SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

(kol kas yra klonuotas tik vienas genas – Vf) perkelti į ekonomiškai vertingas ir geraiištirtas veisles nekeičiant jų vertingų savybių. Pavyzdžiui, į ‘Gala’ veislės obelų genomąbuvo įterptas HcrVf2 genas (Sansavini ir kt., 2002; Belfanti ir kt., 2004;). Kitu atvejupanaudojami obelims nebūdingi genai iš bakterijų, virusų ar augalų, kurie slopinarauplėgrybio augimą ir infekcijos plitimą. Panaudoti Trichoderma sp. chitinazę (Bolarir kt., 2001; Faize ir kt., 2003), Hyalophora cecropia atraciną E, T4 bakteriofago lizozimą(Hanke ir kt., 2000), ridiko ir svogūno antimikrobinius peptidus Rs AFP2 ir AceAMP1 (De Bondt ir kt., 1998) ir priešgrybinius kviečių sėklų baltymus puroindolinus(Faize ir kt., 2004) koduojantys genai. Genų inžinerijos metodų taikymas selekcijoje,genetiškai modifikuotų vaismedžių tyrimai lauko bandymuose susilaukia stiprausgamtosaugos organizacijų pasipriešinimo ir neigiamos visuomenės nuomonės, todėlšie metodai artimiausiu metu nebus tiesiogiai taikomi kuriant veisles, tačiau jie yraveiksmingas įrankis tiriant augalų atsparumo mechanizmus ir žinomų atsparumo genųfunkcijas laboratorijos sąlygomis.Apibendrinimas. Obelims būdingi kokybinis arba kiekybinis atsparumorauplėms tipai, kuriuos sąlygoja pavieniai genai arba kelių genų sąveika. Yra nustatytakeletas genetinių sričių, dalyvaujančių kiekybinį atsparumą lemiančioje poligeninėjesąveikoje, bet konkretūs genai nėra ištirti. Tačiau yra identifikuota ir charakterizuotaketuriolika kokybinius atsparumo požymius sąlygojančių genų. Šių genų panaudojimoselekcijoje galimybes riboja patogeno V. inaequalis didelis patogeniškumo evoliucijosrizikos laipsnis, sąlygojantis greitą naujų patogeniškų rasių atsiradimą. Kuriant atspariasrauplėms obelų veisles, reikalinga naudoti strategiją, pagrįstą įvairių atsparumoligoms genų derinimu. Kadangi kelių obelų genų jungimas vienoje veislėje tradiciniaisselekcijos metodais yra sudėtingas procesas, pasitelkiami ir tobulinami modernūsmolekulinės biologijos metodai, kurie įgalina kryptingiau atrinkti tėvines formas irvykdyti palikuonių atranką.Gauta 2008-07-14Parengta spausdinti 2008-08-06Literatūra1. Afunian M. R., Goodwin P. H., Hunter D. M. 2004. Linkage of Vfa4 inMalus × domestica and Malus floribunda with Vf resistance to the apple scabpathogen Venturia inaequali S. Plant Pathology, 53(4): 461–467.2. Aldwinckle H. S., Gustafson H. L., Lamb R. C. 1976. Early determination ofgenotypes for apple scab resistance by forced flowering of test cross progenies.Euphytica, 25: 185–191.3. Baldi P., Patocchi A., Zini E., Toller C., Velasco R., Komjanc M. 2004. Cloningand linkage mapping of resistance gene homologues in apple. Theoretical andApplied Genetics, 109(1): 231–239.4. Barbieri M., Belfanti E., Tartarini S., Vinatzer B. A., Sansavini S., Silfverberg-Dilworth E., Gianfranceschi L., Hermann D., Patocchi A., Gessler C. 2003.Progress of map-based cloning of the Vf-resistance gene and functional verification:Preliminary results from expression studies in transformed apple.HortScience, 38(3): 329–331.69