SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

tokie uždaviniai: nustatyti tiriamų augalų rūšių tolerancijos gamtiniams veiksniams(temperatūra, drėgmė) intervalus ir optimaliomis bei nepalankiomis sąlygomis augančiųindividų atsparumą teršiančioms medžiagoms (kompleksinis gamtinių ir antropogeniniųveiksnių poveikis), ištirti įvairiu tankumu augančių ir skirtingą statusą turinčių(nustelbti, indiferentiški, dominantai) individų atsparumą gamtiniams veiksniams(žemos temperatūros, drėgmės deficitas) bei aplinkos teršimui (aplinkos rūgštėjimas,sunkieji metalai), ištirti įvairias rūgščių lietų veikimo ypatybes bei jų poveikį tiriamomsaugalų rūšims ir augalų atsparumui gamtiniams veiksniams, ištirti globalinio klimatoatšilimo (skirtingos temperatūros ir skirtingos CO 2koncentracijos) poveikį tiriamomsaugalų rūšims bei jų atsparumui gamtiniams veiksniams, ištirti tręšimo (skirtingųbiogeninių medžiagų koncentracijų) poveikį augalų atsparumui nepalankiems gamtiniamsir antropogeniniams veiksniams bei nustatyti morfologinius, morfofiziologinius,fiziologinius, genetinius ir biocheminius rodiklius, charakterizuojančius išorinių beividinių stresorių poveikį augalams ir jų atsparumą. Tyrimai buvo atliekami fitotroniniokomplekso kamerose ir vegetacinėje aikštelėje su valgomojo pomidoro veislės ‘Svara’augalais. Iš tyrimų medžiagos buvo padarytos tokios bendros išvados: užterštojeaplinkoje augalų tolerancijos sritys abiotiniams veiksniams stipriai deformuojamos irjų atsparumas gamtiniams veiksniams – žemoms temperatūroms, drėgmės deficitui irpan. žymiai sumažėja. Didelį poveikį augalų atsparumui daro ir kai kurie jų populiaciniaiparametrai – populiacijų tankumas ir konkurencinė įtampa, dėl kurių poveikiosumažėja individų atsparumas nepalankiems išoriniams veiksniams. Trąšos gerokaisumažina neigiamą gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikį pomidorų augimui,organogenezei bei kitiems fiziologiniams rodikliams (Juknys ir kt., 2000; Brazaitytėir kt., 2001; Duchovskis ir kt., 2001; 2002; Sliesaravičius ir kt., 2002; Burbulis ir kt.,2003; Dukhovskis ir kt. 2003; Духовский ir kt., 2003).Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikismiškų ir agroekosistemų augmenijai. Vykdant šį projektą LSDI Augalųfiziologijos laboratorija dalyvavo tiriant tokius klausimus: skirtingo intensyvumoaplinkos veiksnių poveikis tiriamoms miškų ir žemės ūkio augalų rūšims bei tolerancijosskirtingiems veiksniams ribų nustatymas, įvairių aplinkos veiksnių deriniųkompleksinis poveikis augalams bei adaptacijos prie šių veiksnių galimybės ir augalųatsparumo aplinkos veiksnių poveikiui pokyčiai kintant klimato sąlygoms. Buvo tirtassubstrato rūgštumo, sunkiųjų metalų (kadmio), ozono, ultravioletinės spinduliuotės(UV-B) ir anglies dioksido poveikis. Tyrimai atlikti su šiais augalais: vasariniu miežiu‘Aura’, sėjamuoju žirniu ‘Ilgiai’, gauruotąja soja ‘Progress’, baltąja balanda, sėjamuojuridikėliu ‘Žara’, valgomąja morka ‘Garduolės 2’, valgomuoju pomidoru ‘Svara’,pašariniu motiejuku ‘Gintaras’, raudonuoju dobilu ‘Liepsna’, braške ‘Senga Sengana’,namine obelimi, namine slyva, paprastuoju persiku, paprastąja pušimi, paprastąjaegle, karpotuoju beržu, paprastuoju uosiu, drebule, žaliąja kreisve, sėjamąja pipirne.Pirmajame tyrimų etape buvo nustatyta skirtingo intensyvumo aplinkosveiksnių poveikis tiriamoms miškų ir žemės ūkio augalų rūšims bei tolerancijos skirtingiemsveiksniams ribos. Tyrimų metu išryškėjo, kad plačiausiu tolerancijos substratorūgštumui diapazonu pasižymi valgomieji ridikėliai, kurie vieninteliai dar sudygoesant substrato pH 1,7. Substrato pH 2,9 toleravo vasariniai miežiai, sėjamieji žirniai,valgomieji pomidorai, gauruotosios sojos ir baltosios balandos. Siauriausiu tolerancijos265