kaip bekvapės ramunės, burnočiai <strong>ir</strong> kibieji lipikai. Bet jam atsparios paprastosios žilės,pelkinės notros, paprastieji varpučiai. Auginant burokėlius, tikslinga trumpaamžėmisdviskiltėmis piktžolėmis užterštas lengvo priemolio d<strong>ir</strong>vas nupurkšti prieš sėją 4 kg ha -1Goltikso arba dviejų tikrųjų lapelių tarpsniu – 4 kg ha -1 Goltikso <strong>ir</strong> 1 kg ha -1 Betanalomišiniu. Išplitus d<strong>ir</strong>vinėms usnims, d<strong>ir</strong>vinėms pienėms, smulkiažiedėms galinsogoms,bekvapėms ramunėms <strong>ir</strong> rūgčiams, burokėlius p<strong>ir</strong>mos poros tikrųjų lapelių tarpsniureiktų purkšti 0,1 kg ha -1 Lontrelo <strong>ir</strong> 0,1 kg ha -1 Betanalo mišiniu. Trumpaamžėmisvienaskiltėmis <strong>ir</strong> dviskiltėmis piktžolėmis užterštas d<strong>ir</strong>vas prieš burokėlių sėją tikslinganupurkšti 1,5 kg ha -1 Dualo arba 8 kg ha -1 Acetlūro. Išplitus šerytėms, paprastosiomsrietmenėms <strong>ir</strong> paprastiesiems varpučiams, burokėliai p<strong>ir</strong>mos poros tikrųjų lapeliųtarpsniu, kai išauga 3–4 piktžolių lapeliai, purškiami 0,75 kg ha -1 , 1,5 kg ha -1 Kusagardoarba 1,0 kg ha -1 Nabu. Ypač varputėtose d<strong>ir</strong>vose Fiuzilado normą galima padidinti iki1,0 kg ha -1 (Zinikevičiūtė <strong>ir</strong> kt., 1992).1990–1992 m. D. Zinikevičiūtė <strong>ir</strong> P. Baleliūnas agurkų pasėliuose atliko piktžoliųnaikinimo herbicidais tyrimą. Darbo tikslas buvo – nustatyti Lietuvos sąlygomisagurkų pasėliuose piktžolėms naikinti tinkamiausius herbicidus <strong>ir</strong> jų mišinius, kurienesumažintų derliaus, nepablogintų produkcijos kokybės <strong>ir</strong> neužterštų aplinkos.Išpurškus Treflano (v. m. trifluralinas) 0,5 kg ha -1 , išnyko 46,8 % trumpaamžiųpiktžolių. Herbicidui jautriausios pas<strong>ir</strong>odė esančios baltosios balandos, plačiosiosbalandūnės <strong>ir</strong> pūdyminės veronikos. Jų skaičius m 2 , palyginti su herbicidais nepurkštukontroliniu variantu, sumažėjo atitinkamai 53,2–64,1–86,5 %. Treflanas silpnai veikėtrikertes žvagines, juodąsias kiauliauoges, o paprastųjų žilių, bekvapių ramunių <strong>ir</strong>smulkiažiedžių galinsogų pasėliuose padaugėjo. Treflanas išnaikino 92,6 % paprastųjųrietmenių, 75,0 % vienamečių miglių. Daugiamečių piktžolių, išskyrus plačialapiusgysločius, šis herbicidas visai nenaikino. Efektyviau už Treflaną trumpaamžes dviskiltespiktžoles naikino Devrinolas (v. m. napropamidas). Padidinus herbicido normą, jo efektyvumasdidėjo. Išpurškus Devrinolo 1,0 kg ha -1 v. m., trumpaamžių dviskilčių piktžoliųsumažėjo 71,0 %, o panaudojus 1,25 <strong>ir</strong> 1,5 kg ha -1 v. m., jų buvo išnaikinta atitinkamai73,2–79,4 %. Išpurškus 1,25 kg ha -1 Devrinolo, buvo išnaikinta 77,2 % baltųjų balandų<strong>ir</strong> 86,4 % plačiųjų balandūnių. Šis herbicidas sumažino 73,0 % pūdyminių veronikų,74,6 % paprastųjų žilių, 75,0 % bekvapių ramunių, 59,5 % smulkiažiedžių galinsogų,89,3 % raudonžieždių notrelių <strong>ir</strong> 75,0 % daržinių žliūgių. Devrinolas sumažino67,7–90,3 % <strong>ir</strong> trumpaamžių vienaskilčių piktžolių. Iš t<strong>ir</strong>tų herbicidų Devrinolas geriausiainaikino daugiametes dviskiltes piktžoles: plačialapius gysločius <strong>ir</strong> paprastąsiaskiaulpienes. Dualas silpniau naikino trumpaamžes dviskiltes piktžoles negu Devrinolas,tačiau efektyviau už Devrinolą <strong>ir</strong> Treflaną naikino trumpaamžes vienaskiltes piktžoles(96,8–100 %). Dualas ypač tinka, kai kultūriniai augalai auginami paprastosiomis rietmenėmis,šerytėmis bei vienametėmis miglėmis užterštoje d<strong>ir</strong>voje. Mišinys iš 1 kg ha -1v. m. Dualo <strong>ir</strong> 0,5 kg ha -1 v. m. Treflano trumpaamžes dviskiltes piktžoles 13,5 % naikinoefektyviau negu vienas Dualas. Buvo nustatyta, kad efektyviausiai trumpaamžesdviskiltes piktžoles (71,0–79,9 %) naikino Devrinolas (1,0–1,25–1,5 kg ha -1 v. m.),o trumpaamžes vienaskiltes – Dualas <strong>ir</strong> Treflanas (96,8–100 % <strong>ir</strong> 90,3 %). Dualo <strong>ir</strong>Treflano (0,5 kg ha -1 v. m.) mišiniui yra jautresnės trumpaamžės dviskiltės piktžolės(žūva 76,8 %), o Devrinolo (1,0 kg ha -1 v. m.) su Treflanu (0,5 kg ha -1 v. m.) mišinysgeriau naikina vienaskiltes piktžoles (93,5 %). Treflanas, Devrinolas <strong>ir</strong> Dualas piktžoles208
naikina iki agurkų vegetacijos pabaigos. Vegetacijos pabaigoje efektyviausiai veikiaDevrinolas, o silpniausiai – Treflanas (Zinikevičiūtė <strong>ir</strong> Baleliūnas, 1996).1996 m. D. Zinikevičiūtė <strong>ir</strong> P. Baleliūnas nustatė optimalias Totrilo (v. m. joksinilas)normas <strong>ir</strong> jo efektyvumą iš sėjinukų auginamuose svogūnų pasėliuose. MažiausiaTotrilo norma – 0,375 kg ha -1 – 95,9 % sumažino trumpaamžių dviskilčių piktžolių.Padidinus herbicido normą (0,5–0,625 kg ha -1 ), jo efektyvumas nelabai padidėjo.Trumpaamžes dviskiltes piktžoles Totrilas (0,5 kg ha -1 ) gerai naikino (94,5 %) <strong>ir</strong> beRamrodo (v. m. propachloras), o bendras pasėlio piktžolėtumas sumažėjo 87,8 %.Nupurškus Totrilu (0,375 kg ha -1 ), išnyko visos d<strong>ir</strong>vinės čiužutės <strong>ir</strong> vijokliniai rūgčiai,99,3 % plačialapių balandūnių, 95,8 % baltųjų balandų, 98,8 % trikerčių žvaginių,91,3 % raudonžiedžių notrelių, 92,0 % bekvapių ramunių, 75,0 % paprastųjų žilių.Trumpaamžės vienaskiltės piktžolės <strong>ir</strong> visos daugiametės piktžolės atsparios Totrilui.Totrilo, kaip kontaktinio herbicido, veikimas vegetacijos pabaigoje susilpnėjo. Priešderliaus nuėmimą pasėlio piktžolėtumas sumažėjo <strong>27</strong>,4 %.Iš šių tyrimų buvo padarytos išvados, kad, auginant svogūnus iš sėjinukų lengvopriemolio d<strong>ir</strong>vose, kur vyrauja trumpaamžės dviskiltės piktžolės, svogūnų laiškamsužaugus 5–10 cm, o piktžolėms masiškai sudygus, pasėlį pakanka nupurkšti 0,5 kg ha -1Totrilo. Svogūnams parinktoje d<strong>ir</strong>voje išplitus trumpaamžėms dviskiltėms <strong>ir</strong> vienaskiltėmspiktžolėms, reikia purkšti 5,0 kg ha -1 Ramrodo arba 1,3 kg ha -1 Stompo (v. m.pendimetalinas), o laiškams užaugus 10 cm, purkšti 0,375 kg ha -1 Totrilo (Zinikevičiūtė<strong>ir</strong> Baleliūnas, 1996).O. Visockis, P. Baleliūnas, D. Zinikevičiūtė 1986–1993 m. tyrinėjo žemės d<strong>ir</strong>bimo<strong>ir</strong> pasėlių priežiūros derinių efektyvumą daržovių sėjomainoje. Bandymų tikslasbuvo nustatyti racionaliausius d<strong>ir</strong>vos paruošimo <strong>ir</strong> pasėlių priežiūros derinius daržoviųsėjomainoje, kad būtų užauginamas didžiausias derlius su minimaliomis darbo <strong>ir</strong> materialinėmissąnaudomis. Apibendrinti tyrimų duomenys rodo, kad, auginant vidutiniovėlyvumo gūžinius baltuosius kopūstus, didžiausia jų prekinė išeiga (89,1 %), daugiausiapelno (4 340,5 Lt) gauta, pasiektas aukščiausias rentabilumas (102,1 %), kaid<strong>ir</strong>va daigams sodinti d<strong>ir</strong>bta gilėjančiai kultivatoriumi su akėčiomis, purkšta optimaliaherbicidų norma, o tarpueiliai vegetacijos metu 4 kartus purenti. Auginant burokėliusdaugiametėmis piktžolėmis neužterštoje d<strong>ir</strong>voje, geriausi ekonominiai rodikliai(rentabilumas 90,5 %) gauti, kai d<strong>ir</strong>va įd<strong>ir</strong>bta kultivatoriumi su akėčiomis, purkštaminimalia herbicidų norma, o tarpueiliai purenti 4 kartus. Nežymiai didesnis prekinis(13,3 cnt ha -1 ) <strong>ir</strong> bendras (9,1 cnt ha -1 ) burokėlių derlius gautas, nupurškus optimaliaherbicidų norma <strong>ir</strong> po sėjos išakėjus, o tarpueilius išpurenus 4 kartus – rentabilumas –76,1 %. Su mažiausiomis darbo sąnaudomis <strong>ir</strong> pelningiausiai (6 537,7 Lt ha -1 ) išaugintosmorkos, kai d<strong>ir</strong>va įd<strong>ir</strong>bta kultivatoriumi su akėčiomis, po sėjos neakėta, nupurkštaoptimalia herbicidų norma, o tarpueiliai purenti 3 kartus. Minimalia herbicidų normanupurkšti daržovių pasėliai esti piktžolėtesni negu maksimalia. Derliaus nuėmimometu nei kopūstų gūžėse, nei burokėlių <strong>ir</strong> morkų šakniavaisiuose herbicidų likučiųnerasta. D<strong>ir</strong>vožemio agrofizinės savybės būna geriausios iki augalų vegetacijos vidurio,o vėliau d<strong>ir</strong>va sutankėja, tarpueilių purenimas <strong>ir</strong> kaupimas d<strong>ir</strong>vos fizines savybesmažai pagerina (Visockis <strong>ir</strong> kt., 1997).Morkų auginimo technologijų lygioje <strong>ir</strong> vagotoje d<strong>ir</strong>voje palyginimą atlikoV. Zalatorius, P. Baleliūnas <strong>ir</strong> D. Zinikevičiūtė. Bandymų tikslas – sukurti, išbandyti <strong>ir</strong>209
- Page 2 and 3:
UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegij
- Page 4 and 5:
Sodininkystė ir daržininkystė pr
- Page 6 and 7:
Respublikos Vyriausybės 1992 m. sa
- Page 8 and 9:
mokslo organizacija) ir EUFRIN (Eur
- Page 10 and 11:
pat srautinio vaisių skynimo techn
- Page 12 and 13:
serbentinės erkutės. Jie naudoti
- Page 14 and 15:
Šio metu Sodo augalų genetikos ir
- Page 16 and 17:
sėti įvairiu laiku bei jų sėjos
- Page 18 and 19:
1973 m. O. Gaučienė pradėjo nauj
- Page 20 and 21:
fotomorfogenetinės pigmentų siste
- Page 22 and 23:
Literatūra1. Armolaitis E. 1977. S
- Page 25 and 26:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 27 and 28:
Braškių mikroūgliai 30 dienų gr
- Page 29 and 30:
2 lentelė. Juodojo serbento izoliu
- Page 31 and 32:
Poliploidinių augalų kūrimas in
- Page 33 and 34:
Augalų biotechnologijos laboratori
- Page 35:
19. Stanys V., Kamštaitytė D., St
- Page 38 and 39:
Tiriant DNR polimorfizmą RAPD meto
- Page 40 and 41:
Pav. 2. Eucoreosma sekcijos serbent
- Page 42 and 43:
Pagal RAPD žymens DNR seką sukurt
- Page 44 and 45:
aptiktas veislėje ‘Tellissaare
- Page 46 and 47:
26. Негру П. В., Мевее
- Page 48 and 49:
sąnaudas (Rugienius, Stanys 2001).
- Page 50 and 51:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 52 and 53:
Braškių mikroaugalų šaldymas in
- Page 54 and 55:
Ankstesniais braškių in vitro tyr
- Page 56 and 57:
4 lentelės tęsinysTable 4 continu
- Page 58 and 59:
11. Kalberer S. R., Wisniewski M.,
- Page 61 and 62:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 63 and 64:
tyrimus, tinkamiausias poligeninio
- Page 65 and 66:
žinoma, tačiau jis nėra glaudži
- Page 67 and 68:
yra virulentiškos Vf geną turinč
- Page 69 and 70:
(kol kas yra klonuotas tik vienas g
- Page 71 and 72:
18. Dayton D. F., Williams E. B. 19
- Page 73 and 74:
47. Lespinasse D., Rodier-Goud M.,
- Page 75:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 78 and 79:
išvaizdos ir skanius vaisius (Usel
- Page 80 and 81:
krasnoje’, ‘Merigold’, ‘Jes
- Page 82 and 83:
pigmentų kiekį lapuose iš esmės
- Page 84 and 85:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 86 and 87:
obelų sėjinukus, išaugintus savo
- Page 88 and 89:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 90 and 91:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 92 and 93:
kompaktišku ir vidutinio tankio va
- Page 94 and 95:
2 lentelė. BKG efektų reikšmės
- Page 96 and 97:
Literatūra1. Chagné D., Carlisle
- Page 99 and 100:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 101 and 102:
žemaūgiu M.26 poskiepiu, formuoja
- Page 103 and 104:
Lentelė. Veislės ‘Auksis’ obe
- Page 105 and 106:
formomis ir tankiausiai - 3 × 0,75
- Page 107:
10. Uselis N. 2006. Influence of ro
- Page 110 and 111:
pasižymėtų geru suderinamumu su
- Page 112 and 113:
Dėl naujų pasiekimų poskiepių s
- Page 114 and 115:
Šalyse, kur slyvos auginamos inten
- Page 116 and 117:
16. Kviklys D., Kviklienė N. 2007.
- Page 118 and 119:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 120 and 121:
trąšų. Kalio kiekiui lapuose įt
- Page 122 and 123:
santykis ‘Sinap Orlovskij’ obuo
- Page 124 and 125:
6. Dris R., Niskanen R. 1997. Effec
- Page 127 and 128:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 129 and 130:
„Organica“, Lenkija); ATS (98-1
- Page 131 and 132:
uvo tik likučiai. Lėčiausiai kra
- Page 133 and 134:
2. Siekiant nustatyti obuolių suno
- Page 135 and 136:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 137 and 138:
Tyrimų duomenys įvertinti dispers
- Page 139 and 140:
Poskiepių jautrumas gentiniam dirv
- Page 141:
18. Szczygieł A. 1988. Problem rep
- Page 144 and 145:
inkos keliamus reikalavimus. Intens
- Page 146 and 147:
aviečių veislės ‘Babje Leto’
- Page 148 and 149:
oro (16 %), magnio (14,2 %) ir cink
- Page 150 and 151:
9. Buskienė L., Petronis P. 2000.
- Page 153 and 154:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 155 and 156:
gyventojui teko tik 2,3 m 2 brašky
- Page 157 and 158: logai pasisavina geležį, jų lapa
- Page 159 and 160: auginimo technologijas, 2005-2007 m
- Page 161 and 162: cactorum, Pythium intermedium, P. U
- Page 163 and 164: 6. Lugauskas A., Repečkienė J., U
- Page 165 and 166: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 167 and 168: agurkų linijos (Dambrauskas, 1998;
- Page 169 and 170: (su bendraautoriais). Valgomojo rid
- Page 171 and 172: 1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 173 and 174: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 175 and 176: 2. Per visą nuo instituto įkūrim
- Page 177: 37. Petronienė D. 2001. ‘Ilgiai
- Page 180 and 181: darbą pradėjo atskira selekcijos
- Page 182 and 183: ‘Ainiai’ - vidutinio ankstyvumo
- Page 184 and 185: ir kt., 2007 a). Viena burokėlių
- Page 186 and 187: 7. Armolaitienė J. 1999 a. Morkų
- Page 189 and 190: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 191 and 192: institutų mokslininkais atlikti na
- Page 193 and 194: kubelyje bei kurių šaknų maitina
- Page 195 and 196: su Augalų fiziologijos laboratorij
- Page 197: 31. Šidlauskaitė J. 1990. Agurkų
- Page 200 and 201: sodinti tik geros kokybės, sveikas
- Page 202 and 203: Ekologiniuose ūkiuose uždraudus n
- Page 204 and 205: 11. Starkutė R, Bobinas Č., Zalat
- Page 206 and 207: daržovių derlių.Darbo tikslas -
- Page 210 and 211: palyginti morkų auginimo vagotoje
- Page 212 and 213: 4. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č.
- Page 215 and 216: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 217 and 218: technologijos laboratorijoje, Augal
- Page 219 and 220: didžiausias svogūnų, morkų, bur
- Page 221 and 222: porų antžeminę masę ir prekinį
- Page 223 and 224: Optimali azoto trąšų norma burok
- Page 225 and 226: 28. Kviklienė N., Baranauskienė M
- Page 227 and 228: 65. Šikšnianienė J. B., Bundinie
- Page 229 and 230: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 231 and 232: „pokalbio su augalu“ koncepcij
- Page 233 and 234: altagūžiams ir ropiniams kopūsta
- Page 235 and 236: leaves. Sodininkystė ir daržinink
- Page 237 and 238: nitrogen fertilizer factory region.
- Page 239 and 240: 67. Urbonavičiūtė A., Samuolien
- Page 241 and 242: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 243 and 244: (Куперман, 1982), evokacijo
- Page 245 and 246: vystyti pažiedės ir žiedo pradme
- Page 247 and 248: nuo augalų išsivystymo lygio, bet
- Page 249 and 250: 23. Fulford R. M. 1966. The morphog
- Page 251: 55. Zimmerman R. H. 1972. Juvenilit
- Page 254 and 255: kaupimą, stiebo ilgėjimą bei pir
- Page 256 and 257: sąlyginai didelis fotosintetiškai
- Page 258 and 259:
morfogenezei, kaliusogenezei ir reg
- Page 260 and 261:
12. Heo J., Lee C., Chakrabarty D.,
- Page 263 and 264:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 265 and 266:
tokie uždaviniai: nustatyti tiriam
- Page 267 and 268:
gauruotosios sojos. Gana dažnai kr
- Page 269 and 270:
pašalimas įvertintas vidutiniška
- Page 271 and 272:
13. Brazaitytė A., Sakalauskaitė
- Page 273 and 274:
40. Lichtenthaler H. K. 1996. Veget
- Page 275 and 276:
65. Sakalauskienė S., Šabajevien
- Page 277 and 278:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 279 and 280:
Pagal numatytą apsaugos schemą nu
- Page 281 and 282:
Apsaugos sistemos, naudotos pagal p
- Page 283 and 284:
Nupurškus obelis pagal prognozavim
- Page 285 and 286:
apkrečia augalus. Sporos gyvybingo
- Page 287:
16. Li B., Xu X. 2002. Infection an
- Page 290 and 291:
Tad ir atliekami sodo augalų apsau
- Page 292 and 293:
(Tarsonemus pallidus Banks.) gausum
- Page 294 and 295:
Siekiant sukurti integruotą apsaug
- Page 296 and 297:
erkutė (Aculus schlechtendali Nal)
- Page 298 and 299:
25. Valiuškaitė A., Kviklienė N.
- Page 301 and 302:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 303 and 304:
iki pastovaus svorio (Food analysis
- Page 305 and 306:
Atšildytos skirtingų veislių avi
- Page 307 and 308:
3 lentelė. Askorbo rūgšties kiek
- Page 309 and 310:
Dar gausesnis uogų saldinimas, iš
- Page 311 and 312:
6. Heldman R. 1992. Handbook of foo
- Page 313 and 314:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 315 and 316:
ir sporuliacijai nustatyti - inokul
- Page 317 and 318:
2007). Ieškant alternatyvių augal
- Page 319 and 320:
2007 b; Survilienė, Valiuškaitė,
- Page 321 and 322:
NeemAzal-T/S 0,5 % ir tręšti mė
- Page 323 and 324:
17. Duchovskienė L., Survilienė E
- Page 325:
48. Vasinauskienė M., Radušienė
- Page 328 and 329:
ir kt. 2003). Vienas pagrindinių a
- Page 330 and 331:
asta nuo 0,56 iki 1,78 % eterinių
- Page 332 and 333:
13. Dambrauskienė E., Viškelis P.
- Page 334 and 335:
Biochemical composition of differen
- Page 336 and 337:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 338 and 339:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 340 and 341:
- Object, methods and conditions- R
- Page 342 and 343:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 344 and 345:
Juozas LanauskasSodų ir uogynų mi
- Page 346:
Edita DambrauskienėAromatinių ir