SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Analizuodami ‘Southern Snap’ × A68R03T07 palikuonių atsparumą rauplėms,Bus ir kt. (2005 b) identifikavo geną, kuris lemia chlorotinę reakciją inokuliavus 2-osrasės rauplių izoliatu. Genas pavadintas VT57 ir yra kildinamas iš ‘Golden Delicious’arba ‘Red Dougherty’.Poligeninio atsparumo rauplėms genai. Kiekybinis atsparumasbūdingas M. sargenti 843, ‘Discovery’, ‘Durello di Forli’, TN10-8 (Sansaviniir kt., 2004), kai kuriems ‘Paprastojo antaninio’ veislės klonams – PI 172632,‘Antonovka 1½ lb’, ‘Antonovka Monasir’ ir kt. (Williams, Kuc, 1969; MacHardy,1996; Calenge ir kt., 2004; Gessler ir kt., 2006). Lietuvoje rauplėms atspariųobelų selekcijoje kaip poligeninio atsparumo donorai naudojamos veislės‘Katja’, ‘Auksis’, ‘Kaunis’ ir ‘Paprastojo antaninio’ klonai (Gelvonauskis, 1998).Kryžminant daliniu atsparumu pasižyminčias veisles su jautriomis, tik labainedidelė dalis palikuonių tampa atsparūs, kadangi atsparumą užtikrina kelių genų sąveika.Poligeninio atsparumo genai nėra identifikuoti. Nemažai kiekybinius atsparumopožymius sąlygojančių sričių nustatyta daugelyje obels chromosomų: 1, 2, 5, 6, 7, 10,11, 12, 15, 17 (Durel ir kt., 2003; Liebhard ir kt., 2003; Calenge ir kt., 2004).Genų klasteriai. Obelų atsparumo genai greičiausiai sudaro augalamsbūdingus atsparumo genų klasterius. Atsparumo genų klasteriai yra būdingi supatogenais biotrofais sąveikaujantiems augalams ir juos galima rasti daugelyjekultūrinių augalų (Parlevliet, 2002). Artimose antros chromosomos srityse yra lokalizuotigenai Vh2, VT57 (Bus ir kt., 2005 b), Vbj (Baldi ir kt., 2004), Vh8 (Bus ir kt.,2005 a) ir kai kurios atsparumo kiekybinių požymių sritys (Calenge ir kt., 2004).Kitą hipotetinį klasterį pirmoje chromosomoje sudaro Va, Vb (Hemmat ir kt.,2003), Vf ir kiekybinių požymių sritys. Analizuojant ‘Prima’ × ‘Fiesta’ palikuoniųgenotipus, kiekybinio požymio sritis 1-oje chromosomoje buvo lokalizuota Vf genuiartimame ruože, tačiau nutolusi per 18 cM nuo AL07 ir M18 žymenų, kurie supa Vfgeną, todėl, manoma, kad šiame Vf artimame ruože yra lokalizuota ir daugiau genų,reikšmingų atsparumui ligoms (Durel ir kt., 2003).Atsparumo genai obelų selekcijoje. Pasaulyje obelų selekcijoje daugiausiayra naudotas Vf atsparumo rauplėms genas. Į kultūrinės obels genofondąVf genas buvo perkeltas kryžminant M. floribunda Siebold ex. VanHoutte 821 kloną (dekoratyvinis krebas) (Hough ir kt., 1953) su produktyviomisMalus × domestica veislėmis. 1914 m. buvo atlikti pirmieji M. floribunda821 klono kryžminimai su ‘Rome Beauty’ (Crandall, 1926). Vėliau šis hibridasbuvo panaudotas kituose kryžminimuose ir nuo 1970 iki 1993 m. sukurta daugiaukaip 50 Vf atsparumu pasižyminčių veislių (Crosby ir kt., 1992; MacHardy,1996). LSDI selekcijos programose sukurtos Vf atsparumu pasižyminčios veislės‘Aldas’ (Gelvonauskis, 1998), ‘Rudenis’ ir ‘Skaistis’ (Sasnauskas ir kt., 2005).Tik nedaugeliui veislių būdingi kiti atsparumo genai. Vm geno iš M. micromaluspagrindu buvo sukurtos šešios rauplėms atsparios veislės, tačiau jų atsparumas greitaibuvo įveiktas 5-os V. inaequalis rasės (Williams, Brown, 1968). Per kelis paskutiniusdešimtmečius sukurta tik keletas obelų veislių, pasižyminčių poligeniniu atsparumu.Poligeninio atsparumo genus panaudoti selekcijoje yra sudėtinga, todėl monogeninioatsparumo genų perkėlimas į kultūrines veisles ilgą laiką buvo pagrindinisselekcijos programų akcentas. Tačiau atsiradus V. inaequalis 6-ai ir 7-ai rasėms, kurios66