SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

išvaizdos ir skanius vaisius (Uselis, 2005). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute (LSDI) nustatyta, kad biologinės introdukuotų obelų savybės ir prisitaikymasprie vietos agroklimato sąlygų yra nevienodas (Bandaravičius, 1973; Bandaravičiusir kt., 2001).Darbo tikslas – ištirti introdukuotų obelų veislių biologines ir ūkines savybes,atrinkti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei selekcijai perspektyvias veisles.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 1986–2006 m. LSDI obelųpomologiniame sode su ‘Paprastojo antaninio’ sėkliniu bei M.26 poskiepiu.145 obelų veislės tirtos kartu su veislėmis, įrašytomis į Nacionalinį augalų veisliųsąrašą. Vaismedžiai prižiūrėti pagal LSDI priimtas intensyvias obelų ir kriaušių auginimotechnologijas (Kviklys, 1986; Uselis, 2005). Kasmet, vegetacijos laikotarpiu,vaismedžiai purkšti nuo ligų fungicidais (5–6 kartus), o nuo kenkėjų – insekticidais(3–4 kartus).Nustatyta vaismedžių žydėjimo tarpsniai (žydėjimo pradžia, masinio žydėjimopradžia ir pabaiga, žydėjimo pabaiga); žiedų ir ūglių pašalimas (balais, 1–9); vaismedžiųaugumas [(medžio aukštis (m), vainiko skersmuo (m), kamieno skersmuo 50 cm aukštyje(cm), vainiko projekcijos plotas (m 2 )]; atsparumas rauplėms ir filostiktozei (balais,0–5) bei fotosintezės pigmentai: chlorofilų ir karotinoidų kiekis (mg m -2 nedžiovintųlapų). Fotosintezės pigmentų (a, b chlorofilų ir karotinoidų) kiekis žalioje lapų masėjebuvo nustatytas 100 % acetono ekstrakte spektrofotometriniu Vetšteino (Wettstein)metodu (Beadle, 1987), spektrofotometru „Genesys 6“ („ThermoSpectronic“, JAV).Nustatyta vaismedžių derlius (t ha -1 ), vaisių pasiskirstymas į klases pagal skersmenį(proc.), vaisių skynimo laikas, laikymosi pabaiga, vaisiaus masė (g), kokybė (išvaizda,patrauklumas, bendra kokybė balais) ir cheminė sudėtis (tirpios sausosios medžiagosbei sausosios medžiagos (%), titruojamasis rūgštingumas (%), sulčių išeiga (%), odelėsir minkštimo tvirtumas (N cm -2 ).Rezultatai. Žydėjimo tarpsniai. Žydėjimo tarpsnį nulemia pavasario orai, odaugiausia temperatūros kaita. Orams atšalus, žydėjimas sustoja arba prasideda daugvėliau. Atsižvelgiant į veislę ir tyrimo metus, trumpiausiai žydėjo ‘Bolotovskoje’,‘Orlinka’, ‘Orlovskoje polosatoje’, ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Moskovskoje krasnoje’,‘Mantet’, ‘Oriole’, ‘Raudonasis rudens dryžuotasis’, ‘Slava peremožcam’, ilgiausiai –‘Discovery’ ir ‘Jamba’ vaismedžiai (Bandaravičius ir kt., 2000; Bandaravičius ir kt.,2001; Sasnauskas ir kt., 2006 c).Žiedų ir ūglių pašalimas. Tyrimo laikotarpiu įvertintos 78 obelų veisliųatsparumas šalčiui dirbtinio šaldymo metodu. Ištvermingiausi buvo vaismedžiai šiųveislių: ‘Paprastasis antaninis’, ‘Popierinis’, ‘Rudens dryžuotasis’, ‘Slava peremožcam’,‘Tuuslar’, ‘Puritan’, ‘Redwell’, ‘Zviozdočka’ (Misevičiūtė, Lukoševičius,1988). 1998–2000 m. tyrimų duomenimis, stipriau pašalo veislių ‘Jester’, ‘Jonagold’,‘Pilot’, ‘Rubinette’ ir ‘Ligol’ ūgliai (Sasnauskas ir kt., 2003). 2002–2003 m. visainepašalo ‘Antej’, ‘Pamiatj Siubarovoj’ ir ‘Svežestj’ vaismedžiai (Sasnauskas ir kt.,2005). 2003 m. pavasarį stipriausiai pašalo ‘Pamiatj Siubarovoj’ veislės obelų žiedai,o tų pačių metų žiemą stipriausiai pašalo veislių ‘Katja’ ir ‘Delikates’ ūgliai.2004 m. taip pat stipriausiai pašalo veislės ‘Katja’ ūgliai (Sasnauskas ir kt., 2006 e).Kitoje veislių grupėje 2004 m. ankstyvos pavasario šalnos pažeidė visų obelų žiedus.Mažiausiai pašalo veislių ‘Raneje letneje’, ‘Orlovskaja zaria’, ‘Orlovskoje78