SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Taikant tradicinę apsaugos sistemą, kurios pagrindą sudaro triazolų grupės fungicidaiir jų mišiniai, išskirta 19 izoliatų ir 16 rūšių mikromicetų. Mikromicetų paplitimo antsodo augalų vaisių tyrimai parodė, kad ‘Lobo‘ ir ‘Kortlendas’ veislių obuoliai labiausiaibuvo užteršti Penicillium expansum ir P. italicum grybais. Didesnė mikromicetųrūšių įvairovė buvo nustatyta ant sandėlyje laikytų obuolių nei ant neseniai nuskintų(Levinskaitė ir kt., 2005).Vyšnių ‘North Star’ vaisiai labiausiai buvo pažeisti mikromicetų Penicilliumcorymbiferum, P. granulatum ir P. italicum. Potencialiai toksiškų mikromicetų paplitimąant vyšnių uogų efektyviai sumažino Eupareno M ir Zato fungicidų mišinys.Juodųjų serbentų ‘Ben Nevis’ uogos labiausiai buvo užterštos Penicillium gentiesgrybais. Fungicidai Signum ir Kanditas efektyviai sumažino galinčių toksinus gamintimikromicetų paplitimą ant serbentų uogų (Valiuškaitė, 2003; Valiuškaitė ir kt., 2005 a;2005 b; Levinskaitė ir kt., 2005).Modeliuojant agrobiologinių parametrų sistemą geros kokybės vaisiams išauginti,2003–2004 m. buvo tiriamos ‘Ligol’ ir ‘Lodel’ obelys su M.26 poskiepiu, siekiantnustatyti obuolių skynimo laiko įtaką vaisių kokybei, jų išsilaikymui ir vaisių puviniųdinamikai laikymo metu. Vaisių kokybės parametrai ir puviniai buvo fiksuojami po90, 150 ir 180 laikymo parų kontroliuojamos atmosferos kameroje. ‘Lodel’ veislėsobuolius pažeidė Monilinia sp., Gloeosporium spp., Penicillium spp., Alternaria spp.ir Botrytis sp. genčių grybai, o ‘Ligol’ veislės obuolius – Monilinia sp., Gloeosporiumspp. ir Penicillium spp. Tarp abiejų veislių obuolių puvinių dominavo Gloeosporiumgenties grybai. Puvinių dinamikai turėjo įtakos veislės genetinės savybės, vaisių skynimolaikas ir meteorologinės sąlygos. Vėlesniais terminais nuskinti obuoliai laikymopabaigoje buvo minkštesni už nuskintus anksčiau, be to, jie labiau puvo. Sveikiausiobuoliai buvo nuskinti optimaliu laiku (Valiuškaitė ir kt., 2006 a).Aptarimas. Mokslinių tyrimų plėtojimas. 2005 m. Augalų apsaugos laboratorijojepradėti Phytophthora spp mikromicetų identifikavimo, patogeniškumoir augalų šeimininkų nustatymo tyrimai. Atliekami obelų poskiepių tyrimai, kuriųtikslas – įvertinti vegetatyvinių obelų poskiepių atsparumą Phytophthora genties patogenams– obelų šaknies kaklelio puvinio sukėlėjams – naudojant dirbtinį užkrėtimąin vitro, in vivo ir ex situ, palyginti šių testavimo metodų efektyvumą bei įvertintigalimybę atrinkti ir pasiūlyti „ekspress“ metodą testuoti obelų poskiepius atsparumopašaknio ligoms aspektu (Valiuškaitė, Kviklys, 2006).2007–2013 m. numatytos sodo ir daržo augalų apsaugos eksperimentinės plėtrosstrateginės nuostatos, numatyta atlikti naujų, invazinių, ekonomiškai potencialiai pavojingųsodo augalų žaladarių, jų biologijos ir ekologijos tyrimus, siekiant užtikrintisaugią augalinę produkciją, bei numatyti žaladarių valdymo mechanizmus ir ištirtiapsaugos priemones. Reikalinga atlikti sodo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimomodelių tyrimus ir įdiegti jų prognozavimo sistemos tinklą Lietuvos versliniuose soduose,optimizuoti pesticidų naudojimą intensyvioje sodininkystėje bei sukurti augalųapsaugos sistemas versliniuose ekologiniuose ūkiuose.Išvados. 1. Fitopatogeniniai mikromicetai Leptosphaeria coniothyrium irSeimatosporium lichenicola Lietuvoje identifikuoti pirmą kartą aviečių ir gervuogiųaugavietėse.2. Pirmą kartą Lietuvoje užregistruotos dvi naujos kenkėjų rūšys: rusvoji sodinė295