SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Tyrimai atlikti nustatant Lietuvoje užaugintų ir įvežamų ekologiniams ūkiamsskirtų sėklų mikrobiologinį užterštumą, nustatant su sėklomis plintančių fitopatogenųkompleksus, įvertinant beicų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, biologiniųpreparatų ir terminio sėklų priešsėjinio apdorojimo galimybes ir efektyvumą.Atlikti 2002–2004 m. tyrimai parodė, kad morkų ‘Svalia’° F 1ir svogūnų ‘Lietuvosdidieji’ sėklos buvo gausiai užkrėstos Alternaria, Fusarium, Aspergillus ir Penicilliumgenčių mikromicetais. Tirti beicai Cruiser OSR (tiametoksamas 280 g l -1 , fludijoksonilas8 g l -1 , metalaksilas-M 33,3 g l -1 ), Kemikar T (karboksinas 200 g l -1 , tiramas200 g l -1 ) ir mišinys Actara 25 WG + Maxim 025 FS (tiametoksamas 250 g kg -1 +fludijoksonilas 25 g l -1 ) apsaugojo sėklas nuo patogeninių grybų ir turėjo poveikį daigumui.Laboratorinių tyrimų metu svogūnų ir morkų beicuotų sėklų daigumas padidėjo2–13 %, lauko bandymų sąlygomis – 18,5–24,4 %. Geriausi rezultatai gauti variantuosesu beicais Kemikar T (5,0 l 100 kg -1 ) ir Cruiser OSR (1,5 l 100 kg -1 ): beicų biologinisefektyvumas morkų pasėlyje siekė 90,39 % ir 76,92 %, svogūnuose – 75,49 % ir63,21 % (Survilienė ir kt., 2005 a).2007 m. atliekant kompleksinius tyrimus kartu su Botanikos instituto mokslininkais,ištirtos Lietuvoje užaugintos ir iš užsienio įvežamos daržovių sėklos, skirtosekologiniams ūkiams, nustatant jų užterštumą mikromicetais ir bakterijomis, biologiniųpreparatų ir terminio sėklų apdorojimo poveikį sėklų užterštumui mažinti. Nustatytassėklų užterštumas mikromicetais ir bakterijomis, kuris priklausė tiek nuo daržoviųrūšies, tiek ir nuo veislės. Tirtų ekologiškai užaugintų daržovių sėklų mikobiotą sudarė23 taksonų mikromicetai. Dažniausiai tirtose daržovių sėklose buvo aptinkamiAlternaria alternata (aptikimo dažnis AD 9,9 %), Fusarium equiseti (AD 2,8 %),Ulocladium oudemansii (AD 2,3 %) ir Bipolaris sorokiniana (AD 1,3 %), kurie yrapotencialūs ligų sukėlėjai (Saettler ir kt., 1989; Mathur, Kongsdal, 2003; McDonaldir kt., 2004). Vidinė bakterinė infekcija buvo nustatyta visuose sėklų mėginiuose,bakterinis užterštumas svyravo tarp 2,0 % ir 100 %. Daržovių sėklų apdorojimasbiologiniais preparatais mažino sėklų mikrobiologinį užterštumą nuo 2,0 iki 16,0 %.Efektyviausi iš 7 tirtų preparatų buvo Oksigumat ir Izar. Biologiniai preparatai padidinosėklų dygimo energiją. Agurkų, burokėlių, pomidorų, morkų, ridikėlių sėklų mirkymasAgronom effect, Bioforce ir Penergetic-p tirpaluose teigiamai veikė daigų augimąbei vystymąsi. Termiškai paveiktos morkų, ridikėlių, agurkų ir pomidorų sėklos buvomažiau užterštos mikromicetais ir bakterijomis, palyginti su nekaitintomis sėklomis,grybinis užterštumas sumažėjo 73,68–99,17 %, bakterinis – 89,47–100 %. Kaitinimasneturėjo neigiamos įtakos sėklų dygimo energijai (Survilienė, 2007).2003–2006 m. vykdytas prioritetinės krypties Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinėsplėtros VMSF projektas „Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumaiir prevencinių saugos priemonių sukūrimas“. Tyrimų dalies „Toksinų producentųkaupimosi dėsningumai daržovėse, vaisiuose, prieskoniniuose augaluose lauko irsandėliavimo sąlygomis bei juos lemiančių veiksnių tyrimai“ tikslai: įvertinti daržovių,vaisių ir prieskoninių augalų užsikrėtimą mikromicetais, atsižvelgiant į kiekvienoaugalo brendimo laiką ir biologinius savitumus; parengti technologines priemonesmikotoksinus produkuojančių mikromicetų plitimui ir funkcionavimui apriboti; įvertintiprevencines saugos priemones, mažinančias sodo ir daržo augalų užsikrėtimąmikotoksinus produkuojančiais mikromicetais (Raila ir kt., 2005; Survilienė ir kt.,318