SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Pagal RAPD žymens DNR seką sukurtas specifinis SCAR žymuo, tiesiogiai susijęssu braškių atsparumo fitoftorozei Rpf1 genu. Naudojant šį žymenį, įvertintas genoRpf1 buvimas braškių veislėse. Sukryžminus veisles, turinčias šį žymenį, su veislėmisbe žymens, lauko tyrimų duomenys parodė, kad fitoftorozei atsparūs ir neatsparūs F 1palikuonys pasiskirstė santykiu 1 : 1.Trešnių savinesuderinamumas yra kontroliuojamas atskiro multialelinio lokuso(S lokuso) pagalba (Nettancourt, 1977). Tradiciškai genotipų nesuderinamumas nustatomasvykdant kontroliuojamą apdulkinimą. DNR izoliavimas leidžia identifikuotiS-haplotipus atliekant PGR analizę naudojant bendrus (nespecifinius) arba specifiniuspradmenis. Trešnių genominės DNR tyrimas parodė, kad trešnių S-RNazėje aptinkamidu intronai, kurie skiriasi savo S aleliu. Ši intronų įvairovė leidžia PGR analizės pagalbaidentifikuoti S alelius naudojant nespecifinius pradmenis. Taikant įvairius metodus,nustatyta 16 skirtingų S alelių ir 29 nesuderinamumo grupės (Stanys ir kt., 2008).Naudojant bendruosius pradmenis patikimai pavyko identifikuoti keletą alelių(5 pav.). Antrą introną apimantys pradmenys (EMPC2consFD-EMPC3consRD irEMPC2consFD-EMPC5consRD PruC2-PruC4R) leidžia išskirti S 4bei S 6alelius.Išsiskiria ir kiti aleliai, tačiau dėl panašių fragmentų masių juos sunku tiksliai identifikuoti.5 pav. S-Rnazės geno elektroforeograma trešnių veislėse pagausinus DNR su bendrųjųpradmenų pora EM – PC3consFD EM – PC2consRDFig. 5. Electrophoreogram of sweet cherry S-Rnase gene amplified with EM – PC3consFDEM – PC2consRD primersTyrimų rezultatai leido priskirti lietuviškas trešnes dešimčiai savinesuderinamumogrupių, identifikuoti iki šiol neaptiktas, literatūroje nepaminėtas S alelių kombinacijas.Įvertinus keturiolikos bijūnų rūšių ir veislių DNR polimorfizmą, apskaičiuotasgenetinis tapatumas ir genetinis atstumas tarp jų (lentelė). Didžiausia tapatumo reikšmė– 0,9312 buvo tarp tai pačiai rūšiai priklausančių genotipų P. officinalis f. alba plenair P. officinalis f. rosea plena. Mažiausias genetinis tapatumas gautas tarp P. lactiflora-1ir puskrūmių P. suffruticosa bei P. suffruticosa var. Rockii.42