SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

apkrečia augalus. Sporos gyvybingos ant lapų išlieka 1–3 dienas. Ligos eiga praeinaper 4 ciklus, kai visiškai sunaikinama lapija (Hildebrand, Sutton, 1982; 1984).Prognozuojant ligą, svarbios tos dienos, kai mažiausiai 11 valandų oro drėgnis yradidesnis nei 95 % (naktį) ir po jų eina 6 valandų trukmės dienos, kai drėgnis per 80 %.Oro drėgnumas gali būti matuojamas su paprasta meteorologine stotimi, 2 m virš dirvospaviršiaus, bet reikia pridėti 5 % prie gautų reikšmių, kad galima būtų pritaikyti juosdirvožemio drėgnumo sąlygoms (Hildebrand, Sutton, 1984; Geros augalų apsaugospraktikos taisyklės, 2004).Morkų šakniavaisių lapijos apsauga nuo alternariozės pasidarė ypač aktuali, kaidaržovės pradėtos nuiminėti mechanizuotai. Kitu atveju, kai lapija yra stipriai pažeistaligos, techniškai tai padaryti neįmanoma (Rubatsky, 2002; Farrar ir kt., 2004).Alternariozės išplitimui morkų pasėlyje mažinti rekomenduojamas sėklų beicavimas,sėjomaina, atsparių veislių auginimas ir pasėlio purškimas fungicidais vegetacijos metu(Soteros, 1979; Farrar ir kt., 2004). Paprastai fungicidais purškiama kas 7–14 dienų,bet dažnai pradedama purkšti arba per anksti, arba per vėlai. Kadangi neišvengiamaklaidų pasirenkant purškimo laiką, ligos prognozavimas ir pirmojo purškimo laikonustatymas padėtų ekonomiškiau ir efektyviau naudoti augalų apsaugos priemones.Morkinių ir svogūninių musių prognozavimo moduliai Lietuvoje dar nebuvo tirti.Šie moduliai buvo sukurti 2006 m. (Pessl, Austrija) pagal Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės instituto bei Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inicijuotą „Dvynių“kartu su Didžiosios Britanijos, Centrinės mokslų laboratorijos mokslininkais pereinamojolaikotarpio institucijų plėtros priemonės programos projektą „Administraciniųgebėjimų ir augalinės kilmės produktų kontrolės sistemos pajėgumų stiprinimas“.Plačiau buvo tirta tik svogūninių musių bioekologija (Duchovskienė, 2000).Svogūnams didžiausią žalą padaro dvisparnių būrio kenkėjai. Svogūninės musėsyra vienos iš 22 dvisparnių musių genčių, kurios kenkia svogūninėms daržovėms.Didžiausią žalą padaro pirmos generacijos musių lervos, kurios, įsigrauždamos į jaunųaugalų ropelių pradmenis, ir sukelia vytimą ir sunykimą. Kai augalas žūva, lervosmigruoja prie kito, taip sunaikindamos dalį ar net visą svogūnų pasėlio plotą.Išvados. 1. Pagal augalų augimo tarpsnius obelys vidutiniškai buvo purkštos9 kartus, o pagal prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“ – 8 kartus per vegetaciją.Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant obelis nuo obelųrauplių ant lapų, buvo 82,7–89,4 % (paplitimas), 86,7–93,6 % (intensyvumas), oapsaugant nuo rauplių ant vaisių – 93,5–98,7 % (paplitimas), 96,9–99,1 % (intensyvumas).2. Prognozavimo sistemos „iMETOS®sm“ efektyvumas, apsaugant obelis nuoobuolinių vaisėdžių yra 88,6 %.3. Vyšnių apsaugos sistema pagal „iMETOS®sm“ parodymus efektyviai stabdėvaisių puvinių plitimą, tačiau buvo mažai efektyvi vyšnių apsaugai nuo moniliozinėsdegligės.4. Ropinių svogūnų apsaugos nuo netikrosios miltligės sistema pagal„iMETOS®sm“ parodymus efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 94,16 %).5. Valgomųjų morkų apsaugos nuo alternariozės sistema pagal „iMETOS®sm“parodymus efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 91,7 % ).285