SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Lankauskas, 1991). Pavasarį azoto normai nustatyti geriausia dirvožemio ėminiusimti iš 0–60 cm sluoksnio. N min.ir N trąšųsuma yra 300 kg ha -1 (Staugaitis, 1997 a).Ekonominiu atžvilgiu kopūstus tręšti vienanarėmis trąšomis efektyviausia ir perpuspigiau, negu didele kompleksinių trąšų norma, o papildomas tręšimas per lapus derliųpadidina tik sausringais metais (Staugaitis ir kt., 2005). Lenkų tyrėjų duomenimis, trąšųpavidalas neturėjo įtakos derliui (Sady ir kt., 2001). Tyrėjai teigia, kad nuo azoto trąšųprodukcijoje gausėjo nitratų, taip pat didėjo azoto susikaupimas, bet mažėjo cukrųkiekis (Jurkšaitis, Lankauskas, 1991). G. Staugaičio tyrimų duomenimis, azoto trąšosneturėjo įtakos cukrų kiekiui (Staugaitis, 1997 a). Užsienio tyrėjų duomenimis, nuoazoto trąšų didėjo derliai ir nitratų kiekis gūžėse (Aquino ir kt., 2005; Кравцов, 1990).Žiedinių kopūstų ‘Amazing’ ir brokolių ‘Excelsior’ F 1tręšimo įvairiomis azotonormomis tyrimų duomenys parodė, kad azoto trąšos didino derlių, bet kartu didėjoir nitratų kiekis produkcijoje (Staugaitis, Karitonas, 1998). Prieš daigų sodinimąoptimali N min.0–60 cm sluoksnyje ir azoto trąšų azoto kiekių suma buvo 300 kg ha -1 .Vokiečių tyrėjai žiediniams kopūstams rekomenduoja 100–300 kg ha -1 , Lietuvostyrėjai – 100–150 kg ha -1 azoto normas (Spickermann, 1989; Weier, Schapf, 1988;Staugaitis, Jurkšaitis, 1994). Brokolius Vakarų Europoje rekomenduojama tręšti palygintididelėmis azoto normomis – iki 300 kg ha -1 (Everaarts, 1993).Šakniavaisės daržovės. Burokėliai. Nuo azoto trąšų ir tręšimo būdų išesmės didėjo burokėlių derlius ir standartinio derliaus išeiga (Staugaitis ir kt., 1993;Petronienė, Petronis, 1995; Staugaitis, 1996; Staugaitis, Tarvydienė, 2004; Staugaitisir kt., 2004). Nustatant pavasarinę azoto normą, dirvožemio ėminius geriausia imti iš0–40 cm dirvožemio sluoksnio. N min.ir N trąšųsuma yra 170 kg ha -1 . Dalies azoto trąšųįterpimas vegetacijos metu papildomai, palyginti su visa norma pavasarį, neturėjo esminėsįtakos burokėlių derliui (Staugaitis, 1996). Užsienio tyrėjų duomenimis, burokėliųproduktyvumas, nepaisant veislės ir tipo, taip pat didėja nuo azoto trąšų naudojimo(Ugrinovic, 1999). Tyrėjų gauti duomenys rodo, kad azoto trąšos mažino tirpiųsausųjų medžiagų, bendrojo cukraus bei vitamino C kiekius. Didinant azoto normą,gausėjo mineralinio azoto viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose ir nitratų kiekiaišakniavaisiuose. Ištirta, kad azoto normos neturėjo įtakos šakniavaisių laikymuisisandėlyje bei biocheminių elementų kitimui juose (Petronienė, Petronis, 1995).2004–2005 m., atlikus azoto trąšų su ceolitu bei ceolito (prekinis ženklas ZeoVitEcoAgro) įtakos raudonųjų burokėlių veislės ‘Pablo’ F 1produktyvumui tyrimus,nustatyta, kad didžiausias burokėlių prekinis derlius (61,5 t ha -1 ) ir jo išeiga (80,5 %)gauta tręšiant azoto trąšomis su ceolitu, išbėrus jas per du kartus (Bundinienė ir kt.,2006 a). Mažiausia produkcijos savikaina gauta, patręšus burokėlius minėtomis trąšomis(Бундинене, Бобинас, 2006). Ceolito sorbcinės savybės, daugelio užsieniotyrėjų duomenimis, užtikrina 15–30 % ekonomiškesnį azoto naudojimą, prailginamaisto medžiagų veikimo trukmę ir sumažina dažno tręšimo būtinumą (Ilsildar, 1999;Li ir kt., 2002; Постников ir kt., 1991). Didžiausią asimiliacinį lapų plotą užauginoburokėliai, tręšti azoto trąšomis su ceolitu bei ceolitu ir amonio salietra. Grynojo fotosintezėsproduktyvumo didėjimas liepos ir rugpjūčio mėnesiais pastebėtas tręšiantminėtomis trąšomis (Šikšnianienė ir kt., 2006).2005–2006 m. tiriant trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP (3,4 dimetilpyrazol-fosfatas),prailginančiu azoto veikimą, įtaką daržovių derliui, nustatyta, kad218