SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

pašalimas įvertintas vidutiniškai 2–3 balais, o daugumas tirtų medžių buvo visiškainepažeisti. Ištyrus perspektyvių selekcinių numerių su įvairiais poskiepiais pašalimą,nustatyta, kad obelys su P 60 poskiepiu pašąla mažiausiai (Duchovskis ir kt., 2005;Duchovskienė ir kt., 2006 a; 2006 b; Sakalauskaitė ir kt., 2006 c; 2006 d; Šabajevienėir kt., 2005; 2006 a; 2006 b, Sakalauskaitė ir kt., 2007; 2008 b).Agroekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui.Tyrimų tikslas buvo ištirti svarbiausių besikeičiančio klimato veiksnių – temperatūrosir drėgmės režimo – įtaką lauko augalų ir agrosistemų produktyvumui bei stabilumui,įvertinti modeliavimo bei adaptacijos priemonių taikymo galimybes. LSDI Augalųfiziologijos laboratorija dalyvavo tiriant kompleksinį temperatūros ir drėgmės režimo(bei padidinto CO 2kiekio) poveikį svarbiausiems lauko augalams ir jo modeliavimobei prognozavimo galimybes konkrečiomis pedoklimatinėmis sąlygomis. Tyrimaiatlikti su vasarinio miežio veislės ‘Luokė’, vasarinio rapso veislės ‘Landmark’, sėjamamojožirnio veislės ‘Pinokio’, valgomojo ridikėlio veislės ‘Žara’, paprastojokukurūzo veislės ‘Simon’ augalais. Palaikant du temperatūros režimus (+21/16 °Cir +30/23 °C dieną/naktį), buvo tirtas normalaus (40–45 %) substrato drėgnio ir sausros(< 10 %) efektas. Tyrimų metu nustatyta, kad reguliuojamo klimato sąlygomisdrėgmės trūkumas, esant aukštesnėms temperatūroms, darė neigiamą įtaką vasariniųmiežių, rapsų, žirnių, kukurūzų ir ridikėlių augalų fotosintezės sistemai, tačiau šiopoveikio pobūdis ir mastai priklausė nuo augalo rūšies. Angliavandenių metabolizmosistema dalyvauja ir reaguoja į stresą generavimo ir adaptacijos procesuose. Šie kompensaciniaimechanizmai buvo ryškesni jaunuose (III–IV organogenezės etapas) ridikėliųir vasarinių miežių augaluose, juose cukrų metabolizmo sistema lankstesnė, jiegeriau prisitaikė prie pakitusių temperatūros ir drėgmės režimo sąlygų. Fitohormonųmetabolizmas dėsningai reaguoja į abiotinį stresą: abscizo rūgšties ir zeatino santykisaugaluose parodė, kad jauni augalai (III–IV organogenezės etapas) jautresni padidintostemperatūros poveikiui, tačiau vėliau (VI–VII organogenezės etapas) jie yra ypačjautrūs vandens trūkumui (Sakalauskienė ir kt., 2007 b; 2008 a; 2008 b).Išvados. Tyrimai, atlikti vykdant aukščiau minėtus projektus, parodė, kad klimatošiltėjimas, CO 2, ozono bei kitų dujų koncentracijų, UV-B spinduliuotės didėjimas yralydimas sausrų bei gruntinių vandenų lygio mažėjimo ir neigiamai veikia agroekosistemas,o ypač lepius sodo ir daržo augalus. Dabartiniu klimato ir aplinkos veiksniųkaitos etapu sodo ir daržo augalai savaime susitvarko su padidėjusia anglies dvideginiokoncentracija, tačiau pramoninė tarša, padidėjusi ozono koncentracija bei kitinepalankūs aplinkos veiksniai gali žymiai sumažinti šių augalų produktyvumą, o ypačprodukcijos kokybę. Klimato sąlygų pakeisti negalime, tačiau tinkamai parinkdamiaugalus ar jų veisles, taikydami atitinkamas auginimo technologijas, galime gerokaisumažinti nuostolius dėl klimato kaitos. Taigi – tokio pobūdžio ekofiziologiniai tyrimaibus svarbūs ir ateityje.Pastaba. Projektus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.Gauta 2008-07-03Parengta spausdinti 200807-14269