12.07.2015 Views

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Siekiant sukurti integruotą apsaugos sistemą labai intensyviems žemaūgių obelųsodams, t<strong>ir</strong>iamos galimybės, kaip sumažinti pesticidų normas, bei ieškoma efektyviausiųfungicidų <strong>ir</strong> insekticidų nuo žalingiausių sodo augalų ligų <strong>ir</strong> kenkėjų. 2006–2007 m.išt<strong>ir</strong>tas fungicidų poveikis rauplių (Venturia inaequalis (Cke) Wint) plitimui obelųsode. Purškiant fungicidų veikliųjų medžiagų ditianono 300 g ha -1 <strong>ir</strong> pyralostrobino100 m ha -1 mišiniu 6–7 kartus per vegetaciją, efektyvumas nuo obelų rauplių antlapų buvo atitinkamai 76,6–94,5 % pagal ligos paplitimą <strong>ir</strong> 86,8–96,5 % pagal ligosintensyvumą. Fungicidų efektyvumas ant vaisių buvo 93,5–98,7 % pagal rauplių paplitimą<strong>ir</strong> 96,9–99,1 % pagal intensyvumą. Purškiant veikliųjų medžiagų ditianono <strong>ir</strong>pyraklostrobino mišiniu bei ditianonu 700 g ha -1 <strong>ir</strong> krezoksim-metilu 100 g ha -1 , raupliųpaplitimas <strong>ir</strong> intensyvumas ant lapų iš esmės nesiskyrė. Visi t<strong>ir</strong>ti fungicidai iš esmėssumažino rauplių paplitimą <strong>ir</strong> intensyvumą ant lapų <strong>ir</strong> vaisių, palyginti su nepurkštusodu (Raudonis <strong>ir</strong> kt., 2007 c).Maisto sauga, kokybės apsektai, produkcijos mikologinė tarša yra labai glaudžiaitarpusavyje susiję veiksniai, lemiantys šiuolaikinės sodininkystės technologinę raidą.Augalų apsaugos laboratorijoje 2003–2006 m. vykdytas prioritetinės krypties Lietuvosmokslinių tyrimų <strong>ir</strong> eksperimentinės plėtros VMSF projektas „Mikotoksinų kaupimosimaiste dėsningumai <strong>ir</strong> prevencinių saugos priemonių sukūrimas“, kurio tikslai<strong>ir</strong> uždaviniai: įvertinti vaisinių sodo augalų užsikrėtimą mikromicetais, atsižvelgiantį augalo brendimo laiką <strong>ir</strong> biologinius savitumus; parengti technologines priemones,sk<strong>ir</strong>tas apriboti mikotoksinus produkuojančių mikromicetų plitimą <strong>ir</strong> funkcionavimą;įvertinti prevencinės saugos priemones, mažinančias sodo augalų užsikrėtimą mikotoksinusprodukuojančiais mikromicetais.Šio projekto vykdymo metu išt<strong>ir</strong>ta sodo augalų vaisių mikologinė tarša. Nustatyta,kad sandėliuojamus obuolius pažeidžia 20 rūšių potencialiai toksinus produkuojančiųmikromicetų, priklausančių 8 gentims. Nuo sveikų obuolių išsk<strong>ir</strong>tos aštuonios mikromicetųrūšys, priklausančios keturioms gentims. Penicillium expansum <strong>ir</strong> P. italicum buvolabiausiai išplitę ant sveikų <strong>ir</strong> puvinių pažeistų obuolių, jų išplitimas siekė atitinkamai50 <strong>ir</strong> 17 % ant sveikų obuolių bei 83 <strong>ir</strong> 67 % ant puvinių pažeistų obuolių. Kitų rūšiųmikromicetų ant sveikų obuolių rasta nedaug. Puvinių pažeistų obuolių mikologinėanalizė parodė, kad potencialiai toksiškų mikromicetų rūšių buvo daugiau, nustatyta19 mikromicetų rūšių, priklausančių 7 gentims (Valiuškaitė <strong>ir</strong> kt., 2006 a; 2006 b).Atlikus sandėlio aplinkos oro <strong>ir</strong> dulkių tyrimus, nustatyta 17 rūšių potencialiaitoksinus produkuojančių mikromicetų iš penkių genčių. Aspergillus amstelodami,A. clavatus, Cladosporium cladosporioides, C. herbarum, Penicillium clavigerum,P. corymbiferum, P. oxalicum, P. roqueforti rūšių mikromicetai išsk<strong>ir</strong>ti iš sandėlio oro,o Acremonium roseum, Alternaria alternata, Aspergillus repens, Penicillium expansum,P. janthinellum, P. lanosum rūšių mikromicetai išsk<strong>ir</strong>ti iš sandėlio dulkių. Dviejų rūšiųmikromicetai – Aspergillus ustus <strong>ir</strong> Penicillium cyclopium išsk<strong>ir</strong>ti iš sandėlio dulkių<strong>ir</strong> oro (Valiuškaitė <strong>ir</strong> kt., 2006).Išt<strong>ir</strong>tas augalų apsaugos priemonių poveikis sodo augalų vaisių mikologineitaršai. Taikant sk<strong>ir</strong>tingas apsaugos sistemas nuo ligų sukėlėjų ‘Lobo’ <strong>ir</strong> ‘Kortlendas’veislių obelų soduose, nustatyta akivaizdi įtaka vaisių mikologinei taršai. Taikantintensyvią apsaugos sistemą, pagrįstą naujos kartos fungicidais – strobilurinais <strong>ir</strong> jųmišiniais, sandėliuojamuose obuoliuose išsk<strong>ir</strong>ta 10 izoliatų <strong>ir</strong> 6 rūšys mikromicetų.294

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!