SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

tikroms agroklimato sąlygoms. Todėl produktyvių, geros kokybės vaisių ir rauplėmsatsparių veislių kūrimas yra aktualus obelų selekcijos uždavinys.Atsparių rauplėms obelų selekcija yra sudėtingas ir lėtas procesas, kadangi obelysnėra savidulkiai augalai ir joms būdingas ilgas juvenalinis periodas. Genetinių atsparumorauplėms pagrindų tyrimai ir molekulinių žymenų, susijusių su atsparumo šiailigai požymiais, panaudojimas paspartina selekcijos procesą, nes suteikia galimybęatrinkti atsparius individus nepriklausomai nuo jų augimo tarpsnio, genų sąveikos,rauplių infekcijos ar aplinkos sąlygų (Gessler ir kt., 2006; MacHardy, 1996; Sansaviniir kt., 2004). Genų inžinerijos metodai sudaro prielaidas tiesiogiai įterpti obelimsnebūdingus augalų ar kitų organizmų genus, kurie užtikrina atsparumą rauplėms(Gessler, Patocchi, 2007).Straipsnio tikslas – apžvelgti obelų atsparumo rauplėms genetinius pagrindusir molekulinės biologijos metodų taikymo perspektyvas rauplėms atsparių obelųselekcijoje.Atsparumo rauplėms genetinių pagrindų tyrimai ir obelų selekcijaLietuvoje. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (buvusiosVytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties) obelų veislių kolekcijapradėta kaupti 1938 m. (Misevičiūtė, Lukoševičius, 1988). Nuo 1957 m.selekcininkas I. Štaras pradėjo kryptingai vykdyti atsparių rauplėms obelų selekciją(Gelvonauskis, 1998). Viena iš I. Štaro sukurtų veislių – ‘Štaris’ yra atsparirauplėms ir šį požymį perduoda palikuonims. ‘Štario’ atsparumas greičiausiaiyra paveldėtas iš M. prunifolia (Gelvonauskis, Gelvonauskienë, 2004).1978 m. obelų selekcijos programoje selekcininkė D. Bulavienė pirmą kartąpanaudojo monogeninio atsparumo rauplėms donorus ‘Prima’, ‘Priscila’, SR 0523,OR 33T90 ir kitus, kurie turi genus Vf arba Vm (Gelvonauskis, 1998). Buvo sukurta Vfatsparumu pasižyminti veislė ‘Aldas’. 1985–1994 m. selekcininkas B. Gelvonauskispanaudojo Vm (SR 0523) ir aštuoniolika Vf atsparumo (tarp jų ‘Coop 12’, ‘Florina’,‘Freedom’, ‘Liberty’, ‘Priscilla’, KV 43, KV 47, OR 33T90, OR 38T17 ir kt.), poligeninioatsparumo (‘Discovery’, ‘Paprastasis antaninis’, ‘Katja’, ‘Auksis’) donorus irsukūrė 207 kryžminimo kombinacijas (Gelvonauskis, 1998). Atrinkti atsparūs rauplėmshibridai ir įvertinti monogeninio ir poligeninio atsparumo paveldėjimo dėsningumai.Sukurtos Vf geno sąlygojamu atsparumu pasižyminčios veislės ‘Skaistis’ ir ‘Rudenis’(Sasnauskas ir kt., 2005).Nuo 1995 iki 2004 m. dešimt Vf atsparumo donorų buvo panaudota kuriant hibridus,atsparius rauplėms, šalčiui ir derančius geros kokybės vaisius, tinkamus saugojimui(Gelvonauskis, Gelvonauskienė, 2004). Buvo atrinkti septyni perspektyvūs hibridai.Sukurta atsparių ligoms hibridų atranka in vitro embrioniniu obelų vystymositarpsniu (Gelvonauskienė, Stanys, 2002), pradėti taikyti molekulinių žymenų metodai.Tirtas polifenoloksidazės izofermentų žymenų panaudojimas rauplėms atsparių genotipųatrankai (Gelvonauskienė ir kt., 2005). Sėjinukų atrankai Vf genas identifikuotaspolimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu (Gelvonauskienė ir kt., 2007).Atrenkant tėvines formas veislių selekcijai, ne visada pakanka fenotipo charakteristikos.Tiksliau veislės kiekybiniai požymiai gali būti įvertinti atlikus palikuoniųanalizę sisteminiuose kryžminimuose. Nuo 1987 m. LSDI atliekamų sisteminiųkryžminimų bandymai parodė, jog tarp aštuonių obelų veislių, naudotų atliekant62