SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

(Tarsonemus pallidus Banks.) gausumui lauko braškynuose. Spirodiklofenas iš esmėsilgai apsaugojo braškes nuo žemuoginių erkių, jo efektyvumas siekė iki 82,7 %(Raudonis, 2005). Veikliosios medžiagos abamektino 21,6 g ha-1 norma buvo vidutiniškaitoksiška ir labai toksiška žemuoginėms erkėms (59–78 %) po 3 ir 7 dienųpo purškimo ir mažai toksiška (42–46 %), praėjus 21 d. po purškimo. Abamektino18,0 g ha -1 norma buvo tiktai vidutiniškai toksiška (51–57 %) po 3 ir 7 d. po purškimoir mažai toksiška (41–42 %), praėjus 21 d. po purškimo (Raudonis, 2006 a; 2006 c;Raudonis ir kt., 2007 a).2004–2005 m. buvo atlikti kompleksiniai tyrimai, apimantys lapų ligų ir fitofaginiųerkių įtakos įvairių veislių braškių produktyvumui bei ligų plitimo priklausomumo nuotręšimo nustatymą (Uselis ir kt., 2006; Lanauskas ir kt., 2006). Tyrimai daryti su šiomisveislėmis: ‘Saulenė’, ‘Honeoye’, ‘Kent’, ‘Elkat’, ‘Polka’, ‘Dangė’, ‘Senga Sengana’,‘Pegasus’, ‘Bogota’ ir ‘Pandora’. Nustatyta, kad braškių šviesmargė (Mycosphaerellafragariae (Tul.) Sacc) darė mažiausią įtaką ‘Dangė’, ‘Elkat’ ir ‘Pegasus’ veislių braškėms.Ligos išplitimas vidutiniškai siekė 43–46 %, o intensyvumas buvo 14–16 %.Labiau šviesmarge sirgo ‘Honeyoe’ir ‘Senga Sengana’ veislių braškės. ‘Elkat’ ir ‘Polka’veislių braškės stipriai buvo pažeistos šviesmargės, ligos išplitimas siekė 68–69 %, ointesyvumas – 36–46 %, be to, šių veislių braškės buvo jautrios ir braškių rudmargei(Marssonina potentilae Desm. Magn.). ‘Bogota’ veislės braškės rudmargės buvopažeistos mažiausiai.Fitofaginių erkių pažeidimai ant įvairių veislių braškių buvo nevienodi. Žemuoginiųerkių (Tarsonemus pallidus) mažiausiai rasta ant ‘Bogota’ ir ‘Kent’ veislių braškių.Vidutiniškai pažeistos buvo ‘Honeoye’, ‘Saulenė’,‘Pandora’, ‘Senga Sengana’, o labiausiaiužsikrėtusios erkėmis buvo ‘Pegasus’ veislės braškės. Mažiausiai užsikrėtusiospaprastosiomis voratinklinėmis erkėmis (Tetranychus urticae) buvo braškės ‘Bogota’,‘Pandora’ ir ‘Saulenė’, vidutiniškai – ‘Kent’ ir ‘Honeoye’, tuo tarpu daugiausia šiųerkių rasta ant ‘Pegasus’ veislės braškių. Iš tirtų veislių ‘Saulenė’, ‘Pandora’, ‘SengaSengana’, ‘Honeoye’, ‘Polka’, ‘Elkat’ ir ‘Dangė’ pasižymėjo dideliu derlingumu(11–17 t ha -1 ). ‘Pegasus’ veislės braškės taip pat buvo derlingos – 9 t ha -1 . Vidutiniškaiderlingos (6–7 t ha -1 ) buvo ‘Bogota’ ir ‘Kent’ veislių braškės (Uselis ir kt., 2006).Braškes tręšti per lapus siūloma kompleksinėmis trąšomis su didesniu fosforoir kalio kiekiu bei mikroelementais. Augalus purkšti trąšų skiediniais ekologiniuatžvilgiu yra geriau, negu tręšti dirvą. Pastaruoju metu ypač domimasi ekologiniuoseūkiuose leistinais naudoti preparatais. Lietuvoje vienas jų yra Biokal 01 – trąšos,pasižyminčios profilaktiniu poveikiu nuo kai kurių grybinių ligų bei turinčios repelentiniųsavybių. Mūsų tyrimų duomenimis, Biokal 01 nebuvo veiksmingas preparatasnuo braškių šviesmargės, tačiau šiek tiek sumažino erkių plitimą (Lanauskas ir kt.,2006). Profilaktinį poveikį turintis preparatas gal būtų veiksmingesnis, jeigu juo būtųpurškiama ankstyvesniais ligos sukėlėjų vystymosi tarpsniais.2000–2005 m. atliktas aviečių (Rubus spp.) fitopatogeninių mikroorganizmų irkenkėjų monitoringas, nustatytas grybinių ligų ir kenkėjų žalingumas verslinės sodininkystėssąlygomis, ištirta cheminių apsaugos priemonių įtaka fitopatogeniniamsmikroorganizmams. Aviečių ir gervuogių (Rubus spp.) mikobiotoje identifikuota 17grybinių ligų sukėlėjų rūšių iš 12 genčių. Fitopatogeniniai mikromicetai Leptosphaeria292