvumas nuopaprastųjų voratinklinių erkių juodųjų serbentų plantacijoseT a b l e 7. Efficiency of insecticide-acaricide Envidor 240 SC against two-spottedspider mite in black currantBabtai, 2004–2005 m.8 l e n t e l ė. Insekticido-akaricido Envidoro 240 g/l efektyvumas nuoserbentinių amarų

T a b l e 8. Efficiency of insecticide-acaricide Envidor 240 SC against red currantaphidsBabtai, 2004–2005 m.9 l e n t e l ė. Insekticido – akaricido Envidoro 240 g/l efektyvumas nuoserbentinių lapsukiųT a b l e 9. Efficiency of insecticide-acaricide Envidor 240 SC against fruit treetrotrixBabtai, 2004–2005 m.Aptarimas. Bet koks nukrypimas nuo pagrindinių agrotechnikos reikalavimųsudaro prielaidas augalams užsikrėsti patogeniniais mikromicetais, o aktyvių apsaugospriemonių efektyvumas priklauso nuo ligos intensyvumo, normos ir purškimo kokybės(Cross, 2003; Łabanowska – Bury ir kt., 2005). Nuskynus juoduosius serbentuskombainu, dalis šakučių lieka mechaniškai pažeistos. Stipriau pažeistos šakutės rudenįužsikrečia ligomis ir pavasarį džiūva (Rašinskienė, Kutkevičius, 1992; Rašinskienė,Šikšnianas, 1995; Cross ir kt, 2003). Mūsų tyrimų duomenimis fungicidas Signum334 g/kg apsaugojo juoduosius serbentus nuo miltligės, šviesmargės, degulių ir uogųkekerinio puvinio, purškiant jo 1,0–0,5 kg/ha keturis kartus per vegetaciją. Kitų šaliųtyrėjai nurodo, jog strobilurinų grupės fungicidai ypač efektyviai stabdo serbentųmiltligės plitimą (Locke ir kt., 2003; Worley, 2003), yra veiksmingi ir nuo kitų serbentųlapų ligų. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pavojingiausios serbentams ligos –tamsiosios miltligės daromi nuostoliai labai priklauso nuo serbentų veislės ir gali siektiiki 60% (Rašinskienė, Šikšnianas, 1995; Rašinskienė, 1998; Locke, Koomen, 1999).Fungicidas Signum 334 g/kg yra dviejų veikliųjų medžiagų naujos kartos produktas.Fungicido sudėtyje esantis baskolidas yra visiškai naujos veikliųjų medžiagų – anilidųgrupės atstovas, kurio poveikis ligų sukėlėjams skiriasi nuo kitų fungicidų, o kitoksveikimo būdas yra gera atsparumo prevencija. Baskolidas augale juda iš apačios į viršųbei translaminariai, t. y. prasiskverbia iš vienos lapų pusės į kitą. Dėl tokio poveikioapsaugomos net ir neapipurkštos augalo dalys. Baskolidas augale sustabdo energetiniųišteklių gamybą. Kita veiklioji medžiaga – piraklostrobinas, priklausantis strobilurinųgrupei, daro tiesioginę įtaką grybų mitochondriniam kvėpavimui ląstelėje, augale judatranslaminariai (Locke ir kt., 2003; Worley, 2003).Fitofaginių erkių (Tetranychus urticae) plitimas labai priklauso nuo meteorologinių

sąlygų. Erkės labai išplinta, kai orai sausi ir šilti (Raudonis, 2002). Svarbu laiku pastebėtipirmuosius erkių židinius ir juos sunaikinti leidžiamomis cheminėmis priemonėmis.Geriausi rezultatai, apsaugant augalus nuo Tetranychus urticae, buvo gauti naudojantfluvalinatą, fenpyroksinatą ir spirodiklofeną (Cross ir kt., 2004; Gajek ir kt., 1996).Envidoras 240 g/l k. s. – sisteminis ir translaminarinis insekticidas-akaricidas, skirtaserkėms naikinti. Mūsų tyrimų duomenimis insekticidas Envidoras 240 g/l apsaugojuoduosius serbentus nuo voratinklinių erkių, naudojant jo 0,6 ir 0,3 l/ha tris kartusper vegetaciją. Preparato efektyvumas išlieka pakankamai didelis ir praėjus dviemmėnesiams po purškimo (83–87%), o standartinio insekticido Karate 50 g/l 0,5 l/ hanormos efektyvumas siekia tik 63%. Tai rodo, kad insekticidas-akaricidas Envidorasveikia ilgai ir labai efektyviai saugo juoduosius serbentus nuo voratinklinių erkių.Abu tirti preparatai kol kas neregistruoti kaip serbentų apsaugos nuo ligų irkenkėjų preparatai, bet mūsų atlikti tyrimai parodė, kad jie yra efektyvūs ir galėtų būtinaudojami juodųjų serbentų apsaugos sistemoje.Išvados. 1. Fungicidas Signum 334 g/kg (norma – 0,5–1,0 kg/ha) yra efektyvus nuojuodųjų serbentų miltligės, šviesmargės, degulių ir uogų kekerinio puvinio, purškiantketuris kartus per vegetaciją: prieš žydėjimą, po žydėjimo ir nuėmus derlių.2. Insekticidas-akaricdas Envidoras 240 g/l (norma – 0,3–0,6 l/ha) efektyviaisaugo juoduosius serbentus nuo paprastųjų voratinklinių erkių, purškiant juo 2–3kartus per vegetaciją: prieš žydėjimo ir po jo bei nuėmus derlių.3. Fitotoksiškumo ar neigiamo tiesioginio poveikio augalams, naudingiesiemsvabzdžiams ir atsparumo tirtiems preparatams pastebėta nebuvo.Padėka. Autoriai dėkoja Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programųagentūrai už paramą atliekant šiuos tyrimus.LiteratūraGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Cross J. V., Gordon S. C., harris A. Development of integrated pest managementapproaches for blackcurrant crops // Bulletin OILB/SROP. 2003. Vol. 26(2).P. 11–18.2. Cross J. V., Linder C., harris A. Exploiting natural enemies in Integrated PestManagement in blackcurrant crops // Bulletin OILB/SROP. 2004. Vol. 27(4).P. 9–16.3. Gajek D., Nowacki J., Boczek J. Black currant cultivars resistant to thegall mite (Cecidophyopsis ribis Westw.) as an element of integrated pestmanagement // Acta Horticulturae. 1996. Vol. 422. P. 349–350.4. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos / Sudaryt. N. Uselis. Babtai,2002. P. 137–190.5. Łabanowska - Bury D., Dąbrowski Z. T., Łabanowska B. H. Survey of currentcrop and pest management practices on black currant plantations in Poland //Journal of Fruit and Ornamental Plant Research. 2005. Vol. 13. P. 91–100.

6. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija / Sudaryt. D. Kviklys. Babtai,2006. P. 11–13.7. Locke T., Bobbin P., Atwood J., Owen J. Effect of strobilurin fungicides ondisease control and yield in blackcurrants // Acta Horticulturae. 2003. Vol. 585.P. 394–396.8. Locke T., Koomen I. Can spore trapping be of help in black currant mildewcontrol? // Acta Horticulturae. 1999. Vol. 505. P. 333–336.9. Rašinskienė A., Kutkevičius S. Agrotechninių priemonių įtaka serbentų ligomsir kenkėjams // Sodininkystė ir daržininkystė. Vilnius, 1992. T. 11. P. 36–47.10. Rašinskienė A. Ligų ir kenkėjų paplitimas bei apsaugos priemonių efektyvumasversliniame serbentyne // Žemės ūkio mokslai. 1998. Nr. 2. P. 38–44.11. Rašinskienė A., Šikšnianas T. Juodųjų ir raudonųjų serbentų veislių parinkimasmechanizuotam uogų skynimui // Sodo augalų selekcijos uždaviniai irperspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Babtai, 1995. P. 59–66.12. Raudonis L. Žalingų vabzdžių ir erkių stebėsena ir tyrimas braškyne // Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(4). P. 102–110.13. Worley J. Fungicide on trial How Signum has performed for soft fruit grower //Bulletin OILB/SROP. 2003. Vol. 140(30). P. 22–29.14. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. Akademija, 2002. 345 p.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF ACTIVE PROTECTION MEANS ON PREVALENCEOF BLACK CURRANT DISEASES AND INSECTSA. Valiuškaitė, L. Raudonis, E. SurvilienėSummaryBiological efficiency of fungicide Signum WG against black currant powder mildew(Sphaerotheca mors-uvae (Sschw.) Berk. et Curt), leaf spot (Mycosphaerella ribis Lind., konid.st. Septoria ribis Desm.), anthracnose (Pseudopeziza ribis Kleb., konid. st. Gloeosporium ribis(Lib.) Mont. et Desm.) and berry grey mould (Botrytis cinerea) was investigated in 2004–2005.Biological efficiency of the investigated fungicide was compared with that of the standardfungicide Candit 50% v. t. g. (v. m. krezoksim methyl) and unsprayed variant. Applying the ratesof 1.0 and 0.5 kg/ha four times per vegetation, fungicide Signum 334 g/kg v. d. g. effectively(86–94%) prevented the prevalence of diseases. Efficiency of the standard fungicide Candit50% v. t. g. 0.2 kg/ha was sufficiently high (88–91%). Prevalence of diseases in the controlvariant was more than 90%.Biological efficiency of insecticide-acaricide Envidor 240 SC (v. m. spirodiclofen240 g/l) against two-spotted spider mite (Tetranychus urticae Koch.) was also established.Applying the rate of 0.6 l/ha three times per vegetation, efficiency of insecticide was80–100%. Efficiency of insecticide-acaricide rate of 0.3 l/ha against two-spotted spider mitewas 64–100%.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).INTRODUKUOTŲ AVIEČIŲ VEISLIŲ BIOLOGINĖS -ŪKINĖS SAVYBĖSLoreta BUSKIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas l.buskiene@lsdi.lt2003–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo ištirta 12 introdukuotųaviečių veislių. Ištvermingiausios žiemą buvo standartinės ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Beglianka’veislių avietės, labiausiai pašalo ‘Meeker’ bei ‘Glen Moy’ aviečių stiebai. Derlingiausios aviečiųveislės buvo ‘Siveli’, ‘Novokitajevskaja’, ‘Zorinka’, ‘Beglianka’, ‘Sputnica’, ‘Zviozdočka’ ir‘Husar’ (5,08–4,11 t ha -1 ), menkiausiai derėjo ‘Meeker’ ir ‘Glen Moy’ (1,81–2,87 t ha -1 ) avietės.‘Glen Moy’, ‘Aborigen’, ‘Miraž’ ir ‘Meeker’ aviečių uogos buvo stambiausios (2,04–2,68 g).Reikšminiai žodžiai: augumas, avietės, derlius, fenologinės fazės, ištvermingumas žiemą,uogos masė, veislės.Įvadas. Avietės yra vertinga uoginė kultūra, išsiskirianti unikaliomis gydomosiomisir dietinėmis savybėmis. Aviečių uogos aromatingos, jose daug biologiškai aktyviųmedžiagų, o cukrų ir organinių rūgščių santykis lemia gerą skonį ir tonizuojančiaiveikia žmogaus organizmą (Казаков, 1994; Причко, 1999).Pasaulyje įveista apie 100 tūkst. ha avietynų, vidutinis aviečių derlingumas – 4 t ha-1(Легкая, 2006). Daugiausia aviečių uogų pasaulio rinkai išaugina Rusijos Federacija,Lenkija, Serbija ir kt. šalys (Общая и частная селекция ..., 2004; Генетика и селекция..., 2005). Lietuvoje verslinių avietynų yra apie 260 ha (Kviklys, 2006).Intensyvios uogininkystės sąlygomis ypatingos reikšmes įgyja veislė, nes nuo jossavybių pasireiškimo konkrečiomis agroklimato sąlygomis priklauso augalų derėjimoankstyvumas, atsparumo ligoms ir kenkėjams lygis, uogų kokybė ir ekonominisprodukcijos gamybos efektyvumas (Казаков, 2004). Pasaulyje sukurta daugiau kaip600 aviečių veislių, tačiau tik apie 30 iš jų plačiai auginamos versliniuose avietynuose(Общая и частная селекция ..., 2004). Pastaruoju metu JAV, Kanadoje, Rusijoje,Lenkijoje, Serbijoje, Vengrijoje bei kitose šalyse mažėja versliniams uogynamsskirtų veislių sortimentas, nes didėja veislėms keliami reikalavimai. Pagrindinisaviečių veislių kūrėjų tikslas – sukurti labai produktyvias veisles, gerai prisitaikiusiasprie nepalankių gamtos sąlygų ir išauginančias puikios prekinės išvaizdos bei geroskonio uogas, turinčias vertingų technologinių savybių (Легкая, 2006; Heiberg ir kt.,2002; Kempler, Daubeny, 1999; Rosati ir kt., 1993). Daugumos švelnesnio klimatošalių selekcijos aviečių veislės yra stambiauogės ir derlingos, tačiau nepakankamaiištvermingos žiemą daugelyje verslinės uogininkystės regionų bei jautrios temperatūrųkaitai, o tai lemia aviečių uogų kainų kitimą (Gwozdecki, 2004; Zornić ir kt., 2003;Stanisavljević ir kt., 2002; Исачкин ir kt., 2001). Ši problema ypač aktuali mūsų šaliai,

kai žiemą dažnai atšyla ir po to staiga atšąla. Ištvermingų žiemą veislių sukūrimasselekciniu bei genetiniu požiūriu visada buvo sudėtinga ir mažiau ištirta sritis, todėlšia prasme labai svarbi regeneracinė veislės savybė (Кичина, 1984). Nuo aviečiųištvermingumo žiemą labai priklauso jų derlingumas (Казаков, 1994; Heiberg ir kt.,2002; Danek, 2004).Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti introdukuotų aviečių veislių svarbiausiasbiologines-ūkines savybes Lietuvos agroklimato sąlygomis.Tyrimo metodai ir sąlygos. Bandymas atliktas Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje 2003–2006 m. Tirta 12 aviečių veislių:standartinė veislė ‘Novokitajevskaja’ (Ukraina), ‘Husar’, ‘Beglianka’, ‘Zorinka’,‘Zviozdočka’, ‘Aborigen’, ‘Miraž’, ‘Sputnica’ (Rusija), ‘Siveli’ (Estija), ‘Glen Moy’(Anglija), ‘Otava’ (Kanada), ‘Meeker’ (JAV).Avietės pasodintos 2001 m. pavasarį 3,0 × 0,5 m atstumais. Jos augintos pagalpriimtas intensyvias uogynų auginimo technologijas (Intensyvios uoginių augalųauginimo technologijos, 2002). Augalų juostos plotis – apie 60 cm, stiebų skaičiusnenormuotas. Apskaitinio bandymų laukelio ilgis ir plotis – 3 m, plotas – 9 m 2 .Bandymo variantai kartoti po keturis kartus.Dirvožemis – sekliai karbonatingas, giliau – glėjiškas rudžemis (RDg4-k1),vidutinio sunkumo ir sunkus priemolis. Agrocheminė dirvožemio charakteristika:pH – 7,1 (KCl ištraukoje), humuso – 2,3%, P 2O 5– 290 mg/kg, K 2O – 180 mg/kg.Atliekant bandymą nustatyta: aviečių fenologinių fazių eiga (fiksuota augalųvegetacijos pradžia, pabaiga ir nustatyta bendra jos trukmė dienomis; žydėjimo beiderėjimo pradžia, pabaiga ir trukmė); aviečių vienamečių stiebų skaičius 1 m ilgioaugalų juostoje, jų skersmuo ir aukštis; stiebų pašalimas po šaltų žiemų (įvertintas5 balų sistema: 0 – nepašalę, 5 – visai iššalę); uogų derlius (t ha -1 ); vidutinė uogosmasė (pirmojo, trečiojo ir paskutiniojo skynimo metu atsitiktine tvarka atrinkus po100 uogų laukelyje).Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu randomizuotųpakartojimų blokais.Meteorologinės sąlygos tyrimų laikotarpiu buvo gan skirtingos: palankiausiavietėms augti ir derėti buvo 2006 m., mažiausiai palankūs – 2003 m. Pastarųjų metųgegužės ir birželio mėn. buvo sausa, liepa buvo lietinga, rugpjūtis ir rugsėjis – ganšilti bei sausi. 2004 m. pavasarį užfiksuotos iki -4,9 °C šalnos. Balandžio mėn. buvolabai sausa: iškrito tik 3,8 mm kritulių (daugiametis vidurkis – 71,8 mm). Liepa buvosausesnė ir vėsesnė negu įprastai, rugpjūtis – labai lietingas. 2005 m. išsiskyrė labaisausa ir karšta liepa, rugpjūtis buvo vėsesnis ir lietingas. 2006 m. birželis buvo sausas,liepa – šiltesnė ir perpus sausesnė nei įprastai, rugpjūtis ir rugsėjis – šilti ir dvigubailietingesni, palyginti su daugiamečiais duomenimis. Aviečių stiebų pašalimas buvoįvertintas po 2003–2004 ir 2004–2005 m. žiemų. 2003 m. gruodis buvo gan šiltas,o sausio mėn. staiga atšalo. 2004–2005 m. žiemą staigūs temperatūrų svyravimaipasireiškė sausio pabaigoje ir ypač vasarį, kur kas šalčiau buvo ir pirmojoje kovopusėje.Rezultatai. A u g a l ų f e n o l o g i n i ų f a z i ų e i g a. Tirtų veislių aviečiųvegetacijos trukmė – 205–212 dienų. Ilgiausia vegetacijos trukme išsiskyrė ‘GlenMoy’ ir ‘Meeker’, o trumpiausia – ‘Aborigen’, ‘Zorinka’ bei ‘Zviozdočka’ avietės(1 lentelė).

1 l e n t e l ė. Skirtingų veislių aviečių vegetacijos eigaT a b l e 2. Vegetation of different raspberry cultivarsBabtai, 2004–2006 m.Praėjus 40–50 d. nuo vegetacijos pradžios, avietės pradeda žydėti. Jos žydi ganvėlai, todėl beveik niekada nenukenčia nuo pavasarinių šalnų. Skirtingų veislių aviečiųžydėjimo pradžios laikas – nuo birželio 2 iki 6 d. (1 pav.).1 p a v. Skirtingų veislių aviečių vidutinė žydėjimo trukmė

F i g. 1. Average flowering duration of different raspberry cultivarsBabtai, 2004–2006 m.Kasmet anksčiausiai pražysdavo ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Husar’, vėliausiai –‘Meeker’, ‘Miraž’ ir ‘Otava’ avietės. Gausiausiai avietės pražysta praėjus 3–5 dienomsnuo žydėjimo pradžios. Nustatyta, kad daugumos tirtų veislių aviečių gausiausiasžydėjimas sutampa, todėl jos geriau apsidulkina ir gausiau dera. Aviečių žydėjimopabaiga, nelygu veislė ir meteorologinės sąlygos, kito nuo birželio 16 iki 22 d.Vidutinė žydėjimo trukmė – 16 dienų. Trumpiausiai žydėjo ‘Zorinka’ bei ‘Zviozdočka’,ilgiausiai – ‘Aborigen’, ‘Husar’ ir ‘Meeker’ avietės.Nuo aviečių žydėjimo iki uogų sunokimo praeina apie 30 d. Kasmet anksčiausiaipradėdavo derėti ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Husar’, vėliausiai – ‘Beglianka’ ir ‘Miraž’veislių avietės.2 p a v. Skirtingų veislių aviečių vidutinė derėjimo trukmėF i g. 2. Average yielding duration of different raspberry cultivarsBabtai, 2004–2006 m.Vidutinė tiriamojo laikotarpio aviečių derėjimo trukmė – 26 dienos. Trumpiausiaiderėjo ‘Zorinka’ bei ‘Zviozdočka’ (22 d.), ilgiausiai – ‘Aborigen’, ‘Husar’ ir ‘Meeker’veislių avietės (30 d.). Tirtų veislių aviečių uogos buvo skintos 5–6 kartus persezoną.A v i e č i ų a u g u m a s i r s t i e b ų p a š a l i m a s. 2004–2006 m. tyrimųlaikotarpiu (2 lentelė) iš tirtų veislių aviečių iš esmės žemiausi (127,8 cm) užaugo‘Siveli’ augalai, o aštuonių veislių (‘Glen Moy’, ‘Sputnica’, ‘Otava’, ‘Zviozdočka’,

‘Miraž’, ‘Zorinka’, ‘Beglianka’, ‘Husar’) aviečių stiebai buvo iš esmės aukštesni(150–161 cm), palyginti su standartine veisle ‘Novokitajevskaja’ (140,2 cm).2 l e n t e l ė. Aviečių augumo rodikliai ir stiebų pašalimas žiemąT a b l e 2. Indices of raspberry growth vigour and stem cold injury in winterBabtai, 2004–2006 m.‘Husar’, ‘Sputnica’, ‘Miraž’ ir ‘Meeker’ veislių aviečių stiebų skersmuobuvo didesnis (11,4–11,6 mm) nei standartinės veislės (10,6 mm). Aviečių juostostankumą apibūdina stiebų skaičius 1 m ilgio augalų juostoje. Per 2004–2006 m. ‘GlenMoy’, ‘Zviozdočka’ ir ‘Zorinka’ avietės vidutiniškai suformavo iš esmės daugiau(44–50 vnt. m -1 ), o ‘Miraž’ bei ‘Siveli’ – mažiau (24–26 vnt. m -1 ) vienamečių stiebųmetro ilgio augalų juostoje, palyginti su standartine veisle (28 vnt. m -1 ).Labai svarbi biologinė-ūkinė aviečių savybė yra ištvermingumas žiemą.Po 2003–2004 m. žiemos ištvermingiausi buvo standartinės veislės ‘Novokitajevskaja’,‘Husar’ ir ‘Beglianka’ aviečių stiebai (pažeidimai mažesni negu 1 balas) (2 lentelė).Labiausiai pašalo ‘Meeker’ (2,6 balo), ‘Glen Moy’ ir ‘Miraž’ (po 2,2 balo) aviečiųstiebai. Daugumos veislių avietės stipriau nukentėjo 2004–2005 m. žiemą. Norsžiema nebuvo labai šalta, bet oras buvo permainingas ir po dažnų atšilimų vasarįprasidėjo šalčiai. Mažiausiai nukentėjo avietės, kurių gilios ramybės periodas buvoilgas. Ištvermingiausios žiemą buvo ‘Siveli’, ‘Beglianka’ ir ‘Novokitajevskaja’ avietės(stiebų pašalimas – 0,1–0,5 balo), o labiausiai pašalo ‘Meeker’ (4,5 balo) bei ‘GlenMoy’ (3,7 balo) stiebai. Penkių veislių (‘Otava’, ‘Husar’, ‘Aborigen’, ‘Zviozdočka’ir ‘Sputnica’) aviečių stiebai buvo pašalę 2–2,4 balo. Tai rodo, kad avietės yra ganjautrios staigiems temperatūrų svyravimams žiemą, ypač jos pabaigoje. Per ketveriustyrimų metus ištvermingumu žiemą išsiskyrė ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Beglianka’ veisliųavietės.

D e r l i u s i r u o g o s m a s ė. 2003 m., palyginti su standartine veisle‘Novokitajevskaja’ (2,54 t ha -1 ), iš esmės didesnis buvo geltonuogių ‘Beglianka’ aviečiųderlius (3,87 t ha -1 ), o mažesnis – ‘Aborigen’, ‘Meeker’ ir ‘Miraž’ (0,67–1,4 t ha -1 )(3 lentelė). 2004 m. septynių veislių avietės derėjo iš esmės prasčiau už standartinęveislę. Stiebų pašalimas 2003–2004 m. žiemą labai sumažino ‘Meeker’, ‘Glen Moy’ ir‘Miraž’ aviečių derlių. Daugumos veislių aviečių stiebai labiau pašalo 2004–2005 m.žiemą. Po šios permainingos žiemos labiausiai pašalo ir menkiausiai derėjo ‘Meeker’ir ‘Glen Moy’ veislių augalai (1,42–2,17 t ha -1 ). Ištvermingiausių žiemą ‘Siveli’,‘Beglianka’ ir ‘Novokitajevskaja’ aviečių derlius buvo didžiausias – 7,08–6,74 t ha -1 .2006 m. buvo palankiausi avietėms derėti – vidutinis tirtų 12 neremontantinių veisliųaviečių derlius siekė 6,06 t ha -1 (2003 m. – 2,26 t ha -1 ).3 l e n t e l ė. Aviečių derlius ir vidutinė uogos masėT a b l e 3. Raspberry yield and average berry weightBabtai, 2003–2006 m.Palyginti su standartine veisle (6,25 t ha -1 ), iš esmės didesnį derlių užaugino‘Zviozdočka’ (8,54 t ha -1 ), iš esmės mažiau derėjo ‘Meeker’ (2,76 t ha -1 ) ir ‘Miraž’(4,10 t ha -1 ). Per ketverius tyrimų metus gausiausiai derėjo ‘Siveli’ (5,08 t ha -1 ),‘Novokitajevskaja’ (5,07 t ha -1 ), ‘Zorinka’ (4,91 t ha -1 ), ‘Beglianka’ (4,89 t ha -1 ),‘Sputnica’ (4,31 t ha -1 ), ‘Zviozdočka’ (4,21 t ha -1 ) ir ‘Husar’ (4,11 t ha -1 ) avietės.Dėl pašalusių žiemą stiebų mažiausias buvo ‘Meeker’ (1,81 t ha -1 ) ir ‘Glen Moy’(2,87 t ha -1 ) aviečių derlius. Per ketverius tyrimų metus iš esmės stambesnes uogas,palyginti su standartine veisle ‘Novokitajevskaja’ (1,72 g), išaugino ‘Glen Moy’,‘Aborigen’, ‘Miraž’ ir ‘Meeker’ (2,04–2,68 g) veislių avietės (3 lentelė). Kitų tirtųveislių aviečių vidutinė uogos masė iš esmės nesiskyrė.Aptarimas. Aviečių derėjimo pradžios vidutinę datą, pagal kurią veislėsskirstomos į kelias ankstyvumo grupes, atskiri autoriai traktuoja šiek tiek skirtingai(Lietuvos pomologija, 1974; 1996). Be to, aviečių derėjimo pradžios vidutineidatai įtakos turi ir tyrimų metų meteorologinės sąlygos. Lietuvos sodininkystės ir

daržininkystės institute ištirtos 12 introdukuotų aviečių veislių pagal uogų sunokimolaiką buvo priskirtos ankstyvųjų (‘Novokitajevskaja’, ‘Husar’) ir vidutinio ankstyvumo(‘Aborigen’, ‘Beglianka’, ‘Glen Moy’, ‘Meeker’, ‘Miraž’, ‘Otava’, ‘Siveli’, ‘Sputnica’,‘Zorinka’ ir ‘Zviozdočka’) veislių grupėms.Aviečių žydėjimo laikotarpio trukmė buvo glaudžiai susijusi su jų derėjimolaikotarpio trukme: dažniausiai kuo trumpesnė žydėjimo trukmė, tuo trumpesnis iruogų skynimo laikotarpis. Trumpesnis uogų skynimo laikotarpis yra vertinga veislėssavybė, ypač skinant uogas mechanizuotai. LSDI tyrimų duomenimis trumpiausiaderėjimo trukme išsiskyrė ‘Zorinka’ ir ‘Zviozdočka’ veislių avietės.Pagal ketverių metų tyrimų rezultatus nustatyta, kad tirtų veislių aviečių derlingumasnepriklausė nuo žydėjimo ir derėjimo trukmės, taip pat nuo stiebų aukščio, skersmensbei jų skaičiaus ploto vienete: pavyzdžiui, aviečių veislė ‘Meeker’ derėjo ilgiausiai,bet derlius buvo pats mažiausias. Veislės ‘Siveli’ avietės išaugino žemiausius stiebusir mažiausią jų kiekį ploto vienete, tačiau jos uogų derlius dėl pastovaus kasmetinioderėjimo buvo didžiausias. Aviečių derlingumą labiausiai sąlygojo stiebų pašalimasžiemą. Ištvermingiausios žiemą yra tų veislių avietės, kurių gilios ramybės periodasyra ilgas (Казаков, 1994). Aviečių stiebai pakenčia gan žemas temperatūras, tačiaujie jautrūs staigiems temperatūrų svyravimams žiemą, ypač jos pabaigoje. Kadangipastaraisiais metais mūsų žiemos darosi vis labiau permainingos ir po dažnų atšilimųdažnai prasideda šalčiai, aviečių ištvermingumas žiemą tampa viena aktualiausiųproblemų, auginant avietes. Per ketverius tyrimų metus kaip ištvermingiausios žiemąišsiskyrė ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Beglianka’ veislių avietės. Labiausiai pašalo ‘Meeker’ ir‘Glen Moy’ avietės, kurių vegetacija buvo ilgiausia (manoma, kad jų vienamečiai stiebainespėjo pakankamai sumedėti ir tinkamai pasiruošti žiemai). Per tyrimų laikotarpįgausiausiai derėjo ‘Siveli’, ‘Novokitajevskaja’, ‘Zorinka’, ‘Beglianka’, ‘Sputnica’,‘Zviozdočka’ ir ‘Husar’ avietės (5,08–4,11 t ha -1 ). Pastarosios veislės avietės gali būtiauginamos įvairiose agroklimatinėse zonose: pvz., Pietų Rusijos mokslininkai iš tirtų11 aviečių veislių pagal kompleksą požymių ‘Husar’ veislę išskyrė kaip vieną geriausių(Подорожный, 2004).Dėl pašalusių žiemą stiebų mažiausias buvo ‘Meeker’ ir ‘Glen Moy’ aviečiųderlius (1,81–2,87 t ha -1 ). Serbijos, kuri išaugina ypač aukštos kokybės aviečių uogas,mokslininkai rekomenduoja versliniuose uogynuose auginti aviečių veislę ‘Meeker’,išsiskiriančią derlingumu, tvirtomis uogomis, tinkamomis mechanizuotai skintiir šaldyti (Stanisavljević ir kt., 2002). Tačiau mūsų šalies agroklimato sąlygos dėlpermainingų žiemų šios veislės avietėms sėkmingai auginti nėra tinkamos. Estijosmokslininkai taip pat pabrėžė, kad aviečių derlingumas labiausiai priklauso nuo veislėsištvermingumo žiemą (Kikas ir kt., 2002). Mūsų tyrimų duomenimis stambiausiasuogas išaugino nepakankamai ištvermingos žiemą aviečių veislės ‘Meeker’ (JAV)ir ‘Glen Moy’ (Anglija), taip pat selekcininko V. Kičinos Rusijoje sukurtos aviečiųveislės ‘Aborigen’ ir ‘Miraž’.Šios naujai introdukuotų veislių grupės avietės, palyginti su anksčiau Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institute tirtų veislių avietėmis (Buskienė, 1999),išsiskyrė didesniu produktyvumu ir stambesnėmis uogomis, tačiau jų ištvermingumasžiemą buvo panašus.Išvados. 1. ‘Glen Moy’, ‘Sputnica’, ‘Otava’, ‘Zviozdočka’, ‘Miraž’, ‘Zorinka’,

‘Beglianka’ ir ‘Husar’ veislių avietės išaugina aukštesnius (150–161 cm), ‘Siveli’ –žemesnius (127,8 cm) stiebus negu standartinė veislė ‘Novokitajevskaja’. ‘Husar’,‘Sputnica’, ‘Miraž’ ir ‘Meeker’ aviečių stiebų skersmuo didžiausias (11,4–11,6 mm).‘Glen Moy’, ‘Zviozdočka’ ir ‘Zorinka’ avietės suformuoja iš esmės daugiau(44–50 vnt. m -1 ), o ‘Miraž’ bei ‘Siveli’ – mažiau (24–26 vnt. m -1 ) vienamečių stiebųmetro ilgio augalų juostoje negu standartinė veislė.2. Pagal uogų sunokimo laiką tirtos introdukuotos aviečių veislės skirstomosį ankstyvąsias (‘Novokitajevskaja’, ‘Husar’) ir vidutinio ankstyvumo (‘Aborigen’,‘Beglianka’, ‘Glen Moy’, ‘Meeker’, ‘Miraž’, ‘Otava’, ‘Siveli’, ‘Sputnica’, ‘Zorinka’,‘Zviozdočka’).3. Vidurio Lietuvos agroklimato sąlygomis vidutinio sunkumo ir sunkiuosepriemoliuose derlingiausios ir pakankamai ištvermingos žiemą yra šios aviečių veislės:‘Siveli’, ‘Novokitajevskaja’, ‘Zorinka’, ‘Beglianka’, ‘Sputnica’, ‘Zviozdočka’ ir‘Husar’ (5,08–4,11 t ha -1 ), dėl stiebų pašalimo mažiausiai dera ‘Meeker’ bei ‘GlenMoy’ (1,81–2,87 t ha -1 ) avietės. ‘Glen Moy’, ‘Aborigen’, ‘Miraž’ ir ‘Meeker’ aviečiųuogos užauga stambiausios.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Buskienė L. 13 veislių aviečių biologinis-ūkinis įvertinimas // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(1). P. 28–37.2. Danek J. Uprawa maliny i jeźyny. Warszawa, 2004. 76 p.3. Gwozdecki J. Raspberry production in Poland // Jugoslovensko Vocarstvo. 2004.Vol. 38. P. 245–249.4. Heiberg N., Standal R., Måge F. Evaluation of red raspberry cultivars in Norway //Acta Horticulturae. 2002. Vol. 585. P. 199–202.5. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos / Sudaryt. N. Uselis. Babtai,2002. P. 5–64.6. Kempler C., Daubeny H. A. Development of fresh market raspberry cultivars //Acta Horticulturae. 1999. Vol. 505. P. 121–128.7. Kikas A., Libek A., hanni L. Evaluation of raspberry cultivars in Estonia // ActaHorticulturae. 2002. Vol. 585. P. 203–207.8. Kviklys D. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija. Babtai, 2006. 62p.9. Lietuvos pomologija / Sudaryt. V. Tuinyla , A. Lukoševičius. Vilnius, 1996. P. 195–224.10. Lietuvos pomologija / Sudaryt. V. Tuinyla. Vilnius, 1974. P. 143–148.11. Rosati A., Pandolfi S., Standardi A. Phenological and productive behaviour ofRubus idaeus in central Italy // Acta Horticulturae. 1993. Vol. 352. P. 471–476.12. Stanisavljević M., Mitrović O., Gavrilović-Damjanović J. Comparative studieson raspberry cultivars // Acta Horticulturae. 2002. Vol. 585. P. 241–245.13. Zornić B., Petrović S., Milošević T., Leposavić A. Raspberry products in

Europe and the USA // Proceedings of I Symposium on raspberry of Serbia andMontenegro with international participation. Čačak, 2003. P. 153.14. Генетика и селекция возделываемых растений // Реф. ж. Биология.Сер. 04. 2005. No. 9. 25 c.15. Исачкин А. В., Воробьев Б. Н., Аладина О. Н. Ягодные культуры: Сортовойкаталог. Москва, 2001. 416 с.16. Казаков И. В. Малина и ежевика. Москва, 1994. 141 c.17. Казаков И. В. Практические результаты и перспективы селекции малины //Плодоводство. 2004. Т. 15. 115 c.18. Легкая Л. В. Основные направления селекции малины в мире // Плодоводство.2006. Т. 18(1). С. 242–249.19. Общая и частная селекция и сортоведение плодовых и ягодных кулътур /Под ред. Г. В. Еремина. Москва, 2004. 421с.20. Подорожный В. Н. Сорта малины для адаптивной системы ягодоводстваюжных регионов России // Плодоводство. 2004. Т. 16. С. 209–212.21. Причко Т. Г. Ягоды в биохимической и технологической оценке // Итоги иперспективы ягодоводства: Материалы международной научно-практич.конф. Самохваловичи, 1999. C. 22–24.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).BIOLOGICAL AND COMMERCIALY IMPORTANT TRAITS OF NEWRASPBERRY CULTIVARSL. BuskienėSummary12 raspberry cultivars were investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in2003–2006. The most winterhardy were standard cultivars ‘Novokitajevskaja’ and ‘Beglianka’.Stems of raspberries ‘Meeker’ and ‘Glen Moy’ were the most cold injured. The most productiveraspberry cultivars were ‘Siveli’, ‘Novokitajevskaja’, ‘Zorinka’, ‘Beglianka’, ‘Sputnica’,‘Zviozdocka’ and ‘Husar’ (5.08–4.11 t ha -1 ), the least productive ones – ‘Meeker’ and ‘GlenMoy’ (1.81–2.87 t ha -1 ). The biggest berry weight was of cultivars ‘Glen Moy’, ‘Aborigen’,‘Miraz’ and ‘Meeker’ (2.04–2.68 g).

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).BIOCHEMICAL COMPOSITION AND ANTIOXIDANTPROP ERTIES OF RASPBERRIES DURING RIPENINGPranas VIŠKELIS 1 , Ramunė BOBINAITĖ 1,2 , Marina RUBINSKIENĖ 11Lithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr.E-mail biochemi@lsdi.lt2Kaunas University of Technology, LT-50254 Kaunas.E-mail ramune.bobinaite@stud.ktu.ltTwo raspberry cultivars of different species, ‘Willamette’ (Rubus idaeus) and ‘Bristol’(Rubus occidentalis), were investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture and theirbiochemical composition and antioxidant properties were evaluated. Fruit ripeness and geneticfactor were assessed.The highest content of soluble solids was determined in overripe fruit of black raspberry‘Bristol’ (15.1%), though at the beginning of ripening process ‘Willamette’ fruit were determinedto have a higher content of soluble solids. The loss of acids was more rapid in ‘Bristol’ berriesthan in ‘Willamette’ fruit during ripening process. The content of ascorbic acid decreased almostby half during red raspberry ‘Willamette’ ripening, though during fruit ripening of ‘Bristol’berries its content slightly increased, however in overripe fruit of both cultivars ascorbic acidcontent was similar, 14.4 and 13.6 mg 100 g -1 , respectively. The total content of anthocyaninswas determined to be 5 times higher in overripe fruit of black raspberry ‘Bristol’ comparedto ‘Willamette’ fruit at the same ripening stage. Fruits of ‘Bristol’ were determined to havehigher total phenolics content. The change in total phenolics was not significant in ‘Willamette’raspberries during their ripening process, while in ‘Bristol’ berries it increased from 702 to898 mg 100 g -1 . Fruit extracts of both investigated cultivars had similar radical scavengingactivities in DPPH • reaction system.Key words: raspberry fruit, chemical composition, antioxidants.Introduction. Raspberries have distinct, highly desirable taste and aroma and areone of the most popular summer fruits in Lithuania. They are a good source of dietaryfiber, vitamins and minerals, including vitamins A and C, calcium and iron; furthermorethey are among the fruits containing the highest antioxidant levels (Ravai, 1996;Beekwilder, Hall & Ric de Vos, 2005). In addition to antioxidant substances mentionedabove the antioxidant activity of raspberries primarily depends on a range of differentpolyphenolic antioxidants. Antioxidant properties of phenolics are mainly because oftheir redox properties, which allow them to act as reducing agents, hydrogen donatorsand singlet oxygen quenchers. Raspberry phenolics include anthocyanins, ellagic acidand its derivatives together with trace levels of quercetin-based flavonol conjugates(Mullen et al., 2002). Ellagic acid was detected in many fruits and nuts but in the berriesof the family Rosaceae, genus Rubus (red raspberry, arctic bramble, cloudberry) itis the major phenolic compound (Häkkinen et al., 2000). Interest in ellagic acid has

increased during the past few years because it has been found to have anticarcinogeniceffects through inhibition of mutagens, suppression of ultimate carcinogen activity andsuppression of the metabolic activation of carcinogens (Juranic et al., 2005; Ross et al.,2007). It also has been established that ellagitannins (one of the forms in which ellagicacid naturally occurs in raspberries) have vasorelaxing effects, which may contributeto protection from coronary heart disease (Mullen et al., 2002).While the berries grow and ripen, many morphological and biochemical changestake place. Genetic and environmental factors, such as cultivar, maturity, UV lightexposure, and harvesting method, play an important role in berry composition (Parr &Bolwell, 2000). To the best of our knowledge only few data exist regarding thechemical properties of raspberries during ripening. Wang and Lin (2000) have analyzedantioxidant activity (oxygen radical absorbance capacity, ORAC), anthocyanin content,and total phenolics content of juices from four cultivars of red raspberry fruit andfrom one cultivar of black raspberry fruit at different maturities (green, pink and ripe).The results showed a linear correlation between total phenolics content and ORACactivity for fruit.Beekwilder and co-workers (2005) have studied the antioxidant compounds in redraspberry fruits and found out that ellagitannins may contribute more than 50% of totalantioxidant capacity in ripe raspberry fruits. Moreover, it was found out that tanninscontent (both ellagitannins and proanthocyanidin-like tannins) decreased markedlyduring raspberry fruit ripening. This fact may be significant because recent findingssuggest that ellagitannins are the main antimicrobial compounds in raspberries offeringmany new applications for food industry (Nohynek et al., 2006; Heinonen, 2007).The biochemical changes and antioxidant activity of raspberry fruit at differentdevelopmental stages have never been studied in Lithuania. It is important to understandthe effect of genetic background and fruit development on the bioactive compoundscontent, their composition and antioxidant activity, particularly in searching for specificingredients for functional foods, food additives and nutraceuticals. Additionally it’salso important to investigate fruit processing qualities (dry soluble solids content, totalsugar content, ascorbic acid content, titratable acidity and dry matter content) and theirdynamics during ripening process, which will contribute in creating new raspberryproduct (including functional foods) and modeling/optimizing their productionprocesses.The aim of this study was to investigate the biochemical changes and antioxidantproperties of raspberries during ripening.Materials and methods. For study two raspberry cultivars of different species,red raspberry ‘Willamette’ (Rubus idaeus) popular in Lithuania and promising blackraspberry ‘Bristol’ (Rubus occidentalis), were chosen. Investigations were carriedout in Laboratory of Biochemistry and Technology at the Lithuanian Institute ofHorticulture.Antioxidant activity and chemical compounds were measured at four stages offruit maturity (the determination of fruit maturity was based on fruit surface color anddivided as I – unripe, II – half ripe, III – commercially ripe, IV – overripe).Biochemical composition of fresh raspberries was determined by standardmethods: soluble solids (SS) (Brix degrees at 20 °C) – by a refractometer, titratable

acidity expressed as citric acid by titration with 0.1 NaOH, ascorbic acid – by titrationwith 2,6-dichlorphenolindophenol sodium salt solution (Ермаков, 1987), inverse sugarand sucrose – by Bertrand method (AOAC, 1990), dry matter content was determinedafter drying at 105 °C in Universal Oven ULE 500 (Memmert GmbH+Co. KG,Schwabach, Germany) to a constant weight (Food analysis, 1986).The anthocyanins were extracted from 5 g of berries with methanol acidified with0.1 N HCl. The berries were homogenized with homogenizator (Polytron PT 1200 E,Kinematica, Switzerland), ground with quartz sand and the extraction was continuedwith 20 ml portions of solvent until the sample became colorless. The extract wasdiluted with acidified methanol; the absorption was measured on a spectrophotometerGenesys-10 (Thermo Spectronic, Rochester, USA) at 535 nm. The concentration ofanthocyanins was determined from calibration curve and expressed in mg of cyanidin-3-glucoside) per 100 g of fresh weight.The extract used for total phenolics and radical scavengin activity determinationwere prepared the same as for anthocyanin analysis.The amount of total phenolics in the raspberry fruit methanolic extracts wasdetermined with the Folin-Ciocalteu reagent according to the method of Slinkardand Singleton (1977) using gallic acid as a standard. The reagent was prepared bydiluting a stock solution (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim, Germany) withdistilledwater (1 : 10, v/v). Samples (1.0 ml, two replicates) were introduced into testcuvettes, and then 5.0 ml of Folin-Ciocalteu’s phenol reagent and 4.0 ml of Na 2CO 3(7.5%) were added. The absorbance of all samples was measured at 765 nm using theCintra 202 spectrophotometer (Scientific Equipment, Australija) after incubating at20 °C for 1.0 h. Results were expressed as milligrams of gallic acid equivalent (GAE)per 100 gram of fresh weight.Radical scavenging activity of methanolic extracts of raspberries against stableDPPH* (2,2-Diphenyl-1-picrylhydrazyl, Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim,Germany) was determined spectrophotometrically. The changes in colour (fromdeep–violet to light–yellow) were measured at 515 nm on a spectrophotometerGenesys 10 UV/Vis (Thermo Spectronic, Rochester, USA). Radical scavengingactivity of the extracts was measured by slightly modified method of Brand-Williams(1995).Data analysis was performed using MS Excel software.Results. Inverted sugar was more abundant than sucrose in the raspberries (Fig. 1).In the investigated fruit monosaccharide content was from 3 to 5 times higher thansucrose content. During fruit ripening of red raspberry ‘Willamette’ the amount ofinverted sugar slightly increased from 4.8 to 6.12%, while during fruit ripening of blackraspberry ‘Bristol’ inverted sugar content increased significantly and in overripe fruitswas 2.7 times higher than in unripe. Conversely, more sucrose was accumulated in thefruit of red raspberry, and its content increased significantly with maturity, while inblack raspberry ‘Bristol’ sucrose content practically didn’t change during the ripeningprocess. However, during fruit ripening the increase tendency of total sugars was quitesimilar for both cultivars.F i g. 1. Changes in sugars content of raspberries during ripening (%)1 p a v. Cukrų kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, %

Soluble solids content increased during fruit ripening (Fig. 2). The average ofSS in fruit of cv. ‘Willamette’ was 12%. During fruit ripening of red raspberry SScontent slightly increased from 11 to 12.9%, whereas during fruit development of blackraspberry ‘Bristol’ SS content increased markedly from 8.6 up to 15.1%.F i g. 2. Changes in soluble solids (SS) content of raspberries during ripening (%)2 p a v. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, %Titratable acidity depended on the stage of berry maturity (Fig. 3). Titratableacidity decreased from 1.98 to 1.29% for ‘Willamette’ and from 2.28 to 1.18% for‘Bristol’ during ripening. The loss of acids was more rapid in ‘Bristol’ berries than inthose of ‘Willamette’.F i g. 3. Changes in titratable acidity content of raspberries during ripening (%)3 p a v. Įvairaus sunokimo aviečių uogų titruojamasis rūgštingumas, %

Index of sweetness (the ratio of soluble solids and acids) increased during raspberryfruit ripening (Fig. 4). In all ripening stages fruit of black raspberry ‘Bristol’ had higherindex of sweetness comparing with ‘Willamette’ fruit.F i g. 4. Index of sweetness of raspberries during ripening4 p a v. Įvairaus sunokimo aviečių uogų saldumo indeksasThe amount of dry matter practically didn’t vary during fruit maturation, whichcoincides with results published by Perkins-Veazie et al. (1993). Still it must benoticed that fruit of black raspberry ‘Bristol’ contained higher amount of dry matterthan ‘Willamette’ berries (Fig. 5).F i g. 5. Dry matter content of raspberries during ripening (%)5 p a v. Sausųjų medžiagų kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, %

Ascorbic acid content was rather high in the unripe fruits of cv. ‘Willamette’26.8 mg 100 g -1 , however its content suddenly dropped in ripe berries (stage III) andin overripe fruits was just 14.4 mg 100 g -1 (Fig. 6). Ascorbic acid content in underripefruit of black raspberry ‘Bristol’ was about 3-fold lower than in ‘Willamette’ fruit at thesame ripening stage. As the ripening process proceeded ascorbic acid content in blackraspberries slightly increased to 13.6 mg 100 g -1 . In general, ascorbic acid content inoverripe fruits of both investigated cultivars was very similar.F i g. 6. Ascorbic acid content of raspberries during ripening (mg 100 g -1 )6 p a v. Askorbo rūgšties kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, mg 100 g -1In ‘Willamette’ and ‘Bristol’ raspberries, the total anthocyanin content increasedconsiderably during ripening (Fig. 7). The total anthocyanin content increased from 3.2to 63 mg 100 g -1 from unripe to overripe stages for ‘Willamette’ raspberries and from58.8 to 325.5 mg 100 g -1 for black ‘Bristol’ berries. The total anthocyanin content inoverripe fruits of black raspberry was more than 5-fold higher comparing to overripered raspberry fruit and was similar to the medium value of anthocyanin content in ripe

lack currants – 368 mg 100 g -1 (Rubinskienė et al., 2006).F i g. 7. Anthocyanins content of raspberries during ripening (mg 100 g -1 )7 p a v. Antocianinų kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, mg 100 g -1The total phenolics content was very high even in the very beginning of fruitmaturation – 546 mg 100 g -1 in ‘Willamette’ fruit and 702 mg 100 g -1 in ‘Bristol’(Fig. 8).F i g. 8. Total phenolics content of raspberries during ripening (mg 100 g -1 )8 pav. Fenolinių junginių kiekis įvairaus sunokimo aviečių uogose, mg 100 g -1Total phenolics did not show a marked change with maturity that total anthocyaninsdid. The change in total phenolics for ‘Willamette’ berries from unripe to overripe stageswas not significant while ‘Bristol’ berries showed an apparent increase of phenolics

during maturity (to 898 mg 100 g -1 ). In all stages of ripeness fruits of black raspberryhad higher total phenolics content.All tested raspberry fruit extracts were antioxidatively active. However theirradical scavenging activity (RSA) was lower, in comparison with black currant extracts;their radical scavenging activity at the same concentrations varied from 74.1 to 80.6%(Viškelis, Sasnauskas et al., 2006). The average RSA values were similar in the extractsof both investigated cultivars (Fig. 9, 10).F i g. 9. Radical scavenging kinetics of ‘Willamette’ raspberry fruit extracts9 p a v. Skirtingo sunokimo ‘Willamette’ aviečių uogų ekstraktų radikalų surišimo kinetikaF i g. 10. Radical scavenging kinetics of ‘Bristol’ raspberry fruit extracts1 0 p a v. Skirtingo sunokimo ‘Bristol’ aviečių uogų ekstraktų radikalų surišimo kinetikaMoreover ripening stage hardly influenced HPPH • radical scavenging activity,it was noticed just tendency to increase in the extracts of overripe fruit, but it wasn’tproved statistically.

Discussion. Rubus represents one of the most diverse genera of plants. Thisdiversity is reflected in the wide range of fruit types and pigmentation found withinthe genus.This study demonstrates significant genotype and maturity influence on raspberrychemical composition.Sugar concentration typically increase drastically during the fruit ripening, andcontinues through the overripe stage, while acid concentration typically increases earlyin fruit development, but decreases as the fruit ripens (Famiani et al., 2005; Wang andLin., 2000). These trends were similar to that observed in our study; the high sugarcontent corresponded with a low titratable acidity.Beekwilder and co-workers (2005) have investigated individual metabolites in‘Tulameen’ raspberries at five ripening stages and the slight increase in vitamin Ccontent observed as the ripening process proceeded. In our study this tendency wasalso observed during fruit ripening of black raspberry ‘Bristol’, in contrast to blackraspberry significant decrease in ascorbic acid content, was established during fruitripening of red raspberry ‘Willamette’. The similar decrease tendency of ascorbicacid content was reported by Rubinskienė and co-workers (2006) during ripening ofblack currants.Total anthocyanin content is of course known to increase during fruit ripening,reflected in the color change of the fruit (Wang and Lin, 2000). It was reportedpreviously that the total anthocyanin content is the main criterion used to differentiatebetween the species of Rubus idaeus and Rubus occidentalis (Suthanthangjai et al.,2005). Naturally our study confirmed previous investigations showing that blackraspberries ‘Bristol’ compared to red raspberries ‘Willamette’ had considerablyhighertotal anthocyanin content in all ripening stages. The total anthocyanin contentin overripe fruits of ‘Bristol’ (325.6 mg 100 g -1 ) was in a range of previously reportedfor black raspberries (Giusti & Wrolstad, 2001; Suthanthagjai et al., 2005), whilein red raspberries ‘Willamette’ (63 mg 100 g -1 ) was slightly higher than in the samereports estimated for red raspberries and in the range of those reported by Wang andLin (2000).Meanwhile the total anthocyanin content increased considerably during thecourse of ripening, the total phenolics content did not show such pronounced changes.Apparently during fruit ripening of red raspberry ‘Willamette’ the content of coloredcompounds (anthocyanins) increases for the account of colorless phenolics andthat’s why in the issue total phenolics content practically didn’t vary. While the totalphenolics content in fruits of black raspberry ‘Bristol’ increases, because the numberof colored compounds increases tremendously with fruit maturation. Overall, thetotal phenolics content was higher in black raspberries cv. ‘Bristol’ compared to redraspberries cv. ‘Willamette’, which is in agreement with data previously reported byWada and Ou (2002). They found out that black raspberries (Rubus occidentalis) hadmuch higher levels of total phenolics contend compared to red raspberries (Rubusidaeus), marionberries (Rubus ursinus), evergreen blackberries (Rubus laciatus), andboysenberries (Rubus ursinus ×idaeu).Many literature sources show that radical scavenging activity of plant extracts is ingood correlation with the concentration of phenolic compounds (Ferreyra et al., 2007).However, in our study the extracts of both investigated cultivars had very similar radical

scavenging activity (RSA), thought the content of total phenolics was significantlyhigher in black raspberries. Furthermore, fruit ripening stage practically didn’t influenceRSA of the extracts. Probably, in this case the difference in the concentration of theindividual phenolic components in the analyzed species of raspberries is the mainfactor determining antioxidant activity, because there is a wide diversity in antioxidantpower of individual phenolic constituents.Conclusions. 1. During fruit ripening of cv. ‘Willamette’ (Rubus idaeus) solublesolids content slightly increased from 11 to 12.9%, whereas during fruit ripening ofcv. ‘Bristol’ (Rubus occidentalis) their content increased markedly from 8.6 up to15.1%.2. Unripe fruits of red raspberry ‘Willamette’ had the highest ascorbic acidcontent, though during fruit ripening reduction of ascorbic acid was established,while in black raspberries ‘Bristol’ ascorbic acid content slightly increased. Overripefruit of ‘Willamette’ and ‘Bristol’ had very similar ascorbic acid content, 14.4 and13.6 mg 100 g -1 respectively.3. The total anthocyanin content in overripe fruit of cv. ‘Willamette’ was morethan 5 times lower compared to ‘Bristol’ fruit at the same ripening stage. During fruitripening of black raspberry the total anthocyanin content increased from 58.8 up to325.6 mg 100g -1 .4. The total phenolics content in unripe fruit of cvs. ‘Willamette’ and ‘Bristol’ was546 and 702 mg 100g -1 , respectively. The change in total phenolics for ‘Willamette’berries from unripe to ripe stages wasn’t significant, while ‘Bristol’ berries showedan apparent increase to 898 mg 100 g -1 .Acknowledgement. We’re grateful to Agency for International Science andTechnology Development Programmes in Lithuania for help and support realizingEUREKA E! 3490 project.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. AOAC. Sucrose in fruits and fruit products // Official Methods of Analysis.Arlington (VA), 1990. P. 922.2. Beekwilder J., Hall R. D., de Vos R. C. H. Identification and dietary relevance ofantioxidants from raspberry // BioFactors. 2005. 23. P. 197–205.3. Beekwilder J., Jonker H., Meesters P., Hall R. D., Van der Meer I. M., de VosR. C. H. Antioxidants in raspberry: On-line analysis links antioxidant activityto a diversity of individual metabolites // J. Agric. Food Chem. 2005. 53(9).P. 3 313–3 320.4. Brand-Williams W., Cuvelier M. E., Berset C. Use of a free radical method toevaluate antioxidant activity // Lebensm.-Wiss. Technol. 1995. 28. P. 25–30.5. Famiani F., Cultrera N. G. M., Battistelli A., Casulli V., Proietti P., Standardi A.,Chen Z., Leegood R. C., Walker R. P. Phosphoenolpyruvate carboxykinase andits potential role in the catabolism of organic acids in the flesh of soft fruit duringripening // Journal of Experimental Botany. 2005. 56. P. 2 959–2 969.

6. Ferreyra R. M., Vina S. Z., Mugride A., Chaves A. R. Growth and ripeningseason effects on antioxidant capacity of strawberry cultivar Selva // ScientiaHorticulturae. 2007. 112. P. 27–32.7. Food analysis: general techniques, additives, contaminants, and composition.Rome, 1986. 205 p.8. Giusti M. M., Wrolstad R. E. Characterization and measurement of anthocyaninsby UV–visible spectroscopy // R. E. Wrolstad, T. E. Acree, H. An, E. A. Decker,M. H. Penner, D. S. Reid, S. J. Schwartz, C. F. Shoemaker, & P. Sporns (Eds.).Current protocols in food analytical chemistry. New York, 2001. P. F1.2.1–F1.2.13.9. Häkkinen S. H., Kärenlampi S. O., Mykkänen H. M., Heinonen M. I.,Törrönen R. A. Ellagic acid content in berries; influence of domestic processingand storage // Eur. Food Res. Technol. 2000. 212. P. 75–80.10. Heinonen M. Antioxidant activity and antimicrobial effect of berry phenolics – aFinnish perspective // Mol. Nutr. Food Res. 2007. 51(6). P. 684–691.11. Juranic Z., Zirak Z., Tasic S., Petrovic S., Nidzovic S., Leposavic A.,Stanojkovic T. Antiproliferative action of water extracts of seeds or pulp of fivedifferent raspberry cultivars // Food Chemistry. 2005. 93. P. 39–45.12. Mullen W., Yokota T., Lean M. E. J., Crozier A. Analysis of ellagitanninsand conjugates of ellagic acid and quercetin in raspberry fruits by LC-MS n //Phytochemistry. 2003. 64. P. 617–624.13. Mullen W., McGinn J., Lean M. E., MacLean M. R., Gardner P., Duthie G. G.,Yokota T., Crozier A. Ellagitannins, flavonoids, and other phenolics in redraspberries and their contribution to antioxidant capacity and vasorelaxationproperties // J. Agric. Food Chem. 2002. 50. P. 5 191–5 196.14. Nohynek L. J. Alakomi H. L., Kahkonen M. P. et al. Berry Phenolics: antimicrobialproperties and mechanisms of action against severe human pathogens // Nutritionand Cancer. 2006. 54(1). P. 18–32.15. Parr A. J., Bolwell G. P. Phenols in the plant and in human. The potential forpossible nutritional enhancement of the diet by modifying the phenols contentor profile // J. Sci. Food Agric. 2000. 80. P. 985–1 012.16. Perkins-Veazie P., Nonnecke G. R., Gladon R. Development and ripening ofprimocane-fruiting ‘Heritage’ raspberry // Acta Hort. 1993. 352. P. 209–212.17. Ravai M. Quality characteristics of raspberries and blackberries // Cereal FoodsWorld. 1996. 41. P. 772–775.18. Ross H. A., MacDougall G. J., Stewart D. Antiproliferative activity ispredominantly associated with ellagitanins in raspberry extracts // Phytochemistry.2007. 69(8). P. 218–228.19. Rubinskienė M., Viškelis P., Jasutienė I. et al. Changes in biologically activeconstituents during ripening in black currants // J. Fruit Ornam. Plant Res. 2006.14 (Suppl. 2). P. 237–246.20. Slinkard K., Singleton V. L. Total phenol analysis: Automation and comparisonwith manual methods // Am. J. Enol. Vitic. 1977. 28. P. 49–55.21. Suthanthangjai W., Kajda P., Zabetakis I. The effect of hydrostatic pressure on

the anthocyanins of raspberry // Food Chemistry. 2005. 90. P. 193–197.22. Viškelis P., Sasnauskas A., Rubinskienė M., Bobinas Č. Influence of genotype onbioactive compounds in Blackcurrant (Ribes nigrumL.) fruits // 1 st World Congresson Human Health and Nutrition: Abstracts. Barcelona, 2006. P. 17.23. Wada L., Ou B. Antioxidant activity and phenolic content of Oregoncaneberries // J. Agric. Food Chem. 2002. 50(12). P. 3 495–3 500.24. Wang S. Y., Lin H. S. Antioxidant activity in fruits and leaves of blackberry,raspberry, and strawberry varies with cultivar and developmental stage // J. Agric.Food Chem. 2000. 48. P. 140–146.25. Ермаков А. И., Арасимов В. В., Ярош Н. П., Перуанский Ю. В.,Луковникова Г. А., Инковникова М. И. Методы биохимического исследованиярастений / Под. ред. А. И. Ермакова. Ленинград, 1987. 431 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).NOKSTANČIŲ AVIEČIŲ BIOCHEMINĖ SUDĖTIS IRANTIOKSIDACINĖS SAVYBĖSP. Viškelis, R. Bobinaitė, M. RubinskienėSantraukaLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtos dviejų rūšių avietės – raudonojiavietė ‘Willamette’ (Rubus idaeus) ir juodoji avietė ‘Bristol’ (Rubus occidentalis). Nustatytaskirtingo sunokimo laipsnio aviečių uogų biocheminė sudėtis ir įvertintas jų ekstraktųantioksidacinis aktyvumas.Juodosios avietės ‘Bristol’ uogos sukaupė daugiau tirpių sausųjų medžiagų (15,1%), tačiaunokimo pradžioje didesnis jų kiekis buvo raudonosios avietės ‘Willamette’ uogose. Nokstant‘Bristol’ uogoms, titruojamasis rūgštingumas mažėjo sparčiau nei nokstant ‘Willamette’.Nokimo metu ‘Willamette’ uogose beveik perpus sumažėjo askorbo rūgšties kiekis, ‘Bristol’veislės uogose jos kiekis šiek tiek padidėjo, tačiau pernokusiose abiejų veislių uogose askorborūgšties kiekis buvo panašus – atitinkamai 14,4 ir 13,6 mg 100 g -1 . Pernokusios ‘Bristol’ veislėsuogos antocianinų sukaupė penkis kartus daugiau nei raudonosios avietės ‘Willamette’ uogos.‘Bristol’ uogos sukaupė daugiau fenolinių junginių, nokstant uogoms, jų kiekis didėjo nuo 702iki 898 mg 100 g -1 . Nokstant ‘Willamette’ veislės avietėms, fenolinių junginių kiekis uogoseiš esmės nekito. Tirtų veislių uogų ekstraktų DPPH • radikalų surišimo aktyvumas buvo labaipanašus.Reikšminiai žodžiai: aviečių uogos, cheminė sudėtis, antioksidantai.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).AN EFFECT OF ABAMECTIN ON TWO SPOTTEDSPIDER MITE, TETRANYCHUS URTICAE(ACARI: TETRANYCHIDAE) IN STRAWBERRIESLaimutis RAUDONIS, Alma VALIUŠKAITĖ, Elena SURVILIENĖLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr.E-mail l.raudonis@lsdi.ltAn effect of Abamectin 18 g l -1 on the seasonal abundance of two spotted spider mite(Tetranychus urticae Koch.) was studied in strawberries under field conditions in 2005–2006.Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was very toxic 3 and 7 days and from moderately to verytoxic 21 day after treatment. The mortality of two spotted spider mite ranged from 96.0 to99.2% 3 and 7 days after treatment and 67.4-88.2% 21 day after treatment. Abamectin 18 g l -1 ,18.0 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 were very toxic (mortality – 91.6-97.5%)3 and 7 days after treatment and from slightly to very toxic (mortality – 46.7 and 82.4%) 21day after treatment. Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was very toxic 3 and 7 days aftertreatment, but not toxic or only slightly toxic 21 day after treatment. Spirodiclofen 240 g l -1 ,96.0 g AI ha -1 was very toxic 3, 7 and 21 days after treatment.Key words: Abamectin, rates, strawberry, Tetranychus urticae, toxicity.Introduction. Phytophagous mites are key pests of horticultural plants, causingserious indirect damage to the crop in many countries (Raudonis, 2002, 2005). Therehave not been reported enough data on toxicity of acaricides against phytophagousmites in strawberries. Only variety resistance and effect of some acaricides on to twospotted spider mite was tested in strawberries in Lithuania (Rašinskienė, 1995, 1997;Uselis, Rašinskienė, 1995, 2001; Raudonis, 2005; 2006a; 2006b).Outbreaks of phytophagous mites have been induced mostly due to applicationsof broad-spectrum pesticides killing predators, which would control these mites.Widely used synthetic pyrethroids are very effective against pest insects, but theyhas not any effect on mites and increase phytophagous mite populations what inducesevere damage of plants (Edland, 1994; Raudonis, 2004). Integrated pest management(IPM), which is based on selective toxicity to the phytophagous mites and harmless topredatory mite, became the most relevant strategy of plant protection (Edland, 1994;Leake, 2000; Linquist, 2000; Klassen, 2000).Experiments performed in 2005–2006 were designed to clarify how Abamectinaffects two spotted spider mite in strawberries.Materials and methods. The field trials were carried out in the open field ofstrawberries at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006. The strawberries(variety ‘Senga Sengana’) were planted in 2004. 62 500 seedlings per hectare wereplanted. The soil was fertilized with N – 40 kg ha -1 before flowering. Euparen M500 WG 3.0 kg ha -1 at 61st growth stage was treated for disease control duringflowering.

The trial was carried out according to the trial plan as presented in Table 1.T a b l e 1. Trial plan1 l e n t e l ė. Bandymo planasPlot size was at least 12m 2 , the trial was repeated 4 times at randomplot distribution. Sprayer Hardi 4110-12 was used for spraying, water volume –1 000 l ha -1 . Weather conditions at 91st growth stage according to BBCH scale(Meier, 1997) during application presented in Table 2.T a b l e 2. Circumstances at application2 l e n t e l ė. Sąlygos purškimo metuBabtai, 2005–2006Assessments in 2005 and 2006 were made as follows: before application (VI.27and VII.20), 3–4 (VII.02 and VII.24), 7 (VII.06 and VII.27) and 21 days (VII.20 andVIII.10) after application. There were investigated 10 leaves and assessed the numberof two-spotted spider mites per leaf in each plot. Meteorological data (air temperatureand amount of precipitation) were recorded using scab warning equipment Metos D(Table 3).Mortality of mites was calculated: x = 100 (1 – Ab/Ba) (x – mortality, %,A – number of mites, before spraying in untreated plot, B – number of mites, beforespraying in treated plot, a – number of mites, after spraying in untreated plot, b – numberof mites, after spraying in treated plot).

We applied quantitative toxicity categories employed by the InternationalOrganization for Biological Control for assessment of pesticide toxicity to predatoryand phytophagous mites in field trials: non-toxic (< 25% mortality), slightly toxic(25–50%), moderately toxic (51–75%), very toxic (> 75%) (Hassan et al., 1985).The number of strawberry mites was compared among treatments in this studywith a single factor analysis of variance (ANOVA). Differences were identified withDuncan’s multiple range test.T a b l e 3. Meteorological conditions3 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygosBabtai, 2005–2006Results. There were found on average 23.0, 22.7 and 25.2 two spotted spider mitesper leaf in unsprayed plots 3, 7 and 21 days after treatment in 2005 (Table 4).T a b l e 4. Effects of Abamectin against two spotted spider mite (Tetranychusurticae) in strawberry4 l e n t e l ė. Abamectino poveikis paprastosioms voratinklinėms erkėms (Tetranychusurticae) braškyne

Babtai, 2005Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 reduced the number of mites per leaf to 0.25,1.0 and 11.25 3, 7 and 21 days after treatment, respectively. Abamectin 18 g l -1 ,21.6 g AI ha -1 was very toxic (mortality – 99.2 and 96.8%) to two spotted spidermites after 3 and 7 days and moderately toxic (mortality – 67.4%) after 21 days aftertreatment respectively (Table 5).T a b l e 5. Toxicity of Abamectin to two spotted spider mite (Tetranychusurticae) in strawberry5 l e n t e l ė. Abamectino toksiškumas paprastosioms voratinklinėms erkėms(Tetranychus urticae) braškyneBabtai, 2005Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 was very toxic (mortality – 97.5 and 94.9%) 3 and7 days after treatment and slightly toxic (mortality – 46.7%) 21 day after treatment.The lowest rate 9.0 g AI ha -1 of Abamectin 18 g l -1 was very toxic (mortality – 94.2 and91.6%) 3 and 7 days after treatment and slightly toxic (mortality – 47.3%) 21 day aftertreatment. In 2006 there were on average 6.0, 6.1 and 3.0 mites per leaf in unsprayedplots 3, 7 and 21 days after treatment, respectively (Table 6). After Abamectin 18 g l -1 ,21.6 g AI ha -1 treatment the number of mites reduced to 0.17, 0.22 and 0.32 after 3, 7and 21 days and Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was rated as very toxic to two spottedspider mites 3, 7 and 21 days after treatment. Mite mortality ranged from 88.2 till 96.9%(Table 7). Similar results were obtained when lower 18.0 g AI ha -1 and 9.0 g AI ha -1rates of Abamectin 18 g l -1 were applied in 2006. The mortality of mites was 95.1,93.8 and 82.4% after Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 and 94.5, 92.6 and 77.0% afterAbamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 treatment after 3, 7 and 21 days, respectively.

T a b l e 6. Effects of Abamectin against two spotted spider mite (Tetranychusurticae) in strawberry6 l e n t e l ė. Abamectino poveikis paprastosioms voratinklinėms erkėms (Tetranychusurticae) braškyneBabtai, 2006T a b l e 7. Toxicity of Abamectin to two spotted spider mite (Tetranychusurticae) in strawberry7 l e n t e l ė. Abamectino toksiškumas paprastosioms voratinklinėms erkėms(Tetranychus urticae) braškyneBabtai, 2006There were not found any statistical differences of number of two spottedspider mites 3 and 7 days after treatments with all rates with Abamectin 18 g l -1 ,

Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 and Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1in 2005. The most toxic to two spotted spider mites was Spirodiclofen 240 g l -1 ,96.0 g AI ha -1 , meanwhile the lowest toxicity showed Lambdacihalotrin 50 g l -1 ,25.0 g AI ha -1 21 day after treatment in 2005. In 2006 there were not found anystatistical differences of number of two spotted spider mites 3, 7 and 21 daysafter treatments with all rates with Abamectin 18 g l -1 and Spirodiclofen 240 g l -1 ,96.0 g AI ha -1 . Only Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was less toxic to twospotted spider mites 3, 7 and 21 days after treatment comparing with Abamectin18 g l -1 and Spirodiclofen 240 g l -1 .Discussion. In July of 2005 dry weather conditions resulted high infestation ofstrawberries by two spotted spider mites. Less favourable meteorological conditionswere for mite development in 2006. Therefore the number of two spotted spider mitesin unsprayed plots on average increased to 25.2 mites per leaf in 2005 and only to 6mites per leaf in 2006.Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was very toxic 3, 7 and 21 days after treatmentin 2006, meanwhile Abamectin 18 g l -1 shoved lower toxicity 21 day after treatmentin 2005. Lower rates of Abamectin 18 g l -1 were very toxic to two spotted spider mites3, 7 and 21 days after treatment in 2006, but it was only slightly toxic 21 day aftertreatment in 2005. Lower toxicity can be explained as follows: conditions for mitedevelopment were favourable in 2005 and mites increased in high numbers comparingwith 2006 (Tables 4, 6). Similar results have been obtained with Abamectin 18 g l -1and other formulations on strawberry mite (Raudonis, 2005; 2006a; 2006b). Differenttoxicity depending on the chemistry of pesticides, their rates, microclimatic conditionswas demonstrated in other studies (Edland, 1994; Raudonis, 2002; Auger et al, 2003;Hardman et al., 2003; Bostanian et al., 2004; Martķnez-Villar et al., 2005). Differentrates of Abamectin 18 g l -1 had different toxicity depending on the number of mites.This study shows that only highest 21.6 g AI ha -1 rate of Abamectin 18 g l -1 could beconsidered helpful in the control of two spotted spider mite when its populations areabundant.Spirodiclofen 240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was very toxic 3, 7 and 21 days after treatmentduring both experimental years and had long term of action. Lambdacihalotrin 50 g l -1, 25.0 g AI ha -1 was very toxic to the mites only 3 and 7 days after treatment. Shortterm of action against strawberry mite of Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 wasobserved (Raudonis, 2005; 2006a; 2006b). Strawberries treated with Lambdacihalotrin50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 suffered greater damage by strawberry mite than untreated plants.(Raudonis, 2006b). The study showed that Lambdacihalotrin 50 g l -1 was highly toxicfor the predatory mites Amblyseius andersoni, and that this factor could influencespider mite outbreaks.Conclusions. Abamectin 18 g l -1 , 21.6 g AI ha -1 was very toxic to two spottedspider mites 3 and 7 after treatment and from moderately to very toxic 21 day aftertreatment. Abamectin 18 g l -1 , 18.0 g AI ha -1 and Abamectin 18 g l -1 , 9.0 g AI ha -1 wasvery toxic 3 and 7 days after treatment and from slightly to very toxic 21 day aftertreatment. Lambdacihalotrin 50 g l -1 , 25.0 g AI ha -1 was very toxic 3 and 7 days aftertreatment, but not toxic or only slightly toxic 21 day after treatment. Spirodiclofen240 g l -1 , 96.0 g AI ha -1 was very toxic 3, 7 and 21 days after treatment.

Padėka. Autoriai dėkoja Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programųagentūrai už paramą atliekant šiuos tyrimus.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Auger P., Guichou S., Kreiter S. Variations in acaricidal effect of wettable sulfuron Tetranychus urticae (Acari: Tetranychidae): effect of temperature, humidityand life stage // Pest Management Science. 2003. Vol. 59(5). P. 559–565.2. Bostanian N. J., Vincent C., Hareman J. M., Larocque N. Toxicity of indoxacarbto two species of predacious mites and a predacious Mirid // Pest ManagementScience. 2004. Vol. 60(5). P. 483–486.3. Edland T. Integrated pest management (IPM) in orchards, with reference to benefitsand risk of introducing biocontrol agents. Norway, 1994. 44 p.4. Hardman J. M., Franklin J. L., Moreau D. L., Bostanian N. J. An index forselective toxicity of miticides to phytophagous mites and their predators basedon orchard trials // Pest Management Science. 2003. Vol. 59. P. 1 324–1 332.5. Hassan S. A, Albert R., Bigler F., Blaisinger P., Bogenschutz H., Boller E.,Brun F., Chiverton P., Edwards P., Neglert W. D., Huang P., Inglesfield C.,Naton E., Oomen P. A., Overmeer W. P. J., Rieckmann W., Samsoe-Petersen L.,Stabuli A., Tuset J. J., Viggiani G., Vanwetswinkel G. Results of the third jointpesticide testing programme by the IOBC/WPRS working group ‘Pesticides andbeneficial organisms’ // Z. Angew. Entomol. 1987. Vol. 103. P. 92–107.6. Klassen W. Are-wide approaches to insect pest interventions: history andlessons // Tan K. H. (ed.). Area-Wide Control of Fruit Flies and Other Insect Pests.Penang (Malaysia), 2000. P. 21–38.7. Leake A. The development of integrated crop management in agricultural crops:comparisons with conventional methods // Pest Management Science. 2000.Vol. 56(11). P. 950–953.8. Linquist D. A. Pest Management Strategies: Area-wide and Conventional // TanK. H. (ed.). Area-Wide Control of Fruit Flies and Other Insect Pests. Penang(Malaysia), 2000. P. 13–20.9. Martínez-Villar E., Sáenz-De-Cabezón F. J., Moreno-Grijalba F., Marco V., Pérez-Moreno I. Effects of azadirachtin on the two-spotted spider mite, Tetranychusurticae (Acari: Tetranychidae) // Experimental and Applied Acarology. 2005.Vol. 35(3). P. 215–222.10. Meier U. Growth stages of Mono- and Dicotyledonous plants. Berlin, 1997.622 P.11. Rašinskienė A. Braškių ligų sukėlėjai ir kai kurios apsaugos priemonės // Žemėsūkio mokslai. 1997. Nr. 4. P. 53–56.12. Rašinskienė A. Braškių pašaknio ligos ir apsaugos priemonės nuo jų // Sodininkystė

ir daržininkystė. 1995. T. 14. P. 54–62.13. Raudonis L. An effect of abamectin to strawberry mite, Tarsonemus pallidus(Acari: Tarsonemidae) in strawberries // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2006. T. 25(4). P. 153–161.14. Raudonis L. Comparative toxicity of spirodiclofen and lambdacihalotrin toTetranychus urticae, Tarsonemus pallidus and predatory mite Amblyseiusandersoni in a strawberry site under field conditions // Agronomy Research. 2006.Vol. 4. P. 317–322.15. Raudonis L. Effects of spirodiclofen on the strawberry mite, Tarsonemus pallidus(Acari: Tarsonemidae) in strawberries // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2005. Vol. 24(2). P. 64–72.16. Raudonis L., Survilienė E., Valiuškaitė A. Toxicity of pesticides to predatory mitesand insects in apple-tree site under field conditions // Environmental Toxicology.2004. Vol. 19(4). P. 291–295.17. Raudonis L. Žalingų vabzdžių ir erkių stebėsena ir tyrimas braškyne // Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(4). P. 102–110.18. Uselis N., Rašinskienė A. Braškių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001. T. 20(2). P. 18–31.19. Uselis N., Rašinskienė A. Braškių veislių gamybinis įvertinimas // Sodininkystėir daržininkystė. Vilnius, 1995. T. 14. P. 44–53.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).ABAMECTINO POVEIKIS PAPRASTAJAI VORATINKLINĖI ERKĖI(ACARI: TETRANYCHIDAE) BRAŠKYNEL. Raudonis. A. Valiuškaitė, E. SurvilienėSantrauka2005–2006 m. tirtas Abamectino 18 g l -1 poveikis paprastųjų voratinklinių erkių(Tetranychus urticae Koch.) gausumui braškyne lauko sąlygomis. Abamectino 18 g l -121,6 g v. m. ha -1 norma buvo labai toksiška paprastosioms voratinklinėms erkėmspraėjus 3 ir 7 dienoms bei vidutiniškai ir labai toksiška – 21 dienai po purškimo.Toksiškumas paprastosioms voratinklinėms erkėms buvo atitinkamai nuo 96,0 iki 99,2%po 3 ir 7 dienų ir 67,4–88,2% praėjus 21 dienai po purškimo. Abamectino 18 g l -1 18,0 ir9,0 g v. m. ha -1 normos buvo labai toksiškos (toksiškumas – 91,6–97,5%) po 3 ir 7 dienųbei mažai ir labai toksiškos (toksiškumas – 46,7–82,4%) praėjus 21 dienai po purškimo.Lambdacihalotrino 50 g l -1 25,0 g v. m. ha -1 norma buvo labai toksiška praėjus 3 ir 7 dienomspo purškimo, tačiau netoksiška ar mažai toksiška praėjus 21 dienai po purškimo. Spirodiklofeno240 g l -1 96,0 g AI ha -1 norma buvo labai toksiška paprastosioms voratinklinėms erkėms praėjus3, 7 ir 21 d. po purškimo.Reikšminiai žodžiai: Abamectinas, braškės, normos, Tetranychus urticae, toksiškumas.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA PATULINO STA-BILUMUI OBUOLIŲ SULTYSEIna JASUTIENĖ 1 , Galina GARMIENĖ 1 , Irena MAČIONIENĖ 1 ,Daiva BRUKŠTIENĖ 21KTU Maisto institutas, Taikos pr. 92, LT-51180 KaunasEl. paštas ina.jasutiene@lmai.lt2Nacionalinė veterinarijos laboratorija, Kairiūkščio g. 10, LT-08409 VilniusPatulinas yra mikotoksinas, kurį produkuoja pelėsiniai grybai: Penicillium, Aspergillusir Byssochlamys.Jis aptinkamas pelėsių apniktuose vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kituoseproduktuose, tačiau didžiausias patulino šaltinis yra obuoliai ir obuolių produktai. Kadangipatulinas daro mutageninį ir teratogeninį poveikį, jo kiekis maisto produktuose griežtai ribojamas.Šio darbo tikslas buvo įvertinti terminio apdorojimo, laikymo bei fermentacijos įtaką patulinostabilumui obuolių sultyse. Palyginus kaitinimo trukmės 70, 80 ir 90 °C temperatūroje įtaką,nustatyta, kad didesnį poveikį patulino stabilumui turėjo kaitinimo trukmė, o ne temperatūra.Po 20 min. visuose mėginiuose patulino koncentracija sumažėjo apie 20%. Nustatyta, kad40 parų išlaikius pasterizuotas obuolių sultis šaldytuve ir kambario temperatūroje, patulinokoncentracija sumažėjo atitinkamai 50 ir 66%. Fermentacija vyno mielėmis Sacharomycesvini ir Burgundi vini sumažino patulino koncentraciją neskaidriose sultyse vidutiniškai 95%.Fermentuojant skaidrias obuolių sultis, jau po 14 parų patulino koncentracija buvo mažesnėuž metodo nustatymo ribą.Reikšminiai žodžiai: fermentacija, kaitinimas, obuolių sultys, patulinas.Įvadas. Patulinas yra mikotoksinas, kurį produkuoja pelėsiniai grybai: Penicillium,Aspergillus ir Byssochlamys (Lai, 2000). Dažniausiai jis aptinkamas vaisiuose irdaržovėse, daugiausia – obuoliuose. Patulinas obuolių sultyse, džemuose ir kituoseobuolių produktuose yra rimta problema. Jis gali sukelti vartotojų, ypač vaikų, kurie,kaip teigia JAV mokslininkai, suvartoja daug daugiau obuolių produktų (6,4 g/kgkūno svorio) nei suaugusieji (1 g/kg kūno svorio), sveikatos sutrikimus (Moake,2005). Kadangi patulinas priskiriamas kenksmingoms medžiagoms, sukeliančiomsmutageninių (pakeičiančių genetinę informaciją) bei teratogeninių (sutrikdančiųvaisiaus vystimąsi) pokyčių, ir žaloja organizmo ląsteles, jo galimas maksimaluskiekis maisto produktuose yra ne didesnis kaip 50 µg/kg. Ši norma priimta EuroposKomisijos ir rekomenduojama PSO. Pasaulyje atliekama nemažai patulino stebėsenostyrimų, ieškoma būdų, kaip sumažinti jo kiekį galutiniame produkte. Tiriama, kaiptechnologiniai veiksniai veikia patulino koncentraciją žaliavoje, galutiniame produkteir atliekose, taip pat stabilumą maisto produktuose. Turkų mokslininkai palyginokeletą obuolių sulčių koncentrato pramoninių gamybos būdų (Acar, 1998). Įprastinisnuskaidrinimas, naudojant rotorinį vakuuminį filtrą, efektyviau sumažino patulinokoncentraciją obuolių sultyse, palyginti su ultrafiltracija. Nuskaidrinimas ir filtracija

sumažino patulino kiekį 39%, ultrafiltracija – 25%. Plovimas ir pradinis obuoliųapdorojimas yra svarbus technologinio srauto rizikos valdymo veiksnys, nes juo galimasumažinti patulino kiekį net 54%.Pradinio žaliavos apdorojimo įtaką tyrė Sydenham ir kt. (Sydenham, 1995).Sultims gaminti buvo naudojami sunokę arba pernokę obuoliai, kurie gali būtipažeisti pelėsio. Neapdorotuose obuoliuose buvo nustatyta 920 ng/g vidutinė patulinokoncentracija, obuolius nuplovus, ji sumažėjo iki 190 ng/g. Kadangi patulinas yratirpus vandenyje, didžioji jo dalis iš obuolių pateko į vandenį, kuriuo obuoliai buvoplauti. Sugedusių obuolių dalių pašalinimas prieš tolesnį perdirbimą sumažino patulinokiekį sultyse iki 55 ng/g. Didžiausias patulino kiekis nustatytas supuvusiose obuoliųdalyse – vidutiniškai 2 335 ng/g.Siekiant sumažinti patulino kiekį sultyse, jos valomos medžio anglimi,konservuojamos sieros dioksidu, naudojama gama spinduliuotė, fermentacija,šalinamos pažeistos obuolių dalys. Daugelis šių būdų reikalauja daug laiko ir yrabrangūs. Siekdami rasti pigų ir veiksmingą būdą, Pietų Afrikos mokslininkai palyginoketuris nuskaidrinimo būdus: apdorojimą bentonitu ir fermentu pektinaze, filtravimąper popieriaus filtrą ir centrifugavimą (Bissessur, 2001). Centrifugavimas patulino kiekįprieš tai užkrėstose sultyse sumažino 89%, apdorojimas bentonitu – 77%, filtravimas irapdorojimas pektinaze – atitinkamai 70 ir 73%. Rezultatai parodė, kad nuskaidrinimasyra efektyvus būdas sumažinti toksino kiekį sultyse, tačiau jo koncentracija labaipadidėja vaisių minkštime, gautame po filtracijos ir centrifugavimo. Tai nepageidautina,jei vaisių minkštimas būtų šeriamas gyvuliams.Ieškoma įvairių cheminių ir technologinių patulino kenksmingumo šalinimobūdų. Buvo tiriamas patulino stabilumas sultis imituojančioje modelinėje sistemojesu askorbo rūgštimi (Drusch, 2007). Po 34 parų patulino koncentracija, palyginti supradine, sumažėjo 30% modelinėje sistemoje su askorbo rūgštimi ir 68–71% sistemojebe rūgšties. Laikymo sąlygos (šviesa, deguonis, metalų jonai) taip pat turėjo įtakospatulino stabilumui. Patulinas yra suardomas veikiant laisviesiems radikalams, kuriuosišskiria askorbo rūgštis, oksiduodamasi į dehidroaskorbo rūgštį. Greitą askorbo rūgštiesoksidaciją deguonies turinčioje aplinkoje katalizuoja laisvieji metalų jonai. Kai visaaskorbo rūgštis oksidavosi, tolesnio patulino kiekio mažėjimo nebuvo nustatyta.Askorbo rūgščiai oksiduojantis lėtai, esant metalų chelatoriams, vyksta lėta patulinooksidacija. Kadangi maisto pakuotėse yra nedaug erdvės deguoniui, askorbo rūgštiespridėjimas į sultis nėra veiksminga patulino kenksmingumo pašalinimo priemonė.Darbo tikslas – įvertinti terminio apdorojimo, laikymo ir fermentacijos įtakąpatulino stabilumui obuolių sultyse.Tyrimo objektas ir metodika. Skaidrios obuolių sultys buvo pirktos prekybostinkle ir pagamintos laboratorijoje buitine sulčiaspaude „Clatronic“. Patulino standartas(IRRM, Belgija) ištirpintas etilo acetate ir gautas 200 µg/ml koncentracijos tirpalaslaikytas šaldiklyje. Sultys užterštos patulinu (200 µg/l) ir kaitintos termostatuojamojevandens vonioje 70, 80, 90 °C temperatūroje 5, 10, 15 ir 20 min.Fermentacijos įtakai nustatyti neskaidrių sulčių mėginys buvo padalintas į dvidalis. Viena dalis pirmiausia užteršta patulinu, po to 10 min. pasterizuota 80 °Ctemperatūroje ir, dar kartą padalinus pusiau, užraugta vyno mielėmis Sacharomycesvini ir Burgundi vini. Kita dalis buvo pirmiausia pasterizuota, o po to užteršta patulinu

ir užraugta. Skaidrios sultys užraugtos mielėmis užteršus patulinu.Obuolių sultims fermentuoti buvo parinktos vyno mielės Saccharomyces vini irBurgundy vini, gautos iš Botanikos instituto kolekcijos. Mielių padermės augintosPetri lėkštelėse ant nuožulnaus gliukozės, mielių ekstrakto ir chloramfenikolioagaro 2–3 paras 25 °C temperatūroje. Užaugusi kultūra nuo agaro nuplauta steriliufiziologiniu tirpalu. Į pasterizuotas obuolių sultis buvo pilama 2,7% sulčių kiekioSaccharomyces vini ir Burgundy vini mielių kultūrų suspensijos, kurioje mielių ląsteliųskaičius siekė 10 7 – 10 8 KSV/ml. Fermentacijai skatinti buvo dedama 30 g/l cukraus.Alkoholinė fermentacija vyko kambario temperatūroje – +18–25 °C.Patulino kiekis pasterizuotose, fermentuotose ir 40 parų 7 ir 20 °C temperatūrojeišlaikytose sultyse nustatytas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu pagalLST EN 14177:2004 standartą. Neskaidrūs mėginai prieš ekstrakciją nuskaidrintifermentu endogalakturonaze. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis nustatytas refraktometru„Atago“ pagal LST ISO 2173:2004 standartą, aktyvusis rūgštingumas – pH-metru„Denver Instrument“, titruojamasis rūgštingumas – pagal LST EN 12147:1999standartą, titruojant 0,1 M natrio hidroksido tirpalu iki pH 8,1. Etilo alkoholio kiekisfermentuotų sulčių mėginiuose nustatytas pagal LST 1969 standartą, aerometruišmatavus etilo alkoholio koncentraciją vyno distiliate.Rezultatai įvertinti statistine programa „ANOVA for EXCEL vers. 3.1“ (autorius –dr. Pavelas Tarakanovas), taikant Fišerio kriterijų.Rezultatai. Laboratorijoje pagamintų obuolių sulčių pH buvo 3,3, tirpių sausųjųmedžiagų kiekis – 10,65 laipsnių Brix, titruojamasis rūgštingumas – 5,4 g/l obuoliųrūgšties. Siekiant įvertinti terminio apdorojimo įtaką patulino stabilumui, laboratorijojepagamintos sultys buvo kaitinamos 70, 80, 90 °C temperatūroje nuo 5 iki 20 minučių.Rezultatai pateikiami 1 lentelėje. Kontroliniame mėginyje, kurio užkrėtimo lygis buvo200 µg/l, nustatyta 183 ± 35 µg/l patulino koncentracija. Pagal kontrolinio variantoišgavą koreguoti visi rezultatai. Prie rezultatų pateikiama neapibrėžtis, rodanti intervalą,kuriame tikėtinai yra gautas matavimo rezultatas.1 l e n t e l ė. Kaitinimo temperatūros ir laiko įtaka patulino stabilumuiT a b l e 1. Impact of heating temperature and time on patulin stability5 minučių terminis apdorojimas, laikant mėginius visose tirtose temperatūrose,patulino koncentraciją sumažino vidutiniškai 25%. Didinant temperatūrą nuo 70 iki90 °C, patulino stabilumas mažėjo, tačiau ši tendencija nebuvo statistiškai patikima.

Mėginių, kaitintų 15 minučių 70 °C temperatūroje ir 10 minučių – 80 °C temperatūroje,rezultatai buvo nepatikimi. Terminis apdorojimas 90 °C temperatūroje visuosemėginiuose iš esmės sumažino patulino koncentraciją (R 05/ LSD 05= 12,58). Kadangirezultatai išsibarstę, ieškoti priklausomybių tarp kaitinimo temperatūros bei trukmėsir patulino stabilumo labai sunku. Rezultatų išsibarstymui įtakos galėjo turėti ir sulčiųnuskaidrinimo procedūra. Įvertinus metodo neapibrėžtį, galima tik konstatuoti, kadyra mažėjimo tendencija – kaitinant patulino koncentracija sumažėjo nuo 11 iki 50%.Todėl siekdami išvengti kietųjų dalelių įtakos patulino kiekiui, tyrimą pakartojome suskaidriomis sultimis (Baert, 2007).Skaidrių sulčių pH buvo 3,4, tirpių sausųjų medžiagų kiekis – 11,68 laipsniųBrix, titruojamasis rūgštingumas – 5,6 g/l obuolių rūgšties. Sultys buvo kaitintos70, 80, 90 °C temperatūroje 10, 15 ir 20 minučių. Nustačius patulino koncentracijątermiškai apdorotose sultyse, šį kartą rezultatai buvo patikimi. Didinant kaitinimotrukmę, patulino koncentracija sultyse tiesiškai mažėjo (1–3 pav.). Didesnę įtakąpatulino stabilumui turėjo kaitinimo trukmė, o ne temperatūra. Padidinus temperatūrąnuo 80 iki 90 °C, per tą patį laiką patulino koncentracija sumažėjo labai panašiai. Po20 min. visuose mėginiuose patulino koncentracija sumažėjo apie 20%. Tai rodo, kadšis mikotoksinas gan atsparus temperatūros poveikiui.1 p a v. Kaitinimo 70 °C temperatūroje trukmės įtaka patulino stabilumuiF i g. 1. Impact of heating time at 70 °C temperature on patulin stability

2 p a v. Kaitinimo 80 °C temperatūroje trukmės įtaka patulino stabilumuiF i g. 2. Impact of heating time at 80 °C temperature on patulin stability3 p a v. Kaitinimo 90 °C temperatūroje trukmės įtaka patulino stabilumuiF i g. 3. Impact of heating time at 90 °C temperature on patulin stabilityDalis 80 °C temperatūroje pasterizuotų sulčių mėginių buvo laikoma šaldytuve(7 °C) ir kambario temperatūroje (20 °C) 40 parų. Abiejuose mėginiuose patulinokoncentracija sumažėjo atitinkamai 50 ir 66% (4 pav.). Palyginti su kontroliniuvariantu, patulino koncentracijos sumažėjimas buvo esminis (R 05/ LSD 05 =40,71),laikymo temperatūra taip pat turėjo esminės įtakos patulino kiekiui sultyse (R 05/LSD 05 =19,07).4 p a v. Laikymo temperatūros įtaka patulino stabilumui pasterizuotose sultyseF i g. 4. Impact of storing temperature on patulin stability in the pasteurized juiceDidžiausią įtaką patulino kiekio sumažėjimui neskaidriose sultyse turėjofermentacija (2 lentelė). Sacharomyces vini fermentuotame vyne alkoholio kiekis buvo10,76%, Burgundi vini – 12,43%. Mėginyje, kuris buvo pasterizuotas po užteršimo,pasireiškė suminis terminio apdorojimo ir fermentacijos efektas – patulino koncentracijasumažėjo 95–97%, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga, nes mėginiuose, kuriebuvo užteršti patulinu po pasterizacijos, toksino koncentracija fermentacijos metutaip pat sumažėjo 93–96%. Burgundi vini fermentuotuose mėginiuose liko mažiau

patulino, tam galėjo turėti įtakos ir didesnis alkoholio kiekis mėginiuose, palygintisu Sacharomyces vini fermentuotu vynu. Šiuo atveju skirtumas buvo esminis (R 05/LSD 05= 2,63).2 l e n t e l ė. Fermentacijos įtaka patulino stabilumui neskaidriose sultyseT a b l e 2. Impact of fermentation on the patulin stability in the cloudy juiceTiriant skaidrias sultis, buvo nustatyta, kad patulino kiekis mažėja priklausomainuo fermentacijos trukmės ir pasigaminusio alkoholio kiekio (3 lentelė).3 l e n t e l ė. Fermentacijos įtaka patulino stabilumui skaidriose sultyseT a b l e 3. Impact of fermentation on patulin stability in the clear juiceFermentuojant skaidrias obuolių sultis, jau po 14 parų patulino koncentracija buvomažesnė už metodo nustatymo ribą, nors alkoholio koncentracija mėginiuose nesiekė6%. Mielių rūšis ir pasigaminusio alkoholio koncentracija esminės įtakos patulinostabilumui neturėjo.Aptarimas. Tiriant neskaidrias obuolių sultis, galima didesnė nustatytopatulino kiekio paklaida, nes patulinas jungiasi su kietomis dalelėmis (Baert, 2007).Įteisinant metodą, buvo pastebėta, kad skaidriose sultyse patulino atgavimas nekinta,

o neskaidriose sultyse – mažėja nuo 95% pirmąją dieną iki 86% trečiąją dieną. Taiaiškinama tuo, kad patulinas reaguoja su nuosėdose esančiais baltymais. Siekiantnustatyti patulino ir baltymo kompleksą, reikėtų naudoti skysčių chromatografiją suMS detektoriumi. Mūsų rezultatai, gauti tiriant skaidrias sultis, patvirtina šią autoriųišvadą. Patulino ir baltymo komplekso susidarymu galima būtų paaiškinti tai, kodėlanalizuojant laboratorijoje pagamintas sultis su vaisių minkštimu patikimo, koreliacinioryšio nebuvo gauta.Patulinas skyla produktus termiškai apdorojant (Kadakal, 2003). Autoriųduomenimis produkto kaitinimas 90 ir 100 °C temperatūroje 20 min. mikotoksinokoncentraciją sumažino atitinkamai 18,81 ir 25,99%, garinimas vakuume 70 ir 80 °Ctemperatūroje – atitinkamai 9,4 ir 14,06%. Kaitinimo ir garinimo laikas turėjo esminėsįtakos mikotoksino mažėjimui.Kad patulinas gali skilti produktų laikymo metu, nustatė ir kiti tyrėjai (Koca, 2005).Tirtos koncentruotos sultys, kuriose pradinė patulino koncentracija buvo 64, 105 ir150 ppb. Greičiausiai šio mikotoksino kiekis mažėjo laikymo pradžioje. Sultis laikantvieną mėnesį 22 ir 30 °C temperatūroje, patulino kiekis jose sumažėjo atitinkamai45–64% ir 66–86%. Po 4 laikymo mėnesių visuose mėginiuose patulino koncentracijabuvo mažesnė už metodo nustatymo ribą. Kaip paaiškinti patulino destrukcijos procesą,nėra žinoma. Manoma, kad deguonis ar laisvieji radikalai gali veikti konjuguotasdvigubas patulino molekulės jungtis. Dėl to pakinta molekulės struktūra ir patulinonegalima nustatyti tam skirtais analizės metodais.Gerai žinoma, kad patulinas suyra alkoholinės fermentacijos metu. Buvonaudojamos aštuonios mielių rūšys trijuose tipiniuose fermentacijos procesuose,taikomuose JAV gaminant sidrą (Stinson, 1978). 15 mg/l patulino kiekiu užterštosesultyse po fermentacijos šios medžiagos kiekis buvo ties nustatymo riba, koncentracijasumažėjo 99%. Tai, kad fermentacijos metu patulinas suardomas, patvirtina ir kitųtyrėjų rezultatai (Hajslova, 2000).Išvados. 1. Patulino kiekį obuolių sultyse galima sumažinti technologiniaisprocesais: kaitinant, filtruojant ir fermentuojant sultis.2. Palyginus kaitinimo trukmės 70, 80 ir 90 °C temperatūroje įtaką, nustatyta,kad didesnį poveikį patulino stabilumui daro kaitinimo trukmė, o ne temperatūra. Po20 min. visuose mėginiuose patulino koncentracija sumažėja apie 20%.3. Išlaikius 80 °C temperatūroje pasterizuotas sultis šaldytuve ir kambariotemperatūroje 40 parų, abiejuose mėginiuose patulino koncentracija sumažėjoatitinkamai 50 ir 66%.4. Fermentacija vyno mielėmis Sacharomyces vini ir Burgundi vini patulinokoncentraciją neskaidriose sultyse sumažino vidutiniškai 95%. Fermentuojant skaidriasobuolių sultis, jau po 14 parų patulino koncentracija buvo mažesnė už metodonustatymo ribą, nors alkoholio koncentracija mėginiuose nesiekė 6%.Padėka. Šį darbą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei LR

žemės ūkio ministerija.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Acar J., Gokmen V., Taydas E. E. The effects of processing technology on thepatulin content of juice during commercial apple juice concentrate production //European food research and technology. 1998. Vol. 207(4). P. 328–331.2. Baert K., de Meulenaer B., Kasase C., Huyghebaert A., Ooghe W., Devlieghere F.Free and bound patulin in cloudy apple juice // Food Chemistry. 2007. Vol. 100.P. 1 278–1 282.3. Bissessur J., Permau K., Odhav B. Reduction of patulin during apple juiceclarification // Journal of Food Protection. 2001. Vol. 64(8). P. 1 216–1 225.4. Drusch S., Kopka S., Kaeding J. Stability of patulin in a juice-like aqueous modelsystem in the presence of ascorbic acid // Food chemistry. 2007. Vol. 100(1).P. 192–197.5. Hajslova J., Radova Z. Mycotoxins – occurrence in food crops; changes duringfood storage/processing // Study Tour in the Field of Advances in the LaboratoryTechniques and Technology in Food Industry. Prague, 2000. 12 P.6. Kadakal C., Nas S. Effect of heat treatment and evaporation on patulin and someother properties of apple juice // Journal of the science of food and agriculture.2003. Vol. 83(9). P. 987–990.7. Koca N., Eksi A. Reduction of patulin in apple juice concentrates during storage //Journal of Food Safety. 2005. Vol. 25(1). P. 1–8.8. Lai C. L., Fuh Y. M., Shih D. Y. C. Detection of mycotoxin patulin in apple juice //Journal of Food and Drug Analysis. 2000. Vol. 8(2). P. 85–96.9. Moake M. M., Padilla-Zakour O. I., Worobo R. W. Comprehensive review ofpatulin control methods in foods // Comprehensive Reviews in Food Science andFood Safety. 2005. Vol. 1. P. 8–21.10. Sydenham E. W., Vismer H. F., Marasas W. F. O., Brown N., Schlechter M., vander Westhuzien L., Rheeder J. P. Reduction of patulin in apple juice samplesinfluenceof initial processing // Food Control. 1995. Vol. 6(4). P. 195–200.11. Stinson E. E., Osman S. F., Huhtanen C. N., Bills D. D. Disappearance of patulinduring alcoholic fermentation of apple juice // Applied and environmentalmicrobiology. 1978. Vol. 36(4). P. 620–622.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).IMPACT OF TECHNOLOGICAL FACTORS ON THE STABILITY OFPATULIN IN APPLE JUICEI. Jasutienė, G. Garmienė, I. Mačionienė, D. BrukštienėSummary

Patulin is a mycotoxin produced from a number of molds such as Penicillium, Aspergillusand Byssochlamys. It has been found in moldy fruits, vegetables, grains and other foods, however,the major sources of contamination are apples and apple products. Because of the mutagenicand teratogenic effect of patulin its level in foodstuffs is regulating. The aim of the study wasto investigate stability of patulin in apple juice during heating, storing and fermentation. Afterheating at 70, 80 and 90 °C temperature it was concluded that heating time has greater impacton patulin stability comparing to heating temperature. Concentration of patulin after 20 minheating in all samples decreased at 20%. It was found that after 40 days storing in refrigeratorand at room temperature in the pasteurized apple juice patulin concentration reduced respectively

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).VAIKAMS SKIRTI NAUJI DARŽOVIŲ, VAISIŲ IR UOGŲPRODUKTAIMarina RUBINSKIENĖ, Pranas VIŠKELISLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas m.rubinskiene@lsdi.ltLietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijojesukurta dešimt vaikų mitybai skirtų daržovių, vaisių ir uogų produktų receptūrų. Jų maistinėssavybės įvertintos taikant cheminius ir fizikinius metodus. Geriausiomis juslinėmis savybėmisišsiskiria svarainių, morkų ir šaltalankio bei morkų, obuolių ir šaltalankio nektarai. Daugiausiaaskorbo rūgšties yra obuolių, moliūgų ir juodųjų serbentų (63,0 mg 100 g -1 ) bei moliūgų irjuodųjų serbentų (44,0 mg 100 g -1 ) nektaruose, antocianinų – slyvų, trešnių ir moliūgų nektare(60,50 mg 100 g -1 ). Gausesni antocianinų kiekiai nustatyti produktuose su juodųjų serbentųuogų tyrėmis (51,26–56,72 mg 100 g -1 ). Didesniu karotinoidų kiekiu išsiskiria morkų, obuoliųir šaltalankio (8,0 mg 100 g -1 ); morkų, moliūgų ir šaltalankio (7,9 mg 100 g -1 ); svarainių, morkųir šaltalankio (7,1 mg 100 g -1 ) nektarai. Vaikams skirtiems produktams rekomenduojama naudotiobuolių (20%), moliūgų (20%) ir juodųjų serbentų (40%); moliūgų (40%) ir juodųjų serbentų(40%); svarainių (14%), morkų (27%) ir šaltalankio (20%); morkų (20%), obuolių (40%) iršaltalankio (30%); morkų (20%), moliūgų (20%) ir slyvų (27%) nektaro receptūras.Reikšminiai žodžiai: cheminė sudėtis, daržovių tyrė, juslinis įvertinimas, receptas, vaisiųtyrė.Įvadas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama natūralių, biologiškai vertingųproduktų kūrimui, ypač produktų, skirtų vaikų mitybai. Pagal Pirmojo maisto ir mitybosveiksmų Europoje plano nuostatus šalyje privaloma auginti ir vartoti tik reikalingus(subalansuotus) maisto produktus, nes tai gali sumažinti riziką susirgti lėtinėmisligomis (Markauskienė, 2002). Jau penktą augimo mėnesį kūdikius rekomenduojamapapildomai maitinti tirštu daržovių ir vaisių maistu (10–30 g). Produktai vaikamspriskiriami prie specialiosios paskirties maisto produktų (HN 107:2001), todėl jųgamybai keliami griežti reikalavimai.Jau daug metų Biochemijos ir technologijos laboratorijoje sukurtas ir pagamintasproduktas – vaisių ir daržovių nektarai – pelno didelį žemės ūkio parodų ir institutolankytojų susidomėjimą. Vaisių ir daržovių nektarai yra vertingi ir mažai kaloringiproduktai. Nektarai – produktai, gaminami iš vaisių, daržovių tyrės, pridedantvandens, cukraus ir (arba) medaus. Vaisių tyrė – produktas, gaunamas pertrinant persietą luptų arba neluptų vaisių valgomąją dalį, neatskiriant sulčių (Tarybos direktyva2001/112/EB). Žaliavos nektarams gaminti paruošimas yra pranašesnis nei kitųperdirbimo produktų, nes į tyrę patenka ne tik minkštimas, bet ir susmulkinta odelė.Pagal savo išvaizdą nektarai yra vienalytė, neskaidri, trinta masė, o jų skonis priklausonuo sudedamųjų dalių santykio receptūroje.

Remdamiesi laboratorijoje sukaupta patirtimi, norėdami išplėsti nektaramsgaminti naudojamą vietinės žaliavos asortimentą, tęsiame naujų, vaikų mitybai skirtųproduktų tyrimus. Pagal higienos normą HN 107:2001 leistina specialiosios paskirtiesproduktuose naudoti kai kuriuos su gamybos specifika susijusius leistinus priedus beivitaminus. Gamindami nektarus, mes jų nenaudojame. Šių produktų kvapas ir spalvayra tokie, kaip ir naudotos žaliavos.Norėdami pagausinti produktuose vertingų medžiagų kiekį, į daržovių ir vaisiųnektarų receptūras įtraukėme šaltalankio ir juodųjų serbentų uogų tyres, nes didėjantnatūralių produktų paklausai, vis labiau domimasi šių vertingų augalų uogomis.Šaltalankio uogose gausu karotinoidų, aliejų, vitaminų P, K, F. Šaltalankio vaisiaituri antioksidacinus savybius (Schwartz, 2006). Literatūros duomenimis šaltalankiųvaisiai išsiskiria gausiu askorbo rūgšties kiekiu (Михеев, Деменко, 1990, Tang,Tigerstedt, 2001). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenimis mūsųklimato sąlygomis askorbo rūgšties šaltalankių vaisiuose susikaupia vidutiniškai nuo66,3 iki 109,3 mg 100 g -1 , karotinoidų – nuo 10,03 iki 15,58 mg 100 g -1 .Juodųjų serbentų uogos priskirtos prie daug C vitamino turinčių vaisių (Brennan,1996; Hummer, Barney, 2002). Pagal sukauptą askorbo rūgšties kiekį jos nusileidžia tikaktinidijų bei erškėtuogių vaisiams. Lietuvos klimato sąlygomis užaugintose juodųjųserbentų uogose askorbo rūgšties randama iki 150–200 mg 100 g -1 (Rubinskienė,Viškelis, 2002). Juodųjų serbentų uogose didelė raudonųjų pigmentų (antocianinų)koncentracija. Antocianinai priskiriami prie biologiškai aktyvių junginių, išsiskiriančiųPP-aktyvumu, grupės. Lietuvoje užaugintos juodųjų serbentų uogos dažomųjų medžiagųsukaupia 274–499 mg 100 g -1 (Rubinskiene ir kt., 2006). Tai keturis kartus daugiaunegu raudonosiose avietėse, tris kartus daugiau negu raudonuosiuose serbentuose(Buskienė, Rubinskienė, Viškelis, 2007; Kampuse ir kt., 2005).Į naujų nektarų receptūrą įtraukiamos moliūgų ir morkų tyrės. Moliūgai – skaniir vertinga daržovė. Juose yra nemažai cukraus (1,15–14%) ir krakmolo (1,5–20%).Kai kurių veislių moliūguose karotino daugiau negu morkose (iki 16 mg 100 g -1 )(Wills ir kt., 1987). Lietuvos klimato sąlygomis atskirose veislėse jo randama11,2–14,8 mg 100 g -1 . Moliūgai nėra labai kaloringi – 100 g moliūgų, atsižvelgiant įjų subrendimą, yra 15–31,6 kcal. Jų vaisiuose yra 0,7–0,95% ląstelienos, kurią tyreliųpavidalo lengvai pasisavina organizmas.Morkos yra vienos iš plačiausiai auginamų ir vartojamų daržovių. Jose gausukarotinoidų. Šios medžiagos žmogaus organizme (kepenyse) virsta vitaminu A, kurisbūtinas vaiko augimui ir vystymuisi. Pasaulyje kasmet apie 10 mln. vaikų kenčia dėlvitamino A trūkumo (Simon, 1990). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutedaug metų vykdoma morkų selekcija ir vertinami jų kokybės rodikliai. Lietuvosklimato sąlygomis morkos sukaupia 15,3–19,3 mg 100 g -1 karotino, 9,2–10,0% tirpiųsausųjų medžiagų, 4,35–7,12% cukrų (Gaučienė, Viškelis, 2001; Karklelienė, 2006).Palyginti su užsienio selekcijos veislėmis ir hibridais, institute sukurtų veislių irhibridų morkos sukaupia mažesnį nitratų kiekį – 191–337 mg kg -1 (Gaučienė, 1997;Gaučienė, Viškelis, 2001).Darbo tikslas – sukurti ir įvertinti naujų, vaikų mitybai skirtų produktų išdaržovių, vaisių ir uogų gamybos receptūras ir ištirti produktų maistines savybes.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimams naudotos moliūgų, morkų, obuolių,

slyvų ir trešnių vaisių bei aviečių, šaltalankio ir juodųjų serbentų uogų tyrės.Pagamintų produktų fizikiniai ir cheminiai tyrimai buvo atliekami pagal Biochemijosir technologijos laboratorijoje naudojamas metodikas.C h e m i n i ų t y r i m ų m e t o d a i. Produktuose buvo nustatyta: tirpios sausosiosmedžiagos – skaitmeniniu refraktometru ATAGO; askorbo rūgštis (vitaminas C) –titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu, naudojant chloroformą(intensyviai spalvotoms ištraukoms); titruojamasis rūgštingumas – titruojant0,1 N NaOH tirpalu, perskaičiuotas į citrinos arba obuolių rūgšties kiekį (Ермаков ir kt.,1987); bendras antocianinų kiekis, išreikštas cianidin-3-rutinozidu (ci-3-rut), nustatytasspektrofotometriškai (Wrolstad, 1976); karotinoidų kiekis – spektrofotometriškai(Davies, 1976); aktyvus rūgštingumas (pH); išmatuotas pH-metru inoLab pH Level1 (WTW GmbH, Weilheim, Germany) su SenTix 81 (WTW) elektrodu.Fizikinių tyrimų metodai. Minkštimo kiekis pagamintuose produktuose buvonustatytas centrifuguojant (Марх ir kt., 1989). Spalvos koordinatės vienodo kontrastospalvų erdvėje išmatuotos spektrofotometru MiniScan XE Plus (Hunter AssociatesLaboratory, Inc., Reston, Virginia, USA). Šviesos atspindžio režimu buvo nustatytiparametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatėspagal CIELab skalę) ir apskaičiuotas spalvos grynumas (C = (a* 2 + b* 2 ) 1/2 ) ir spalvostonas (h° = arctan (b*/a*)) (McGuiere, 1992). Dydžiai L*, C, a* ir b* išmatuotiNBS vienetais, spalvos tonas h° – laipsniais nuo 0 iki 360°. NBS vienetas – tai JAVnacionalinio standartų biuro vienetas, atitinkantis vieną spalvų skiriamosios galiosslenkstį, t. y. mažiausią spalvos skirtumą, kurį gali užfiksuoti įgudusi žmogaus akis.Prieš kiekvieną matavimų seriją spektrofotometras buvo kalibruojamas šviesosgaudykle ir baltos spalvos standartu, kurio spalvos koordinatės XYZ spalvų erdvėjeyra: X = 81,3, Y = 86,2, Z = 92,7. Pateikti trijų matavimų vidutiniai duomenys.Produktų išorinis patrauklumas, konsistencija, skonis buvo įvertinti pagal 0–5balų skalę.T e c h n o l o g i n i a i t y r i m a i. Tyrelių gamybos bandymai atlikti kartojantpenkis kartus, 0,25 l indelis – vienas pakartojimas. Produktai gaminti iš sunokusiųsveikų įvairių veislių vaisių bei uogų. Vaisių nektarai gaminti pagal technines sąlygas(TS 2225858-06-95). Konvencinėje krosnelėje UNOX (Italija) blanširuoti moliūgai irmorkos. Obuolių, slyvų, trešnių ir svarainių vaisiai bei šaltalankio ir juodųjų serbentųuogos pertrinti pramonine mašina MP-800M (Baltarusija) per sietą su 1 mm skersmensskylutėmis. Aviečių uogos nuplautos ir pertrintos universalia mašina KK-100 (Vengrija).Dėl nevienodo vaisių ir uogų sunokimo laiko vaisių ir uogų tyrės ruoštos iš anksto,kai yra daugiausia žaliavos. Paruoštos tyrės buvo užšaldomos -40 °C temperatūroje irlaikomos šaldymo kamerose, kol bus panaudotos produktams gaminti.Rezultatai. Vaikų mityboje daržovės yra pagrindinis mineralų ir augalinėsląstelienos šaltinis. Į nektarų receptūras buvo įtrauktos moliūgų ir morkų tyrės. Sukurtidevyni receptai naudojant moliūgų tyrę (nuo 20 iki 50%) ir trys receptai naudojantmorkų tyrę (nuo 20 iki 27%) (1 lentelė). Taip pat į nektarų receptūrą buvo įtrauktosobuolių, slyvų, svarainių vaisių bei aviečių ir juodųjų serbentų uogų tyrės ir šaltalankiokoncentruotos sultys (1 lentelė). Parenkant sudedamąsias dalis, paruošta 10 produktų.

Obuolių tyrė įeina į keturių produktų sudėtį (jos kiekis produkte – 10–20% bendrokiekio), slyvų – keturių (22–27%), šaltalankio koncentruotos vaisių sultys – trijų(20–30%), juodųjų serbentų – dviejų (40%), trešnių – dviejų (21 ir 30%), aviečių irsvarainių – vieno (30 ir 14%) produkto sudėtį. Daržovių, vaisių ir uogų bendras kiekisproduktuose kito nuo 61 iki 80%, vidutiniškai – 70,5% (1 lentelė). Likusią produktodalį sudarė cukraus sirupas. Mūsų atlikta prekybos tinkle siūlomų produktų analizėparodė, kad importuojamų vaisių tyrelių bei desertų vaikams sudėtyje vaisių ir uogųkiekis siekia tik 50%.1 l e n t e l ė. Iš daržovių, vaisių ir uogų paruoštų produktų receptaiT a b l e 1. Recipes of vegetable, fruit and berry foodstuffsPo dviejų laikymo mėnesių vaisių ir uogų nektarai buvo įvertinti jusliniaismetodais. Produktų išorinis patrauklumas, konsistencija, skonis buvo įvertinti penkiaisbalais. Keturių produktų išorinis patrauklumas įvertintas 4,8 balo (2 lentelė). Geriausiosišvaizdos buvo: moliūgų ir juodųjų serbentų; morkų, moliūgų ir slyvų; morkų, obuoliųir šaltalankių; svarainių, morkų ir šaltalankių nektarai. Moliūgų ir juodųjų serbentų beimorkų, moliūgų ir slyvų nektarai išsiskyrė gero skonio savybėmis (4,5–4,7 balo) irgera konsistencija. Labai švelnios konsistencijos buvo svarainių, morkų ir šaltalankionektaras – jis įvertintas geriausiai (4,7 balo). Slyvų, trešnių ir moliūgų bei moliūgų,aviečių ir trešnių nektarai išsisluoksniavo. Šiek tiek išsisluoksniavo ir obuolių, moliūgųir juodųjų serbentų nektaras. Nors minėtų produktų skonio savybės buvo įvertintos4,5–4,7 balo, šis išsisluoksniavimas turėjo neigiamos įtakos produktų kokybei.2 l e n t e l ė. Nektarų juslinis įvertinimas (0–5 balų skalė)T a b l e 2. Sensual evaluation of nectars (0–5 points)Pagal minkštimo kiekį vaisių ir uogų nektarus galima suskirstyti į grupes: 25–40%(1, 2, 3, 4 receptūrų produktai); 50–70% (10, 9, 8, 6, 5, 7 receptūrų produktai) (Pav.).Mažiausiai minkštimo yra slyvų, trešnių ir moliūgų (25,2%) nektare. Daugiausia

minkštimo nustatyta produktuose, kuriuose panaudota morkų tyrė: morkų, obuoliųir šaltalankių (64,1%), morkų, moliūgų ir šaltalankių (57,3%) bei morkų, obuolių irslyvų (55,5%) nektarai.P a v. Minkštimo kiekis nektaruose, %F i g. The amount of flesh in nectars (%)Pagamintų vaisių ir uogų nektarų biocheminės sudėties tyrimai atlikti po dviejųlaikymo mėnesių. Pagamintuose produktuose tirpių sausųjų medžiagų kiekis kito nuo

12,7 iki 20,5%. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų nustatyta svarainių, morkų iršaltalankio nektare, mažiausiai – morkų, slyvų ir obuolių nektare (3 lentelė).Daugiausia askorbo rūgšties nustatyta obuolių, moliūgų ir juodųjų serbentų(63,0 mg 100 g -1 ) bei moliūgų ir juodųjų serbentų (44,0 mg 100 g -1 ) nektaruose(3 lentelė). Taip pat nemaži vitamino C kiekiai nustatyti morkų, obuolių ir šaltalankio(19,0 mg 100 g -1 ) bei svarainių, morkų ir šaltalankio (18,0 mg 100 g -1 ) nektaruose.Organinių rūgščių produktuose yra nedaug. Jų kiekis kinta nuo 0,49 iki 1,08%.Daugiausia organinių rūgščių yra moliūgų ir juodųjų serbentų bei obuolių, moliūgų irjuodųjų serbentų nektaruose. Mažiausiai jų nustatyta morkų, obuolių ir šaltalankio beimorkų, moliūgų ir šaltalankio nektaruose. Kitų produktų sudėtyje organinių rūgščiųkiekiai skiriasi nežymiai (3 lentelė).Produkto spalva priklauso nuo jame esančių dažančiųjų medžiagų. Mūsųgaminiuose, nelygu receptūroje naudojama žaliava, produktų spalvai turėjo įtakosnatūralių pigmentų (antocianinų ir karotinoidų) kiekis. Dažančiųjų medžiagų kiekisproduktuose kito labiau. Keturi mūsų siūlomi produktai yra rausvo atspalvio.Antocianinų kiekiai juose kinta nuo 40,34 mg 100 g -1 (moliūgų, aviečių ir trešniųnektaras) iki 60,50 mg 100 g -1 (slyvų, trešnių ir moliūgų nektaras) (3 lentelė). Kurkas gausesni antocianinų kiekiai nustatyti produktuose su juodųjų trešnių ir juodųjųserbentų tyrėmis (1, 4 ir 2 receptūros).Sukurti šeši produktai, kurių sudėtyje yra karotinoidų. Pagal receptūrą jųkiekis produktuose kito nuo 1,3 mg 100 g -1 (moliūgų, slyvų ir obuolių nektaras) iki8,0 mg 100 g -1 (morkų, obuolių ir šaltalankių nektaras) (3 lentelė). Gausesni karotinoidųkiekiai nustatyti produktuose, pagamintuose iš morkų tyrės ir šaltalankių koncentruotųsulčių (5, 7 ir 8 receptūros).Pagamintų produktų pH rodiklis kito nuo 3,14 iki 3,65.Dažančiųjų medžiagų kiekis produkte turi įtakos jo spalvos kokybės rodikliams.Nustatyta, kad pagamintų nektarų raudonumo koordinatės a* rodiklis kinta nuo 8,29iki 15,60 (4 lentelė). Geltonumo koordinatės b* rodiklis kinta nuo 1,62 iki 7,47. Išrausvos spalvos nektarų moliūgų, aviečių ir trešnių nektaras yra daugiau geltonosspalvos zonoje. Slyvų, trešnių ir moliūgų bei moliūgų ir juodųjų serbentų nektarai yravienoje koordinatės b* spalvingumo zonoje.3 l e n t e l ė. Nektarų biocheminės sudėties rodikliaiT a b l e 3. Parameters of nectar biochemical compositionSantykį tarp a* ir b* koordinačių parodo spalvos tonas h°. Nektaruose šis rodiklis

kito nuo 11,06 iki 25,59 (4 lentelė). Spalvos tono rodiklis buvo didžiausias moliūgų,aviečių ir trešnių nektaruose. Literatūros duomenimis produkto šviesumas L* turi stiprųkoreliacinį ryšį su pigmentų koncentracija juose. Spalvos šviesumas L* nektaruosekito nuo 26,31 iki 32,27. Sodriausia spalva išsiskyrė trys produktai, kurių sudėtyje yrajuodųjų serbentų bei trešnių tyrės. Minėtuose produktuose gausu antocianinų (3 lentelė).

Produktų spalvos grynumas C kinta nuo 8,45 (obuolių, moliūgų ir juodųjų serbentųnektaras) iki 17,30 (moliūgų, aviečių ir trešnių nektaras) (4 lentelė).4 l e n t e l ė. Rausvos spalvos produktų kokybės rodikliaiT a b l e 4. Quality parameters of reddish foodstuffsKarotinoidų koncentracija paruoštuose nektaruose lėmė jų šviesumo indeksoL* rodiklius – jie kito nuo 39,87 iki 45,8 (5 lentelė). Spalvos intensyvumu išsiskyrėmorkų, moliūgų ir slyvų bei moliūgų, slyvų ir obuolių nektarai. Analizuojant produktųspalvos kokybės rodiklius, pastebėta, kad labiau kito spalvingumo koordinatės a*parametrai – nuo 5,85 (moliūgų, slyvų ir obuolių nektaras) iki 18,41 (morkų, obuoliųir šaltalankių nektaras). Didžiausiomis geltonumo koordinatės b* reikšmėmis išsiskyrėmorkų, moliūgų ir šaltalankių; obuolių, morkų ir šaltalankių bei svarainių, morkų iršaltalankių nektarų spalva.5 l e n t e l ė. Geltonos spalvos produktų kokybės rodikliaiT a b l e 5. Quality parameters of yellow foodstuffsAptarimas. Į naujas daržovių ir vaisių nektarų receptūras įtraukėme vertingoscheminės sudėties ir ekonominiu požiūriu perspektyvias žaliavas – moliūgų, morkų,šaltalankio ir juodųjų serbentų tyres. Kai kurie sukurti produktai buvo labai gerosišvaizdos ir gero skonio, pvz.: svarainių, morkų ir šaltalankio; morkų, obuolių iršaltalankio nektarai; morkų, moliūgų ir slyvų; obuolių, moliūgų ir juodųjų serbentų

nektarai.Pagal ES reikalavimus (Tarybos direktyva 2001/112/EB) atskirų vaisių rūšiųnektarų minkštimo kiekis produkte turi sudaryti 25–40% paruošto produkto masės.Mūsų pagamintų nektarų minkštimo kiekis produkte atitiko keliamus reikalavimus irsiekė 25–70% bendro kiekio.Pagal higienos normos HN 107:2001 reikalavimus bendras angliavandenių kiekis,esantis vaisių ir daržovių sultyse bei nektaruose, vaisių patiekaluose, desertuose, negalibūti didesnis kaip: nektaruose – 15 g/100 ml produkto, vaisių patiekaluose – 20 g/100ml, desertuose – 25 g/100 g. Mūsų produktuose bendras angliavandenių kiekis kintanuo 13,06 iki 18,1 g/100 ml. Siūlomų receptūrų produktai atitinka nektarams keliamusreikalavimus, išskyrus svarainių, morkų ir šaltalankio nektarą: pastarasis atitinka vaisiųpatiekalams keliamus reikalavimus.Pagal higienos normoje HN 107:2001 nurodytus reikalavimus vaisių sultyse irnektaruose vitamino C kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 mg 100 g produkto.Minėto dokumento M priede nurodoma, jog gaminant kūdikių ir mažų vaikųmaistą, leidžiama naudoti penkių rūšių vitamino C preparatus, kad vitamino kiekisprodukte atitiktų reikalavimus. Atsižvelgdami į mūsų ankstesnių tyrimų uždavinius,į receptūras įtraukėme natūralią žaliavą (juodųjų serbentų ir šaltalankio uogas) sugausiu askorbo rūgšties kiekiu ir buvo paruošti produktai, kuriuose vitamino C kiekissiekia 44,0 mg 100 g -1 (moliūgų ir juodųjų serbentų nektaras) ir 63 mg 100 g -1 (obuolių,moliūgų ir juodųjų serbentų nektaras).Išvados. 1. Geriausiomis juslinėmis savybėmis (4,6–4,5 balo) išsiskiria svarainių,morkų ir šaltalankio bei morkų, obuolių ir šaltalankių nektarai, geromis (4,4 balo) – 2,4, 6 ir 10 receptūrų produktai.2. Daugiausia askorbo rūgšties yra obuolių, moliūgų ir juodųjų serbentų(63,0 mg 100 g -1 ) bei moliūgų ir juodųjų serbentų (44,0 mg 100 g -1 ) nektaruose,antocianinų – slyvų, trešnių ir moliūgų nektare (60,50 mg 100 g -1 ). Gausesniantocianinų kiekiai nustatyti produktuose su juodųjų serbentų uogų tyrėmis (51,26–56,72 mg 100 g -1 ). Daugiau karotinoidų yra morkų, obuolių ir šaltalankio (8,0 mg 100 g -1), morkų, moliūgų ir šaltalankio (7,9 mg 100 g -1 ) ir svarainių, morkų ir šaltalankio(7,1 mg 100 g -1 ) nektaruose.3. Atsižvelgiant į higienos normos HN 107:2001 reikalavimus, vaikams skirtiemsproduktams gaminti rekomenduojama naudoti obuolių (20%), moliūgų (20%) irjuodųjų serbentų (40%); moliūgų (40%) ir juodųjų serbentų (40%) nektarų receptūras.Pridėjus askorbo rūgšties, rekomenduojama naudoti ir svarainių (14%), morkų (27%)ir šaltalankio (20%); morkų (20%), obuolių (40%) ir šaltalankio (30%); morkų (20%),moliūgų (20%) ir slyvų (27%) nektarų receptūras.Padėka. Autoriai dėkoja asociacijai "Nacionalis maisto ūkio klasteris" už suteiktąparamą.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

Literatūra1. Buskienė L., Rudzinskienė M. Performance of 12 raspberry cultivars underLithuanian condition // Improvement of fruit, small fruit, nuts and vine assortmentunder present management conditions: Proceedings of the International ScientificConference. Samochvalovichy, 2007. P. 216–220.2. Buskienė L., Rubinskienė M., Viškelis P. Investigation of growth vigour, yieldingand berry quality of the promising raspberry cultivars in Lithuania // Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 2007. T. 26(3). P. 138–148.3. Davies B. H. Carotenoids // Chemistry and Biochemistry of Plant Pigments /Ed. T. W. Goodwin. London, 1976. 2 ed. Vol. 1. P. 39–365.4. Gaučinė O., Viškelis P. Morkų (Daucus carota L.) hibridas Skalsa //Sodininkystėir daržininkystė. Babtai, 2001. T. 20(1). P. 69–75.5. Gaučinė O., Viškelis P. Tinkamiausių Lietuvoje auginti morkų (Daucus carota L.)derlius ir kokybė // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001. T. 20(4).P. 17–24.6. HN 107:2001. Specialiosios paskirties maisto produktai.7. Kampuse S., Kampuss K., Skruskis I., Skrebele B. Quality evaluation of red andwhite currant cultivars // Acta Hortic. 2005. Vol. 682. P. 623–630.8. Karklelienė R. Valgomosios morkos ūkinių ir biologinių savybių įvertinimas //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(1). P. 110–115.9. Makauskienė N. Sveikų vaikų mityba. Vilnius, 2002. 61 p.10. McGuiere R. G. Reporting of objective color measurements // HortScience. 1992.Vol. 27(12). P. 1 254–1 255.11. Rubinskienė M., Viškelis P. Accumulation of ascorbic acid and anthocyanins inberries of Ribes nigrum // Botanica Lithuanica. 2002. Vol. 8(2). P. 139–144.12. Rudzinskienė M., Viškelis P., Jasutienė I., Duchovskis P., Bobinas Č. Change ofbiologically active constituents in black currants during ripening // J. Fruit Ornam.Plant Res. 2006. Vol. 14 (Suppl. 2). P. 237–246.13. Schwartz S. Bioavailability of carotenoids // Pigments in Food: A Challenge toLife Sciences. Stuttgart, 2006. P. 114–116.14. Simon P. W. Carrots and others horticultural crops as a source of Provitamin Acarotenes // HortScience. 1990. Vol. 25(12). P. 1 495–1 499.15. Tang X., Tigerstedt P. M. A. Variation of physical and chemical characters withinan elite sea buckthorn (Hippophae rhamnoidesL.) breeding population // ScientiaHorticulturae. 2001. Vol. 88. P. 203–214.16. Tarybos direktyva 2001/112/EB. Dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tamtikrų panašių produktų.17. Wills R. B. H., Lim J. S. K., Greenfield H. Composition of Australian foods.XXXIX Vegetable fruits // Food Technology in Australia. 1987. Vol. 39(10).P. 488–491.18. Wrolstad R. E. Color and pigment analyzes in fruit products // Station Bulletin.Oregon State University, 1976. 624. P. 4.19. Ермаков А. И., Арасимович В. В., Ярош Н. П., Перуанский Ю. В.,

Луковникова Г. А., Иконникова М. И. Методы биохимического исследованиярастений / Под ред. А. И. Ермакова. Ленинград, 1987. 431 с.20. Марх А. Т., Зыкина Т. Ф., Голубев В. Н. Технохимический контрольконсервного производства. Москва, 1989. 298 с.21. Михеев А. М., Деменко В. И. Облепиха. Москва, 1990. 48 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).NEW VEGETABLE, FRUIT AND BERRY FOODSTUFS FORCHILDRENM. Rubinskienė, P. ViškelisSummaryTen vegetable, fruit and berry recipes for children nutrition were created at the Laboratoryof Biochemistry and Technology at the Lithuanian Institute of Horticulture. Their nutritionalproperties were evaluated applying chemical and physical methods. Nectar of quince, carrotand sea buckthorn and nectar of carrot, apple and sea buckthorn were distinguished for thebest sensual properties. The biggest amount of ascorbic acid was found in the nectar ofapple, pumpkin and black currant (63,0 mg 100 g -1 ) and in the nectar of pumpkin and blackcurrant (44,0 mg 100 g -1 ), anthocyanins – in the nectar of plum, sweet cherries and pumpkin(60,50 mg 100 g -1 ). The bigger amount of anthocyanins was established in the foodstuffs withblack currant berry puree (51,26–56,72 mg 100 g -1 ). The bigger amount of carotenoids was foundin the nectars of carrot, apple and sea buckthorn (8,0 mg 100 g -1 ), carrot, pumpkin and quince(7,9 mg 100 g -1 ) and quince, carrot and sea buckthorn (7,1 mg 100 g -1 ). For the production offoodstuffs for children it is recommended to use the recipes of apple (20%), pumpkin (20%)and black carrot (40%); pumpkin (40%) and black carrot (40%); quince (14%), carrot (27%)and sea buckthorn (20%); carrot (20%), apple (40%) and sea buckthorn (30%); carrot (20%),pumpkin (20%) and plum (27%).Key words: chemical composition, vegetable sauce, sensual evaluation, recipe, fruitsauce.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).NUOLATINIŲ ELEKTROMAGNETINIŲ LAUKŲ ĮTAKAMORKŲ SĖKLŲ DYGIMO DINAMIKAI, ŠAKNIAVAISIŲDERLIUI IR KOKYBEIAlfredas STAŠELISLietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53067 Akademija, Kauno r.El. paštas Energija@.lzuu.ltLietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Botanikos, Agroenergetikoskatedrose ir „Tempus“ laboratorijose 2006 metais tirtas nuolatinių (H = 90 000 A m -1 ) ir2007 m. – nuolatinių (H = 170 000 A m -1 ) stiprių elektromagnetinių laukų poveikis morkų sėklų‘Skalsa’ F 1dygimo dinamikai, šakniavaisių derliui ir kokybei.Nustatyta, kad morkų sėklų veikimas nuolatiniu elektromagnetiniu lauku, kurio stipris– H = 90 000 A m -1 , didelės įtakos sėklų dygimo energijai ir daigumui neturėjo.Morkų sėklų dygimo energijai ir daigumui didesnį poveikį darė nuolatinis elektromagnetinislaukas, kurio stipris – H = 170 000 A m -1 . Nuolatinių elektromagnetinių laukų stipriai(H = 90 000 A m -1 , H = 170 000 A m -1 ) ir poveikio trukmė, veikiant jais morkų sėklas, turėjoįtakos morkų šakniavaisių derliui ir jo kokybei.Reikšminiai žodžiai: daigumas, derlius, derliaus kokybė, dygimo energija,elektromagnetiniai laukai, poveikio trukmė, sėkla.Įvadas. Elektromagnetinių laukų poveikis augalijai, gyvūnijai, žmogui jau seniaidomina mokslininkus. Nuolatiniai ir kintami elektromagnetiniai laukai sukelia sėklosefiziologinius biocheminius pokyčius: suintensyvėja dygstančių sėklų kvėpavimas beifotosintezė, padidėja sėklos dygimo energija, daigumas (Путинцев, Платонова, 1997;Stašelis ir kt., 1996).Žinoma, kad dauguma fiziologinių rodiklių: vandens sugėrimas, judėjimas,medžiagų pasisavinimas, sujungti su bioenergetinių potencialų skirtumu. Todėl šiųbioenergetinių potencialų pasikeitimas dėl vidinių laukų gali pakeisti medžiagųapykaitos pobūdį, augalų augimą bei vystymąsi. Tai duoda galimybę parinkti optimaliuselektromagnetinių laukų parametrus, kurie skatintų arba slopintų sėklų daigumą,augalų augimą, vystymąsi bei produktyvumą (Барышев, Касьянов, 2002; Stašelis,Duchovskis, 1996; Stašelis ir kt., 2000; 2003; 2004; Šiknianienė ir kt., 2006).Moksliniais tyrimais nustatyta, kad elektromagnetiniams laukams veikiant ląsteles,jose suaktyvėja fermentai, kurie sudaro sąlygas organizmui normaliai funkcionuoti irrealizuoti genetinį potencialą. Dėl to padidėja kultūrinių augalų derlius (Маринковичir kt., 2000).Darbo tikslas – nustatyti nuolatinių elektromagnetinių laukų poveikį morkų sėklųdygimo energijai, daigumui, šakniavaisių derliui ir kokybei.

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti LŽŪU Botanikos ir Agroenergetikoskatedrose bei „Tempus“ laboratorijose 2006–2007 m.Lauko bandymai atlikti LŽŪU pomologinio sodo mokomajame darže 2006 m.gegužės–spalio mėnesiais, sėjant pastoviu elektromagnetiniu lauku (H = 90 000 A m -1 )paveiktas sėklas (poveikio trukmė – 10; 15; 20; 25 min.).Tiriant nuolatinio elektromagnetinio lauko įtaką sėklų dygimo dinamikai,šakniavaisių derliui ir kokybei, buvo pasirinktos morkų sėklos ‘Skalsa’ F 1.Kontroliniame variante morkų sėklų daigumo standartas – 65%. Elektromagnetinislaukas sudarytas specialiomis ritėmis, kuriose buvo skirtingo stiprio nuolatiniaielektromagnetiniai laukai: H = 90 000 A m -1 , H = 170 000 A m -1 . Veikiant sėklaselektromagnetiniais laukais, poveikio trukmė buvo 2, 4, 6, 8, 10, 15, 20, 25 minutės.Elektromagnetinio lauko stipris matuotas HI-3550 modulio B(mT) matuokliu„Magnetic Field Monitor“, kurio matavimo diapazonas – 0,1 mT–0,3 T, matavimopaklaida – ± 10%. Sėklos daigintos Petri lėkštėse ant filtrinio popieriaus termostate30 °C temperatūroje, kartojant keturis kartus, pakartojime – 100 sėklų. Po penkiųparų nustatyta sėklų dygimo energija, o po dešimties parų – daigumas. Taip patelektromagnetinių laukų paveiktos sėklos buvo pasėtos LŽŪU pomologinio sodomokomajame darže ir stebima sudygimo pradžia ir pabaiga. Nuėmus derlių,šakniavaisiai buvo surūšiuoti į standartinius ir nestandartinius, apskaičiuotas suminisstandartinės ir nestandartinės produkcijos derlius. Sodininkystės ir daržininkystėskatedros augalų tyrimų laboratorijoje nustatytas derlius, tirpių sausųjų medžiagų,vitamino C, bendro cukraus, invertuoto cukraus bei sacharozės kiekiai.Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant mėginį termostate 105 °Ctemperatūroje iki nekintamos masės. Vitamino C kiekis nustatytas S. K. Murri metodu,cukraus kiekis – modifikuotu Bertrano metodu. Duomenys apdoroti dispersinės analizėsmetodu, apskaičiuotas mažiausias esminis skirtumas R 05, naudojantis kompiuterineprograma ANOVA.Rezultatai. Paveikus morkų ‘Skalsa’ F 1sėklas nuolatiniu elektromagnetiniu lauku(H = 90 000 A m -1 ), buvo gauti tokie dygimo energijos ir daigumo rezultatai (1 pav.).Morkų sėklų dygimo energija ir daigumas kito priklausomai nuo elektromagnetiniolauko poveikio trukmės (2006 m. bandymų duomenys).1 p a v. Morkų ‘Skalsa’ F 1dygimo energija ir daigumas. LŽŪU, 2006 m.F i g. 1. The power of germination and viability of carrot ‘Skalsa’ F 1(LUA, 2006)

Lyginant kontrolinio varianto sėklas su elektromagnetiniu lauku paveiktomissėklomis, nustatyta, kad kontroliniame variante dygimo energija ir daigumas buvogeriausi. Didžiausia sėklų dygimo energija – 79,5% – gauta sėklas magnetinant8 min., o geriausias daigumas – 82% – kontroliniame variante. Sėklos, veiktoselektromagnetiniu lauku 4 min., buvo mažiausios dygimo energijos ir daigumo.Taip pat matyti, kad 2 min. elektromagnetiniu lauku veiktų sėklų dygimo energija irdaigumas yra didesni už 4 ir 6 min. veiktų sėklų, bet mažesni už kontrolinio variantoir 8 min. magnetintų sėklų dygimo energiją ir daigumą. Tiriamų morkų sėklų dygimoenergija ir daigumas buvo dideli, todėl elektromagnetinio lauko stipris ir poveikiotrukmė neturėjo didelės įtakos šiems rodikliams.Matome, kad vertinant elektromagnetinio lauko poveikio trukmę, magnetintosmorkų sėklos atitiko standartą. Paveikus morkų ‘Skalsa’ F 1sėklas nuolatiniuelektromagnetiniu lauku (H = 170 000 A m -1 ), gauta tokia morkų dygimo energijair toks daigumas (2 pav.). Gauti rezultatai (2007 m.) parodė, kad šių sėklų dygimoenergija ir daigumas labai skyrėsi nuo 2006 m. bandymų rezultatų. Matyt, tam įtakosturėjo nuolatinio elektromagnetinio lauko stipris, nors jo poveikio trukmė nekito.2 p a v. Morkų ‘Skalsa’ F 1dygimo energija ir daigumas. LŽŪU, 2007 m.F i g. 2. The power of germination and viability of carrot ‘Skalsa’ F 1(LUA, 2007)Sėklų dygimo energija ir daigumas kito tolygiau, sėklos sudygo vienodžiau neikontroliniame variante. Šio varianto sėklų dygimo energija – 70%, daigumas – 80%.Sėklų, magnetintų 6 min., dygimo energija ir daigumas buvo atitinkamai 89,5 ir 93%,8 min. – atitinkamai 86,5 ir 91%, o 10 min. – atitinkamai 89 ir 95%.Morkų sėklos, esant įvairiai poveikio trukmei, atitiko standartą (2006–2007 m.).LŽŪU pomologinio sodo mokomajame darže išaugintų morkų šakniavaisiųderlius, sėjant pastoviu elektromagnetiniu lauku paveiktas sėklas (poveikio trukmė –

10; 15; 20; 25 min.), pateiktas 3 paveiksle.3 p a v. Elektromagnetiniu lauku H = 90 000 A m -1 paveiktų morkų sėklų įtakašakniavaisių derliui. LŽŪU, 2006 m.F i g. 3. Influence of magnetized H = 90 000 A m -1 carrot seeds on yield of carrot(LUA, 2006)Didžiausias derliaus priedas, palyginti su kontrole, gautas magnetinant sėklaselektromagnetiniu lauku H = 90000 A m -1 20 minučių. Mažiausias derliaus priedasgautas, esant 10 minučių poveikio trukmei. Apskaičiavus suminio derliaus patikimumokriterijų, galima konstatuoti, kad sėklų, magnetintų 10, 15, 20 ir 25 minutes, tyrimųduomenys yra statistiškai patikimi. Išaugintų morkų šakniavaisių derliaus kokybėsrodikliai pateikti 1 lentelėje.1 l e n t e l ė. Elektromagnetiniu lauku H = 90 000 A m -1 paveiktų morkų sėklųįtaka šakniavaisių derliaus kokybei. LŽŪU, 2006 m.T a b l e 1. Influence of magnetized H = 90 000 A m -1 carrot seeds on quality of carrotyield (LUA, 2006)Iš 1 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kokią suminio derliaus dalį sudarostandartinė, nestandartinė ir necharakteringų morkų produkcija.Daugiausia standartinės produkcijos buvo gauta tų morkų šakniavaisių, kuriųsėklos buvo magnetintos 20 min. (58% bendro morkų derliaus) ir 15 min. (54%).

Nestandartinių morkų šakniavaisių derlius kito nuo 33–54% bendro morkų derliaus.Elektromagnetiniu lauku H = 90 000 A m -1 paveiktų morkų sėklų įtaka šakniavaisiųbiocheminei sudėčiai parodyta 2 lentelėje.Iš 2 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad morkų sėklų magnetinimas neigiamaiveikia šakniavaisių tirpias sausąsias medžiagas. Šakniavaisiuose, išaugintuose išmagnetintų sėklų, sausųjų medžiagų kiekis kito nuo 5,3–6,0%.2 l e n t e l ė. Elektromagnetiniu lauku H = 90 000 A m -1 paveiktų morkų sėklųįtaka šakniavaisių biocheminei sudėčiai. LŽŪU, 2006 m.T a b l e 2. Influence of magnetized H = 90 000 A m -1 carrot seed on carrot biochemicalcomposition (LUA, 2006)Magnetintos sėklos turėjo daugiau įtakos sacharozės kiekiui šakniavaisiuose. Iki20 min. magnetinant morkų sėklas, sacharozės kiekis didėjo. Mažiausias sacharozėskiekis nustatytas kontroliniame variante – 6,8%, didžiausias – 10,5%, magnetinantsėklas 15 min., ir 11,5%, magnetinant 25 min. Šakniavaisiuose bendras cukraus kiekiskito nuo 9,7 iki 12,9%. Kontroliniame variante bendras cukraus kiekis sudarė 8,1%.Aptarimas. Nuolatiniai elektromagnetiniai laukai ir jų poveikio trukmė turėjoįtakos morkų sėklų dygimo energijai ir daigumui (1, 2 pav.)Panašūs rezultatai gauti, elektromagnetiniais laukais veikiant įvairių žemės ūkioaugalų sėklas (Carbonell, 2000; Барышев, Kacьянов, 2002). Morkų dygimo energijaiir daigumui įtakos turėjo ne tik poveikio trukmė, bet ir elektromagnetinio lauko stipris.Panašūs rezultatai gauti ir atliekant bandymus su kviečiais (Martinez ir kt., 2002).Nuolatiniai elektromagnetiniai laukai turėjo įtakos šakniavaisių derliui. Didžiausiasšakniavaisių derlius gautas, paveikus morkų sėklas nuolatiniu elektromagnetiniulauku (H = 90 000 A m -1 ) 20 minučių. Elektromagnetinių laukų poveikio įtaką žemėsūkio augalų derliui tyrė daug mokslininkų (Маринкович ir kt., 2000; Palov, Demirev,2001; Carbonell ir kt., 2000). Paveikus morkų sėklas nuolatiniu elektromagnetiniulauku, keičiant poveikio trukmę, kito ir morkų šakniavaisių biocheminė sudėtis.Elektromagnetinis laukas (H = 90 000 A m -1 ) didžiausią teigiamą įtaką darėšakniavaisių bendram cukraus ir vitamino C kiekiui. Elektromagnetinių laukų poveikioįtaką šakniavaisių biocheminei sudėčiai tyrinėjo Petrusewski (1996). Tyrimų rezultatairodo, kad sėklų dygimo energiją ir daigumą lemia nuolatinių elektromagnetinių laukų

stipriai ir poveikio trukmė. Elektromagnetiniai laukai turi įtakos šakniavaisių derliuiir biocheminei sudėčiai.Išvados 1. Veikiant morkų sėklas nuolatiniu elektromagnetiniu laukuH = 90 000 A m -1 , poveikio trukmė sėklų dygimo energijai ir daigumui esminės įtakosneturėjo.2. Morkų sėklų dygimo energijai ir daigumui įtakos turėjo nuolatiniselektromagnetinis laukas H = 170 000 A m -1 , poveikio trukmė – 10 minučių.3. Didžiausias šakniavaisių derlius (27,5 t ha -1 ) gautas, paveikus morkų sėklasnuolatiniu elektromagnetiniu lauku H = 90 000 Am -1 20 minučių.4. Paveikus morkų sėklas nuolatiniu elektromagnetiniu lauku H = 90 000 Am -1keičiant poveikio trukmę, kito morkų šakniavaisių biocheminė sudėtis. Didžiausiąįtaką nuolatinis elektromagnetinis laukas turėjo bendro cukraus ir vitamino C kiekiuišakniavaisiuose.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Carbonell M. V., Martinez E., Amaya J. M. Stimulation of germination in riseby a static magnetic field // Electro-and Magnetobiology. 2000. Vol. 19(1).P. 121–128.2. Carbonell M. V., Martinez E., Florez M. Effect of different magnetic doses ofcorn plants growth // Perspective sustainable. Raudondvaris, 2001. P. 141–147.3. Martinez E., Carbonell M. V., Florez M. Magnetic biostimulation of initial growthstages of wheat (Triticum aestivum. L.) // Electromagn. Biol. and Med. 2002. Vol.21(1). P. 43–53.4. Palov I., Demirev Z. Results from pre-sowing electromagnetic treatment ofsunflower seeds // Perspective sustainable technological processes in agriculturalengineering: Proceeding of the International Conference. Raudondvaris, 2001.P. 135–140.5. Pietruszewski S. Effects of magnetic biostimulation of wheat seeds on germination,yield and proteins // Int. Agrophysics. 1996. Vol. 10(1). P. 51–55.6. Stašelis A., Brazaitytė A., Duchovskis P. Elektromagnetinių laukų poveikispomidorų vystymuisi // Žemės ūkio inžinerija. 2000. T. 32(1). P. 43–52.7. Stašelis A., Duchovskis P., Brazaitytė A. Impact of Electromagnetic Fields onMorphogenesis and Physiological Indices of Tomato // International Agrophysics.2004. Vol. 18(3). P. 277–283.8. Stašelis A., Duchovskis P. Elektromagnetinių laukų poveikio išliekamasisefektas ridikėlių ir morkų derėjimui // Žemės ūkio inžinerija. 1996. T. 29(2). P.141–146.9. Stašelis A., Lečas E., Optažas R. Sėklos apdorojimas magnetiniais laukais //Inžinerija. Kaunas-Noreikiškės, 1996. P. 206–212.10. Stašelis A., Optažas R., Meškelis L., Duchovskis P. Elektromagnetinių laukųįtaka pomidorų ir agurkų sėklų daigumui bei daigų morfogenezei // Žemės ūkioinžinerija. 1996. T. 28(2). P. 121–130.

11. Stašelis A., Optažas R., Pečkytė A. Vasarinių miežių ‘Ula’ sėklų apdorojimaselektromagnetiniais laukais // Žemės ūkio inžinerija. 2003. T. 35(3). P. 61–68.12. Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Stašelis A. Elektromagnetinių laukų poveikisbaltosios balandos augimui bei sėklų daigumui // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2006. T. 25(1). P. 192–199.13. Барышев М. Г., Касьянов Г. И. Восдействие электромагнитных полей напроцесcы в семенах раcтений // Пищ. технол. 2002. No. 1. C. 21–23.14. Маринкович Б., Вулич М. и др. Перспективные способы использованияфизических факторов для активации прорастания семян и растений // Прикл.физ. 2000. No. 1. C. 98–109.15. Путинцев А. Ф., Платова Н. А. Обработка семян электромагнитным полем //Земледелие. 1997. No. 4. C. 45.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF DIRECT ELECTROMAGNETIC FIELDS ONGERMINATION DYNAMICS OF CARROT SEEDS, CARROT YIELDAND QUALITYA. StašelisSummaryThe investigations were carried out at the Lithuanian University of Agriculture, Botanyand Agroenergetics Department “Tempus’’ laboratory in 2006–2007.There were investigated the influence of direct strong (H = 90 000 A m -1 , 170 000 A m -1 )electromagnetic field on germination dynamics, yield and quality of carrot ‘Skalsa’ F 1.It was estimated that influence on germination dynamics of carrot seed, carrot yield andquality was small under direct electromagnetic field H=90000 A m -1 . The better influence wasof H = 170 000 A m -1 .The strength of direct electromagnetic field and time of action influenced carrot yieldand it ’ s quality.Key words: electromagnetic fields, seed, power of germination, time of action, viability,yield, yield quality.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).LAPŲ TRĄŠŲ ĮTAKA MORKŲ DERLIUI, BIOMETRINI-AMS RODIKLIAMS IR PELNINGUMUIOna BUNDINIENĖ, Vytautas ZALATORIUSLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas O.Bundiniene@lsdi.lt2004–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas –įvertinti lapų trąšų įtaką morkų šakniavaisių derliui ir jų kokybei bei pelningumui. Tręšti perlapus naudota laukams skirta kalcio salietra, nitraboras (kalcio salietra su boru), nutrifolas14 9 25 + mikroelementai (rudas, kaip azoto trąša), skirtas augalams tręšti pirmojoje vegetacijospusėje, iki šakniavaisio susiformavimo, ir nutrifolas 8 11 35 + mikroelementai (žalias, kaip kaliotrąša), tinkamas tręšti antrojoje vegetacijos pusėje, kai šakniavaisiai susiformavę. Papildomastręšimas lapų trąšomis padidino šakniavaisio biometrinius rodiklius, palyginti su netręštais,tačiau esminių skirtumų, papildomai tręšiant amonio salietra bei tirtomis lapų trąšomis ir jųderiniais, nebuvo.Geriausi standartiniai morkų derliai gauti tręšiant nutrifolu rudu ir du kartus – nitraboru(57,3 t ha -1 ) arba tris kartus – nitraboru (56,6 t ha -1 ). Standartinio derliaus išeiga buvo atitinkamai79,3 ir 68,7%. Valgomosios morkos standartinio derliaus didėjimui teigiamos įtakos turėjomorkų augimo laikotarpiu iškritęs kritulių kiekis (r = 0,64) ir neigiamos – oro temperatūra(r = -0,64). Šakniavaisio masės ir ilgio įtaka buvo silpna (atitinkamai r = 0,35 ir r = 0,33), oskersmens įtakos nepastebėta.Savikaina, tręšiant nutrifolu rudu ir du arba tris kartus – nitraboru, buvo 0,16 Lt kg -1 , opapildomos grynosios pajamos – atitinkamai 12,6 ir 12,2 tūkst. Lt h a-1 . Panaudojus 1 kg trąšų,buvo gauta atitinkamai 40,0 ir 37,4 kg standartinių šakniavaisių.Reikšminiai žodžiai: biometriniai rodikliai, derlius, pelningumas, tręšimas per lapus,valgomoji morka.Įvadas. Morkos yra ilgo vegetacijos periodo ir nemažai maisto medžiagųreikalaujantys augalai, todėl norint gauti geros kokybės derlių, nepakanka pagrindiniotręšimo (Gaučienė, 2001). Daugiausia maisto medžiagų morkos sunaudoja intensyvausbiomasės auginimo laikotarpiu, t. y. praėjus maždaug 6–7 savaitėms po sudygimo,kai išauga 10 tikrųjų lapų, o prieš sėją ar sėjos metu įterptų trąšų maisto medžiagosjau būna vienaip ar kitaip suvartotos. Papildomas tręšimas azotu ar kompleksinėmistrąšomis per lapus turi dvigubą efektą – stimuliuoja dirvožemyje esančių maistomedžiagų pasisavinimą, aprūpina augalą maisto medžiagomis reikiamu momentu(Czuba, 1993; Boliglova, Dzienia, 1999) ir sustiprina augalų atsparumą ligoms(Kolota, Osinska, 2001). Be to, nekeičiama dirvožemio struktūra, mažėja dirvožemioir gruntinių vandenų, tuo pačiu ir aplinkos, užteršimas, reikia mažiau trąšų (Staugaitis,2005). Išaiškinta, kad įvairūs augalai, papildomai patręšti per lapus, apie 50% maistomedžiagų pasisavina jau per pirmąsias šešias valandas (Иванова ir kt., 1999). Tręšiant

papildomai per lapus, padidėja kai kurių daržovių derliai (Osinska, Kolota; 2002,Rydz; 2001). Kiti autoriai (Elkner, Kaniszewski, 2001; Gutezeit, 2000; Sady, Roźek,2001; Sady ir kt,. 2005) teigia, kad papildomas tręšimas gerokai padidina suminį irprekinį derlių.Darbo tikslas – įvertinti papildomo tręšimo tirpiomis kalcio salietros, nitraboro(kalcio salietros su boru), nutrifolo 14 9 25 + mikroelementai (rudo, kaip azoto trąšos),skirto augalams tręšti pirmojoje vegetacijos pusėje, iki šakniavaisio susiformavimo,ir nutrifolo 8 11 35 + mikroelementai (žalio, kaip kalio trąšos), skirto tręšti antrojojevegetacijos pusėje, kai šakniavaisiai susiformavę, bei įvairių jų derinių įtaką morkųderliui, biometriniams rodikliams ir pelningumui.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute priesmėlio ant priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškameišplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) 2004–2005 m.Armuo buvo 22–25 cm storio, abiem bandymo metais mažai humusingas ir azotingas,turtingas judriųjų fosforo ir kalio, kalcio bei magnio, vidutinio ir didelio boringumo,nerūgštus (lentelė).L e n t e l ė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai prieš bandymo įrengimąT a b l e. Soil agrochemical characteristics before layout of experimentsBabtai, 2004, 2005 m.Dirvožemio ėminiuose nustatyta: pH KCl– potenciometriniu (ISO 10390:2005),humusas (%) – sauso deginimo (ISO 10694:1995), judrieji P 2O 5ir K 2O (mg kg -1) – Egnerio-Rimo-Domingo (A-L, Gost 26208-84), mineralinis azotas (mg kg -1) – jonometriniu, kalcis ir magnis, (mg kg -1 ) – atominės absorbcijos spektrometriniu(SVP D-06) metodais. Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimų centre.Augalų priešsėlis – kopūstai. Dirvos dirbimo ir pasėlio priežiūros darbai atliktibei trąšų normos pagrindiniam tręšimui nustatytos remiantis LSDI priimtomisrekomendacijomis (Staugaitis, Jurkšaitis, 1994). ‘Samson‘ veislės morkos sėtos70 cm tarpueiliais vagotame paviršiuje, sėklų norma – 800 tūkst. vnt/ha daigių sėklų.Pagrindiniam tręšimui naudota kalio magnezija, granuliuotas superfosfatas ir amoniosalietra. Papildomai tręšta amonio salietra (N 30, 3 var.) morkoms išauginus 4–6 lapus.Papildomai per lapus tręšta tirpiomis trąšomis tris kartus, pradedant 4–6 lapų tarpsniu irtręšimus kartojant kas 7–12 dienų. Purškiamojo tirpalo kiekis – 450 l ha -1 (koncentracija4 ir 6 – 11 var. – 0,7%; 5 var. – 1%).

Tręšimo variantai / Variance of fertilization:1 – netręšta, N 0P 0K 0/ Without fertilization,2 ir kiti / and others – prieš morkų sėją N 90P 120K 180kg ha -1 (fonas – F) / Beforecarrot sowing (background – B),3 – F + N 30, tręšiant amonio salietra / B + using ammonium nitrate,4 – F + kalcio salietra N 10, trys kartai / B + calcium nitrate, 3 times,5 – F + kalcio salietra N 15, trys kartai / B + calcium nitrate, 3 times,6 – F + nitraboras (kalcio salietra su boru), trys kartai / B + nitrabor (calcium nitratewith boron, 3 times,7 – F + nutrifolas (rudas), du kartai + nitraboras / B + nutrifol brown, 2times +nitrabor,8 – F + nutrifolas (rudas) + nitraboras, du kartai / B + nutrifol brown +nitrabor,2 times,9 – F + nitraboras + nutrifolas (žalias), du kartai / B + nitrabor +nutrifol green,2 times,10 – F + nitraboras, du kartai + nutrifolas (žalias) / B + nitrabor, 2 times +nutifolgreen,11 – F + nutrifolas (rudas), du kartai + nutrifolas (žalias) / B + nutrifol brown,2 times + nutrifol green.Tyrimo variantai kartoti po 4 kartus. Laukeliai pakartojimuose išdėstyti atsitiktinetvarka. Laukelio apskaitinis plotas – 4,2 m 2 .Derlius nuimtas morkoms pasiekus techninę brandą. Prieš derliaus nuėmimąkiekviename laukelyje buvo išmatuota ir pasverta po 10 šakniavaisių, tokiu būdunustatant šakniavaisio masę, skersmenį ir ilgį.Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,naudojant programą ANOVA, ryšys tarp atskirų rodiklių – koreliacinės regresinėsanalizės, tarpusavio ryšių pobūdis ir stiprumas – statistinės takų koeficientų analizėsmetodais, naudojant programą STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Meteorologinės sąlygos atskirais morkų auginimo metais skyrėsi. 2004 m.vegetacijos mėnesių, išskyrus rugpjūtį, oro temperatūra buvo žemesnė, o 2005 m. – šiektiek aukštesnė nei daugiametė vidutinė. Abiem tyrimo metais gegužės ir birželio mėnesiųvidutinė oro temperatūra buvo žemesnė negu vidutinė daugiametė. Itin karštas buvo2005 m. liepos mėnuo: oro temperatūra buvo 1,4 °C aukštesnė už vidutinę daugiametęliepos mėnesio temperatūrą, o 2004 m. – 1,6 °C žemesnė (1a pav.). Rugpjūčio mėnesiotemperatūra 2004 m. buvo artima daugiametei vidutinei, 2005 m. – 1,7 °C žemesnė,o rugsėjo mėnesiais – artima daugiametei.2004 m. kritulių per vegetacijos laikotarpį iškrito vidutiniškai daugiau,2005 m. – mažiau nei vidutiniai daugiamečiai rodikliai (1b pav.). Abiejų bandymometų gegužės mėnesiai buvo pakankamai drėgni ir susidarė geros sąlygos morkomsdygti. Pakankamas drėgmės ir šilumos kiekis birželio mėnesį užtikrino gerą augimą.2004 m. liepos mėnesį iškrito tik 70,7% daugiametės kritulių normos, tačiau, kadangibirželio mėnesį iškrito daug kritulių, drėgmės pakako. Drėgmės trūkumas, pasireiškęs2005 m. liepos mėnesį (iškrito tik 5,9% daugiametės kritulių normos), ir aukštatemperatūra pristabdė šakniavaisių augimą ir, be abejo, turėjo įtakos derlingumui.Dideliu drėgmės pertekliumi išsiskyrė abiejų bandymo metų rugpjūčio mėnesiai, tačiau2005 m. rugpjūtis buvo beveik 2 °C vėsesnis už vidutį daugiametį. 2004 m. rugsėjomėn. iškrito 21,8% kritulių daugiau negu daugiametis vidurkis, o 2005 m. – tik 67%daugiametės normos.1 p a v. Meteorologinės sąlygos: a) temperatūra, °C, b) krituliai, mm

Kauno meteorologijos stoties duomenysF i g. 1. Meteorological conditions: a) temperature °C, precipitation (mm)The data of Kaunas meteorogical stationRezultatai. Morkų dydis nustatomas pagal maksimalų šakniavaisio skersmenįarba jo masę be lapų. Subrendusių morkų šakniavaisiai, atitinkantys I klasę, turi būtine mažesni kaip 20 mm, rūšiuojant juos pagal skersmenį, ir sverti ne mažiau kaip50 g, jei rūšiuojama pagal masę. Ekstra klasės šakniavaisiai turi būti ne didesni kaip45 mm, jei rūšiuojama pagal skersmenį, ir sverti ne daugiau kaip 200 g, rūšiuojantpagal masę. Visi šakniavaisiai turi būti tipingi veislei, neįskilę ir neįtrūkę (Privalomiejikokybės reikalavimai ..., 2003). Tyrimų metais išaugintos morkos atitiko ekstra klasėsreikalavimus. Šakniavaisis svėrė vidutiniškai 103,5 g, o jo skersmuo buvo 31,8 mm.Šakniavaisio masė nuo prieš sėją išbertų trąšų (N 90P 120K 180: amonio salietra,granuliuotas superfosfatas ir kalio magnezija) padidėjo 44,8 g, arba 59,8%, skersmuo –6,2 mm, arba 21,3%, ilgis – 21,2 mm, arba 15,1% (1 pav.). Papildomas tręšimasamonio salietra (N 30), morkoms esant 4–6 lapų tarpsnio, palyginti su priešsėjiniutręšimu, teigiamų pokyčių nedavė, tačiau, palyginti su augintomis be trąšų morkomis,biometriniai šakniavaisio rodikliai padidėjo atitinkamai 26,3 g, arba 35,1%; 2,1 mm,arba 7,2% ir 20,4 mm, arba 14,1%. Papildomas morkų tręšimas per lapus taip patnedidino tirtų šakniavaisio rodiklių, palyginti su priešsėjiniu tręšimu arba papildomutręšimu amonio salietra, bet, palyginti su augintomis be trąšų morkomis, šakniavaisiomasė padidėjo vidutiniškai 30,5 g, arba 40,7%, skersmuo – 2,7 mm, arba 9,3%,ilgis – 20,7 mm, arba 14,8%.Suminis morkų šakniavaisių derlius nuo prieš sėją išbertų trąšų, palyginti suaugintomis be trąšų, padidėjo 10,6 t ha -1 , arba 18,6%, standartinis – 11,7 t ha -1 , arba32,7%, o standartinio derliaus išeiga – 7,4% (2 pav.). Papildomas tręšimas amoniosalietra, palyginti su tręšimu prieš sėją, padidino suminį derlių (9,9 t ha -1 ), tačiauesminio standartinio derliaus priedo negauta, o standartinio derliaus išeiga netgisumažėjo (5,2%). Matyt, azotas paskatino šakniavaisių augimą, dėl to jie galėjo greičiaupradėti skilti. Suminis derlius, palyginti su be trąšų augintų morkų šakniavaisių suminiuderliumi, padidėjo 20,5 t ha -1 , arba 36,0%, standartinis – 14,6 t ha -1 , arba 40,8%,o standartinio derliaus išeiga – 2,2%. Didžiausias standartinis derlius (57,3 t ha -1 )išaugintas ir standartinio derliaus išeiga (72,4%) gauta papildomai tręšiant per lapusnutrifolu (rudu) ir du kartus – nitraboru.2 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniais

įtaka morkos šakniavaisio biometriniams rodikliams. Tręšimo variantai nurodytimetodinėje dalyje.F i g 2. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on biometrical indices of carrot crop-root. Fertilization variantindicated in the methodical part.Babtai, 2004–2005 m.3 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniaisįtaka valgomųjų morkų derlingumui. Tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyjeF i g. 3. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on yield of carrot crop-root. Fertilization variant indicated inthe methodical part.Babtai, 2004–2005 m.Panašus derlius gautas tręšiant nitraboru tris kartus (6 var. – 56,6 t ha -1 ), tačiau

išeiga buvo 3,7% mažesnė. Morkų derliai, palyginti su augintomis be trąšų, padidėjoatitinkamai 21,5 ir 20,8 t ha -1 , standartinio derliaus išeiga – atitinkamai 9,6 ir 5,9%,palyginti su papildomai amonio salietra tręštų morkų derliumi – atitinkamai 6,9 ir6,2 t ha -1 ir atitinkamai 7,4 ir 3,7%. Esminiai standartinio derliaus priedai gauti irlyginant su abiem kalcio salietros normomis per lapus tręštų morkų derliumi (tręšiantpo N 10– atitinkamai 5,9 ir 5,2 t ha -1 , tręšiant po N 15– 4,5 ir 3,8 t ha -1 ), tačiau standartinioderliaus išeigos skirtumai buvo neesminiai.Šakniavaisio masės (r = 0,35) bei jo ilgio (r = 0,33) įtaka derliui buvo silpna.Morkos šakniavaisio skersmens įtakos derliui nepastebėta. Žymiai didesnę įtakąstandartinio ir suminio derliaus kitimui darė meteorologinės sąlygos. Kritulių kiekiodidėjimas morkų auginimo laikotarpiu didino morkų standartinį ir suminį derlių(1, 3), o kylant temperatūrai, derliai mažėjo (2, 4).Sutartiniai ženklai tekste / Used symbols:r – koreliacijos koeficientas / Coefficient of correliation,t – Stjudento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus) / Statistic derivedin student t-test,F – Fišerio kriterijus / Variante ratio (F t test),* – patikimumas, esant 95% tikimybės lygiui / Data significant at P ≤ 0.05 probabilitylevel,** – esant 99% tikimybės lygiui / At P ≤ 0.01 probability level.Kritulių kiekio per morkų auginimo laikotarpį įtaka standartiniam derliui buvo24,6%, suminiam – 24,2%. Šakniavaisio biometrinių rodiklių įtaka derliui buvomažesnė: šakniavaisio masės: standartiniam derliui – 12,3%, suminiam – 12,0%;ilgio – atitinkamai 11,7 ir 13,0%. Šakniavaisio skersmens įtaka buvo nedidelė.Nemažai įtakos (suminiam derliui – 20%, standartiniam – 24%) turėjo ir kiti, mūsųnetirti veiksniai: dirvožemio apsirūpinimas maisto medžiagomis, fizikinės dirvožemiosavybės ir kt.Ekonominiai apskaičiavimai, remiantis tų metų išlaidomis bei supirkimo kainomis,parodė, kad bandyme augintos morkos iš hektaro davė 18,6–31,2 tūkst. litų grynųjųpajamų, o papildomos grynosios pajamos sudarė 6–12,6 tūkst. Lt (3 pav.). Daugiausiagrynųjų pajamų gauta tręšiant morkas papildomai kartą nutrifolu (rudu) ir du arba triskartus – nitraboru. Palyginus su pajamomis, gautomis tręšiant papildomai amoniosalietra, gautas atitinkamai 4,6 ir 4,2 tūkst. Lt grynųjų pajamų priedas.Mažiausia standartinio derliaus savikaina gauta tręšiant morkas papildomai kartąnutrifolu (rudu) ir du arba tris kartus – nitraboru (4 pav.). Palyginti su kitais tirtaistręšimais, savikaina sumažėjo 0,1–0,2 Lt kg -1 . Tręšiant nurodytomis trąšomis, užkilogramą trąšų gautas didesnis standartinis derlius. Palyginti su papildomu tręšimuamonio salietra, patręšus 1 kg trąšų papildomai, gauta atitinkamai 5,6 ir 3,2 kg, palygintisu tręšimu kitomis lapų trąšomis – vidutiniškai 4,8 ir 2,6 kg standartinio derliaus.4 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniaisįtaka pelningumui. Tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje.

F i g. 4. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on the profitability. Fertilization variant indicated in the methodical part.Fertilization variant indicated in the methodical part.Babtai, 2004–2005 m.5 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniaisįtaka produkcijos savikainai ir patręšus 1 kg trąšų gautos produkcijos kiekiui.Tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje.F i g. 5. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on the production cost price and buy off production. Fertilization variantindicated in the methodical part.Babtai, 2004–2005 m.Aptarimas. Lenkijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad morkų tręšimaskompleksinėmis trąšomis didina derlių, palyginti su auginamomis be trąšų (Sady,Rożek, 2001). Lietuvos tyrėjų duomenimis, tręšiant morkas papildomai per lapus,gaunamas 10–13% derliaus priedas. Didžiausias derliaus priedas (iki 15%) gaunamaspo pagrindinio tręšimo papildomai du kartus patręšus Ferticare 14 11 25 (N 10+ N 10) irkalcio salietra (N 10) (Zalatorius, Viškelis, 2005). Rusijoje atliktų tyrimų duomenys rodo,kad papildomas morkų tręšimas skystomis trąšomis, pagamintomis KAS trąšų pagrindu,į jų sudėtį įtraukiant vandenyje tirpų fosforą, kalį ir mikroelementus, užtikrino 14%

derliaus priedą ir sumažino nitratų kiekius šakniavaisiuose 1,4–1,5 karto (Воробьева,Добрoвольская, 2005). Mūsų tyrimų duomenimis geriausias morkų standartinis derlius(57,3 t ha -1 ) išaugintas ir didžiausia standartinio derliaus išeiga (72,4%) gauta tręšiantpapildomai per lapus nutrifolu (rudu) ir du kartus – nitraboru. Panašus derlius gautastręšiant tris kartus nitraboru (56,6 t ha -1 ), tačiau išeiga buvo 3,7% mažesnė.Krituliai ir temperatūra, ypač birželio mėnesį, turėjo didžiausios įtakos morkųderlingumui (Hogstad ir kt., 1997). Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad morkųšakniavaisiams lemiamos įtakos turi ne tiek bendras kritulių kiekis intensyvaus augimometu, kiek jų tolygus pasiskirstymas, ypač rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (Gaučienė,Viškelis, 2000). Mūsų gauti duomenys patvirtina minėtus teiginius. Kritulių kiekiodidėjimas morkų auginimo laikotarpiu didino morkų standartinį (r = 0,69 ) ir suminį(r = 0,64) derlių (1, 3), o kylant temperatūrai, derliai mažėjo (atitinkamai r = -0,67 irr = -0,64).Tręšimas lapų trąšomis ir augimo reguliatoriais didina salotų gūželių svorį, jųilgį ir plotį bei lapų skaičių, špinatų derlių ir lapų ilgį bei plotį ir vijoklinių pupeliųderlių, vaisiaus dydį ir ilgį, bet neturi įtakos vaisiaus skersmeniui ir storiui (Saglam irkt., 2002). Mūsų duomenys rodo, kad papildomas tręšimas per lapus nedidino morkųšakniavaisio skersmens, jo ilgio bei masės, palyginti su priešsėjiniu tręšimu arbapapildomu tręšimu amonio salietra, bet, palyginti su augintomis be trąšų morkomis,šakniavaisio masė padidėjo vidutiniškai 30,5 g, arba 40,7%, skersmuo – 2,7 mm, arba9,3%, ilgis – 20,7 mm, arba 14,8%.Papildomai tręšiant, gautas derlius nepadengia tręšimo išlaidų (Hag, Mallarino,2000; Баеса Рамирес, Никитина, 1988). Tręšimo efektyvumas priklauso nuo maistomedžiagų kiekio dirvožemyje ir simbiozės efektyvumo (Prusinski, 2005). Mūsųsąlygomis daugiausia grynųjų pajamų gauta tręšiant morkas papildomai kartą nutrifolu(rudu) ir du arba tris kartus – nitraboru. Tręšiant minėtomis trąšomis arba jų deriniais,savikaina buvo mažiausia (0,16 Lt kg -1 ), o patręšus 1 kg trąšų buvo gauta atitinkamai40,0 ir 37,4 kg standartinių šakniavaisių.Išvados. 1. Papildomas morkų tręšimas amonio salietra bei lapų trąšomis nedidinomorkos šakniavaisio masės, skersmens ir ilgio, palyginti su prieš sėją mineralinėmistrąšomis tręštomis morkomis.2. Didžiausias morkų standartinis derlius (57,3 t ha -1 ) išaugintas ir standartinioderliaus išeiga (72,4%) gauta tręšiant papildomai per lapus kartą nutrifolu (rudu) irdu kartus – nitraboru. Panašus derlius gautas tręšiant tris kartus nitraboru (56,6 t ha -1 ),tačiau išeiga buvo 3,7% mažesnė.3. Daugiausia grynųjų pajamų (31,2 tūkst. Lt) gauta tręšiant morkas papildomaikartą nutrifolu (rudu) ir du arba tris kartus – nitraboru (30,8 tūkst. Lt). Tręšiantminėtomis trąšomis arba jų deriniu, savikaina buvo mažiausia (0,16 Lt kg -1 ), o patręšus1 kg trąšų, buvo gauta atitinkamai 40,0 ir 37,4 kg standartinių šakniavaisių.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra

1. Boliglova E., Dzienia S. Impact of foliar fertilisation on plant on the content ofmacroelements in potato // Electronic journal of Polish Agricultural Universities.1999. http:/www.ejpau.media.pl/series/volume2/issue2/agronomy/art-05.html2. Czuba R. Efekty dolistnego dokarmiania roslin uprawnych. Cz. I: Reakcja roślinna dolistne stosowanie mikroelementow i azotu lącnie z mikroelementami //Roczn. Glebozn. 1993. Vol. 44(3–4). P. 79–87.3. Elkner K., Kaniszewski S. The effect of nitrogen fertilization on yield ang qualityfactors of celery (Apium graveolens L. var. Dulce Mill/Pers.) // Vegetable cropsresearch bulletin. 2001. Vol. 55. P. 54–59.4. Gaučienė O. Morkos. Babtai, 2001. P. 26–29.5. Gaučienė O., Viškelis P. Productivity and quality formation of carrot varietiesunder the effect of different abiotic factors // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,2000. T. 19(3)-2. P. 16–21.6. Gutezeit B. Effect of N fertilizer on yield and nitrate level of carrot cultivars //Gemüse. 2000. Vol. 36(12). P. 28–30.7. Hag M. U., Mallarino A. P. Soybean yield and nutrient composition as affectedby early season foliar fertilization // Agronomy Journal. 2000. Vol. 92.P. 16–24.8. Hogstad S., Risvik E., Steinsholt K. Sensory quality and chemical composition incarrots: a multivariate study // Acta Agriculture Scandinavica. 1997. Vol. 47(4).P. 253–264.9. Kolota E., Osinska M. Efficiency of foliar nutrition of field vegetables grown atdifferent nitrogen rataes // Acta Horticulturae. 2001. Vol. 563. P. 87–91.10. Osinska M., Kolota E. The effect of foliar applied policompound fertilizers onyield of iceberg lettuce // Folia Horticulturae. 2002. Vol. 14/1. P. 171–176.11. Privalomieji kokybės reikalavimai šviežiems vaisiams ir daržovėms / Sudaryt. P.Viškelis. Babtai, 2003. 243 p.12. Prusinski J. Traditional and self-completing white lupin (Lupinus albusL.) cultivars yielding depending on foliar plant fertilization and chemicalprotection // Electronic journal of Polish Agricultural Universities. 2005.http:/ www.ejpau.media.pl/volume8/issue3/art-41.html13. Rydz A. The effect of foliar nutrition with urea on yield quality of broccoli cv.‘Lord’ F 1// Vegetable crops research bulletin. 2001. Vol. 54. P. 61–64.14. Sady W., Roźek S. Usefulness of multicomponent fertilizers in carrot nutrition //Vegetable crops research bulletin. 2001. Vol. 54. P. 55–59.15. Sady W., Smolen S., Roźek S. Effect of differianted nitrogen fertilization andfoliar application on yield and biological quality of carrot crop // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(3). P. 273–281.16. Saglam N., Gebologlu N., Yilmaz E., Brohi A. The effects of different plant growthregulators and foliar fertilisers on yield and quality of crisp lettuce, spinach andpole bean // Acta Horticulturae. 2002. Vol. 579. P. 619–623.17. Staugaitis G., Jurkšaitis J. Daržovių tręšimas. Vilnius, 1994. 139 p.18. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė,taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.19. Zalatorius V., Viškelis P. Papildomo juostinio tręšimo per lapus įtaka morkų

produktyvumui ir laikymuisi // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005.T. 24(1). P. 65–71.20. Баеса-Рамирес Э., Никитина М. С. Способ внесения удобрений ифотосинтетическая деятельность посевов картофеля // Межведомственныйтематический сборник. Минск, 1988. Вып. 7. С. 73–74.21. Воробьева Т. А., Добрoвольская И. П. Влияние внекорневых подкормок наурожайность и качество столовых корнеплодов // Эффективное овощеводствов современных условиях. Минск, 2005. С. 214–216.22. Иванова Г. И., Цыгуткин А. С., Костина Л. П. Изучение влияния доз исроков внесения азотных удобрений на физические свойства зерна озимойпшеницы на основе постановки опыта по неполной факториальнойсхеме // Агрохимия. 1999. № 5. С. 41–47.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF THE ADDITIONAL FERTILIZATION THROUHGLEAVES ON CARROT YIELD, BIOMETRICAL INDICHES ANDPROF ITABIL ITYO. Bundinienė, V. ZalatoriusSummaryThe aim of the investigations carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in2004–2005 was to evaluate the influence of the additional fertilization through leaves withliquid fertilizers on carrot yield, biometrical indices and profitability. For fertilization throughleaves it was used calcium nitrate assigned for field fertilization, nitrabor (calcium nitrate withboron), nutrifol 14-9-25 + microelements (brown), assigned for fertilization at the first part ofplant vegetation up till the formation of crop-root (as nitrogen fertilizer), and nutrifol 8-11-35+ microelements (green), suitable for fertilization at the second part of plant vegetation whencrop-roots are formed (as potassium fertilizer). Additional fertilization through leaves withsoluble fertilizers increased crop-root weight, his length or diameter in comparison with not,but significant differences applying the ammonium nitrate or investigated fertilizers and theircombinations weren’t observed. The best marketable carrot yield was obtained after fertilizationfor one time with nutrifol brown and for two times with nitrabor (57,3 t ha -1 ) or three timeswith nitrabor (56,6 t ha-1). The output of marketable yield was correspondingly 79,3 and 68,7percent. The increase of standard yield of edible carrot was positive influenced by the amountof precipitation over growing period (r = 0,64) and negative air temperature (r = 0,64) over thesame period. The influence of crop-root weight and length were weak (correspondingly r = 0.35ir r = 0.33), and influence of diameter of carrot crop-root was undetected. The best cost-price wasobtained after fertilization for one time with nutrifol brown and for two times with nitrabor, orthree times with nitrabor (0,16 Lt kg -1 ). The supplementary net profit considered correspondingly12,6 and 12,2 thousand Lt ha -1 , and 1 kg using fertilizer dividend correspondingly 40,0 and37,4 kg standard yield of crop-root.Key words: biometrical indices, edible carrot, fertilization through leaves, profitability,yield.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).TRĄŠŲ IR METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKAEKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ MORKŲ BIOLOGINIAMPRODUKTYVUMUI IR LAPŲ PLOTUIRoma STARKUTĖ, Ona BUNDINIENĖ, Pavelas DUCHOVSKIS, VytautasZALATORIUSLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas R.Starkute@lsdi.lt2005–2006 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauke tirtatręšimo skystomis trąšomis „Biokal 01“ ir biriomis kalio magnezijos trąšomis įtaka ekologiškaiauginamų morkų sausųjų medžiagų ir lapų ploto padidėjimui bei šių rodiklių priklausomumasnuo meteorologinių sąlygų. Lauko bandymai atlikti pagal schemą:1. Netręšta2. Tręšta „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus3. Tręšta kalio magnezija prieš sėją ir „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus4. Sėklos apdorotos ir tręšta „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartusMorkų sausųjų medžiagų kiekio padidėjimui ir lapų plotui teigiamos įtakos turėjotręšimas „Biokal 01“ ir kalio magnezija intensyvaus augimo laikotarpiu bei techninės brandospradžioje.Aktyviųjų temperatūrų sumos, esant optimaliam drėgmės kiekiui, stipriai veikė sausosmasės didėjimą. Kai trūko drėgmės, sausųjų medžiagų priklausomumas nuo aktyviųjųtemperatūrų sumos buvo stiprus, tręšiant morkas kalio magnezija ir „Biokal 01“ ir apdorojussėklas „Biokal 01“ ir tręšiant juo vegetacijos metu. Kad augalai sukauptų tą patį sausųjųmedžiagų kiekį, esant sausam pavasariui ir vasaros pirmajai pusei 2006 m., reikėjo didesnėsaktyviųjų temperatūrų sumos negu 2005 metais, kai drėgmės kiekis buvo optimalus.Reikšminiai žodžiai: „Biokal 01“, ekologinis auginimas, kalio magnezija, lapų plotas,morkos, sausa masė, temperatūra.Įvadas. Meteorologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys, lemiantis laukoaugalų sėklų sudygimą, augalų vystymąsi ir brendimą. Visi augalų gyvybiniaiprocesai – kvėpavimas, fotosintezė, tirpalų judėjimas – vyksta tik esant tam tikraitemperatūrai. Augalo šilumos poreikiai keičiasi įvairiais augalo gyvenimo periodais.Be to, didžiausią asimiliacinį lapo plotą įvairūs augalai išaugina skirtingu vegetacijosmetu (Lawlor, 1995).Pastaruoju laiku padažnėjo metų, kai augalai auga drėgmės trūkumo ir aukštostemperatūros sukelto streso sąlygomis. Sausra ir aukšta temperatūra dažniausiai būnavienu metu, tačiau vienuose regionuose tik epizodiškai, o kituose – nuolat (Bukantis,2001; Gusta, Chen, 1987;). Todėl pastaruoju metu įvairių šalių mokslininkai savodarbuose skiria daug dėmesio šiems klausimams spręsti (Olesen, Bindi, 2002.; Bell,Treshow, 2002). Klimato pokyčių įtaką daržovėms Lietuvoje nagrinėja LSDI, VDU ir

LŽŪU mokslininkai (Духовский ir kt., 2003) bei užsienio šalių mokslininkai (Olesen,Bindi, 2002; Папанов, 1980).Vidutinio klimato sąlygomis atlikti tyrimai rodo, kad kviečių sausos masėsprieaugiui įtakos turi ne tik meteorologinės, bet ir mitybos azotu sąlygos (Zerche,Hecht, 1999). Tai svarbu auginant daržoves ekologiškai, kai ypač jaučiamas azotostygius. Ekologinės gamybos ūkiuose galima naudoti ne visas, o tik natūralioskilmės sertifikuotas trąšas (Pekarskas, 2005).Viena jų yra „Biokal 01“. Ji tinkaekologiniams ūkiams ir gali iš dalies kompensuoti azoto trūkumą. Skystų trąšų„Biokal 01“ panaudojimas ekologinėje daržininkystėje, norint aprūpinti augalus maistomedžiagomis, taip pat ir azotu, dar mažai tyrinėtas.Be kitų maisto medžiagų, labai didelę reikšmę augalų augimui, ypač šakniavaisioformavimuisi, turi kalis. Jo trūkumas gali neigiamai paveikti augalų derlių ir kokybę.Daržovės blogiau laikosi, sumažėja atsparumas ligoms ir kenkėjams, susilpnėjadaugelio fermentų veikla, pažeidžiama angliavandenių ir baltymų apykaita. Kalisdalyvauja fotosintezėje, padeda kaupti vitaminus, aktyvina įvairių fermentų veiklą(Gaučienė, 2001; Mažvila, 1998; Pekarskas ir kt., 1999; Vaišvila, 1996). Vykstantfotosintezės procesui, sukuriama 95% sausųjų medžiagų, kurių sintezę, be kitųveiksnių, lemia dirvožemio našumas bei tręšimo intensyvumas (Ничипорович, 1987).Todėl ekologiškai auginant daržoves, svarbu patręšti laiku ir subalansuotai ir naudotitinkamas trąšas.Darbo tikslas – įvertinti skystų trąšų „Biokal 01“ įtaką ekologiškai auginamųmorkų biologiniam produktyvumui ir lapų plotui ir šių rodiklių priklausomumą nuometeorologinių sąlygų.Tyrimo objektas ir metodai. Bandymai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute 2005–2006 metais. Dirvožemis – priesmėlis ant lengvopriemolio karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg 8-k, / Calc(ar)i –Epihypogleyc Luvisolls – LVg-p w cc). Armuo – 22–25 cm storio, mažai humusingas-1(1,58%), neutralus (pH 7,0). Jame gausu judriojo fosforo (354 mg kg dirvožemio),KCLkalio (146 mg kg -1 dirvožemio) bei kalcio (4 500 mg kg -1 ), tačiau mažai azoto (0–40 cmsluoksnyje – 56,6 kg ha -1 N-NH 4+ N-NO 3).Dirvožemio ėminiuose nustatyta: pH KCL(potenciometriniu (ISO 10390:2005)metodu), humusas, % (sauso deginimo (ISO 10694:1995) metodu), judrieji P 2O 5irK 2O, mg kg -1 (Egnerio-Rimo-Domingo (A-L, Gost 26208-84) metodu), mineralinisazotas, mg kg -1 (jonometriniu metodu), kalcis, mg kg -1 (atominės absorbcijosspektrometriniu (SVP D-06) metodu). Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimųcentre.‘Svalia’ F 1hibrido morkos pasėtos 70 cm tarpueiliais vagotame dirvos paviršiuje.Į hektarą tikslaus išsėjimo sėjamąja išsėta 0,8 mln. vnt. daigių sėklų.Bandymo schema:1. Netręšta2. Tręšta „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus3. Tręšta kalio magnezija prieš sėją ir „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus4. Sėklos apdorotos ir tręšta „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus„Biokal 01“ tręšta: 2006-07-07; 2006-07-18; 2006-08-08.Tręšiant augalus, kiekvieną kartą 10 l ha -1 trąšų imta 200 l ha -1 vandens.

4 variante sėklos prieš sėją 48 val. mirkytos „Biokal 01“ tirpale (3 dalys preparatoir 10 dalių vandens), po to išdžiovintos ir pasėtos.Apskaitinio laukelio plotas – 9,8 m 2 = 2,8 m × 3,5 m.Morkų derlius nuimtas joms pasiekus techninę brandą.Asimiliacinis plotas (lapo ir lapkočio) matuotas automatiniu matuokliu (WinDias).Sausosios medžiagos nustatytos gravimetriškai, išdžiovinus 105 ± 2 °C temperatūrojeiki nekintamos masės (Manuals, 1986).M a t e m a t i n i s d u o m e n ų a p d o r o j i m a s. Duomenų patikimumasįvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu, naudojant programą ANOVA,ryšys tarp atskirų rodiklių nustatytas koreliacinės regresinės analizės, tarpusavioryšių pobūdis ir stiprumas – statistinės takų koeficientų analizės metodais, naudojantprogramą STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003)Meteorologinės sąlygos. Morkų vegetacijos laikotarpio oro sąlygos pagalapsirūpinimą drėgme ir šiluma įvertintos pagal G. Selianinovo hidroterminį koeficientą(HTK), kuriuo remiantis atskiro laikotarpio meteorologinės sąlygos apibūdintostaip:HTK – ≤ 1,0 – sausa;HTK – = 1,0–1,3 – vidutiniškai sausa;HTK – = 1,3–1,6 – optimaliai drėgna;HTK – ≥ 1,6 – perteklinė drėgmė.Koeficientas apskaičiuotas pagal formulę: HTK = ∑p/0,1 · ∑t; čia: ∑p – krituliųsuma (mm) per laikotarpį, kurio temperatūra aukštesnė kaip 10 °C; ∑t – to patiesperiodo aktyvioji temperatūros (°C) suma (Bukantis, 1998).P a v. Hidroterminis koeficientas augalų vegetacijos metuF i g. Hydrothermal coefficient during plant vegetationĮvertinus drėgmės išteklių agroklimatinius rodiklius, nustatyta, kad 2005 m.agrometeorologinės sąlygos morkoms sudygti ir augti buvo geros. Buvo pakankamaišilumos, drėgmės ir jų kiekiai prilygo daugiamečiam vidurkiui. 2006 metų gegužėsmėnesį, pirmojoje vegetacijos pusėje, sąlygos augalams dygti ir augti buvo blogos –trūko drėgmės. Buvo sulėtėjęs augimas, todėl augalai dygo ilgai ir sudygo pavėluotai.

Vėliau, t. y. antrojoje vegetacijos pusėje, sąlygos augalams augti buvo palankios –užteko drėgmės ir šilumos.Rezultatai. Ekologiškai auginant daržoves, joms dažnai, ypač vegetacijosviduryje, pritrūksta azoto. Todėl labai reikšmingas jų sugebėjimas pasisavinti azotąiš dirvožemio ir aplinkos.Morkų aprūpinimas maisto medžiagomis intensyvaus augimo laikotarpiu irtechninės brandos pradžioje, tręšiant kalio magnezija ir „Biokal 01“, dažniausiai buvoreikšmingas ir sausųjų medžiagų kiekio, ir lapų ploto padidėjimui (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Ekologinių trąšų įtaka morkų antžeminei sausai masei, gT a b l e 1. Influence of ecological fertilizers on carrot aboveground dry weight (g)

2005 metais, esant palankiems morkoms augti orams vegetacijos metu, sausosiosmedžiagos buvo kaupiamos tolygiai. Apdorojus sėklas „Biokal 01“ ir tręšiant juomorkas vegetacijos metu, augalo antžeminės dalies sausa masė intensyvaus augimopradžioje padidėjo du kartus, palyginti su netręštų augalų sausa mase. Tręšiant tik„Biokal 01“ arba kalio magnezija ir Biokal 01“, augalo antžeminės dalies sausosmasės padidėjimas, palyginti su be trąšų augintų augalų sausa mase, buvo neesminis(atitinkamai 51,9 ir 50,8%).Techninės brandos pradžioje augalų antžeminės masės sausųjų medžiagų kiekis,tręšiant „Biokal 01“ bei kalio magnezija ir „Biokal 01“, palyginti su be trąšų augintųaugalų sausa mase, padidėjo atitinkamai 2,1 ir 2,6 karto. Apdorojus sėklas „Biokal 01“ir tręšiant juo vegetacijos metu, sausųjų medžiagų kiekis, palyginti su netręštų augalųsausa mase, sumažėjo, bet tas sumažėjimas buvo neesminis.2006 metais, esant sausam pavasariui ir vasaros pirmajai pusei, sausosiosmedžiagos buvo kaupiamos netolygiai ir lėčiau. Visuose tręštuose variantuose augalamsišauginus 4–6 lapelius ir intensyvaus augimo pradžioje sausųjų medžiagų sumažėjo,palyginti su netręštu variantu. Tam įtakos turėjo kritulių trūkumas 2006 m. gegužės irbirželio mėnesiais, nes HTK nebuvo didesnis už 1. Antrojoje vasaros pusėje, techninėsbrandos pradžioje, padidėjus kritulių kiekiui (HTK – 1,4–2,5), nustatyti jau didesnisausųjų medžiagų skirtumai tarp variantų. Šiame tarpsnyje tręšiant „Biokal 01“ beikalio magnezija ir „Biokal 01“, taip pat apdorojus sėklas „Biokal 01“ ir tręšiant juovegetacijos metu, antžeminės dalies sausųjų medžiagų kiekis, palyginti su augintaisbe trąšų, padidėjo atitinkamai 1,9; 2,2 bei 1,6 karto.2005 m. intensyvaus augimo pradžioje augalo bendrą sausą masę iš esmėspadidino (atitinkamai 2,1 ir 1,5 karto) sėklų apvėlimas ir tręšimas „Biokal 01“ beikalio magnezija prieš sėją ir „Biokal 01“ vegetacijos metu, palyginti su netręštuvariantu (2 lentelė).

1 l e n t e l ė. Trąšų įtaka morkų vieno augalo biologiniam produktyvumui, gT a b l e 2. Influence of fertilizers on carrot per plant for biological productivity(g)2 l e n t e l ė s tęsinysT a b l e 2 continued2006 m., kai trūko drėgmės, augalams išauginus 4–6 lapus ir intensyvaus augimopradžioje visuose tręštuose variantuose bendras sausųjų medžiagų kiekis, palyginti sunetręštu variantu, buvo mažesnis. Techninės brandos pradžioje, padidėjus drėgmėskiekiui, morkos stipriau pradėjo formuoti šakniavaisį, žymiai padidėjo augalo bendrasausa masė. Tręšiant kalio magnezija ir „Biokal 01“ ir apdorojus sėklas „Biokal 01“ beitręšiant juo vegetacijos metu, augalo bendra sausa masė, palyginti su be trąšų augintųmorkų sausa mase, padidėjo atitinkamai 63,4 ir 54,5%.Kad augalai sukauptų tą patį ir truputį didesnį sausųjų medžiagų kiekį, 2006 m.reikėjo didesnės aktyviųjų temperatūros sumos negu 2005 m.Aktyviųjų temperatūrų sumos, neatsižvelgiant į tręšimą, 2005 ir 2006 metaispanašiai veikė bendros sausos masės padidėjimą. 2005 metais auginant morkas be trąšų,sausos masės padidėjimo priklausomumas nuo aktyviųjų temperatūrų buvo didelis (r =0,93), o 2006 m. – mažas (r = 0,48). Tręšiant morkas visomis schemoje nurodytomistrąšomis, bandymo vykdymo metais nustatytas didelis bendro sausųjų medžiagų kiekiopriklausomumas nuo aktyviųjų temperatūrų sumos. 2005 m., augalams išauginus 4–6lapus, didesnių morkų lapo ploto skirtumų tarp variantų nebuvo (3 lentelė).2005 m. intensyvaus augimo pradžioje esminis augalo lapų ploto padidėjimas(atitinkamai 36,1 ir 61,8%), palyginti su be trąšų augintų augalų lapų plotu, gautasapdorojus sėklas prieš sėją ir tręšiant „Biokal 01“ trąšomis vegetacijos metu. Techninėsbrandos pradžioje didžiausias lapų plotas buvo tręšiant „Biokal 01“ ir prieš sėją tręšiantkalio magnezija bei „Biokal 01“.2006 m. pavasarį ir vasaros pradžioje, kai trūko drėgmės, morkų lapų paviršiusbuvo mažesnis negu 2005 m. Lapo ploto skirtumai augalams išauginus 4–6 lapus irintensyvaus augimo pradžioje buvo nežymūs. Techninės brandos pradžioje, vyraujantnormaliam ir net dideliam drėgmės režimui (HTK – 1,4–2,5), atsirado ryškesni lapoploto skirtumai tarp tręštų ir be trąšų augintų variantų. Esminis augalo lapo ploto

padidėjimas (68,5%), palyginti su be trąšų augintais augalais, gautas tręšiant kaliomagnezija ir „Biokal 01“. Kituose tręštuose variantuose, palyginti su augintu be trąšų,augalo lapo plotas taip pat padidėjo, tačiau tas padidėjimas buvo neesminis.3 l e n t e l ė. Trąšų įtaka morkų lapų plotui, cm 2T a b l e 3 . Influence of fertilizers on carrot leaf area (cm 2 )Patręšus „Biokal 01“ arba kalio magnezija ir „Biokal 01“ augalams išauginus4–6 lapus, įtakos sausųjų medžiagų kiekiui ir lapų plotui nepastebėta. Tikriausiai tamturėjo įtakos aktyviųjų temperatūrų sumos trūkumas gegužės ir birželio mėnesiais, nes

drėgmės užteko (HTK – 1,5–1,87).Aptarimas. Visuose variantuose augalų bendros sausos masės prieaugiopriklausomumas nuo aktyviųjų temperatūrų sumos drėgnesniais 2005 metais(r = 0,87–0,93) skyrėsi nuo šio rodiklio sausesniais 2006 metais (r = 0,69–0,90).Didelis priklausomumas gautas drėgnesniais 2005 metais. Panašūs rezultatai pateiktiir kitų mokslininkų darbuose (Šiaudinis, Lazauskas, 2006; Tarvydienė, Petronienė,2003).2006 metais netręštame variante sausos masės priklausomumas nuo aktyviųjųtemperatūros sumų buvo menkas. Vidutinis priklausomumas gautas ir variante, kuriameaugalai tręšti „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus. Sausųjų medžiagų prieaugiopriklausomumas nuo aktyviųjų temperatūrų sumos buvo didelis tuose variantuose,kuriuose augalai buvo tręšti „Biokal 01“ vegetacijos metu 3 kartus, prieš sėją tręštikalio magnezija, sėklos apdorotos prieš sėją ir augalai tręšti „Biokal 01“ vegetacijosmetu 3 kartus. Galima teigti, kad kalis padidina sausųjų medžiagų kiekį augalo bendrojesausoje masėje. Tai patvirtina ir kitų mokslininkų darbai (Pekarskas, 2007; Šiaudinis,Lazauskas, 2006).Lapų ploto mažėjimą arba senėjimą sąlygoja keletas veiksnių: amžius, šviesos,vandens ir azoto trūkumas (Wang, 2001). Meteorologinės sąlygos turėjo didelės įtakoslapų ploto formavimuisi. 2005 metais morkos suformavo didesnį lapų plotą negu 2006metais. Tam įtakos turėjo drėgmės stoka 2006 m. pirmojoje vegetacijos pusėje.Išvados. 1. Morkų sausos masės prieaugiui ir lapų plotui intensyvaus augimobei techninės brandos pradžioje teigiamą įtaką darė tręšimas „Biokal 01“ bei kaliomagnezija bei „Biokal 01“.2. Aktyviųjų temperatūrų sumos įtaka sausos masės prieaugiui, esant optimaliamdrėgmės kiekiui, ir auginant morkas be trąšų, ir tręšiant jas „Biokal 01“ bei kaliomagnezija ir „Biokal 01“, taip pat apdorojus sėklas „Biokal 01“ ir tręšiant juovegetacijos metu, buvo stipri.3. Kad augalai sukauptų tą patį sausųjų medžiagų kiekį, esant sausam pavasariuiir vasaros pirmajai pusei 2006 m., reikėjo didesnės aktyviųjų temperatūrų sumos neguesant optimaliam drėgmės kiekiui 2005 metais.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Bell J. N. B., Treshow M. Air Pollution and Plant Life. New York, 2002.P. 480.2. Bukantis A. Agroklimatinių resursų dinamika ir augalininkystės plėtrosperspektyvos Lietuvoje // Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis:mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas-Akademija, 1998. P. 17–23.3. Bukantis A. Climatic fluctuations in Lithuania against a background of globalwarming // Acta Zoologica Lithuania. 2001. Vol. 11(2). P. 113–120.4. Gaučienė O. Morkos. Babtai, 2001. 64 p.5. Gusta L. V., Chen T. H. H. The physiology of water and temperature stress //

E. G. Heyne (ed.). Wheat and Wheat Improvement. 2nd ed. Madison, Winscosin,1987. P. 115–150.6. Lawlor D. W. Photosyntthesis, productivyty and enviroment // Journal ofexperimental botany. 1995. Vol. 46. P. 1449–1461.7. Lietuvos dirvožemio agrocheminės savybės ir jų kaita / Sudaryt. J. Mažvila.Kaunas, 1998. 195 p.8. Manuals of food quality control // Food analysis: general techniques, additives,contaminants and composition. Rome, 1986. P. 238.9. Olesen J. E., Bindi M. Consequences of climate change for European agriculturalproductivity, land use and policy // European Journal of Agronomy. 2002. Vol. 16.P. 239–262.10. Pekarskas J., Bartaševičienė B. Kalio trąšų formų įtaka ekologiškai auginamųmorkų derliui ir kokybei // Žemės ūkio mokslai. 2007. T. 14(1). P. 20–25.11. Pekarskas J. Ekologinio ūkininkavimo įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėmsir augalų mitybos problemų sprendimas. Akademija, 2004. 107 p.12. Pekarskas J., Kučinskas J., Žekonienė V. Tręšimo problemos ir jų sprendimo būdaiLietuvos ekologiniuose ūkiuose // Su ekologiškais produktais į Europą. Kaunas,1999. P. 78–97.13. Šiaudinis G., Lazauskas S. Azoto ir sieros poveikis vasarinių kviečių sausosiosmasės prieaugiui ir lapų plotui // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006.T. 25(2). P. 174–182.14. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė,taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 57 p.15. Tarvydienė A., Petronienė D. Raudonųjų burokėlių derlius ir biocheminė sudėtisRytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos agroklimatinėse zonose // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(1). P. 108–120.16. Vaišvila Z. Judriųjų azoto, fosforo ir kalio įtaka žemės ūkio augalų mitybai:habilitacinis darbas. Vilnius, 1996. P. 76–97.17. Wang J. Field experiments on the microklimate of wheat community and theinfluence of agrometeorological variables on the growth and development ofspring wheat different plant densities: dissertation. Beuren, 2001. 202 p.18. Zerche S., Hecht R. Nitrogen uptake of winter wheat during shoot elongationphase in relation to canopy height and shoot density // Agrobiological Research.1999. Vol. 52(3–4). P. 231–250.19. Духовский П., Юкнис Р., Бразайтите A. и др. Реакция на комплексноевоздействие природных и антропогенных стрессоров // Физиологиярастений. 2003. Т. 50(2). С. 1–9.

20. Ничипорович А. А. Фотосинтез: азотное и минеральное питание какцелостная система питания растений и основа их продуктивности //Проблемы почвоведения и агрохимии. Кишинев, 1987. С. 157–173.21. Папонов А. Н. Изменчивость продуктивности некоторых овощных культур вусловиях Пермской области в связи с погодными условиями // Овощеводствои плодоводство: сб. статей. Пермь, 1980. С. 3–16.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF FERTILIZERS AND METEOROLOGICALCONDITIONS ON PHYSIOLOGICAL PARAMETERS OF ECO-LOGICALLY GROWN CARROTR. Starkutė, O. Bundinienė, P. Duchovskis, V. ZalatoriusSummaryThe influence of fertilization with liquid fertilizer “Biokal 01” and dry potassium magnesiaon the increase of dry matter and leaf area of ecologically grown carrot and the dependenceof these parameters on meteorological conditions was investigated in the experimental fieldof the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006. Field experiments were carried outaccording to the scheme:1. Not fertilized.2. Fertilized with “Biokal 01” during vegetation for 3 times3. Fertilized with potassium magnesia “Biokal 01” during vegetation for 3 times4. Seeds processed before sowing and fertilized with “Biokal 01” during vegetation for3 timesFertilization with “Biokal 01” and potassium magnesia during intensive growth and atthe beginning of technical ripeness positively influenced the increase of carrot dry matter andleaf area.The sums of active temperatures, when the humidity was optimal, strogly affected the

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).HERBICIDO FENIX ĮTAKA MORKŲ PASĖLIO DERLIN-GUMUI IR PIKTŽOLĖTUMUIDanguolė KAVALIAUSKAITĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas d.kavaliauskaitė@lsdi.lt2004–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo atlikti herbicidoFenix (v. m. aclonifen 600 g l -1 ) veiksmingumo bandymai morkų pasėlyje.Tyrimų metais herbicidas Fenix veiksmingai mažino ir suminį, ir vienamečių dviskilčiųpiktžolių skaičių. 2004 m. herbicidą Fenix panaudojus morkų pasėlyje, suminį piktžoliųskaičių jis sumažino 91,2%, vienamečių dviskilčių – 100%, orasausę masę – taip pat 100%.2005 m. herbicido Fenix veiksmingumas buvo mažesnis: jis sumažino suminį piktžolių skaičių83,2%, vienamečių dviskilčių – 94,7%, orasausę piktžolių masę – 87,3%. Vidutiniais dvejųmetų duomenimis herbicidas Fenix suminį piktžolių skaičių sumažino 85,2%, vienamečiųdviskilčių – 97,4%, orasausę piktžolių masę – 88,7%.Reikšminiai žodžiai: derlius, herbicidai, naudojimo laikas, morkos, piktžolės.Įvadas. Vegetacijos pradžioje morkos auga lėtai ir visai nesugeba konkuruotisu greitai dygstančiomis ir greitai pasėlyje augančiomis piktžolėmis. Intensyviosžemdirbystės sąlygomis neįmanoma išauginti gausaus morkų šakniavaisių derliausnenaudojant herbicidų. Tai pats veiksmingiausias piktžolių naikinimo būdas.Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše (2005) Lietuvojeregistruotų herbicidų, tinkamų morkų pasėliams, yra nedaug ir jų veiksmingumasnepakankamas, todėl nuolat ieškoma naujų, veiksmingesnių herbicidų. Naikintipiktžoles herbicidais morkų pasėliuose būtina pradėti iš karto po sėjos. Pagrindiniaiveiksniai, kurie lemia herbicidų naudojimo veiksmingumą, yra tinkamas preparato irpurškimo laiko parinkimas, todėl ypač svarbu turėti galimybę naudoti veiksmingusir saugius herbicidus.Herbicidui Fenix, kurio veiklioji medžiaga – aclonifen 600 g l -1 , labai jautriosdaugelis vienamečių dviskilčių piktžolių, išskyrus juodąją kiauliauogę (Solanumnigrum), aklę (Galeopsis spp.), paprastąją žilę (Senecio vulgaris), o bekvapis šunramis(Tripleurospermum perforatum) turėtų būti naikinamas tik prieš sudygimą. HerbicidąFenix naudoja Danijos, Norvegijos ir kitų Skandinavijos šalių ūkininkai. Danijoje šisherbicidas yra registruotas bulvių, žirnių, svogūnų, auginamų iš sėjinukų, ir morkųpasėliams. Jis naudojamas ir kaip dirvinis herbicidas (1,0–1,5 l ha -1 ) prieš piktžoliųsudygimą, ir piktžolėms sudygus. Sudygus piktžolėms, kai jos yra skilčialapių–dviejųlapelių tarpsnio, paprastai purškiama pirmą kartą, imant 0,5–0,75 l ha -1 normą. Antrąkartą galima purkšti po 6–10 dienų, imant 0,75–1,0 l ha -1 preparato. Vienam hektaruiper sezoną rekomenduojama neviršyti 2,5 l herbicido Fenix normos.

Norvegijoje herbicidas Fenix taip pat registruotas bulvių, žirnių, svogūnų,auginamų iš sėjinukų, ir morkų pasėliams. Herbicidas naudojamas iki morkų sudygimolikus 4–6 dienoms (1,5–2,5 l ha -1 ), o kai morkos jau turi du lapelius, purškiama Fenix(0,75–1,5 l ha -1 ) ir herbicido Zenkoro (0,15 l ha -1 ) mišiniu. Iš sėjinukų auginamųsvogūnų pasėliuose šis herbicidas naudojamas iš karto po pasodinimo (norma –1,0–1,5 l ha -1 ). Jei per sezoną herbicidas Fenix naudojamas 2–3 kartus, tuomet jonorma – 0,75 l ha -1 , sumaišius su 0,5 l ha -1 herbicido Totrilo. Žirnių pasėliai purškiamiherbicidu Fenix (1,0 l ha -1 ) kartu su Bazagranu, kai žirniai yra 5–8 cm aukščio. Bulviųpasėliai purškiami prieš sudygimą herbicido Fenix (norma – 1,5 l ha -1 ) ir herbicidųAfalono ar Zenkoro mišiniu. Iš karto po sėjos galima purkšti garbanotąsias petražolesir krapus (norma – 2,0–2,5 l ha -1 ).Herbicidų tyrimų morkų pasėliuose atlikta nedaug. Įvairiose šalyse atlikti tyrimaianalizuoja piktžolių skaičiaus mažinimą. Allott (1973) tyrinėjo herbicidų įtaką perdirbtiskirtų daržovių pasėliuose. Mechaninę ir integruotą piktžolių kontrolės sistemasmorkų pasėliuose tyrinėjo Baumann ir Slembrouck (1994). Callens ir kt. (2004)tyrinėjo piktžolių kontrolę morkų pasėliuose prieš sudygimą ir po jo. Japonijoje buvotyrinėjama Pendimetalino ir Trifluralino įtaka morkoms, auginamoms po polietilenopriedangomis (Kawashiro ir kt., 2005). Trys piktžolių kontrolės būdai buvo tyrinėtiBrazilijoje, morkų ir česnakų pasėliuose (Mueller ir kt., 2004). Nigerijoje buvo tyrinėtasPendimetalino ir jo mišinio su Atraksinu veiksmingumas prieš sudygimą (Smith,2006). Kalifornijos universitete buvo atliktas Linurono ekonominis įvertinimas morkųpasėlyje, kontroliuojant piktžolių skaičių (Bell ir kt., 2000), o Lenkijoje, Skiernovicųdaržininkystės institute, buvo atlikti sumažintų Linurono normų tyrimai morkųpasėliuose prieš sudygimą ir po jo (Anyszka ir Dobrzanski, 1998).Lietuvoje herbicidas Fenix daržovių pasėliuose tirtas nebuvo.Darbo tikslas – ištirti herbicido Fenix poveikį piktžolėms morkų pasėlyje ir joįtaką morkų derlingumui ir kokybei.Tyrimo objektas ir metodai. Bandymas atliktas 2004–2005 m. pajaurėjusiamevelėniniame glėjiškame dirvožemyje, kurio granuliometrinė sudėtis – lengvas priemolisant priemolio, reakcija artima neutraliai. Pavasarį prieš sėją išbarstyta, N – 60 kg ha -1 ,P – 90 kg ha -1 , K – 150 kg ha -1 . 2004 m. ‘Samson’ veislės morkos pasėtos gegužės12 d., o 2005 m. – gegužės 9 d. Bandymas atliktas pagal Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute sukurtą morkų auginimo profiliuotame paviršiuje mechanizuotątechnologiją (Zalatorius ir kt., 1998; Sakalauskas, Zalatorius, 1998; Zalatorius ir kt.;1998).Herbicidai purkšti po sėjos pagal schemą:1) Kontrolė (be herbicidų, ravėta)2) Fenix 3,0 l ha -13) Stompas 4,0 l ha -1 , standartas.Herbicidai purkšti nugariniu purkštuvu. Vandens norma – 400 l ha -1 . Herbicidaipurkšti po morkų sėjos. Piktžolės ravėtos vieną kartą. Piktžolės suskaičiuotos keturiosekiekvieno laukelio vietose, 0,25 m 2 dydžio ploteliuose, einant per laukelį įstrižai, vienąkartą praėjus mėnesiui po paskutinio purškimo.

Pasėlio piktžolėtumo ir morkų derliaus duomenys apskaičiuoti dispersinėsanalizės būdu, piktžolių skaičiaus duomenys prieš statistinę analizę transformuotipagal formulę: , piktžolių orasausės masės duomenys – pagal formulę: log(x + 1)(Dospechov, 1979).Rezultatai. Morkų pasėlio piktžolėtumas tyrimų metais skyrėsi. Tam įtakosturėjo skirtingos metų meteorologinės sąlygos. Ir 2004, ir 2005 m. herbicido Fenixveiksmingumas buvo iš esmės didesnis, palyginti su nepurkštais laukeliais (1 lentelė).2004 m. suminis piktžolių skaičius Fenix purkštuose laukeliuose sumažėjo 91,2%.Palyginti su Stompu, Fenix veiksmingumas buvo didesnis 10%. 2005 m. herbicidasFenix sumažino suminį piktžolių skaičių 83,2%. Jo veiksmingumas buvo 4,4%didesnis negu Stompo. Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimis herbicidas Fenix,išpurkštas morkų pasėlyje po sėjos, sumažino suminį piktžolių skaičių 85,2% ir buvo5,8% veiksmingesnis už kontrolinį herbicidą Stompą.1 l e n t e l ė. Herbicido Fenix įtaka suminiam piktžolių skaičiui morkųpasėlyjeT a b l e 1. Number of weeds in carrot crop after herbicide Fenix sprayingBabtai, 2004–2005 m.Vienamečių dviskilčių piktžolių skaičius herbicidu Fenix purkštuose laukeliuose2004–2005 m. sumažėjo dar labiau (100–94,7%) negu suminis piktžolių skaičius.Už standartinį herbicidą Stompą jis 12,7–12,5% veiksmingiau mažino vienamečiųdviskilčių piktžolių skaičių morkų pasėlyje. Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimisherbicidas Fenix 97,4% sumažino vienamečių dviskilčių piktžolių skaičių, arba 12,7%veiksmingiau negu herbicidas Stompas (2 lentelė).Tyrimų metais visuose laukeliuose, purkštuose herbicidais, bendra piktžoliųorasausė masė iš esmės buvo mažesnė, palyginti su nepurkštais laukeliais (3 lentelė).Nors 2004 m. herbicidas Fenix sumažino piktžolių orasausę masę 100% ir buvo 11,8%veiksmingesnis už Stompą, 2005 m. abu herbicidai veikė panašiai. Piktžolių orasausėmasė sumažėjo 87,3–88,7%. Vidutiniais dvejų metų duomenimis ir herbicidas Fenix,ir herbicidas Stompas sumažino piktžolių orasausę masę 88,7%.

2 l e n t e l ė. Herbicido Fenix įtaka vienamečių dviskilčių piktžolių skaičiuimorkų pasėlyjeT a b l e 2. Number of annual dicotyledonous weeds in carrot crop after herbicideFenix sprayingBabtai, 2004–2005 m.3 l e n t e l ė. Piktžolių orasausė masė (g m -2 ) morkų pasėlyjeT a b l e 3. Weed air-dry weight (g m -2 ) in carrot cropBabtai, 2004–2005 m.Tyrimų metais bandomajame morkų pasėlyje vyravo šios piktžolės: baltojibalanda (Chenopodium album L.), dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense L.), trikertė žvaginė(Capsella bursa-pastoris L.), smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora Cav.),bekvapis šunramunis (Tripleurospermum perforatum L.), dirvinė veronika (Veronicaarvensis L.), daržinė žliūgė (Stellaria media (L.) Vill.) ir raudonžiedė notrelė (Lamiumpurpureum L.). 2004 m. herbicidas Fenix sunaikino visas pagrindines vienametesdviskiltes piktžoles. Purškiant 3,0 l ha -1 herbicido, buvo visai sunaikintos b. balandos,d. čiužutės, t. žvaginės, s. galinsogos, b. šunramuniai, d. veronikos, d. žliūgės irr. notrelės, 2005 m. tik b. balandos ir b. šunramuniai buvo šiek tiek (7–9%) mažiaujautrūs herbicidui Fenix. Herbicidui Stompui 2004 m. daug mažiau (33–39,1%) jautrios

uvo d. čiužutės ir s. galinsogos, 2005 m. – s. galinsogos (52%) ir b. šunramuniai(58%). Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimis herbicidas Fenix labai gerainaikino aštuonias vienamečių dviskilčių piktžolių rūšis: b. balandas, d. čiužutes,t. žvagines, s. galinsogas, b. šunramunius, d. veronikas, d. žliūges ir r. notreles, oherbicidas Stompas – tik penkias rūšis: b. balandas, t. žvagines, d. veronikas, d. žliūgesir r. notreles. Herbicidas Fenix 1,7–46% veiksmingiau už herbicidą Stompą naikinoatskiras vienamečių dviskilčių piktžolių rūšis (4 lentelė).4 l e n t e l ė. Pagrindinių piktžolių rūšių sumažėjimas (%) morkų pasėlyjeT a b l e 4. Reduction of main weed species (%) in carrot cropBabtai, 2004–2005 m.Nei 2004., nei 2005 m. morkų šakniavaisių derlius nebuvo iš esmės nei mažesnis,nei didesnis herbicidu Fenix po sėjos nupurkštuose laukeliuose, palyginti ir su visainepurkštų, ir su herbicidu Stompu purkštų laukelių morkų šakniavaisių derliumi(5 lentelė). Herbicidas Fenix nebuvo fitotoksiškas morkų pasėliams nė vienais tyrimų

metais ir neturėjo neigiamos įtakos morkų šakniavaisių kokybei.5 l e n t e l ė. Morkų šakniavaisių derlius, t ha -1T a b l e 5. Marketable carrot yield (t ha -1 )Babtai, 2004–2005 m.Aptarimas. Tiriamas herbicidas Fenix, išpurkštas po morkų sėjos, veiksmingaimažino ir suminį, ir vienamečių dviskilčių, ir atskirų piktžolių rūšių skaičių morkųpasėlyje ir neturėjo neigiamos įtakos morkų pasėliui. Lenkų mokslininkai, tyrinėjęmorkų pasėliuose naudojamo herbicido Linurono purškimo laiko ir normų sumažinimogalimybę, nustatė, kad veiksmingiausiai piktžolės naikinamos morkų pasėlyje,po sėjos jas nupurškus herbicidu Flurochloridonu, o vėliau, morkoms išauginus1–2 lapelius – Linuronu. Nors ankstyvaisiais augimo tarpsniais morkos yra jautriosdidesnėms herbicidų normoms, panaudojus mažesnes Linurono normas morkomssudygus, piktžolių skaičius buvo sumažintas labai veiksmingai (Anyszka ir Dobrzanski,1998). Mūsų tyrime buvo panaudotas tik vienas veiksmingas herbicidas – Fenix vienąkartą po sėjos, bet piktžolių skaičius taip pat buvo sumažintas labai veiksmingai.Kalifornijos universitete buvo atliktas 16 herbicidų, išpurkštų prieš morkų sudygimąir po jo, bandymas. Remiantis apibendrintais šio tyrimo duomenimis, galima teigti,kad morkos yra tolerantiškesnės herbicidams, išpurkštiems iki morkų sudygimo, neiišpurkštiems joms sudygus (Ogbuchiekwe ir kt., 2004). Mūsų tyrimų duomenys taippat rodo, kad panaudojus herbicidą morkų pasėlyje iki jų sudygimo, gaunami geripiktžolių naikinimo ir morkų šakniavaisių derliaus rezultatai.Atlikti tyrimai rodo, kad purškiant herbicidu Fenix galima veiksmingaisumažinti pasėlių piktžolėtumą vegetacijos metu ir nepakenkti nei pasėliui, nei morkųšakniavaisiams.Išvados. 1. Herbicidas Fenix veiksmingai mažino suminį (91,2–83,2%) irvienamečių dviskilčių piktžolių (100–94,7%) skaičių morkų pasėliuose.2. Jautriausios herbicidui Fenix buvo vienametės dviskiltės piktžolės: baltojibalanda (Chenopodium album L.), dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense L.), trikertėžvaginė (Capsella bursa-pastoris L.), smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parvifloraCav.), dirvinė veronika (Veronika arvensis L.), daržinė žliūgė (Stellaria media (L.)Vill.), bekvapis šunramunis (Matricaria inodora L.) ir raudonžiedė notrelė (Lamium

purpureum L.).3. Herbicido Fenix fitotoksiško poveikio morkų pasėliui nepastebėta: jis neišretėjo,derlius nesumažėjo ir morkų šakniavaisių kokybė nepablogėjo.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Allott D. J. The place of herbicides ant non-cultivations in the production ofvegetables for processing // Acta HorT. 1973.Vol. 27. P. 172–183.2. Anyszka Z., Dobrzanski A. Influence of reduced rates and split application ofherbicides on weed control and on yield in carrots (Daucus carota L.) // VegetableCrops Research Bulletin. 1998. Vol. 49. P. 96–100.3. Baumann D. T., Slembrouck I. Mechanical and integrated weed control systemsin row crops // Acta Hort. 1994. Vol. 372. P. 245–252.4. Bell C. E., Boutwell B. E., Ogbuchiekwe E. J., McGiffen M. E. Weed control incarrots: The efficacy and economic value of linuron // HortScience. 2000. Vol. 35.P. 1 089–1 091.5. Callens D., Lefebure D., Temmerman F., Seynnaeve M., Callewaert D.,Vanoost N., Vanheule M., Demeulemeester M., Calus A. Onderzoek 2001 –Doperwt, Stamslaboon, Wortelen: Wetenschappelijk rapport. 2004. 28 p.6. Kawashiro H., Miyama H., Kase M., Udagawa Y. Effect of Herbicide on theOccurrence of Carrot Root Disorder “Black Dimple Symptom” in Plastic-TunnelCultur // Bulletin of the Chiba Prefectural Agriculture Research Center. 2005.No. 4. P. 47–54.7. Mueller S., Durigan J. C., Kreuz C. L., Banzatto D. A. Garlic-carrot intercroppingtimes under three weed management system in Caçador-SC // Planta Daninha.2004. Vol. 22(4). P. 507–516.8. Ogbuchiekwe E. J., McGiffen M. E. Jr., Nunez J., Fennimore S. A. Tolerance ofcarrot to low-rate preemergent and postemergent herbicides // HortScience. 2004.Vol. 2. P. 291–296.9. Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašas. Vilnius, 2005.81 p.10. Sakalauskas A., Zalatorius V. Morkų auginimo technologijų tyrimas // Žemėsūkio inžinerija. 1996. T. 28(2). P. 111–120.11. Smith M. A. K. Comparing weed and crop seedling response to pre-emergencependimethalin application in Corchorus olitorius and Abelmoschus esculentus //Crop Protection. 2006. Vol. 25. P. 1 221–1 226.12. Zalatorius V., Baleliūnas P., Zinikevičiūtė D. Morkų auginimo technologijų lygiojeir vagotoje dirvoje palyginimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1998.T. 17(4). P. 89–94.13. Zalatorius V., Baleliūnas P., Zinikevičiūtė D. Morkų auginimo vagotame paviršiujeagroekonominis efektyvumas // Žemės ūkio mokslai. 1998. Nr. 2. P. 45–49.

14. Доспехов В. А. Методика полевого опыта. Москва, 1979. 335 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF HERBICIDE FENIX ON CARROT CROP WEEDINGAND HARVESTD. KavaliauskaitėSummaryField experiments in carrot crop to investigate herbicide Fenix (a. i. aclonifen 600 g l -1 )were carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004–2005.Herbicide Fenix very effectively decreased total and annual dicotyledonous number ofweeds in both years of investigation. In 2004 herbicide Fenix decreased total number of weedsby 91.2%; annual dicotyledonous number – 100%, air-dry mass of weeds – 100%. The efficacyof herbicide Fenix in 2005 was lower. Fenix decreased total number of weeds by 83.2%;annual dicotyledonous – 94,7%, and air-dry mass of weeds – 87.3%. On the average, duringtwo investigation years herbicide Fenix decreased total number of weeds by 85.2%, annualdicotyledonous – 97.4%, and air-dry mass of weeds – 88.7%.Key words: herbicide, carrot, spraying time, yield, weeds.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).PAPILDOMO TRĘŠIMO PER LAPUS ĮTAKARAUDONŲJŲ BUROKĖLIŲ ŠAKNIAVAISIŲ KOKYBEIIR LAIKYMUISIOna BUNDINIENĖ, Pranas VIŠKELIS, Vytautas ZALATORIUSLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas , LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas O.Bundiniene@lsdi.lt2004–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas –įvertinti papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis įtaką raudonųjų burokėlių šakniavaisiųkokybei bei išsilaikymui. Tręšti per lapus naudota kalcio salietra, skirta laukams („Tropi Cote“),nitraboras (kalcio salietra su boru), nutrifolas 14 9 25 + mikroelementai (rudas), skirtas tręštipirmojoje vegetacijos pusėje, iki šakniavaisio susiformavimo, kaip azoto trąša, ir nutrifolas8 11 35 + mikroelementai (žalias), tinkamas tręšti antrojoje vegetacijos pusėje, kai šakniavaisiaisusiformavę, kaip kalio trąša. Prieš sėją tręšta amonio salietra, granuliuotu superfosfatu ir kaliomagnezija (N 90P 120K 180).Papildomai tręšiant per lapus tirpiomis kompleksinėmis trąšomis, sausųjų medžiagų kiekisšakniavaisiuose įvairavo nuo 12,2 iki 13,4%, tirpių sausųjų medžiagų – nuo 11,5 iki 12,2%,cukrų – nuo 9,8 iki 11,1%, nitratų – nuo 1 039,5 iki 1 464,5 mg kg -1 . Auginant burokėlius betrąšų, šie rodikliai buvo atitinkamai 12,9; 11,1; 9,6% ir 849,5 mg kg -1 , tręšiant papildomaiamonio salietra – atitinkamai 13,2; 11,5; 10,4% ir 1 464,2 mg kg -1 .Didžiausias standartinis derlius (28,5 t ha -1 ) ir tinkamos realizuoti prekinės produkcijoskiekis (po 3 mėn. laikymo saugykloje – 26,5 t ha -1 , po 6 mėn. – 23,2 t ha -1 ) buvo gauti tręšiantburokėlius per lapus nutrifolu (rudu) du kartus ir nutrifolu (žaliu) vieną kartą. Tręšiant minėtųtrąšų deriniais, prekinės produkcijos išeiga, palaikius šakniavaisius saugykloje tris mėnesius,buvo 91,8, šiems 6 mėn. – 80,4%.Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, išsilaikymas, prekinė produkcija, raudoniejiburokėliai, standartinis derlius, tręšimas per lapus.Įvadas. Viena vertingų raudonųjų burokėlių ūkinių savybių yra nesudėtingas jųauginimas, gera biocheminė sudėtis ir geras laikymasis. Daržovių, tarp jų ir raudonųjųburokėlių, kokybei ir laikymuisi įtakos turi klimato sąlygos, veislė, auginimo būdas irsubrendimas (Bagdonaitė, 1995; Rinkevičienė, 2004). Mineralinis tręšimas – vienassvarbiausių ir efektyviausių veiksnių, turinčių įtakos maisto medžiagų apykaitai,tuo pačiu ir derliaus kokybei (Аутко, 2004; Дерюгин, Кулюкин, 1988). Petronienė(Petronienė, 2001) nurodo, kad nitratų kiekis burokėliuose padidėja papildomai tręšiantvegetacijos metu todėl svarbu nepavėluoti patręšti. Nitratų kiekis gali įvairuoti nuo388 iki 4 880 mg kg -1 , tręšiant burokėlius PK arba auginant juos be trąšų, ir siekti netgi6 480 mg kg -1 , tręšiant NPK. Lenkų tyrimų duomenimis (Orlowski, Kolota, 1993)raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose sukaupiama apie 12,4% tirpių sausųjų medžiagų,iš jų 1,8% proteinų, 4–5% cukrų, ir vidutiniškai 10 mg % askorbo rūgšties 100 g žalios

masės. Rusų tyrėjų duomenimis (Буренин, Пивоваров, 1998) raudonųjų burokėliųšakniavaisiuose būna 8–12% cukrų.Burokėlių derlius imamas pirmiausia iš visų šakniavaisių daržovių, nes jiemskenkia netgi nedidelės šalnos (-1– -2 °C). Laikyti paliekami 6–10 cm skersmensburokėliai. Laikymuisi įtakos turi dirvožemis, meteorologinės sąlygos ir tręšimas.Burokėlių šakniavaisius galima laikyti kaupuose, tranšėjose ar duobėse ir specialiosesaugyklose ar šaldytuvuose. Šakniavaisiai išsilaiko saugyklose iki naujo derliaus(Petronienė, 2001; Rinkevičienė, 2004). Laikomose daržovėse, kaip ir augimo metu,vyksta nuolatinė medžiagų apykaita. Nuo jos intensyvumo priklauso daržovių laikymoir maisto medžiagų nuostoliai (Petrulis, 2001). Kvėpavimo ir visi biocheminiai procesaisulėtėja, laikant daržoves žemoje temperatūroje ir esant tinkamai drėgmei. Šakniavaisiųdaržovių laikymo patalpoje tinkamiausia temperatūra yra nuo -1 iki +2 °C, santykinėdrėgmė – 85–95% (Rinkevičienė, 2004). Lenkų tyrėjų duomenimis (Badelek ir kt.,2002) mažiausias neprekinių burokėlių šakniavaisių kiekis ir geriausia jų kokybė būnalaikant +2 °C temperatūroje. Vokiečių tyrėjų duomenimis (Henze, Bauman, 1979)drėgmė laikymo metu turi didesnės įtakos burokėlių šakniavaisių išsilaikymui negutemperatūra. Burokėliai geriau išsilaiko, kai santykinė drėgmė yra didesnė kaip 95%.Laikant sandėliuose, dėl šakniavaisiuose vykstančių fiziologinių procesų nitratų kiekispadidėja, kai prieš laikymą jų būna nedaug (ne daugiau kaip 95 mg kg -1 ) ir sumažėja,kai jų daugiau (Staugaitis, 1996).Darbo tikslas – įvertinti papildomo tręšimo tirpiomis kalcio salietros („TropiCote“), nitraboro (kalcio salietros su boru), nutrifolo 14 9 25 + mikroelementai (rudo)ir nutrifolo 8 11 35 + mikroelementai (žalio) trąšomis bei įvairiais jų deriniais įtakąburokėlių šakniavaisių kokybei bei išsilaikymui.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2004–2006 m. Lietuvossodininkystės ir daržininkystės instituto lauko bandymų sėjomainoje, priesmėlioant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje(IDg8–k / Calc(ar)i– Epihypogleyc Luvisols – LVg–p–w–cc). Dirvožemio armuo yra22–25 cm storio, mažai humusingas (1,54–1,74%) ir azotingas (0–60 cm dirvožemiosluoksnyje yra 39,5–59,6 kg ha -1 mineralinio azoto), turtingas judriojo fosforo ir kaliobei magnio (atitinkamai 370–384, 146–159 ir 1 980 mg kg -1 dirvožemio), vidutinio irdidelio boringumo (0,60–1,23 mg kg -1 dirvožemio), nerūgštus (pH KCl7,0–7,4).Augalų priešsėlis – kopūstai. Dirvos dirbimo ir pasėlio priežiūros darbai atlikti irtrąšų normos pagrindiniam tręšimui nustatytos pagal LSDI priimtas rekomendacijas.Sėti hibridiniai burokėliai ‘Pablo’ F 1lygiame paviršiuje 70 cm tarpueiliais, beriant500 tūkst. vnt. ha -1 daigių sėklų. Pagrindiniam tręšimui naudotos trąšos: kaliomagnezija, granuliuotas superfosfatas ir amonio salietra. Papildomai tręšta amoniosalietra (N 30, 3 var.) burokėliams esant 4–6 lapų tarpsnio (2004-07-05, 2005-06-27).Papildomai per lapus tirpiomis trąšomis tręšta tris kartus, pradedant nuo 4–6 lapųtarpsnio ir tręšimus kartojant kas 10–14 dienų. 4 ir 6–11 variantuose tręšta N 10triskartus, 5 var. – N 15tris kartus. Purškiamojo tirpalo kiekis – 450 l ha -1 .Tręšimo variantai / variantes of fertilization :1 – netręšta, N 0P 0K 0/ without fertilization,2 – 11 – prieš burokėlių sėją N 90P 120K 180kg ha -1 (fonas) / before red beet sowing(background),

3 – F + papildomai amonio salietra N 30/ B + additional ammonium nitrate,4 – F + kalcio salietra N 10, trys kartai / B + calcium nitrate, three times,5 – F + kalcio salietra N 15, trys kartai / B + calcium nitrate, three times,6 – F + nitraboras (kalcio salietra su boru), trys kartai / B + nitraboru (calcium nitratewith boron),7 – F + nutrifolas (rudas) du kartus + nitraboras vieną kartą / B + nutrifol (brown)two times + nitraboru, one time,8 – F + nutrifolas (rudas) vieną kartą + nitraboras du kartus / B + nutrifol (brown)one time + nitraboru two times,9 – F + nitraboras vieną kartą + nutrifolas (žalias) du kartus / B + nitraboru onetime + nutrifol (green) two time,10 – F + nitraboras du kartus + nutrifolas (žalias) vieną kartą / B + nitraboru twotimes + nutrifol (green) one time,11 – F + nutrifolas (rudas) du kartus + nutrifolas (žalias) vieną kartą / B + nutrifol(brown) two times + nutrifol (green) one time.Bandymo variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka.Apskaitinio laukelio plotas – 4,8 m 2 .Raudonųjų burokėlių derlius nuimtas jiems pasiekus techninę brandą. Imantderlių variantais, paimtas ėminys biocheminių analizių tyrimams atlikti ir 12–15 kgėminiai – šakniavaisių laikymosi tyrimams. Šakniavaisiai buvo laikyti šaldymokameroje, palaikant vienodątemperatūrą (-1– +2 °C) ir santykinę drėgmę (85–90%),Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijoslaboratorijos saugyklose.Burokėlių šakniavaisių biocheminės sudėties tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje. Nustatyta:sausosios medžiagos – gravimetriškai, išdžiovinus 105 ± 2 °C temperatūroje ikinekintamos masės (Food analysis, 1986), tirpios sausosios medžiagos – refraktometru(Петербургский, 1963), invertuotas cukrus ir sacharozė – Bertrano metodu (под ред.Ермакова, 1987), nitratai – potenciometriniu metodu su jonselektyviniu elektrodu(Metod. nurod., ...1990).Šakniavaisių išsilaikymas buvo tikrintas po 3 ir 6 mėnesių, išskiriant geraiišsilaikiusius ir ligotus (supuvusius, įpuvusius ir suvytusius, t. y. netinkamus vartoti)burokėlių šakniavaisius bei nustatant natūralią netektį, t. y. nudžiūvimą.Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,naudojant programą ANOVA, ryšys tarp atskirų rodiklių – koreliacinės regresinėsanalizės, tarpusavio ryšių pobūdis ir stiprumas – statistinės takų koeficientų analizėsmetodais, naudojant programą STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Meteorologinės sąlygos atskirais tyrimų metais buvo skirtingos ir burokėliamsaugant, ir biocheminėms medžiagoms kaupiantis. 2004 m. visais vegetacijos mėnesiais,išskyrus rugpjūtį, oro temperatūra buvo žemesnė, o 2005 m. – šiek tiek aukštesnė uždaugiametę vidutinę. Ypač karštas buvo 2005 m. liepos mėnuo, kai oro temperatūrabuvo 1,4 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę liepos mėnesio temperatūrą, o 2004 m. –1,6 °C žemesnė (1 a pav.).Kritulių per vegetacijos laikotarpį 2004 m. iškrito vidutiniškai daugiau,2005 m. – mažiau už vidutinius daugiamečius rodiklius (1 b pav.). Abiejų bandymo

metų gegužės mėnesiai buvo pakankamai drėgni ir burokėliams dygti sąlygos buvogeros. Pakankamas drėgmės ir šilumos kiekis birželio mėnesį užtikrino gerą augimą.Drėgmės trūkumas, pasireiškęs 2005 m. liepos mėnesį (iškrito tik 5,9% daugiametėskritulių normos), ir aukšta temperatūra pristabdė šakniavaisių augimą ir, be abejo,turėjo įtakos derlingumui bei šakniavaisių biocheminei sudėčiai. 2004 m. lieposmėnesį iškrito 70,7% daugiametės kritulių normos, tačiau kadangi birželio mėnesįkritulių buvo pakankamai, drėgmės pakako. Dideliu drėgmės pertekliumi išsiskyrėabiejų bandymo metų rugpjūčio mėnesiai, tačiau 2005 m. rugpjūtis buvo beveik 2°Cvėsesnis už vidutį daugiametį. 2004 m. rugsėjo mėn. iškrito 21,8% kritulių daugiauuž daugiametį vidurkį, o 2005 m. – tik 67% daugiametės normos.1 pav. Meteorologinės sąlygos: a) temperatūra, °C; b) krituliai, mmKauno meteorologijos stoties duomenysF i g. 1. Meteorological conditions: a) temperature (°C); b) precipitation (mm)Data of Kaunas Meteorological stationRezultatai. Vidutiniais 2004–2005 m. duomenimis sausųjų medžiagų kiekiaiburokėlių šakniavaisiuose įvairavo nuo 12,2 iki 13,4% (2 pav.). Mažesni sausųjųmedžiagų kiekiai rasti nutrifolu (rudu) du kartus ir nitraboru vieną kartą (12,2%) beinitraboru du kartus ir nutrifolu (žaliu) vieną kartą (12,5%) tręštuose šakniavaisiuose neipapildomai per lapus tręšiant kitais trąšų deriniais. Panašūs sausųjų medžiagų kiekiaiburokėlių šakniavaisiuose buvo rasti tręšiant kartą nutrifolu (rudu) ir du kartus nitraboru(12,6%) bei du kartus nutrifolu (rudu) ir kartą nutrifolu (žaliu) (12,7%). Didžiausiassausųjų medžiagų kiekis (13,4%) šakniavaisiuose rastas papildomai per lapus tręšiantnitraboru tris kartus. Panašūs kiekiai (po 13,3%) rasti ir tręšiant per lapus abiem kalciosalietros normomis bei amonio salietra (13,3%).Tirpių sausųjų medžiagų kiekis burokėlių šakniavaisiuose įvairavo nuo 11,1%,auginant burokėlius be trąšų, iki 12,2%, tręšiant papildomai per lapus didesniąjakalcio salietros norma. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis šakniavaisiuose nuo papildomotręšimo per lapus, palyginti su netręštais šakniavaisiais, padidėjo vidutiniškai 0,7%,tačiau palyginus su tręštais prieš sėją ar papildomai tręštais amonio salietra, esminiopadidėjimo nebuvo nustatyta (vidutiniškai 0,3%). Mažesni tirpių sausųjų medžiagųkiekiai rasti kartą nutrifolu (rudu) ir du kartus nitraboru (11,3%) bei du kartus nutrifolu(rudu) ir kartą nitraboru (11,5%) tręštuose šakniavaisiuose, palyginti su papildomaiper lapus kitais trąšų deriniais tręštais šakniavaisiais.2 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais

jų deriniais įtaka sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiui burokėliųšakniavaisiuose (tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)F i g. 2. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on amount of dry matter and dry soluble solids in red beet crop-root(fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2004–2005 m.Didėjant sausųjų medžiagų kiekiui, didėjo tirpių sausųjų medžiagų (r = 0,73)ir mažėjo nitratų (r = -0,59) kiekiai burokėlių šakniavaisiuose. Statistinės analizėsduomenys parodė, kad sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekio didėjimas turėjonedidelės įtakos standartinio derliaus didėjimui (sausosios medžiagos r = 0,42, tirpiossausosios medžiagos r = 0,44).Mažiausias cukrų kiekis (9,6%) buvo be trąšų augintų burokėlių šakniavaisiuose(3 pav.). Tręšiant prieš sėją, cukrų kiekis, palyginti su augintais be trąšų burokėliųšakniavaisiais, padidėjo 1,1% ir, palyginti su papildomai tręštais amonio salietra, –0,8%. Daugiausia cukrų (11,1%) sukaupė papildomai per lapus nitraboru tręštiburokėliai. Palyginus su kitais papildomai per lapus tręštais burokėliais, nustatyta,kad cukrų kiekis padidėjo vidutiniškai 1,1%. Lyginant tarpusavyje kitus papildomaitręštus burokėlius, esminių skirtumų nenustatyta.3 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiaisjų deriniais įtaka cukrų kiekiui burokėlių šakniavaisiuose(tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)F i g. 3. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and differenttheir combinations on amount of sugars in red beet crop-root(fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2004–2005 m.Mažiausiai nitratų (849,5 mg kg –1 ) aptikta be trąšų augintų burokėlių

šakniavaisiuose (4 pav.). Patręšus prieš sėją, nitratų kiekis, palyginti su augintais betrąšų, padidėjo 397,6 mg kg -1 ir, palyginti su papildomai amonio salietra tręštų burokėliųšakniavaisiais, – 614,6 mg kg -1 . Papildomas burokėlių tręšimas per lapus, palygintisu netręštais, nitratų kiekį padidino vidutiniškai 523,7 mg kg -1 , palyginti su tręštaisprieš sėją – 397,7 mg kg -1 , palyginti su papildomai amonio salietra tręštais – nitratųkiekis šiek tiek sumažėjo (1 mg kg -1 ). Tręšiant papildomai per lapus, mažiausiai nitratų(1 039,6 mg kg -1 ) buvo nitraboru papildomai tris kartus tręštų burokėlių šakniavaisiuose.Didesni nei kituose papildomai tręštuose variantuose nitratų kiekiai buvo papildomaiamonio salietra (1 464,2 mg kg -1 ) bei papildomai per lapus du kartus nutrifolu (rudu)ir kartą nutrifolu (žaliu) (1 464,5 mg kg -1 ) tręštuose variantuose.4 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiaisjų deriniais įtaka nitratų kiekiui burokėlių šakniavaisiuose(tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)F i g. 4. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and differenttheir combinations on amount of nitrates in red beet crop-root(fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2004–2005 m.Temperatūros kilimas mažino (1), o kritulių kiekio didėjimas – didino (2) nitratųkaupimąsi burokėlių šakniavaisiuose. Nitratų kiekio didėjimas šakniavaisiuose mažinostandartinių burokėlių šakniavaisių derlių (3), tuo pačiu ir sausųjų medžiagų kiekius(4):Y = 13,73 – 0,004 x, r = - 0,80 ± 0,14, t = 3,68, F = 34,86**t(1)Y = 32,18 + 0,01 x, r = 0,80 ± 0,14, t = 3,68, F = 34,86** (2)tY = 47,54 – 0,02 x, r = -0,62 ± 0,18, t = 1,83, F t = 12,22** (3)Y = 14,22 – 0,001 x, r = -0,59 ± 0,18, t = 1,68, F = 10,88** (4)tSutartiniai ženklai tekste / Used symbols:r – koreliacijos koeficientas / Coefficient of correlation,t – Stjudento t–testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus) / Statistic derivedin student t–test,F – Fišerio kriterijus / Variante ratio (F t test),* – patikimumas, esant 95% tikimybės lygiui / Data significant at P d” 0.05 probabilitylevel,** – esant 99% tikimybės lygiui / at P d” 0.01 probability level.t

Burokėlių šakniavaisiai buvo laikomi šaldymo kameroje esant nekintamaitemperatūrai (-1–+2 °C) ir santykinei drėgmei (85–90 proc.). Laikymosi patikra buvoatlikta du kartus: po 3 ir 6 mėnesių. Po trijų mėnesių be trąšų augintų burokėlių prekinėsprodukcijos išeiga buvo 89,3%, neprekinių – 4,7%, natūralūs laikymo nuostoliai – 6%(5 a pav.). Nei papildomas tręšimas amonio salietra, nei papildomas tręšimas perlapus didesnės įtakos prekinės produkcijos išeigai ir natūraliems laikymo nuostoliamsneturėjo, tačiau žymiai sumažėjo neprekinių šakniavaisių kiekis (nuo 4,7%, auginantburokėlius be trąšų, iki vidutiniškai 0,8%, tręšiant papildomai).5 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiaisjų deriniais įtaka burokėlių šakniavaisių išsilaikymui: a) po 3 mėnesių,b) po 6 mėnesių (tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)F i g. 5. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and differenttheir combinations on persistence of red beet crop-root: after 3 months,b) after 6 months (fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2004–2005 m.Prekinės produkcijos išeiga, auginant burokėlius be trąšų ir laikant šakniavaisiusilgesnį laiką (6 mėnesius), sudarė 71,9%, neprekinių buvo 18,4% ir natūralūsnuostoliai – 9,7% (5 b pav.). Papildomas burokėlių tręšimas amonio salietra prekinėsprodukcijos išeigą padidino 8,5%, papildomas tręšimas per lapus – vidutiniškai 0,8%,o neprekinės produkcijos išeiga sumažėjo atitinkamai 8,3 ir 5,0%. Natūralūs burokėliųlaikymo nuostoliai, tręšiant amonio salietra, nekito, o papildomas tręšimas per lapusnuostolius padidino vidutiniškai 4,1%. Didžiausia prekinės produkcijos išeiga (80,4%)po 6 mėnesių laikymo saugykloje buvo burokėlių, tręštų du kartus nutrifolu (rudu) irkartą nutrifolu (žaliu).Papildomas tręšimas amonio salietra, palyginti su augintais be trąšų, padidinostandartinį derlių daugiau nei du kartus, palyginti su pagrindiniu tręšimu – 1,4 karto.Nuo papildomo tręšimo per lapus derlius vidutiniškai padidėjo atitinkamai 2,2 ir1,5 karto. Proporcingai derliaus didėjimui didėjo ir tinkamos realizuoti prekinėsprodukcijos kiekis (6 pav.). Didžiausias standartinis derlius (28,8 t ha –1 ) ir prekinėsprodukcijos kiekis (po 3 mėn. – 26,5 t ha -1 , po 6 mėn. – 23,2 t ha -1 ) gauti tręšiantburokėlius du kartus nutrifolu (rudu) ir kartą nutrifolu (žaliu). Tręšiant minėtų trąšųderiniais, išsilaikymas po 3 mėn. buvo 91,8%, po 6 mėn. – 80,4%. Panašūs derliai(27,9 ir 28,3 t ha -1 ) ir prekinės produkcijos kiekiai (po 3 mėn. – atitinkamai 25,5

ir 25,7 t ha -1 , po 6 mėn. – 22,1 ir 21,4 t ha -1 ) gauti tręšiant abiem kalcio salietrosnormomis. Burokėlių išsilaikymas buvo atitinkamai 91,5 ir 91,0% bei 79,3 ir 75,6%.Tręšiant papildomai nutrifolu (rudu) du kartus ir kartą nitraboru arba atvirkščiai, gautimažiausi derliai (atitinkamai po 23,4 t ha -1 ) ir mažiausi prekinės produkcijos kiekiai(po 3 mėn. – atitinkamai 20,8 ir 21,2 t ha -1 , po 6 mėn. – 15,3 ir 15,0 t ha -1 ). Burokėliųišsilaikymas, tręšiant minėtomis trąšomis, po 3 laikymo mėnesių buvo 88,9 ir 90,4%,po 6 mėnesių – 65,4 ir 64,0%.6 p a v. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniaisįtaka burokėlių prekinei produkcijai (tręšimo variantai nurodyti metodinėje dalyje)F i g. 6. The influence of supplementary leaf soluble fertilizers and different theircombinations on amount of marketable production of red beet(fertilization variant indicated in the methodical part)Babtai, 2004–2005 m.Produkcijos laikymuisi įtakos turėjo temperatūra ir kritulių kiekiai vegetacijoslaikotarpiu. Didėjant kritulių kiekiui minimu laikotarpiu, prekinės produkcijos kiekiaimažėjo (r = -0,73), o kylant temperatūrai – didėjo (r = 0,74).Šakniavaisio masė ir skersmuo taip pat turėjo įtakos burokėlių išsilaikymui.Didesnės masės (r = 0,80) ir skersmens (r = 0,73) burokėlių šakniavaisiai laikėsigeriau. Produkcijos išsilaikymui didžiausios įtakos turėjo šakniavaisio masė (23%),o šakniavaisio skersmens, vegetacijos periodo temperatūros ir kritulių įtaka buvovienoda (po 20%), tik kritulių įtaka buvo neigiama.Aptarimas. Lenkų tyrėjų teigimu, sausųjų medžiagų ir bendrojo cukrauskiekiui salotose ir bulvėse tręšimas per lapus neturi įtakos (Osinska, Kolota, 2002;Boliglova, Dzienia, 1999). Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis burokėlių šakniavaisiųbiocheminei sudėčiai trąšos neturi esminės įtakos (Staugaitis, Dalangauskienė, 2005).Staugaičio ir kitų tyrėjų duomenimis (Staugaitis ir kt., 2006) vegetacijos metu du kartuskompleksinėmis trąšomis su azotu, fosforu ir kaliu bei mikroelementais nupurkštųbulvių gumbuose sumažėja krakmolo, bet padaugėja bendrojo cukraus ir nitratų.Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad papildomai tręšiant per lapus, sausųjų medžiagųkiekis šakniavaisiuose kito nuo 12,2 iki 13,4%, tirpių sausųjų medžiagų – nuo 11,5 iki12,2%, cukrų – nuo 9,8 iki 11,1%, nitratų – nuo 1 039,5 iki 1 464,5 mg kg -1 . Auginantburokėlius be trąšų, minėti rodikliai buvo atitinkamai 12,9; 11,1; 9,6% ir 849,5 mg kg -1 ,tręšiant papildomai amonio salietra – atitinkamai 13,2; 11,5; 10,4% ir 1 464,2 mg kg -1.

Teigiama, kad burokėlių šakniavaisių biocheminei sudėčiai didesnės įtakos turimeteorologinės sąlygos negu trąšos (Petronienė, Viškelis, 2004; Petronienė, Viškelis,2004; Staugaitis, Dalangauskienė, 2005;). Tarvydienės ir Petronienės (Tarvydienė,Petronienė, 2003) tyrimų duomenys rodo, kad kritulių kiekis vidutiniškai stipriai veikiabendrojo cukraus, sausųjų medžiagų ir nitratų kiekius šakniavaisiuose. Sausais ir šiltaismetais sukaupiamas didesnis cukrų ir sausųjų medžiagų, bet mažesnis nitratų kiekis.Kai kurie tyrėjai teigia, kad nitratų kiekis didėja, didėjant azoto kiekiui dirvožemyje,augalams patiriant stresą (pavėsis, sausra ir kt.) ir papildomai tręšiant lapų trąšomisarba kombinuotai tręšiant ant dirvos paviršiaus ir per lapus (Alexandrescu ir kt., 2000).Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad kylant temperatūrai, nitratų kiekis burokėliųšakniavaisiuose mažėja (r = -0,80), o didėjant kritulių kiekiui – didėja (r = 0,80).Didėjant nitratų kiekiui, mažėja sausųjų medžiagų ir standartinio derliaus kiekiai.Temperatūros ir kritulių kiekio per vegetacijos laikotarpį poveikis cukraus kiekiuibuvo silpnas.Augimo laikotarpiu daug kritulių gavusios daržovės laikosi blogiau nei augusiossausais metais (Rinkevičienė, 2004). Mūsų tyrimų duomenys patvirtina šiuos teiginius.Drėgnais metais augę burokėliai laikėsi prasčiau negu augę sausais (r = -0,73), o augęaukštesnėje temperatūroje laikėsi geriau negu žemesnėje (r = 0,74).Kai kurių tyrėjų duomenimis (Tucker ir kt., 1977) didesni svorio ir puvimonuostoliai nustatyti laikant mažus (1,5–3,0 cm skersmens) šakniavaisius. Lenkų tyrėjųduomenimis (Badelek ir kt., 2002) šakniavaisio dydis neturėjo įtakos laikymuisi.Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad geriau išsilaikė didesnės masės ir skersmensšakniavaisiai.Išvados. 1. Sausųjų medžiagų kiekiai burokėlių šakniavaisiuose įvairuoja nuo12,2 iki 13,4% ir mažai priklauso nuo tręšimo. Tirpių sausųjų medžiagų ir cukrųkiekiai, papildomai tręšiant amonio salietra ir papildomai tręšiant per lapus, yradidesni negu auginant burokėlius be trąšų (be trąšų – atitinkamai 11,1 ir 9,6%, tręšiantamonio salietra – atitinkamai 11,5 ir 10,4%, tręšiant papildomai per lapus –atitinkamaividutiniškai 12,9 ir 11,8%).2. Nitratų kiekis, tręšiant mineralinėmis trąšomis ir papildomai per lapus,buvo didesnis (1 039,5–1 464,5 mg kg- 1 ) negu auginant burokėlius be trąšų (849,5mg kg –1 ).3. Po 3 mėnesių laikymo be trąšų augintų burokėlių prekinės produkcijos išeigabuvo 89,3%, neprekinių (supuvusių, įpuvusių ar suvytusių) – 4,7%, o natūralūsnuostoliai – 6%. Nei papildomas tręšimas amonio salietra, nei per lapus didesnėsįtakos minėtiems rodikliams neturi.4. Be trąšų augintų burokėlių prekinės produkcijos išeiga, laikant šakniavaisius6 mėn., buvo 71,9%, neprekinių – 18,4% ir natūralūs nuostoliai – 9,7%. Prekinėsprodukcijos išeiga, papildomai tręšiant amonio salietra, padidėjo iki 80,4%, tręšiant perlapus – vidutiniškai iki 72,7%, o neprekinių šakniavaisių išeiga sumažėjo atitinkamaiiki 10,1 ir 13,4%. Natūralūs laikymo nuostoliai buvo atitinkamai 9,6 ir 13,8%.5. Didžiausias standartinis derlius (28,8 t ha -1 ) ir prekinės produkcijos kiekis (po3 mėn. – 26,5 t ha -1 ,po 6 mėn. – 23,2 t ha -1 ) gauti tręšiant burokėlius du kartus nutrifolu(rudu) ir kartą nutrifolu (žaliu). Tręšiant minėtų trąšų deriniais, išsilaikymas po 3 mėn.buvo 91,8, po 6 mėn. – 80,4%.Gauta 2007 10

Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Alexandrescu A., Gawriluta I., Buzdugan C., Beldiman G., Borlan Z. Agrochemicalpossibilities of diminishing nitrate content in edible parts of plants //Life sciencesand geosciences. 2000. Vol. 2(1). P. 77–80.2. Badelek E., Adamicki F., Elkner K. The effect of temperature, cultivar and rootsize on quality and storage ability of red beet // Vegetable crops research bulletin.2002. 56. P. 67–76.3. Bagdonaitė Ž. Nitratų kiekis daržovėse // Sodininkystė ir daržininkystė. Vilnius,1995. T. 14. P. 63–71.4. Boliglova E., Dzienia S. Impact of foliar fertilisation of plant on the content ofmicroelements in potato // Electronic journal of Polish Agricultural Universities.1999. http://www.ejpau.media.pl/series/volume2/issue2/agronomy/art–05.html5. Derlius žiemai / sudaryt. Rinkevičienė E. Kaunas, 2004. 44 p.6. Food analysis: general techniques, additives, contaminants and composition.Rome: FAO, 1986. 205 p.7. Henze J., Baumann H. Quality of red beet (Beta vulgarisL.) as affected by storageconditions // Acta Hoticulturae. 1979. 93. P. 59–66.8. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. Vilnius,1990. 41 p.9. Orlowski M., Kolota E. Burak cwiklowy // Uprava warzyw. Szczecin, 1993.P. 174–179.10. Osinska M., Kolota E. The effect of foliar applied policompound fertilizers onyield of iceberg lettuce // Folia Horticulturae. 2002. 14/1. P. 171–176.11. Petronienė D. Burokėlių biologija ir auginimas. Akademija, 2001. 40 p.12. Petronienė O. D., Viškelis P. Biochemical composition and preservation ofvarious red beet cultivars // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2004. T. 23(3).P. 89–97.13. Petronienė O. D., Viškelis P. Įvairių veislių tipų ir grupių raudonųjų burokėlių(Beta vulgarisL.) biocheminė sudėtis // Maisto chemija ir technologija. 2004.T. 38(2). P. 42–47.14. Petrulis J. Lauko rūsiai ir kaupai. Kaunas, 2001. 44 p.15. Staugaitis G. Burokėlių tręšimo azotu sistema // Sodininkystė ir daržininkystė.Vilnius, 1996. T. 15. P. 63–75.16. Staugaitis G., Dalangauskienė A. Vienanarių ir kompleksinių trąšų įtakaraudoniesiems burokėliams // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005.T. 24(2). P. 133–144.17. Staugaitis G., Kučinskas J., Petrauskienė R., Dalangauskienė A. Trąšų įtakaankstyvosioms bulvėms // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(1).P. 216–227.18. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė,taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.19. Tarvydienė A., Petronienė D. Raudonųjų burokėlių derlius ir biocheminė sudėtis

Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos agroklimatinėse zonose // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(1). P. 108–120.20. Tucker W. G., Ward C. M., Davies A. C. W. An assessment of the long term storagemethods for beetroot // Acta Horticulturae. 1977. 62. P. 169–180.21. Аутко А. А. В мире овощей. Минск, 2004. С. 32–45.22. Буренин В. И., Пивоваров И. Ф. Свекла. Санкт–Петербург, 1998. 214 c.23. Дерюгин И. П., Кулюкин А. Н. Агрохимические основы системы удобренияовощных и плодовых культур. Москва, 1988. 266 c.24. Методы биохимического исследования растений / Под ред. Ермакова А. И.Ленинград, 1987. 431 с.25. Овощеводство / Под ред. Тараканова Г. И., Мухина В. Д. Москва, 2003.С. 305–306.26. Петербургский Ф. И. Практикум по агрономической химии. Москва, 1963.592 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INFLUENCE OF THE ADDITIONAL FERTILIZATION THROUHGLEAVES ON RED BEET CROP-ROOT BIOCHEMICAL QUALITYAND PRESERVATIONO. Bundinienė, P. Viškelis, V. ZalatoriusSummaryThe aim of the investigations carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in2004–2006 was to evaluate the influence of the additional fertilization through leaves with liquidfertilizers on red beet crop-root quality and persistence. For fertilization through leaves it wasused calcium nitrate assigned for field fertilization (“Tropi Cote”), nitrabor (calcium nitratewith boron), nutrifol 14–9–25 + microelements (brown), assigned for fertilization at the firstpart of plant vegetation up till the formation of crop-root (as nitrogen fertilizer), and nutrifol8–11–35 + microelements (green), suitable for fertilization at the second part of plant vegetationwhen crop-roots are formed (as potassium fertilizer). Before the sowing it was fertilized withammonium nitrate, granular superphosphate and potassium magnesia (N 90P 120K 180).The amount of dry matter using additionally fertilization through leaves with solublefertilizers ranged between 12,2–13,4%, dry soluble solids – between 11,5–12,2%, sugars –between 9,8–11,1% and nitrates – between 1 039,5–1 465,5 mg kg –1 , meanwhile growing redbeet without fertilizers correspondingly 12,9%; 11,1%; 9,6%; and 849,5 mg kg –1 , fertilizedbefore sowing – correspondingly 13,2%; 11,5%; 10,4% and 1464,2 mg kg – 1. The beststandard (28,8 t ha –1) and marketable (after 3 month storage in the warehouse 26,5 t ha –1 , after6 month – 23,2 t ha –1 ) red beet yield was obtained after fertilization for two times with brownnutrifol and for one time with green nutrifol. The output of marketable production after storagein warehouse for 3 months consisted 91,8%, after 6 months – 80,4%.Key words: biochemical composition, fertilization through leaves, marketable production,red beet, standard yield, storage.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).EKOLOGIŠKAI AUGINTŲ BUROKĖLIŲ VEISLIŲBEI HIBRIDŲ PRODUKTYVUMAS IR ŠAKNIAVAISIŲKOKYBĖRasa KARKLELIENĖ, Audrius RADZEVIČIUS, Česlovas BOBINAS,Laisvūnė DUCHOVSKIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas R.Karkleliene@lsdi.lt2005–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti raudonojoburokėlio (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) veislių ir hibridųekologinio auginimo tyrimai. Tirtos šios labiausiai Lietuvoje paplitusios apvalių formųšakniavaisius išauginančios penkios burokėlių veislės: ‘Kamuoliai’, ‘Joniai’, ‘Ainiai’, ‘Vytėnųbordo’, ‘Nevėžis’ ir du užsieniniai hibridai: ‘Pablo’ ir ‘Boro’. Įvertintas burokėlių suminis irprekinis derliai, morfologiniai šakniavaisio požymiai (ilgis, skersmuo ir masė) ir šakniavaisiųbiocheminiai rodikliai. Burokėliai auginti ekologinėmis sąlygomis (tręšta natūraliomis trąšomis,augalų apsaugai naudoti biologiniai preparatai). Tyrimais nustatyta, kad ekologiškai auginantburokėlius, reikėtų parinkti derlingesnes, mažiau į aplinkos sąlygas reaguojančias veisles.Reikšminiai žodžiai: biocheminiai rodikliai, burokėliai, hibridai, derlius, morfologiniairodikliai, veislės.Įvadas. Lietuvoje burokėliai yra mėgstami dėl vertingų maistinių ir dietiniųsavybių, nesudėtingo auginimo ir gero laikymosi per žiemą (Armolaitienė, 1998;Petronienė, 2000). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute išvestos šešiosvalgomojo burokėlio veislės. Lietuviška burokėlių veislė ‘Ilgiai’ (aut. Petronienė)išsiskiria pusiau ilgais cilindriniais šakniavaisiais, o kitos penkios veislės priklausoapvalių, ovalių ar apvaliai plokščių šakniavaisių grupei. Lietuvoje ir pasaulyje atliktaistyrimais nustatyta, kad burokėlių šakniavaisių kokybė ir derlius priklauso nuo augalogenotipo, meteorologinių sąlygų bei dirvos sudėties (Petronienė, 2000; Michalik,1993; Дьяченко, 1979; Примак, Литвиненко, 1981). Biocheminiai burokėlių rodikliaipriklauso nuo veislės ir augimo sąlygų (Барсукова, 1979; Буренин, Пивоваров,1998). Orlowskio ir Kołotos duomenimis burokėliuose randama apie 12,4% tirpiųsausųjų medžiagų, 1,8% baltymų, 4–5% cukrų ir apie 10% askorbo rūgšties (Orlowski,Kołota, 1993).Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti raudonojo burokėlio veislių ir hibridų, išaugintųekologinėmis sąlygomis, derlių, šakniavaisių morfologinius požymius ir jų biocheminęsudėtį.Tyrimo sąlygos ir metodai. 2005–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute tirtos penkios lietuviškos burokėlių veislės: ‘Kamuoliai’, ‘Joniai’, ‘Vytėnųbordo’, ‘Ainiai’, ‘Nevėžis’ bei du užsieniniai hibridai: ‘Pablo’ F 1ir ‘Boro’ F 1. Visų

veislių ir hibridų burokėliai priklauso apvalių, ovalių ar apvaliai plokščių šakniavaisiųgrupei. Kaip kontrolinis variantas pasirinkta burokėlių veislė ‘Kamuoliai’.Tyrimai atlikti bandymų lauko sėjomainoje velėniniame glėjiškame pajaurėjusiamedirvožemyje, kurio granuliometrinė sudėtis – lengvas priemolis ant priemolio, reakcijaartima neutraliai. Burokėliai kasmet sėti rankine sėjamąja 70 cm tarpueiliais dviemeilutėmis lygiame paviršiuje gegužės antrąjį dešimtadienį. Burokėlių derlius tyrimometais nuimtas spalio mėn. pirmąjį–antrąjį dešimtadienį. Suminis ir prekinis burokėliųderlius ir biocheminė šakniavaisio sudėtis buvo vertinti dvejus metus (kiekvienųmetų rodikliai pateikti atskirai). Tirpios sausosios medžiagos nustatytos skaitmeniniurefraktometru ATAGO, bendrasis cukrus – Bertrano metodu (Методы…, 1987),nitratai – potenciometru (AOAC, 1990).Išmatuotas burokėlio ilgis, skersmuo ir įvertinta prekinio šakniavaisio vidutinėmasė. Burokėlių šakniavaisių morfologinių požymių, šakniavaisio biocheminėssudėties ir derliaus duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu (Tarakanovas,Raudonius, 2003).Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 . Bandymo variantai kartoti po tris kartus.Ekologiškai auginant daržoves, naudotos natūralios trąšos: „Biokal 01“, ir kaliomagnezija (tręšta vieną kartą – 06-22) ir biojodis (tręšta tris kartus – 07-05, 07-14,07-28). Burokėliai purkšti nuo amarų biologiniu preparatu Nimezaliu du kartus(07-24 ir 08-08).Meteorologinės sąlygos tyrimo metais buvo nevienodos (1 lentelė). 2005 m.pavasarį vyravo sausesnis ir šaltesnis oras. Burokėliai dygo nevienodai, tačiauvegetacijos viduryje ir iki derliaus nuėmimo augo gan gerai. Gausesni krituliai iškritorugpjūčio mėnesį – 109,4 mm, tačiau oras buvo vėsesnis ir tai turėjo įtakos burokėliųšakniavaisių kokybei bei derliui.1 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygos burokėliams augantT a b l e 1. Meteorological conditions during red beet growth2006 m. gegužės mėn. pradžioje iškritę krituliai ir šiltas oras turėjo įtakos daržovių

dygimui: jos sudygo gan tolygiai. Vėliau burokėliams augti trūko drėgmės, ypačbirželio mėnesį, kai kritulių iškrito vos 13,8 mm. Daržovės sparčiau pradėjo augtirugpjūčio mėn.Rezultatai. Derliaus skirtumas ir išorinė šakniavaisių kokybė priklauso nuo veislėsar hibrido genetinės prigimties, dirvos bei meteorologinių sąlygų. Auginant burokėlius2005 m., nustatyta, kad derlingiausia veislė buvo ‘Ainiai’ (suminis derlius – 51,2 t ha -1 ,prekinis – 43,9 t ha -1 ) (2 lentelė).2 l e n t e l ė. Burokėlių derliaus įvertinimasT a b l e 2. Estimation of red beet yieldBabtai, 2005 m.‘Ainių’ veislės burokėliai derlingumu iš esmės skyrėsi nuo ‘Vytėnų bordo’burokėlių. Tarp kitų veislių ir hibridų burokėlių esminių skirtumų negauta. Įvertinusburokėlių suminio derliaus rezultatus ir palyginus su kontroline veisle ‘Kamuoliai’,nustatyta, kad visi tirti burokėliai ją lenkė derlingumu, išskyrus ‘Vytėnų bordo’.2006 m. duomenys parodė, kad burokėlių derliui įtakos turėjo meteorologinėssąlygos. Metai buvo sausringi, drėgmės ypač trūko birželio–liepos mėnesiais, todėlsumažėjo burokėlių derlingumas. Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime darytiprielaidą, kad sausringesniais metais kai kurios burokėlių veislės prasčiau pasisavinamaisto medžiagas (3 lentelė).3 l e n t e l ė. Burokėlių derliaus įvertinimasT a b l e 3. Estimation of red beet yieldBabtai, 2006 m.Didesniu ir stabilesniu derliumi išsiskyrė olandiški hibridai ‘Boro’ ir ‘Pablo’ beilietuviškos burokėlių veislės ‘Joniai’ ir ‘Kamuoliai’. Šių burokėlių suminis derlius

per dvejus tyrimo metus buvo stabilesnis nei kitų veislių burokėlių. Galime teigti,kad burokėlių veislė ‘Ainiai’ labiau reaguoja į meteorologines sąlygas negu kitosveislės.Tirti burokėliai priklauso apvalių, ovalių ar apvaliai plokščių šakniavaisių grupei.Tai Lietuvoje labiausiai paplitę burokėliai. Jų šakniavaisių ilgis ir skersmuo – nuo 6,2 iki8,0 cm. Stambiausius šakniavaisius išaugino kontrolinė burokėlių veislė ‘Kamuoliai’.Jų šakniavaisių ilgis buvo 8,0 cm, skersmuo – 7,7 cm ), o vidutinė šakniavaisiomasė – 320,0 g (4 lentelė). Tyrimo metais iš esmės smulkesniais šakniavaisiais išsiskyrėužsieniniai burokėlių hibridai. ‘Pablo’ F 1šakniavaisių vidutinis ilgis buvo 6,2 cm,skersmuo – 6,6 cm, o ‘Boro’ F – atitinkamai 6,5 ir 6,4 cm. Vidutinė šakniavaisio masė1taip pat buvo mažesnė – atitinkamai 196,7 ir 233,0 g. Šakniavaisio masės esminiaiskirtumai gauti tarp kontrolinės veislės ‘Kamuoliai’ ir ‘Ainių’ veislės burokėlių.4 l e n t e l ė. Burokėlių morfologinių požymių rodikliaiT a b l e 4. Evaluation of red beet morphological parametersBabtai, 2005–2006 m.Įvertinus burokėlių biocheminę sudėtį nustatyta, kad tirpių sausųjų medžiagų irbendrojo cukraus kiekis labiau priklausė nuo burokėlių veislės genetinės prigimties neinuo meteorologinių sąlygų. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų (16,6%) ir bendrojocukraus (9,8%) sukaupė lietuviška burokėlių veislė ‘Nevėžis’. Mažiausiai šių medžiagųkaupė užsieninių hibridų burokėliai (1 pav.).Didesnės neigiamos įtakos burokėlių maistinei vertei turi nitratų kiekis. Tyrimųduomenys parodė, kad nitratų kiekis burokėliuose buvo nedidelis – tik iki 500 mg kg -1. Daugiausia nitratų kaupė ‘Boro’ F 1burokėliai (2005 m. – 457,3 mg kg -1 ir 2006m. – 523,7 mg kg -1 ) (2 pav.). 2005 m. užaugintų burokėlių šakniavaisiai kaupė mažiaunitratų negu 2006 m. Manoma, kad tam turėjo įtakos kritulių kiekis, nes temperatūrųskirtumai tyrimo metais buvo nedideli. Sausesnių 2006 m. liepos–rugpjūčio mėnesiaistrūkstant drėgmės ir sulėtėjus fiziologiniams procesams burokėliuose, šakniavaisiuosepradėjo labiau kauptis nitratai. Tyrimo metais stabiliai mažiausiai nitratų kaupėveislių ‘Ainiai’ (2005 m. – 284,3 mg kg -1 ir 2006 m. – 360,0 mg kg -1 ) ir ‘Nevėžis’(2005 m. – 354,7 mg kg -1 ir 2006 m. – 360,0 mg kg -1 ) šakniavaisiai.1 p a v. Tirpių sausųjų medžiagų ir bendrojo cukraus kiekis burokėliuose, %F i g. 1. Dry soluble solids and total sugar in red beet (%)Babtai, 2005–2006 m.

2 p a v. Nitratų kiekis burokėliuose, mg kg -1Fig. 2. Nitrates in red beet (mg kg -1 )Babtai, 2005–2006 m.Aptarimas. Burokėlių išorinė kokybė priklauso ne tik nuo atskiro genotipo, betir nuo dirvožemio (Буренин, Юдаева, 1989; Боос ir kt.,1990). Lietuvoje ir Rusijojeatlikti intensyviomis sąlygomis tinkamiausių auginti burokėlių derliaus ir šakniavaisių

morfologinių požymių tyrimai parodė, kad skirtingo genotipo augalai į aplinkos sąlygasreaguoja nevienodai (Armolaitienė, 1998; Petronienė, 2000; Пиваваров, Бунин, 2003;Опимах, Федорова, 2006). Mūsų atlikti tyrimai ekologinėmis auginimo sąlygomis taippat parodė, kad aplinkos sąlygos turi didelę reikšmę burokėlių auginimui. Ekologiškaiauginant daržoves, labai svarbus jų tręšimas. Jei trūksta kalio trąšų, burokėlių derliusmažėja. Kacko (2001) nustatė, kad auginant burokėlius ekologiškai, biochemineisudėčiai ir derliui didelės įtakos turi priešsėliai. Lenkijoje ir Rusijoje atlikti tyrimai rodo,kad burokėlių derliui įtakos turi ne tik dirva, bet ir meteorologinės sąlygos (Michalikir kt., 1997; Примак, Литвиненко, 1981). Tai patvirtina ir mūsų tyrimai. Biocheminiųmedžiagų sudėtis burokėliuose priklauso nuo veislės genetinės prigimties bei augimosąlygų. Mūsų tyrimais nustatyta, kad lietuviškos burokėlių veislės iš esmės skiriasitirpių sausųjų medžiagų ir bendrojo cukraus kiekiu nuo olandiškų burokėlių hibridų.Petronienės ir Viškelio (2004) penkerių metų tyrimai parodė, kad ‘Pablo’ F 1burokėliaisukaupia vidutiniškai 12,46% tirpių sausųjų medžiagų ir 8,64% bendrojo cukraus.Panašūs duomenys gauti ir atliekant mūsų tyrimus. Ištyrus nitratų kiekį burokėliuose,nustatyta, kad jų kiekis įvairavo nuo 284,3 iki 523,7 mg kg -1 . Tyrimais nustatyta, kadfiziologiniai procesai burokėlių šakniavaisiuose sausesniais metais sulėtėja ir labiaukaupiasi nitratai. Tai patvirtina ir kitų tyrėjų duomenys (Bagdonaitė, 1995; Барсукова,1998; Kręzel, Kołota, 2007).Išvados. 1. Burokėlių olandiški hibridai ‘Boro’ ir ‘Pablo’ išsiskiria stabiliaididesniu derlingumu, suformuoja mažesnius šakniavaisius. ‘Boro’ F 1burokėlių suminisderlius atskirais metais kinta nuo 47,4 iki 53,2 t ha -1 , o ‘Pablo’ F 1– nuo 45,8 iki43,8 t ha -1 . Jų šakniavaisiai yra 6,2–6,6 cm ilgio ir skersmens, o šakniavaisio vidutinėmasė siekia 196,7–233,0 g.2. Burokėlių veislė ‘Ainiai’ labiau reaguoja į meteorologines sąlygas negu kitosveislės.3. Lietuviškos burokėlių veislės kaupia daugiau tirpių sausųjų medžiagų(14,7–16,6%) ir bendrojo cukraus (8,7–9,8%) nei tirti hibridai, o hibridinių burokėliųšakniavaisiai kaupia apie 12,1% tirpių sausųjų medžiagų ir apie 7,9% bendrojocukraus.4. Mažiausiai nitratų kaupia veislės ‘Ainiai’ (284,3–360,0 mg kg -1 ) burokėliai.Daugiausia nitratų rasta ‘Boro’ F 1(457,3–523,7 mg kg -1 ) burokėliuose.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. AOAC. Official Method of Analysis. Arlington V. A. - 15 th ed. Vol.17 (1001).P. 962.2. Armolaitienė J. Burokėlių ir morkų selekcija Lietuvoje // Sodininkystė irdaržininkystė. Babtai, 1998. T. 17(2). P. 28–32.3. Bagdonaitė Ž. Nitratų kiekis daržovėse // Sodininkystė ir daržininkystė. Vilnius,1995. T. 14. P. 63–71.4. Krężel J., Kołota E. Wpływ nawożenia azotowego na plonowanie i warość

iologizną buraka ćwikłowego, uprawianego na zbiór pęczkowy // Ogrodnictwo.Poznan, 2007. Vol. 41. P. 547–552.5. Michalik B. Hodowla buraka ćwikłowego i szpinaku // Hodowla RoślinWarzywnych. Warszawa, 1993. P. 315–349.6. Orłowski M., Kołota E. Burak ćwikłowy // Uprawa warzyw. Szczecin, 1993.P. 174–179.7. Petronienė D. ‘Joniai’ – nauja burokėlių veislė // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 2000. T. 19(1). P. 81–86.8. Petronienė O. D., Viškelis P. Biochemical composition and preservation ofvarious red beet cultivars // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2004. T. 23(3).P. 89–97.9. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.10. Барсукова В. Е. Влияние климатических факторов на формированиеурожайности и биохимического состава корнеплодов свёклы столовой //Международный симпозиум по селекции и семеноводству овощных культур.Москва, 1979. С. 79–80.11. Барсукова В. Е. Изменчивость биохимического состава сортотипов свёклыстоловой // Селекция и семеноводство овощных и бахчевых культур. Москва,1998. 66 с.12. Боос Г. В., Бадина Г. Б., Буренин В. И. Гетерозис овощных культур.Ленинград, 1990. 218 c.13. Буренин В. И., Пивоваров В. Ф. Свёкла. Санкт-Петербург, 1998. 122 с.14. Буренин В. И., Юдаева В. Е. Оценка кол-х образцов столовой свёклы вусловиях Московской области // Научно–технич. бюлл. ВИР. 1989. Вып. 192.С. 25–29.15. Дьяченко В. С. Пищевая ценность свёклы // Овощи и пищевая ценность.Москва, 1979. С. 50–54.16. Методы биохимического исследования растений / Под ред. А. И. Ермакова.Ленинград, 1987. 431 с.17. Опимах В. В., Федорова М. И. Исходный материал для селекции свёклыстоловой // Овощеводство. 2006. Т. 12. С. 59–66.18. Пивоваров В. Ф. и Бунин М. С. Методы селекции и семеноводства овощныхкорнеплодных растений. Москва, 2003. С. 178–202.19. Примак А. П., Литвиненко М. В. Влияние условий произрастания накачественный состав некоторых овощей // Качество овощных и бахчевыхкультур. Москва, 1981. С. 132–138.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).ROOT-CROP QUALITY AND PRODUCTIVITY OF ECOLOGICALLYGROWN RED BEET CULTIVARS AND HY BRIDSR. Karklelienė, A. Radzevičius, Č. Bobinas, L. Duchovskienė

SummaryInvestigation of ecologically grown red beet (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar.vulgaris var. vulgaris) cultivars and hybrids was carried out at the Lithuanian Institute ofHorticulture in 2005–2006. There were the most popular Lithuanian cultivars with round rootcrop:‘Kamuoliai’, ‘Joniai’, ‘Ainiai’, Vytėnų bordo’, ‘Nevėžis’ and two foreign hybrids: ‘Pablo’and ‘Boro’. There were evaluated total and marketable yield, morphological characteristics(root-crop length, diameter, weight) and biochemical composition. Red beets were growthunder organic conditions (natural fertilizer and plant protection were used). It was establishedthat more productive cultivars with low reaction to different environment conditions are thebest for ecological growing.Key words: biochemical composition, cultivars, hybrid, morphological characteristics,yield, red beet.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).EFFECT OF NEEMAZAL-T/S ON PREDATORY SYR-PHYDS (DIPTERA,(SYRPHIDAE) OCCURING IN THECABBAGE APHID COLO NIES (BREVICORYNE( BRASSICAEL.)ON WHITE CABBAGELaisvūnė DUCHOVSKIENĖ, Rasa KARKLELIENĖLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania.E-mail R.Karkleliene@lsdi.ltThe investigations were carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004–2005.Effect of biopesticide NeemAzal-T/S (a. i. 10 g/l azadirachtin A) on abundance of cabbageaphid Brevicoryne brassicae L. and their predatory syrphids (Diptera, Syrphydae) larvae wasstudied in ecologically grown white cabbage ‘Bielorusiška Dotnuvos’. NeemAzal-T/S at therate of 5 l ha -1 was effective against cabbage aphid Brevicoryne brassicae L. The mortality ofaphids was from 44,22 to 94,23%, mortality of predatory syrphids larvae was from 57,14 to96,0%. NeemAzal-T/S had had long lasting effect for both of them.Key words: Brevicoryne brassicae L., Diptera, NeemAzal, predatory syrphids,Syrphydae.Introduction. The cabbage aphid Brevicoryne brassicae L. is a widely distributedand severe pest of forage, horticultural and oil-seed Brassica crops (Ellis, Singh, 1993;Jankowska, Wiech, 2003; Duchovskienė, 2005). They cause serious losses of yield inBrasica crop and reduce its marketable value (Liu et al., 1994; Costello and Altieri,1995). Dipteran larvae of family syrphidae are effective predators attacking aphids,including the cabbage aphid Brevicoryne brassicae L., a pest of various cruciferousvegetables. The results obtained demonstrate the important role limiting the aphidpopulation as an effect of their common occurrence and number of generations(Wnuk, 1982; Wnuk, 1993). According to Wnuk and Fusch (1977), Sharma and Bhalla(1988), syrphid larvae feeding on cabbage aphids colonies consumed few hundredsof aphids during their development. The use of insecticides on vegetable crops hascaused increasing concern amongst growers, markets and consumers (Ellis et al.,1996). It is very big problem in ecological growing of cabbages, because the choice ofbiopesticides is very poor. Preparations from neem is less toxic than many conventionalinsecticides for natural enemies and insects-pollinators (Hoelmer et al., 1990). Oneof them NeemAzal – T/S contains azadirachtin, as the basic active compound. Thesensitivity of insects to azadirachtin is different (Prakash and Rao, 1997).Materials and methods. The investigations were carried out in the experimentalfield of vegetables under ecological growing conditions of cabbages ‘BielorusiškaDotnuvos’ at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004–2005. Investigations wereconducted according to EPPO standards (1997). Each replicate consisted of 12 m 2 , and

the treatments were repeated four times at random plot distribution. Artificial fertilizersand pesticides were not used in ecologically grown cabbages, only organic manure(60 t ha -1 ) was applied before planting (fertilized treatment). Covering with agro-filmwas made few days after planting of seedlings. The number of aphids and its predatorswere recorded as follows: 24 h before and 5 and 10 days after treatment. Aphids and thepredatory larvae were counted on 10 plants per each plot. Visual method for estimationwas used. The biological efficiency of NeemAzal – T/S (a.i. azadirachtin A 10 g·dm -3) at the rate 5 l ha -1 (water volume 400 dm 3·ha -1 ) was presented as percentage of pestand their predatory mortality. Mortality of aphids and their parasites was evaluatedusing Abbots formula (1925). The number of aphids and their parasites was comparedamong treatments in this study with a single factor analysis of variance (ANOVA)with P d” 0.05 (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Results. In 2004, 10 days after application of NeemAzal-T/S at the rate of 0.5%water spraying solution the mean number of aphids was reduced respectively from 17.5to 0.7 aphids in non-fertilized, and from 29.1 to 2.5 aphids in fertilized plots (Table 1).Mortality of aphids gradually increased in 10 days after application and reached 94.42%on non-fertilized and 79.41% on fertilized plots. There were not found any statisticaldifferences of aphid numbers between treatments. The mortality of syrphids larvaewas higher than aphids (Table 2). There were found statistical differences of larvaenumbers between untreated and treated with NeemAzal-T/S plots.T a b l e 1. Residue toxicity to cabbage aphids after application ofNeemAzal-T/S1 l e n t e l ė. Nimazalio toksiškumas kopūstiniams amaramsBabtai, 2004T a b l e 2. Residue toxicity to predatory syrphids larvae after application

of NeemAzal-T/S2 l e n t e l ė. Nimazalio toksiškumas grobuoniškųjų žiedmusių lervomsBabtai, 2004In 2005 mortality of aphids was lower than in 2004, because population inuntreated plots grow more rapidly (Table 3). Mortality of aphids increased in 10 daysafter application and reached only 78.36% on non-fertilized and 72.4% on fertilizedplots. Abundance of syrphids larvae was lower and mortality of larvae was higherthan in 2004 (Table 4).T a b l e 3. Residue toxicity to cabbage aphids after application ofNeemAzal-T/S3 l e n t e l ė. Nimazalio toksiškumas kopūstiniams amaramsBabtai, 2005

T a b l e 4. Residue toxicity to predatory syrphids larvae after applicationof NeemAzal-T/S4 l e n t e l ė. Nimazalio toksiškumas grobuoniškųjų žiedmusių lervomsBabtai, 2005Discussion. In ecologically farming the protection from diseases and pests isvery important. Agro-film not only protects from pests but also maintains the suitablemicroclimate for plants (Staugaitis et al., 1999). In our investigation we found thatcovering with agro-film can’t avoid the risk of Brevicoryne brassicae infestation andagro-film make more suitable conditions for pests and predators development. Wehave had taking out agro-film for harrowing weeds and for pests counting; maybethis helped pests and predators get inside. According to Wnuk and Starmach (1977),syrphids prefer the plants heavily infected by aphids as the place for laying eggs.In our study more abundant population of aphids and predators was in fertilizedcabbages, though we not found any statistical differences of aphid and syrphids larvaenumbers between non-fertilized and fertilized treatments. It was found that the effectof NeemAzal-T/S gradually increased and in 10 days after the application was highest.The concentration of 0.5% proved to be toxic enough for larvae as well, but the larvaewho survived, moulted two days later than in control (Hiiesaar et al., 1998). Maybeit was one of the reasons why mortality of predatory syrphids was higher then this ofaphids in our study.Conclusions. 1. Trial data shows that NeemAzal-T/S at the rate of 0,5% waterspraying solution was effective against cabbage aphids on cabbage and has also thesame long lasting effect.2. Mortality of predatory syrphids larvae was higher than this of cabbage aphidsand has also the same long lasting effect.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

References1. Abbott W. S. A method for computing the effectiveness of an insecticide //J. Econ. Entomol. 1925. Vol. 18. P. 265–267.2. Costello M. J., Altieri M. A. Abundance, growth rate and parasitism of Brevicorynebrassicae and Myzus persicae (Homoptera: Aphididae) on broccoli grown in livingmulches // Agric. EcosysT. Environ.1995. Vol. 52. P. 187–196.3. Duchovskienė L. Effect of bioinsecticide NeemAzal – T/S on the most widelyspread cabbage pests // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(4).P. 163–171.4. Ellis P. R., Singh R. A review of the host plant of the cabbage aphid, Brevicorynebrassicae (Homoptera: Aphididae) // IOBC/WPRS bulletin. 1993. Vol. 16(5).P. 192–201.5. Ellis P. R., Tatchell G. M., Collier R. H., Parker W. E. Assessment of severalcomponents that could be used in an integrated programme for controlling aphidson fields crops of lettuce // IOBC/WPRS. Bulletin. 1996. Vol. 19. P. 91–97.6. EPPO Standards. Guidelines for the efficacy evaluation of plant protectionproducts. Insecticides & Acaricides. Paris, 1997. Vol. 3. 232 p.7. Hiiesaar K., Luik A., Kuusik A., Metspalu L. The effect of NeemAzal – T/S onthe mortality of mite Tetranychus urticae Koch. and some insects – Aphis gossypiiGlov. and Thrips tabaci Lind. // Practice oriented results on use and productionof Neem-ingredients and pheromones. 1998. Vol. 8. P. 41–45.8. Hoelmer K. A., Osborne L. S., Mokomi R. K. Effects of neem extracts onbeneficial insects in greenhouse culture // Neem – Potential in Pest ManagementPrograms. 1990. Vol. 86. P. 100–105.9. Jankowska B., Wiech K. (2003): Occurrence of Diaeretiella rapae (M’Intosh)(Aphidae) in cabbage aphid (Brevicoryne brassicae L.) colonies on differentcrucifere crops // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(3).P. 155–163.10. Liu S. S., Hommes M., Hildenhagen R. Damage to white cabbage by theaphid Brevicoryne brassicae (L.): influence of aphid density and stage of plantgrowth // IOBC/WPRS Bull. 1994. Vol. 17. P. 75–89.11. Prakash A., Rao J. Botanical insecticides in agriculture. London, 1997. 461 p.12. Sharma K. C., Bhalla O. P. Biology of six syrphid predators of cabbage aphid(Brevicoryne brassicaeL.) on seed crop of cauliflower (Brassica oleracea var.botrytis) // Indian J. Agric. Sci. 1988. Vol. 58(8). P. 652–654.13. Staugaitis G., Starkutė R. Pekino kopūstų derlius ir jų kokybės priklausomybėnuo auginimo laiko // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(3).P. 58–65.14. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.15. Wnuk A. Czynniki wpływające na efektywność działania mszycożernychbzygowatych (Diptera, Syrphydae) // Zesz. Probl. Post. Nauk Rol. 1982. Vol. 251.P. 101–113.

16. Wnuk A., Fusch R. Obserwacje nad efektyvnością ograniczania liczebnościmszycy kapuścianej Brevicoryne brassicae (L.) na kapuście i kalafiore //Pol. Pismo Ent. 1977. Vol. 47. P. 147–155.17. Wnuk A. Możliwości ograniczenia zabiegów mszycobójczych przy uwzględnieniudziałalności drapieżnych Syrphydae // Materiały Konferencii. O lepszą jakośćproduktów ogrodniczych. 1993. Vol. 12. P. 309–313.18. Wnuk A., Starmach M. Wpływ wielkości kolonii mszyc na składanie jaj przezdrapieżne bzygowate (Diptera, Syrphydae) // Zeszyty Naukowe AR w Krakowie.1977. Vol. 125. P. 199–207.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).NIMAZALIO POVEIKIS GROBUONIŠKAI ŽIEDMUSEI (DIPTERA(, SYR-PHIDAE), PAPLITUSIAI KOPŪSTINEI AMARO KOLONIJOSE (BBREVICO-BRYNE BRASSICAE L.) ANT BALTAGŪŽIŲ KOPŪSTŲL. Duchovskienė, R. KarklelienėSantraukaTyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2004–2005 m. TirtasNimazalio T/S 10 g/l k. e. (v. m. azadirachtinas A) poveikis kopūstinių amarų Brevicorynebrassicae L. ir grobuoniškųjų žiedmusių (Diptera, Syrphidae) lervų gausumui ekologiškaiauginamų baltagūžių kopūstų ‘Bielorusiška Dotnuvos’ pasėliuose. Išpurškiant 5 l ha -1 NimazalioT/S, jis buvo efektyvus nuo kopūstinių amarų Brevicoryne brassicae L. Amarų žuvo nuo 44,22iki 94,23%, o grobuoniškųjų žiedmusių lervų – nuo 57,14 iki 96,0%. Tirtiems vabzdžiamsNimazalio T/S poveikis buvo ilgalaikis.Reikšminiai žodžiai: Brevicoryne brassicae L., Diptera, Syrphydae, grobuoniškosiosžiedmusės, Nimazalis.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).ASIMILIACINIO PLOTO ĮTAKA POMIDORŲ PRODUK-TYVUMUIJulė JANKAUSKIENĖ, Aušra BRAZAITYTĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas j.jankauskiene@lsdi.lt2003–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute dviguba polimerineplėvele dengtuose šiltnamiuose Multi Rovero 640 TR mineralinėje vatoje augintas pomidorųhibridas ‘Cunero’ ir tirta lapų skaičiaus įtaka pigmentų kaupimuisi lapuose, derliui bei kokybei.Pomidorai genėti paliekant skirtingą lapų skaičių ant augalo: 15, 20 ir 25 vnt. Vegetacijos metunustatytas sausųjų medžiagų kiekis pomidorų lapuose bei vaisiuose, fotosintezės pigmentųkiekis augalų lapuose, atlikta derliaus apskaita. Tie pomidorai, kurie turi 15 ir 20 lapų, sukaupiadaugiau sausųjų medžiagų lapuose negu tie, kurie turi 25 lapus. Tačiau pastarieji daugiau sausųjųmedžiagų sukaupia vaisiuose. Lapų skaičius neturi įtakos fotosintezės pigmentams pomidorųlapuose, bet turi įtakos tirtų pomidorų hibridų derėjimo ankstyvumui ir derliaus dydžiui.Pomidorų, kurie turėjo 25 lapus, derlius didesnis negu tų, kurie turėjo 15 ir 20 lapų. Vidutinėvaisiaus masė didesnė tų pomidorų, kurie turėjo 20 ir 25 lapus ant augalo.Reikšminiai žodžiai: derlius, fotosintezės pigmentai, lapų skaičius, pomidoras, sausosiosmedžiagos.Įvadas. Šiltnamiuose auginami pomidorai formuojami bei genimi pagal jųauginimo technologijas, tačiau svarbu pripažinti, kad kai kurie elementai (vaisiųgenėjimas, optimalus vaisių ir lapų skaičiaus santykis) gali kisti – tai priklauso nuovietos sąlygų, augalų auginimo ir hibrido ypatybių (Navarret ir Jeannequin, 1997).Nustatyta, kad pomidorų lapų genėjimas turi įtakos jų produktyvumui (Slack, 1986).Kad galėtų normaliai augti ir derėti, pomidoro augalas turi turėti 13–15 lapų (Hanna,2002). Genint lapus ir paliekant tam tikrą jų skaičių, reguliuojamas augalo vegetatyvinisir generatyvinis augimas. Ankstyvas lapų nuskynimas turi įtakos vaisiaus dydžiui,greitina vaisių nokimą, pagerina oro cirkuliaciją, tuo pačiu sumažėja galimybėaugalui užsikrėsti ligomis. Esant mažesniam negu optimalus lapų skaičiui ant augalo,skatinamas generatyvinis augimas. Todėl siekiant gauti kuo ankstyvesnį bei didesnįpomidorų derlių, svarbu nustatyti, koks turi būti optimalus lapų skaičius ant augalo.Hipotezė – lapų skaičiaus ant augalo reguliavimas turi teigiamos įtakos pomidorųproduktyvumui.Darbo tikslas – nustatyti pomidorų lapų skaičiaus įtaką fotosintezės pigmentams,derėjimo ankstyvumui bei suminiam derliui.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2003–2005 m. Lietuvossodininkystės ir daržininkystės instituto dviguba polimerine plėvele dengtuosešiltnamiuose Multi Rovero 640 TR. Pomidorai auginti mineralinėje vatoje. Sėjos

laikas: 2003 metais – vasario mėn. 3 d., 2004 metais – vasario mėn. 6 d., 2005metais – vasario mėn. 11 diena. Pomidorų daigai auginti mineralinės vatos kubeliuosedaigyne ant stelažų, papildomai švytinti. Į šiltnamį sodinti 2003-03-27, 2004-03-18,2005-03-31. Augalų tankis – 2,5 aug. m –2 . Pomidorai tręšti „Nutrifol“ (rudas ir žalias)trąšomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra atsižvelgiant į augimo tarpsnį.Vandeniui rūgštinti naudota azoto rūgštis. Druskų koncentracija maitinamajametirpale – EC 2,8–3,0, rūgštumas – pH 5,5–5,8. Pomidorų vegetacijos pabaiga – 2003-10-14, 2004-10-11, 2005-10-17. Tyrimo objektas – pomidorų hibridas ‘Cunero’.Pomidorai genėti paliekant skirtingą lapų skaičių ant augalo: a 0– 15 vnt. aug. -1 ,a 1– 20 vnt. aug. -1 , a 2– 25 vnt. aug. -1 . Laukelio plotas – 8,0 m 2 . Variantai kartoti potris kartus. Laukeliai išdėstyti randomizuotai.Tyrimo metu nustatytos sausosios medžiagos pomidorų lapuose ir vaisiuose,pigmentų kiekis pomidorų lapuose (kas mėnesį vegetacijos metu: I matavimas –birželio mėn., II matavimas – liepos mėn., III matavimas – rugpjūčio mėn.). Sausosiosmedžiagos nustatytos išdžiovinus lapus 105 ± 2 °C temperatūroje iki nekintamos masės.Pigmentų kiekis nustatytas žaliuose pomidorų lapuose 100% acetono ekstraktuosesprektrofotometru „Genesis 6“ pagal Vetšteino metodiką (Wettstein, 1957). Tirtivisai susiformavę lapai. Atlikta pomidorų derliaus apskaita. Pomidorų derlius imtastris kartus per savaitę, vaisiai rūšiuoti į prekinius ir neprekinius. Derliaus duomenysapdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Rezultatai. Vegetacijos metu daugiau sausųjų medžiagų kaupė augalai, turintys15–20 lapų, negu augalai, turintys 25 lapus (1 pav.).1 p a v. Sausųjų medžiagų kiekis pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi lapuosevegetacijos metuF i g. 1. Dry matter content in the leaves of tomatoes with different number of leaves duringvegetationPirmojo ir trečiojo matavimų metu nustatyta, kad pomidorai, turintys 15 lapų

ant augalo, lapuose sukaupė daugiausia sausųjų medžiagų. Jų buvo atitinkamai4,1–4,8% ir 1,5–2,0% daugiau negu pomidorų, turinčių 20 ir 25 lapus, lapuose.Mažiausiai sausųjų medžiagų lapuose sukaupė augalai, turintys daugiausia lapų, t. y.25 vnt. aug. -1 , tačiau jų vaisiuose sukaupta daugiausia sausųjų medžiagų (antrojo irtrečiojo matavimų metu nustatytas esminis skirtumas). Jų kiekis buvo 5,5–6,0%, oaugalų, turinčių 15 ir 20 lapų, – 5,1–5,4% (2 pav.).2 p a v. Sausųjų medžiagų kiekis pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi vaisiuosevegetacijos metuF i g. 2. Dry matter content in the fruits of tomatoes with different number of leaves duringvegetationPigmentų kiekis augalų lapuose vegetacijos metu kito nedaug. Lapų skaičius antaugalo neturėjo esminės įtakos pigmentų kiekiui lapuose (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Chlorofilų kiekis pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi lapuosevegetacijos metu*T a b l e 1. Chlorophyll content in the leaves of tomatoes with different number ofleaves during vegetationChlorofilų kiekis pirmojo ir trečiojo matavimų metu buvo vienodas. Antruojumatavimu nustatyta, kad daugiausia chlorofilo lapuose sukaupė pomidorai, turintys25 lapus. Karotinoidų kiekis pomidorų lapuose vegetacijos metu visuose variantuosebuvo vienodas (2 lentelė). Masinio vaisių derėjimo metu (II matavimas) pomidorųlapuose jų buvo mažiau negu pirmojo bei trečiojo matavimų metu.

2 l e n t e l ė. Karotinoidų kiekis pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi lapuosevegetacijos metu*T a b l e 2. Carotenoid content in the leaves of tomatoes with different number ofleaves during vegetationLapų skaičius turėjo įtakos ankstyvajam bei suminiam pomidorų derliui. Didžiausiąankstyvąjį derlių (per pirmąjį derėjimo mėnesį) – 3,5 kg m -2 išaugino 15 lapų turėjępomidorų augalai (3 pav.). Ankstyvasis derlius sudarė 15,5% suminio derliaus ir buvo19% didesnis negu pomidorų, turinčių 25 lapus, ir 13,4% didesnis negu pomidorų,turinčių 20 lapų ant augalo (neesminis skirtumas). Gauta stipri neigiama koreliacijatarp lapų skaičiaus ant augalo ir ankstyvojo pomidorų derliaus (r = -0,96): kuo daugiaulapų ant augalo, tuo mažesnis ankstyvasis derlius.Didžiausias suminis derlius buvo pomidorų, turinčių 25 lapus (3 pav.).3 p a v. Pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi ankstyvasis bei suminis derliusF i g. 3. Early and total yield of tomatoes with different number of leavesJų derlius buvo 4,6% didesnis (esminis skirtumas) negu pomidorų, turinčių 15 lapų.Pomidorų, turinčių 20 ir 25 lapus, derliaus skirtumas yra neesminis. Gauta stipri

teigiama koreliacija tarp lapų skaičiaus ant augalo ir pomidorų derliaus (r = 0,94): kuodaugiau lapų ant augalo, tuo didesnis suminis derlius. Lapų skaičius ant augalo neturėjoreikšmingos įtakos vaisių kokybei. Didesnis nestandartinių vaisių derlius – 0,75 kg m -2gautas paliekant 25 lapus ant augalo. Paliekant 15 ar 20 lapų ant augalo, nestandartiniųvaisių derlius buvo 0,67–0,69 kg m -2 .Lapų skaičius ant augalo turėjo įtakos vidutinei vaisiaus masei (4 pav.). Gauta stipriteigiama koreliacija tarp lapų skaičiaus ant augalo ir vidutinės vaisiaus masės (r = 0,98):didėjant lapų skaičiui ant augalo, didėjo ir vidutinė vaisiaus masė. Pomidorai, turintys25 lapus ant augalo, užaugino didesnius vaisius negu pomidorai, turintys 15 bei 20lapų. Jų vaisaus masė buvo atitinkamai 4,9–1,5% didesnė (esminis skirtumas).4 p a v. Pomidorų su skirtingu lapų skaičiumi vidutinė vaisiaus masėF i g. 4. Average fruit weight of tomatoes with different number of leavesAptarimas. Pomidorų lapų genėjimas yra svarbus agrotechninis elementas, turintisįtakos vaisių kokybei ir derliui. Paprastai pomidorai tarp kekių turi tris lapus. Tirtalapų skaičiaus tarp kekių bei vieno lapo tarp kekių pašalinimo laiko įtaka pomidorųderliui (Xiao ir kt., 2004; Logendra ir kt., 2001). Kobayashi tyrimų duomenimispomidorų hibridų standartinis derlius buvo didelis, kai augalai turėjo tris lapus virškekės (Kobayashi, 1999). Logendra ir kitų duomenimis, paliekant du lapus virš kekės,gautas 25% didesnis vaisių derlius (Logendra ir kt., 2001). Kiti mokslininkai teigia, kadnuolatinis vieno ar dviejų lapų tarp kekių šalinamas vegetacijos metu neturi poveikioaugalų derliui (Andriolo ir Falcăo, 2000). Lapų skynimas turi įtakos ir vaisių skilimui,tačiau vaisių formavimo įtaka vaisių skilimui didesnė. Nustatyta, kad, siekiant išvengtistambiavaisių pomidorų ‘Rapsodija’ vaisių skilimo, ant augalo turi būti mažiausiai13–15 lapų (Dorais ir kt., 2004). Lapų genėjimo laikas taip pat turi įtakos pomidorųproduktyvumui. Geriausias laikas pašalinti vieną lapą tarp kekių – pomidoramsžydint (Martinez ir kt., 2001). Mūsų tyrimo duomenimis lapų skaičiaus reguliavimasant augalo turi įtakos derliaus dydžiui. Didžiausias derlius gautas, kai augalai turėjodaugiausia lapų ant augalo – 25 vnt. Tačiau pomidorai, turintys mažiausiai lapų antaugalo, davė didžiausią ankstyvąjį derlių. Gautas stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,94)tarp lapų skaičiaus ant augalo ir suminio derlius.Pomidorams svarbu lapų skaičiaus ir vaisių santykis (Gautier ir kt., 2001; Sandriir kt., 2002). Geras balansas yra tuomet, kai augalas turi 20 lapų bei 20–25 vaisius.

Šis santykis priklauso nuo hibrido. Sandri ir kitų mokslininkų (Sandri ir kt., 2002)duomenimis, sutankinus pomidorus ploto vienete ir tarp lapų skaičiaus bei kekiųpalaikant 3 : 2 santykį, padidėja vaisių skaičius ploto vienete. Tai turi įtakos ir derliui.Mūsų tyrimo duomenys parodė, kad, esant daugiau lapų ant augalo, augalai formuojane daugiau, bet stambesnius vaisius.Kai kurie mokslininkai pažymi, kad, genint pomidorų lapus, reikia atsižvelgtiį lapų ploto indeksą (Heuvelink ir kt., 2005). Vaisių skaičius kekėje priklauso nuoaprūpinimo asimiliatais (Bertin, 1995). Asimiliatų susidarymas susijęs su lapų plotoindeksu. Mažesnis lapų skaičius ant augalo sumažina lapų ploto indeksą, sumažėjaaugalo biomasė, tai turi įtakos derliui. Nustatyta, kad lapų genėjimas tarp kekių 11%sumažina augalo masę, tačiau tai neturi didelės įtakos derliui. Rekomenduojamasoptimalus lapų ploto indeksas yra 3 m 2 m -2 (Heuvelink ir kt., 2005). Mūsų bandymeant augalo paliekant daugiau lapų, didesnis buvo ir lapų indeksas ploto vienete. Tai irturėjo teigiamos įtakos derliui.Lapų genėjimas turi įtakos sausųjų medžiagų kiekiui vaisiuose, tuo pačiu jųkokybei ir derliui. Andriolo ir kiti (2000) tyrė lapų ir vaisių skaičiaus įtaką sausųjųmedžiagų kaupimuisi vaisiuose. Sausųjų medžiagų kiekis buvo didžiausias lapuoseaugalų, turinčių tris lapus tarp kekių, tačiau vaisiuose sausųjų medžiagų kiekisnesiskyrė (Andriolo ir Falcăo, 2000). Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad lapų skaičiausmažinimas didino sausųjų medžiagų kiekį pomidorų lapuose, tačiau jų kiekis vaisiuosemažėjo.Svarbiausią vaidmenį fotosintezės procese vaidina chlorofilas. Jo susidarymaspriklauso nuo daugelio veiksnių: temperatūros, mineralinės mitybos, augalų augimotarpsnio (Якушкина, 1980). Mūsų tyrimo duomenimis lapų skaičius ant augalo neturėjoįtakos fotosintezės pigmentų kaupimuisi pomidorų lapuose. Tačiau kitais tyrimaisnustatyta, kad kitas agrotechninis elementas, t. y. atstumai tarp augalų, turi įtakoschlorofilų kiekiui pomidorų lapuose: rečiau pasodintų pomidorų lapuose sukauptadaugiau chlorofilų bei sausųjų medžiagų negu tankiau augančių (Jankauskienė,Brazaitytė, 1999).Išvados. 1. Lapų skaičius ant augalo turi įtakos pomidorų ankstyvajam ir suminiamderliui. Pomidorai, turintys 15 lapų, duoda didžiausią ankstyvąjį derlių. Pomidorų,turinčių 25 lapus, suminis derlius yra didžiausias.2. Pomidorai, turintys 15 ir 20 lapų, sukaupia daugiau sausųjų medžiagųlapuose negu turintys 25 lapus. Tačiau pastarieji daugiau sausųjų medžiagų sukaupiavaisiuose.3. Lapų skaičius ant augalo neturi įtakos fotosintezės pigmentų kiekiui pomidorųlapuose.4. Pomidorai, turintys 25 lapus ant augalo, užaugina didesnius vaisius negupomidorai, turintys mažiau lapų, t. y. 15 bei 20 vnt.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

Literatūra1. Andriolo J. L., Falcăo L. L. Effect of defoliation on dry matter accumulationand distribution to fruits of greenhouse tomato plant // Revista Brasileira deAgrometeorologia. 2000. 8. P. 75–83.2. Bertin N. Competition for assimilates and fruit position affect fruit set inindeterminate greenhouse tomato // Annals of Botany. 1995. 75. P. 55–65.3. Dorais H., Demers D. A., Papadopoulos A. P., van Ieperen W. Greenhouse tomatofruit cuticle cracking // Hort. rev. 2004. 30. P. 163–184.4. Gautier H., Guichard S., Tchamitchian M. Modulation of competition betweenfruits and leaves by pruning and water fogging, and consequences on tomato leafand fruit growth // Annals of Botany. 2001. 88. P. 645–652.5. Hanna H. Y. Greenhouse Tomato Manual // Annual Reports of the Red RiverResearch Station. Brossier City (USA), 2002. 26 p.6. Heuvelink E., Bakker M. J., Elings A., Kaarsemaker R. C., Marcelis L. F. M.Effect of leaf area on tomato yield // Acta Hort. 2005. 691. P. 43–50.7. Jankauskienė J., Brazaitytė A. Pomidorų agrotechnikos patikslinimas stikliniuosenešildomuose šiltnamiuose // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(1).P. 70–78.8. Kobayashi S. Effects of plant density and number of leaf above the truss on plantgrowth and fruit yield // J. of Soc. of Agri Struc. 1999. 30(1). P. 53–60.9. Logendra L. S., Gianfagna T. J., Specca D. R., Janes H. W. Greenhousetomato limited cluster production system: crop management practices affectyield // HortScience. 2001. 36(5). P. 893–896.10 Martinez S., Grimaldi M. C., Garbi M., Artur M. Defoliation effect on threephenological stages upon tomato (Lycopersicon esculentum Mill.) yield undergreenhouse // Agric. Tec. 2001. 61(4). P. 522–526.11 Navarrete M . , Jeannequin B., Sebillotte M. Vigour of greenhouse tomato plants(Lycopersicon esculentum Mill.): analysis of the criteria used by growers andsearch for objective criteria // J. Hort. Sci. 1997. 72. P. 821–829.12. Sandri M. A., Andriolo J. L., Witter M., dal Ross T. High density of defoliatedtomato plants in protected cultivation and its effects on development of trussesand fruits // Horticultura Brasileira. 2002. 20(3). P. 485–489.13. Slack G. The effect of leaf removal on the development and yield of glasshousetomatoes // J. Hort. Sci. 1986. 61(3). P. 353–360.14. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.15. Wettstein D. Chlorophyll Letale und der submikroskopishe Formweschsel derPlastiden. Exp. Cell Res. 1957. 12. P. 427–431.16. Xiao S., van der Ploeg A., Bakker M., Heuvelink E. Two instead of three leavesbetween tomato trusses: measured and simulated effects on partitioning andyield // Acta Hort. 2004. 654. P. 303–308.17. Якушкина Н. И. Физиология растений. Москва, 1980. С. 112–113.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).

THE INFLUENCE OF LEAF NUMBER ON TOMATOPRODUCTIVITYJ. Jankauskienė, A. BrazaitytėSummaryAt the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003–2005 tomato hybrid ‘Cunero’ was grownin greenhouses Multi Rovero 640 TR covered with double polymeric film and the influenceof leaf number on pigment accumulation in leaves, on yield and its quality was investigated.Tomatoes had different number of leaves per plant: 15, 20 and 25 units. During vegetation therewas established dry matter content in tomato leaves and fruits and pigment content in plantleaves. Tomatoes, which have 15 and 20 leaves, accumulate more dry matter in their leavesthan plants, which have 25 leaves. Nevertheless, tomatoes, which have 25 leaves, accumulatemore dry matter in fruits. Number of leaves does not influence photosynthesis pigments intomato leaves. Number of leaves influences the earliness of the investigated tomato hybridsand affects yield size. Tomato hybrids, which have 25 leaves, produce yield bigger than thesehybrids, which have 15 and 20 leaves. Tomatoes, which have 20 and 25 leaves per plant, producefruits, which average weight is bigger.Key words: dry matter, leaf number, photosynthesis pigments, tomato, yield.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).VALGOMOJO POMIDORO (LYCOPERSICON(ESCULENTUMMILL.) VEISLIŲ FIZIOLOGINIŲ IR MORFOLOGINIŲRODIKLIŲ ĮVERTINIMASAudrius RADZEVIČIUS, Rasa KARKLELIENĖ, Česlovas BOBINAS,Sandra SAKALAUSKIENĖ, Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas a.radzevicius@lsdi.ltValgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.) fiziologinių ir morfologinių rodikliųtyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2007 metais. Pomidorų kolekcijąsudarė trys lietuviškos (‘Viltis’, ‘Laukiai’, ‘Jurgiai’), trys baltarusiškos (‘Vilina’, ‘Vėža’,‘Ranij 310’) veislės, vienas olandiškas (Nr. 1146) ir trys amerikietiški (Nr. 5648, Nr. 5654,Nr. 453) selekciniai numeriai. Tyrimo metu įvertinti pomidorų augalų morfologiniai rodikliai:augalų aukštis, lapų skaičius, ištirtas chlorofilų ir karotinoidų kiekis lapuose.Apibendrinus gautus bandymo duomenis buvo nustatyta, kad selekcinio numerio 1146augalai išaugo patys aukščiausi, susintetino daugiausia karotinoidų ir sukaupė didžiausiąchlorofilo a kiekį savo lapuose. Daugiausia lapų ant stiebo suformavo ir daugiausia chlorofilob lapuose sukaupė baltarusiška veislė ‘Vėža’. Didžiausias chlorofilo a/b santykis nustatytasselekcinio numerio 5648 augaluose.Reikšminiai žodžiai: chlorofilas, karotinoidai, lapai, pigmentai, pomidorai.Įvadas. Augalo aukštis ir lapų skaičius tiesiogiai ir netiesiogiai veikia ne tikasimiliacinio ploto dydį, bet ir fotosintezės pigmentų sintezę bei fotosintezės procesųintensyvumą. Todėl vykdant tolesnę augalų selekciją, svarbu atrinkti tas veisles irlinijas, kurios išsiskiria didesniu chlorofilų ir karotinoidų kiekiu. Pomidorų fotosintezėsintensyvumą determinuoja augalo genotipas (Brazaitytė, 1999; Duchovskis, 2001).Fotosintezę atlieka žaliosios plastidės – chloroplastai, kurie aptinkami augalųlapų mezofilio, žolinių augalų stiebų, neprinokusių sėklų, vaisių ir kitų organų beiaudinių ląstelėse. Pomidorų svarbiausias fotosintezės organas yra lapas (Аутко, 2003;Гавриленко, Жыгалова, 2003; Visockienė, 1998).Skirtingos chlorofilų formos bei karotinoidai, kaip fotosintetinio aparato dalys,atlieka specifines funkcijas fotosintezės procese, todėl efektyviai fotosintezei užtikrintitam tikras jų kiekis ir santykis yra būtini (Duchovskis, 2001). Svarbiausia chlorofilųsavybė yra gebėjimas absorbuoti šviesos spindulius. Nors chlorofilų a ir b cheminėsudėtis panaši, tačiau jie skiriasi spalva, paplitimu ir atliekamomis funkcijomis:chlorofilas a yra melsvai žalias ir intensyviau absorbuoja raudonuosius šviesosspindulius, o chlorofilas b – gelsvai žalias ir intensyviau absorbuoja mėlynuosiusspindulius. Karotinoidai apsaugo chlorofilus nuo fotooksidacijos, absorbuoja

violetinius, mėlynuosius bei žaliuosius spindulius, o jų energiją perduoda chlorofilams.Karotinoidai taip pat dalyvauja ir augalų dauginimosi procese – skatina žiedadulkiųdygimą. Nustatyta, kad efektyvi fotosintezės veikla glaudžiai susijusi su bendruchlorofilų ir karotinoidų kiekiu (Гавриленко, Жыгалова, 2003). Todėl augalųproduktyvumo potencialą lemia fotosintezės pigmentų optimalus kiekis ir santykislapuose (Duchovskis ir kt., 2002), o augalo aukštis ir lapų skaičius tiesiogiai irnetiesiogiai veikia ne tik asimiliacinio ploto dydį, bet ir fotosintezės pigmentų sintezębei fotosintezės procesų intensyvumą. Todėl vykdant tolesnę augalų selekciją, svarbuatrinkti tas veisles ir linijas, kurios išsiskiria didesniu chlorofilų ir karotinoidų kiekiu(Bartkaitė, Bobinas, 2002; Datt, 1998; Visockienė, 1987).Darbo tikslas – įvertinti valgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.)skirtingų veislių augalų aukštį, lapų skaičių, fotosintezės pigmentų – chlorofilo a ir bbei karotinoidų kaupimąsi lapuose.Tyrimo objektas ir metodai. Valgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.)kolekciją sudarė trys lietuviškos (‘Viltis’ – determinantinio tipo, ‘Laukiai’, ‘Jurgiai’),trys baltarusiškos (‘Vilina’ ir ‘Ranij 310’ – determinantinio tipo, ‘Vėža’,) veislės, vienasolandiškas (Nr. 1146) ir trys amerikietiški (Nr. 5648, Nr. 5654, Nr. 453) selekciniainumeriai. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute polimerineplėvele dengtame šiltnamyje 2007 m. Pomidorai pasėti šildomame daigyne 2007 0412. Į nuolatinę augimo vietą šiltnamyje daigai išsodinti 30 × 70 cm atstumais gegužės17 d. Augalų vegetacijos pabaiga – rugsėjo 23–30 d.Tyrimo metu įvertinti pomidorų augalų morfologiniai rodikliai: augalų aukštis,lapų skaičius, ištirtas chlorofilų ir karotinoidų kiekis lapuose. Fotosintezės pigmentaitirti visiškai susiformavusiuose žaliuose pomidorų lapuose, o jų kiekis nustatytasspektrofotometriniu būdu 100% acetono ištraukoje Vetšteino metodu (Гавриленко,Жыгалова, 2003), naudojant spektrofotometrą „Genesys 6“ (Thermo spectronic,USA). Tyrimai atlikti kartojant tris kartus.Bandymo duomenų vidurkiai ir standartinės paklaidos apskaičiuoti naudojant„MS Excel“ programinį paketą. Duomenų patikimumui įvertinti naudota statistinėprograma ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).2007 m. gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais vyravo palankios meteorologinėssąlygos pomidorams augti ir vystytis, nes daugiametė oro temperatūra ir saulėsspindėjimo trukmė buvo artimos daugiamečiams vidurkiams. Liepos mėnesio vidutinėoro temperatūra buvo keletu laipsnių žemesnė ir saulės spindėjimas truko 30 valandųtrumpiau, palyginti su daugiamečiais rodikliais. Tai galėjo turėti neigiamos įtakosfotosintezės procesams augaluose. Besibaigiant pomidorų vegetacijai, rugsėjo mėnesįvyravo palanki oro temperatūra ir buvo pakankama saulės spindėjimo trukmė.1 l e n t e l ė. Meteorologinės sąlygos

T a b l e 1. Meteorological conditionRezultatai. Apibendrinti pomidorų augalų morfologiniai rodikliai pateikti2 lentelėje. Šie duomenys rodo, kad po pirmojo matavimo selekcinių numerių 5648,1146 ir veislės ‘Vėža’ augalai buvo ne tik aukščiausi (aukštis kito nuo 100,0 iki103,9 cm), bet turėjo ir daugiausia lapų (vidutiniškai nuo 14,7 iki 18,4 lapo ant augalo).Nedaug nuo jų aukščiu ir lapų skaičiumi atsiliko ir kitos veislės bei numeriai. Veislės‘Vilina’ ir selekcinio numerio 453 augalai iš esmės buvo mažesni, o mažiausiai lapųturėjo veislės ‘Laukiai’ augalai – vidutiniškai tik po 10,2 lapo ant augalo.2 l e n t e l ė. Pomidorų augalų morfologiniai rodikliaiT a b l e 2. Morphology characteristic of tomato plantsPo antrojo matavimo matyti, kad intensyviausiai augo selekcinio numerio 1146augalai: per dvi savaites vienas pomidoro augalas paaugo vidutiniškai 29,5 cm.

Daugiausia naujų lapų suformavo baltarusiška veislė ‘Vėža’: per dviejų savaičiųlaikotarpį ant augalo užaugo vidutiniškai po 8,5 lapo. Veislės ‘Vilina’ augalai buvopatys žemiausi (80 cm aukščio) ir turėjo mažiausiai lapų (po 12,4 lapo ant augalo).Nuo liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio determinantinių veislių (‘Viltis’,‘Vilina’, ‘Ranij 310’) augalai nustojo augę.Remiantis trečiojo matavimo duomenimis, nustatyta, kad aukščiausi buvoselekcinio numerio 1146 pomidorų augalai – vidutinis jų aukštis siekė 156,5 cm,o daugiausia lapų suformavo veislė ‘Vėža’ – vidutiniškai po 26 lapus ant vienoaugalo.Pomidorų kolekcijos augalų lapuose chlorofilo a kiekis (1 pav.) įvairavo nuo0,90 mg g -1 (‘Vilina’) iki 1,33 mg g -1 žalios masės (Nr. 1146). Veislės ‘Viltis’ ir‘Vėža’ bei Nr. 453 susintetinto chlorofilo a kiekis buvo labai panašus – nuo 1,18 iki1,21 mg g -1 . Tai buvo iš esmės daugiau negu veislių ‘Vilina’, ‘Ranij 310’ ir selekciniųnumerių 5648 ir 5654, kurių lapuose nustatytas mažiausias šio pigmento kiekis – nuo0,90 iki 0,96 mg g -1 .1 p a v. Chlorofilo a kiekis skirtingų pomidorų veislių ir selekciniųnumerių lapuoseF i g. 1. Content of chlorophyll a in tomato leavesDidžiausias chlorofilo b kiekis (2 pav.) nustatytas veislių ‘Vėža’ – 0,66 mg g -1 ,‘Ranij 310’ – 0,46 mg g –1 ir Nr. 1146 – 0,55 mg g -1 lapuose. Tarpusavyje šie dydžiaiskyrėsi nereikšmingai. Iš esmės mažiausiai chlorofilo b (0,28–0,32 mg g -1 ) susintetinopomidorų veislė ‘Vilina’ ir selekciniai numeriai 5648 ir 5654.

2 p a v. Chlorofilo b kiekis skirtingų pomidorų veislių ir selekciniųnumerių lapuoseF i g. 2. Content of chlorophyll b in tomato leavesDidžiausias chlorofilo a/b santykis – 3,37 (3 pav.) buvo pomidorų selekcinionumerio 5648 augalų lapuose. Šis dydis statistiškai reikšmingas. Mažiausias šiųpigmentų santykis nustatytas baltarusiškų veislių ‘Vėža’ bei ‘Ranij 310’ augalųlapuose – atitinkamai 2,07 ir 2,15.3 p a v. Chlorofilo a/b santykis skirtingų pomidorų veislių ir selekciniųnumerių lapuoseF i g. 3. Chlorophyll a/b ratio in tomato leavesIntensyviausiai karotinoidus sintetino selekciniai numeriai 1146, 453 ir lietuviškosveislės ‘Viltis’ bei ‘Laukiai’. Vidutinis karotinoidų kiekis šių pomidorų lapuoseįvairavo nuo 0,33 iki 0,37 mg g -1 . Mažiausiai karotinoidų sukaupė veislė ‘Ranij 310’(0,23 mg g -1 ).4 p a v. Karotinoidų kiekis skirtingų pomidorų veislių ir selekciniųnumerių lapuoseF i g. 4. Content of carotenoids in tomato leavesAptarimas. Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių augalų fotosintetinįpotencialą, yra optimalus fotosintetinių pigmentų kiekis ir santykis augaluose (Datt,

1998). Chlorofilų kiekis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis fotosintezės intensyvumą,o chlorofilo a/b santykis ir karotinoidų kiekis – fotosintetinio aktyvumo rodikliai.Chlorofilai taip pat tiesiogiai rodo augalo mitybos būseną, nes didžioji lapuoseesančio azoto dalis įeina į chlorofilų sudėtį (Moran ir kt., 2000). Fotosintezės procesuisvarbesnis yra chlorofilas a, be jo fotosintezė išvis nevyksta, todėl šio pigmento turivisi žalieji augalai (Keutgen ir kt., 2005). Tačiau jis yra mažiau stabilus nei chlorofilasb, todėl esant nepalankioms augimo sąlygoms arba veikiant stresui, chlorofilo a kiekislapuose labai sumažėja ir taip sutrikdomas optimalus šių pigmentų santykis augaluose(Kopsell ir kt., 2004). Mūsų tyrimo duomenimis didžiausias chlorofilo a kiekisnustatytas selekcinio numerio 1146 ir lietuviškos veislės ‘Viltis’ pomidorų lapuose, omažiausiai šio pigmento susintetino veislės ‘Vilina’ augalai.Visuose augaluose chlorofilo b yra mažiau negu chlorofilo a. Trims pastarojomolekulėms vidutiniškai tenka tik viena chlorofilo b molekulė, o kartais tas santykisgali būti net 5 : 1 (Stašauskaitė, 1995). Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad didžiausiąchlorofilo b kiekį sukaupė veislės ‘Vėža’ ir selekcinio numerio 1146 augalai. Didžiausiaschlorofilo a/b santykis nustatytas selekcinių numerių 5654 ir 453, o mažiausias šiųpigmentų santykis buvo baltarusiškų veislių ‘Vėža’ ir ‘Ranij 310’ augalų lapuose.Chlorofilų kiekis gali būti rodiklis pasirenkant tėvines veisles tolesnei pomidorųselekcijai. Tačiau literatūroje randama prieštaringų duomenų apie šių pigmentų kiekįįvairiuose pomidorų genotipuose. Vienuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad pagalchlorofilų kiekį įvairių veislių lapuose galima atrinkti tėvų poras heterozės efektui gauti(Janssen, Hasselt, 1994; Brazaitytė, 2000), kituose šaltiniuose nurodoma, kad veislėsir hibrido savybės neturi didelės įtakos chlorofilų kiekiui (Станев ir kt., 1984).Karotinoidai aktyviai dalyvauja fotosintetinio aparato veikloje (Demming –Adams,Adams, 1996) bei augalų dauginimosi procesuose: skatina žiedadulkių dygimą ir veikiaspermių judrumą. Tai labai svarbus rodiklis atrenkant veisles tolesniems kryžminimams,nes nuo šių pigmentų kiekio gali priklausyti ir viso selekcinio darbo sėkmė. Karotinoidaiaugalų lapuose sudaro tik vidutiniškai 0,07–0,2% sausos lapo masės (Stašauskaitė,1995). Tirtoje pomidorų kolekcijoje daugiausia karotinoidų susintetino selekciniainumeriai 1146, 453 bei lietuviškos veislės ‘Viltis’ ir ‘Laukiai’.Išvados. 1. Parenkant tėvines formas tolesnei pomidorų selekcijai, reikiaatsižvelgti ne tik į biometrinius, bet ir į fiziologinius augalų rodiklius.2. Selekcinio numerio 1146 augalai buvo patys aukščiausi, susintetino daugiausiakarotinoidų ir sukaupė didžiausią chlorofilo a kiekį lapuose.3. Daugiausia lapų ant stiebo suformavusi baltarusiška veislė ‘Vėža’, lapuosesusintetino ir daugiausia chlorofilo b.4. Didžiausias chlorofilo a/b santykis nustatytas selekcinio numerio 5648 augalųlapuose.LiteratūraGauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 111. Bartkaitė O., Bobinas Č. Daržovių selekcijos ištakos, raida ir pasiekimai //Žemdirbystė. Akademija, 2002. T. 78. P. 235–244.

2. Brazaitytė A. Genotipo ir temperatūros įtaka pomidorų lapų pigmentams įvairiaisorganogenezės etapais // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2000. T. 19(4).P. 62–72.3. Brazaitytė A. Pomidorų hibridų ir jų tėvinių porų fiziologinių procesų stebėjimaiįvairiose temperatūrose // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(4).P. 98–112.4. Datt B. Remote sensing of chlorophyll a. chlorophyll b, chlorophyll a + b, andtotal carotenoid content in eucalyptus leaves // Remote Sens. Environ. 1998.Vol. 66. P. 111–121.5. Demming – Adams B., Adams W. W. The role of xanthophylls cycle carotenoidsin the protection of photosynthesis // Trends in plant science. 1996. Vol. 1.P. 62–73.6. Duchovskis P., Brazaitytė A., Juknys R., Žukauskaitė I., Sliesaravičius A.Kompleksinis antropogeninių veiksnių poveikis pigmentų kiekiui pomidorųlapuose // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2002. T. 21(4). P. 111–118.7. Duchovskis P. Sodo ir daržo augalų selekcijos proceso efektyvumo didinimofiziologiniai pagrindai // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001. T. 20(3)–1.P. 3–14.8. Janssen L. H. J., Hasselt P. R. Temperature effects on chlorophyll fluorescenceinduction in tomato // Plant Physiol. 1994. Vol. 144(2). P. 129–135.9. Keutgen A. J., Noga G., Pawelzik E. Cultivar–specific impairment of strawberrygrowth, photosynthesis, carbohydrate and nitrogen accumulation by ozone //Environmental and Experimental Botany. 2005. Vol. 53(3). P. 271–280.10. Kopsell D. A., Kopsel D. E., Lefsrud M. G., Curran–Celentano J., Dukach L. E.Variation in lutein, â – carotene and chlorophyll concentrations among Brassicaoleracea cultigens and seasons // HortScience. 2004. Vol. 39(2). P. 361–364.11. Moran J. A., Mitchell A. K., Goodmanson G., Stockburger K. A. Differentiationamong effects of nitrogen fertilization treatments on conifer seedlings byfoliar reflectance: a comparison of methods // Three Physiology. 2000. Vol. 20.P. 1 113–1 120.12. Stašauskaitė S. Augalų vystymosi fiziologija. Vilnius, 1995. 225 p.13. Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT–PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.14. Visockienė G. Pomidorų veislės Aušriai ir Svara // Sodininkystė ir daržininkystė.Babtai, 1998. T. 17(4). P. 69–74.15. Visockienė G. Pomidorų veislė Viltis // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai,1987. T. 5. P. 65–69.16. Аутко А. Тепличное овощеводство. Минск, 2003. 255 с.17. Гавриленко B. Ф., Жыгалова Т. В. Большой практикум по фотосинтезу.Москва, 2003. 256 c.

18. Станев В., Ангелов М., Цонев И. Интенсивност на фотосинтезата исъдержание на хлорофилл в листата на доматике хибриди с хетерозисенефект по продуктиност // Физиол. София, 1984. Т. 10(2). C. 32–39.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4)INVESTIGATION OF PHYSIOLOGICAL PROCESSES ANDPHENOLOGY PARAMETERS IN TOMATOES (LYCOPERSICON ESCULENTUMMILL.)A. Radzevičius, R. Karklelienė, Č. Bobinas, P. DuchovskisSummaryInvestigation of tomatoes physiological processes and phenology observation was carriedout at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2007. There were three Lithuanian (‘Viltis’,‘Laukiai’, ‘Jurgiai’), three Byelorussian (‘Vilina’, ‘Vėža’, ‘Ranij 310’) cultivars, one Dutch(No. 1146) and three American (No. 5648, No. 5654, No. 453) selection numbers in ourexperiment. The aim of this treatment was to evaluate phenology parameters: plant height,number of leaves and measure amount of chlorophyll and carotene in tomato leaves.It was established that selection number 1146 plants were the highest and synthesized

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).VAISIŲ SUNOKIMO ĮTAKA POMIDORŲ KOKYBEIPranas VIŠKELIS, Julė JANKAUSKIENĖ, Ramunė BOBINAITĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas biochem@lsdi.lt2007 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta šiltnamiuose augintųpomidorų: hibridų ‘Admiro’, ‘Kassa’ bei lietuviškos veislės ‘Rutuliai’ vaisių sunokimo laipsnioįtaka pomidorų kokybei. Pomidorų vaisiai skinti skirtingo sunokimo: labai raudoni, raudoni,rausvi, žalsvi. Tirta vaisių biocheminė sudėtis ir luobelės bei minkštimo tvirtumas. Skirtingosunokimo pomidorų biocheminė sudėtis buvo nevienoda. Pomidorams nokstant, didėjosacharozės, tirpių sausųjų medžiagų, ß-karotino ir ypač likopeno kiekis vaisiuose. Pomidorųsunokimo laipsnis turėjo įtakos vaisių odelės bei minkštimo tvirtumui. Tvirčiausią odelę beiminkštimą turėjo olandų selekcijos ‘Admiro’ F 1, ‘Kassa’ F 1žalsvi pomidorai. Žalsvų pomidorų‘Rutuliai’ vaisių odelės tvirtumas buvo mažesnis negu to paties sunokimo laipsnio olandųselekcijos pomidorų hibridų.Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, kokybė, luobelės tvirtumas, minkštimotvirtumas, pomidorai.Įvadas. Pomidorai – viena labiausiai paplitusių daržovių. Lietuvoje jie daugiausiaauginami šiltnamiuose. Kasmet užauginama apie 18 tūkst. t. pomidorų, o suvartojamavidutiniškai apie 25 tūkst. t. per metus, arba po 20 g vienam Lietuvos gyventojuiper dieną (Viškelis, Vilkauskaitė, Noreika, 2005). Pomidorai ir jų produktai (sultys,padažai, pasta, konservai) yra vertingos cheminės sudėties, puikus kalio, foliorūgšties, vitaminų A, C, E šaltinis (United, 2005). Įvairiuose pomidorų produktuoserandama apie 200–300 mg/100 g kalio, 10–20 mg/100 g vitamino C, 0,5 mg/100 gα-tokoferolio (vitamino E), padažuose yra 1,5–2,0 mg/100 g, šviežiuose pomidoruosear jų sultyse – 15–20 µg/100 g folio rūgšties druskų. Padaže jų mažiau negu10 µg/100 g. Vitamino A šviežiuose pomidoruose yra beveik 1 000 TV*/100 g, sultysear padažuose – 2–3 kartus mažiau. Kalio ir foliatų kiekis pomidorų produktuoseyra panašūs kaip kitose populiariose daržovėse. α-tokoferolio ir vitamino C kiekiupomidorai yra nepralenkiami. Vaisių biocheminė sudėtis yra susijusi su vaisių kokybeir kinta vaisiams augant, nokstant, juos laikant (Дьяченко, 1972).Ar pomidorai prinokę, sprendžiama iš vaisių spalvos pakitimo. Agronominiupožiūriu pomidorus skinti geriausia, kai 85–90% vaisių yra raudoni arba beveikraudoni (de la Torre ir kt., 2001). Paprastai pomidorų vaisiai skinami jiems pradėjusrausti. Skinant tokius vaisius, jie mažiau mechaniškai sužalojami. Tinkamo pomidorųskynimo laiko parinkimas turi įtakos suminiam derliui ir jo kokybei. Per anksti nuskintivaisiai visada būna blogesnės kokybės, nes jų audiniuose nebūna pasibaigęs organiniųir mineralinių medžiagų kaupimasis. Tokie vaisiai visiškai netinka laikyti, nes greitaivysta. Dėl to blogėja vaisių prekinė kokybė. Vaisių skynimo branda nustatoma pagaljų dydį, spalvą, minkštimo konsistenciją.Labai svarbus pomidorų vaisių transportabilumas. Vaisių ir daržovių atsparumas

mechaniniam veikimui priklauso nuo ląstelių turgoro, nuo vaisių dydžio, prinokimolaipsnio ir cheminės sudėties (vandens, ląstelienos ir kitų medžiagų kiekio). Audiniųtvirtumas priklauso nuo vaisių prinokimo laipsnio ir laikymo ilgumo. Jis lemiavaisių atsparumą pervežimui (transportabilumą). Transportabilūs vaisiai ir daržovėsmažiau nukenčia nuimant derlių, pervežant, rūšiuojant, pakuojant vaisius, todėl jiegeriau laikosi. Dėl bet kokių pomidorų vaisių įspaudimų jie priskiriami žemesneikokybės klasei, o jokie švieži įdūrimai yra neleistini (ES Komisijos reglamentas (EB)Nr. 790/2000)*.Darbo tikslas – nustatyti vaisių sunokimo laipsnio įtaką pomidorų vaisių kokybei,luobelės bei minkštimo tvirtumui.Tyrimo objektas ir metodai. Pomidorų hibridai ‘Admiro’ ir ‘Kassa’ augintiLietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto dviguba polimerine plėvele dengtuosešiltnamiuose („Rovero 961“), mineralinėje vatoje. Pomidorų daigai auginti šildomamedaigyne ant stelažų, papildomai švitinti. Augalų tankis – 2,5 aug. m -2 . Pomidoraitręšti atsižvelgiant į augimo tarpsnį „Nutrifol“ (rudas ir žalias) trąšomis, magniosulfatu, kalcio bei amonio salietra. Vandeniui rūgštinti naudota azoto rūgštis. Druskųkoncentracija maitinamajame tirpale – EC 2,5–2,8, rūgštumas – pH 5,5–5,8. Veislės‘Rutuliai’ pomidorai auginti vienguba stabilizuota plėvele dengtame šiltnamyje,žemėje. Pomidorų sodinimo schema – 70 × 35 cm. Per vegetaciją pomidorai kas mėnesįtręšti kompleksinėmis trąšomis Cropcare 10-10-20, išberiant 60 g trąšų į 1 kv. metrą.2007 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijoslaboratorijoje atlikti skirtingo sunokimo laipsnio pomidorų vaisių tyrimai. Tyrimoobjektas – lietuviška pomidorų veislė ‘Rutuliai’ ir olandų selekcijos hibridai ‘Admiro’,‘Kassa’.Tyrimams pomidorai skinti masinio vaisių derėjimo metu įvairaus sunokimolaipsnio: labai raudoni, raudoni, rausvi bei žalsvi. Askorbo rūgštis nustatyta titruojant2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu (Методы..., 1987), titruojamasisrūgštingumas, išreikštas citrinos rūgštimi, – titruojant 0,1 N natrio šarmo tirpalu, tirpiossausosios medžiagos – refraktometru (skaitmeninis refraktometras ATAGO, PR-32,Atago Co., Ltd., Tokyo, Japan), sausosios medžiagos – gravimetriškai, džiovinant105 ± 2 °C temperatūroje iki nekintamos masės (Manuals, 1986), cukrus – AOACmetodu (AOAC, Official..., 1990), nitratai – potenciometriškai, jonoselektyviniuelektrodu (Metodiniai...., 1990), karotinoidai – spektrofotometriškai (Davies, 1976).Pomidorų vaisių biocheminės sudėties rezultatai matematiškai apdoroti „MicrosoftExcel“ programa.Pomidorų tekstūra matuota tekstūros analizatoriumi (TA.XTPlus, Stable MicroSystems, Godalming, England). Pomidorų odelei bei minkštimui (nenulupus odelės)pradurti buvo naudojamas P/2 zondas (2 mm skersmens cilindras plokščiu galu).Analizės sąlygos: matuoti pradedama zondui prisilietus prie bandinio paviršiaus iružfiksavus 2 g jėgą, zondas į bandinį susminga 8 mm gyliu 1 mm/s greičiu. Minkštimotvirtumų vidurkis apskaičiuojamas iš matavimo rezultatų. Analizei paimta po triskiekvieno sunokimo laipsnio pomidorus. Kiekvienas pomidoras pradurtas tris kartus.Analizės duomenys apdoroti „Texture Exponent“ programa. Tekstūrogramos pavyzdysir jos analizė pateikti 1 pav.* ES Komisijos reglamentas (EB) Nr. 790/2000, nustatantis prekybos pomidorais standartus //Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 95/24. T. 03/29. P. 12–17.1 p a v. Raudono (III sunokimo laipsnis) ‘Kassa’ F 1hibridopomidoro tekstūrograma

Čia: 1F – pomidoro odelės pradūrimo jėga (odelės tvirtumas). Tarp 3 ir 4 inkarųišmatuojama vidutinė jėga, kuria zondu praduriamas pomidoro minkštimas(minkštimo tvirtumas)F i g. 1. Texturogram of red tomato (III degree of ripeness) of hybrid ‘Kassa’ F 11 F – Force of tomato skin piercing (skin firmness). Between 3 and 4 anchor there ismeasured the average force, which is necessary piercing tomato flesh (flesh firmness)Rezultatai. Pomidorų sunokimo laipsnis turėjo įtakos vaisių odelės bei minkštimotvirtumui. Tvirčiausią odelę turėjo olandų selekcijos žalsvi pomidorai (skirtumasesminis) (2 pav.). Lietuviškos veislės ‘Rutuliai’ tvirčiausia odelė buvo rausvų pomidorų.Hibridų ‘Admiro’ ir ‘Kassa’ žalsvų pomidorų odelė buvo atitinkamai 42,6 ir 23,9%tvirtesnė už žalsvų pomidorų ‘Rutuliai’ odelę, rausvų pomidorų – atitinkamai 16,6 ir3,4%, raudonų pomidorų – atitinkamai 37,6 ir 10,4% ir labai raudonų – atitinkamai 85,0ir 37,8% tvirtesnė už to paties sunokimo laipsnio ‘Rutulių’ pomidorų vaisių odelę.Iš visų sunokimo laipsnių pomidorų kiečiausias buvo žalsvų pomidorų minkštimas(3 pav.). Visų sunokimo laipsnių veislės ‘Rutuliai’ vaisių minkštimas buvo minkštesnisnegu pomidorų ‘Admiro’ F 1ir ‘Kassa’ F 1vaisių. Tvirčiausia odelė bei minkštimas buvo‘Kassa’ hibrido vaisių (visų sunokimo laipsnių). Be to, odelės bei minkštimo tvirtumuišsiskyrė ‘Kassa’ hibrido raudoni ir rausvi pomidorų vaisiai. Jų odelės bei minkštimotvirtumas buvo beveik vienodas, o ‘Rutulių‘ ir ‘Admiro’ F 1veislės rausvi pomidorųvaisiai turėjo tvirtesnę odelę negu raudoni.2 p a v. Skirtingo sunokimo laipsnio pomidorų odelės tvirtumasF i g. 2. Skin firmness of tomatoes of different ripeness degree3 p a v. Skirtingo sunokimo pomidorų minkštimo tvirtumas

F i g. 3. Flesh firmness of tomatoes of different ripeness degreeVaisių sunokimo laipsnis turėjo įtakos vaisių biocheminei sudėčiai. Labiausiaisunokusiuose pomidoruose buvo daugiau tirpių sausųjų medžiagų, ß-karotino beilikopeno. Sacharozės kiekis vaisiuose buvo labai nedidelis (Lentelė).

L e n t e l ė. Įvairaus sunokimo laipsnio pomidorų vaisių biocheminė sudėtisT a b l e. Biochemical composition of tomato fruits of different degree of ripenessYpač mažai sacharozės buvo ‘Admiro’ F 1vaisiuose. Pomidorams nokstant, sacharozėskiekis didėjo (išskyrus ‘Admiro’ F 1). Bendras cukraus kiekis visų sunokimo laipsniųpomidoruose buvo beveik vienodas. Tačiau ir ‘Rutulių‘, ir ‘Kassa’ F 1žalsvuosepomidoruose buvo daugiau cukrų negu labiau sunokusiuose vaisiuose. Rausvuose irraudonuose ‘Rutulių’ bei ‘Admiro’ F 1veislės vaisiuose cukraus kiekis buvo vienodas.Sausųjų medžiagų kiekio priklausomumas nuo vaisių sunokimo laipsnio buvo nedidelis.Daugiausia sausųjų medžiagų buvo labai raudonuose ‘Rutulių‘ vaisiuose, t. y. 10,3%daugiau nei ‘Admiro’ F 1ir 16,4% daugiau nei ‘Kassa’ F 1vaisiuose. Tirpių sausųjųmedžiagų daugiau buvo lietuviškos veislės ‘Rutuliai’ negu olandų selekcijos pomidorųvaisiuose. Jų kiekis, pomidorams nokstant, nedaug kito (Lentelė).

Askorbo rūgšties kiekis įvairaus sunokimo laipsnio pomidoruose labai įvairavo.Mažiausiai askorbo rūgšties sukaupė žalsvi ‘Rutulių‘ ir ‘Admiro’ F 1vaisiai bei rausvi‘Kassa’ F 1vaisiai. Raudoni ir labai raudoni ‘Kassa’ F 1vaisiai sukaupė daugiausiaaskorbo rūgšties (Lentelė).Vaisių titruojamasis rūgštingumas mažai priklausė nuo vaisių sunokimo laipsnio.Visų tirtų pomidorų žalsvų, rausvų ir raudonų vaisių titruojamasis rūgštingumas buvopanašus. Tik labai raudonų pomidorų vaisių šis rodiklis buvo šiek tiek mažesnis negumažiau sunokusių vaisių (Lentelė).Vaisiams nokstant, žymiai padidėjo ß-karotino kiekis pomidorų vaisiuose: labairaudonuose pomidoruose jo buvo 1,9–3,3 karto (tai priklausė nuo veislės ar hibrido)daugiau negu žalsvuose pomidorų vaisiuose (Lentelė).Visų tirtų pomidorų žalsvų, rausvų ir raudonų vaisių aktyvusis rūgštumas buvobeveik vienodas ir pH įvairavo nuo 3,9 iki 4,1 (4 pav.).4 p a v. Skirtingo sunokimo pomidorų pHF i g. 4. pH of tomato of different ripenessPaprastai pomidorai vaisiuose nitratų kaupia nedaug. Mūsų tyrimų duomenimisnitratų kiekis įvairaus sunokimo lapsnio pomidoruose kito statistiškai nepatikimai(5 pav.). Mažiausiai nitratų sukaupė raudoni ‘Rutulių‘ ir ‘Admiro’ F 1veislių vaisiaibei labai raudoni ‘Kassa’ F 1vaisiai.Pomidorams nokstant, likopeno kiekis vaisiuose sparčiai didėjo (6 pav.).Daugiausia likopeno buvo labai raudonuose ‘Rutulių‘ veislės vaisiuose: jo kiekisbuvo 1,6 karto didesnis nei ‘Admiro’ F 1vaisiuose ir 2 kartus didesnis nei ‘Kassa’ F 1vaisiuose. Didžiausias likopeno ir ß-karotino santykis buvo rausvuose, raudonuose beilabai raudonuose ‘Rutulių‘ veislės vaisiuose. ‘Admiro’ F 1ir ‘Kassa’ F 1labai raudonuosevaisiuose šis santykis buvo beveik vienodas.5 p a v. Nitratų kiekis įvairaus sunokimo pomidorų vaisiuose(R 05/ LSD 05= 4,80)

F i g. 5. Amount of nitrates in tomato fruits of different ripeness6 p a v. Likopeno kiekis bei likopeno ir ß-karotino santykisįvairaus sunokimo pomidorų vaisiuoseF i g. 6. Amount of lycopene and lycopene and ß-carotene ratio in tomatofruits of different ripenessAptarimas. Pomidorų sunokimo laipsnis turi įtakos vaisių kokybei (Kader, 1996;Miccolis ir kt., 1999; Renquist, Reid, 1998). Bertin ir kt. nustatė, kad yra ryšys tarp

vaisių ir lapų skaičiaus bei vaisiaus masės ir biocheminės sudėties (Bertin ir kt., 2001).Pomidorams nokstant, gerėja vaisių biocheminė sudėtis (Kaur ir kt., 1976). Sausųjųmedžiagų, cukrų ir askorbo rūgšties kiekis pomidorų vaisiuose nėra pastovus, jispriklauso nuo vaisių skynimo laiko. Didelę įtaką tam turi auginimo sąlygos: tręšimas,laistymas, dirvos drėgmė, auginimo vieta (Johnson ir kt., 1998; Дьяченко, 1972).Paprastai sausųjų medžiagų prinokusiuose pomidorų vaisiuose yra 4–6% (Дьяченко,1972). Jų kiekis priklauso ir nuo hibrido. Mūsų tyrimų duomenimis sausųjų medžiagųkiekis vaisiuose įvairavo nuo 5,1 iki 6,15% (tai priklausė nuo sunokimo laipsnio), bettarp hibridų didelio skirtumo nebuvo. Askorbo rūgšties kiekis priklauso nuo hibridoir kinta nuo 15 iki 40 mg%. Jis priklauso ir nuo vaisių sunokimo laipsnio: žaliuosevaisiuose askorbo rūgšties yra mažiausiai, rausvuose vaisiuose – daugiausia, olabai raudonuose jos kiekis vėl sumažėja (Дьяченко, 1972). Mūsų tyrimo rezultatairodo, kad žalsvuose ‘Rutulių‘ ir ‘Admiro’ F 1veislių pomidorų vaisiuose askorborūgšties buvo mažiausiai, o raudonuose ir labai raudonuose ‘Kassa’ F 1ir ‘Admiro’ F 1vaisiuose – daugiausia.Sunokusiuose pomidoruose pagrindiniai cukrūs yra gliukozė ir fruktozė.Sacharozės pomidorų vaisiuose yra nedaug (Дьяченко, 1972). Mūsų tirtuosepomidoruose sacharozės kiekis irgi buvo labai nedidelis. Ypač mažai jos buvo‘Admiro’ F 1vaisiuose.Prinokusiuose vaisiuose rūgščių kiekis neviršija 0,5%, paprastai jų būna 0,3%.Mūsų tyrimo duomenimis rūgščių kiekis įvairaus sunokimo laipsnio pomidorųvaisiuose kito nuo 0,26 iki 0,36%.Vieni svarbiausių pomidorų vaisių kokybės rodiklių yra spalva ir aromatas.Iš esmės pomidorų nusispalvinimas priklauso nuo pigmentų – likopeno, karotino,ksantofilo, chlorofilo – koncentracijos ir pasiskirstymo. Skynimo laikas turi įtakoslikopeno kiekiui pomidorų vaisiuose (Lopez ir kt., 2001). Bertin nustatė, kad yrateigiama koreliacija – tarp ß-karotino ir likopeno, bet neigiama tarp karotino kiekio irvaisių odelės tvirtumo (Bertin ir kt., 2001).Kai kurie mokslininkai teigia, kad genetinės augalo savybės ir augalų auginimoveiksniai gali turėti stiprią įtaką likopeno kiekiui vaisiuose (Dumas ir kt., 2002; Kuti,Konuru, 2005; Matoo ir kt., 2002; Shi, Le Maguer, 2001; Tomlekova ir kt., 2007).Likopeno kiekis sparčiai didėja pomidorui raustant ir jo kiekiui gali turėti įtakosaugalų augimo reguliatoriai (Dumas ir kt., 2002). Arias ir kt. mokslininkų duomenimisraudonuose pomidorų vaisiuose yra daugiau likopeno, ß-karotino ir tirpių sausųjųmedžiagų (Arias ir kt., 2000). Mūsų tyrimo duomenimis likopeno kiekis sparčiaididėjo pomidorų vaisiams raustant, tačiau didesnis jo kiekis buvo lietuviškos veislės‘Rutulių‘ vaisiuose negu olandų selekcijos pomidorų vaisiuose.Markovic ir kt. nustatė, kad tarp vaisių odelės tvirtumo ir cukraus yra stiprikoreliacija, o tarp vaisiaus svorio ir bendro cukraus kiekio bei tarp vaisiaus odelėstvirtumo ir rūgštingumo – neigiama koreliacija (Markovic ir kt., 1997).Mūsų tyrimais nustatyta stipri neigiama koreliacija tarp vaisių odelėstvirtumo ir likopeno kiekio vaisiuose (‘Rutuliai’ – r = -0,94; ‘Admiro’ F 1– r = -0,93;‘Kassa’ F 1– r = -0,85): pomidorų odelės tvirtumas mažėja, bet didėja likopeno kiekisvaisiuose. Taip pat nustatyta stipri neigiama koreliacija tarp vaisių odelės tvirtumo irß-karotino kiekio vaisiuose (‘Rutuliai’ – r = -0,77; ‘Admiro’ F 1– r = -0,96;

‘Kassa’ F 1– r = -0,81;): pomidorų odelės tvirtumas mažėja, bet didėja ß-karotinokiekis vaisiuose.Išvados. 1. Pomidorų vaisių nusispalvinimas turi įtakos vaisių biochemineisudėčiai. Labai sunokusiuose pomidoruose yra daugiau tirpių sausųjų medžiagų,ß-karotino bei likopeno. Pomidorams nokstant, didėja sacharozės kiekis vaisiuose.2. Askorbo rūgšties C kiekiui vaisiuose įtakos turi ne tik vaisių sunokimo laipsnis,bet ir hibridas: raudoni ir labai raudoni ‘Kassa’ F 1vaisiai sukaupė daugiausia askorborūgšties.3. Daugiausia likopeno yra labai raudonuose ‘Rutulių‘ veislės vaisiuose: jo kiekisbuvo 1,6 karto didesnis nei ‘Admiro’ F 1vaisiuose ir 2 kartus didesnis nei ‘Kassa’ F 1vaisiuose.4. Vaisių rūgštingumas mažai priklauso nuo vaisių sunokimo laipsnio. Tik labairaudonų pomidorų vaisių rūgštingumas šiek tiek mažesnis negu mažiau sunokusiųvaisių.5. Pomidorų sunokimo laipsnis turi įtakos vaisių odelės bei minkštimo tvirtumui.Tvirčiausią odelę bei minkštimą turi olandų selekcijos ‘Admiro’ F 1ir ‘Kassa’ F 1žalsvipomidorai. ‘Rutulių‘ veislės žalsvų pomidorų vaisių odelės tvirtumas mažesnis neguto paties sunokimo laipsnio olandų selekcijos pomidorų hibridų.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. AOAC. Official methods of analysis / K. Helrich (ed.). 15 th ed. Arlington(Virginia), 1990. Vol. 35B (925). P. 36.2. Arias R., Lee T.-C., Specca D., Janes H. Quality comparison of hydroponictomatoes (Lycopersicon esculentum) ripened on and off vine // Journal of FoodScience. 2000. Vol. 65(3). P. 545–548.3. Bertin N., Buret M., Gary C. Insights into the formation of tomato quality duringfruit development // The Journal of Horticultural Science and Biotechnology.2001. Vol. 76(6). P. 786–792.4. Davies B. H. Carotenoids // Chemistry and Biochemistry of plant pigments / T.W.Goodwin (ed.). London, 1976. Vol. 1. P. 39–365.5. De la Torre R., Ballesteros R., López J., Ortiz R., Ruiz R. M. Agronomic andphysical-chemical evolution of tomatoes during ripening // Acta Horticulturae.2001. Vol. 542. P. 197–204.6. Dumas Y., Dadomo M., Di Lucca G., Grolier P. Review of the influence of majorenvironmental and agronomic factors on the lycopene content of tomato fruit //Acta Horticulturae. 2002. Vol. 579. P. 595–601.7. Johnson H. E., Salter G. J., Smith A. R., Hall M. A. Tomato growth and fruitquality in soilless culture // Acta Horticulturae. 1998. Vol. 491. P. 337–342.8. Kader A. A. Maturity, ripening, and quality relationships of fruit-vegetables //Acta Horticulturae. 1996. Vol. 434. P. 249–256.9. Kaur G., Kanwar J. S., Jaiswal S. P., Saimbhi M. S., Nandpuri K. S. Studies

of some physico-chemical changes associated with fruit ripening in tomato(Lycopersicon esculentum Mill.) // Plant Foods for Human Nutrition. 1976.Vol. 25(3–4). P. 399–405.10. Kuti J. O., Konuru H. B. Effects of genotype and cultivation environment onlycopene content in red-ripe tomatoes // Journal of the Science of Food andAgriculture. 2005. Vol. 85(12). P. 2 021–2 026.11. López J., Ruiz R. M., Ballesteros R., Ciruelos A., Ortiz R. Color and lycopenecontent of several commercial tomato varieties at different harvesting dates //Acta Horticulturae. 2001. Vol. 542. P. 243–247.12. Manuals of food quality control // Food analysis: general techniques, additives,contaminants, and composition. Rome, 1986. Vol. 7. P. 205.13. Markovic Z., Zdravkovic J., Damjanovic M. Correlation between the morphologicalcharacteristics and the biochemical components of tomato fruit quality // ActaHorticulturae. 1997. Vol. 462. P. 151–156.14. Markovic Z., Zdravkovic J., Mijatovic M., Damjanovic M. Breeding potentialof local tomato populations for ß-carotene and vitamin C // Acta Horticulturae.2002. Vol. 579. P. 157–161.15. Mattoo A., Cassol T., Mehta R., Handa A., Ali N., Abdul-Baki A. Geneticengineering of tomato fruit for sustained accumulation of polyamines duringripening to study their physiological roles // Acta Horticulturae. 2002. Vol. 575.P. 157–161.16. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. Vilnius,1990. 41 P.17. Miccolis V., Candido V., Marano V. Influence of harvest time on yield of somesweet pepper cultivars grown in greenhouses // Acta Horticulturae. 1999. Vol. 491.P. 205–208.18. Renquist A. R., Reid J. B. Quality of processing tomato (Lycoperscion esculentum)fruit from four bloomdates in relation to optimal harvest timing // New Zealandjournal of crop and horticultural science. 1998. Vol. 26. P. 161–168.19. Shi J., Le Maguer M. Degradation of lycopene in tomato processing // ActaHorticulturae. 2001. Vol. 542. P. 289–296.20. Tomlekova N., Atanassova B., Baralieva D., Ribarova F., Marinova D. Studyon the variability of lycopene and ß-carotene content in tomato (Lycopersiconesculentum Mill.) // Acta Horticulturae. 2007. Vol. 729. P. 101–104.21. United States Department of Agriculture. Nutrient Data Bank (online). http://www.nal.usda.gov/22. Viškelis P., Vilkauskaitė G., Noreika R. K. Pomidorų cheminė sudėtis, funkcinėssavybės ir suvartojimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(4).P. 182–192.23. Гавриленко В. Ф., Ладыгина М. Е., Хандобина Л. М. Большой практикумпо физиологии растений. Москва, 1975. 392 с.24. Дьяченко В. С. Повышение качества овощей. Москва, 1972. С. 49–54.25. Методы биохимического исследования растений / Под ред. А. И. Ермакова.Ленинград, 1987. 431 с.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).

INFLUENCE OF RIPENESS ON TOMATO FRUIT QUALITYP. Viškelis, J. Jankauskienė, R. BobinaitėSummaryThere was investigated the influence of fruit ripeness degree on tomato hybrids ‘Admiro’,‘Kassa’ and Lithuanian tomato cultivar ‘Rutuliai’, grown in the greenhouses of LithuanianInstitute of Horticulture in 2007. Tomato fruits were gathered of different ripeness: very red,red, pink and greenish. There was investigated fruit biochemical composition and firmness ofskin and flesh. Biochemical composition of tomato of different ripeness was different. Whentomatoes ripened the amount of saccharose, dry soluble solids, ā-carotene and especiallylycopene in fruits increased. The degree of tomato ripeness influenced the firmness of fruitskin and flesh. Greenish tomatoes of Dutch selection ‘Admiro’ F 1and ‘Kassa’ F 1had the firmestskin and flesh. Fruit skin firmness of greenish tomatoes ‘Rutuliai’ was less than this of Dutchselection tomato hybrids of the same ripeness degree.Key words: biochemical composition, quality, skin firmness, flesh firmness, tomatoes.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).ŠILTNAMIUOSE AUGINAMŲ POMIDORŲ GRYBINIŲLIGŲ MONITORINGAS, DIAGNOSTIKA IR PAPLITIMASElena SURVILIENĖ, Julė JANKAUSKIENĖ, Alma VALIUŠKAITĖ,Laimutis RAUDONISLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas e.surviliene@lsdi.ltTiriant pomidorų filoplano mikromicetų rūšių įvairovę, aptikta 12 izoliatų ir Myceliasterilia mikromicetų. Dominuojančios rūšys buvo Alternaria alternata, Alternaria solani,Botrytis cinerea – jų aptinkamumo dažnis įvairavo nuo 65 iki 80% ir iš esmės skyrėsi nuokitų rūšių. Kitų išskirtų rūšių mikromicetų aptinkamumo dažnis įvairavo nuo 5 iki 35%, josbuvo priskirtos prie tipinių arba atsitiktinai randamų. Nustatyta, kad šiltnamiuose auginamuspomidorus dažniausiai apninka ligos, kurias sukelia Botrytis cinerea, Alternaria solani,Verticillium alboatrum, Fusarium oxysporum f. sp. lycopersici rūšių mikromicetai. Ligųpaplitimas per vegetaciją priklausė nuo taikomos auginimo technologijos. Šaknų puviniaisir vytuliais, sukeliamais Fusarium, Verticillium genčių mikromicetų, alternarioze (A. solani)daugiausia sirgo grunte auginami pomidorai. Kekerinis puvinys (B. cinerea) buvo apnikęsir grunte, ir mineralinėje vatoje auginamus pomidorus. Hibridai buvo nevienodai atsparūsskirtingiems ligų sukėlėjams.Reikšminiai žodžiai: auginimo būdas, ligos, Lycopersicon esculentum Mill.,mikromicetai.Įvadas. Lietuvoje, kaip ir šiaurinėse Europos regiono šalyse, pomidorai(Lycopersicon esculentum Mill.) daugiausia auginami uždarame grunte. Pomidoruspažeidžia daug įvairių fitopatogenų. Žalingiausios pomidorų grybinės ligos, plintančiosšiltnamiuose, yra kekerinys puvinys (Botrytis cinerea), alternariozė (Alternaria solani),maras (Phytophthora infestans), vytuliai, šaknų puviniai (Pythium spp. , Rhizoctoniasolani, Thielaviopsis basicola, Phytophthora spp., Fusarium spp., Verticillium spp.),askochitozė (Didymellalycopersici) ir kitos (Jarvis, McKeen, 1991; Survilienė, 2001;Wysocka-Owczarek, 2001). Daugelio ligų paplitimas ir žalingumas tiesiogiai priklausonuo šiltnamio mikroklimato, auginamų veislių atsparumo ligoms ir agrotechnikos:augalų apsaugos priemonių naudojimo, tręšimo, laistymo, substrato sudėties ir kt.(Shtienberg ir kt., 1998; Barroso ir kt., 1999; Polevaya ir kt., 2001).Siekiant apsaugoti augalus nuo ligų, labai svarbu tiksliai diagnozuoti ligossukėlėjus. Tikslus sukėlėjų nustatymas lemia efektyvių apsaugos priemonių parinkimą.Tačiau cheminių preparatų panaudojimas ne visuomet yra efektyvus ir tikslingas, todėllabai svarbios prevencinės priemonės, taikomos ligų daromai žalai sumažinti (Millsir kt., 2002). Taikant intensyvias auginimo technologijas, pagrindinė apsaugos nuožaladarių strategija apima būtinų higienos reikalavimų laikymąsi ir aplinkos valdymą,

kai ligų sukėlėjų paplitimas gali būti kontroliuojamas pagrindinėmis agrotechninėmispriemonėmis: auginamos ligoms atsparios veislės bei hibridai, sodinama sveikasodinamoji medžiaga, augalai auginami neužkrėstuose gruntuose bei substratuose,laistoma švariu, ligų sukėlėjais neužkrėstu vandeniu, ypač kai naudojama uždaralaistymo sistema, šiltnamiuose palaikomas optimalus mikroklimatas (Geros augalųapsaugos praktikos taisyklės, 2004).Pakeitus įprastą daržovių auginimo šiltnaminiuose technologiją, kai vietojorganinio grunto naudojami dirbtiniai substratai, įmanoma sumažinti daugelio ligų,ypač plintančių per dirvą, paplitimą ir žalingumą (Papadoupolos 1991; Брызгалова,1995; Mills ir kt., 2002).Darbo tikslas – nustatyti grybinių ligų paplitimą skirtingai auginamuose šiltnamiopomidoruose, išskirti ir identifikuoti žalingiausius fitopatogenus.Tyrimo objektas ir metodai. Mokslinis tiriamasis darbas (iš dalies finansuotasLietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo) atliktas Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute 2003–2006 m.Buvo tirti pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) su pažeidimo požymiaisėminiai, surinkti individualiuose ir pagrindiniuose šalies šiltnamių ūkiuose bei LSDImokslinėje eksperimentinėje bazėje. Tyrimai atlikti šiltnamiuose, kuriuose pomidoraibuvo auginti taikant skirtingas auginimo technologijas: 1) daigai buvo pasodinti tiesiaiį gruntą; 2) daigai pasodinti į 5–7 l tūrio cilindrus, pripildytus durpių substrato irpastatytus šiltnamyje ant grunto; 3) daigai pasodinti į mineralinę vatą.P omidorų filoplano mikromicetų išskyrimas ir identifikavimas. Ėminiai buvopaimti pomidorų vaisiams vystantis ir bręstant (BBCH 71–83) ir tirti taikant drėgnųkamerų, sėjimo ir auginimo ant terpių bei mikroskopavimo metodus. Mikromicetamsauginti naudotos universalios kaupiamosios terpės – bulvių dekstrozės agaras (BDA) irsalyklo ekstrakto agaras (SEA). Mikroorganizmų pasėliai inkubuoti termostate 26 ± 2°Ctemperatūroje 7–10 parų. Mikromicetai identifikuoti pagal kultūrinių ir morfologiniųsavybių apibūdintojus. Jų aptinkamumo dažnis (A) apskaičiuotas pagal formulę:A = , čia: A –mikro micetų rūšies aptinkamumo dažnis; B – mėginių skaičius,kuriuose aptikta rūšis; C –bendras tirtų mėginių skaičius.G r y b i n i ų l i g ų p a p l i t i m o , s u k ė l ė j ų i d e n t i fi k a v i m ot y r i m a i. Šiltnamio pomidorų ligotumas buvo vertinamas pagal morfologiniuspožymius, nustatant kiekvienos ligos paplitimą procentais pagal priimtas metodikas(Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Ligų sukėlėjai buvo išskiriamiir identifikuojami taikant fitopatologinių tyrimų metodus (Основные методыфитопатологических исслeдованй, 1974).Duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu pagal Dunkano kriterijų(P = 0,05).Rezultatai. P o m i d o r ų fi l o p l a n o m i k r o m i c e t a i. Tiriant pomidorųfiloplano mikromicetų rūšių įvairovę, aptikta 12 izoliatų ir Mycelia steriliamikromicetų,kurie skyrėsi aptinkamumo dažniu (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Mikromicetų, išskirtų iš pomidorų filoplano, gausumasT a b l e 1. Abundance of micromycetes isolated from tomatoes filoplaneDominuojanti grybų rūšis, išskirta nuo pomidorų filoplano, buvo Botrytis cinerea.

Jos aptinkamumo dažnis (A) siekė 80%. Ant BDA terpės B. cinerea kolonijos buvobūdingos pilkos spalvos. Konidijos 8–14 × 6–9 µm dydžio, ovalios formos, vienaląstės,kekėmis prisitvirtinusios prie konidijakočių.Gausumu išsiskyrusių Alternaria genties rūšių (A 20–70%), auginamų antBDA terpės, kultūrinės ir morfologinės savybės buvo skirtingos. Alternaria solanikolonijos micelis gelsvai rudos arba tamsiai rudos spalvos, pūko išvaizdos, stromagelsvai ruda. Konidijos gelsvai rudos spalvos, pavienės, pailgos arba elipsės formos,150–300 × 15–19 µm dydžio, su keliomis skersinėmis ir išilginėmis pertvarėlėmis.Alternaria alternata kolonijos micelis tankus, juodai pilkos spalvos, konidijos10–60 × 2–18 µm dydžio, elipsės formos, su 1–9 skersinėmis ir ne daugiau kaip 6išilginėmis pertvarėlėmis, išsidėsčiusios ilgomis šakotomis grandinėlėmis. Rečiauant pomidorų filoplano buvo aptinkama Alternaria tenuissima rūšies mikromicetų.Pagal aptinkamumo dažnį (A 20%) ši mikromicetų rūšis priskirta prie atsitiktinairandamų rūšių. Grybo kolonija buvo pūkuoto veltinio išvaizdos, konidijos tiesios arbašiek tiek lenktos, iki 100 × 2–5 µm dydžio, pavienės arba išsidėsčiusios trumpomisgrandinėlėmis.Išskirti tipiniai pomidorų aplinkos Fusarium spp. izoliatai. Jų kolonijoms antSEA terpės buvo būdingas balkšvai kreminis arba gelsvas, vešlus, pūkų pavidalomicelis, stroma gelsva, rožinė. Makrokonidijos 25–45 × 3,5–5 µm dydžio, su 3–5pertvarėlėmis, lenktos, pjautuvo formos, kartais tiesios, dažnai sulipusios į grupes.Mikrokonidijos nuo makrokonidijų skiriasi dydžiu (11–18 × 1,8–3 µm), negausios,dažnai būna be pertvarėlių.Tipinių mikromicetų grupei priskiriami Verticillium ir Aspergillus genčiųgrybai, kurių aptinkamumo pomidorų filoplane dažnis siekė 35%. Daugeliu atvejuVerticillium spp. kolonijos ant SEA terpės pradžioje buvo baltos, vėliau tamsėjančiosspalvos, kita pusė – pradžioje rudai kreminė, vėliau nuo centro pajuosta. Konidijakočiaibuvo šakoti, kaip būdinga šiai genčiai. Aspergillus genties mikromicetai ant BDA

terpės greitai augo, turėjo būdingą specifinį kvapą. Kolonijos spalva pradžioje buvobalta, gelsva, vėliau šviesiai gelsva, gelsvai ar pilkai žalia arba juoda. Kita kolonijospusė augimo pradžioje buvo bespalvė, vėliau sendama įgavo tamsesnę spalvą – pilką,rudą ar juodą.Tyrimais nustatyta, kad iš pomidorų filoplano išskirtų Fulvia fulva, Thielaviopsisbasicola rūšių grybai bei Mucor spp., Penicillium spp. ir Phoma spp. rūšys nebuvopaplitę – jų aptinkamumo dažnis įvairavo nuo 5 iki 25%.G r y b i n i ų l i g ų p a p l i t i m o , s u k ė l ė j ų i d e n t i fi k a v i m o t y r i m a i.Nustatyta, kad šiltnamiuose augančius įvairių firmų pomidorų hibridus, vaisiamsvystantis ir bręstant (BBCH 71–83), daugiausia pažeidžia Fusarium, Verticilliumgenčių, Alternaria solani ir Botrytis cinerea rūšių grybai, sukeldami šaknų puvinius,vytulius, alternariozę bei kekerinį puvinį.Lyginant tuos pačius pomidorų hibridus: ‘Magnus’ F 1, ‘Staccato’ F 1, ‘Charm’ F 1ir ‘Platus’ F 1, augintus grunte ir durpių substrate cilindruose, nustatyti esminiaiskirtumai tarp šaknų puvinio ir vytulio paplitimo. Alternariozės ir kekerinio puviniopaplitimas beveik nesiskyrė (2 lentelė). Mažiausiai atsparūs kekeriniam puviniuibuvo ‘Nemonet’ F 1, ‘Magnus’ F 1, ‘Astona’ F 1ir ‘Delfine’ F 1hibridų pomidorai – ligospaplitimas siekė nuo 6,8 iki 9,5%. ‘Magnus’ F 1pomidorai labiau nei kiti tirti hibridaisirgo kekeriniu puviniu ir alternarioze.2 l e n t e l ė. Pomidorų hibridų sergamumas auginant skirtingais būdaisT a b l e 2. Disease prevalence in tomato hybrids under different growing medium2 l e n t e l ė s tęsinysT a b l e 2 continued

Kai kurių ligų paplitimas ir intensyvumas per vegetaciją priklausė nuo taikomosauginimo technologijos. Pomidorų šaknys labiau sirgo įvairiomis ligomis, pomidorusauginant grunte: ligos paplitimas siekė 9,75% ir iš esmės skyrėsi nuo infekcijoslygio auginant pomidorus cilindruose ir mineralinėje vatoje. Pomidorų antžeminėsdalies – lapų, stiebų ir vaisių – ligos buvo labiau išplitusios pomidorus auginant grunteir cilindruose nei mineralinėje vatoje, tačiau esminių skirtumų nenustatyta (1 pav. )1 p a v. Augalo dalių sergamumas taikant skirtingas auginimo technologijasVienodomis raidėmis pažymėtos reikšmėspagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria.F i g. 1. Injurance by diseases of tomato plant parts dependently on growing medium. Valuesfollowed by the same letter are not significantly different accordingto Duncan’s test (P = 0.05).Iš puviniu sergančių pomidorų šaknų išskirti Fusarium oxysporum f. sp.lycopersici (Sacc.) Snyder et Hansen) mikromicetai. Ant pažeistų šaknų pastebėtos

tamsiai rudos puvinio dėmės, vandens apytakos audiniai 30 cm aukštyje nuo šaknieskaklelio buvo rausvai rudi. Liga buvo žalingesnė grunte auginamiems pomidorams:ligos paplitimas siekė vidutiniškai 9,19% ir iš esmės skyrėsi nuo cilindruose auginamųpomidorų, kurių pažeista buvo 0,44%. Mineralinėje vatoje augančių pomidorų šaknųpuvinys nepažeidė (2 pav. a).2 pav. Šiltnamio pomidorų sergamumas grybinėmis ligomis taikant skirtingusauginimo būdus. Vienodomis raidėmis pažymėtos reikšmėspagal Dunkano kriterijų (P = 0,05) iš esmės nesiskiria.Fig. 2. Fungi disease prevalence in greenhouse tomatoes under different growing medium.Values followed by the same letter are not significantly different according to Duncan’s test(P = 0.05).Vytulio požymių turinčių pomidorų daugiausia buvo aptikta tarp grunte augintųaugalų (paplitimas siekė 10,31%). Cilindruose ir mineralinėje vatoje auginti pomidoraivytuliu sirgo mažiau (1,84–0,7%) (2 pav. b). Augalų su ryškiais vytulio požymiaisstiebo skerspjūvyje matyti patamsėjusių vandens indų ratas. Iš užkrėstų augalo daliųišskirti Fusarium oxysporum Schltdl. ir Verticillium alboatrum Reinke et Bertholdrūšių mikromicetai.Pomidorų alternariozės požymių aptikta ant daugelio grunte ir cilindruoseauginamų pomidorų hibridų lapų, vaisių, stiebų, pažeidimas siekė vidutiniškai 4,11–5,18% (2 pav. c). Dažniausiai buvo pažeidžiami apatiniai lapai: ant jų atsirado įvairiosformos, rudų, koncentriškai rievėtų 0,5–1,0 cm skersmens dėmių. Užsikrėtę vaisiaipuvo juoduoju puviniu. Mineralinėje vatoje auginami pomidorai šia liga nesirgo.Labiausiai paplitusi liga buvo kekerinis puvinys. Ji beveik vienodai pažeidė grunte(ligos paplitimas vidutiniškai siekė 6,09%), cilindruose (4,02%) ir mineralinėje vatoje(4,8%) augintus įvairių hibridų augalus (2 pav. d). Ant pažeistų augalo dalių pastebėtarudų ar juodų nekrotinių dėmių, kurios esant aukštai santykinei oro drėgmei greitaipasidengia puriu dulkančiu pilkšvu pelėsiniu apnašu. Ant vaisių aptikta charakteringų0,5 cm skersmens dėmių.Aptarimas. Iš šiltnamio pomidorų filoplano išskirtų mikromicetų pagalaptinkamumo dažnį dominuojantys buvo Alternaria alternata, Alternaria solani,

Botrytis cinerea rūšių mikromicetai – jų aptinkamumo dažnis įvairavo nuo 65 iki80% ir iš esmės skyrėsi nuo kitų rūšių. Kitų išskirtų rūšių mikromicetų aptinkamumodažnis įvairavo nuo 5 iki 35%, jos buvo priskirtos prie tipinių arba atsitiktinai randamų.Tarp jų yra rūšių, priskiriamų prie patogeninių, kitos yra saprotrofinės ir dažnai būnapatogeninio proceso palydovės (Lugauskas ir kt., 2002).Alternaria genties rūšies mikromicetai yra vieni iš pagrindinių Solanaceaešeimos augalų ligų sukėlėjų. A. solani sukelia antžeminės augalų dalies ligas – lapų,stiebų alternariozę, vaisių bei sėklų juodąjį puvinį (Jarvis, McKeen, 1991; Robak,Wiech, 1998; Mills ir kt., 2002; Šidlauskienė, Survilienė, 2002; Šidlauskienė ir kt.,2003). A. alternata gerai prisitaiko prie temperatūros ir substrato, atsparus įvairiomscheminėms medžiagoms ir fizikiniams išorės veiksniams (Šidlauskienė ir kt., 2003;Survilienė, Dambrauskienė, 2006; Lugauskas ir kt., 2002). Alternariozė greitai plinta,A. solani grybo sporos su oro srovėmis ir vandens lašais užkrečia augalus, kai orotemperatūra yra 25–30 °C ir augalai nuolat drėkinami (Jarvis, McKeen, 1991; Millsir kt., 2002). Nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose sunku palaikyti optimaliasmikroklimato sąlygas, todėl ligų požymių buvo galima aptikti ant įvairių pomidorųhibridų.B. cinerea rūšies grybai plačiai paplitę įvairiuose substratuose. Tai labai greitaiauganti ir plintanti grybų rūšis, dažnas įvairių augalų parazitas (Robak, Wiech, 1998).Tyrimais nustatyta, kad kekeriniu puviniu sirgo ir grunte, ir cilindruose, ir mineralinėjevatoje auginamų pomidorų lapai, vaisiai ir stiebai. Ligų paplitimą labiau lemiasantykinė oro drėgmė, temperatūra, vėdinimas, kondensatas ant augalų paviršiaus neiskirtingas auginimo būdas. Ligai plisti turi įtakos per mažas apšvietimas, kitos ligos,kalio ir fosforo trąšų trūkumas substrate (Shtienberg, Elad, 1997; Barroso ir kt., 1999).Literatūroje nurodoma, kad B. cinerea padermės gali būti atsparios daugeliui naudojamųfungicidų. Nustatytas atsparumas šioms veikliosioms medžiagoms: benzimidazolui(karbendazimas), dikarboksimidui (iprodionas, procimidonas) (Utkhede ir kt., 2001;Mills ir kt., 2002; Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės, 2004).Šaknų puviniai ir vytuliai dažniausiai aptinkami ten, kur pomidorai auginami ligųsukėlėjais užkrėstame ir daugelį metų nekeičiamame ir nedezinfekuojamame grunte.Ligos daug nuostolių padaro nešildomuose šiltnamiuose (Survilienė, 2001). Ligųsukėlėjai Fusarium irVerticillium gali taip pat pažeisti augalus, auginamus dirbtiniuosesubstratuose. Parazitiniai grybai per šaknis patenka į augalo vidų ir ten daugindamiesiplinta vandens apytakos ratu. Vytulys greičiau plinta drėgnoje ir per gausiai azototrąšomis tręšiamoje dirvoje. Pasaulyje žinomos trys F. oxysporum f. sp. lycopersicirasės. Šios ligos sukėlėjui vystytis optimali dirvos temperatūra – apie 28 °C. Jeigudirvos temperatūra aukštesnė kaip 33 °C ar žemesnė kaip 21 °C, šis grybas nustojavystytis (Robak, Wiech, 1998; Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės, 2004).Tyrėjų duomenimis Verticillium genčiai atstovaujančios rūšys Verticilliumalboatrum, Verticillium album, Verticillium dahliae paplitusios dirvožemyje, antaugalinės kilmės substratų, lapų, augalų rizosferoje, parazituoja daugelį kultūriniųaugalų (Jarvis, McKeen, 1991; Robak, Wiech, 1998). V. alboatrum rūšies mikromicetųvirulentiškumas nėra specifiškas ir iš vieno augalo išskirta padermė lengvai pažeidžiakitus augalus (Lugauskas ir kt., 2002).Išvados. 1. Pomidorų vaisiams vystantis ir bręstant (BBCH 71–83), iš filoplanoišskirta 12 izoliatų ir Mycelia sterilia mikromicetų, iš kurių vyraujantys yra Alternaria

alternata, A. solani, Botrytis cinerea rūšių mikromicetai.2. Lyginant tuos pačius pomidorų hibridus: ‘Magnus’ F 1, ‘Staccato’ F 1, ‘Charm’ F 1ir ‘Platus’ F 1, augintus grunte ir durpių substrate cilindruose, nustatyti esminiaiskirtumai tarp šaknų puvinio ir vytulio paplitimo. Alternariozės ir kekerinio puviniopaplitimas beveik nesiskyrė.3. Ligų paplitimas per vegetaciją priklausė nuo taikomos auginimo technologijos.Šiltnamio grunte augančius pomidorus labiausiai pažeidžia šaknų puvinys, vytulys,alternariozė ir kekerinis puvinys, durpių substrate cilindruose – alternariozė, kekerinispuvinys, mineralinėje vatoje – kekerinis puvinys.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Barroso M. R., Meneles J. F., Mexia J. T. Effect of greenhouse type andrestricted ventilation on climate, tomato yield and Botrytis cinerea control // ActaHorT. 1999. Vol. 491. P. 125–130.2. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės / Sudaryt. I. Gaurilčikienė,R. Semaškienė. Dotnuva, 2004. 313 p.3. Jarvis W. R., McKeen C. D. Tomato diseases. Ottawa, 1991. 75 p.4. Lukauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiškimikroorganizmai žmogaus aplinkoje. Vilnius, 2002. 434 p.5. Mills D. J., Coffman C. B., Teasdale J. R., Everts K. L., Abdul-Baki A. A.,Lydon J., Anderson J. D. Foliar disease in fresh-market tomato grown in differentbed strategies and fungicide spary programs // Plant Disease. 2002. Vol. 86(9).P. 955–959.6. Papadoupolos A. P. Growing greenhouse tomatoes in soil and in soilless media.Agriculture Canada Publication 1865/E. Montreal, 1991. P. 39–40.7. Polevaya Y., Alkalai-Tuvia S., Copel A., Fallik E. Early detection of grey moulddevelopment in tomato after harvest // Postharvest Biol. Technol. 2001. Vol. 25.P. 221–225.8. Robak J., Wiech K. Choroby i szkodniki warzyw. Kraków, 1998. 352 p.9. Shtienberg D., Elad Y. Incorporation of weather forecasting in integrated,biological-chemical management of Botrytis cinerea // Phytopathology. 1997.Vol. 87(3). P. 332–340.10. Shtienberg D., Elad Y., Niv A., Nitzani Y., Kirshner B. Significance of leafinfection by Botrytis cinerea in stem rotting of tomatoes grown in non-heatedgreenhouses // E. J. of Pathology. 1998. Vol. 104. P. 753–763.11. Survilienė E., Dambrauskienė E. Effect of different actine ingredients of fungicideson Alternaria spp. growth in vitro // Agronomy research. 2006. Vol. 4 (spec. iss.).P. 403–406.12. Survilienė E. Phytosanitary state and urgent problems of greenhouse vegetableprotection in Lithuania // Proceeding of 9 th International conference of

Horticulture. Czech, 2001. Vol. 2. P. 392–397.13. Šidlauskienė A., Rašinskienė A., Survilienė E. Alternaria genties mikromicetųekologijos tyrimai in vitro // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003. T. 22(2).P. 160–166.14. Šidlauskienė A., Survilienė E. Distribution and pathogenic peculiarities of fungi ofthe Alternaria genus on vegetable crops in Lithuania // Plant Protection Science.2002. Vol. 38. P. 401–404.15. Utkhede R., Bogdanoff C., McNevin J. Effect of biological and chemicaltreatments on Botrytis cinerea stem canker and fruit yield of tomato undergreenhouse conditions // Can. J. Plant Pathol. 2001. Vol. 23. P. 253–259.16. Wysocka-Owczarek M. Pomidory pod oslonami. Warszawa, 2001. 347 p.17. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita: mokslinis metodinis leidinys /Sudaryt. J. Šurkus., I. Gaurilčikienė. Dotnuva, 2002. 345 p.18. Брызгалова В. А. Овощеводство защищенного грунта. Москва, 1995. 351 с.19. Основные методы фитопатологических исслeдованй / Под. ред.А. Е. Чумакова. Moсква, 1974. 191 c.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).FUNGI DISEASE MONITORING, DIAGNOSTICS AND PREVALENCEIN GREENHOUSE TOMATOESE. Survilienė, J. Jankauskienė, A. Valiuškaitė, L. RaudonisSummaryInvestigating the diversity of tomato filoplane micromycete species, there were found 12isolates and micromicetes of Mycelia sterilia. The dominant species were Alternaria alternata,Alternaria solani, and Botrytis cinerea. The frequency of their appearance varied from 65 up to80% and essentially differed from other species. The frequency of other micromycete speciesappearance varied from 5 up to 35% and they were attributed to the typical or accidental.It was established that tomatoes grown in greenhouses most often are injured by diseases,which cause micromycete species Botrytis cinerea, Alternaria solani, Verticillium alboatrum,Fusarium oxysporum f. sp. lycopersici. The prevalence of diseases during vegetation dependedon the applied technology of growing. Root rots and wils, caused by micromicetes of generaFusarium, Verticillium, , and early blight (A. solani) mostly were spread in tomatoes grownin soil. Grey mould was spread in tomatoes grown both in soil and rock wool. Hybrids wereunevenly resistant to different pathogens.Key words: diseases, growing medium, Lycopersicon esculentum Mill., micromycetes.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).BAKTERINIŲ LIGŲ, PAŽEIDŽIANČIŲ SOLANACEAE JUSS.AUGALUS, STEBĖSENA IR PREVENCIJOS PAIEŠKAMilda VASINAUSKIENĖ 1 , Daiva BUROKIENĖ 1 , Elena SURVILIENĖ 21Botanikos institutas, Žaliųjų ežerų g. 49, LT-08406 Vilnius.El. paštas milda@botanika.lt2Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas e.surviliene@lsdi.ltAtliekant tyrimus, buvo išanalizuota per 50 pažeistų augalų pavyzdžių, identifikuotos trysbakterijų rūšys. Nustatyta, kad šiltnamiuose auginami pomidorai dažniausiai serga pomidorųbakteriniu vėžiu, kurį sukelia Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis, pomidorųstiebo šerdies nekroze (sukėlėjas – Pseudomonas corrugata), bakterine dėmėtlige (sukėlėjas –Pseudomonas syringae pv. tomato bakterijos). Papriką ir baklažanus pažeidžia bakterinio vėžiosukėlėjas – C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijos. Žalingiausioms ir labiausiaiišplitusioms C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijoms identifikuoti, naudojantspecifinius pradmenis, pritaikyta PGR. Tiriant apsaugos priemones, nustatyta, kad efektyviųšalies šiltnamiuose naudojamų cheminių preparatų nuo šių bakterijų kol kas nėra.Reikšminiai žodžiai: baklažanai, Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis,dezinfekantai, paprika, PGR, pomidorai, Pseudomonas corrugata, Pseudomonas syringae pv.tomato.Įvadas. Lietuvoje auginamus ekonominės reikšmės turinčius Solanaceae Juss.augalus – pomidorus (Lycopersicon esculentum Mill.), vienametę papriką (Capsicumannuum L.), baklažanus (Solanum melongena L.) – pažeidžia labai įvairūs fitopatogenai(Vasinauskienė, 1998). Tačiau duomenų apie augalų ligas sukeliančias bakterijas beijų pasireiškimo ypatumus, apie ligų plitimą, nors jos padaro daug žalos, akivaizdžiaitrūksta. Norint tinkamai apsaugoti augalus nuo ligų, būtina tiksli ligų sukėlėjųdiagnostika, paremta jų biologinių savybių nustatymu ir diagnozės patvirtinimupatogeniškumo ar molekulinės biologijos metodais.Infekcinės ligos, esant palankioms joms vystytis sąlygoms, išplinta per labaitrumpą laiką, gali įgauti epifitotinį pobūdį, padarydamos didžiulius derliaus nuostolius.Pastaraisiais metais nuo bakterinių ligų ypač nukenčia šiltnamiuose auginamų pomidorųderlius. Kiekviename regione, net atskirame šiltnamyje, susiformuoja atskirasfitopatogenų biotipas, kuriame, veikiant įvairiems veiksniams, vyrauja viena ar kitasukėlėjų rūšis. Jų plitimo intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo šiltnamio mikroklimato,auginamų veislių ir hibridų, tręšimo, laistymo režimo ir kt. (Jarvis, McKeen, 1991;Wysocka-Owczarek, 2001).Pomidorų bakterinių ligų plitimas labiausiai priklauso nuo pomidorų hibridų,turinčių atsparumo virusinių ir grybinių ligų sukėlėjams genų, sukūrimo. Tokių hibridų

auginimas apsaugo nuo minėtų ligų sukėlėjų plitimo ir jų daromos žalos, tačiau dirbtinaisukuriamos laisvos ekologinės nišos kitiems sukėlėjams, būtent, bakterijoms, patektiį augalą ir plisti. Lietuvoje jau nustatyta, kad bakterinėmis ligomis serga šiltnamiuoseauginami pomidorai (Vasinauskienė, 2002). Ar šiomis ligomis serga paprikos irbaklažanai, tirta nebuvo.Darbo tikslas – nustatyti bakterinių ligų simptomų pasireiškimą ant Lietuvojeauginamų Solanaceae Juss. augalų, išskirti ir identifikuoti žalingiausius sukėlėjus,ištirti dezinfekantų antibakterinį poveikį.Tyrimo objektas ir metodai. Mokslinis tiriamasis darbas atliktas Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) ir Botanikos institute (BI) 2003–2005 m., iš dalies remiant Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui.Tyrimo objektas buvo pomidorų, paprikos ir baklažanų augalų su atitinkamų ligųsukėlėjų požymiais ėminiai, paimti individualiuose ir pagrindiniuose šalies šiltnamiųūkiuose, LSDI lauko bandymų kolekcijose.B a k t e r i j ų i š s k y r i m a s , b i o l o g i n i ų s a v y b i ų n u s t a t y m a si r s u k ė l ė j ų i d e n t i fi k a v i m a s. Ėminiai buvo paimti pomidorų vaisiamsvystantis ir bręstant (augimo tarpsnis BBCH 71–83) ir tirti taikant grynų kultūrųišskyrimo ir biologinių savybių tyrimo metodus. Bakterijoms išskirti buvo naudojamosselektyvinės – maitinamojo dekstrozės agaro (NAG) ir universalios – bulvių dekstrozėsagaro (BAG) terpės (Lelliott, Stead, 1987). Tyrimai atlikti pagal N. W. Schaad (1988),Z. Klement ir kt. (1990) aprašytas metodikas. Bakterijų dažymasis Gramo būdunustatomas pagal T. Gregersen (1978), naudojant 3% KOH. Kolonijų morfologinėssavybės tirtos ant NAG ir BAG terpių. Izoliatų sugebėjimas produkuoti oksidazęnustatytas pagal N. Kovacs (1963). Bakterijų patogeniškumas buvo nustatomasdirbtinai užkrečiant augalus šeimininkus ir augalus indikatorius, bakterijų suspensijainokuliuojama į augalo vandens indus ir lapus (Klement ir kt., 1990). Clavibactermichiganensis subsp. michiganensis bakterijų virulentiškumas nustatytas pagalD. L. Strider (1970) aprašytas metodikas. Bakterijos identifikuotos gautus duomenislyginant su literatūroje aprašytais bei tipinių kamienų savybėmis (Davis ir kt., 1984;Young ir kt., 1996).Bakterinio vėžio sukėlėjo specifiškumo nustatymas. PGR buvo panaudoti C.michiganensis subsp. michiganensis bakterijų specifiniai pradmenys CMM5 (5’-GCG AAT AAG CCC ATA TCA A-3’) ir CMM6 (5’-CGT CAG GAG GTC GCTAAT A-3’). Dauginta naudojant 15 µl mišinį, kuriame buvo po 1 µM kiekvienopradmens DNR, 1 µl paruoštos DNR, 0,5 U Taq DNR polimerazės (Invitrogen, JAV),1,5 µM MgCl 2ir po 0,2 µM kiekvieno dNTP, 10 × PGR buferio. PGR pradinėdenatūracija buvo atliekama 95 °C temperatūroje 3 min., pradmenų sukibimas sumatricine DNR (30 padauginimo ciklų) vyko 94 °C temperatūroje 30 sek., 55 °Ctemperatūroje – 30 sek. ir 72 °C temperatūroje – 1 min., galutinis pradmenų ilginimoetapas vyko 72 °C temperatūroje 5 min. (Dreier ir kt., 1995).D e z i n f e k a n t ų a n t i b a k t e r i n i o p o v e i k i o t y r i m a s. Tirtasdezinfekantų Bromosept 50 (didecildimetilamonio bromidas 500 g/l), MENNO Clean(benzoinė rūgštis 90 g/l), Virkon S (kalio peroksomonosulfatas 100 g/l) ir CuSO 4antibakterinis poveikis tipiniam Cm8 (GSPB Göttingen, Vokietija) ir izoliuotiems Cmmbakterijų kamienams (1181, 1182). Antibakterinis aktyvumas nustatytas popierinių

diskų, sumirkytų atitinkamos tiriamosios medžiagos koncentracijos tirpale, metodu(Klement ir kt., 1990). Į kiekvieną lėkštelę dedama po tris diskelius ir šis bandymaskartojamas du kartus. Inhibavimo zona nustatoma matuojant jos skersmenį, įskaitantir diskelių skersmenį.Statistinis duomenų apdorojimas atliktas dispersinės analizės metodu pagalDunkano kriterijų (P = 0,05).Rezultatai. B a k t e r i n i ų l i g ų s i m p t o m a i , i š p l i t i m a s , s u k ė l ė j ųi d e n t i fi k a v i m a s. Atliekant tyrimus, buvo išanalizuota per 50 pažeistų augalųpavyzdžių. Tyrimams atrinkti 28 bakterijų izoliatai. Pagal biologines savybes – kolonijųmorfologiją, dažymąsi Gramo būdu, sugebėjimą oksiduoti ar fermentuoti gliukozęanaerobinėmis sąlygomis (O/F) ir produkuoti katalazę bei oksidazę – patogeniniaibakterijų izoliatai buvo priskirti pomidorų bakterinio vėžio Clavibacter michiganensissubsp. michiganensis (Smith, Davis ir kt.) (santrumpa – Cmm), stiebo šerdies nekrozėsPseudomonas corrugata (Robert ir Scarlett (PC)) ir bakterinės dėmėtligės Pseudomonassyringae pv. tomato ((Okabe) Young, Dyet ir Wilke (Pst)) bakterijoms (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Pagrindinės bakterijų, išskirtų iš Solanaceae Juss. augalų,biologinės savybėsT a b l e 1. The main biological characteristics of bacteria isolated from SolanaceaeJuss. plantsTyrimų metu Cmm kamienai sudarė didžiąją išskirtų izoliatų dalį. Nustatyta, kad

žalingiausia ir šiltnamiuose labiausiai išplitusi liga yra pomidorų bakterinis vėžys.Vegetacijos pradžioje šia liga paprastai sirgdavo apie 5% pomidorų, o vegetacijospabaigoje ji dažnai išplisdavo visame šiltnamyje. Bakterijos išskirtos iš ‘Birsen’,‘Hamilton’, ‘Magnus’, ‘Platus’, ‘Polsat’, ‘Stakato’, V 125F ir BBS286 hibridų. Ypačjautrūs bakterijoms buvo ‘Platus’ ir ‘Magnus’ pomidorų hibridai: vegetacijos pabaigoješių augalų sergamumas įgavo epifitotinį pobūdį. Cmm bakterijos taip pat aptiktos antbaklažano ir ‘Konfetka’ veislės paprikos augalų, augančių individualiuose ūkiuose.Cmm bakterijos, užkimšdamos vandens indus, sukelia tipinį bakteriniam vėžiuivienpusį lapų, ūglių ar viso augalo vytimą. Pažeistų pomidorų vandens indai ruduoja(1 pav. a, b), vaisiai gali būti išmarginti charakteringų, į paukščio akį panašių dėmių.Cmm bakterijų pažeisti baklažanų ir paprikos augalai vysta (pirmiausia vysta vienapusė, paruduoja vandens indai) ir žūva (1 pav. c, d).1 p a v. Bakterinio vėžio C. michiganensis subsp. michiganensis pažeisti:a), b) pomidorai; c) baklažanai; d) paprikaF i g. 1. Bacterial canker caused by C. michiganensis subsp. michiganensis ona), b) tomatoes c) eggplants, d) peppersGram-teigiamos Cmm bakterijos buvo išskirtos ant selektyvios maitinamojo agaroterpės su 1% gliukozės priedu (NAG), kur jos sudarė tipiškas gelsvas, lėtai augančiastąsios konsistencijos kolonijas (2 pav.).2 p a v. C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijų kolonijosant NAG terpės

F i g. 2. C. michiganensis subsp. michiganensis on NAG mediumPatogeniškumo tyrimai leido nustatyti skirtingą tiriamų izoliatų virulentiškumolaipsnį (3 pav.) Virulentiškiausi Cmm kamienai atrinkti bakterijų specifiškumuinustatyti taikant PGR.3 p a v. C. michiganensis subsp. michiganensis kamienų virulentiškumo laipsnisnuo pomidorų ‘Monika’ apkrėtimo praėjus 23 paroms (1, 2 – tipiniai Cmm bakterijųkamienai Cm 8 ir Cm 78-S; 3–16 – tiriamieji Cmm kamienai)F i g. 3. Comparison of virulence degree on tomato cv. ‘Monika’ seedlings 23 days afterinoculation with C. michiganensis subsp. michiganensis (1, 2 – reference strains Cm8,Cm78-S; 3-16 – Cmm tested strains)Dalis tiriamų izoliatų (8 kamienai) buvo priskirta P. corrugata bakterijoms,sukeliančioms pomidorų stiebo šerdies nekrozę. Iš įvairių pažeistų augalo dalių buvoišskirtos judrios, Gram-neigiamos, aerobinės, katalazę ir oksidazę produkuojančiosbakterijos. Nustačius šias savybes ir atlikus patogeniškumo testus, tiriamieji izoliataibuvo priskirti pomidorų stiebo šerdies sukėlėjams (2 lentelė).2 l e n t e l ė. Dezinfekantų antibakterinis poveikis C. michiganensis subsp.michiganensis kamienams

T a b l e 2. Antibacterial activity of disinfectants on C. michiganensis subsp.michiganensis strainsNustatyta, kad buvo pažeisti hibridiniai V 125F pomidorai. Liga pasireiškia gelsvai rudoatspalvio netipinėmis chlorozėmis ir jaunų viršūninių lapų vytimu bei charakteringustiebo šerdies parudavimu (4 pav.).4 p a v. Stiebo šerdies nekrozės (Pseudomonas corrugata) pažeisti pomidoraiF i g. 4. Pith necrosis caused by Pseudomonas corrugata on tomato plantsNedidelę dalį izoliuotų kamienų (6 kamienai) sudarė P. syringae pv. tomatopomidorų bakterinės dėmėtligės bakterijos. Jos buvo išskirtos iš pažeistų pomidorųsu aiškiais dėmėtumo požymiais (5 pav.).5 p a v. Pseudomonas syringae pv. tomato pažeisti pomidoraiF i g. 5. Pseudomonas syringae pv. tomato on tomato plantsDirbtinai užkrėtus augalus, analogiški ligos simptomai ypač išryškėjo ant

inokuliuotų pomidorų lapų (6 pav.). Pažeisti tik pavieniai augalai, tačiau Pst yra susėkla plintantis ligos sukėlėjas, todėl galima prognozuoti ir tolesnį jo plitimą.6 p a v. Pomidorų lapai, inokuliuoti P. syringae pv. tomato bakterijomisF i g. 6. Tomato leaves inokulated by P. syringae pv. tomatoC m m b a k t e r i j ų a p t i k i m a s n a u d o j a n t P G R. Gauti rezultataipatvirtina, kad tirti kamienai priklauso Cmm bakterijų rūšiai – buvo gautas specifinis614 bp dydžio amplifikacijos produktas (7 pav.). Reakcijos metu išryškėjo ir kai kurienespecifiniai DNR fragmentai. Jų kiekis ir skaičius priklausė nuo DNR koncentracijosPGR reakcijos mišinyje. Tipiniai Cm 78-S ir Cm 8 bakterijų kamienai šių nespecifiniųproduktų nerodė. Šalutiniai amplifikacijos produktai reakcijos specifiškumui neturėjoneigiamo poveikio ir jų susidarymą galima paaiškinti genetine kamienų, paplitusiųLietuvoje, įvairove.Nustatyta, kad esant 4 × 10 2 ląst./ml bakterijų suspensijos koncentracijai, jaususidaro charakteringas 614 bp amplifikacijos produktas. PGR gauti rezultatai atitinkaliteratūroje aprašytus (OEPP/EPPO, 1995) ir leidžia aptikti ligos sukėlėją ankstyvuojujo vystymosi augale tarpsniu.7 p a v. C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijų DNR atspaudai PGR,naudojant skirtingas bakterijų suspensijos koncentracijas (takeliai: M – 100 bpdydžio DNR žymuo; 10 8 –10 1 – ląst./ml, panaudotos PGR;Kn – neigiama kontrolė; Kp – teigiama kontrolė)

F i g. 7. DNR amplification products of C. michiganensis subsp. michiganensisby PCR using primers CMM5 and CMM6 (lanes: M – 100 bp DNR size marker;10 8 -10 1 used in PCR (cfu/ml); Kn –negative control, Kp – positive controlD e z i n f e k a n t ų a n t i b a k t e r i n i s p o v e i k i s C. michiganensis subsp.michiganensis bakterijoms. Atlikti tyrimai parodė, kad tirtų preparatų antibakterinisaktyvumas buvo gan silpnas. Kiek ryškesnį slopinamąjį poveikį turėjo 1% Virkon Sir 0,2% Bromosept 50 (2 lentelė). Šie preparatai tik stabdo bakterijų augimą, t. y.veikia bakteriostatiškai. Baktericidinio poveikio Cmm bakterijų kamienams tiriamiejipreparatai neturėjo.Aptarimas. Vertinant pomidorų pažeidimų simptomatiką pagal morfologiniuspožymius ir identifikavus sukėlėjus, nustatyta, kad šiltnamiuose augančiuspomidorus, vaisiams vystantis ir bręstant (augimo tarpsnis BBCH 71–83), pažeidžiaC. michiganensis subsp. michiganensis rūšies bakterijos, sukeliančios bakterinį vėžį, P.corrugata, sukeliančios stiebo šerdies nekrozę, ir P. syringae pv. tomato, sukeliančiosbakterinę dėmėtligę. Šių ligų simptomų pasireiškimas ir ligos eiga labai priklausonuo aplinkos sąlygų. Infekcijai plisti palankūs dažni temperatūrų svyravimai – aukštatemperatūra dieną (aukštesnė kaip +25 °C) ir žema naktį (+14–+16 °C) (Scarlett ir kt.,1978). Šiltnamiuose liga lengvai plinta prižiūrint augalus: laistant, genint, skinantvaisius. C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijos įtrauktas į Europos Sąjungoskarantininių objektų sąrašą (OEPP/EPPO, 1995).Tiriant dezinfekantų antibakterinį poveikį C. michiganensis subsp. michiganensisbakterijoms, nustatyta, kad visi tirti preparatai neturėjo baktericidinio poveikiominėtoms bakterijoms. Bakteriostatinį poveikį darė 1% Virkon S ir 0,2% Bromosept 50.Cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas nuo bakterinių ligų ne visuomet estiefektyvus ir tikslingas. Kilus epifitotijoms, jų poveikis dažnai reikiamo efekto neduoda,todėl norint sumažinti bakterinių ligų daromą žalą, būtina taikyti prevencines priemones(Mills ir kt., 2002). Visų pirma reikia sodinti sveiką sodinamąją medžiagą. Ankstyvaligų diagnostika, taikant PGR, sanitarinių-higieninių normų taikymas sumažina ligųplitimo iš pirminių židinių riziką. Cmm bakterijų aptikimas, naudojant PGR, leidžiarasti ligos sukėlėją ankstyvuoju jo vystymosi augale tarpsniu. Nustatyta, kad esant4 × 10 2 ląst./ml bakterijų suspensijos koncentracijai, jau susidaro charakteringas 614 bp

amplifikacijos produktas. PGR gauti rezultatai atitinka aprašytus literatūroje (OEPP/EPPO, 1995). PC bakterijų identifikavimas yra paremtas bendrais fitobakteriologijosmetodais – sukėlėjo išskyrimu ir specifinių biocheminių, patogeninių ar serologiniųsavybių nustatymu (Siverio ir kt., 1996; Sutra ir kt., 1997). Pastangos pritaikytimolekulinės biologijos metodus (PGR) šioms bakterijoms identifikuoti yra apribotosdidelės fenotipinės ir genetinės PC kamienų įvairovės (Catara ir kt., 1997; Sutra ir kt.,1997). Literatūroje aptinkama duomenų apie PGR pritaikymo galimybes tik atskiromsPC bakterijų grupėms (Catara ir kt., 2000).Išvados. 1. Šiltnamiuose auginami pomidorai serga pomidorų bakteriniu vėžiu,kurį sukelia Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis bakterijos, pomidorųstiebo šerdies nekroze (sukėlėjas – Pseudomonas corrugata), bakterine dėmėtlige(sukėlėjas – Pseudomonas syringae pv. tomato), baklažanų ir vienametės paprikosaugalus pažeidžia C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijos.2. CMM5 ir CMM6 pradmenų naudojimas PGR yra greitas ir tikslus metodasC. michiganensis subsp. michiganensis bakterijoms identifikuoti, leidžiantis nustatytibakterinio vėžio sukėlėją ankstyvuoju jo vystymosi tarpsniu.3. Efektyvių cheminių preparatų nuo bakterinių pomidorų ligų kol kas nenustatyta.Kiek aktyvesniu bakteriostatiniu poveikiu bakterinio vėžio sukėlėjui C. michiganensissubsp. michiganensis išsiskiria 1% Virkon S ir 0,2% Bromosept 50.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Catara V., Arnold D., Cirvilleri G., Vivian A. Specific oligonucleotide primersfor rapid identification and detection of the agent of tomato pith necrosis,Pseudomonas corrugata, by PCR amplification: evidence for two distinct genomicgroups // European J. of Plant Pathol. 2000. Vol. 106. P. 753–762.2. Catara V., Gardan L., Lopez M. M. Phenotypic heterogeneity of Pseudomonascorrugata strains from southern Italy // J. Appl. Microbiol. 1997. Vol. 83.P. 576–586.3. Davis M. J., Gillaspie A. G., Vidaver A. K., Harris R. W. Clavibacter a new genuscontaining some phytopathogenic coryneform bacteria, including Clavibacter xylisubsp. xyli sp. nov., subsp. nov. and Clavibacter xyli subsp. cynodontis subsp.nov., pathogens that cause ration stunting disease of sugarcane and Bermudagrassstunting disease // International Journal of Syst. Bacteriol. 1984. Vol. 34. P. 107–117.4. Dreier J., Bermpohl A., Eichenlaub R. Southern hybridization and PCR for Specificdetection of phytopathogenic Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis //Phytopathology. 1995. Vol. 85. P. 462–468.5. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės / Sudaryt. I. Gaurilčikienė,R. Semaškienė. Dotnuva, 2004. 313 p.6. Gregersen T. Rapid Method for Distinction of Gram-negative from GrampositiveBacteria // Europ. J. Appl. Microbiol. and Biotechnol. 1978. Vol. 5(2).

P. 123–127.7. Young J. M., Saddler G. S., Takikawa Y., De Boer S. H., Vauterin L., Gardan L.,Gvozdyak R. I., Stead D. E. Names of plant pathogenic bacteria 1964–1995 //Review of Plant Pathology. 1996. Vol. 75(9). P. 721–763.8. Jarvis W. R., McKeen C. D. Tomato diseases. Ottawa, 1991. 75 p.9. Klement Z., Rudolph K., Sands D. C. Methods in Phytobacteriology. Budapest,1990. 568 p.10. Kovacs N. Identification of Pseudomonas pyocyanea by the Oxidase Reaction //Nature. 1963. Vol. 9. P. 29.11. Laboratory guide for identification of plant pathogenic bacteria / N. W. Schaad(ed.). 2 ndedition. St. Paul (Minnesota, USA), 1988. 164 p.12. Lelliott R. A., Stead D. E. Methods for the diagnosis of bacterial diseases of plants.Oxford, 1987. 216 p.13. Mills D. J., Coffman C. B., Teasdale J. R., Everts K. L., Abdul-Baki A. A.,Lydon J., Anderson J. D. Foliar disease in fresh-market tomato grown in differentbed strategies and fungicide spray programs // Plant Disease. 2002. Vol. 86(9).P. 955–959.14. OEPP/EPPO. The use of polymerase chain reaction to detect latent infection ofClavibacter michiganensis subsp. michiganensis in tomato seedlings // BulletinOEPPO/EPPO. 1995. Vol. 25. P. 449–454.15. Scarlett C. M., Fletcher J. T., Roberts P., Lelliott R. A. Tomato pith necrosiscaused by Pseudomonas corrugatan sp. // Ann. Appl. Biol. 1978. Vol. 88(1).P. 105–114.16. Siverio F., Carboneli E. A., Garcia F., Lopez M. M. Characyteristics of the wholecell fatty acid profiles of Pseudomonas corrugata // Eur. J. Plant Pathol. 1996.Vol. 102. P. 519–526.17. Strider D. L. Bacterial canker of tomato caused by Corynebacteriummichiganense //North Carolina Agr. Exp. Sta. Tech. Bul. 1969. N 193. P. 110.18. Strider D. L. Tomato seedlings inoculations with Corynebacteriummichiganense // Plant Disease Reporter. 1970. Vol. 54. P. 36–39.19. Sutra L., Liverio F., Lopez M. M., Hunault G., Bollet C., Gardan L. Taxonomyof Pseudomonas strains isolated from tomato pith necrosis: emendeddescription of Pseudomonas corrugata and proposal of three unnamedfluorescent Pseudomonas genomospecies // Int. J. Syst. Bacteriol. 1997. Vol. 47.P. 1 020–1 033.20. Vasinauskienė M. Bacterial diseases of the greenhouse grown tomatoes //Biologija. 2002. Nr. 1. P. 29–30.21. Vasinauskienė M. Bakterinės bulvių ir daržovių ligos. Vilnius, 1998. 128 p.22. Wysocka-Owczarek M. Pomidory pod oslonami. Warszawa, 2001. 347 p.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).MONITORING AND PREVENTION OF BACTERIAL DISEASES ONSOLANACEAE JUSS. PLANTS

M. Vasinauskienė, D. Burokienė, E. SurvilienėSummaryMore than 50 injured plant samples were collected and three species of phytopathogenicbacteria identified: Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis, Pseudomonas corrugata,Pseudomonas syringae pv. tomato were detected on greenhouse grown tomatoes andC. michiganensis subsp. michiganensis on eggplants and peppers. In this study the applicationof PGR with specific primers for the confirmation of most harmful C. michiganensis subsp.michiganensis was carried out. No effective chemicals used in the greenhouses of the countryagainst this bacterium were detected.Key words: Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis, dizifectants, eggplants,PCR, peppers, Pseudomonas corrugata, Pseudomonas syringae pv. tomato, tomatoes.

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AG RI CUL TURE.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).INFLUENCE OF BICOMPONENT COMPLEMENTARYILLU MI NATION ON DEVELOPMENT OF RADISHAkvilė URBONAVIČIŪTĖ 1, 4 , Paulo PINHO 2 , Giedrė SAMUOLIENĖ 1,4, Pavelas DUCHOVSKIS 1, 4,5 , Pranciškus VITTA 3 , Andrius STONKUS 3 ,Gintautas TAMULAITIS 3 , Artūras ŽUKAUSKAS 3,5 , Liisa HALONEN 21Lithuanian Institute of Horticulture, Babtai LT-54333, Kaunas distr., Lithuania .E-mail: a.urbonaviciute@ lsdi.lt2Helsinki University of Technology, Lighting Laboratory, 02150 Espoo, Finland3Institute of Materials Science and Applied Research, Vilnius University, Vilnius,LT-10222, Lithuania4Lithuanian University of Agriculture, LT-55307 Akademija, Kaunas distr.,Lithuania5JSC “Hortiled”Abstract. Influence of bicomponent illumination supplemental to conventional highpressuresodium lamps on growth and development of radish was studied. The supplementalillumination was delivered by purposefully designed luminaires containing two groups of lightemittingdiodes emitting in red and at different spectral positions in short-wavelength region.Biometric parameters and concentrations of primary metabolites and photosynthetic pigmentsin leaves were measured. We observed that introduction of the short-wavelength componentsinto the spectrum of illumination for radish cultivation is insufficient to compensate the stresscaused by excessive illumination in photosynthetically active red region.Key words: radish, HPS lamp, light-emitting diodes, phytohormones, carbohydrates,photosynthetic pigments.Introduction. Light is one of the most important environmental factors, actingon plants not only as the sole source of energy, but also as a source of externalinformation controlling their growth and development. Plants are empowered with anarray of photoreceptors tracking many parameters of incoming light signals, includingtheir presence or absence, spectrum, intensity, direction and duration (Huq, 2006).The optimal balance of these light parameters is essential for normal growth anddevelopment of plant. Therefore, an optimized lighting system is necessary for plantcultivation in greenhouses and phytotrons. Radish (Raphanus sativus) is one of thevegetables that are difficult to cultivate in artificial growth conditions, mainly because ofdisturbance of tuber formation processes. Temperature and light, including photoperiod,illumination level and spectrum are the main factors affecting assimilate distributionbetween leaves and storage organs (Craker et al, 1983; Franklin, Whitelam, 2003).High-pressure sodium (HPS) lamps, which are commonly used in greenhouse plantcultivation, have the highest intensity in red/orange spectral region and are efficientlight sources for the time of plant flowering and fruiting. Nevertheless, the spectrum

of HPS lamps is far from being optimal for storage organ formation. It is worth notingthat there is still not known what are the requirements for the illumination spectrumnecessary for normal radish development, since plants representing various life formsand life strategies require different lighting conditions (Tarakanov, 2006). The recentprogress in solid-state lighting based on light-emitting diodes (LEDs) enables a morecomprehensive study of plant photobiology in order to improve lighting systemsused for plant cultivation. Such investigations of light effect on plant growth anddevelopment are important for agriculture.This study was aimed at investigating possibilities of supplementing the HPSlamps with additional spectral components provided by LEDs. The study was carriedout using purposefully designed luminaries consisting of HPS lamp and two groups ofLEDs. LEDs with peak emission in red (640 nm), which is important for photosynthesis,were used in one group, while short-wavelength LEDs were used in another group.To reveal the influence of wavelength of the short-wavelength component, radishwas grown simultaneously under three luminaires with different short-wavelengthLEDs: UV (385 nm), blue (450 nm) and cyan (505 nm). Biometric parameters andconcentrations of primary metabolites and photosynthetic pigments in leaves weremeasured.Materials and methods. Radish (Raphanus sativus cv. ‘Saxa’) was grownin phytotron chambers in peat substrate. A photoperiod of 16 h was used and thetemperature of 18/15 °C (day/night) was maintained throughout the experiment.Reference plants (R) were grown under illumination by high-pressure sodium(HPS) lamps Son-T agro (PHILIPS, Massachusetts, USA). In three test growth runs,a part of the HPS photon flux (70%) was replaced by illumination delivered by LEDs(Table 1). Each of three luminaires contained a basal red component with peak emissionat 640 nm delivered by AlGaInP LEDs (LUXEON ® III Star, LXHL-LDE3C, PhilipsLumileds Lighting Company). The red component contained approximately 90% ofthe total LED emission flux in all treatments, while the rest 10% were delivered incyan, UV, or blue regions. In treatment L1, cyan LEDs (LUXEON ® III Star, LXHL-LE3C, Philips Lumileds Lighting Company) with peak emission at 505 nm have beenused. In treatment L2, the illumination spectrum was supplemented by near-UV LEDs(i-LED, NCCU033T, Nichia Corporation, Japan) with peak emission at 385 nm. Intreatment L3, blue LEDs (LUXEON ® III Star, LXHL-LB3C, Philips Lumileds LightingCompany) with peak emission at 460nm were used.T a b l e 1. Photon flux densities of illumination components1 l e n t e l ė. Apšvietimo spektrinių komponenčių fotonų srauto tankisBiometric measurements and analysis of plant primary metabolites were performed

25 days after germination (DAG). The total plant height, hypocotyl height, leaf area,and plant fresh weight were measured in five replicates. The standard deviations ofthese measurements are indicated in Table 2.Concentrations of chlorophylls, carotenoids and carbohydrates in leaves werealso estimated. The chlorophyll a, b and carotenoid contents in green matter weredetermined in 100% acetone extracts by the spectrophotometrical Wettstein method(Гавриленко, 2003) using a spectrophotometer Genesys 6 (ThermoSpectronic, USA).Three biological samples were measured. Standard deviations are indicated in Fig. 1by error bars.Samples for determination of carbohydrates were prepared by grinding 1 g ofleaf fresh matter and extracting it with 4 mL hot bidistilled water. After 24 h, theextract was filtered through cellulose and membrane (pore diameter 0.2 µm) filters.Chromatographic analysis was carried out using a Shimadzu 10A HPLC systemwith refraction index detector (Shimadzu, Japan) and Adsorbosil NH-column2(150 mm × 4.6 mm; Alltech, USA) with mobile phase of 75% aqueous acetonitrile ata flow rate of 1 mL/min. Error bars in Fig. 2 indicate the standard deviation of fiveanalytical measurements.Samples for phytohormone determination were prepared by grinding 1 to 2 gof fresh tissue per sample into powder under liquid nitrogen treatment. The extractswere centrifuged and pre-purified using solid-phase extraction with NH 2- cartridgecolumns. The prepared samples were stored in vials at 4 °C. Analysis of gibberellicacid (GA 3), indolyl-3-acetic acid (IAA), abscisic acid (ABA) and zeatin was performedusing HP 1050 Series liquid chromatography system with variable wavelength UV-VISdetector (Agilent Technologies, Germany). Intersil ODS-2 column (150 × 4.6 mm 2 )(Alltech, USA) was used for phytohormones separation. Mobile phase consisted of45% methanol containing 1% acetic acid. Flow rate was maintained at 1 mL/min. Thewavelengths of 254 nm for GA 3and ABA detection, 270 nm for zeatin and 280 nmfor IAA detection were set. Error bars in Fig. 3 correspond to the standard deviationsof analytical measurements of the phytohormones identified.Results. Light effect on growth parameters of radish is presented in Table 2. Thereference plants (R) showed better growth patterns: they were significantly higher,formed the largest leaf area and the thickest hypocotyl. Radish in treatments L2 and L3treatments were dwarf and slight, and accumulated very little of biomass. Meanwhile,radish in treatment L1 accumulated almost the same fresh weight as in reference plants,though its leaf area was by a factor of 3.5 and the total height by a factor of two smallerthan that in reference treatment. All the radish plants, including reference ones, did notaccumulate the biomass in hypocotyls. Therefore, no storage root was formed.The photosynthetic pigment contents showed similar patterns (Fig. 1). However,the content of chlorophyll a was significantly higher in the leaves of reference plants,illuminated with solely HPS lamps. Moreover, the chlorophyll a/b ratio in plants grownwith supplemental LED illumination was lower than that in reference plants. This isan indication of decreased activity of photosynthetic system. The lowest chlorophylla/b ratio (20% lower than that in reference plants) was observed in radish grown intreatment with short-wavelength component in blue region (treatment L3).T a b l e 2. Biometric parameters of radish plants

2 l e n t e l ė. Ridikėlių biometriniai rodikliaiF i g. 1. Content of photosynthetic pigments in radish leaves1 p a v. Fotosintetinių pigmentų kiekis ridikėlių lapuoseThe most striking illumination effect was observed on carbohydrate contents.Contents of fructose, glucose, sucrose and maltose are presented in Fig. 2.F i g. 2. Content of carbohydrates in radih leaves 25 days after germination2 p a v. Angliavandenių kiekis ridikėlių lapuose praėjus 25 dienoms po sudygimoReference plant leaves contained similar amount of all these sugars. This balancereflects normal radish growth. In growth runs under illumination with supplementalred and short-wavelength components, the sugars content was dominated by fructose,which is known to be a stress sugar. The content of fructose was 4, 7.5 and 13 timeshigher in treatments L1, L2 and L3, respectively. Only a small amount of sucrose

was observed in the treatments with supplemental red and UV LEDs (L1) and somesucrose and maltose in radish leaves illuminated with supplemental red and cyan LEDs(L3). Such distribution of carbohydrates in leaves is a consequence of disorganizedmetabolism.VThe conclusion on disorganized vital processes in radish grown undersupplemental bicomponent illumination is in consistence with the results ondetermination of phytohormone concentrations. The concentration of ABA and zeatinin treatments L1 and L2 were slightly higher than that in reference growth, however,concentrations of these phytohormones in treatment L3 was higher by a factor oftwo.F i g. 3. Phytohormone concentration in radish leaves, grown under differentillumination conditions3 p a v. Fitohormonų koncentracija ridikėlių, augusių skirtingoapšvietimo salygomis, lapuoseCompared to the reference plants, the contents of gibberelic acid (GA 3), representingtotal amount of unidentified gibberrelin isomers, was lower in treatment L1, but 3 timeshigher in treatment L3. Concentrations of the stress hormone ABA were higher in alltreatments with supplemental illumination, especially in treatment L3.Discussion. Light is a powerful tool, regulating plant physiological processes.Our results confirm that light might be a limiting factor for metabolism and assimilatepartitioning in radish. It is previously observed that excessive red light disturbs radishtuber formation. The excessive intensity of red light stimulates biomass accumulationin aboveground parts of plant, instead of its storage in root formation (Drozdovaet al., 2001; Bukhov et al., 1996). Our experimental results indicate that substitutionof large part of illumination by HPS lamps with bicomponent illumination in red andshort-wavelength regions negatively affected not only tuber formation, but also leafarea formation and biomass accumulation. Such lighting conditions with high flux ofred light obviously created stressful conditions for radish growth and developmentand triggered stress-avoidance responses (Tarakanov, 2006). High contents of fructosein radish leaves indicate disturbance in sucrose metabolism, which is typical for thereaction to the exposure of other abiotic stress factors (Rolland et al., 2006). Theseresults are in consistence with phytohormone contents. The significant increase in

concentrations of ABA, the stress hormone (Roitsch, Ehness, 2000; Rook et al.,2006), and of zeatin, which is responsible for alteration in source/sink relationships(Roitsch, Ehness, 2000) and lethal cell death processes (del Pozo et al., 2005), indicateinappropriate lighting conditions. The misbalance in action of photosynthetic systemand primary metabolism resulted in blocked assimilate export to sink organs. Ascarbohydrate partitioning between source and sink organs and tissues is essential forgrowth and development in higher plants (Roitsch, Ehness, 2000; Drozdova et al.,2004), no tuber formation was observed in our cultivated radish.Cryptochromes, principally thought of as red/far-red reversible pigments, areextremely sensitive to the entire illumination spectrum and even small variations inthe spectrum can initiate responses in cryptochome system (Folta, Maruhnich, 2007).Thus, variation of illumination intensity in short-wavelength region in treatments L1to L3 should make a significant influence on the cryptochome system. A positive effecton radish growth has been previously observed (Drozdova et al., 2001; Bukhov et al.,1996). However, this positive effect is obviously not sufficient to counterbalance thenegative influence due to excessive intensity in red region. Illumination in cyan regionresulted in slightly improved biometric parameters in comparison with those observedin plants grown under illumination with short-wavelength components in blue and UVregions. There are some previous reports on positive effect of green light for plantcultivation (Kim et al., 2004), thus, it is possible, that cyan light, being closer to thegreen region, has the same biological effect.Conclusion. Introduction of short-wavelength components into the spectrumof illumination for radish cultivation is insufficient to compensate the stress causedby excessive illumination in photosynthetically active red region. Spectral positionof the short-wavelength component in the region from 385 to 505 nm has no crucialinfluence on radish development, though illumination in cian region (505 nm) ismore favorable for biomass accumulation than illumination at shorter wavelengths.Bicomponent illumination is inappropriate for radish cultivation. Illumination withmore sophisticated illumination spectrum should be selected for healthy growth andrhisocarp formation of radish in artificial conditions.Acknowledgements. This study was partially supported by the EU-Asia LinkProgramme under the project ENLIGHTEN.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11References1. Bukhov N. G., Bondar V. V., Drozdova I. S., Kara N., Kotov A. A.,Maevskaya S. M., Vasileva A. A., Voevudskaya S. Y., Voronin P. Y., Mokronosov A. T. Development of storage roots in radish (Raphanus sativus) plant as affectedby light quality // Journal of plant physiology. 1996. Vol. 149. P. 405–412.2. Craker L. E., Seibert M., Clifford J. T. Growth and development of Radish(Raphanus sativus L.) under selected light environments // Annals of Botany.

1983. Vol. 51. P. 59–64.3. del Pozo J. C., Lopez-Matas M. A., Ramirez-Parra E., Gutierrez C. Hormonalcontrol of plant cell cycle // Physiologia plantarum. 2005. Vol. 123. P. 173–183.4. Drozdova S. I., Bondar V. V., Bukhov N. G., Kotov A. A., Kotova L. M.,Maevskaya S. N., Mokronosov A. T. Effects of light spectral quality onmorphogenesis and source-sink relations in radish plants // Russian journal ofplant physiology. 2001. Vol. 48. P. 415–420.5. Drozdova S. I., Maevskaya S. M., Egorova E. A., Barabanshchikova N. S.,Dzhibladze T. G., Bukhov N. G. Temporal pattern of photosynthesis undercontinuous illumination of radish plants // Russian journal of plant physiology.2004. Vol. 51. P. 41–47.6. Folta K. M., Maruhnich S. A. Green light: a signal to slow down or stop // Journalof Experimental Botany. 2007. Article in Press.7. Franklin K. A., Whitelam G. C. Light signals, phytochromes and cross-talkwith other environmental cues // Journal of experimental botany. 2004. Vol. 55.P. 271–276.8. Huq E. Degradation of negative regulators: a common theme in hormone andlight signaling networks? // Trends in plant science. 2006. Vol. 11. P. 4–7.9. Kim H. H., Goins G. D., Wheeler R. M., Sager J. C. Green-light supplementationfor enhances lettuce growth under red- and blue- light-emitting diodes //HortScience. 2004. Vol. 39. P. 1 617–1 622.10. Roitsch T., Ehness R. Regulation of source/sink relations by cytokinins // Plantgrowth regulation. 2000. Vol. 32. P. 359–367.11. Rolland F., Baena-Gonzalea E., Sheen J. Sugar sensing and signaling in plants:conserved and novel mechanisms // Annu. Rev. Plant. Biol. 2006. Vol. 57.P. 675–709.12. Rook F., Hadingham A., Li Y., Bevan M. W. Sugar and ABA response pathwaysand the control of gene expression // Plant, Cell and Environment. 2006. Vol. 29.P. 426–434.13. Tarakanov I. G. Light control of growth and development in vegetable plants withvarious life strategies // Acta Horticulturae. 2006. Vol. 711. P. 315–321.14. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. Большой практикум по фотосинтезу.Москва, 2003. 256 c.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2007. 26(4).

DVIKOMPONENČIO PAPILDOMO APŠVIETIMO ĮTAKA RIDIKĖLIŲVYSTYMUISIA. Urbonavičiūtė, P. Pinho, G. Samuolienė, P. Duchovskis, P. Vitta,A. Stonkus, G. Tamulaitis, A. Žukauskas, L. HalonenSantraukaIštirta dvikomponenčio apšvietimo, papildančio įprastines aukšto slėgio natrio lempas,įtaka ridikėlių augimui ir vystymuisi. Tuo tikslu sukurtame apšvietimo modulyje įrengtos dvišviestukų (šviesos diodų) grupės, skleidžiančios raudoną ir skirtingo bangos ilgio trumpabangęšviesą. Atlikti biometriniai augalų matavimai, nustatytas fotosintetinių pigmentų ir pirminiųmetabolitų kiekis lapuose. Nustatyta, kad trumpabangės šviesos komponenčių srautas buvonepakankamas, kad kompensuotų stresą, kurį ridikėliams sukėlė fotosintetiškai aktyviosraudonos šviesos srauto perteklius.Reikšminiai žodžiai: ridikėliai, aukšto slėgio natrio lempos, šviesą emituojantys diodai,fitohormonai, cukrūs, fotosintetiniai pigmentai.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).SKIRTINGO DRĖGMĖS IR TEMPERATŪROS REŽIMOKOMPLEKSINIS POVEIKIS ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲAUGIMO RODIKLIAMSSandra SAKALAUSKIENĖ 1 , Gintarė ŠABAJEVIENĖ 1 ,Pavelas DUCHOVSKIS 1 , Sigitas LAZAUSKAS 2 ,Akvilė URBONAVIČIŪTĖ 1 , Aušra BRAZAITYTĖ 1 ,Giedrė SAMUOLIENĖ 1 , Raimonda ULINSKAITĖ 1 ,Jurga SAKALAUSKAITĖ 1 , Virmantas POVILAITIS 21Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas s.sakalauskiene@lsdi.lt2Lietuvos žemdirbystės institutas, LT-58343 Akademija, Kėdainių r.El. paštas sigislaz@lzi.ltDarbo tikslas – ištirti kompleksinį temperatūros ir drėgmės režimo poveikį žemės ūkioaugalų augimo rodikliams. Vegetaciniai bandymai atlikti 2007 metais Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirti:vasarinis miežis ‘Luokė’ (Hordeum vulgareL.), vasarinis rapsas ‘Landmark’ (Brassica napus L.),sėjamasis žirnis ‘Pinokio’ (Pisum sativumL.), valgomasis ridikėlis ‘Žara’ (Raphanus sativus L.),paprastasis kukurūzas ‘Simon’ (Zea mays L.). Augalai auginti skirtingos temperatūros (21/16 °Cir 30/23 °C dieną/naktį) ir drėgmės (40–45% ir < 10% normalus/sausokas) režimo sąlygomis.Skirtingi temperatūros ir drėgmės režimo deriniai turėjo reikšmingos įtakos augalų fiziologiniamsprocesams. Kad ir kokia būtų temperatūra, drėgmės deficitas substrate slopino visų augalųantžeminės dalies ir žalios masės augimą bei sausųjų medžiagų kaupimąsi. Trūkstant drėgmėsir esant aukštesnei (30 °C) temperatūrai, formavosi mažesnis visų rūšių augalų asimiliacinisplotas.Reikšminiai žodžiai: asimiliacinis plotas, drėgmės deficitas, sausa masė, temperatūra,žalia masė.Įvadas. Keičiantis klimatui, pastebimai didėja ekstremalių temperatūrų ir drėgmėsdeficito pavojus. Augalų fiziologiniai procesai yra tiesiogiai susiję su temperatūros irdrėgmės režimu bei jų kaita. Tai vieni pagrindinių aplinkos veiksnių, limituojančiųaugalų augimo ir vystymosi procesus (Heerden ir kt., 2007; Abdul Jaleel ir kt., 2007;Nakayama ir kt., 2007; Yamaguchi-Shinozaki ir kt., 2002). Augalų augimą sąlygojafotosintezės ir kvėpavimo santykis. Kylant temperatūrai, kvėpavimo intensyvumasdidėja, dėl to prarandami energetiniai augalo ištekliai (Yamaguchi-Shinozaki ir kt.,2002; Kirnak ir kt., 2001). Stresinių veiksnių sukeliamus efektus nulemia poveikiolaikas, intensyvumas ir trukmė. Augalų reakcija į temperatūros ir drėgmės pokyčiuspriklauso nuo augalų rūšies, veislės, genetinių savybių, amžiaus ir išsivystymo lygio(Abdul Jaleel ir kt., 2007).

Pirmasis ir jautriausias atsakas į vandens deficitą yra turgoro sumažėjimas iraugimo procesų sulėtėjimas (Nakayama ir kt., 2007; Kirnak ir kt., 2001). Baltymųmetabolizmas ir amino rūgščių sintezė – taip pat labai greitai pažeidžiami procesai.Dėl vandens trūkumo sumažėja anglies pasisavinimas, kuris priklauso nuo žioteliųvarstymosi. Net esant vidutiniam vandens deficitui, lapo žiotelės gali užsiverti (Heerdenir kt., 2007; Nakayama ir kt., 2007; Zhu ir kt., 2001). Be to, vandens trūkumas iraukšta temperatūra gali skatinti laisvųjų radikalų bei aktyvių deguoninių dariniųformavimąsi, kurie įvairiais būdais pažeidžia augalų metabolizmo procesus (Alexievair kt., 2003; Chaves ir kt., 2003). Pastebėta, kad augalai, prisitaikę prie vieno stresoriaus,tampa atsparesni ir kompleksiniam stresorių poveikiui. Tačiau kompleksinis ribotostrukmės temperatūros ir drėgmės režimo pasikeitimo poveikis žemės ūkio augalųproduktyvumui ištirtas nepakankamai.Darbo tikslas – ištirti kompleksinį temperatūros ir drėgmės režimo poveikį žemėsūkio augalų augimo rodikliams.Tyrimo objektas ir metodai. 2007 m. LSDI Augalų fiziologijos laboratorijosfitotroniniame komplekse atlikti vegetaciniai bandymai. Tirti: vasarinis miežis ‘Luokė’(Hordeum vulgareL.), vasarinis rapsas ‘Landmark’ (Brassica napusL.), sėjamasisžirnis ‘Pinokio’ (Pisum sativumL.), valgomasis ridikėlis ‘Žara’ (Raphanus sativus L.),paprastasis kukurūzas ‘Simon’ ( Zea mays L.).Augalai auginti 5 l talpos vegetaciniuose induose. Substratas paruoštas išneutralaus rūgštumo durpių (6–6,5 pH) ir smėlio (3 : 1). Kiekviename vegetaciniameinde auginta po dvidešimt miežių, rapsų, žirnių ir ridikėlių augalų ir septyni kukurūzųaugalai. Nuo sudygimo iki III–IV organogenezės etapo augalai auginti šiltnamyje, poto pernešti į fitokameras, kur buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, augalams apšvėstinaudotos Son-T-Agro (PHILIPS) lempos. Bandymas atliktas keturiais variantais,kartotais po penkis kartus. Palaikant du temperatūros režimus (21/16 °C ir 30/23 °Cdieną/naktį), buvo tirtas normalaus (40–45%) substrato drėgnio ir sausros (< 10%)efektas. Substrato drėgnis matuotas Delta-T Devices dirvos drėgmės matuokliu HH2.Poveikio trukmė – 10 dienų. Iš karto po poveikio augalai buvo perkelti atgal į šiltnamį,kur buvo sudarytos visiems vienodos sąlygos ir septynias dienas buvo stebima jųregeneracija.Augalų biometriniai matavimai atlikti prieš poveikį, po poveikio ir po 7 dienųregeneracijos periodo. Biometrinei analizei atlikti išmatuotas kiekvieno variantoatsitiktinai pasirinktų penkių augalų antžeminės dalies aukštis. Po to tų pačių augalųasimiliacinis plotas išmatuotas lapų ploto matuokliu CI-202, CID. Pasvėrus augalą,nustatyta jo žalia masė. Sausosios medžiagos įvertintos gravimetriškai, išdžiovinusaugalus 105 °C temperatūroje iki nekintamos masės.Statistinei analizei atlikti apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiainaudojant MS EXCEL statistinę programą. Duomenų patikimumui įvertinti naudotastatistinė programa ANOVA (ANOVA for Excel v 3.43).Rezultatai. Skirtingi temperatūros ir drėgmės režimo deriniai turėjo reikšmingosįtakos augalų antžeminės dalies aukščiui (1 pav.). Esant 30 °C temperatūrai irnormaliam dirvos drėgmės režimui buvo skatinamas visų augalų antžeminės daliesaugimas. Kad ir kokia būtų temperatūra, drėgmės deficitas substrate slopino antžeminėsdalies augimą. Esant optimaliai (21 °C) temperatūrai ir drėgmės deficitui dirvožemyje,

žirnių ir rapsų antžeminė dalis buvo mažiausia, palyginti su augalais, augusiaisnormalaus drėgnio substrate.1 p a v. Augalų aukštis esant skirtingiems temperatūrosir drėgmės režimo deriniams. N – normalaus drėgnio substratas (40–45%);S – sausokas substratas (< 10%).F i g. 1. The above ground height of plants exposed to different temperatureand moisture combinations. N – substratum of normal moisture (40–45%),S – dryer substratum (< 10%).Po 7 dienų regeneracijos periodo ridikėlių, rapsų, miežių ir kukurūzų antžeminėsdalies aukštis nepakito, tačiau žirniai itin greit regeneravo ir jų antžeminė dalis padidėjoiki 1,5 karto (1 pav.).

Reikšmingos įtakos 10 dienų kompleksinis temperatūros ir drėgmės režimopoveikis turėjo asimiliaciniam plotui. Esant sausros efektui 30 °C temperatūroje, itinnukentėjo visų rūšių augalų asimiliacinis plotas. Rapsams didesnės įtakos turėjo netemperatūros, bet sausros stresas. Dėl drėgmės deficito rapsų asimiliacinis plotas buvobeveik sunykęs (2 pav.).2 p a v. Asimiliacinis plotas esant skirtingiems temperatūros ir drėgmės režimoderiniams. N –normalaus drėgnio substratas (40–45%);S – sausokas substratas (< 10%).F i g. 2. Assimilation area of plants exposed to different temperature and moisturecombinations. N – substratum of normal moisture (40–45%),S – dryer substratum (< 10%).

Po 7 dienų regeneracijos periodo žirnių, ridikėlių, rapsų ir kukurūzų asimiliacinisplotas padidėjo, palyginti su augalų asimiliaciniu plotu, nustatytu po poveikio. Tačiaumiežių asimiliacinis plotas per regeneracijos savaitę dar labiau sunyko (2 pav.).Visų rūšių augalų žalios masės augimui neigiamos įtakos turėjo (esant abiemtemperatūros režimams) drėgmės deficitas. Stipresnė neigiama įtaka buvo esantaukštesnei temperatūrai. Po 7 dienų regeneracijos periodo visų augalų žalia masėpadidėjo (3 pav.).3 p a v. Žalia masė esant skirtingiems temperatūros ir drėgmės režimo deriniams.N – normalaus drėgnio substratas (40–45%); S – sausokas substratas (< 10%).F i g. 3. Fresh weight of plants exposed to different temperature and moisture combinations.N – substratum of normal moisture (40–45%),S – dryer substratum (< 10%).

Po 10 dienų poveikio ridikėliai, rapsai ir kukurūzai daugiausia sausųjų medžiagųsukaupė esant normaliai substrato drėgmei ir abiem temperatūros režimams (4 pav.).4 p a v. Sausa masė esant skirtingiems temperatūros ir drėgmės režimo deriniams.N – normalaus drėgnio substratas (40–45 %); S – sausokas substratas (< 10%).F i g. 4. Dry weight of plants exposed to different temperature and moisture combinations.N – substratum of normal moisture (40–45%),S – dryer substratum (< 10%).Žirniuose ir miežiuose daugiausia sausųjų medžiagų susikaupė esant 30 °Ctemperatūrai ir normaliai substrato drėgmei. Esant drėgmės deficitui, nesvarbukokia temperatūra, mažiausiai sausųjų medžiagų susikaupė žirniuose, miežiuose ir

kukurūzuose. Ridikėlių ir rapsų sausųjų medžiagų kaupimuisi įtakos turėjo ir drėgmėsdeficitas, ir temperatūra. Po 7 dienų regeneracijos periodo visuose augaluose sausųjųmedžiagų kiekis padidėjo (4 pav.).Aptarimas. Skirtingu vegetacijos laiku augalams reikia nevienodai šilumos,drėgmės, šviesos ir kitų aplinkos veiksnių. Daugeliui augalų III–IV organogenezėsetapai yra kritiniai drėgmės bei temperatūros atžvilgiu. Esant nepalankiems aplinkosveiksniams, sutrinka augalų fiziologiniai procesai, dėl to vyksta produktyvumoelementų redukcija. Vandens stresas yra laikomas vienu svarbiausių aplinkos veiksnių,limituojančių augalų augimą bei derlių (Chaves ir kt., 2003; 2004; Flexas ir kt., 2004).Ekstremali temperatūra savaime sukelia stresą ir fotosintetinės sistemos atsaką.Aukštesnė temperatūra pagreitina augalo organų vystymąsi, trumpina atskirų etapųtrukmę, todėl galutinė biomasės produkcija gali sumažėti (Marison, Lawlor, 1999;Fuhrer ir kt., 2003). Mūsų atliktų tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad esant normalausdrėgnio substratui, aukštesnė temperatūra skatina augimo procesus. Esant optimaliai(21 °C) temperatūrai ir normaliam dirvos drėgniui, ridikėlių, rapsų, miežių bei žirniųasimiliacinis plotas buvo didžiausias. Tačiau sausra ir aukšta temperatūra neigiamaiveikė visų tirtų augalų fiziologinius procesus. Kukurūzams ir rapsams temperatūrosrežimas neturėjo esminės įtakos. Didesnį poveikį darė sausros sukeltas stresas.Daugelis autorių nurodo, kad sausros sukeltas stresas neigiamai veikia asimiliacinioaparato veiklą bei sausųjų medžiagų kaupimąsi (Kage ir kt., 2004; Grzesiak ir kt.,1999).Sausros sukeltas stresas sutrikdo sausųjų medžiagų pasiskirstymą augale ir daugiaujų kaupiasi šaknyse nei antžeminėje dalyje (Grzesiak ir kt., 1997; Sakalauskaitė ir kt.,2006).Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad visi augalai jautriai reagavo į sausros bei aukštostemperatūros sukeltą stresą. Drėgmės deficitas slopino žalios ir sausos masės kaupimąsibei asimiliacinio ploto augimą. Augalai, patekę į optimalias sąlygas, regeneravosi. Taigalima paaiškinti tuo, kad augalai yra išvystę unikalias reagavimo į nuolat kintančiasaplinkos sąlygas sistemas ir pritaiko savo fiziologinius bei metabolitinius procesushomeostazei palaikyti.Sulėtėję augalo fiziologiniai ir biocheminiai procesai yra viena iš augaloprisitaikymo ypatybių, augalams išgyvenant vandens trūkumo sąlygomis, nes tai leidžiaaugalams perdirbti asimiliatus ir nukreipti energiją į apsaugines medžiagas kovojantsu stresu (Zhu ir kt., 2002; Chaves ir kt., 2003).Išvados. 1. Kad ir kokia būtų temperatūra, drėgmės deficitas substrate slopinovisų tirtų rūšių augalų antžeminės dalies augimą.2. Esant sausros efektui 30 °C temperatūroje, visų rūšių augalai formavo mažesnįasimiliacinį plotą.3. Drėgmės deficitas slopino tirtų augalų žalios masės augimą ir sausųjųmedžiagų kaupimąsi.Padėka. Autoriai dėkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui irLietuvos žemės ūkio ministerijai už finansinę paramą.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11

Literatūra1. Abdul Jaleel C., Manivannan P., Kishorekumar A., Sankar B., Gopi R.,Somasundaram R., Panneerselvam R. Alterations in ismoregulation, antioxidantenzymes and indole alkaloid levels in Catharanthus roseus exposed to waterdeficit // Colloids and Surfaces. 2007. Vol. 59. P. 150–157.2. Abdul Jaleel C., Manivannan P., Sankar B., Kishorekumar A., Gopi R.,Somasundaram R., Panneerselvam R. Water deficit stress mitigation by saciumchloride in Catharanthus roseus: effects on oxidative stress, proline metabolismand indole alkaloid accumulation // Colloids and Surfaces. 2007. Vol. 60.P. 110–116.3. Alexieva V., Ivanov S., Sergiev I., Karanov E. Interaction between stresses //Bulg. J. Plant Physiol. 2003. Spec. Iss. P. 1–17.4. Chaves M. M., Maroko J. P., Pereira J. S. Understanding plant response todrought: From genes to the whole plant // Functional Plant Biology. 2003. Vol. 30.P. 239–264.5. Chaves M. M., Oliveira M. M. Mechanism underlying plant resilience to waterdeficits: prospects for water-saving agriculture // Journal of Experimental Botany.2004. Vol. 55(407). P. 2 365–2 384.6. Flexas J., Bota J., Cifre J., Escalona J. M., Galmes J., Gulias J., Lefi E., Martinez-Canellas S. F., Moreno M. T., Ribas-Carbo M., Riera D., Sampol B., Medrano H.Understanding down-regulation of photosynthesis under water stress: futureprospects and searching for physiological tools for irrigation management //Annals of Applied Biology. 2004. Vol. 144. P. 273–283.7. Fuhrer J. Agro-ecosystem responses to combinations of elevated CO 2, ozone andglobal climate change // Agriculture, Ecosystems and EnvironmenT. 2003. Vol. 97.P. 1–20.8. Grzesiak S., Hura T., Maciej T., Pienkowski G., Pienkowski S. The impactof limited soil moisture and waterlogging stress conditions on morphologicaland anatomical root traits in maize (Zea mays L.) hybrids of different droughttolerance // Acta Physiologiae Plantarium. 1999. Vol. 21. P. 305–315.9. Grzesiak S., Ijima M., Kono Y., Yamauchi A. Differences in drought tolerancebetween cultivars of field bean and field pea. Morphological characteristics,germination and seedling growth // Acta Physiologiae Plantarium. 1997. Vol. 19.P. 339–348.10. Heerdeden P. D. R., Swanepoel J. W., Kruger G. H. J. Modulation ofphotosynthesis by drought in two desert scrub species exhibiting C 3- modeCO 2assimilation // Environmental and Experimental Botany. 2007. Vol. 61.P. 124–136.11. Kage H., Kochler M., Stützel H. Root growth and dry matter partitioning ofcauliflower under drought stress conditions: measurement and simulation //Europ. J. Agronomy. 2004. Vol. 20. P. 379–394.12. Yamaguchi-Shinozaki K., Kasuga M., Liu Q., Nakashima K., Sakuma Y., Abe H.Population differences in water-use efficiency of Eucalyptus microtheca seedlingsunder different watering regimes // Physiol. Plant. 2002. Vol. 108. P. 134–139.

13. Yamaguchi-Shinozaki K., Kasuga M., Liu Q., Nakashima K., Sakuma Y., Abe H.,.Shinwari Z. K., Seki M. and Shinozaki K. Biological mechanisms of droughtstress response // Jircas working report. 2002. P. 1–8.14. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Higgs D. The influence of water deficit on vegetativegrowth, physiology, fruit yield and quality in eggplants // Plant Physiol. 2001.Vol. 27. P. 34–46.15. Marison J. I. L., Lawlor D. W. Interactions between increasing CO 2concentrationand temperature on plant growth // Plant, Cell and EnvironmenT. 1999. Vol. 6.P. 659–682.16. Nakayama N., Saneoka H., Moghaieb R. E. A., Gnasiri S., Fujita P. K. Response ofgrowth, photosynthetic gas exchange, translocation of 13 C- labelled photosynhateand N accumulation in two Soybean (Glycine max L. Merrill) cultivars to droughtstress // International Journal of Agriculture and Biology. 2007. Vol. 09-5.P. 669–674.17. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Duchovskis P. Biomass production,dry weight partitioning and leaf area of apple rootstocks under drought stress //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2006. T. 25(3). P. 283–291.18. Zhu J. K. Cell signalling under salt, water and cold stresses // Current Opinion inPlant Biology. 2001. Vol. 4. P. 401–406.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INTEGRATED IMPACT OF WATER STRESS AND TEMPERATURE ONGROWTH INDICES OF AGRICULTURAL PLANTSS. Sakalauskienė, G. Šabajevienė, P. Duchovskis, S. Lazauskas,A. Urbonavičiūtė, A. Brazaitytė, G. Samuolienė, R. Ulinskaitė,J. Sakalauskaitė, V. PovilaitisSummaryThe object of this study was to evaluate the integrated impact of water stress andtemperature on growth indices of agricultural plants. Vegetative experiments were carriedout in Laboratory of plant physiology at Lithuanian Institute of Horticulture under phytotronconditions in 2007. Investigated agricultural plants: Hordeum vulgare L., ‘Luokė’, Brassicanapus L. ‘Landmark’, Pisum sativum L. ‘Pinokio’, Raphanus sativus L. ‘Žara’, Zea mays L.‘Simon’. Plants were grown at different temperature (21/16 °C and 30/23 °C day/night) andmoisture regime conditions. Different temperature and moisture combinations had significantimpact on plant physiological processes. Independent of temperature, moisture deficiency insubstratum reduced above ground growth, and accumulation of fresh and dry weight of allplants. The reduced assimilation area of all plants was determined under moisture deficiencyand increased temperature (30 °C).Key words: assimilation area , dry weight, fresh weight, moisture deficiency,

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).VAISTINIO SMIDRO (ASPARAGUS( OFfiCINALIS L.) VYRIŠKŲJŲVEISLIŲ ŪGLIŲ DERLIAUS IR KOKYBĖS TYRIMAILiudmila KMITIENĖ, Audronė ŽEBRAUSKIENĖ,Aleksandras KMITASLietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53067 Akademija, Kauno r.El. paštas azebrauskiene@yahoo.comVaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) daugelyje šalių auginamas kaip delikatesinėdaržovė. Tai vertinga ankstyvojo pavasario periodo daržovė, auganti toje pačioje vietoje irderanti 12–15 metų ir ilgiau.Vaistinio smidro introdukuotų vyriškųjų veislių tyrimai atlikti Lietuvos žemės ūkiouniversiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedroje 2003–2007 m.Tirtos vaistinio smidro vyriškųjų veislių: ‘Ravel’, ‘Ramos’, ‘Ramada’, ‘Rally’, ‘Ranger’,biologinės savybės, nustatytas derėjimo ankstyvumas ir trukmė, ūglių derlingumas, įvertintikokybės rodikliai, biocheminės savybės.Nustatyta, kad smidrų vyriškųjų veislių augalų vegetacija prasideda skirtingu metu: 2004 m.ji prasidėjo balandžio 22 d.; 2005 m. pavasaris gerokai vėlavo, todėl vegetacija prasidėjo tikgegužės 4 d.; 2006 ir 2007 m. – panašiu laiku (balandžio 28–29 d.). Visais tyrimų metais smidrųderėjimo trukmė buvo panaši – 20–21 d.Derliaus dydžiui esminės įtakos turėjo veislės savybės, meteorologinės sąlygos(temperatūros ir drėgmės svyravimai) smidrų ūgliams formuojantis ir augant, augalų amžius.2004 m. didžiausią ūglių derlių davė vyriškųjų veislių ‘Ramos’ ir ‘Ranger’ kerai, 2005 m. –‘Ravel’ (2,5 karto didesnį nei 2004 m.) ir ‘Ranger’. 2006 m. didžiausią ūglių derlių išaugino‘Ravel’, ‘Ramos’ bei Rally’ veislės. 2007 m. (ketvirtaisiais derėjimo metais) visų tiriamų veisliųderlius gautas didžiausias (2–2,5 karto didesnis nei 2006 m), ypač derlingos buvo ‘Ravel’ ir‘Rally’ veislės.Vidutiniais tyrimų duomenimis derlingiausios yra ‘Ravel’, ‘Ramos’ bei ‘Ranger’veislės. Ūglių kokybės rodikliai (ilgis, skersmuo, vidutinė masė) atitiko kokybės reikalavimųstandartus.Maisto medžiagų kiekiui smidrų ūgliuose turėjo įtakos veislės savybės ir aplinkos veiksniaiūgliams formuojantis ir augant. Daugiausia sausųjų medžiagų ir askorbo rūgšties ir mažiausiainitratų smidrų ūgliuose nustatyta 2006 m.Reikšminiai žodžiai: smidrai, vyriškosios veislės, kerai, ūgliai, derlius, kokybė.Įvadas. Vaistinis smidras (Asparagus officinalisL.) yra smidrinių (Asparagaceae)šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas, turintis storą, šakotą kerą – šakniastiebįsu storomis virviškomis šaknimis (Dagytė, 1994; Galvydis, 1994). Kero viršutinėjedalyje yra pumpurai, iš kurių išsivysto stori, sultingi valgomi ūgliai. Iš vieno geraiišsivysčiusio kero gaunama iki 50 ūglių. Mūsų klimato sąlygomis ūgliai maistuipjaunami gegužės pirmąjį dešimtadienį. Nenupjauti ūgliai išsivysto į šakotus stiebus(Svetika, Kmitienė, 1989; Kmitienė, Kmitas, 1999)Vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) daugelyje šalių auginamas kaip

delikatesinė daržovė. Tai vertinga ankstyvojo pavasario periodo daržovė, kuri augatoje pačioje vietoje ir dera 12–15 metų ir ilgiau. Kai kuriose užsienio šalyse vienasžmogus suvartoja nuo 0,3 iki 1,4 kg (vokiečiai – iki 1,40 kg, amerikiečiai – 0,66 kg,šveicarai – 0,65 kg) ūglių per sezoną (Benson, 2002). Kaip daržovė mūsų šalyjesmidrai auginami retai. Į Lietuvą smidrų ūgliai importuojami iš Grakijos ir Ispanijos(Kmitienė, Kmitas, 1999).Jauni smidrų ūgliai – skani, maistinga dietinė daržovė. Tai nepakeičiamas aminorūgščių, karotinoidų, vitaminų, oligosacharidų, rutino ir kitų biologiškai aktyviųmedžiagų šaltinis. Jų vertę didina eteriniai aliejai, kurių sudėtyje yra sieros ir asparagino(Dagytė, 1994; Knaflewski, 1995; Senyan ir kt., 2007). Tačiau smidrų maistinės savybėsmūsų šalyje vis dar per mažai vertinamos. Nėra abejonės, kad šių daržovių mūsų šalyjebus auginama vis daugiau, didės jų paklausa ir vartojimas.Vaistinių smidrų morfologinius požymius bei ūglių produktyvumo rodiklius lemiarūšies, veislės savybės ir skirtingos auginimo sąlygos. Siekiant užtikrinti vaistiniųsmidrų derliaus ir ūglių kokybę, labai svarbu parinkti derlingas veisles, užaugintitinkamą sodinamąją medžiagą.Pasaulyje auginama gan daug vaistinių smidrų veislių. Jos gali būti mišrios,vyriškosios ir tetraploidiniai hibridai. Kadangi smidrai yra dvinamiai augalai, vyriškiejiir moteriškieji žiedai susiformuoja ant skirtingų augalų. Mišrių veislių pasėliuose būnapanašus vyriškųjų ir moteriškųjų augalų kiekis. Vyriškieji augalai užaugina daugiauūglių, moteriškieji nelabai derlingi, nes dalį energijos ir maisto medžiagų sunaudojasėkloms formuoti, tačiau jų skonio savybės geresnės (Knaflewski, 1996; Kmitienė irkt, 2004, 2005; Senyan ir kt., 2007).Cantaluppi J. ir kitų mokslininkų tyrimų duomenimis mišrių veislių smidrų ūgliųderlius plantacijose, kuriose auginami tik vyriškieji augalai, yra 25–50% didesnis negutose plantacijose, kur auginami moteriškieji augalai (Cantaluppi, 1994). Norint gautididesnį ūglių derlių, plantacijoje reikia sodinti vien tik vyriškuosius augalus (Macus,Gonzales, 1991). Smidrų lytį galima nustatyti tik antraisiais augimo metais, kai augalaipradeda žydėti, todėl į lauką geriau sodinti dvimečius daigus.Užsienio šalyse jau yra hibridų, kuriuose dominuoja vyriškieji augalai. Vyriškosiosgrupės veislės formuoja tik vyriškuosius augalus. Veislės labai derlingos, atspariosligoms, išgulimams ir mechaniniams pažeidimams. Augalai dera ilgiau nei mišriųveislių, neaugina sėklų. Seniausias vokiečių hibridas ‘Lucullus’ F 1auginamas ikišiol (Bielka, 1989; Knaflewski, 1995). Labai derlingos naujosios kartos amerikiečiųselekcijos veislės: ‘Jersey Supreme’, ‘New Jersey’, ‘Jersey Giant‘ ir ‘Jersey King’,olandų selekcininkų sukurta veislė ‘Franklim’, prancūzų hibridai: ‘Cito’ F 1, ‘Aneto’,ir kt. (Knaflewski, 1995, 1996; McCormick, Thomsen, 1995; Deputy, 1999; Senyanir kt., 2007).Tetraploidiniai hibridai – ‘Apollo’ F 1, ‘Atlas’, UC 157 ir kt. dažniausiai ankstyvi,derlingi, atsparūs fuzariozei ir smidrų rūdims (Knaflewski, 1995; Sinton, Wilson, 1999;Gonzalez, del Pozo, 2002).Lietuvoje vaistiniai smidrai mažai paplitę, todėl sunku gauti tinkamų veislių.Populiariausia veislė, kurios sėklų galima rasti prekyboje, yra ‘Mary Washington’. Šiveislė kilusi iš JAV, Lietuvoje auginama nuo 1953 metų (Galvydis, 1994).Norint užsiauginti geros kokybės ūglių derlių, reikalingos moksliškai pagrįstos

ekomendacijos, tačiau mūsų šalyje tokių rekomendacijų nėra. Literatūros šaltiniuosepateikiama mažai praktinių žinių apie smidrų veislių biologinius ypatumus,agrotechniką, maistinę vertę ir dažnai jos yra prieštaringos.Darbo tikslas – ištirti vaistinio smidro introdukuotų vyriškųjų veislių biologines,ūkines savybes, augalų produktyvumą, derliaus formavimosi intensyvumą, kerųamžiaus įtaką ūglių derliui, nustatyti ūglių kokybę ir biochemines savybes, atrinktivertingesnes veisles, skirtas dauginti in vitro.Tyrimo metodai ir sąlygos. Vaistinių smidrų introdukuotų veislių biometriniųsavybių ir derliaus tyrimai atlikti LŽŪU Sodininkystės ir daržininkystės katedroje2003–2007 m. Tirtos vyriškosios vokiečių selekcijos veislės: ‘Ravel’, ‘Ramos’,‘Ramada’, ‘Rally’, ‘Ranger’. Sėklos gautos iš Vokietijos firmos SUDVESTAAT.Bandymų ploto dirvožemis – limnoglacialinis priemolis ant moreninio priemolio,karbonatingas, giliau – glėjiškas išplautžemis (Idg4-k). Dirvožemio agrocheminiairodikliai 0–25 cm sluoksnyje buvo tokie: pH KCI– 6,7–6,9, humuso – 2,55–2,90%,judriojo P 2O 5– 125–150 mg kg -1 , judriojo K 2O – 108–117 mg kg -1 , bendro N – 0,150–0,160%.Smidrų bandymo variantai išdėstyti atsitiktine tvarka, kartojant po tris kartus.Apskaitomojo laukelio plotas – 12,6 m 2 . Visoms vaistinių smidrų veislėms buvotaikoma vienoda lauko bandymų metodika.Smidrų priešsėlis – trumpos vegetacijos žalumyninės daržovės. Nuėmus priešsėlioderlių, dirva buvo skutama, prieš rudeninį arimą iškratyta 80 t ha -1 organinių trąšų,išberta 80 kg ha -1 P 2O 5ir 200 kg ha -1 K 2O. Dirva suarta plūgu su armens gilintuvu.Pavasarį tręšta azoto trąšomis (90 kg ha -1 ). Sėjomaina šiame lauke netaikoma, nessmidrai vienoje vietoje auginami 10–15 metų.Vienamečiai smidrų daigai pasodinti 2003 m. gegužės mėn. pradžioje, pražydusankstyvajam šalpusniui, 70 cm atstumu tarp eilių ir 50 cm – tarp augalų. Pradėję augtiaugalai apkaupti. Kasmet augalai apkaupiami, nuėmus ūglių derlių, ir pririšami priekuolų, kad neišvartytų vėjas. Prieš pirmuosius šalčius smidrų stiebai nupjaunami, keraimulčiuojami durpėmis, o tarpueiliai – mėšlu.Smidrų ūglių derlius pradėtas imti 2004 m. balandžio 26 d., paskutiniai ūgliainupjauti gegužės 21 d. 2005 m. ūglių derlius imtas gegužės 10–31 d., 2006 m. –gegužės 5–24 d., 2007 m. – gegužės 5–25 d.Standartiniai ūgliai (15–22 cm ilgio) buvo pjaunami kas 2–3 dienas anksti ryte.Nuėmus derlių, ūgliai surūšiuoti ir pasverti, apskaičiuotas bendras ir standartinis derlius.Atlikti biometriniai matavimai ir nustatyti ūglių kokybės rodikliai – vidutinis ūglioilgis ir masė. Smidrų ūgliai įvertinti ir surūšiuoti pagal kokybės kategorijas A, B ir C.A kategorijai priskiriami 15–22 cm ilgio, 12–17 mm skersmens, tiesūs, kompaktiškagalvute ūgliai, B kategorijai – 15–20 cm ilgio, 8 mm skersmens, tiesūs, išsivystę,prasiskleidusia galvute, C kategorijai – tokio pat ilgio ir skersmens kaip B kategorijos,kreivi, įtrūkę, prasiskleidusia galvute ūgliai (Autko, 2001; Lill, Borst, 2001).LŽŪU „Tempus“ ir Bandymų stoties agrocheminių tyrimų laboratorijose buvonustatyta natūralaus drėgnio žaliavos smidrų ūglių cheminė sudėtis pagal standartinesmaisto medžiagų nustatymo metodikas. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytasdžiovinant mėginius 105 °C temperatūroje iki nekintamos masės, askorbo rūgšties(vitamino C) kiekis – S. K. Murri titravimo metodu, nitratai – jonometriniu metodu

(LST ISO 751:2000; LST EN 12014-1 + A1:2001).Tyrimų duomenų patikimumas (R 05) statistiškai įvertintas dispersinės analizėsmetodu naudojant kompiuterių programą ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Tyrimų metais meteorologinės sąlygos buvo skirtingos. 2003 m. pavasaris buvovėsus ir lietingas, tačiau gegužės mėnuo buvo palankus vaistinių smidrų daigams sodintiir prigyti, užteko drėgmės ir šilumos. 2004 m. pavasaris buvo palankus vaistinių smidrųūgliams augti, vasaros orai buvo vidutiniškai palankūs smidrų augalams vystytis, augtibei kaupti maisto medžiagas šakniastiebiuose. 2005 m. pavasaris buvo šaltas, gerokaivėlavo. Buvo nepalankios sąlygos smidrų ūgliams augti ir vystytis. 2006 m. ankstyvasispavasario periodas buvo šaltesnis, trūko drėgmės, palyginti su daugiamečiais vidurkiais.Gegužės pirmąjį dešimtadienį vyravo šilti ir saulėti orai. 2007 m pavasaris buvošiltas, tačiau trūko drėgmės. Augalų vegetacija prasidėjo balandžio 29 dieną. Gegužėspirmąjį dešimtadienį oro temperatūra viršijo daugiamečius vidurkius, tačiau naktimisbesikartojančios šalnos nušaldė jaunus smidrų ūglius.Rezultatai. V a i s t i n i o s m i d r o v y r i š k ų j ų v e i s l i ų d e r ė j i m oa n k s t y v u m o į v e r t i n i m a s. 2004 m. smidrų vegetacija prasidėjo anksti(balandžio 22 d.), tačiau atvėsę orai stabdė ūglių formavimąsi ir augimą. Pirmasis ūgliųderlius nuimtas gegužės 10 d. Paskutiniai ūgliai nupjauti gegužės 21 d. (1 lentelė).1 l e n t e l ė. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių derliaus nuėmimotrukmėT a b l e 1. The harvest time of asparagus shoots of male cultivarsLŽŪU, 2004 –2007 m.2005 m. pavasaris gerokai vėlavo, smidrų augalų vegetacija prasidėjo gegužės4–7 d., buvo nepalankios sąlygos smidrų ūgliams vystytis ir augti. Tiriamų veislių ūgliųderlius pradėtas imti gegužės 10 d., baigtas – 31 d., jų derėjimo trukmė – vidutiniškai21 diena.2006 m. tiriamų smidrų veislių augalų vegetacija prasidėjo anksčiau nei 2005 m.,todėl pirmasis ūglių derlius nuimtas 5 dienomis anksčiau (gegužės 5 d.). Visų veisliųderėjimo trukmė buvo panaši – vidutiniškai 19 dienų. Paskutinis ūglių derlius nuimtasgegužės 24 dieną. Pakilus oro temperatūrai, ūgliai pradėjo sparčiai augti ir formuotistiebus.2007 m. smidrų veislių: ‘Ravel’, ‘Rally’ ir ‘Ranger’, augalų vegetacija prasidėjobalandžio 29 d., ūglių derlius pradėtas imti gegužės 5 d., ‘Ramos’ veislės vegetacijaprasidėjo vėliau (gegužės 4 d.), todėl pirmieji ūgliai buvo nupjauti gegužės 11 d. Visų

smidrų veislių ūglių derlius baigtas imti gegužės 25 d, nes aukšta oro temperatūra(19,7–22,3 °C) paskatino stiebų formavimąsi. Trumpiausiai derėjo ‘Ramos’ kerai – tik14 dienų.Apibendrinant tyrimų duomenis, galima teigti, kad smidrų ūglių derėjimoankstyvumui bei trukmei įtakos turėjo dirvos ir oro temperatūra ūgliams formuojantisir derant.V a i s t i n i o s m i d r o d e r l i n g u m o į v e r t i n i m a s. Tiriamų vyriškųjųsmidrų veislių augalai davė skirtingą ūglių derlių (1 ir 2 pav.)1 p a v. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių bendras ūglių derliusFig. 1. The total shoot yield of the male cultivars of asparagusLŽŪU / LUA, 2004–2007 m.2004 m. didžiausią ūglių derlių išaugino ‘Ramos’ ir ‘Ranger’ kerai: bendrą –atitinkamai 814,7 ir 812,0 kg ha -1 (1 pav.), standartinių ūglių – 789,0 ir 664,0 kg ha -1(2 pav.). Mažiausias gautas veislės ‘Ramada’ ūglių derlius (bendras – 271,3; standartiniųūglių – 252,5 kg ha -1 ).2005 m. dėl nepalankių meteorologinių sąlygų nukentėjo smidrų derliaus kokybė –nestandartiniai ūgliai sudarė iki 30% produkcijos. Didžiąją dalį nestandartinio derliaussudarė kreivi, ligų ir kenkėjų pažeisti ūgliai. Didžiausią bendrą derlių išaugino ‘Ravel’ir ‘Ranger’ kerai (atitinkamai 1 175,3 ir 1 088,1 kg ha -1 ). Standartiniai ‘Ravel’ veislėsūgliai sudarė 81,8%, ‘Ranger’ – 70,6% produkcijos. Mažiausiai ūglių suformavo veislės‘Ramada’ kerai (bendras derlius – 456,3 kg ha -1 , standartinių ūglių – 354,0 kg ha -1 ).Atlikus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad antraisiais augimo metais (2004 m.),nuėmus ūglių derlių, kai kurių smidrų veislių kerai nusilpo, užaugino mažiau stiebų,todėl nesukaupė pakankamai maisto medžiagų kitų metų derliui formuoti.2006 m. (trečiaisiais derliaus nuėmimo metais) smidrų ūglių derlius buvo dukartus didesnis už 2005 m. derlių. Didžiausią ūglių derlių išaugino ‘Ravel’ bei‘Ramos’ veislių kerai: bendras ūglių derlius buvo atitinkamai 2 163,3 ir 1 669,7 kg ha -1, standartinių – 1 857,1 ir 1 584,0 kg ha -1 . Veislių ‘Rally’ ir ‘Ranger’ ūglių derliaus

skirtumai buvo neesminiai.2007 m. (ketvirtaisiais derliaus nuėmimo metais) gautas didžiausias ūglių derlius(1 846,3–4 666,6 kg ha -1 ). Gegužės mėn. pirmąjį dešimtadienį praėjusios šalnos nušaldėjaunus smidrų ūglius, todėl gautas mažesnis standartinių ūglių procentas (79,3–86,4%)nei 2006 m. Standartinių ūglių derlius buvo 1 595,2–4 031,6 kg ha -1 .Iš tyrimų duomenų galima daryti prielaidą, kad didesnį smidrų ūglių derliųduoda vyresni, labiau subrendę augalai. Derliaus dydis ir kokybė labai priklauso nuometeorologinių sąlygų ūgliams augant.Atliktų tyrimų vidutiniais duomenimis didžiausią bendrą ir standartinių ūgliųderlių išaugina ‘Ravel’ veislės smidrų kerai (2 lentelė). Smidrų ‘Ramos’, ‘Rally’ir ‘Ranger’ bendras ir standartinių ūglių derlius iš esmės nesiskyrė. Tačiau daugiaustandartinių ūglių suformavo ‘Ramos’ kerai (1 429,5 kg ha -1 ), tai sudarė 89,6% bendroderliaus. Iš esmės mažiausias gautas veislės ‘Ramada’ derlius: bendras – 878,4 kg ha -1 ,standartinių ūglių – 762,9 kg ha -1 .2 p a v. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių standartinių ūglių derliusFig. 2. The standard shoot yield of the male cultivars of asparagusLŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Apibendrinus ketverių metų tyrimų vidutinius duomenis, galima daryti išvadą, kadderlingiausios vaistinio smidro veislės yra ‘Ravel’, ‘Ramos’ ir ‘Ranger’ (2 lentelė).2 l e n t e l ė. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių derliaus vidutiniaiduomenysT a b l e 2. The productivity of asparagus shoots of male cultivarsLŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Lyginant vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių kokybės rodiklius (ūglių ilgį ir

vidutinę masę), nustatyta, kad 2004 m. smidrų ūglių ilgio skirtumai buvo neesminiai(19,2–20,7 cm) (3 pav.). Ilgiausius ūglius formavo ‘Ravel’ kerai (20,7 cm). 2005 m.visų tiriamų smidrų veislių kerai formavo trumpesnius ūglius (18,2–19,2 cm). 2006 m.sparčiausiai augo ‘Rally’ ūgliai: jų vidutinis ilgis siekė 20,9 cm, kitų veislių ūglių ilgisiš esmės nesiskyrė (18,2–20,3 cm). 2007 m. ilgiausius ūglius išaugino veislės ‘Ramada’kerai, tačiau jie buvo ploni, prastesnės kokybės negu kitų veislių. Trumpiausi buvoveislės ‘Ranger’ ūgliai (18,7 cm).3 p a v. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių vidutinis ūglio ilgis, cmFig. 3. The average length of asparagus shoots of male cultivars (cm)LŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Tiriamų veislių vidutinė ūglio masė buvo mažiausia pirmaisiais derliaus nuėmimometais (2004 m.) ir siekė vidutiniškai 8,0–13,2 g (4 pav.). 2005 m. visų tiriamų veisliųūgliai buvo stambesni ir jų masė buvo iš esmės didesnė. Išsiskyrė veislė ‘Rally’, kuriosūglių masė siekė 23,2 g ir iš esmės skyrėsi nuo kitų veislių. 2006 m. tiriamų veisliųvidutinė ūglių masė iš esmės nesiskyrė, tačiau buvo mažesnė nei 2005 m. – siekė18,1–22,5 g, 2007 m. didžiausios masės ūglius (25,5 g) išaugino ‘Rally’ kerai. Likusiųveislių ūglių masė iš esmės nesiskyrė, bet buvo didesnė nei 2006 m.4 p a v. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių vidutinė ūglio masė, g

Fig. 4. The average mass of asparagus shoots of male cultivars (g)LŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Vidutiniais tyrimų duomenimis vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių kokybėsrodikliai – vidutinis ūglių ilgis bei masė – iš esmės nesiskyrė (3 lentelė). Visų veisliųūglių kokybė atitiko standartų reikalavimus (Autko, 2001; Lill, Borst, 2001).3 l e n t e l ė. Vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių kokybės rodikliųvidutiniai duomenysT a b l e 3. The quality of asparagus shoots of male cultivarsLŽŪU / LUA, 2004–2007 m.V a i s t i n i o s m i d r o ū g l i ų b i o c h e m i n ė s s u d ė t i e s d u o m e n ųa n a l i z ė. 2004 m. didžiausias sausųjų medžiagų kiekis nustatytas ‘Ramada’ (8,1%)veislės ūgliuose (5 pav.). Pažymėtina, kad ši veislė nebuvo labai derlinga. 2005 m.šaltas ir vėlyvas pavasaris buvo nepalankus smidrų ūgliams formuotis ir kaupti maistomedžiagas. Sausųjų medžiagų kiekis tiriamų smidrų veislių ūgliuose įvairavo nuo 7,3iki 8,8%, daugiausia jų sukaupė ‘Ramada’ (8,4%) ir ‘Ranger’ (8,8%) veislių ūgliai.Trečiaisiais derliaus nuėmimo metais (2006 m.) gautas ne tik didžiausias ūglių derlius,bet ir jo biocheminės savybės buvo geresnės. Daugiau sausųjų medžiagų aptikta ‘Rally’(10,9%) ir ‘Ranger’ (10,1%) ūgliuose. 2007 m. (ketvirtaisiais derliaus nuėmimo metais)

smidrų ūgliuose sukaupta mažiausiai sausųjų medžiagų (7,4–7,9%). Daugiausia (7,9%)šių medžiagų sukaupė ‘Ravel’ ūgliai, kitų veislių ūgliuose nustatytas kiekis iš esmėsnesiskyrė.5 p a v. Sausųjų medžiagų kiekis vyriškųjų veislių smidrų ūgliuose, %Fig. 5. Amount of dry matter in asparagus of male cultivars (%)LŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Daugiausia (12,2–18,3 mg 100 g -1 ) askorbo rūgšties smidrų ūgliuose nustatytatrečiaisiais (2006 m.) derliaus nuėmimo metais (6 pav.), mažiausiai (6,25–8,45 mg 100 g -1 ) – ketvirtaisiais (2007 m).6 p a v. Askorbo rūgšties kiekis vyriškųjų veislių smidrų ūgliuose, mg 100 g -1F i g. 6. Amount of ascorbic acid in asparagus of male cultivars (mg 100 g -1 )LŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Daugiausia askorbo rūgšties (visais tyrimų metais) susikaupė ‘Rally’ (8,45–18,0 mg 100 g -1 ) ir ‘Ramos’ (8,28–18,3 mg 100 g -1 ) veislių ūgliuose, mažiausiai –‘Ramada’ (6,15–12,20 mg 100 g -1 ).

2005 ir 2007 m. smidrų ūgliuose sukaupta ne tik mažiau sausųjų medžiagųbei askorbo rūgšties, bet ir daugiausia nitratų (7 pav.). Mažiausias nitratų kiekisnustatytas trečiaisiais derėjimo metais (2006 m.) ‘Ramos’ (121 mg kg -1 ) ir kitų veislių(136–190 mg kg -1 ) ūgliuose.7 p a v. Nitratų kiekis vyriškųjų veislių smidrų ūgliuose, mg kg -1F i g. 7. Amount of nitrates in asparagus of male cultivars (mg kg -1 )LŽŪU / LUA, 2004–2007 m.Kaip parodė vaistinių smidrų cheminės sudėties analizės, maisto medžiagųkiekis ūgliuose priklausė nuo veislės savybių bei meteorologinių sąlygų ūgliamsformuojantis.Aptarimas. Lietuvoje vaistiniai smidrai mažai paplitę, todėl sunku gautiderlingų veislių sėklų. Populiariausia veislė, kurios sėklų galima rasti prekyboje,yra ‘Mary Washington’ (mišri). Kai kuriose užsienio valstybėse jau yra hibridų,kuriuose dominuoja tik vyriškieji augalai. Veislės labai derlingos, atsparios ligoms,išgulimams ir mechaniniams pažeidimams. Labai derlingos naujos kartos amerikiečiųselekcininkų veislės: ‘Jersey Supreme’, ‘New Jersey’,‘Jersey Giant’ ir ‘Jersey King’,olandų ‘Franklim’, prancūzų hibridai ‘Cito’ F 1, ‘Aneto’ ir kt. (Knaflewski, 1995, 1996;McCormick, Thomsen, 1995; Deputy, 1999; Senyan ir kt., 2007).Vaistinių smidrų ūglių produktyvumui didelės įtakos turi veislės savybės.Bandymams buvo pasirinktos vokiečių selekcijos vyriškosios veislės: ‘Ravel’, ‘Ramos’,‘Ramada’, ‘Rally’, ‘Ranger’. Sėklos gautos iš Vokietijos firmos SUDVESTAAT.Vienamečiai vaistinių smidrų daigai į lauką pasodinti 2003 m. gegužės 5 dieną.Visų veislių daigai prigijo 100 procentų. Smidrų daigai iki birželio pradžios augotolygiai. Intensyviai augti augalai pradėjo liepos mėnesį. Šio augimo trukmę kasmetkeitė skirtingos meteorologinės sąlygos.2004 m. žiemą buvo palankios sąlygos smidrams žiemoti, kerai neiššalo. 2004 m.kovo mėnesį vyravo šilti ir saulėti orai, kritulių kiekis viršijo daugiamečių vidurkiųnormą. Balandžio pradžioje atvėsę orai nesutrukdė smidrams formuoti ūglius.Knaflewskio M. ir kt. autorių duomenimis smidrų derlius pradedamas imti antraisiais

arba trečiaisiais jų augimo metais (Knaflewski, 1995, 1996). Mūsų tiriamų veislių keraiatrodė sustiprėję, todėl nelaukiant trečiųjų metų buvo nuimtas ūglių derlius.Kol smidrų augalai jauni (1–3 m.), ūglių derlių galima imti 3–4 savaites.Pradedant ketvirtaisiais augimo metais, derliaus nuėmimo laikotarpis ilginamas iki6–8 savaičių (Knaflewski, 1996). Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad introdukuotųvyriškųjų veislių kerai pirmaisiais derliaus nuėmimo metais derėjo tik 11 dienų,antraisiais–ketvirtaisiais – 19–21 d. (1 lentelė).Didesnį smidrų ūglių derlių išaugina vyresni, labiau subrendę augalai, tačiauderliaus kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ūgliams augant (Kmitienė,Kmitas, 1999).2007 m. (ketvirtaisiais derliaus nuėmimo metais) gautas didžiausias ūglių derlius(1 846,3–4 666,6 kg ha -1 ). Gegužės mėn. pirmąjį dešimtadienį praėjusios šalnos nušaldėjaunus smidrų ūglius, todėl gautas mažesnis standartinių ūglių procentas (79,3–86,4%),palyginti su 2006 m. Nustatyta, kad derlingiausios veislės – ‘Ravel’, ‘Ramos’ bei‘Ranger’ (2 lentelė).Vidutiniais tyrimų duomenimis vaistinio smidro vyriškųjų veislių ūglių kokybėsrodikliai (vidutinis ūglių ilgis bei masė) iš esmės nesiskyrė. Ilgiausius ūglius formavo‘Ravel’ kerai (20,7 cm), likusių veislių ūglių ilgio skirtumai buvo neesminiai ir siekė19,2–20,3 cm (3 pav.). Pažymėtina, kad visų kategorijų (A, B, C, D) smidrų ūgliai turibūti 12–22 cm ilgio (Autko, 2001; Lill, Borst, 2001).McCormick S. J., Thomsen D. L. tyrimų duomenimis (1995) vyriškųjų veisliųūglių vidutinė masė siekia 21,0–31,5 g, Cantaluppi C. duomenimis (2002) – 16,0–28,2 g, mūsų tyrimų duomenimis – 18,1–20,9 g (3 lentelė). Ketvirtaisiais derliausnuėmimo metais išsivystę kerai formavo 24,0–25,5 g masės ūglius (4 pav.). Visųveislių ūglių kokybė atitiko standartų reikalavimus.Trečiaisiais derliaus nuėmimo metais (2006 m.) gautas ne tik didžiausias ūgliųderlius, bet ir jo biocheminės savybės buvo geresnės (5–6 pav.). 2006 m. gegužėsmėn., augalams augant, ir nuimant derlių vyravo šilti ir saulėti orai, tai ir nulėmėdidesnį maisto medžiagų kiekį smidrų ūgliuose. Mažiausias nitratų kiekis nustatytas(2006 m.) ‘Ramos’ (121 mg kg -1 ) ir kitų veislių (136–190 mg kg -1 ) ūgliuose trečiaisiaisderėjimo metais (7 pav.).Remiantis stebėjimų bei bandymų duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos klimatosąlygos palankios smidrams užauginti gausų ir geros kokybės derlių. Vaistinio smidroderlingumą lemia veislės genetinės savybės ir augalo amžius. Paskatinti derliausformavimąsi galima parenkant derlingas vyriškąsias veisles.Dagytės S. (1994) nuomone, smidrai vienoje vietoje gali augti 15–20 metų. Kaikurie autoriai (Macus d., Gonzales A. R., 1991; Motes J. E, 1989 ir kt. ) rekomenduojaauginti smidrus 20–30 metų, tačiau Knaflewski M. tyrimų duomenimis didžiausią ūgliųderlių duoda 10–15 metų augalai, vėliau derlius mažėja (Knaflewski, 1995, 1996).Kmitienės L. ir Kmito A. duomenimis vaistinio smidro mišrių veislių didžiausiasderlius gautas šeštaisiais derėjimo metais (aštuntaisiais kero amžiaus metais), po toūglių derlius mažėjo. Todėl netikslinga mišrių veislių smidrus auginti toje pačiojevietoje ilgiau kaip 10 metų (Kmitienė, Kmitas, 1999).Vaistinio smidro introdukuotų vyriškųjų veislių tyrimai atliekami tik penkeriusmetus, todėl sunku numatyti, kiek metų jų kerai derės, kokio dydžio ir kokybės

užaugins derlių. Šiuos tyrimus reikėtų tęsti 10–15 metų ir apibendrinant pateiktiišsamias rekomendacijas.Išvados. 1. Skirtingų vyriškųjų veislių smidrų augalų vegetacija prasidėjo nevienu laiku (04-22–05-07). Derėjimo ankstyvumui ir trukmei didesnės įtakos turėjometeorologinės sąlygos ūgliams formuojantis ir derant.2. Derliaus dydžiui esminės įtakos turėjo vaistinio smidro veislės savybės;derlingiausios veislės – ‘Ravel’, ‘Ramos’ ir ‘Ranger’. Šias veisles galima rekomenduotidauginti in vitro.3. Tiriamų smidrų vyriškųjų veislių kokybės rodikliai (vidutinis ūglio ilgis – 19,2–19,9 cm; vidutinė ūglio masė – 18,1–20,9 g) atitiko standartų reikalavimus.4. Vaistinę smidro ūglių cheminę sudėtį lėmė veislės savybės bei meteorologinėssąlygos. Daugiausia sausųjų medžiagų (9,2–10,9%) bei askorbo rūgšties (12,2–18,3 mg 100 g -1 ) ir mažiausiai nitratų (121–190 mg kg -1 ) smidrų ūgliuose nustatyta2006 m.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Autko A. Growing technology of vegetable crops. Minsk, 2001. P. 139–141.2. Benson B. L. World asparagus production areas, spear utilization, yields andproduction periods // Acta Hort. 2002. Vol. 589. 55 (1). P. 33–40.3. Bielka R. Feldgemüsebau. Rostock, 1989. 136 p.4. Cantaluppi C. J. Getting Started in Asparagus // Proceedings of the 1994 OhioAsparagus, Strawberry and Small Fruit Schools. Ohio State University Misc.,1994. 94 (1). P. 11–21.5. Dagytė S. Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai. Vilnius, 1994.P. 24–27.6. Deputy J. Asparagus // Home Garden Vegetable. Hawaii, 1999. P. 1–4.7. Galvydis J. Daržovių sėklos ir jų veislės. Vilnius, 1994. P. 127–128.8. Gonzalez M. I., del Pozo A. Asparagus cultivar trials in Bio-Bio (VIII) Regionof Chile // Acta Hortic. 2002. Vol. 589. P. 117–127.9. Gonzalez M. I. Evaluation of green asparagus varieties in the Bio-Bio region,Chile // Agricultura technica (Chile). 2007. Vol. 67(3). P. 227–235.10. KmitienėL., Kmitas A. Smidrų (Asparagus officinalis L.) kerų amžiaus įtaka ūgliųderliui ir maistinei kokybei // Maisto chemija ir technologija. Kaunas, 1999. P.36–42.11. Kmitienė L., Kmitas A. Žaliųjų smidrų amžiaus įtaka ūglių derliui ir kokybei //Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 1999. T. 18(3). P. 22–27.12. Kmitienė L., Kmitas A., Žebrauskienė A., Mikalauskienė R. Vaistinių smidrų(Asparagus officinalisL.) biologinių ir ūkinių savybių tyrimai // Vagos.Akademija, 2004. Nr. 63(16). P. 13–19.13. Kmitienė L., Kmitas A., Žebrauskienė A., Mikalauskienė R.. Vaistinių smidrų(Asparagus officinalis L.) introdukuotų veislių biologinių ir ūkinių savybių

įvertinimas // Vagos. Akademija, 2005. Nr. 69(22). P. 25–31.14. KnaflewskiM. Genealogy of asparagus cultivars // Acta Hort. 1996. Vol. 415.P. 87–91.15. KnaflewskiM. Szparag uprawa. HaKa , Komorniki, 1995. 92 p.16. Lill R. E., Borst W. M.Spear height at harvest influence postharvest qualityof asparagus (Asparagus officinalisL.) // New Zealand Journal of Crop andHorticulturas Science. 2001. Vol. 29. P. 187–194.17. Macus D., Gonzales A. R. White Asparagus Production Using Opaque PlasticCovers. Arkansas Farm Research, 1991. P. 10–11.18. McCormick S. J., Thomsen D. L. Hybrid asparagus cultivars: regional suitabilityand productivity for processing and fresh export in Waikato, New Zealand // NewZealand Journal of Crop and Horticulturas Science. 1995. Vol. 23. P. 205–212.19. Motes J. E. Asparagus Harvesting Strategy for Maximum Profit. Department ofHorticulture and L. A. Oklahoma State University Extension, 1989.20. Senyan S., Gang L., Xizhi H. Seasonal variations in nutritional components ofgreen asparagus using the mother fern cultivation // Scientia Horticulturae. 2007.Vol. 112(3). P. 251–257.21. Sinton S. M., WilsonD. R. Comparative performance of male and female plantsduring the annual growth cycle of a dioecious asparagus cultivar // Acta Hortic.1999. Vol. 479. P. 347–353.22. Svetika P., Kmitienė L. Šparagai – ankstyva daržovė. Vilnius, 1989. 18 p.23. TarakanovasP., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizėtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 57 p.24. Uno Y., Li Y., Kanechi M., Inagaki N. Haploid production from polyembrionicseeds of Asparagus officinalis L. // Acta Hort. 2002. Vol. 589. P. 327–330.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).INVESTIGATION OF SHOOT HARVESTING AND QUALITY OFIN TRO DUCED MALE CULTIVARS OF ASPARAGUS (ASPARAGUS(OFFICINALIS L.)L. Kmitienė, A. Žebrauskienė, A. KmitasSummaryAsparagus (Asparagus officinalis L.) is grown all over the world for the delicious shootsthat emerge from the root crowns in spring. Asparagus is an excellent source of vitamin K,the B vitamin foliate, vitamin C, vitamin A. Asparagus is a very good source of numerous Bvitamins – including vitamin B 1, B 2, B 3and B 6, as well as dietary fiber. Asparagus is very hardy,perennial, early-season vegetable which can live from 12 to 15 years or longer.In the period of 2004–2007 there were investigated male cultivars of asparagus at thedepartment of Horticulture, Lithuanian University of Agriculture. The biological characteristics,productivity, shoot quality and nutrition value were investigated of the following male introducedcultivars of asparagus: ‘Ravel’, ‘Ramos’, ‘Ramada’, ‘Rally’ and ‘Ranger’.Result of investigation shows that the vegetation period of the crowns of male cultivarsstarts on different time. Vegetation of the male cultivars in 2004 started earlier than in other

years (22 th of April); in 2005 – on 4 th of May; in 2006 and 2007 – on 28–29 th of April.The size of yield has been essentially influenced by the characteristics of cultivar, ecologicalconditions (i. e., fluctuations of temperature and humidity) during the period of asparagus shootformation and growth. In 2004 the highest yield of shoots was formed by the crowns of cultivars‘Ramos’ and ‘Ranger’. In 2005 the highest yield of shoots was received from crowns cultivars‘Ravel’ and ‘Ranger’(yield was 2.5 time higher in comparison with 2004). In 2006 the highestyield produced cultivars ‘Ravel’, ‘Ramos’ and ‘Rally’.The highest average yield was obtained from cultivars ‘Ravel’, ‘Ramos’ and ‘Ranger’.Quality of shoots (shoot length, diameter, mass of shoots) satisfied quality requirements forasparagus.Characteristics of the cultivar and meteorological conditions had big influence on quantityof nutritious matter. The biggest amount of dry matter was found in shoots of cultivars ‘Rally’and ‘Ranger’, ascorbic acid – in ‘Rally’ and ‘Ramos’ in 2006. The smallest amount of nitratesin asparagus shoots was received in 2006.Key words: asparagus, male cultivars, crowns, shoots, yield, quality.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).ETERINIŲ ALIEJŲ SUDĖTIS DVIEJUOSE PAPRASTOJORAUDONĖLIO PORŪŠIUOSEEdita DAMBRAUSKIENĖ, Pranas VIŠKELIS,Renata BARANAUSKIENĖ*, Petras Rimantas VENSKUTONIS*Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas e.dambrauskiene@lsdi.lt* Kauno technologijos universitetas, LT-3028 Kaunas.El. paštas renata.baranauskiene@ktu.lt2004–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ir Kauno technologijosuniversitete atlikti dviejų paprastojo raudonėlio porūšių Origanum vulgare L. ir Origanumvulgare subs. hirtum eterinių aliejų kiekio ir kokybės palyginamieji tyrimai. Tiriamieji augalaiplačiai naudojami kaip aromatinė ir vaistinė žaliava. Origanum vulgare L. Lietuvoje auganatūraliai ir kultivuojamas. Pietinėje Europoje paplitęs Origanum vulgare subs. hirtum porūšisiki šiol mūsų šalyje nebuvo augintas. Siekiant ištirti minėtų augalų vertingumą, atlikti eteriniųaliejų kokybės tyrimai įvairiais Origanum vulgare subs. hirtum augimo tarpsniais.Nustatyta, kad analogiškomis sąlygomis Lietuvoje auginant skirtingus paprastojoraudonėlio porūšius, Origanum vulgare subs. hirtum išsiskiria ypač gausiu eterinių aliejų kiekiu.Tirtų augalų eterinių aliejų kokybinė sudėtis nevienoda, įvairiais augimo tarpsniais ji kinta.Reikšminiai žodžiai: eteriniai aliejai, kiekis, kokybė, Origanum vulgare subs. hirtum.,Origanum vulgare L.Įvadas. Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) Lietuvoje gerai žinomaskaip aromatinis ir vaistinis augalas, turintis vertingų antimikrobinių ir antioksidacinioaktyvumo savybių. Gausi raudonėlio genetinių išteklių įvairovė mūsų šalyje jau seniaidomina botanikus ir farmacininkus, tačiau šie augalai sintetina nedidelį eterinių aliejųkiekį (Radušienė ir kt., 2005). Įvairių šalių mokslininkų darbai rodo, kad paprastojoraudonėlio eterinio aliejaus kiekis ir kokybė labai priklauso nuo žaliavos augimviečiųir augalo genetinių savybių (Nykänen, 1986; Osinska ir Pioro-Jabrucka, 2003). Kaipitin vertingas išskiriamas Pietų Europoje augantis Origanum vulgare subs. hirtumporūšis, sintetinantis labai daug geros kokybės eterinių aliejų (Kokkini ir kt., 1994).Eterinių aliejų sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl svarbu atsižvelgti ne tik įgenetines augalo savybes, bet ir kitus faktorius (Putievsky ir kt., 1988). Dažnai skirtinguaugimo tarpsniu nuimta žaliava yra nelygiavertės kokybės. Siekiant palyginti tos pačiosrūšies skirtingas paprastojo raudonėlio formas ir įvertinti jų biologines bei biocheminessavybes, 2003 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute pradėti tiksliejityrimai, kuriais buvo vertinamos Origanum vulgare L. ir Origanum vulgare subs.hirtum biologinės ir biocheminės savybės (Dambrauskienė ir kt., 2006).Darbo tikslas – palyginti ir įvertinti įvairiais augimo etapais Lietuvoje užaugintųpaprastojo raudonėlio porūšių Origanum vulgare L. ir Origanum vulgare subs. hirtumeterinių aliejų cheminę sudėtį ir savybes.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo objektai – dvi paprastojo raudonėlio formos,

priklausančios tai pačiai rūšiai. Paprastasis raudonėlis Origanum vulgare L. natūraliaipaplitęs Lietuvoje ir čia dažnai kultivuojamas. Origanum vulgare subs. hirtum – PietųEuropoje paplitęs ir auginamas paprastojo raudonėlio porūšis.Du paprastojo raudonėlio porūšiai auginti LSDI eksperimentinėje bazėje pagalinstitute priimtas aromatinių augalų auginimo technologijas. Į lauką daigai sodintieilėmis pagal schemą 30 × 70 cm. Derliaus apskaitos, eterinių aliejų kiekio ir kokybėstyrimai atlikti įvairiais augimo tarpsniais: I – vegetacijos pradžioje, atžėlus augalamspo žiemos; II – intensyvaus vegetatyvinio augimo metu; III – butonizacijos–žiedynųformavimosi tarpsniu; IV – masinio žydėjimo metu; V – po žydėjimo, nokstantsėkloms.Tyrimams naudota šviežia antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų auginimo metų augalųžaliava. Eterinių aliejų kiekis nustatytas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutoBiochemijos ir technologijos laboratorijoje hidrodistiliacijos metodu Clevengerio tipoaparatu (AOAC, 1990). Eterinių aliejų kokybinė sudėtis nustatyta Kauno technologijosuniversiteto Chemijos technologijos katedroje dujų chromatografijos ir masiųspektroskopijos metodais (Adams, 1995). Tyrimo duomenų statistinis įvertinimasatliktas naudojantis ANOVA programa (Tarakanovas, 1999).Rezultatai. Didžiausi skirtumai tarp tiriamų paprastojo raudonėlio formų nustatytiištyrus eterinių aliejų kiekį. Įvairiais augimo tarpsniais Origanum vulgare L. šviežioježaliavoje rasta nuo 0,04 iki 0,16%, o Origanum vulgare subs. hirtum – nuo 0,56 iki1,78% eterinių aliejų (1 lentelė). Tai dešimt kartų didesnis kiekis.1 l e n t e l ė. Eterinių aliejų kiekis (%) šviežioje raudonėlio žaliavoje įvairiaisaugimo tarpsniaisT a b l e 1. The amount of essential oils (%) in fresh marjoram raw material invarious stagesBabtai, 2004–2006 m.Lietuvoje auginamas paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) sintetinaeterinį aliejų, kurio sudėtyje nustatyta 80 junginių. 2 lentelėje pateikti 24 eterinioaliejaus junginiai, kurių aptikti didesni kiekiai, ir jų kitimas įvairiais augimotarpsniais. Daugiausia (iki 28,23%) aptikta sabineno; jo kiekis, paprastajam raudonėliuibręstant, laipsniškai didėja iki ketvirtojo – augalų žydėjimo – tarpsnio, o po to vėlmažėja. Gausu ß-kariofileno (7,26–15,53) ir germakreno D (5,15–12,04); jų kiekiai,augalams bręstant, mažėja. Per vegetaciją labai pagausėja linalolio ir e-ß-ocimeno.Dauguma Origanum vulgare L. eterinių aliejų junginių skirtingais augimo tarpsniaisišlieka nepakitę. Vegetacijos pabaigoje labiau sumažėja a-humuleno, spatulenolio,epi-α-kadinolio, α-murololio. Mažais kiekiais sintetinamų junginių atskirais augimotarpsniais net nerandama eterinių aliejų sudėtyje. Iš jų galima paminėti α-pineną, kuriopirmaisiais trimis augimo tarpsniais visai nerandama, o vėliau aptikta 0,39–0,44%.2 l e n t e l ė. Eterinių aliejų sudėtis įvairiais Origanum vulgare L. augimotarpsniaisT a b l e 2. Essential oil composition at different Origanum vulgare L. growth

stagesPietinėje Europoje paplitęs (Origanum vulgare subs. hirtum) paprastasis raudonėliseterinių aliejų sudėtimi labai skiriasi nuo Lietuvoje auginamo Origanum vulgare L.

(3 lentelė).3 l e n t e l ė. Eterinių aliejų sudėtis (%) įvairiais Origanum vulgare subs.hirtum augimo tarpsniaisT a b l e 3. Essential oil composition (%) at different Origanum vulgare subs. hirtumgrowth stagesAiškiai matyti, kad didžiąją eterinių aliejų dalį (nuo 72,40 iki 88,16%) sudarokarvakrolis. Šio junginio kiekis išlieka didžiausias per visą augalo vegetacijos

laikotarpį. Kaip svarbesnį galima išskirti γ-terpineną, kurio gausiausias kiekis (8,70%)nustatytas pavasarį, augalams atžėlus, o mažiausias (1,18%) – augalams nužydėjus.Origanum vulgare L. svarbių junginių: sabineno, e-ß-ocimeno, linalolio, ß-kariofileno,germakreno G, kiekiai Origanum vulgare subs. hirtum eteriniame aliejuje nedideli irne tokie svarbūsAptarimas. Nuo 2003 metų Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituteatliekamų tyrimų pagrindu buvo įvertinti du paprastojo raudonėlio porūšiai. Nustatyta,kad Origanum vulgare L. ir Origanum vulgare subs. hirtum biologinės, žaliavosderliaus ir cheminės sudėties savybės yra panašios (Dambrauskienė ir kt., 2006).Didžiausi skirtumai aptikti tiriant eterinius aliejus. Nustatyta, kad Origanum vulgaresubs. hirtum eterinių aliejų sintetina dešimt kartų daugiau nei Origanum vulgare L.Skirtingų paprastojo raudonėlio formų tyrimai patvirtino, kad nevienodą tirtųaugalų žaliavos aromatą lemia eterinių aliejų sudėtis. Kai kurių eterinių aliejų junginiųyra abiejų tirtų raudonėlių porūšių sudėtyje, tačiau kiekybinis jų santykis labai skiriasi.Origanum vulgare L. eteriniuose aliejuose daugiausia yra sabineno, ß-kariofileno irgermakreno D. Origanum vulgare subs. hirtum augaluose pagrindinis eterinių aliejųjunginys yra karvakrolis. Remiantis tyrimais, galima teigti, kad tirtų raudonėlių eteriniųaliejų sudėtis labai skiriasi. Tačiau tai nėra blogai, nes Pietų Europoje Origanumvulgare subs. hirtum yra vertinamas ir labai plačiai auginamas. Jo žaliava sėkmingainaudojama maisto, kosmetikos ir farmacijos pramonėje (Jerkovic ir kt., 2001). Pervegetaciją paprastųjų raudonėlių eterinių aliejų kiekis didėja, o jų sudėtis taip pat kinta,tačiau kiekvieno junginio atžvilgiu – vis kitaip. Anksčiau Lietuvoje atliktų tyrimųduomenimis raudonėlių eteriniuose aliejuose aptikta analogiškų junginių, kurių kiekistaip pat kito neproporcingai (Dapkevičius ir kt., 2005).Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, Origanum vulgare subs. hirtum raudonėlioporūšį verta introdukuoti į Lietuvą ir plačiau auginti, nes pastarasis sėkmingai augamūsų šalyje, žaliavos produktyvumu nenusileisdamas vietiniam Origanum vulgare L.Išskirtinės Origanum vulgare subs. hirtum eterinių aliejų kokybės savybės turėtų taptiprivalumu, nes jos yra pripažintos pasaulio mokslininkų.Išvados. 1. Įvairiais augimo tarpsniais šviežioje Origanum vulgare L. žaliavojerasta 0,04–0,16%, o Origanum vulgare subs. hirtum porūšio žaliavoje – 0,56–1,78%eterinių aliejų.2. Lietuvoje auginamo Origanum vulgare L. eterinių aliejų sudėtyje kiekybiškaisvarbią dalį sudaro sabinenas, ß-kariofilenas, germakrenas D, linalolis ir e-ß-ocimenas.Jų kiekiai skirtingais augimo tarpsniais šiek tiek skiriasi.3. Didžiausią dalį – nuo 72,40 iki 88,16% – Origanum vulgare subs. hirtumeterinių aliejų sudėtyje sudaro karvakrolis. Vienas iš svarbesnių yra γ-terpinenas – jorandama 1,18–8,70%, kitų eterinių aliejų junginių aptinkama itin mažai.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra

1. Adams R. P. Identification of essential oil components by gas chromatographicmassspectroscopy. Carol Stresam (IL), 1995.2. AOAC. Official Methods of Analysis. Arlington, 1990. 15 th ed. No. 962(17). P. 1001.3. Dambrauskienė E., Viškelis P., Rubinskienė M. Biological and biochemicalevaluation of wild marjoram subspecies Origanum vulgare L. and Origanumvulgare subs. hirtum // Scripta Horti Botanici. 2006. Vol. 11. P. 76–85.4. Dapkevičius A., Venskutonis P. R., Viškelis P, Dambrauskienė E, Venskutonienė D.Oregano (Origanum vulgare L.) essential oil composition at different growingphases // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2005. T. 24(4). P. 220–230.5. Jerkovic I., Mastelic J., Milos M. The impact of both the season of collection anddrying on volatile constituents of Origanum vulgare L. ssp. hirtum grown wildin Croatia // International Journal of Food Science and Technology. 2001. Vol.36(6). P. 649–654.6. Kokkini S., Karousou R., Vokou D. Pattern of geographic variation of Origanumvulgare trichomes and essential oil content in Greece // Biochemical Systematicand Ecology. 1994. Vol. 22(5). P. 517–528.7. Nykänen I. High resolution gas chromatographic-mass spectrometric determinationof flavour composition of wild marjoram (Origanum vulgare L.) cultivated inFinland // Z. Lebensm. Unters. Forsch. 1986. Vol. 183. P. 267–272.8. Osinska E., Pioro-Jabrucka E. Quality of some clones of wild marjoram (Origanumvulgare L.) cultivated in Poland // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2003.T. 22(4). P. 43–49.9. Putievsky E., Ravid U., Dudai N. Phenological and seasonal influences on essentialoil of cultivated clone of Origanum vulgare L. // J. Sci. Food Agric. 1988. Vol. 43.P. 225–228.10. Radušienė J., Judžintienė A., Pečiulytė D., Janulis V. Chemical composition ofessential oil and antimicrobial activity of Origanum vulgare // Biologija. 2005.Nr. 4. P. 53–58.11. Tarakanovas P. Statistinių duomenų apdorojimo programų paketas „Selekcija“.Akademija, 1999. 76 p.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).COMPOSITION OF ESSENTIAL OILS IN TWO MARJORAMSUBSPECIESE. Dambrauskienė, P. Viškelis, R. Baranauskienė, P. R. VenskutonisSummaryComparative investigations of quantity and quality of essential oils of two marjoramsubspecies (Origanum vulgare L. and Origanum vulgare subs. hirtum) were carried out atthe Lithuanian Institute of Horticulture and Kaunas Technological University in 2004–2006.The investigated plants are widely used as aromatic and medicinal raw material. Origanumvulgare L. grows in Lithuania naturally and is being cultivated. Subspecies Origanum vulgaresubs. hirtum, which prevails in Eastern Europe, had not been grown in our country so long.

In order to establish the value of these two subspecies, there were fulfilled investigations ofessential oils quality during various growth periods of Origanum vulgare subs. hirtum. It wasfound that when growing in Lithuania different marjoram subspecies under analogical conditionsin Lithuania, Origanum vulgare subs. hirtum distinguishes itself for especially abundant amountof essential oils. Quality of the investigated essential oils was uneven, because during variousgrowth periods it changes.Key words: essential oils, quantity, quality, Origanum vulgare subs. hirtum, Origanumvulgare L.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2007. 26(4).MINERALINIŲ DRUSKŲ IR APŠVIETIMO ĮTAKA PAEONIALACTIflORA MIKROŪGLIŲ RIZOGENEZEI IN VITROIngrida MAŽEIKIENĖ, Vidmantas STANYS, Gražina STANIENĖLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kaunas r.El. paštas v.stanys@lsdi.ltTirta maitinamųjų terpių Nitsch, QL ir MS su visu ir perpus mažesniu mineralinių druskųkompleksu bei šviesos spektro sudėties įtaka P. lactiflora lietuviškų veislių ‘Garbė Motinai’ ir‘Profesorius K. Grybauskas’ šaknijimuisi in vitro. Kad vyktų adventyvinių šaknų indukcija, įmaitinamąsias terpes buvo papildomai dedama 0,1 mg l -1 indolilsviesto rūgšties (ISR). Šviesosspektro sudėties įtaka tirta penkiuose skirtingo bangos ilgio šviesos diodų spinduliuočiųkompleksuose. Buvo naudoti 380 (UV), 447 (mėlynas), 638 ir 669 (raudonas) bei 731 (tolimasraudonas) nm ilgio šviesos bangas skleidžiantys diodų šviestukai. Atskiri P. lactiflora genotipaiskirtingai reagavo į mineralinių druskų sudėtį ir šviesos spektrą rizogenezės metu. P. lactifloraveislių mikroūglių rizogenezei optimali buvo maitinamoji terpė su pusiau redukuota MS druskųkoncentracija. P. lactiflora genotipų reakcija į maitinamųjų terpių mineralinę sudėtį ir šviesosspektrą rizogenezės metu gali būti savita. Veislės ‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroūgliųrizogenezei tikslinga naudoti diodų šviestukų kompleksinį apšvietimą, skleidžiantį 447 nm,638 nm, 669 nm ir 731 nm ilgio šviesos bangas, kuris padidino įšaknydintų eksplantų išeigąnuo 55 iki 87,5%.Reikšminiai žodžiai: diodų šviesos spinduliuotė, in vitro, įšaknydinimas, mineralinėmityba, Paeonia lactiflora.Įvadas. Paeonia lactiflora yra lėtai vegetatyviai besidauginantys daugiamečiaidekoratyvūs augalai. Žolinių bijūnų mikroklonavimas gali būti greitesnis ir efektyvesnissveikos sodinamosios medžiagos gavimo ir padauginimo būdas (Radtke, 1983). Norsbijūnų mikrodauginimo tyrimai atliekami daugiau kaip dvidešimt metų, Paeoniagentiskartu su Acer, Chamaecyparis, Juniperus, Potentilla vis dar įvardijama kaip sunkiaiin vitro dauginama ir įšaknydinama kultūra (Taji and Kumar, 2002).Pirmuose bijūnų mikroklonavimo tyrimuose buvo analizuojami įvedimo į kultūrąir dauginimo in vitro ypatumai (Талалаева, 1985; Pierik, 1987). Įsavinus bijūnųeksplantų įvedimą ir palaikymą in vitro kultūroje, buvo pradėti tirti tolesni dauginimoin vitro etapai. Įšaknydinimas yra trečiasis mikrovegetatyvinio dauginimo etapas,reikalingas, kad mikroaugalai galėtų sėkmingai pereiti nuo dirbtinės heterotrofinėsprie natūralios autotrofinės mitybos (de Fossard, 1977). Modifikuojant maitinamąsiasterpes ir modeliuojant aplinkos sąlygas, buvo optimizuotas tik kai kurių Paeoniagentiesrūšių ar veislių mikroūglių įšaknydinimas: krūminio bijūno (P. suffruticosa Andr. )(Bouza ir kt., 1994; Wang, 1999; Beruto, 2004), puikiojo bijūno (P. lactifloraPall.)(Albers and Kunneman,1992; Chung ir kt., 1995; Gabryszewska 1998; Antanaitienėir Stanienė, 2001).

Šviesos spektro sudėties poveikis P. lactiflora adventyvinių ūglių rizogenezeitirtas nebuvo.Darbo tikslas – parinkti optimalią maitinamųjų terpių mineralinių druskų sudėtįskirtingų puikiojo bijūno veislių rizogenezei ir įvertinti šviesos spektro sudėties įtakąadventyvinių šaknų formavimuisi in vitro.Tyrimo objektas ir metodai. Tirtos Lietuvoje O. Skeivienės išvestosP. lactiflora veislės – ‘Garbė Motinai’ir ‘Profesorius K. Grybauskas’, užregistruotostarptautiniuose kataloguose. Iš požeminių atsinaujinimo pumpurų izoliuotosmeristemos įvestos į in vitro kultūrą ir gauti mikroūgliai padauginti Lietuvossodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijoslaboratorijoje. Bandymui atrinkti mikroūgliai su 3–4 išsivysčiusiais 17 ± 2,6 mmlapais. Mikroūgliai šaknydyti agarizuotose maitinamosiose terpėse Nitsch (druskų-1kiekis – 2,1 g l ) (Nitsch and Nitsch, 1969), Quirin and Lepoivre (druskų kiekis –3,3 g l -1 ) (QL) (Quoirin and Lepoivre, 1977) ir Murashige-Skoog (druskų kiekis –4,3 g l -1 ) (MS) (Murashige and Skoog, 1962) su visu ir perpus mažesniu mineraliniųmedžiagų kiekiu. Terpės praturtintos 0,1 mg l -1 indolilsviesto rūgšties (ISR) ir30 g l -1 sacharozės. Terpių pH –5,8. Mikroūgliai šaknydyti kultivavimo kambaryje21 ± 2 °C temperatūroje po dienos šviesos lempomis, esant 16 val. fotoperiodui ir50 µmol m -2 s -1 PPFD. Mikroūglių įsišaknijimas vertintas praėjus 20, 30 ir 40 dienųpo pasodinimo.Šviesos spektro sudėties įtaka P. lactiflora mikroūglių rizogenezei tirta penkiuoseskirtingo bangos ilgio šviesos diodų spinduliuočių kompleksuose. Buvo panaudoti 380(UV), 447 (mėlynas), 638 ir 669 (raudonas) bei 731 (tolimas raudonas) nm ilgio šviesosbangas skleidžiantys diodų šviestukai (1 lentelė). Mikroūgliai kultivuoti agarizuotojeMS maitinamojoje terpėje, praturtintoje 0,1 mg l -1 ISR ir 30 g l -1 sacharozės, su pusiauskiestomis mikro- ir makrodruskomis. Morfologiniai matavimai atlikti po 40 dienų.Bandymų duomenų statistinė analizė atlikta programomis STAT_ENG ir ANOVA(Tarakanovas, 1999).1 l e n t e l ė. Paeonia lactiflora įšaknydinimo bandyme naudotų diodųšviestukų komplekso skleidžiamų bangų ilgis ir fotonų srauto tankisT a b l e 1. The wavelength emitted by diodes and photon flux densities used inPaeonia lactiflora rooting experimentRezultatai. Daugiausia (90%) ‘Garbė Motinai’ mikroūglių įsišaknijo terpėje su

visa QL ir per pusę mažesne MS mineralinių druskų koncentracija (2 lentelė). Nitschterpės praskiedimas neturėjo įtakos šios veislės mikroūglių šaknijimuisi (79%).Veislės ‘Profesorius K. Grybauskas’ daugiau (55%) mikroūglių įsišaknijo neskiestojeNitsch terpėje, lygiai tiek pat, kiek ir pusiau skiestoje MS terpėje. Visuose bandymovariantuose ‘Profesorius K.Grybauskas’ veislės mikroūgliai šaknijosi blogiau už ‘GarbėMotinai’ mikroūglius, o QL terpėje, kuri išsiskiria dideliu kalcio jonų kiekiu, veislės‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroūgliai nesišaknijo visai. Praskiedus šią terpę perpusę, kalcio jonų koncentracija priartėjo prie MS terpėje esančio kalcio jonų kiekio irmikroūglių rizogenezė atitiko rizogenezę MS terpėje. Sumažinus mineralinių druskųkiekį MS terpėje, abiejų veislių adventyvinės šaknys formavosi intensyviau.2 l e n t e l ė. Paeonia lactiflora veislių mikroūglių rizogenezė skirtingosmineralinės sudėties maitinamosiose terpėseT a b l e 2. Rooting of microplants of Paeonia lactiflora varieties in nutrition mediumswith different minerals compositionPirmąsias adventyvines šaknis išleido ‘Garbė Motinai’ mikroūgliai neskiestojeNitsch ir MS terpėse per 20 dienų po pasodinimo (1 pav.). Praėjus 30 dienų popasodinimo, visose tirtose maitinamosiose terpėse buvo veislės ‘Garbė Motinai’mikroūglių su šaknimis. Vertinant ‘Garbė Motinai’ išsivysčiusių šaknų kiekį praėjus30 ir 40 dienų po pasodinimo, nustatyta, kad tik Nitsch terpėje su pusiau sumažintamineralinių druskų koncentracija šaknų kiekis iš esmės padidėjo, o kituose variantuoseesminių skirtumų nebuvo. Veislės ‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroūgliai per 20 dienųadventyvinių šaknų formuoti nepradėjo. Po 30 dienų šaknys susiformavo Nitsch irpusiau skiestoje MS maitinamosiose terpėse. Tam galėjo turėti įtakos mažesnė amonionitrato koncentracija šiuose variantuose. Terpėje QL ‘Profesorius K. Grybauskas’mikroūgliai adventyvinių šaknų neformavo, o ją pusiau praskiedus, šaknys pasirodėpo 30 parų.1 p a v. Skirtingos mineralinės sudėties maitinamųjų terpių įtaka veislių

‘Garbė Motinai’ ir ‘Profesorius K. Grybauskas’ adventyvinių šaknų kiekiuiF i g. 1. Impact of nutrition mediums with different mineral composition on number ofadventitious roots of varieties ‘Garbė Motinai’ and ‘Profesorius K. Grybauskas’QL ir MS terpėse ‘Garbė Motinai’ veislės mikroūgliai užaugino ilgesnes šaknis,nesvarbu, kokia buvo mineralinių medžiagų koncentracija (2 pav.). Trumpiausiosšaknys užaugo Nitsch terpėse. ‘Profesorius K. Grybauskas’ veislės mikroūglių šaknųilgis nepriklausė nuo mineralinių druskų kiekio maitinamosiose terpėse ir visuoseįsišaknijusiuose variantuose buvo panašus – 4–6 mm.2 p a v. Skirtingos mineralinės sudėties maitinamųjų terpių įtaka veislių‘Garbė Motinai’ ir ‘Profesorius K. Grybauskas’ adventyvinių šaknų ilgiuiF i g. 2. Impact of nutrition mediums with different mineral composition on length ofadventitious roots of varieties ‘Garbė Motinai’ and ‘Profesorius K. Grybauskas’Skirtingi šviesos bangos ilgių kompleksai panašiai veikė abiejų P. lactifloraveislių šaknijimąsi (3 pav.). Geriausi rezultatai gauti mikroaugalus auginantapšvietus mėlyna, raudona ir tolima raudona šviesa. ‘Garbė Motinai’ įsišaknijusiųmikroaugalų kiekio padidėjimas buvo neesminis, o veislės ‘Profesorius K. Grybauskas’įsišaknijusių mikroaugalų buvo 32,5% daugiau negu kontroliniame variante. Abiejųveislių šaknijimąsi neigiamai veikė 380 nm ilgio šviesos bangos. Diodų šviestukųkompleksuose, kuriuose nebuvo 447 nm ar 731 nm ilgio arba abiejų ilgių šviesosbangų, mikroaugalų įsišaknijo mažiau nei naudojant fluorescencines lempas.3 p a v. Šviesos spektro sudėties įtaka veislių ‘Garbė Motinai’ ir‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroaugalų rizogenezei

F i g. 3. Impact of lighting spectrum on varieties ‘Garbė Motinai’ and‘Profesorius K. Grybauskas’ microplants rooting4 p a v. Šviesos spektro sudėties įtaka adventyviniųšaknų ilgiui (a) ir kiekiui (b)F i g. 4. Impact of light spectrum on the length(a) and number (b) of adventitious rootsVisuose tirtuose skirtingo bangos ilgio šviesos diodų spindulių kompleksuoseabiejų veislių mikroūgliai išaugino trumpesnes šaknis nei kontroliniame variante(4a pav.). ‘Profesorius K. Grybauskas’ veislės mikroūglių adventyvinės šaknys iš

esmės trumpesnės užaugo IV šviestukų komplekse, kuriame nebuvo tolimos raudonosšviesos, o ‘Garbė Motinai’ mikroūglių šaknys iš esmės trumpesnės užaugo II, III ir IVvariantuose. Susiformavusių adventyvinių šaknų kiekiui diodinių šviestukų naudojimasbeveik visuose bandymo variantuose žymesnės įtakos neturėjo (4b pav.), išskyrus‘Garbė Motinai’ mikroūglius, kurių adventyvinių šaknų formavimąsi neigiamai veikėUV šviesos bangos (I var.) –čia šaknų kiekis buvo iš esmės mažiausias.Aptarimas. Dauginant in vitro, atskirų augalo struktūrų formavimasis skatinamaskeičiant maitinamųjų terpių mineralinę ir fitohormonų sudėtį. Paprastai mikroūgliamsįšaknydyti naudojamos maitinamosios terpės su mažesne mineralinių druskųkoncentracija, papildomai pridedant auksinų (Taji and Kumar, 2002). Mineralinėsmedžiagos (N, P, K, Ca, Mg, S) yra būtinos aukštesniesiems augalams augti ir vystytisin vitro (Chawala, 2002). Gauti rezultatai parodė, kad optimizuojant bijūnų veisliųšaknydinimo in vitro sąlygas, svarbu atsižvelgti ir į mineralinių druskų maitinamojojeterpėje sudėtį. QL maitinamoji terpė, kurioje, palyginti su kitomis, labai sumažintaamonio jonų koncentracija, didesnė kalcio jonų koncentracija ir iš kurios pašalintaschloras, nurodoma kaip tinkama kai kurių bijūnų rūšių ir P. lactiflora veislių rizogenezeiin vitro (Albers, Kunneman, 1992). Gauti rezultatai parodė, kad maitinamoji terpė suQL mineralinių druskų sudėtimi tiko ‘Garbė Motinai’ veislės mikroūgliams šaknydyti(įsišaknijo 90% mikroūglių), tačiau netiko veislei ‘Profesorius K. Grybauskas’(mikroūgliai nesišaknijo).Manome, kad šios veislės rizogenezę blokavo didelis kalcio jonų kiekis QLterpėje. Tai rodo, kad skirtingų bijūnų genotipų morfogenezę mineralinė mitybalabiau veikia in vitro nei in vivo. Nitsch maitinamojoje terpėje esančių mineraliniųdruskų koncentracijos pakako adventyvinėms šaknims vystytis ir augti. Didelė MSterpės mineralinių druskų koncentracija neigiamai veikė tirtų P. lactiflora veisliųadventyvinių šaknų vystymąsi. P. lactiflora rūšies mikroūglių rizogenezę pusiauredukuotoje MS maitinamojoje terpėje vykdė Korėjos mokslininkai (Chung ir kt.,1995). Tokia maitinamoji terpė tiko ir abiem tirtoms lietuviškoms veislėms: ‘GarbėMotinai’ įsišaknijo 87%, o ‘Profesorius K. Grybauskas’ –55% mikroaugalų.Naudojant kietakūnio apšvietimo modulius, kuriuose galima valdyti mikroaugalųapšvietos spektrą, nustatyta, kad spektro sudėtis veikia P. lactiflora veislių rizogenezę.Alberts ir Kunneman (1992) tyrė raudonos šviesos įtaką bijūnų rizogenezei, betteigiamų rezultatų negavo. Žinoma, kad trumpesni kaip 400 nm ilgio spinduliai galinepalankiai veikti augalų morfogenezės procesus (Žukauskas ir kt., 2004). Gautirezultatai rodo, kad būtent 380 nm ilgio UV spinduliuotės įtraukimas į kompleksą labaimažino įsišaknijusių P. lactiflora mikroaugalų kiekį. Podwyszynska ir kt. (2001) nurodoteigiamą artimos raudonos šviesos poveikį rožių ir gerberų rizogenezei in vitro, oBertazza ir kt. (1995) – kriaušių. Apšvietus P. lactiflora lietuviškų veislių mikroaugalustik raudonos (638 ir 669 nm) šviesos spinduliais, įsišaknijimo procentas buvo panašuskaip kontroliniame (dienos šviesos) variante. Papildomai apšvietus mėlynos ar tolimosraudonos šviesos spinduliuotėmis, įsišaknijusių bijūnų mikroaugalų kiekis padidėjo.Kompleksiškai veikiant bijūnų mikroaugalus 447 nm, 638 nm, 669 nm ir 731 nmbangos ilgių šviesa, iš esmės padidėjo ‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroūgliųrizogenezė in vitro.Išvados. 1. Perpus sumažinta MS druskų koncentracija maitinamojoje terpėjeyra optimali puikiojo bijūno veislių ‘Garbė Motinai’ ir ‘Profesorius K. Grybauskas’

mikroūglių rizogenezei.2. Diodinių šviestukų kompleksinis apšvietimas 447 nm, 638 nm, 669 nm ir731 nm bangų ilgio šviesa veislės ‘Profesorius K. Grybauskas’ mikroaugalų rizogenezępadidino iki 87,5%.3. P. lactiflora genotipų reakcija į maitinamųjų terpių mineralinę sudėtį ir šviesosspektrą rizogenezės metu gali būti savita.Gauta 2007 10Parengta spausdinti 2007 11Literatūra1. Albers M. R. J., Kunneman B. P. A. M. Micropropagation of Paeonia // ActaHorticulturae. 1992. Vol. 314. P. 85–92.2. Antanaitienė R., Stanienė G. Įvairių veislių puikiojo bijūno dauginimošakniastiebiais ir in vitro tyrimas // Sodininkystė ir daržininkystė. Babtai, 2001.T. 20(1). P. 44–54.3. Bertazza G., Baraldier R., Preideri S. Light effects on in vitro rooting of pearcultivars of different rhizogenic ability // Plant cell, tissue and organ culture.1995. Vol. 41(2). P. 139–143.4. Beruto M., Luca L., Portogallo C. Micropropagation of tree peony (Paeonysuffruticosa) // Plant Cell, Tissue and Organ Culture. 2004. Vol. 79(2).P. 249–255.5. Bouza L., Jacques M., Miginiac E. Requirements for in vitro rooting of Paeoniasuffruticosa Andr. cv. ‘Mme de Vatry’ // Sci. Hort. 1994. Vol. 58. P. 223–233.6. Chawala. H. S. Introduction to Plant Biotechnology. Enfield, 2002.7. Chung J. D., Harn J. S., Jee S. O. In vitro propagation of Paeonia lactiflora Pall.through shoot-tip culture of winter buds // Korean J. Plant Tissue Culture. 1995.Vol. 22(2). P. 101–104.8. De Fossard R. A. Tissue culture in horticulture – perspective// Acta Horticulturae.1977. Vol. 78. P. 450–455.9. Gabryszewska E. The influence of cytokinins thidiazuron paclobutrazol and redlight on shoot proliferation of herbaceous peony cv. ‘Jadwiga’ in vitro // J. FruitOrnam. Plant Res. 1998. Vol. 6(3–4). P. 157–169.10. Murashige T., Skoog F. A revised medium for rapid growth and bioassays withtobacco tissue cultures // Physiol. Plant. 1962. Vol. 15. P. 473–497.11. Nitsch J. P., Nitsch C. Haploid plants from pollen grains // Science. 1969.Vol. 169. P. 85.12. Pierik R. L. M. In vitro Culture of Higher Plants. Kluwer Academic Publishers,1987. 346 p.13. Podwyszynska M., Gabryszewska E., Economou A. S., Read P. E. Effect of redlight on ex vitro rooting of rose and gerbera microcuttings in rockwool // ActaHorticulturae. 2001.Vol. 616. P. 237–243.14. Quoirin M., Lepoivre P. Improved media for in vitro culture of Prunus sp. // ActaHorticulturae. 1977. Vol. 78. P. 437–442.

15. Radtke G. W. Tissue culture of herbaceous peonies // The Am. Peony Soc. Bull.1983. Vol. 246. P. 19–23.16. Taji A., Kumar P. In vitro plant breeding. Haworth Press Inc. U.S., 2002.P. 25–32.17. Tarakanovas P. Statistinių duomenų apdorojimo programos paketas „Selekcija“.Akademija, 1999. 57 p.18. Wang H. and van Staden J. Resolving problems that impede in vitro cultureof Chinese tree peonies // South African Journal of Botany. 2001. Vol. 67.P. 358–361.19. Žukauskas A., Bliznikas Z., Breivė K., Tamulaitis G., Kurilčik G., Novičkovas A.,Duchovskis P., Ulinskaitė R., Brazaitytė A., Šikšnianienė J. Puslaidininkėlempa augalų fotofiziologiniams procesams tirti ir valdyti // Elektronika irelektrotechnika. Kaunas, 2004. Nr. 7(56). P. 74–79.20. Талалаева Г. А. Развитие эксплантов пиона различных типов на начальныхэтапах культивирования in vitro // Декоративное садоводство Нечерноземья.Москва, 1985. С. 68-75.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2007. 26(4).IMPACT OF MINERAL SALT AND LIGHT-EMITTING FOR PAEONIALACTIFLORA RHIZOGENESIS IN VITROI. Mažeikienė, V. Stanys, G. StanienėSummaryOur researches have shown that rhizogenesis of peony microplants determine mineralcomposition of the nutrition medium and light-emitting spectrum. Influence of nutritionmediums Nitsch, QL and MS with full and half-complex mineral components on Lithuanianvarieties ‘Garbė Motinai’ and ‘Profesorius K. Grybauskas’ of P. lactiflora was investigated.For an induction of adventitious roots, nutrition mediums were enriched with 1mg l -1 indole-3-butritic acid (IBA). Impact of light-emitting spectrum for rhizogenesis in vitro was investigatedusing illumination system based on light-emitting diodes with 380 (UV), 447 (blue), 638 and669 (red) and 731 (far red) nm wavelengths. Genotypes of P. lactiflora can variously react tomineral structure salt in nutrition medium and light-emitting spectrum during rhizogenesis.The nutrition medium MS with half mineral salt composition was optimum for P.lactifloraLithuanian varieties rooting in vitro. System of diodes light-emitting of illumination with447nm, 638nm, 669nm and 731nm wavelengths increased quantity of microshoots ‘ProfesoriusK. Grybauskas’ from 55 up to 87,5 %.Key words: Paeonia lactiflora, rhizogenesis, mineral nutrition, light-emitting diodes,in vitro.

ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ MOKSLO DARBUS „SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūraStraipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies mokslodarbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo darbuotojo straipsnisturi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.Rankraštis redakcijai siunčiamas paštu dviem egzemplioriais, atspausdintaskompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų. Pateiktasstraipsnio rankraštis užregistruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui,kuruojančiam šią sritį. Jis įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinka svarbiausiusperiodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kurie buvo atmestipirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui. Jeigu straipsniotinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiria du recenzentus.Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu arba paštu redakcijai kartu suelektronine laikmena (diskeliu arba kompaktiniu disku) per dešimt dienų.Rankraščio reikalavimaiStruktūra ir apimtisRankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamusreikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:– Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų adaptacijosprie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).– Autoriaus vardas, pavardėVardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Vyktor Sharma). Jeiguyra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio tvarka.– Institucija, adresas, elektroninis paštasRašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institutas).Pagrindinis tekstas– Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausieji rezultatai.– Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10)– ĮvadasTrumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesnieji kitų panašių tyrimųrezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas.– Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos

– RezultataiTrumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelės,grafikai).– AptarimasAptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys, palyginamisu kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių priežastys, keliamos naujosidėjos, hipotezės.– Išvados– Padėka (neprivaloma)– LiteratūraRekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių literatūros šaltiniųrašoma tema.– Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų duomenimis ir jųrezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu rinktoteksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai derinami suredaktorių kolegijos pirmininku).Teksto parengimasStraipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas Microsoft WORDteksto redaktoriumi Windows 2000, XP ar Vista operacinėse sistemose. Tekstasrašomas TIMES NEW ROMAN 12 dydžio šriftu, A4 formato (210 × 297 mm) lape,atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single), išlyginamas iš abiejų pusių. Paraščiųplotis: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, dešinėje –1,5 cm, kairėje – 3 cm. Straipsnispateikiamas elektronine laikmena.Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraštėsbei svarbiausieji struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas, metodai ir sąlygos,rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra, santrauka). Kursyvu (Italic)rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų ir kitųbiologinių objektų pavadinimai. Augalų veislių pavadinimai rašomi viengubosekabutėse (pvz., ‘Auksis’).Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriaus pavardė,metai).LentelėsLentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose pateiktainformacija.Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis, jeigu parašyti tekstai talpinamivienoje eilutėje, tarp jų dedamas ženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis irhorizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis atskiriamos tiklentelės metrikos dalys ir lentelės pabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali(Portrait).

Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimi skaičiais, sudėtingomissantrumpomis, o pateikiami visa arba suprantamai sutrumpinta aprašo forma.Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama pirmosios lentelės (paveikslo) apraše.Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenysPageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų originaliusšaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt. bandymų išdėstymoschemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiami duomenysprivalo būti statistiškai įvertinti. Rodiklių žymėjimo santrumpos turi būti paaiškintos,jeigu jos neatitinka tarptautinių ISO standartų.PaveikslaiVisa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniaiir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas juose rašomas lietuvių ir anglųkalbomis.Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA paketų elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis irpradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal straipsnio arviso leidinio dizainą.Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10 dydžioTIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti sužymėtos raidėmisa, b, c ir t. t.LiteratūraĮ literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.Citavimo pavyzdžiai:Vieno autoriaus knyga:1. Brazauskienė M.D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas, Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pěstujeme jabloně. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Kelių autorių knyga:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.

Straipsnis knygoje:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the ‘Bodensee’area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination and Prediction ofOptimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European Commission.Luxembourg, 15–20.2. Byme D.H., Sherman W.B., Bacon T.A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R.R.J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In: L.E. Towill,Y.P.S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry. Springer-Verlag,Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Straipsnis konferencijos medžiagoje:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resources forsustainable production. Proceedings of the International Workshop on Protectionof Genetic Resources of Pomological Plants and Selection of Genitors with TraitsValuable for Sustainable Fruit Production. 22-25 August, Skierniewice, Poland,147–158.Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:1. Korban S.S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience, 21(1): 41–48.Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):1. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation of new scabresistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė ir daržininkystė,21(3): 29–37.2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Straipsnis e. žurnale:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall. isolated embryos.Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDuomenų bazė:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/

Disertacijos santrauka:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepaL.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.

GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSIONOF ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS“SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Rules for Submission – Acceptance of PapersPapers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific workers andpersons carrying out scientific research. The latter’s paper will be accepted only whenthe co-author is scientific worker.Manuscripts should be sent by mail typed on computer printed in two copies onpaper taking in account following instructions. The manuscript will be registered andsubmitted to the member of the Editorial Board in charge. He (she) will evaluate ifthe contents and the form corresponds to the main requirements for periodical articles.Manuscripts rejected during the first evaluation will be returned to the author withexplanatory remarks. If the article is approved the member of the Editorial Boardappoints two reviewers.The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board in ten daysby e-mail or by mail in a diskette or CD.Requirements to the manuscriptStructure and lengthThe form of a manuscript has to correspond to the requirements for periodicalscientific articles. The paper should be organized in the following order:– Title (should not exceed 10 words)Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color acclimationmolecular mechanism).– Author(s)’ name, surnameThe name and surname should be written in small letters in bold. If there is morethan one author they are listed according to their input to the paper.– Institution(s), address, email addressShould be written in small letters in Italic (Lithuanian Institute ofHorticulture).The main text– Abstract (should not exceed 1400 characters or 250 words)Should contain the statement of the aims, methods and main results in short.– Key words (should not exceed 10 words)– IntroductionShould present the investigated subject, results of earlier related research, reasonsof the study, innovation. Should indicate the aim of the investigation.– Object, methods and conditions

– ResultsShould present concisely the collected data during investigation, documentation(tables, figures).– DiscussionShould not repeat results presented in “Results” but should interpret them withreference to the results obtained by other authors, explain the reasons of the investigatedphenomena and raise new ideas, hypotheses.– Conclusions– Acknowledgements (optional)– ReferencesShould be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.– Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)Articles written based on non-traditional trial data and the obtained results mayhave other than traditional structural parts of a paper.The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and figuresincluded (longer articles are agreed with the chairman of the Editorial Board).Text preparationThe manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed on a PC,used Microsoft WORD for Windows 2000 XP or Vistaword-processor format. Thefont to be typed– TIMES NEW ROMAN size 12, on A4 paper (210 × 297 mm),single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom – 2 cm, right – 1.5 cm, left – 3 cm.Article should be submitted in electronic carrier.In bold there are written the title of the paper in all languages, headings and allmain structural elements (introduction, object, methods and conditions, results,discussion, conclusions, acknowledgements, references, abstract). In Italic thereare written Latin names of species, genera, diseases, pests micro-organisms and otherbiological objects. Names of plant cultivars should be placed within single quotationmarks (for example, ‘Auksis’).The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s surname,year).TablesInformation given in figures or other illustrations, should not be repeated intables.Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If Lithuanian andEnglish texts are in one line they are separated by /. Do not use vertical and horizontallines to separate parts of the text. A horizontal line separates only headings of columnsand the end of the table. Orientation in a page only vertical (Portrait).Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicatedabbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations, theyshould be understandable. The used abbreviation should be explained in the descriptionof first table (figure).

Statistical data, figures, numeralsIt is desirable to describe in detail the applied research methods and indicate theiroriginal references. The information on the scheme (design) of field, vegetative andother trials and motivation of their choice is very important. Data presented in tablesand figures must be statistically processed. Abbreviations of parameters shouldbe explained if they do not correspond to the international standard abbreviations(ISO).FiguresAll illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures, etc. areconsidered as figures. The text in them is written in Lithuanian and English.Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA package, EXCEL electronic table with conformed programs and initialinformation. Editorial Board has the right to change their format according to thedesign of the article or the whole publication.Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10 TIMES NEWROMAN. Block parts of figures should be numbered consecutively by letters a, b,c, etc.ReferencesInto references it may be included scientific publications.Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not abbreviated.The reference list should be arranged in alphabetical order.Examples of quotation:Book of one author1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas, Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pěstujeme jabloně. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Books of several authors:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.

Article in book:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the ‘Bodensee’area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination and Prediction ofOptimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European Commission.Luxembourg, 15–20.2. Byme D.H., Sherman W.B., Bacon T.A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R.R.J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In: L.E. Towill,Y.P.S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry. Springer-Verlag,Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Article in conference material:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resources forsustainable production. Proceedings of the International Workshop on Protectionof Genetic Resources of Pomological Plants and Selection of Genitors with TraitsValuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland,147–158.Article in scientific journal:1. Korban S.S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience, 21(1): 41–48.2. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation of new scabresistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė ir daržininkystė,21(3): 29–37.3. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Article in e. journal:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall. isolated embryos.Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDatabase:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/

Thesis abstract:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepaL.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.

TURINYS – CONTENTSAudrius Sasnauskas, Dalia Gelvonauskienė, Bronislovas Gelvonauskis, GintarėŠabajevienė, Jurga Sakalauskaitė, Pavelas DuchovskisPerspektyvių obelų selekcinių numerių biologinės savybės ............................. 3Biological traits of perspective apple selections ............................................. 10Alojzy Czyncyk, Paweł BielickiGrowth and yielding of ‘Golden Delicious Reinder’s’ apple trees on polishselected rootstocks ............................................................................................ 11‘Golden Delicious Reinder’s’ veislės obelų su lenkiškais poskiepiais augimas irderėjimas ......................................................................................................... 15Sava Tabakov, Anton YordanovPerformance of seven apple cultivars in intensive orchard ............................. 16Septynių obelų veislių intensyviame sode charakteristika ............................. 21Nobertas Uselis, Pavelas Duchovskis, Darius Kviklys, Gintarė ŠabajevienėEffect of planting systems and canopy form on apple trees grafted onP 22 .................................................................................................................. 22Sodinimo sistemų ir vainiko formos įtaka obelims su P 22 poskiepiu .............. 29Nobertas Uselis, Juozas Lanauskas, Darius KviklysProductivity and fruit quality of apple tree cv. ‘Alva’ under different orchardconstructions ................................................................................................... 30Sodų konstrukcijų įtaka obelų veislės ‘Alva’ produktyvumui ir vaisiųkokybei ........................................................................................................... 36Nobertas Uselis, Pavelas Duchovskis, Pranas Viškelis, Aušra Brazaitytė, StanislovasŠvaigždys, Pranas PetronisEfficiency of apple cv. ‘Ligol’ on rootstock P 22 fertigation .......................... 37‘Ligol’ veislės obelų su P 22 poskiepiu fertigacijos efektyvumas ................... 47Vidmantas Bendokas, Dalia Gelvonauskienė, Bronislovas Gelvonauskis, VidmantasStanysKoloninio ir svyrančiojo ideotipo obelų morfologiniai žymenys sėjinukuose 48Morphologic markers of columnar and weeping ideotype apples in first yearseedlings ........................................................................................................... 54

Nomeda Kviklienė, Darius Kviklys, Nobertas Uselis, Juozas Lanauskas, LoretaBuskienė‘Lodel’ ir ‘Alva’ veislių obuolių kokybės rodiklių dinamika vaisiams nokstant .55Dynamics of apple cv. ‘Lodel’ and ‘Alva’ quality parameters during ripening .. .62Nomeda KviklienėŽiedų ir užuomazgų retinimo įtaka vaisių užmezgimui ir obuolių kokybei .... 63Flower and fruilet thinning effect on fruit set and apple fruit quality ................ 69Jurga Sakalauskaitė, Darius Kviklys, Juozas Lanauskas, Nomeda Kviklienė,Nobertas Uselis, Pavelas DuchovskisGentinio dirvos nualinimo poveikis fotosintetinių pigmentų kiekiui obelųposkiepių lapuose ............................................................................................ 70Content of photosynthetic pigments in apple rootstock leaves in the fresh andreplanted soil ................................................................................................... 76Laimutis Raudonis, Alma Valiuškaitė, Elena SurvilienėSide effects of pesticide treatments to predators and phytophagous mites inapple-trees ....................................................................................................... 77Pesticidų poveikis grobuoniškosioms ir fitofaginėms erkėms integruotoje obelųapsaugos nuo kenkėjų sistemoje ...................................................................... 88Laimutis Raudonis, Alma Valiuškaitė, Elena SurvilienėThe influence of fungicide sprays on infection of apple tree by Venturia inaequalis(Cke.) Wint. .......................................................................................... 89Fungicidų įtaka Venturia inaequalis (Cke.) Wint. plitimui obelų sode ......... 100Juozas Lanauskas, Nomeda KviklienėKalcio trąšų įtaka ‘Sinap orlovskij’ obelų lapų ir vaisių cheminei sudėčiai .. 101Effect of calcium fertilizers on leaf and fruit chemical composition of appletrees cv. ‘Sinap orlovskij’ ............................................................................... 106Viktoras Pranckietis, Kęstutis Malinauskas, Irena PranckietienėPapildomo tręšimo karbamidu per lapus įtaka pirmamečiams kriaušaičių skiepamsmedelyne .............................................................................................. 107Influence of foliar aplication of carbamide on growth of first–year pear trees inthe nursery ......................................................................................................114Vidmantas Stanys, Gražina Stanienė

Neigiamų temperatūrų poveikis vyšnių generatyvinėms žiedo dalims ...............116Injury of generative parts of sour cherry flowers by negative tem pera ture ... 123Pranas Viškelis, Marina Rubinskienė, Vidmantas Stanys,Tadeušas Šikšnianas, Audrius SasnauskasBiologiškai aktyvių medžiagų juoduosiuose serbentuose ir jų antioksidaciniųsavybių kitimas uogoms nokstant ................................................................. 125Change of biologically active substances and antioxidative properties in blackcurrant berries during ripening ...................................................................... 133Dalia Gelvonauskienė, Tadeušas Šikšnianas, Rytis Rugienius,Jūratė Stankienė, Vidmantas Bendokas, Vidmantas Stanys,Audrius SasnauskasSerbentinių erkučių paplitimas juoduosiuose serbentuose ir žiedų pilnavidurėsviruso pernešėjai ............................................................................................ 135Distribution of gall mite and black currant reversion virus vectors in black currants............................................................................................................... 143Alma Valiuškaitė, Laimutis Raudonis, Elena SurvilienėAktyvių apsaugos priemonių įtaka juodųjų serbentų ligoms ir kenkėjamsplisti ............................................................................................................... 144Influence of active protection means on prevalence of black currant diseasesand insects ..................................................................................................... 152Loreta BuskienėIntrodukuotų aviečių veislių biologinės-ūkinės savybės ............................... 153Biological and commercialy important traits of new raspberry cul ti vars ...... 161Pranas Viškelis, Ramunė Bobinaitė, Marina RubinskienėBiochemical composition and antioxidant properties of rasberries during ripening.................................................................................................................. 162Nokstančių aviečių biocheminė sudėtis ir antioksidacinės savybės ................ 173Laimutis Raudonis, Alma Valiuškaitė, Elena SurvilienėAn effect of abamectin on two spotted spider mite, Tetranychus urticae (Acari:Tetranychidae) in strawberries ....................................................................... 174Abamectino poveikis paprastajai voratinklinei erkei (Acari: Tetranychidae)braškyne ......................................................................................................... 181Ina Jasutienė, Galina Garmienė, Irena Mačionienė, Daiva BrukštienėTechnologinių veiksnių įtaka patulino stabilumui obuolių sultyse ............... 182Impact of technological factors on the stability of patulin in apple juice ..... 189Marina Rubinskienė, Pranas Viškelis

Vaikams skirti nauji daržovių, vaisių ir uogų produktai ................................ 191New vegetable, fruit and berry foodstufs for children ................................. 201Alfredas StašelisNuolatinių elektromagnetinių laukų įtaka morkų sėklų dygimo dinamikai,šakniavaisių derliui ir kokybei ....................................................................... 202Influence of direct electromagnetic fields on germination dynamics of carrotseeds, carrot yield and quality ........................................................................ 208Ona Bundinienė, Vytautas ZalatoriusLapų trąšų įtaka morkų derliui, biometriniams rodikliams ir pelningumui ... 209Influence of the additional fertilization throuhg leaves on carrot yield,biometrical indicises and profitability ............................................................ 218Roma Starkutė, Ona Bundinienė, Pavelas Duchovskis, Vytautas ZalatoriusTrąšų ir meteorologinių sąlygų įtaka ekologiškai auginamų morkų biologiniamproduktyvumui ir lapų plotui .......................................................................... 219Influence of fertilizers and meteorological conditions on physiologicalparameters of ecologically grown carrot........................................................228Danguolė KavaliauskaitėHerbicido Fenix įtaka morkų pasėlio derlingumui ir piktžolėtumui .............. 229Influence of herbicide Fenix on carrot crop weeding and harvest ................. 236Ona Bundinienė, Pranas Viškelis, Vytautas ZalatoriusPapildomo tręšimo per lapus įtaka raudonųjų burokėlių šakniavaisių kokybei irlaikymuisi ....................................................................................................... 237Influence of the additional fertilization throuhg leaves on red beet crop-rootbiochemical quality and preservation ............................................................. 247Rasa Karklelienė, Audrius Radzevičius, Česlovas Bobinas,Laisvūnė DuchovskienėEkologiškai augintų burokėlių veislių bei hibridų produktyvumas iršakniavaisių kokybė ....................................................................................... 248Root-crop quality and productivity of ecologically grown red beet cultivars andhybrids ............................................................................................................ 255Laisvūnė Duchovskienė, Rasa KarklelienėEffect of neemazal-t/s on predatory syrphyds (Diptera, Syrphidae) occuring inthe cabbage aphid colonies (Brevicorynebrassicae L.) on white cabbage .... 256Nimazalio poveikis grobuoniškai žiedmusei (Diptera, Syrphidae), paplitusiaikopūstinio amaro kolonijose (Brevicoryne brassicaeL.) ant baltagūžių

kopūstų ........................................................................................................... 261Julė Jankauskienė, Aušra BrazaitytėAsimiliacinio ploto įtaka pomidorų produktyvumui ...................................... 262The influence of leaf number on tomato productivity .................................... 298Audrius Radzevičius, Rasa Karklelienė, Česlovas Bobinas,Sandra Sakalauskienė, Pavelas DuchovskisValgomojo pomidoro (Lycopersicon esculentum Mill.) veislių fiziologinių irmorfologinių rodiklių įvertinimas ................................................................. 270Investigation of physiological processes and phe nology parameters in tomatoes(Lycopersicon esculentum Mill.) .................................................................... 277Pranas Viškelis, Julė Jankauskienė, Ramunė BobinaitėVaisių sunokimo įtaka pomidorų kokybei ...................................................... 278Influence of ripeness on tomato fruit quality .................................................. 288Elena Survilienė, Julė Jankauskienė, Alma Valiuškaitė, Laimutis RaudonisŠiltnamiuose auginamų pomidorų grybinių ligų monitoringas, diagnostika irpaplitimas ....................................................................................................... 289Fungi disease monitoring, diagnostics and prevalence in greenhousetomatoes ......................................................................................................... 297Milda Vasinauskienė, Daiva Burokienė, Elena SurvilienėBakterinių ligų, pažeidžiančių Solanaceae Juss. augalus, stebėsena ir prevencijospaieška ...................................................................................................... 298Monitoring and prevention of bacterial diseases on Solanaceae Juss.plants .............................................................................................................. 308Akvilė Urbonavičiūtė, Paulo Pinho, Giedrė Samuolienė, Pavelas Duchovskis,Pranciškus Vitta, Andrius Stonkus, Gintautas Tamulaitis, Artūras Žukauskas,Liisa HalonenInfluence of bicomponent complementary illumination on de vel opment of radish................................................................................................................... 309Dvikomponenčio papildomo apšvietimo įtaka ridikėlių vystymuisi ................ 316Sandra Sakalauskienė, Gintarė Šabajevienė, Pavelas Duchovskis,Sigitas Lazauskas, Akvilė Urbonavičiūtė, Aušra Brazaitytė,Giedrė Samuolienė, Raimonda Ulinskaitė, Jurga Sakalauskaitė,Virmantas PovilaitisSkirtingo drėgmės ir temperatūros režimo kompleksinis poveikis žemės ūkioaugalų augimo rodikliams .............................................................................. 317Integrated impact of water stress and temperature on growth indices of

agricultural plants ........................................................................................... 325Liudmila Kmitienė, Audronė Žebrauskienė, Aleksandras KmitasVaistinio smidro (Asparagus officinalis L.) vyriškųjų veislių ūglių derliaus irkokybės tyrimai .............................................................................................. 326Investigation of shoot harvesting and quality of introduced male cultivars ofasparagus (Asparagus officinalis L.) .............................................................. 338Edita Dambrauskienė, Pranas Viškelis, Renata Baranauskienė,Petras Rimantas VenskutonisEterinių aliejų sudėtis dviejuose paprastojo raudonėlio porūšiuose ................. 340Composition of essential oils in two marjoram subspecies ............................ 345Ingrida Mažeikienė, Vidmantas Stanys, Gražina StanienėMineralinių druskų ir apšvietimo spektro įtaka Paeonia lactiflora mikroūgliųrizogenezei in vitro ......................................................................................... 347Impact of mineral salt and light-emitting spectrum for Paeonia lactiflora rhizogenesis in vitro ................................................................................................ 354Atmintinė autoriams, rašantiems į mokslo darbus ”Sodininkystė irdaržininkystė“ ................................................................................................. 355Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumes of

Užrašams

Užrašams

Užrašams

Užrašams

Užrašams

ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto irLietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbaiSODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. T.26(4). 1–369.Redagavo ir skaitė korektūrą: Danguolė VANAGAITĖ ir Jolanta KRIŪNIENĖKompiuteriu maketavo Larisa KAZLAUSKIENĖSL 1070. 2007 11 20 23,5 sp. l. Tiražas 150 egz.Išleido Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,LT-54333 Babtai, Kauno r.Spausdino UAB „Judex“ leidykla-spaustuvė, Europos pr. 122,LT-46351 KaunasUžsakymo Nr.