SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

coniothyrium ir Seimatosporium lichenicola Lietuvoje identifikuoti pirmą kartą aviečiųir gervuogių augavietėse (Radaitienė ir kt., 2005). Remiantis augalų fitosanitarinėsbūklės vertinimo duomenimis, nustatyta, kad Rubus spp. augalai dažniau buvo pažeistigrybinių ligų sukėlėjų Gloeosporium venetum, Didymella applanata, Septoria rubi,Botrytis cinerea.Aviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, taikant skirtingo intensyvumo apsaugossistemas, pagerino avietyno fitosanitarinę būklę: kontroliniame variante 60 % aviečiųbuvo užsikrėtusios deguliais, 50 % aviečių pažeidė žievėplaiša, o pritaikius intensyviąapsaugos sistemą, šių ligų sumažėjo atitinkamai iki 4 % ir 2,7 %, vidutinis preparatųefektyvumas nuo grybinių aviečių stiebų ligų siekė 93–95 %. Minimalaus intensyvumoapsaugos sistema nuo aviečių ligų ir kenkėjų – kai fungicidai ir insekticidaiaviečių žiedpumpurių tarpsniu ir nuėmus derlių efektyviai stabdė aviečių stiebų ligas(93 %) ir lapų dėmėtliges; efektyvumas – 83–87 %. Insekticido-akaricido Envidoro24 % k. s. 0,4 l ha -1 normos efektyvumas paprastosioms voratinklinėms erkėms yra96 %. Rekomenduojama registruoti insekticidą-akaricidą Envidorą 24 % k. s. (norma0,4 l ha -1 ) apsaugai nuo paprastųjų voratinklinių erkių (Tetranychus urticae), juo purkštidu kartus per vegetaciją: prieš žydėjimą ir nuėmus derlių (Valiuškaitė, Raudonis,2006).2004–2005 m. atlikus mikologinę aviečių rizosferos ir durpinio mulčio analizę, nustatyta,kad grybai Fusarium avenaceum, F. culmorum, F. oxysporum, F. sambucinum,F. semitectum, F. sporotrichioides, F. tricinctum, F. solani, F. solani var. argillaceumir Fusarium sp. yra potencialūs pašaknio ligų sukėlėjai. Mykostopas, kurio sudėtyjeyra streptomyces griseoviridi, 50–75 % stabdė Fusarium avenaceum, F. culmorum,F. sporotrichioides ir F. tricinctum kolonijų augimą in vitro. Mykostopas buvo efektyvesnisnuo F. oxysporum, F. solani, F. solani var. argillaceum ir Fusarium sp., išskirtųiš mulčio (Valiuškaitė ir kt., 2008).Tobulinant apsaugos sistemą versliniame serbentyne, nustatyta aktyvių apsaugospriemonių įtaka juodųjų serbentų ligoms ir kenkėjams plisti. Ištirtas naujas efektyvusfungicidas Signum 334 g kg -1 nuo juodųjų serbentų miltligės, šviesmargės, degulių iruogų kekerinio puvinio bei insekticidas-akaricdas Envidoras 240 g l -1 nuo paprastųjų voratinkliniųerkių. Preparatai buvo purškiami 2 ar 3 kartus per vegetaciją. Fitotoksiškumoar neigiamo tiesioginio poveikio augalams, naudingiesiems vabzdžiams ir atsparumopreparatams pastebėta nebuvo (Valiuškaitė ir kt., 2007).Atlikus obelų žievės ligų monitoringą Lietuvos versliniuose soduose, 10 rūšiųgrybai ir trijų genčių grybai iki rūšies neidentifikuoti. Nustatyti grybai priklauso trimspapėdgrybių gentims – Bjerkandera P. Karst., Chondrostereum Pouzar, SchizophyllumFr., vienai aukšliagrybių genčiai – Nectria (Fr.) Fr. ir septynioms anamorfinių grybų– Aposphaeria Sacc., Cytospora Ehrenb.: Fr., Fusarium Link.: Fr., Phoma Sacc.,Phomopsis (Sacc.) Bubák, Phlyctema Desmaz., Seimatosporium Corda gentims. Atlikusobelų žievės ir kamieno pažeidimų analizę, rasta mikromicetų patogenų, sukeliančiųžievės ir kamieno ligas. Labiausiai paplitę sukėlėjai yra grybai Nectria galligena Bres.(22,1 %), Pezicula malicorticis (Jacks) NannF. (20,3 %), Myxosporium malicoricis Pot.(19,0 %). Daugelyje mėginių išskirti Alternaria, Cladosporium, Trichothecium genčiųgrybai, kurie parazituoja ant sunykusių augalo dalių (Valiuškaitė ir kt., 2003). Daugelisminėtų žievės ligų sukėlėjų pažeidžia jaunus, sparčiai augančius vaismedžius.293