SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

grobuoniškiesiems vabzdžiams (Coccinella septempunctata L., Chrysopa perla L.),paplitusiems obelų sode. Nežymūs skirtumai nustatyti tarp apdorojimų fungicidais.Vaismedžius apdorojus šešiais fungicidais, aptikta gana daug gyvų kenkėjų – po20–40 grobuoniškųjų erkių ir po 4–8 vabzdžius ant 100 lapų. Tik obelis apdorojustolylfluanido ir miklobutanilo veikliosiomis medžiagomis, grobuoniškųjų erkių aptiktamažiau (10–20 vnt. ant 100 lapų). Vienas purškimas insekticidais-akaricidais (pagalveikl. medž. klofentezinu ir fozalonu) neturėjo toksinio efekto grobuoniškosiomserkėms. Du purškimai per vegetaciją fozalonu ir vieną kartą alfa-cipermetrinu buvolabiau toksiški. Labiausiai toksiški buvo du purškimai alfa-cipermetrinu ir įprastiniaiaštuoni purškimai įvairiais insekticidais-akaricidais ir fungicidais; grobuoniškų erkiųaptikta 0–10 vnt./100 lapų ir po 1–4 grobuoniškuosius vabzdžius. Remiantis gautaisduomenimis, galima teigti, kad pesticidų toksiškumą nulemia jų veikliosios medžiagostoksiškumas ir panaudojimo dažnis. Integruotoje augalų apsaugoje fungicidai, vienas ardu purškimai insekticidais-akaricidais gali būti naudojami, nes entomofagams toksiškopoveikio nėra (Raudonis ir kt., 2004).Kiekvienais metais ieškoma galimybių sumažinti pesticidų normas intensyviuoseobelų soduose, atliekama naujų augalų apsaugos produktų paieška bei įvertinamasjų efektyvumas remiantis Geros ekperimentinės praktikos (GEP) reikalavimais. Tuotikslu 2005–2006 m. buvo ištirtos naujos veikliosios medžagos, nustatytas abamektinopoveikis ir toksiškumas rusvosioms erkėms (Aculus schlechtendali) bei raudonosiomssodinėms erkėms (Panonychus ulmi) obelų soduose. Abamektino 27 g v. m. ha -1 ir18 g v. m. ha -1 normos buvo labai toksiškos (75–99 %) rusvosioms erkėms, praėjus2–5, 7 ir 31 d. po purškimo. Taip pat šios normos buvo labai toksiškos (93–99 %)raudonosioms sodinėms erkėms, praėjus 2–5 ir 7 d., bei vidutiniškai ir labai toksiškos(54–89 %), praėjus 31 d. po purškimo. Abamektino 13,5 g v. m. ha -1 norma buvo labaitoksiška (94–98 %) rusvosioms erkėms po 2–5 ir 7 d. po purškimo ir vidutiniškai beilabai toksiška (67–83 %) po 31 d. po purškimo. Abamektino 13,5 g v. m. ha -1 normabuvo labai toksiška (89–91 %) raudonosioms sodinėms erkėms, praėjus 2–5 ir 7 d.,ir tik vidutiniškai toksiška (51–62 %), praėjus 31 d. po purškimo (Raudonis ir kt.,2007 b; 2007 d; Raudonis, 2006 b).Apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų sistemos tobulinimo uoginiuose sodoaugaluose aspektu 2003–2004 m. buvo ištirtas v. m. spirodiklofeno poveikis paprastųjųvoratinklinių erkių (Tetranychus urticae Koch.) gausumui. Nustatyta, kad lauko sąlygomisbraškynuose, panaudojus insekticido-akaricido 0,4 l ha -1 , po 2–3, 7 ir 21 d. erkiųsumažėjo nuo 67,8 iki 96,8 %. Panaudojus perpus mažesnę normą, insekticido efektyvumassvyravo nuo 45 iki 92 %, praėjus 2–3, 7 ir 21 d. po purškimo. Spirodiklofenasiš esmės ilgai apsaugojo braškes nuo paprastųjų voratinklinių erkių (Raudonis ir kt.,2005 a; 2007 a; Raudonis, 2005). Tais pačiais metais ištirtas spirodiklofeno poveikispaprastųjų voratinklinių erkių gausumui juodųjų serbentų laukuose. Nuo spirodiklofeno0,6 l ha -1 , praėjus 7, 17 d. ir 2 mėn. po purškimo, erkių sumažėjo 68–100 %. Esminiųerkių gausumo skirtumų, panaudojus spirodiklofeno skirtingas normas – 0,6 l ha -1 ir0,3 l ha -1 – nebuvo. Spirodiklofenas ilgai apsaugojo juoduosius serbentus nuo paprastųjųvoratinklinių erkių (Raudonis ir kt., 2005 b).Be to, nustatytas v. m. spirodiklofeno ir abamektino poveikis žemuoginių erkių291