SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

didžiausias svogūnų, morkų, burokėlių ir baltagūžių kopūstų derlius ir geriausiastandartinių derlių išeiga gauta tręšiant trąšomis su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP,prekinis pavadinimas Entec-Avant. Tirtos trąšos neturėjo esminės įtakos biocheminiamsrodikliams ir nedidino nitratų kiekio daržovėse (Bundinienė ir kt., 2008). Minėtos trąšos,esant kritulių kiekiui, artimam daugiamečiam vidurkiui, padidino burokėlių lapųplotą. Visos naudotos trąšos, esant kritulių kiekiui, artimam daugiamečius vidurkiui,padidino fotosintezės pigmentų kiekį burokėlių lapuose. Grynasis fotosintezės produktyvumasiki liepos mėn. didėjo, o rugpjūčio mėn. sumažėjo iki nulio (Šikšnianienėir kt., 2007 a). Vokietijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad trąšos su nitrifikacijosinhibitoriumi didina daržovių derlių, sumažina azoto išsiplovimo nuostolius (Zerullair kt., 2001).Didžiąją reikalingų maisto medžiagų dalį burokėliai, kaip ir kitos daržovės, pasisavinaiš trąšų, išbertų priešsėjinio dirvos paruošimo metu, kitą dalį – iš dirvožemio.Tačiau, augalams augant, vis labiau juntamas maisto medžiagų stygius. 2004–2005 m.ištirta papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis įtaka raudonųjų burokėlių derliuiir šakniavaisių kokybei. Geriausias prekinis raudonųjų burokėlių derlius ir prekinioderliaus išeiga gauta patręšus tris kartus kalcio salietra (30,0 t ha -1 ir 75,6 %) arba dukartus ruduoju nutrifolu ir kartą žaliuoju nutrifolu (28,8 t ha -1 ir 67,9 %). Sausųjų irtirpių sausųjų medžiagų bei cukraus kiekiai burokėlių šakniavaisiuose mažai priklausėnuo papildomo tręšimo. Nitratų kiekis, tręšiant mineralinėmis trąšomis ir tręšiantpapildomai per lapus, buvo didesnis, negu auginant burokėlius be trąšų (Bundinienėir kt., 2007 a). Didžiausias tinkamos realizuoti prekinės produkcijos kiekis gautastręšiant burokėlius per lapus ruduoju nutrifolu du kartus ir žaliuoju nutrifolu vienąkartą ( Bundinienė ir kt., 2007 b). Tręšiant papildomai per lapus, padidėja daržoviųderlius (Osinska, Kolota, 2002; Elkner, Kaniszewski, 2001; Gutezeit, 2000; Sadyir kt., 2005).Morkos. Racionalus morkų tręšimas azotu yra svarbus derlingumo didinimobei šakniavaisių kokybės gerinimo veiksnys. Pavasarį mineralinis azotas nustatomas0–60 cm sluoksnyje. Optimali N min.ir N trąšųsuma yra 120 kg ha -1 . Daugiau cukrų irtirpiųjų medžiagų buvo azotu netręštose, o karotino ir vitamino C – tręštose N 60morkose(Staugaitis, 1995 a). Kelių metų tyrimų duomenys parodė, kad nuo azoto morkųderlius nedidėjo (Staugaitis ir kt., 1993). Baltarusijos tyrėjų nuomone, morkoms azototrąšos mažai efektyvios, o kai kuriais metais tręšti azotu netgi nereikia (Аутко, 2004).Per gausiai tręšiant azotu, šakniavaisiuose susikaupia daug vandens ir nitratų, dėl tojie labiau serga ir būna pažeisti kenkėjų, prasčiau laikosi (Raynal-Lacroix ir kt., 1994).2004–2005 m. tiriant kalcio amonio salietros, azoto trąšų su ceolitu bei ceolito(prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) įtaką valgomųjų morkų veislės ‘Samson’ produktyvumui,nustatyta, kad didžiausias morkų prekinis derlius (56,4 t ha -1 ) ir jo išeiga(72,7 %) buvo tręšiant azoto trąšomis su ceolitu (N 90 + 30) (Bundinienė ir kt., 2006 b).M. Zdravkovic ir kitų tyrimų duomenimis, mėšlu tręštos morkos užaugino 48,4 t ha -1 ,kalcio amonio nitratu – 41,5 t ha -1 ir tręštos NPK 15-15-15 mišiniu – 41,5 t ha -1 derlių(Zdravkovic ir kt., 1997). Tręšimas kalcio amonio salietra padidino fotosintezėspigmentų kiekį morkų lapuose. Didžiausias asimiliacinis morkų lapų plotas buvo patręšusazoto trąšomis su ceolitu arba amonio salietra su ceolitu. Tręšimas azoto trąšomisgrynajam fotosintezės produktyvumui įtakos neturėjo (Šikšnianienė ir kt., 2007 b).219