SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

kompaktišku ir vidutinio tankio vainiku, kasmetiniu derėjimu. Jų vaisiai turi būtilabai gero skonio ir puikios prekinės išvaizdos. Apie trečdalis obelų veislių ir formų,panaudotų selekcijoje, yra išvestos Lietuvoje arba kaimyninėse valstybėse, nes jos pasižymigeru adaptyvumu šio regiono abiotiniams veiksniams. Pirmoje lentelėje įrašytosveislės ‘Auksis’, ‘Kaunis’, ‘Noris’, ‘Štaris’, ‘Aldas’, ‘Skaistis’, ‘Rudenis’ bei hibridai,išskyrus Nr. 0108 Sal., Nr. 12-68, Nr. 3-3-72, Nr. 57-366 ir NY18491, sukurti Lietuvossodininkystės ir daržininkystės institute. Dalis hibridizacijoje naudotų veislių yra liaudiesselekcijos, tai: ‘Paprastasis antaninis’, ‘Avenarijus’, ‘Popierinis’, ‘Tellissaare’,‘Lietuvos pepinas’. Jos dažniausiai naudotos kaip motininiai augalai, nes yra geraiprisitaikiusios prie mūsų šalies klimato sąlygų. Veislės ‘Delikates’, ‘Discovery’, ‘Katja’,‘Mantet’ naudotos kryžminimams dėl puikios vaisių išvaizdos ir gero skonio, ‘Quinte’,‘Sylvia’ – dėl ankstyvo vaisių sunokimo. Intensyviems sodams reikia derlingų veislių.Šia savybe pasižymi dauguma veislių, kurių obuoliai dera ant trumpų vaisinių šakučių.Kryžminimams naudotos tokios veislės: ‘Discovery’, ‘McIntosh Spur’, ‘Orlik’, ‘Starkspur Early Blaze’, ‘Katja’, ‘Orlovim’, ‘Florina’, ‘Arbat’ ir kitos.Atsparumas grybinėms ligoms. Be taikomojo tikslo sukurti obelų veislesversliniams sodams su aukščiau minėtomis savybėmis, nuo 1987 m. LSDI pradėtinaudoti sisteminiai kryžminimai (dialeliniai kryžminimai ir topkrosas) (Griffing,1956; Хотылева, 1965), kad būtų galima nustatyti selekcijoje naudojamų veislių genetinęvertę pagal jų palikuonis. Atlikus gautų duomenų analizę, įvertinta tirtų obelųveislių bendroji ir specifinė kombinacinė galia (BKG ir SKG) pagal atskirus požymius,nustatytos vertingiausios veislės.Iš sisteminiuose kryžminimuose naudotų 17 veislių išsiskyrė ‘Katja’, ‘Auksis’,‘Lodi’, ‘Discovery’, ‘Štaris’, ‘Sylvia’. Jų kryžminimo kombinacijose buvo daugiausiaatsparių rauplėms sėjinukų bei BKG neigiamos reikšmės buvo didžiausios(Gelvonauskis, Gelvonauskienė, 2002; 2004). Minėtos obelų veislės buvo naudojamosobelų selekcijoje kaip poligeninio atsparumo rauplėms donorai. Tyrimų rezultatai leidžiadaryti išvadą, kad veislės ‘Sylvia’, ‘Discovery’ ir ‘Arbat’ gali būti naudojamos selekcijojekaip atsparumo miltligei ir filostiktozei donorai (Gelvonauskis, Gelvonauskienė,2003). Pastarąsias veisles tikslinga įtraukti į obelų selekcijos programas, nes jos yraatsparumo minėtoms trims ligoms donorai ir tikėtina, kad jų kryžminimo kombinacijosegalima gauti didesnį skaičių sėjinukų, pasižyminčių kompleksiniu atsparumugrybinėms ligoms.LSDI į kryžminimus įtrauktos 52 veislės ir formos su atsparumą rauplėms determinuojančiaisdominantiniais genais Vf, Vm, Vr bei Va, kuris lemia poligeninį atsparumąrauplėms (1 lentelė). Dominantiniai genai yra heterozigotinės būsenos. Kryžminanttokias veisles su jautriomis rauplėms, gautose kryžminimo kombinacijose sveikų irsergančių sėjinukų santykis yra artimas 1 : 1.Aštuonios skirtingo jautrumo rauplėms obelų veislės buvo sukryžmintos sušio požymio donorais ‘Prima’, ‘Florina’ ir ‘Arbat’ (Vf genas) (2 pav.). Kryžminimokombinacijose su ‘Prima’ rauplėms atsparių sėjinukų buvo 51,9–63,4 %, su ‘Florina’ –51,9–59,5 %, o su ‘Arbat’ – 53,5–72,5 %. Obelų veislė ‘Quinte’ yra labai jautrirauplėms, tačiau kombinacijose su ‘Prima’, ‘Florina’ ir ‘Arbat’ buvo atitinkamai63,4 %, 59,1 % ir 53,5 % atsparių augalų. Kombinacijose tarp ‘Discovery’ (poligeninioatsparumo rauplėms donoras) ir jau minėtų imunių veislių gauta 53,4 %, 58,3 % ir92