SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

gauruotosios sojos. Gana dažnai kryžminės adaptacijos reiškinys buvo nustatytas irvasarinių miežių bei sėjamųjų žirnių atvejais. Kitos tirtos augalų rūšys pasirodė mažiauplastiškos (Raklevičienė ir kt., 2005; 2006; Dėdelienė ir kt., 2006; Rančelienė ir kt.,2006; Brazaitytė ir kt., 2007 a).Anglies dvideginio koncentracijos ir temperatūros pokyčių kompleksinio poveikiotyrimai atlikti vadovaujantis numatytais šiltnamio reiškinį skatinančių dujų emisijosaugimo pagrindiniais scenarijais ir klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC,2001), pagal kuriuos labiausiai tikėtinas klimato pasikeitimų iki šio amžiaus pabaigosvariantas yra toks – anglies dvideginio koncentracija ore turėtų padidėti apie 2 kartus(apytikriai iki 700 ppm), o oro temperatūra mūsų platumose turėtų padidėti vidutiniškai4 °C. Kadangi Lietuvoje galimas klimato kaitos poveikis populiariausiems žemėsūkio augalams beveik netyrinėtas, šiuose tyrimuose apsiribota pačiais paprasčiausiaistyrimų scenarijais: kontrolė – dabartinė temperatūra ir dabartinis CO 2kiekis (+21 °Cdieną / +14 °C naktį, 350 ppm CO 2), dabartinė temperatūra ir dvigubai padidintasCO 2kiekis (+21 °C dieną / +14 °C naktį, 700 ppm CO 2), padidinta keturiais laipsniaistemperatūra dieną ir dviem laipsniais naktį bei dabartinis CO 2kiekis (+25 °Cdieną / +16 °C naktį, 350 ppm CO 2), padidinta keturiais laipsniais temperatūra dienąir dviem laipsniais naktį bei dvigubai padidintas CO 2kiekis (+25 °C dieną / +16 °Cnaktį, 700 ppm CO 2), tai yra pagal prognozes tai labiausiai tikėtinas klimato atšilimovariantas mūsų amžiaus pabaigoje. Skirtingų augalų rūšių reakcija į diferencijuotą irkompleksinį padidėjusios anglies dioksido koncentracijos ir temperatūros poveikį yragana skirtinga, tačiau daugumai tirtų rūšių anglies dioksido ir temperatūros sąveikabuvo reikšminga ir augalai geriausiai augo padidėjusios temperatūros ir padidėjusiosCO 2koncentracijos atveju (Juknys ir kt., 2006; Pilipavičius ir kt., 2006 a).Paskutiniame tyrimų etape buvo tirti augalų atsparumo aplinkos veiksnių poveikiuipokyčiai kintant klimato sąlygoms. Vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla nagrinėjantkompleksinį įvairių aplinkos ir klimato veiksnių poveikį augalams yra toks – kaipkeisis augalų atsparumas aplinkos veiksniams šylant klimatui. Pagrindiniai tyrimai buvovykdyti siekiant išsiaiškinti augalų atsparumo pažemio ozono ir ultravioletinės spinduliuotės(UV-B) poveikiui pokyčius šylant klimatui. Tyrimai parodė, kad daugumostirtų augalų rūšių atsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis padidėjair ozono koncentracijos optimumas persistumia didesnės ozono koncentracijos link,tačiau šių pokyčių dydis skirtingoms augalų rūšims yra labai skirtingas. Didžiausireakcijos į ozono poveikį, šylant klimatui, skirtumai užfiksuoti sėjamųjų žirnių atveju.Žymiai padidėjęs atsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis užfiksuotasir valgomųjų ridikėlių, gauruotųjų sojų, raudonųjų dobilų, pašarinių motiejukų irsėjamųjų pipirnių. Tuo tarpu valgomųjų pomidorų, baltųjų balandų ir žaliųjų kreisviųatsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis padidėjo ne taip ryškiai, ovasarinių miežių reakcija į ozono poveikį atšilusio klimato sąlygomis beveik nepasikeitė(Ramaškevičienė ir kt., 2008; Sakalauskaitė ir kt., 2008 a).Skirtingų augalų rūšių atsparumas UV-B poveikiui atšilusio klimato sąlygomispasikeičia labai skirtingai, tačiau daugumos tirtų augalų rūšių atsparumas sumažėja arbabeveik nepakinta. Vertinant UV-B poveikį sausai augalų biomasei, atšilusio klimato sąlygomisatsparumas UV-B spinduliuotei statistiškai iš esmės sumažėjo vasarinių miežių,sėjamųjų žirnių, valgomųjų ridikėlių ir sėjamųjų pipirnių atvejais, o raudonųjų dobilų,267