SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

NeemAzal–T/S 0,5 % ir tręšti mėšlu bei uždengti agroplėvele, užaugino 2,5 karto didesnįderlių negu nepurkšti, netręšti ir nedengti agroplėvele (Zalatorius ir kt., 2005).Pastebėtas NeemAzal–T/S insekticidinis poveikis naudingiems vabzdžiams.NeemAzal–T/S naikina ne tik kopūstinius amarus, bet ir jų natūralius priešus – plėšriųjųžiedmusių lervas; jų mirtingumas buvo nuo 57,1 iki 96 % (Duchovskienė, Karklelienė,2007), Diaeretiella rapae mirtingumas buvo mažesnis (Duchovskienė ir kt., 2007).2003–2004 m. tirtas biopreparatų BioNature R2000 (Azadirachta indika 210 g l -1 ,Pinus resinosa 180 g l -1 , Ricinus communis) ir NeemAzal-T/S biologinis efektyvumasnuo erkių ir tripsų šiltnamio agurkuose. BioNature R2000 biologinis efektyvumasagurkuose nuo T. urticae buvo nuo 61,0 iki 82,6 %, nuo T. tabaci – 51,5–73,1 %, nuoFrankliniela occidentalis – 50–71,4 %. Nimazalio biologinis efektyvumas nuo T. urticaebuvo nuo 60,4 iki 80,4 %, T. tabaci – 60,0–69,2 % ir F. occidentalis – 41,2–68,7 %(Duchovskienė ir kt., 2005). BioNature R2000 biologinis efektyvumas nuo Trialeurodesvaporiorum pomidoruose buvo nuo 52,5 iki 80,5 %, o NeemAzal-T/S – nuo 57,5 iki79,9 % (Duchovskienė ir kt., 2006).2005–2006 m. tirtas Vertimec 018 EC (abamektinas 18 g l -1 ) poveikis sezoniniampaprastųjų voratinklinių erkių (T. urticae) gausumui šiltnamio agurkuose. Vertimec018 EC 0,12 % koncentracijos tirpalo efektyvumas nuo voratinklinių erkių buvo81,7–100 %, 0,1 %, 0,075 % ir 0,05 % koncentracijos tirpalų atitinkamai 77,5–100 %,72,7–100 % ir 45,6–100 % (Duchovskienė, 2007 a).Išvados. 1. LSDI Augalų apsaugos laboratorijoje vykdomas daržo augalų pasėliųfitosanitarinis monitoringas, daroma žalingų organizmų vystymosi ir plitimo prognozė.Pasitelkus ligų ir kenkėjų prognozavimo modelius, numatoma tirti infekcinio procesoformavimosi ypatumus, sukurti savalaikio augalų apsaugos priemonių panaudojimosistemas.2. Atliekamas fitopatogeninių organizmų kompleksų tyrimas, nustatant jų rūšinęsudėtį, struktūrą, dinamiką, patogenų tarpusavio santykius ir vaidmenį patogeninioproceso formavime.3. Tiriama biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka ligų sukėlėjų, kenkėjų rūšių bioįvairovei,atliekami žaladarių ir augalų tarpusavio santykių tyrimai, kurių pagrinduruošiamas mokslinis pagrindimas ir taikymas veiksmingai integruotai ir ekologineiaugalų apsaugos sistemai daržininkystėje.4. Vykdomi tolesni nekenksmingų ir mažai kenksmingų aplinkai ir žmonėmspesticidų registraciniai tyrimai, įvertinant augalų apsaugos produktus ekologiniu irekonominiu aspektais.Padėka. Esame dėkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, Žemėsūkio ministerijai, Lietuvos ir užsienio ūkio subjektams už finansinę paramą atliekantdalį mokslinių tyrimų.Gauta 2008-07-18Parengta spausdinti 2008-08-14321