SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Lentelės tęsinysTable continuedDaugMany (701–1 500)Labai daugVery many(1 501–4 000)1 2Ankstyvieji žiediniai ir gūžiniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai,griežčiai, ropiniai kopūstai, ropės, krienai, rabarbarai, laukoridikėliai ir ridikai, šiltnamiuose auginami svogūnų laiškaiEarly cauliflower and head cabbage, red beet, broccoli, celery, swede,turnip cabbage, turnip, horse-radish, rhubarb, field radish and radish, springonion grown in greenhousesSalotos, garbanotieji gūžiniai kopūstai, mangoldai, špinatai, šiltnamiuoseauginami ridikėliai, Pekino kopūstai ir burokėlių lapaiLettuce, curly head cabbage, mangold, spinach, radish grown in greenhouses,Peking cabbageVaistažolių tręšimas. Aromatiniai augalai ne tik puikūs prieskoniai, bet irpagrindinė žaliava gamybai eterinių aliejų, kurie turi stiprų antimikrobinį ir antioksidantinįpoveikį. Augalų produktyvumą didina azoto trąšos (Viškelis ir kt., 2003).1997–1999 m. tyrimų duomenys parodė, kad, išbėrus azoto trąšų du kartus per vegetaciją,gaunamas didesnis vaistinių šalavijų derliaus priedas, ypač kai žolė pjaunamadu kartus per metus. Eterinių aliejų kiekis žolėje kito nuo 0,32 iki 0,50 % ir azototrąšos neturėjo įtakos jų kiekiui ir kokybei bei nekeitė cheminės vaistinių šalavijųsudėties (Dambrauskienė ir kt., 2001).Tyrimų, atliktų 1998 m. duomenimis, azoto trąšos neturėjo įtakos pirmajamantramečių vaistinių čiobrelių derliui, tačiau padidino antrąjį derlių, taip pat neturėjoįtakos cheminei sudėčiai bei eterinių aliejų kiekiui ir kokybei. Vertingesnė buvo antrojoderliaus žaliava (Dambrauskienė ir kt., 2000).2006 m. atliktų tyrimų duomenys parodė, kad didžiausias pirmamečių pipirmėčiųžalios masės derliaus priedas gautas, patręšus N 120azoto norma, augalams skiriant jąper tris kartus. Papildomas tręšimas azotu didino nitratų kiekį žalioje masėje, tačiaunekeitė kitų biocheminių rodiklių (Dambrauskienė ir kt., 2007).Naudojant naujas trąšas ir kitas chemines priemones, brangstant energetinėm irdarbo sąnaudom bei siekiant pagerinti produkcijos kokybę, reikalinga sumodeliuotiir ištirti integruoto šakniavaisių daržovių, svogūnų ir kopūstų auginimo technologijas,išsiaiškinti aplinkos ir agrobiologinių veiksnių įtaką lauko daržovių vystymuisi,produktyvumui, kokybei ir aplinkai, nustatyti dirvožemyje vykstančių agrofizikinių,agrocheminių bei mikrobiologinių procesų intensyvumo lygį ir jų poveikį produktyvumui.Išvados. 1. Visos azoto trąšos didino tirtų daržovių ir vaistažolių derlingumą.Azoto trąšų normos daržovėms apskaičiuojamos, remiantis nustatytu mineralinioazoto kiekiu dirvožemyje.2. Pavasarį azoto normai kopūstams nustatyti geriausia dirvožemio ėminius imtiiš 0–60 cm sluoksnių. N min.ir N trąšųsuma yra 300 kg ha -1 . Įvertinus visus veiksnius,taigi ir ekonominį, optimali azoto norma kopūstams yra N 180, turtinguose fosforo irkalio dirvožemiuose – N 120.3. Norint nustatyti pavasarinę azoto normą burokėliams, dirvožemio ėminiusgeriausia imti iš 0–40 cm dirvožemio sluoksnių. N min.ir N trąšųsuma yra 170 kg ha -1 .222