SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

2007). Ieškant alternatyvių augalų apsaugos priemonių nuo fitopatogeninių bakterijųužkratų, tirtos aromatinių ir vaistinių augalų eterinių aliejų antimikrobinės savybės invitro. Stipriausią inhibituojantį poveikį bakterijoms turėjo Origanum vulgare, mažiauaktyvūs buvo Acorus calamus, Achillea millefolium, A. filipendulina, A. fartilaginea,Carum carvi, Mentha × piperita eteriniai aliejai. Fitopatogeninės Xanthomonas vesicatoria67 bakterijos buvo jautresnės nei Pseudomonas spp. ir Erwinia carotovorasubsp. Carotovora (Vasinauskienė ir kt., 2006).Tiriant pomidorų filoplano mikromicetų rūšių įvairovę, aptikta 12 izoliatų irMycelia sterilia mikromicetų. Dominuojančios rūšys buvo Alternaria alternata,Alternaria solani, Botrytis cinerea – jų aptinkamumo dažnis svyravo tarp 65 ir 80 %ir iš esmės skyrėsi nuo kitų rūšių. Kitų išskirtų rūšių mikromicetų aptinkamumo dažnissvyravo tarp 5 ir 35 %, jos buvo priskirtos prie tipinių arba atsitiktinai randamų.Nustatyta, kad šiltnamiuose auginamus pomidorus dažniausiai apninka ligos, kuriassukelia B. cinerea, A. solani, Verticillium alboatrum, Fusarium oxysporum f. sp.lycopersici rūšių mikromicetai. Ligų paplitimas per vegetaciją priklausė nuo taikomosauginimo technologijos. Šaknų puviniais ir vytuliais, sukeliamais Fusarium,Verticillium genčių mikromicetų, alternarioze (A. solani) daugiausia buvo užsikrėtęgrunte auginami pomidorai. Kekerinis puvinys (B. cinerea) buvo apnikęs ir grunte, irmineralinėje vatoje auginamus pomidorus. Hibridai buvo nevienodai atsparūs skirtingiemsligų sukėlėjams. Tiriant apsaugos priemones, nustatyta, kad savalaikis biologiniųir cheminių preparatų naudojimas efektyviai slopina ligų pasireiškimą pradiniam ligoslygiui nesant didesniam kaip 5 % (Survilienė ir kt., 2007 a).Tiriant pomidorų mėginius pritaikius peršviečiamosios elektroninės mikroskopijosir molekulinės biologijos metodus, buvo identifikuoti agurkų mozaikos (Cucumbermosaic cucumovirus, cmV), pomidorų žiediškosios dėmėtligės (Tomato ringspotnepovirus, ToRSV) ir vaistučio mozaikos (Arabis mosaic nepovirus, ArMV) virusai.Pastarieji du virusai yra įrašyti į kenksmingų organizmų sąrašą. Pirmą kartą Lietuvojepomidoruose aptikti du nauji – liucernos mozaikos (Alfalfa mosaic alfamovirus) irvaistučio mozaikos (Arabis mosaic nepovirus) virusai (Zitikaitė ir kt., 2006 a; 2006 b).Žalingiausių patogenų diagnostikos patvirtinimui pritaikyta PGR naudojant specifiniuspradmenis.Su sėklomis plintantys patogenai yra ypač aktuali problema daržininkystėje ir jossprendimui turi būti skiriamas nemažas dėmesys. Sveika sodinamoji medžiaga, gerasėklų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių augalų produktyvumą irprodukcijos kokybę. Dabartiniu metu šalyje nėra nė vieno registruoto beico daržoviųsėkloms apdoroti (Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąrašas, http://www.vaat.lt/popup2.php?item_id=223). Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungosšalyse, daugėja ekologinių daržininkystės ūkių. Sėkmingam ūkininkavimui būtinasmokslinis pagrindimas ekologinės daržininkystės plėtrai. Pagal Europos Sąjungos EEC2092/91 direktyvas, ekologiniuose ūkiuose produkcija turi būti užauginama nenaudojantcheminių augalų apsaugos produktų, įskaitant ir priešsėjinį sėklų apdorojimą.Todėl šiems ūkiams skirtos sėklos turi būti itin geros kokybės, sveikos, neužkrėstospatogeniniais mikroorganizmais, o jų apdorojimui naudojami tik biologiniai preparatai(Van der Zeijden, 2003). Daug darbų skiriama sėklų patogenų kontrolės tyrimams,pritaikant fizinius, cheminius, biologinius kontrolės metodus.317