SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Dekoratyvinių obelų formos. Pirmos kryžminimų kombinacijos, siekiantsukurti dekoratyvines formas, LSDI atliktos 1997 m. Į kryžminimus buvoįtrauktos ‘Vidubickaja plakučiaja’, Nr. 1267, Nr. 1260, kurių vaismedžiai yra susvyrančiomis šakomis ir koloninės formos, viena jų – B 0735 – raudonais lapais.Dekoratyvioms formoms kurti naudota ir raudonlapė, įprastu habitusu, kasmet žydintiir deranti, riboto augumo veislė ‘Prairiefire’. Šiuo metu selekciniame sode tiriamosobels sėjinukų dekoratyvinės formos su įvairiais vainiko formos bei lapų,žiedų ir vaisių nusispalvinimo deriniais. 2006 m. 30 dekoratyvinių formų pasodintaį obelų pirminio veislių tyrimo sodą. Yra nustatyta, kad raudoną vaisių odelėsspalvą determinuoja dominantinis genas Rf (Cheng ir kt., 1996), o medžio lapų irvaisių minkštimo spalvą lemia dominantinis genas Rni (Chagne, 2007). Kadangiaukščiau minėti požymiai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito, parinkus atitinkamustėvinių formų derinius, galima gauti hibridus su įvairiais požymiais.Aptarimas. Vietinių senų veislių ir kaimyninių šalių veislių panaudojimas selekcijojedavė teigiamų rezultatų, nes LSDI sukurtos obelų veislės pasižymi geru ištvermingumuneigiamiems žiemos veiksniams. Iš vakarietiškų veislių naujosios veislėspaveldėjo gerą vaisių skonį, išorinį vaisių patrauklumą (spalvą, dydį).Selekcijoje naudotų veislių įvairių požymių (atsparumo rauplėms, miltligei, filostiktozei,ištvermingumo žiemą, vaismedžio habituso požymių) kombinacinės galiosanalizė parodė, kad genetiniai veiksniai, kontroliuojantys minėtų požymių paveldėjimą,yra adityviniai. Kai kryžminimuose su jautriomis veislėmis buvo panaudoti atsparumorauplėms donorai, jų kombinacijose gautas skirtingas atsparių sėjinukų kiekis.G. L. Rousselle, C. Gessler, M. G. Toth ir kiti mokslininkai nustatė, kad dominuojantysgenai yra veikiami genų modifikatorių, todėl gaunami nukrypimai nuo laukiamosantykio ir šie genai yra paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito (Rousselle ir kt.,1974; Gessler, 1992; Toth ir kt., 1999). Kryžminimo kombinacijose siekiant gauti kuodaugiau sveikų augalų, svarbu žinoti ir tai, kokią įtaką paveldint atsparumą rauplėmsdaro jautri veislė. Nustatyta, kad, atsparių rauplėms donorų kryžminimo kombinacijosesu tomis pačiomis jautriomis veislėmis, atsparių individų skaičius jose skiriasi(Kellerhals ir kt., 1993). Taip yra todėl, kad kai kurios veislės, be dominantinių genų,yra paveldėjusios ir poligeninį atsparumą rauplėms (Sansavini ir Ventura, 1994).Siekiant sukurti obelų veisles su norimais vaismedžio habituso požymiais, galimapanaudoti kompaktiškumo, svyrančių šakų donorus bei įprasto vainiko veisles, kuriospalikuonims perduoda įvairų augumą, vainiko tankumą ir formą. Veislės su ankščiauminėtais vainiko požymiais gali būti sėkmingai naudojamos obelų dekoratyvinėmsformoms kurti, įtraukiant į kryžminimus raudonlapes formas, nes šie požymiai paveldiminepriklausomai vienas nuo kito ir palikuonyse galimas labai įvairus jų derinys.Išvados. 1. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute obelų selekcijosprogramos vykdymo rezultatas – sukurta 12 obelų veislių, tarp jų imunios rauplėmsveislės ‘Aldas’, ‘Skaistis’, ‘Rudenis’.2. Ištirtas obels kiekybinių požymių paveldėjimas ir nustatyta, kad obelų veisliųištvermingumą rauplėms, miltligei, filostiktozei bei atsparumą žiemą determinuojaadityviniai genai, o dominantinių genų ir epistazės įtaka nėra esminė.Gauta 2008-07-18Parengta spausdinti 2008-08-0895