12.07.2015 Views

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

porų antžeminę masę <strong>ir</strong> prekinį derlių. N 300norma masę padidino 2,2, standartinį derlių– 1,8 karto. Nuo azoto trąšų padaugėjo azoto, kalio <strong>ir</strong> nitratų, o sumažėjo – cukrų,vitamino C, t<strong>ir</strong>pių sausųjų <strong>ir</strong> sausųjų medžiagų. Tręšti N 180norma porai geriausiailaikėsi sandėliuose. (Staugaitis, Viškelis, 2001; Sorensen <strong>ir</strong> kt., 2006). Nustatyta, kadankstyvieji porai yra derlingesni nei vėlyvieji (Staugaitis, Viškelis, 2002).Lapinės daržovės. 1996–1998 m. t<strong>ir</strong>iant trąšų įtaką lapinių daržovių produktyvumui,nustatyta, kad Aisbergo tipo gūžinių salotų ‘Crispin’ didžiausias derlius<strong>ir</strong> augalo masė gauta, kai tręšta N 135norma. Azoto trąšos neturėjo įtakos cukrų, vitaminoC <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekiui, tačiau didino nitratų <strong>ir</strong> sausųjų medžiagųkiekį gūžinėse salotose. Azoto trąšos didino azoto <strong>ir</strong> mažino kalio kiekius gūžėse, ofosforo, kalcio bei magnio kiekiui įtakos neturėjo. Gūžinėms salotoms prieš sodinimąoptimali Nmin <strong>ir</strong> Ntrąšų norma yra 240 kg ha -1 , jei d<strong>ir</strong>vožemio ėminiai imami iš0–30 cm sluoksnio, <strong>ir</strong> 300 kg ha -1 , jeigu – iš 0–60 cm sluoksnio (Staugaitis, Viškelis,2000).Nitratai. Nitratų kaupimasis augaluose – natūrali augalų fiziologinio procesograndinė. Daugiausia jų būna augalo dalyse, kuriomis juda maisto medžiagos – stiebuose,lapkočiuose, mažiausiai – lapalakščiuose <strong>ir</strong> vaisiuose. Apibendrinus ilgamečiųtyrimų duomenis, buvo nustatytas nitratų kiekis įva<strong>ir</strong>iose daržovėse (lentelė). Nitratųkiekis priklausė nuo auginimo metų sąlygų, vegetacijos periodo trukmės, derliaus nuėmimolaiko <strong>ir</strong> subrendimo laipsnio, tręšimo azoto <strong>ir</strong>, veikiant minėtiems veiksniams,gali keistis 3–4,5 karto (Bagdonaitė, 1995; Staugaitis, Lubytė, 1998). G. Staugaičiotyrimų duomenimis, užauginti mažiau nitratų turinčias daržoves galima, auginanttam tikras veisles, azoto sk<strong>ir</strong>iant atlikus d<strong>ir</strong>vožemio agrochemines analizes bei derliųnuimant optimaliu laiku (Staugaitis 1997 b, 1999).Lentelė. Nitratų kaupimasis daržovėse (pagal Staugaitį, 1997 c)Table. Accumulation of nitrates in vegetables (according to Staugaitis, 1997)Nitratų kiekis daržovėseAmount of nitrates invegetables, mg kg -1MažaiSmall amount(100–150)VidutiniškaiAverage (151–700)DaržovėsVegetables1 2Žalieji ž<strong>ir</strong>neliai, pomidorai, paprikos, česnakai, bulvės, cikorinėssalotos, svogūnų ropelės, vėlyvosios morkosGreen pea, tomato, sweet pepper, garlic, potato, chicory lettuce, onionturnips, late carrotAgurkai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai, lauke auginami svogūnųlaiškai, cukinijos, moliūgai, aguročiai, patisonai, porai, rūgštynės,ankstyvosios morkos, pastarnokai, petražolių šakniavaisiai, narcizalapiaisvogūnai, žiediniai kopūstai, gelteklėsCucumber, late head cabbage, spring onions grown in field, patisson, leek,sorrel, early carrot, parsnip, parsley root-crop, daffodil leaf onions, cauliflowers,black salsify221

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!