SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).In vitro technologijos sodo augalų selekcijai paspartintiVidmantas Stanys, Gražina Stanienė, Rytis Rugienius,Dalia Gelvonauskienė, Tadeušas Šikšnianas, Ingrida MažeikienėLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai,Kauno r., el. paštas v.stanys@lsdi.ltStraipsnyje aptariamos izoliuotų audinių ir ląstelių sistemos panaudojimo galimybės sodoaugalų selekcijoje. Nurodomi pagrindiniai moksliniai rezultatai, gauti Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės instituto (LSDI) Augalų biotechnologijos laboratorijoje augalų mikrovegetatyviniodauginimo, tarprūšinių hibridų auginimo, naudojant izoliuotų gemalų kultūrą,poliploidinių augalų kūrimo in vitro sistemoje ir selekcijos in vitro kultūroje srityse.Pademonstruota, kad, naudojant įvairius tiek somatinius, tiek generatyvinius augalųeksplantus ir genetinio kintamumo indukavimo agentus in vitro kultūroje, galima regeneruotipageidaujama kryptimi pakitusius augalus ir sukurti pradinę selekcinę medžiagą. Įvertinuskoreliacijas tarp požymių raiškos augalui esant embrioniniame bei brandaus amžiaus etapuoseir tarp požymių raiškos in vitro ir in vivo, galima sukurti selekcinės medžiagos vertinimotechnologijas, paspartinančias selekcijos procesą.Reikšminiai žodžiai: izoliuoti gemalai, mikrovegetatyvinis dauginimas, poliploidija,selekcija in vitro, sodo augalai, tarprūšiniai hibridai.Įvadas. Praeitame šimtmetyje ištobulinti augalų audinių ir ląstelių auginimoin vitro metodai 7-tajame praeito šimtmečio dešimtmetyje buvo pradėti taikyti augalųselekcijos procese. Naujosios technologijos leido įveikti dalį selekcijos barjerų, limituojančiųnaujos selekcinės medžiagos sukūrimą, paspartinti patį selekcijos procesą.Augalų mikrovegetatyvinis dauginimas, naujų unikalių genotipų kūrimas, įveikiantnesuderinamumo barjerus, poliploidizavimas in vitro sistemoje, selekcija audiniųir ląstelių kultūroje buvo aprašyti daugelio autorių (Miller ir kt., 1992; Stanys ir kt.,1994; Stanys, 1997; Borkowska, 2001; Harwey ir kt., 1995). Tačiau kiekvieną in vitrotechnologiją būtina adaptuoti skirtingoms augalų rūšims ir sukurti optimalias išorinesir vidines sąlygas konkrečių augalų rūšių audiniuose ir ląstelėse saugomai genetineiprogramai realizuoti.Darbo tikslas – apžvelgti svarbiausius mokslinius rezultatus, gautus taikantin vitro technologijas sodo augalų selekcinei medžiagai kurti per paskutiniuosius20 metų Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI).Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Augalai. Aprašytuose eksperimentuosetirti augalai iš LSDI kolekcijų. Tirtos įvairaus ankstyvumo trešnių (Cerasusavium) (ankstyvųjų ‘Anta’, ‘Dniprovka’, vėlyvųjų ‘Drogano geltonoji’, ‘Altenburger25