SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Atlikus kopūstinių daržovių virusinių ligų pasireiškimo tyrimus įvairiose Lietuvosagroklimato zonose, nustatyta, kad dažniausi kopūstų virusinės kilmės pažeidimųsimptomai buvo lapų gyslų išryškėjimas, tarpgyslinio audinio chlorotinis margumasir įvairios lapų deformacijos. Peršviečiamosios elektroninės mikroskopijos metodutiriant kopūstų nevalytų ekstraktų preparatus, buvo rasta virusų, kurie dažnai aptinkamiesant kompleksinei infekcijai. Pagal eksperimentiškai pažeidžiamų augalų spektrą,sukeliamus juose simptomus ir virionų morfologines savybes iš kopūstinių daržoviųišskirti skirtingos virionų morfologijos ir įvairios simptomatikos virusai: žiediniųkopūstų mozaikos (Cauliflower mosaic caulimovirus, CaMV), turnepsų mozaikos(Turnip mosaic potyvirus, TuMV) ir tabako garbanotosios dryžligės (Tobacco rattletobravirus, TRV). Dažniau buvo aptinkamas CaMV. Iš baltagūžių kopūstų buvo izoliuotasizometrinis virusas, kuris virionų morfologijos ir charakteringų viruso genomofragmentų struktūros tyrimais preliminariai buvo identifikuotas kaip tabako nekrozėsvirusas (Tobacco necrosis necrovirus, TNV) (Zitikaitė ir kt., 2005).Tiriant fungicidų poveikį skirtingos brandos baltagūžių kopūstų ‘BielarusiškaDotnuvos’ ir ‘Langedejker decema’ grybinėms ligoms, nustatyta, kad fungicidai antrojevegetacijos pusėje turėjo įtakos derliaus kiekybei ir kokybei. Variantuose su fungicidaisgautas 11–17 % derliaus priedas. Morfologinių požymių tyrimo metodu nustatyta,kad laikomuose baltagūžiuose kopūstuose labiausiai plinta juodasis (Alternaria spp.),kekerinis (Botrytis cinerea) ir šlapiasis bakteriniai (Erwinia spp., Pseudomonas spp.)puviniai. Vidutinio vėlyvumo ‘Bielarusiška Dotnuvos’ kopūstai buvo daugiau pažeistipatogenų nei vėlyvieji ‘Langedejker decema’. Po pirmųjų 30 parų laikymo kontroliniovarianto kopūstuose puvinių rasta ant 26,67 % gūžių, vėliau dar ant 38,69 %, – tai 2–9kartus daugiau negu ant purkštų fungicidais. Efektyviausiai puvinių sukėlėjus slopinosisteminio veikimo fungicidai Signum 334 WG (norma 1,0 kg ha -1 ) ir Amistar 250 SC(norma 0,8 l ha -1 ). Du kartus purkštų preparatų biologinis efektyvumas buvo 82,11–96,08 %. Tris kartus panaudoto kontaktinio poveikio fungicido Euparen M 50 WG (tolylfluanidas500 g kg -1 ) – norma 1,2 kg ha -1 , Rovral FLO (iprodionas 250 g l -1 ) – norma2,5 l ha -1 ir Dithane 75 NT (mankocebas 750 g kg -1 ) – norma 2,5 kg ha -1 efektyvumasbuvo nuo 50,63 % iki 91,94 % (Survilienė ir kt., 2005 b).Pastaraisiais metais nuo infekcinių ligų ypač nukenčia šiltnamiuose auginamųpomidorų derlius. Kiekviename regione, net atskirame šiltnamyje, susiformuojatam tikras fitopatogenų biotipas, ir įvairių veiksnių veikiama, vyrauja viena ar kitapatogenų rūšis. Vykdant kartu su Botanikos instituto mokslininkais Lycopersiconesculentum Mill. fitopatogenų diagnostikos, ligų monitoringo ir prevencijos tyrimus,buvo išanalizuota per 500 pažeistų šalies šiltnamiuose auginamų pomidorų bandinių.Nustatyta, kad šiltnamiuose auginami pomidorai dažniausiai būna užsikrėtę pomidorųbakteriniu vėžiu, kurį sukelia Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis,pomidorų stiebo šerdies nekroze (Pseudomonas corrugata), bakterine dėmėtlige(Pseudomonas syringae pv. tomato). Paprikas ir baklažanus pažeidžia bakterinio vėžiosukėlėjas – C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijos. Žalingiausioms ir labiausiaiišplitusioms C. michiganensis subsp. michiganensis bakterijoms identifikuoti,naudojant specifinius pradmenis, pritaikytas PGR (polimerazės grandininės reakcijos)metodas. Tiriant apsaugos priemones, nustatyta, kad efektyvių šalies šiltnamiuosenaudojamų cheminių preparatų nuo šių bakterijų kol kas nėra (Vasinauskienė ir kt.,316