SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 27(3)

More documents

Recommendations

Info

ir smulkintose ir pertrintose ‘Öjebyn’ bei ‘Almiai’ veislių uogose (4 pav.). Iš įvairiųveislių smulkintų uogų pagamintuose produktuose, esant 40 % cukraus, dažančiųjųmedžiagų nuostoliai yra vidutiniškai 26,3 %, iš pertrintų uogų – 36,2 %. Esant 50 %cukraus, antocianinų nuostoliai iš smulkintų uogų pagamintuose produktuose yravidutiniškai 24,3 %, iš pertrintų – 33,9 %.4 pav. Cukraus koncentracijos įtaka antocianinų kiekiui (%) smulkintose (a) irpertrintose (b) juodųjų serbentų uogose po defrostacijosFig. 4. Influence of sugar concentration on the amount of anthocyanins (%) in cut (a) andrubbed through sieve (b) black currant berries after thawing5 pav. Cukraus koncentracijos įtaka askorbo rūgšties kiekiui (%) smulkintose (a) irpertrintose (b) juodųjų serbentų uogose po defrostacijosFig. 5. Influence of sugar concentration on the amount of ascorbic acid (%) in cut (a) andrubbed through sieve (b) black currant berries after thawing308
Dar gausesnis uogų saldinimas, išskyrus produktus iš pertrintų ‘Titania’ ir‘Vakariai’ serbentų, turėjo neigiamą įtaką antocianinų kiekiui juose. Esant 60 % cukraus,antocianinų nuostoliai iš smulkintų uogų pagamintuose produktuose yra vidutiniškai32,6 %, iš pertrintų – 35,8 % (4 pav.).Mažesni askorbo rūgšties nuostoliai yra produktuose iš smulkintų ir iš pertrintųuogų pridėjus 40 ir 50 % cukraus (5 pav.). Gausesnis saldinimas sumažina askorborūgšties koncentraciją produktuose, o ypač – pagamintuose iš smulkintų juodųjų serbentųuogų: nuo 34,1 (‘Almiai’) iki 56,0 % (‘Minaj Šmyriov’) (5 pav.). Mažesni askorborūgšties nuostoliai yra pertrintose uogose su 40 ir 50 % cukraus – vidutiniškai 24,04ir 24,91 %. Naudojant tas pačias cukraus koncentracijas, pertrintose uogose askorborūgšties sumažėja vidutiniškai 27,12 ir 28,13 %.Aptarimas. Lenkų mokslininkų (Ditchef, 1996) teigimu, užšaldymo skystuazotu būdas yra labai patogus, greitas, bet labai brangus. Tokiu metodu galėtumešaldyti labai brangius produktus. Skystame azote yra laikomas daugelio biologiniųorganizmų genofondas. Žemos temperatūros palaikymui hermetinėmis sąlygomistoks būdas yra palyginti pigus. Lietuvoje trūksta duomenų apie šio metodo taikymąšaldant įvairių rūšių veislių uogas ir vaisius. Literatūros duomenimis, skystu azotušaldomuose produktuose atsiranda įtrūkimų, nes įvairūs mechaniniai įtempimai ardoperiferinius produkto sluoksnius, kurie žemoje temperatūroje būna praradę plastinessavybes (Gribaudo, 1990). Mūsų tyrimuose šaldant skystu azotu, atskirų veislių braškiųuogose taip pat atsirasdavo įtrūkimų ir uogos suskildavo. Aviečių uogos užšaldymometu buvo labiau pažeidžiamos – lengvai sutrupėdavo. Dėl minėtų defektų užšaldytųskystame azote uogų jusline kokybė buvo prastesnė (1 lentelė).Užšaldant uogas, pažeidžiamos ląstelių membranos, todėl iš atšildomų uogųišteka sultys. Tai ne tik sumažina produkto išeigą, bet pablogina uogų išvaizdą ir konsistenciją,jos suminkštėja, suglemba. Pagal Dženejevos pasiūlytą skalę (Дженеева,1986), tinkamiausios užšaldyti braškės, iš kurių atšildant išsiskiria iki 5 % sulčių,tinkamos – nuo 5,1 iki 9 %, patenkinamai tinkamos – nuo 9,1 iki 20,0 %, netinkamos– nuo 20,1 iki 30,0 % ir visai netinkamos – iš kurių atšildant išsiskiria per 30 %sulčių. Tinkamos užšaldyti yra braškės šių veislių: ‘Bogota’, ‘Redgauntlet’, ‘Elsanta’,‘Syriusz’, ‘Istočnik’, ‘Dukat’, ‘Gerida’, ‘Korona’ bei ‘Polka’. ‘Tenira’ veislės uogospagal šį kriterijų nepatenka į rekomenduojamų šaldyti sąrašą (1 pav.).Apibendrinti įvairių aviečių veislių uogų cheminės sudėties, sulčių išskyrimo irjuslinio įvertinimo duomenys rodo, kad geriausiai sušaldymui tinka ‘Bristol’, ‘Kenbi’,‘Otava’, ‘Tomo’, ‘Miraž’ ir ‘Aborigen’ aviečių veislių uogos, o netinkamos šaldyti –‘Navojka’ ir ‘Volnica’ (Viskelis, Bobinaite, 2007).Produktų kokybė priklauso tiek nuo veislės genetinių savybių, tiek ir nuo uogųparuošimo būdo. Mūsų tyrimuose askorbo rūgšties kiekiai atitirpintose nepjaustytosebraškių uogose sumažėja vidutiniškai 28,1 % (2 lentelė), o štai Suomijoje išaugintose iružšaldytose braškėse askorbo rūgšties netektis – vidutiniškai 34 % (Hagg, ir kt., 1995).Nors šviežios ‘Saulenė’ veislės uogos išsiskiria didžiausia pigmentų koncentracija, betdefrostacijos metu jų gerokai sumažėja (42,7 %).Laikant uogas užšaldytas, askorbo rūgšties netektis yra nežymi – vidutiniškai1,88 % per mėn (Viškelis, Česnauskas, 2000 b). Šviežiose uogose esančios askorborūgšties daugiausia prarandama užšaldymo-defrostacijos metu (Kampuse ir kt., 2002).309
Page 2 and 3:
UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegij
Page 4 and 5:
Sodininkystė ir daržininkystė pr
Page 6 and 7:
Respublikos Vyriausybės 1992 m. sa
Page 8 and 9:
mokslo organizacija) ir EUFRIN (Eur
Page 10 and 11:
pat srautinio vaisių skynimo techn
Page 12 and 13:
serbentinės erkutės. Jie naudoti
Page 14 and 15:
Šio metu Sodo augalų genetikos ir
Page 16 and 17:
sėti įvairiu laiku bei jų sėjos
Page 18 and 19:
1973 m. O. Gaučienė pradėjo nauj
Page 20 and 21:
fotomorfogenetinės pigmentų siste
Page 22 and 23:
Literatūra1. Armolaitis E. 1977. S
Page 25 and 26:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 27 and 28:
Braškių mikroūgliai 30 dienų gr
Page 29 and 30:
2 lentelė. Juodojo serbento izoliu
Page 31 and 32:
Poliploidinių augalų kūrimas in
Page 33 and 34:
Augalų biotechnologijos laboratori
Page 35:
19. Stanys V., Kamštaitytė D., St
Page 38 and 39:
Tiriant DNR polimorfizmą RAPD meto
Page 40 and 41:
Pav. 2. Eucoreosma sekcijos serbent
Page 42 and 43:
Pagal RAPD žymens DNR seką sukurt
Page 44 and 45:
aptiktas veislėje ‘Tellissaare
Page 46 and 47:
26. Негру П. В., Мевее
Page 48 and 49:
sąnaudas (Rugienius, Stanys 2001).
Page 50 and 51:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
Page 52 and 53:
Braškių mikroaugalų šaldymas in
Page 54 and 55:
Ankstesniais braškių in vitro tyr
Page 56 and 57:
Page 58 and 59:
11. Kalberer S. R., Wisniewski M.,
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
tyrimus, tinkamiausias poligeninio
Page 65 and 66:
žinoma, tačiau jis nėra glaudži
Page 67 and 68:
yra virulentiškos Vf geną turinč
Page 69 and 70:
(kol kas yra klonuotas tik vienas g
Page 71 and 72:
18. Dayton D. F., Williams E. B. 19
Page 73 and 74:
47. Lespinasse D., Rodier-Goud M.,
Page 75:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
Page 78 and 79:
išvaizdos ir skanius vaisius (Usel
Page 80 and 81:
krasnoje’, ‘Merigold’, ‘Jes
Page 82 and 83:
pigmentų kiekį lapuose iš esmės
Page 84 and 85:
Page 86 and 87:
obelų sėjinukus, išaugintus savo
Page 88 and 89:
Page 90 and 91:
Page 92 and 93:
kompaktišku ir vidutinio tankio va
Page 94 and 95:
2 lentelė. BKG efektų reikšmės
Page 96 and 97:
Literatūra1. Chagné D., Carlisle
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
žemaūgiu M.26 poskiepiu, formuoja
Page 103 and 104:
Lentelė. Veislės ‘Auksis’ obe
Page 105 and 106:
formomis ir tankiausiai - 3 × 0,75
Page 107:
10. Uselis N. 2006. Influence of ro
Page 110 and 111:
pasižymėtų geru suderinamumu su
Page 112 and 113:
Dėl naujų pasiekimų poskiepių s
Page 114 and 115:
Šalyse, kur slyvos auginamos inten
Page 116 and 117:
16. Kviklys D., Kviklienė N. 2007.
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
trąšų. Kalio kiekiui lapuose įt
Page 122 and 123:
santykis ‘Sinap Orlovskij’ obuo
Page 124 and 125:
6. Dris R., Niskanen R. 1997. Effec
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
„Organica“, Lenkija); ATS (98-1
Page 131 and 132:
uvo tik likučiai. Lėčiausiai kra
Page 133 and 134:
2. Siekiant nustatyti obuolių suno
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Tyrimų duomenys įvertinti dispers
Page 139 and 140:
Poskiepių jautrumas gentiniam dirv
Page 141:
18. Szczygieł A. 1988. Problem rep
Page 144 and 145:
inkos keliamus reikalavimus. Intens
Page 146 and 147:
aviečių veislės ‘Babje Leto’
Page 148 and 149:
oro (16 %), magnio (14,2 %) ir cink
Page 150 and 151:
9. Buskienė L., Petronis P. 2000.
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
gyventojui teko tik 2,3 m 2 brašky
Page 157 and 158:
logai pasisavina geležį, jų lapa
Page 159 and 160:
auginimo technologijas, 2005-2007 m
Page 161 and 162:
cactorum, Pythium intermedium, P. U
Page 163 and 164:
6. Lugauskas A., Repečkienė J., U
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
agurkų linijos (Dambrauskas, 1998;
Page 169 and 170:
(su bendraautoriais). Valgomojo rid
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
2. Per visą nuo instituto įkūrim
Page 177:
37. Petronienė D. 2001. ‘Ilgiai
Page 180 and 181:
darbą pradėjo atskira selekcijos
Page 182 and 183:
‘Ainiai’ - vidutinio ankstyvumo
Page 184 and 185:
ir kt., 2007 a). Viena burokėlių
Page 186 and 187:
7. Armolaitienė J. 1999 a. Morkų
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
institutų mokslininkais atlikti na
Page 193 and 194:
kubelyje bei kurių šaknų maitina
Page 195 and 196:
su Augalų fiziologijos laboratorij
Page 197:
31. Šidlauskaitė J. 1990. Agurkų
Page 200 and 201:
sodinti tik geros kokybės, sveikas
Page 202 and 203:
Ekologiniuose ūkiuose uždraudus n
Page 204 and 205:
11. Starkutė R, Bobinas Č., Zalat
Page 206 and 207:
daržovių derlių.Darbo tikslas -
Page 208 and 209:
kaip bekvapės ramunės, burnočiai
Page 210 and 211:
palyginti morkų auginimo vagotoje
Page 212 and 213:
4. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č.
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
technologijos laboratorijoje, Augal
Page 219 and 220:
didžiausias svogūnų, morkų, bur
Page 221 and 222:
porų antžeminę masę ir prekinį
Page 223 and 224:
Optimali azoto trąšų norma burok
Page 225 and 226:
28. Kviklienė N., Baranauskienė M
Page 227 and 228:
65. Šikšnianienė J. B., Bundinie
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
„pokalbio su augalu“ koncepcij
Page 233 and 234:
altagūžiams ir ropiniams kopūsta
Page 235 and 236:
leaves. Sodininkystė ir daržinink
Page 237 and 238:
nitrogen fertilizer factory region.
Page 239 and 240:
67. Urbonavičiūtė A., Samuolien
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
(Куперман, 1982), evokacijo
Page 245 and 246:
vystyti pažiedės ir žiedo pradme
Page 247 and 248:
nuo augalų išsivystymo lygio, bet
Page 249 and 250:
23. Fulford R. M. 1966. The morphog
Page 251:
55. Zimmerman R. H. 1972. Juvenilit
Page 254 and 255:
kaupimą, stiebo ilgėjimą bei pir
Page 256 and 257:
sąlyginai didelis fotosintetiškai
Page 258 and 259: morfogenezei, kaliusogenezei ir reg
Page 260 and 261: 12. Heo J., Lee C., Chakrabarty D.,
Page 263 and 264: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
Page 265 and 266: tokie uždaviniai: nustatyti tiriam
Page 267 and 268: gauruotosios sojos. Gana dažnai kr
Page 269 and 270: pašalimas įvertintas vidutiniška
Page 271 and 272: 13. Brazaitytė A., Sakalauskaitė
Page 273 and 274: 40. Lichtenthaler H. K. 1996. Veget
Page 275 and 276: 65. Sakalauskienė S., Šabajevien
Page 279 and 280: Pagal numatytą apsaugos schemą nu
Page 281 and 282: Apsaugos sistemos, naudotos pagal p
Page 283 and 284: Nupurškus obelis pagal prognozavim
Page 285 and 286: apkrečia augalus. Sporos gyvybingo
Page 287: 16. Li B., Xu X. 2002. Infection an
Page 290 and 291: Tad ir atliekami sodo augalų apsau
Page 292 and 293: (Tarsonemus pallidus Banks.) gausum
Page 294 and 295: Siekiant sukurti integruotą apsaug
Page 296 and 297: erkutė (Aculus schlechtendali Nal)
Page 298 and 299: 25. Valiuškaitė A., Kviklienė N.
Page 303 and 304: iki pastovaus svorio (Food analysis
Page 305 and 306: Atšildytos skirtingų veislių avi
Page 307: 3 lentelė. Askorbo rūgšties kiek
Page 311 and 312: 6. Heldman R. 1992. Handbook of foo
Page 315 and 316: ir sporuliacijai nustatyti - inokul
Page 317 and 318: 2007). Ieškant alternatyvių augal
Page 319 and 320: 2007 b; Survilienė, Valiuškaitė,
Page 321 and 322: NeemAzal-T/S 0,5 % ir tręšti mė
Page 323 and 324: 17. Duchovskienė L., Survilienė E
Page 325: 48. Vasinauskienė M., Radušienė
Page 328 and 329: ir kt. 2003). Vienas pagrindinių a
Page 330 and 331: asta nuo 0,56 iki 1,78 % eterinių
Page 332 and 333: 13. Dambrauskienė E., Viškelis P.
Page 334 and 335: Biochemical composition of differen
Page 336 and 337: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
Page 338 and 339: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
Page 340 and 341: - Object, methods and conditions- R
Page 342 and 343: Article in book:1. Streif J. 1996.
Page 344 and 345: Juozas LanauskasSodų ir uogynų mi
Page 346: Edita DambrauskienėAromatinių ir
show all

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 27(3)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

SodininkyStÄ ir darÅ½ininkyStÄ 27(3)