SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

ir sporuliacijai nustatyti – inokuliuojant lapus sporų suspensija 10 6 sporų ml -1 . Laikantapkrėstus augalus +15 °C temperatūroje, esant 90 % santykiniam oro drėgniui, 8 dienasir po to +22 °C – 5 dienas, P. destructor sporuliacija tęsėsi 4–8 dienas (Bulovienė,Survilienė, 2006 b).Svogūnuose netikrosios miltligės plitimas ir intensyvumas taip pat priklauso nuopalankių infekcijai meteorologinių sąlygų: infekcija pradeda plisti, kai vidutinė trijųparų oro temperatūra yra +14–16 °C, santykinis oro drėgnis – 87,5–96 %, vidutinisparos kritulių kiekis – 1,8 mm. Pažeistų augalų padaugėjo iki 89 %, o ligos intensyvumassiekė 66,6 % (Bulovienė ir kt., 2006).Tiriant augalų apsaugos priemonių slopinantį poveikį P. destructor ir efektyvumąinfekciniam procesui, 2004–2007 m. tyrimais nustatytas fungicidų Acrobat Plus(dimetomorfas 90 g kg -1 , mankocebas 600 g kg -1 ), Amistar 250 SC (azoksistrobinas250 g l -1 ), Infinito SC 687,5 (fluopikolidas 62,5 g l -1 , propamokarbo HCL 625 g l -1 ),Penncozeb 75 DG (mankocebas 750 g kg -1 ) ir Signum 334 WG (pyraklostrobinas67 g kg -1 , boskalidas 267 g kg -1 ) biologinis efektyvumas slopinant netikrosios miltligėsplitimą ‘Stuttgarter Riesen’ veislės svogūnų pasėliuose. Tyrimų metais meteorologinėssąlygos buvo palankios netikrajai miltligei plisti. Pirmi ligos požymiai svogūnų pasėliuosenustatyti liepos pradžioje. Trys purškimai svogūnų derlingųjų vegetatyviniųdalių vystymosi tarpsniu (BBCH 20–47) efektyviai slopino ligos plitimą; fungicidųefektyvumas siekė 74,38–89,36 %. Purkštų fungicidais svogūnų gautas 4,3–26,3 %didesnis ropelių derlius (Survilienė ir kt., 2008).Plėtojant integruotą daržo augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemą, svarbusdėmesys skiriamas savalaikiam ir tikslingam patogeninių organizmų nustatymui iridentifikavimui. Nuo 2003 m. pradėti daržo augalų grybinių, bakterinių ir virusinių ligųsukėlėjų kompleksiniai tyrimai, apimantys ligų simptomų analizę, sukėlėjų biologinesypatybes bei apsaugos priemonių pritaikymą. Nustatyta Brassica L. genties daržovesbei Lycopersicon esculentum Mill. pažeidžiančių fitopatogeninių mikroorganizmų rūšiųįvairovė ir jų pasireiškimo ypatybės priklausomai nuo meteorologinių bei agrotechniniųsąlygų skirtingose šalies agroklimato zonose. Taip pat atrinkti virulentiškiausi grybinių,bakterinių ir virusinių ligų sukėlėjų kamienai Lietuvoje auginamų kopūstų ir pomidorųveislių bei hibridų atsparumo įvertinimui, ištirtos ir rekomenduotos efektyvios apsaugospriemonės daržovių derliaus nuostoliams sumažinti ir kokybei pagerinti, siekiant gerosprodukcijos kokybės ir standartų, atitinkančių ES reikalavimus.Vertinant Brassica L. daržovių ligotumą įvairiuose šalies regionuose, nustatyta,kad viena pagrindinių ligų pramoniniuose daržovių pasėliuose yra juodoji dėmėtligė(Alternaria brassicae, Alternaria brassicicola), kuria buvo užsikrėtę 3,12–69,79 %įvairių veislių ir rūšių daržovių. Alternaria spp. patogeninių rūšių pažeidimus lemiasodinimo laikas, tręšimas bei meteorologinės sąlygos vegetacijos metu. Dėl nesubalansuototręšimo pradeda trūkti Ca, tam ypač jautrūs vidutinio vėlyvumo pekininiaibastučiai ir baltagūžiai kopūstai. Pažeidimo vietose dažniausiai įsiveisia antrinėinfekcija – šlapiasis puvinys (Pseudomonas sp.). Patiriama daug nuostolių derliauslaikymo metu. Bakterinių puvinių sukėlėjai Erwinia carotovora subsp. carotovora irXanthomonas campestris pv. campestris bei jų kamienai skiriasi patogeninėmis savybėmis.Išskirtos stipraus, vidutinio ir silpno virulentiškumo grupės. Bakterinių puviniųsukėlėjams atsparių baltagūžių kopūstų veislių nenustatyta (Survilienė ir kt., 2004).315