SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Tad ir atliekami sodo augalų apsaugos moksliniai tyrimai, kad būtų paruošta saugi,atitinkanti ES reikalavimus augalų apsaugos priemonių naudojimo sodininkystėje irdaržininkystėje strategija.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tirti sodo augalai auginti ir prižiūrėti pagalLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) sukurtas „Intensyvias obelųir kriaušių auginimo technologijas“ (2005) bei „Intensyvias uoginių augalų auginimotechnologijas“ (2002). Lauko bandymai įrengti ir atlikti pagal LSDI aprobuotas metodikas,Geros eksperimentinės praktikos (GEP), Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP)reikalavimus. Fitopatologiniai, mikologiniai, entomologiniai tyrimai atlikti taikantklasikinius šių sričių metodus (Тарр, 1975; Domsch ir kt., 1980; Brandenburg, 1985; DeVries ir kt., 2002). Naujų pesticidų efektyvumo tyrimai atlikti remiantis GEP reikalavimais.Augalų ligų ir kenkėjų pažeidimų apskaitos atliktos pagal standartines metodikas(Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Eksperimentiniai duomenysbiometriškai įvertinti dispersinės analizės metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Meteorologinės sąlygos fiksuotos naudojant „iMetos“ prognozavimo sistemą.Rezultatai. Vienas pagrindinių LSDI Augalų apsaugos laboratorijos tikslų –sukurti integruotą sodo augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemą, plėtoti mažaikenksmingų aplinkai pesticidų tyrimus. Sodo agrocenozėje svarbu išsaugoti naudinguosiussodo vabzdžius. Tuo tikslu buvo ištirtas įvairių cheminių grupių pesticidųpoveikis grobuoniškosioms (Amblyseius andersoni Chant (Phytoseiidae)) erkėms,kurios dominavo obelų sode, ir fitofaginėms erkėms, taikant integruotą obelų apsaugosnuo kenkėjų sistemą. Sodo augalų apsaugos nuo kenkėjų tyrimai Augalų apsaugoslaboratorijoje atliekami nuo 1992 m. Taikant integruotą sodo augalų apsaugos nuokenkėjų sistemą, purškimų sumažėja nuo 5–6 iki 1–2 kartų per vegetaciją, o kenkėjųžalingumas nepadidėja. Pirmą kartą Lietuvoje užregistruotos dvi naujos kenkėjų rūšys:rusvoji sodinė erkutė (Aculus schlechtendali Nal) ir rožinis tripsas (Thrips fuscipennisHeliche) (Raudonis, Valiuškaitė, 2003; Raudonis ir kt., 2004). Tiriamas pesticidųtoksiškumas naudingiems sodo vabzdžiams ir erkėms. Nustatyti patys toksiškiausipesticidai ir tie, kurie mažiausiai pavojingi grobuonims vabzdžiams ir grobuoniškomserkėms (Phytoseiidae spp.) bei gali būti tinkami naudoti integruotoje obelų ir braškiųapsaugos nuo kenkėjų sistemoje (Raudonis, 2003).Išpurkšti vieną kartą per vegetaciją pesticidai klofentezinas ir fozalonas buvonuodingi ar labai nuodingi fitofaginėms raudonosioms sodinėms erkėms (Panonychusulmi Koch) ir rusvosioms sodinėms erkėms (Aculus schlechtendali Nalepa), tačiau neturėjoneigiamo poveikio A. andersoni. Purškiant alfa-cypermetrinu vieną ar du kartus arba maišantsu mankocebu ir difenokonazolu, nenustatyta jokio poveikio fitofaginėms erkėms, bet labaisumažėjo grobuoniškųjų erkių populiacija, todėl P. ulmi ir A. schlechtendali išplito dvigubaigausiau negu nepurkštame variante. Grobuoniškųjų erkių skaičius ir jų poveikis fitofaginėmserkėms sumažėjo, kai obelys buvo dažniau purškiamos pesticidais. Ditianonas ir flutriafolasneturėjo neigiamo poveikio fitofaginėms ir grobuoniškosioms erkėms. Tolylfluanidas irmyklobutanilas buvo silpnai ar vidutiniškai toksiški grobuoniškosioms erkėms ir P.ulmi bei silpnai toksiški A. schlechtendali (Raudonis ir kt., 2007 b).Taip pat ištirtas įprastomis normomis naudojamų šešių fungicidų ir trijų insekticidų-akaricidųpoveikis grobuoniškosioms erkėms (Amblyseius andersoni Chantir Anthoseius bakeri Garman), priklausančioms Phytoseiidae šeimai, ir dviejų rūšių290