SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Be pagrindinio tręšimo, didelį poveikį morkoms daro papildomas tręšimas perlapus, ypač labai lietingais arba sausais metais, kai vienu atveju maisto medžiagosyra išplaunamos, o antruoju – nepasisavinamos (Gaučienė, Viškelis, 1996). Rusijojeatliktų tyrimų duomenys parodė, kad papildomas morkų tręšimas skystomis trąšomis,pagamintomis KAS trąšų pagrindu, į jų sudėtį įtraukiant vandenyje tirpaus fosforo,kalio ir mikroelementų, užtikrino 14 % derliaus priedą ir sumažino nitratų kiekįšakniavaisiuose 1,4–1,5 karto (Воробьева, Добрoвольская, 2005). 2000–2002 m.tiriant Kemira Ferticare 14-11-25, kalcio salietros bei įvairių jų derinių įtaką ‘Svalia’ F 1morkų derliui, laikymuisi ir kokybei, nustatyta, kad didžiausias derliaus priedas gautaspo pagrindinio tręšimo du kartus patręšus Kemira Ferticare (N 10+ N 10) ir kartą kalciosalietra (N 10). Blogiausiai laikėsi papildomai netręštos morkos (nuostoliai – 22 %),geriausiai – tręštos kalcio salietra (14,2 %). Pajamos už prekinę produkciją tiek rudenį,tiek po ilgo laikymo yra panašios (Zalatorius, Viškelis, 2005). 2005–2006 m.,įvertinant lapų trąšų įtaką morkų šakniavaisių derliui ir jo kokybei bei pelningumui,nustatyta, kad geriausias standartinis morkų derlius gautas tręšiant ruduoju nutrifoluir du kartus nitraboru (57,3 t ha -1 ) arba tris kartus nitraboru (56,6 t ha -1 ). Standartinioderliaus išeiga buvo atitinkamai 79,3 ir 68,7 %, savikaina abiem atvejais ‐ 0,16 Lt kg -1 ,o papildomos grynosios pajamos – atitinkamai 12,6 ir 12,2 tūkst. Lt ha -1 (Bundinienė,Zalatorius, 2007).2001–2002 m., tiriant papildomo tręšimo per lapus boro trąšomis (Tradebor irBoramin Ca) įtaką salierų ‘Brilliant’ ir ‘Diamant’ produktyvumui, nustatyta, kad tręštuoseboru salieruose padaugėjo nitratų, o cukrų, askorbo rūgšties ir tirpių sausųjų medžiagųkiekiai nesikeitė. Laikymo masės nuostoliai nedideli, vidutiniškai 11,1–16,3 %.Salierų šakniavaisių tvirtumui ir laikymuisi boro trąšos įtakos neturėjo (Стаугайтисir kt., 2004; Dambrauskienė ir kt., 2005). Italijos tyrėjų nuomone, didinant azoto normą,nitratų kiekis salieruose didėjo ir didžiausias aukščiausios kokybės derlius gautastręšiant 200 ir 400 kg ha -1 N (Colla ir kt., 2001).Svogūninės daržovės. Svogūnų kuokštinės šaknys pasiekia 40 cm gylį, todėldirva jiems augti turi būti puri, humusinga, turinti daug maisto medžiagų. Iš dirvožemiosvogūnai tepajėgia įsisavinti iki 1 %, o iš trąšų – apie 30 % azoto (Дерюгин,Кулюкин, 1986). 1988–1990 m. atliktų tyrimų duomenys parodė, kad didžiausiasropelių derlius gautas tręšiant svogūnus N 30, nors atskirais metais optimali normabuvo N 60arba ir visai netręšiant gautas geras derlius. Azoto trąšos didino tirpių sausųjųmedžiagų, vitamino C ir nitratų kiekius ropelėse bei mineralinio azoto kiekįdirvožemyje. Azoto normai nustatyti dirvožemio ėminius geriausia imti iš 0–40 ir0–60 cm sluoksnių. Optimali mineralinio azoto ir trąšų azoto suma atitinkamai 100 ir130 kg ha -1 (Staugaitis, 1995 b). Tyrimai, atlikti 2001–2002 m. siekiant nustatyti įvairiųazoto trąšų normų įtaką pigmentų kiekiui svogūnų lapuose, parodė, kad esminischlorofilų a ir b kiekio padidėjimas nustatytas patręšus maksimaliomis N normomis.Chlorofilų a ir b kiekis stipriai koreliavo su azoto kiekiu svogūnų lapuose (r 2= 0,81),todėl chlorofilus svogūnų vegetacijos metu verta nustatyti, kai norima įvertinti augaloapsirūpinimą azotu (Čižauskas, Brazaitytė, 2003).Porams reikia ypač gerai sukultūrintų, nerūgščių, turtingų mitybos elementų,lengvo priemolio dirvų. Tyrimų, atliktų 1996–1999 m. auginant ankstyvuosius ‘Rival’ir vėlyvuosius ‘Pandora’ veislės porus, duomenys parodė, kad azoto trąšos didino220