SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

4 lentelės tęsinysTable 4 continued1 2 3 4Sukurta atsparių šalčiui braškių sėjinukų Rugienius, 2000.atrankos sistema in vitro.There was created in vitro selection system ofcold hardy strawberry seedlings.Braškių augalai augimui palankiose Lukoševičiūtėtemperatūrose išlaiko užsigrūdinimą ir kt., 2007.2–4 paras, gali pakartotinai užsigrūdintiper 7–21 parą.Strawberry plants in the temperatures favourableto growth preserve the hardiness for 2–4days and can harden again in 7–21 days.Braškių atsparumo šalčiui tyrimų duomenimis, sacharozė yra vienas iš potencialiausiųosmoprotektantų. Sacharozės koncentracijos padidėjimas maitinamojojeterpėje nuo 3 iki 6 % mažina pažeidimą šalčiu iki 20 %. Nepaisant kai kurių autoriųteiginio, kad rafinozė apsaugo augalus žemoje temperatūroje (Kalberer ir kt., 2006),atlikus tyrimus, teigiamo rafinozės poveikio braškių atsparumui šalčiui in vitro nebuvonustatyta. Galima rafinozės funkcija augale – apsaugoti membranas nuo šalčių sukeltųpažeidimų (Pennycooke ir kt., 2004).Tyrimų rezultatai taip pat nerodo, kad prolinas atlieka kokią nors augalų apsaugosnuo šalčio funkciją. Kai kurie autoriai pastebi koreliaciją tarp prolino padidėjimo augaluoseir jų atsparumo šalčiui padidėjimo (Duncan, Widholm 1987; Dorffling ir kt.,1993). Pagal kitus autorius, šios aminorūgšties vaidmuo lieka prieštaringas – prolinasčia daugiau dalyvauja kaip streso indikatorius negu kaip krioprotektorius arba osmoprotektantas(Yelenosky, 1979; Ya Jun ir kt., 2004).Dažnai nėra aišku, ar angliavandenių ir kitų osmoprotektantų sudėties ir kiekiopokyčiai augaluose natūraliomis sąlygomis užsigrūdinimo metu yra dėl užsigrūdinimo,ar paprasčiausiai dėl temperatūrinių metabolizmo pokyčių augale. Molekuliniųgenetinių įrankių panaudojimas, leidžiantis nustatyti daugiau kintamųjų negu tradicinėfiziologija, gali padėti atskirti užsigrūdinimo mechanizmo elementus nuo atsitiktiniųkoreliacijų (Kalberer ir kt., 2006). Svarbu nustatyti ryšį tarp procesų, vykstančiųląstelėje molekuliniu lygiu, ir fiziologinių procesų, vykstančių viso augalo ar atskirųaudinių lygiu. LSDI nustatyta, kad vieno iš šalčio atsako genų COR47 maksimaliosraiškos laikas sutampa su maksimalaus užsigrūdinimo laikotarpiu (Zalunskaitė ir kt.,2008). Tai rodo, kad minėtų ryšių paieška yra perspektyvi, siekiant išaiškinti fiziologiniųprocesų in vitro ir in vivo molekulinį valdymo mechanizmą.Tyrimų duomenys, gauti šaldant skirtingų rūšių augalus in vitro, leidžia pasirinktikontrastinius genotipus tolesniems, iš esmės naujiems šių augalų atsparumo šalčiuibiologijos tyrimams, kuriuose bus panaudoti genų inžinerijos, molekulinių žymenų,proteomikos ir metabolomikos metodai. Šiais tyrimais bus siekiama išaiškinti pagrindiniusatsparumo šalčiui mechanizmo elementus, sukurti stabilias, adaptyvias veisles.56