SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

ir mikrobiologinių priemonių panaudojimo technologijų plėtojimas bei efektyvumotyrimas; ekologinės ir integruotos augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos tobulinimas;tolesnis žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksmingų pesticidų registraciniųbandymų atlikimas.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Laboratoriniai, vegetaciniai bei laukobandymai įrengti ir atlikti pagal LSDI aprobuotas metodikas, Geros eksperimentinėspraktikos (GEP), Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) reikalavimus (Geros augalųapsaugos praktikos taisyklės, 2004). Mikrobiologiniai ir entomologiniai tyrimai atliktitaikant klasikinius šių sričių metodus (Наумова, 1970; Booth, 1971; Тарр,1975; Arx,1981; Brandenburg, 1985; Domsch ir kt., 1993; Ellis, Ellis, 1997; Mathur, Kongsdal,2003). Augalų ligų paplitimo, intensyvumo, kenkėjų pažeidimų apskaitos, preparatųefektyvumo vertinimas atlikta pagal standartines metodikas (Žemės ūkio augalųkenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Eksperimentiniai duomenys įvertinti dispersinėsanalizės metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Meteorologinės sąlygos fiksuotosnaudojant „iMetos“ prognozavimo sistemą.Rezultatai ir aptarimas. Nemaža dalis darbų skirta tęsiant Cucurbitaceae irLiliaceae šeimų augalų netikrųjų miltligių sukėlėjų Pseudoperonospora cubensis irPeronospora destructor bioekologijos ir epidemiologijos tyrimus. Šių ligų žalingumaspriklauso nuo infekcijos pradžios laiko, klimato sąlygų, veislių atsparumo, auginimotechnologinių priemonių bei augalų apsaugos produktų naudojimo laiko, dažnumo irveikimo būdo. Nuo 2007 m. pradėti tyrimai pritaikant ligų prognozavimo modeliusdaržininkystėje leis ateityje efektyviau taikyti apsaugos priemones.Nuo 2004 m. pradėti tyrimai nustatant ir įvertinant meteorologinių sąlygų įtakąP. cubensis sporuliacijai ir agurkų netikrosios miltligės plitimui ir intensyvumui.Nustatyta, kad +18–19 °C temperatūroje, kai drėgmė ant lapų laikosi apie 10 val.,susidaro nelytiniai sporofikacijos organai. Infekcija pradeda plisti, kai vidutinė trijųparų oro temperatūra yra +16–17 °C, santykinis oro drėgnis – 94 % ir vidutinis paroskritulių kiekis – 6 mm. Nustatyta, kad tam tikrais metais ligos paplitimas ir intensyvumasbuvo didesnis, kai iškrito gausiai kritulių ir atvėso oras, – pažeistų augalųpagausėjo iki 97 %, o ligos intensyvumas agurkų pasėliuose siekė 47,7 % (Bulovienė,Survilienė, 2006 a).Tiriant svogūnų netikrosios miltligės sukėlėjo bioekologines savybes, nustatyta,kad žiemojantis grybo micelis kaupiasi užkrėstų ropelių ir sėjinukų augimo kūgeliuoseir gemale, o surinktose nuo sergančių sėklinių augalų sėklose micelio fragmentų neaptikta.Ligos paplitimas nupurškus fungicidais sumažėjo 12–45 % (Survilienė, 2004).Nustatytas valgomųjų svogūnų imlumas Peronospora destructor patogenui,dirbtiniu būdu užkrėtus augalus, priklausomai nuo augalų augimo tarpsnio. Derlingųvegetatyvinių dalių vystymosi tarpsniu netikrąja miltlige užsikrėtusių svogūnų buvo81 % daugiau nei lapų vystymosi tarpsniu – užsikrėtimas siekė 7 %. 73,3 % užsikrėtusiųvalgomųjų svogūnų ir 34 % sporuliacijos intensyvumas nustatytas, kai inokuliacijaatlikta iš karto nuvalius vašką nuo lapų. Nuvalius vaško sluoksnį nuo lapų,infekcija užsikrėtė 81 % lauke auginamųjų svogūnų ir 61 % – šiltnamyje (Bulovienė,Survilienė, 2005). Nustatyta P. destructor inokuliumo koncentracijos, inkubacijoslaiko, santykinės drėgmės ir temperatūros įtaka P. destructor sporuliacijai ant svogūnųlapų kontroliuojamomis aplinkos sąlygomis. Trumpiausias periodas sporoms sudygti314