SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

sąnaudas (Rugienius, Stanys 2001).Tiriant atskirų augalų atsparumą šalčiui, svarbu nustatyti optimalų temperatūrosrežimą užsigrūdinimui ir atsparumui šalčiui bei genotipų diferenciacijai in vitro irin vivo pasiekti. Taip pat svarbu įvertinti morfologinių, fiziologinių, biocheminių veiksniųįtaką CBF/DREB1 kelio genų raiškai ir nustatyti atskirų genų įtaką užsigrūdinimoir atsparumo šalčiui sistemai augale.Skirtingos augalų rūšys nevienodai reaguoja į temperatūrą ir kitus veiksniusužsigrūdinimo metu. Vienos jų, esant tam tikram fotoperiodui, užsigrūdina greičiau,kitos – lėčiau. Letalios temperatūros yra skirtingos atskiroms augalų rūšims arba atskiriemstos pačios rūšies genotipams.Žieminio rapso, kaip ekonomiškai svarbaus žemės ūkiui augalo, atsparumas šalčiuinagrinėtas daugelyje šalių. Nustatytas ryšys tarp atskirų genotipų augalų atsparumošalčiui ir tam tikrų fermentų (Zou Wang-hao ir kt., 2007), augimo reguliatorių koncentracijos(Gaveliene ir kt., 2005; Anisimovienė ir kt., 2005), geno hsp90 raiškos irhsp90 transkripto kiekio (Krishna ir kt., 1995).Intensyvi sodininkystė neįmanoma be žemaūgių ir pusiau žemaūgių poskiepiųnaudojimo. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga) yra perspektyvus kriaušių poskiepis,reikalingas tokių sodų plėtrai. Cidonija nėra pakankamai ištverminga žiemą Lietuvosklimato sąlygomis. LSDI atrinkti perspektyvūs cidonijos klonai, kurie suderinami sudaugeliu kriaušių veislių (Kviklys, 2000; Kviklys, Kvikliene, 2004).Drambliažolės (Miscanthus) augalai, kaip perspektyvus atsinaujinančios energijosšaltinis, nėra pakankamai atsparūs šalčiui (Clifton-Brown ir kt., 2001). In vitro tiekdrambliažolės, tiek cidonijos atsparumas šalčiui dar nebuvo tirtas. In vitro atrankossistemos sukūrimas būtinas, siekiant padidinti šių augalų atsparumą šalčiui genų inžinerijosbūdu, taip pat tiriant šį požymį lemiančius veiksnius.Braškių užsigrūdinimo, jo išsilaikymo ir atsparumo šalčiui tyrimai LSDI vykdomijau nuo 1993 metų (Rugienius, Stanys, 2001; Lukoševičiūtė ir kt., 2007). Šiuo metudidesnis dėmesys kreipiamas į genetinius, fiziologinius ir biocheminius pokyčius užsigrūdinimometu arba prarandant užsigrūdinimą aukštesnėse temperatūrose, siejantšiuos pokyčius su reguliuojančių užsigrūdinimą ir atsparumą šalčiui lemiančių genųraiška nukleino rūgščių ir baltymų lygiu. Išaiškinus šias sąveikas, nustačius morfofiziologiniusir genetinius žymenis, taikant biotechnologinius ir įprastinius selekcijosmetodus, būtų galima sukurti didelio adaptyvumo veisles.Darbo tikslas – nustatyti optimalias sąlygas braškės, rapso, drambliažolės, cidonijosgenotipų diferencijavimui pagal atsparumą šalčiui, įvertinti užsigrūdinimą ir joišsilaikymą lemiančius veiksnius.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti LSDI Augalų biotechnologijoslaboratorijoje. Tyrimams naudoti žieminio rapso (Brassica napus L.) ‘Banjo’,‘Elvis’, ‘SW Falstaff’, ‘Valesca’, drambliažolės (Miscanthus × giganteus) Mb263,paprastosios cidonijos (Cydonia oblonga P. Mill.) K11, K16 ir K19, daržinės braškės(Fragaria ananassa Duch.) ‘Melody’ ir ‘Venta’ veislių ir klonų augalai.Sėklos įterptos į MS terpę su skirtingais priedais: 20 mg l –1 sacharoze ir 0,75 mg l –1BAP (M1); 20 mg l –1 sacharoze, 0,75 mg l –1 BAP ir vitaminais (tiaminu, piridoksinu,nikotino rūgštimi) po 0,5 mg l –1 (M2). Praėjus mėnesiui, rapsų augalai pernešti grūdinimuiį kamerą su +2–4 °C temperatūra. Po 40 parų grūdinimo augalai šaldyti vieną48