SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

2 lentelė. BKG efektų reikšmės ištvermingumui žiemąTable 2. Estimates of GCA effects for winterhardinessVeislėCultivarg i1993/1994 1995/1996 1996/1997‘Orlik’ 0,15 0,17 0,54‘Noris’ -0,17 -0,26 -0,06‘Auksis’ -0,24 -0,14 0,20‘Katja’ -0,03 0,17 -0,25‘Kaunis’ -0,26 -0,18 0,05‘Tellissaare’ -0,11 -0,23 -0,68‘Prima’ 0,54 0,24 0,14‘Idared’ 0,11 0,23 0,05Vaismedžio habitusas. Be anksčiau aptartų savybių, svarbūs yra tokie vaismedžiopožymiai: vainiko kompaktiškumas, žemaūgiškumas, „spur“ derėjimo tipas.Obels formos, pasižyminčios kompaktiškumu, turi nedaug į viršų augančių skeletiniųšakų, būdingi trumpi tarpubambliai, stori vienamečiai ūgliai. „Spur“ derėjimo tipo obelysišsiskiria daugybe trumpų vaisinių šakučių (Blažek, 1983; Кичина, 1989). Minėti požymiaiyra paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito, todėl naujose veislėse galimi įvairūsšių požymių tarpusavio deriniai (Blažek, 1983; Кичина, 1989; Sansavini, Ventura,1994;). Tinkamiausias kompaktiškumo ir „spur“ tipo donoras yra veislė ‘McIntoshWijcik’ ir jos hibridai, nes kombinacijose su jais gaunama apie 50 % sėjinukų su kompaktiškuvainiku (Lapins, 1974; 1976). Minėta veislė ir jos hibridai yra heterozigotiniai dominantiniokompaktiškumo geno Co atžvilgiu. K. O. Lapins, remdamasis gautais rezultatais,daro išvadą, kad geną Co modifikuoja vienas arba du genai modifikatoriai (Lapins,1976). Veislėse, neturinčiose Co geno, kompaktiškumas yra determinuotas poligenų.LSDI obelų kryžminimams kompaktiškumo donorai pirmą kartą panaudoti 1988 m.Pirmosios koloninės vainiko formos veislės, panaudotos kryžminimuose, buvo ‘Arbat’ irKV 47 (1 lentelė). Jos, be Co geno, turi Vf geną, determinuojantį atsparumą rauplėms. Išviso iki 2008 m. kryžminimuose panaudota 14 tėvinių formų su Co genu: B 0968 (introdukuotasiš Švedijos), KV 109, KV 35, KV 44, KV 45 (introdukuoti iš Rusijos) ir LSDIsukurtos formos Nr. 25865, Nr. 26493 ir kitos. 2002 m. 28 koloninės, atsparios rauplėmsformos pasodintos į obelų pirminio veislių tyrimo sodą tolesniam vertinimui ir atrankai.Ištyrus vaismedžio požymių paveldimumą (medžio aukštį, kamieno diametrą, vainikotankumą, pagrindinių šakų skaičių, tarpubamblio ilgis), nustatyta, kad jų paveldėjimąiš esmės lemia adityviniai genų efektai (Gelvonauskis, 1999).1996 m. obelų veislės su svyrančiomis šakomis (požymį determinuoja dominantinisgenas W) pradėtos naudoti selekcijoje. Tokių vaismedžių pagrindinės šakos su kamienusuauga stačiu kampu. Sukūrus veisles, kurių medelių šakos su kamienu sudaro statųkampą, pasodinus į sodą, nereikėtų jų formuoti ir taip būtų galima sumažinti darbosąnaudas. Sėjinukų vainiko formos įvairavimas selekciniame sode gana didelis – nuožemų, 70–120 cm aukščio, su svyrančiomis šakomis iki normalaus augumo su šoninėmisšakomis, sudarančiomis įvairų kampą, todėl įmanoma atrinkti individus su norimaisvaismedžio habituso požymiais.94